AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

· Bendrosios aplinkybės

2009 m. Komisija, remdamasi Žaliąja knyga dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos[1], ištyrė, kaip veikia bendra žuvininkystės politika (BŽP). Komisija padarė išvadą, kad, nepaisant po 2002 m. reformos padarytos pažangos, tikslas užtikrinti tausią žuvininkystę visais aspektais (aplinkosaugos, ekonominiu ir socialiniu) neįgyvendintas, ir žaliojoje knygoje nurodyta nemažai struktūrinių dabartinės BŽP trūkumų. Europos Parlamentas ir ES Ministrų Taryba pritarė šiai išvadai.

Per 2009 m. balandžio mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. viešus debatus pateiktos nuomonės ir konkretūs tyrimai bei vertinimai taip pat patvirtino bendrąjį vertinimą žaliojoje knygoje ir padėjo nustatyti trūkumus, spręstinus vykdant reformą.

· Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Bendrą žuvininkystės politiką reikia reformuoti iš esmės – panaikinti šiuo metu galiojantį 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką ir 2013 m. sausio 1 d. pakeisti jį nauja BŽP, kurią Europos Parlamentas ir Taryba priims remdamiesi šiuo pasiūlymu.

Pagrindinės BŽP problemos yra šios:

– nustatant tikslus skiriamas nepakankamas dėmesys aplinkos, ekonominiam ir socialiniam tvarumui;

– neleistinai didelis į jūrą išmetamų žuvų kiekis;

– dėl per didelių laivynų pajėgumų, pernelyg intensyvios žvejybos, nustatyto per didelio bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK, angl. TAC) ir nepakankamo BŽP taisyklių laikymosi daugelis Europos Sąjungos išteklių pereikvoti;

– nedidelis daugelio laivynų pelningumas ir ekonominis perspektyvumas;

– nepakankamas aplinkosaugos problemų įtraukimas į politiką;

– patikimų duomenų, padedančių įvertinti visus išteklius ir laivynus, stoka;

– gausi viešoji finansinė parama žuvininkystei, nepadedanti siekti BŽP tikslų;

– mažas žvejybos veiklos patrauklumas ir kai kurių nuo žvejybos priklausomų pakrantės bendruomenių nykimas;

– hierarchiniu principu pagrįstas mikrovaldymas Europos Sąjungos lygmeniu, kuriam trūksta lankstumo ir prisitaikymo prie vietos bei regioninių sąlygų;

– nepakankamas akvakultūros vystymas Sąjungoje;

– teisės aktų leidybos ir valdymo procesai brangūs ir labai sudėtingi, o tai skatina nepakankamą jų laikymąsi;

– prekybos politikai iškilę globalizacijos ir didesnės tarpusavio priklausomybės uždaviniai.

Šis pasiūlymas dėl naujo pagrindinio reglamento pateisinamas tuo, kad reikia:

– patikslinti BŽP tikslus;

– padidinti su BŽP susijusių politikos iniciatyvų tarpusavio darną;

– labiau saugoti jūrų biologinius išteklius, ypač įgyvendinant daugiamečius žuvininkystės valdymo planus, ir nutraukti sužvejotų žuvų išmetimą į jūrą;

– remti BŽP numatytas ekosistemų ir aplinkos politikos priemones;

– numatyti jūrų baseinų strategijos, taikomos pagal išsaugojimo politiką, priemonių regionalizavimą;

– nuodugniau rinkti duomenis ir mokslines rekomendacijas apsaugos politikos žinių bazei;

– visiškai integruoti į BŽP išorės politiką;

– skatinti akvakultūros vystymą;

– reformuoti su bendrąja rinka susijusias BŽP priemones;

– iki 2014 m. parengti naujos finansinės priemonės, skirtos BŽP ir „2020 m. Europos“ darbotvarkės tikslams remti, teisinę sistemą;

– dar labiau padidinti ir racionalizuoti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą;

– įtraukti į BŽP neseniai priimtą naująją kontrolės tvarką.

Bendras pasiūlymo tikslas – užtikrinti ilgalaikes tausias aplinkos sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu garantuojančią žvejybos ir akvakultūros veiklą. Šia politika siekiama gyvuosius jūrų biologinius išteklius naudoti taip, kad ne vėliau kaip 2015 m. būtų atkurti ir išlaikomi tokie žuvų išteklių dydžiai, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Pagal BŽP žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas ir ekosisteminis metodas.

Kartu su šiuo pasiūlymu Komisija priims plataus pobūdžio komunikatą dėl būsimos bendros žuvininkystės politikos, pasiūlymą dėl Reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, komunikatą dėl BŽP išorės aspekto ir ataskaitą apie konkrečias 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką dalis.

· Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką yra šiuo metu galiojantis bendrasis BŽP reglamentavimo pagrindas. Tas reglamentas turėtų būti pakeistas šiuo pasiūlymu.

1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti[2].

1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo[3].

2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98[4].

2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo[5].

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94[6].

2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo[7].

2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999[8].

2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006[9].

2004 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimas (EB) Nr. 2004/585, įsteigiantis regionines patariamąsias tarybas pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[10].

· Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šis pasiūlymas ir jo tikslai dera su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis, ypač aplinkos apsaugos, socialine, regionų, plėtros, žemės ūkio, rinkos ir prekybos, finansų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, sveikatos bei vartotojų apsaugos, bei tų politikos sričių tikslais.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

· Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Per 2009 m. ir 2010 m. konsultacijas dėl reformos internetu pateiktos nuomonės ir daugelis diskusijų su suinteresuotosiomis šalimis parodė, kad reforma plačiai palaikoma. Europos Parlamentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas taip pat pateikė nuomones dėl žaliosios knygos. Ministrų Taryba kelis kartus aptarė reformą. Viešosios konsultacijos apibendrintos Bendros žuvininkystės politikos reformos konsultacijų sintezėje[11].

Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta

Pagrindinės atsakymų temos – sprendimų priėmimo supaprastinimas, priderinimas prie Lisabonos sutarties, ilgalaikės išteklių išsaugojimo ir valdymo strategijos taikymas, įskaitant žuvų išmetimo į jūrą problemos sprendimą, regionalizavimą, didesnį suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir didesnę sektoriaus atsakomybę. Daugelis, ypač valstybės narės, pagrindiniu BŽP ramsčiu laiko santykinį stabilumą. Nedidelio masto ir pakrantės žvejyba laikoma svarbia, tačiau diferencijuotos tvarkos, taikomos po galiojančių teisės nuostatų, idėja didelės paramos nesulaukė. Naudingais tvarumo skatintojais daugelis laikė didesnį rinka grindžiamų strategijų taikymą laivynų valdymo srityje ir rinkos politiką. Išorės politikos ir tarptautinių veiksmų srityje pripažinta visiško suderinimo su BŽP principais ir tikslais būtinybė. Išreikštas tvirtas pritarimas, kad įgyvendinant politikos tikslus turėtų būti kryptingiau taikomas viešasis finansavimas. Akvakultūra, daugelio nuomone, yra svarbi.

Komisija, rengdama savo pasiūlymą, tinkamai atsižvelgė į konsultacijų metu pateiktas nuomones, ypač dėl tvarumui palankių aplinkos sąlygų sukūrimo ir didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio tikslo svarbos, ilgalaikės perspektyvos stiprinimo, regionalizavimo, didesnio suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir didesnio rinka grindžiamų priemonių skaičiaus, kartu atsižvelgdama į konkrečias nedidelių laivynų charakteristikas. Be to, pasiūlyme atsižvelgiama ir į akvakultūros svarbą.

· Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Rengiant pasiūlymus pasinaudota ne tik daugeliu studijų ir mokslinių tyrimų projektų, bet ir nepriklausomais tyrimais bei turimomis šios srities žiniomis, įskaitant metines ICES bei STECF rekomendacijas. Viešos ekspertų rekomendacijos ir studijos skelbiamos Žuvininkystės GD interneto svetainėje.

· Poveikio vertinimas

Poveikiui įvertinti pateiktos skirtingos BŽP reformos paketo galimybės. Visos šios galimybės apima aplinkos tvarumą, kaip išankstinę bendro tvarumo sąlygą. Metodikos atžvilgiu poveikio analizė buvo paremta veiksmingumo rodikliais šių galimybių poveikiui išmatuoti. Ištirtas poveikis pagal visas galimybes ir palygintas su vadinamosios status quo galimybės analize. Tai leido nustatyti dvi pirmenybines galimybes, kaip nurodyta poveikio vertinimo ataskaitoje. Abi galimybės panašios tuo, kad abiejose daugiausia dėmesio skiriama aplinkos tvarumui ir tuo pačiu pakankamai lanksčiai suteikiama žvejybos sektoriui laiko prisitaikyti prie plataus užmojo aplinkosaugos tikslų.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis.

Subsidiarumo principas

Pasiūlymo nuostatos dėl jūrų biologinių išteklių išsaugojimo priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, todėl subsidiarumo principas toms nuostatoms netaikomas.

Pasiūlymo nuostatos dėl akvakultūros ir būtinybė nustatyti Europos Sąjungos strategines gaires dėl bendrų prioritetų ir tikslų siekiant vystyti akvakultūros veiklą priskiriama pasidalijamajai Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai. Neprivalomos Europos strateginės gairės sudarys daugiamečių nacionalinių strateginių planų pagrindą, atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniu lygmeniu pasirinktos strategijos gali būti susijusios su kaimyninių valstybių narių akvakultūros veiklos plėtra. Pasiūlymo nuostatos dėl bendro rinkos organizavimo priklauso pasidalijamajai Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai. Bendro rinkos organizavimo tikslai – tai didesnis Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumas, didesnis rinkų skaidrumas ir vienodų visų Sąjungoje parduodamų produktų pardavimo sąlygų užtikrinimas. Siekiant šių tikslų reikia, kad visoje Sąjungoje būtų suderintos šios sektoriaus organizavimo priemonės, įskaitant rinkų stabilizavimą, prekybos standartus ir vartotojams teikiamos informacijos reikalavimus. Todėl pasiūlyme laikomasi subsidiarumo principo.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Bendra žuvininkystės politika yra bendra politika, todėl turėtų būti įgyvendinama taikant Europos Parlamento ir Tarybos priimtą reglamentą. Norint pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros sektorius garantuotų ilgalaikes tausias ekonomines, aplinkos, bei socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu – būtina ir tikslinga nustatyti jūrų biologinių išteklių išsaugojimo bei naudojimo taisykles. Šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti. Taikant pasiūlytą regionalizavimo metodą, valstybės narės įgys teisę priimti apsaugos ir technines priemones, būtinas siekiant Sąjungos teisės aktų leidėjų priimtuose reglamentuose nustatytų tikslų ir tikslinių rodiklių, remiantis turimu BŽP numatytų išteklių išsaugojimo priemonių komplektu. Tai suteiks regionams galimybę lanksčiai taikyti Sąjungos teisės aktus. Be to, valstybėms narėms paliekama teisė Tarybos paskirtas žvejybos galimybes regionams ir veiklos vykdytojams skirstyti taip, kaip jos mano esant tinkama, taigi valstybės narės gali pasirinkti joms tinkamą socialinį ir ekonominį joms paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelį.

4.           NEPRIVALOMI DUOMENYS

· Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Komisija įtraukia į pasiūlymą svarbius BŽP pakeitimus. Šiame skirsnyje pateikiamas išsamus pasiūlymo paaiškinimas.

Bendrosios nuostatos

Bendras BŽP tikslas – užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla garantuotų ilgalaikes tausias aplinkos sąlygas, kurios yra ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu tausaus žvejybos sektoriaus, padedančio aprūpinti maistu, sukūrimo būtina sąlyga. Poveikio vertinimas rodo, kad įgyvendinus plataus užmojo tikslą iki 2015 m. įvykdyti tarptautinį įsipareigojimą pasiekti tokius išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, gali smarkiai pagausėti visi ištekliai ir atitinkamai pagerėti ekonominė bei socialinė padėtis. Šie teigiami poveikio vertinimo rezultatai patvirtina prielaidą, kad ekologinis tvarumas yra ilgalaikio ekonominio ir socialinio tvarumo būtina sąlyga.

Mažinant sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekį, panaikinant žuvų išmetimą į jūrą ir kuo labiau mažinant neigiamą poveikį jūrų ekosistemoms, kartu taikant atsargumo principą ir ekosisteminį metodą, pagerės jūrų aplinkos būklė, kaip nurodyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje.

Galimybė naudotis vandenimis

Pasiūlyme patvirtinamas vienodų galimybių naudotis vandenimis principas, pagal kurį trečiųjų šalių laivams suteikiamos vienodos naudojimosi Europos Sąjungos vandenimis galimybės.

Komisija siūlo dabartinės nuostatos dėl teisės žvejoti tik 12 jūrmylių zonoje galiojimą pratęsti iki 2022 m. Dėl šio apribojimo daugelyje labiausiai biologiškai pažeidžiamų rajonų sumažėjo žvejybos intensyvumas ir padidėjo ekonominis mažos apimties, pakrantės žvejybos stabilumas.

Komisija siūlo į šį reglamentą įtraukti konkrečius apribojimus 100 jūrmylių zonai aplink Azorų, Madeiros ir Kanarų salas, kurie šiuo metu nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1954/2003[12]. Jie pateisinami tuo, kad reikia apsaugoti pažeidžiamą biologinę šias salas supančių vandenų būklę, ir tuo, kad remiantis Sutarties 349 straipsniu reikia atsižvelgti į struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį bei būtinybę išsaugoti šių salų vietos ekonomiką.

Jūrų biologinių išteklių išsaugojimas

Jūrų biologinių išteklių išsaugojimas yra pagrindinis ramstis siekiant BŽP tikslų.

Svarbiausia išteklių išsaugojimo priemonė – daugiamečiai išteklių valdymo planai, pagal kuriuos turi būti pasiekti tokie išteklių dydžiai, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Šie planai, kiek įmanoma, turi būti perdaryti į žvejyba grindžiamus planus, kurie apimtų daugiau išteklių, bet pačių planų būtų mažiau. Į planus neįtraukti ištekliai valdomi Tarybai nustatant žvejybos galimybes ir taikant kitas priemones.

Antras esminis pasiūlymo dėl išteklių išsaugojimo elementas – nutraukti žuvų išmetimą į jūrą ir sumažinti sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekį. Pasiūlyme nustatytas įpareigojimas užtikrinti, kad visos sužvejotos konkrečių išteklių žuvys būtų iškrautos, tiksliai laikantis nustatyto įgyvendinimo laiko ir kartu taikant kai kurias gretutines priemones.

Be to, pasiūlyme nustatyti pagrindiniai žuvininkystei taikomų techninių išteklių išsaugojimo priemonių principai.

Komisija numato, kad teisės aktų leidėjai turi atsisakyti daugiamečių planų ir techninių išteklių išsaugojimo priemonių mikrovaldymo. Šiems planams ir priemonėms skirtuose Europos Sąjungos teisės aktuose reikia nurodyti tik esminius dalykus, pavyzdžiui, taikymo sritį, tikslus, vertinimo rodiklius ir tvarkaraščius. Komisija siūlo taikyti decentralizaciją, kai valstybėms narėms gali būti leidžiama priimti tikslams ir tiksliniams rodikliams pasiekti būtinas išsaugojimo ir technines priemones naudojant išteklių išsaugojimo politikos priemonių komplektą. Tai suteiks lankstumo regionams ir supaprastins politiką. Pasiūlymas apima nuostatas, užtikrinančias, kad suinteresuotos valstybės narės priimtų suderintas ir veiksmingas priemones. Tiems atvejams, kai valstybės narės negali susitarti arba kai nepasiekiama tikslų, nustatytas atsarginis Komisijos veiksmų mechanizmas.

Pasiūlyme paliktos nuostatos dėl nepaprastosios padėties priemonių, taikomų iškilus grėsmei jūrų biologiniams ištekliams valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva, ir įtraukta nauja nuostata dėl žuvininkystės priemonių, susijusių su Sąjungos aplinkos teisėje nustatytais įpareigojimais. Šiuo metu valstybėms narėms taikomas leidimas imtis išteklių išsaugojimo priemonių 12 jūrmylių zonoje ir priemonės, taikomos tik su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams, pasiūlyme išsaugotos.

Galimybė naudotis ištekliais

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos įdiegimas bus svarbus laivyno pajėgumų reguliavimo veiksnys. Poveikio vertinimas parodė neabejotinai teigiamą ir svarbų šios perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos indėlį šalinant perteklinius pajėgumus ir gerinant ekonominius žvejybos sektoriaus rezultatus.

Pasiūlyme numatoma nuo 2014 m. visiems laivams, išskyrus tuos, kurių ilgis nesiekia 12 metrų ir kurie žvejoja pasyviosios žvejybos įrankiais, taikyti privalomą perleidžiamųjų žvejybos koncesijų (susijusių su reglamentuojamų išteklių žvejybos galimybėmis) sistemą. Pripažįstant kai kurių nedidelių laivynų specifines charakteristikas ir socialinį bei ekonominį pažeidžiamumą, valstybėms narėms paliekama teisė pasirinkti, ar likusiems laivams taikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, ar ne. Valstybės narės gali koreguoti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą siekdamos tinkamai ją pritaikyti žvejų bendruomenėms (pvz., nustatydamos, kad koncesijos gali būti perleidžiamosios tik laivyno segmento ribose) ir išvengti spekuliacijų. Santykiniam stabilumui palaikyti galima nustatyti, kad perleisti minėtas koncesijas būtų galima tik su ta pačia vėliava plaukiojantiems laivams. Valstybės narės gali sukurti rezervą ir nustatyti mokestį už koncesijas, kurias įprastomis sąlygomis valstybės narės galėtų atšaukti tik pasibaigus jų galiojimui arba po išankstinio įspėjimo pateikimo.

Žvejybos pajėgumų valdymas

Pasiūlyme paliktas bendras valstybių narių įpareigojimas laivyno pajėgumus derinti su žvejybos galimybėmis. Ir toliau būtina bazinio laivynų valdymo politika, pagal kurią Komisija kiekvienai valstybei narei nustato didžiausio bendrų žvejybos pajėgumų ribas. Taikant perleidžiamąsias žvejybos koncesijas bus sparčiau mažinami laivyno pajėgumai, todėl valstybėms narėms turėtų būti leista laivams, kurie naudojasi šiomis koncesijomis, netaikyti viršutinės pajėgumų ribos. Tol, kol laivų eksploatacijos nutraukimas dar bus viešai finansuojamas iš Europos žuvininkystės fondo, nuostatos dėl laivynų pajėgumų mažinimo turi išlikti. Valstybių narių ir Komisijos laivynų registrais bus užtikrinta informacija grindžiama laivynų stebėsena ir valdymas.

Žuvininkystės valdymo mokslinis pagrindas

Kad žuvininkystė būtų valdoma gerai, svarbiausia turėti patikimus ir išsamius duomenis, reikalingus ir mokslinei rekomendacijai parengti, ir įgyvendinimo bei kontrolės tikslams. Pasiūlyme nustatytos valstybėms narėms skirtos pagrindinės taisyklės ir įpareigojimai, susiję su duomenų rinkimu, tvarkymu, prieinamumu, ir nuostatos dėl Komisijos prieigos prie jų. Būtinybė valstybėms narėms koordinuoti duomenų rinkimą decentralizavimo kontekste yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Komisija nustatė privalomą regioninį duomenų rinkimo koordinavimą.

Kad pagerėtų į politiką orientuoto mokslo veiksmų kokybė, darna ir sąveika, į pasiūlymą dar įtrauktos nuostatos apie tai, kad valstybės narės turi priimti nacionalines žuvininkystės duomenų rinkimo, mokslines bei inovacines programas ir tarpusavyje jas koordinuoti, ypač atsižvelgdamos į Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bei naujovių diegimo programą.

Išorės politika

Išorės politika įtraukta į BŽP siekiant užtikrinti, kad jos tikslai atitiktų bendruosius BŽP principus ir tikslus. Europos Sąjunga aktyviai dalyvauja regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO), tarptautinių daugiašalių organizacijų (JT, FAO) darbe, kad jas paremtų ir padėtų pasiekti geresnių rezultatų valdant bei išsaugant tarptautinius žuvų išteklius. Europos Sąjunga palaiko geriausias turimas mokslu grindžiamas nuomones, indėlį į mokslinių žinių raidą ir bendradarbiavimą, kad sustiprintų atitikimą tarptautiniu lygmeniu.

Dar vienas būdas tarptautiniu mastu įgyvendinti BŽP principus ir tikslus yra santykiai su trečiosiomis šalimis sudarant tausios žuvininkystės susitarimus (TŽS). TŽS padeda šaliai partnerei sukurti kokybišką valdymo sistemą, laikytis plėtros politikos tikslų ir pagrindinį dėmesį skirti tausiam ir skaidriam išteklių valdymui, stebėsenai, priežiūrai ir kontrolei. Jais užtikrinama, kad žuvininkystės ištekliai būtų naudojami remiantis pagrįstomis mokslinėmis rekomendacijomis, žvejojant tik tuos perteklinius išteklius, kurių šalis partnerė pati negali ar nenori žvejoti. Pagal TŽS šalims partnerėms atlyginama už leidimą žvejoti jų žuvų išteklius, be to, šalims partnerėms suteikiama finansinė parama jų pačių tausios žuvininkystės politikai įgyvendinti.

Akvakultūra

BŽP turėtų remti aplinkos, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu tvarią akvakultūros sektoriaus plėtrą. Akvakultūra prisideda prie pakrančių regionų ir kaimo vietovių aprūpinimo maistu, jų ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo jose. Kai valstybės narės pagal Europos Sąjungos strategines gaires parengia nacionalinius planus, skirtus tvariai akvakultūros plėtrai palengvinti, galima pasiekti didelės pažangos verslo saugumo, galimybių naudotis vandenimis bei erdve ir licencijų administravimo supaprastinimo srityje. Akvakultūros vystymui akivaizdžiai būdingas Europos Sąjungos aspektas: strategijų pasirinkimas nacionaliniu lygmeniu gali turėti įtakos akvakultūros vystymuisi kaimyninėse valstybėse narėse. Labai svarbu, kad valstybėms narėms būtų suteikta galimybė žinoti, kaip kitos valstybės narės ketina ateityje vystyti akvakultūrą.

Komisija mano, kad dėl specifinio akvakultūros pobūdžio reikalinga centrinė suinteresuotųjų šalių konsultavimo įstaiga, ir tam tikslui siūlo steigti Akvakultūros patariamąją tarybą.

Bendras rinkos organizavimas

Pasiekti BŽP tikslus padėtų bendras rinkų organizavimas: būtų sudaryta galimybė sektoriui tinkamu lygmeniu taikyti BŽP, padidėtų konkurencingumas, ypač gamintojų.

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

Į pasiūlymą, kuris atitinka Tarybos reglamentais Nr. 1005/2008 ir Nr. 1224/2009[13] priimtą naująją kontrolės tvarką, įtraukti pagrindiniai Europos Sąjungos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo tvarkos elementai, kad būtų užtikrintas BŽP taisyklių laikymasis. Atsižvelgdama į tai, kad į pasiūlymo dalį apie išteklių išsaugojimą įtrauktas įpareigojimas iškrauti visas žuvis siekiant, kad būtų užkirstas kelias žuvų išmetimui į jūrą, Komisija siūlo stebėsenos ir kontrolės įpareigojimus, ypač dėl nuodugnaus žvejybos registravimo dokumentuose, ir bandomuosius naujų žvejybos kontrolės technologijų, kuriomis remiama tausi žvejyba, projektus.

Finansinės priemonės

Kad būtų geriau laikomasi taisyklių, pasiūlyme nustatomos Europos Sąjungos finansinės paramos, kuri gali būti suteikta BŽP tikslams įgyvendinti, sąlygos. Finansinė parama bus suteikta, jei bus laikomasi taisyklių, ir šis principas bus taikomas ir valstybėms narėms, ir veiklos vykdytojams. Jei valstybės narės nesilaikys taisyklių, Europos Sąjungos finansinė parama joms gali būti nutraukta, laikinai sustabdyta arba atitinkamai pakoreguota. Veiklos vykdytojams padarius sunkių pažeidimų, jiems gali būti atimta teisė į finansinę paramą arba sumažinta parama. Be to, pasiūlyme valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas suteikiant finansinę paramą atsižvelgti į veiklos vykdytojų elgesį pastaruoju metu (svarbu, kad jie nebūtų padarę didelių pažeidimų).

Patariamosios tarybos

Komisija siūlo konsoliduoti ir, jei įmanoma, išplėsti ryšius su regioninėmis patariamosiomis tarybomis pagal BŽP. Kadangi kai kurios jų nėra regioninio pobūdžio arba neturi regioninių ribų, septynias esančias tarybas reikia pervardyti į patariamąsias tarybas ir kartu įsteigti Akvakultūros patariamąją tarybą. Atsižvelgdama į Juodosios jūros ypatybes, uždarą jūros baseiną, kurį dalijasi ir keturios Sąjungai nepriklausančios valstybės, ir remdamasi vykstančiomis diskusijomis su visomis ES nepriklausančiomis Juodosios jūros valstybėmis, Komisija ketina iki 2015 m. įsteigti Juodosios jūros patariamąją tarybą, kuri konsultuotų išteklių išsaugojimo politikos klausimais ir padėtų išplėsti Rumunijos ir Bulgarijos bendradarbiavimą su kaimyninėmis Juodosios jūros baseino valstybėmis.

Baigiamosios nuostatos

Baigiamojoje dalyje nustatytos sritys, kuriose Komisijai gali būti perduoti įgaliojimai, nustatyta, kaip šis perdavimas įgyvendinamas, atšaukiamas, kaip pateikiamas prieštaravimas dėl jo, taip pat numatomas Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto, susijusio su įgyvendinimo aktais, įsteigimas. Be to, joje siūloma panaikinti ir (arba) iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus.

2011/0195 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl bendros žuvininkystės politikos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[14],

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[15],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002[16] nustatyta Bendrijos žuvų išteklių išsaugojimo ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką sistema.

(2) Bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis apima jūrų biologinių išteklių apsaugą, valdymą ir naudojimą. Be to, bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis dar susijusi ir su jos tikslams remti skirtomis rinkos ir finansinėmis priemonėmis, gėlųjų vandenų biologiniais ištekliais bei akvakultūra, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimu ir prekyba jais, kai ši veikla vykdoma valstybių narių teritorijoje arba Europos Sąjungos vandenyse, taip pat kai ją vykdo žvejybos laivai, plaukiojantys su trečiųjų šalių vėliavomis ir (arba) registruoti trečiosiose šalyse, arba Europos Sąjungos žvejybos laivai, arba valstybių narių piliečiai, nepažeidžiant vėliavos valstybės pirminės atsakomybės ir laikantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 117 straipsnio.

(3) Bendra žuvininkystės politika turėtų būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla padėtų kurti ilgalaikes tausias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas. Be to, ją taikant turėtų padidėti produktyvumas, turėtų būti užtikrintas geras žuvininkystės sektoriaus atstovų gyvenimo lygis, rinkų stabilumas, išteklių prieinamumas bei jų tiekimas vartotojams prieinama kaina.

(4) Europos Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (toliau–UNCLOS)[17] Susitariančioji Šalis, ir yra ratifikavusi 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių)[18]. Be to, ji yra priėmusi 1993 m. lapkričio 24 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos susitarimą dėl žvejybos laivų skatinimo laikytis tarptautinių apsaugos ir valdymo priemonių atviroje jūroje (toliau – FAO priemonių laikymosi susitarimas)[19]. Tose tarptautinėse priemonėse numatyti įpareigojimai dėl išsaugojimo, be kita ko, ir įpareigojimas imtis išsaugojimo bei valdymo priemonių, skirtų išlaikyti arba atkurti tokius jūrų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą ir nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose jūrų teritorijose, ir atviroje jūroje, ir tuo tikslu bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, įpareigojimas plačiu mastu taikyti atsargumo principą žuvų išteklių išsaugojimui, valdymui ir naudojimui, įpareigojimas užtikrinti išsaugojimo ir valdymo priemonių suderinamumą, kai jūrų ištekliai susiję su skirtingoms jurisdikcijoms priklausančiomis jūrų teritorijomis, ir įpareigojimas tinkamai atsižvelgti į kitus teisėtus naudojimosi jūra būdus. Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti Europos Sąjungai tinkamai įvykdyti savus šiose tarptautinėse priemonėse numatytus tarptautinius įsipareigojimus. Valstybės narės, priimdamos išsaugojimo ir valdymo priemones, kurias priimti joms suteikti įgaliojimai pagal bendra žuvininkystės politiką, turėtų veikti tokiu būdu, kuris visiškai atitinka tarptautinius išsaugojimo ir bendradarbiavimo įpareigojimus pagal minėtas tarptautines priemones.

(5) 2002 m. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų išteklių nykimu. Todėl Europos Sąjunga turėtų patobulinti savo bendrą žuvininkystės politiką, užtikrindama, jog iki 2015 m. būtų prioritetine tvarka atkurti ir išlaikyti tokie jūrų biologinių išteklių naudojimo lygiai, kad žvejojamų išteklių populiacijos dydžiai būtų tokie, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Jei mokslinės informacijos turima mažiau, gali tekti taikyti apytikres didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio vertes.

(6) Žuvininkystės tikslai buvo išdėstyti Konvencijos dėl biologinės įvairovės šalių konferencijoje priimtame Sprendime dėl 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano[20]; bendra žuvininkystės politika turėtų užtikrinti jų darną su Europos Tarybos[21] patvirtintais biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais ir Komisijos komunikate „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“[22] nustatytais tikslais, visų pirma iki 2015 m. pradėti taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

(7) Tausus jūrų biologinių išteklių naudojimas turėtų būti grindžiamas atsargumo metodu, kuris turi būti nustatytas remiantis Sutarties 191 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytu atsargumo principu.

(8) Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti apsaugoti jūrų aplinką ir visų pirma ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)[23], 1 straipsnio 1 dalyje.

(9) Būtina įgyvendinti ekosistemomis grindžiamą žuvininkystės valdymo metodą, turėtų būti apribotas žvejybos poveikis aplinkai, o sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekiai sumažinti iki minimumo ir palaipsniui panaikinti.

(10) Svarbu, kad bendra žuvininkystės politika būtų įgyvendinama vadovaujantis gero valdymo principais. Tie principai apima sprendimų priėmimą remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, aktyvų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir ilgalaikę perspektyvą. Bendros žuvininkystės politikos valdymo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip aiškiai apibrėžta atsakomybė Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir ar bendros žuvininkystės politikos priemonės abipusiai suderintos su kitų sričių Sąjungos politika.

(11) Bendroje žuvininkystės politikoje turėtų būti atitinkamai nuodugniai atsižvelgiama į gyvūnų sveikatą, jų gerovę, maisto ir pašarų saugą.

(12) Įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką reikėtų atsižvelgti į sąveiką su kitais jūrų reikalais, sprendžiamais taikant integruotą jūrų politiką[24], pripažįstant, kad visi su Europos vandenynais ir jūromis susiję klausimai yra tarpusavyje susiję, įskaitant ir jūrų erdvės planavimą. Darna ir integracija turėtų būti užtikrinta valdant įvairių sektorių politiką Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje, Keltų jūrose, Biskajos įlankoje ir Pirėnų pakrantėje, Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinuose.

(13) Europos Sąjungos žvejybos laivams turėtų būti suteikta vienoda galimybė naudotis Sąjungos vandenimis ir ištekliais, kuriems taikomos BŽP taisyklės.

(14) Galiojančios taisyklės, pagal kurias ribojamos galimybės naudotis ištekliais valstybių narių 12 jūrmylių zonose, veikė patenkinamai ir turėjo teigiamo poveikio siekiant išsaugoti išteklius, nes jomis ribojamos žvejybos pastangos labiausiai pažeidžiamoje Bendrijos vandenų dalyje. Be to, šios taisyklės padėjo išsaugoti tradicinę žvejybą, nuo kurios labai priklauso atitinkamų pakrantės bendruomenių socialinė ir ekonominė plėtra. Todėl tos taisyklės turėtų likti galioti.

(15) Jūrų biologiniai ištekliai aplink Azorų, Madeiros ir Kanarų salas turėtų būti ir toliau itin saugomi, nes jie padeda išsilaikyti tų salų vietos ekonomikai, turint omenyje tų salų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį. Todėl Azorų, Madeiros ir Kanarų salų uostuose įregistruotiems žvejybos laivams turėtų būti tebetaikomi tam tikros žvejybos veiklos tuose vandenyse apribojimai.

(16) Tikslo tausiai naudoti jūrų biologinius išteklius galima siekti efektyviau, žvejybos valdymui taikant daugiametes priemones – visų pirma parengiant daugiamečius planus, kuriuose būtų atsižvelgta į įvairių žvejybos rūšių specifiškumą.

(17) Daugiamečiai planai turėtų, jei įmanoma, apimti keletą išteklių, jei tie ištekliai naudojami bendrai. Daugiamečiuose planuose turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių ir kiekybiškai įvertinamų tausaus žuvų išteklių ir susijusių jūrų ekosistemų naudojimo tikslų nustatymo pagrindas, aiškiai apibrėžiant tvarkaraščius ir apsaugos mechanizmus, taikytinus nenumatytų pokyčių atvejais.

(18) Būtina priimti priemones, skirtas sumažinti ir panaikinti šiuo metu didelį sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekį ir į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Dėl sužvejojamų nepageidaujamų žuvų ir į jūrą išmetamų žuvų veltui išeikvojama didelė išteklių dalis ir daromas neigiamas poveikis tausiam jūrų biologinių išteklių bei jūrų ekosistemų naudojimui ir finansiniam žuvininkystės perspektyvumui. Turėtų būti nustatytas ir laipsniškai įgyvendinamas įpareigojimas užtikrinti, kad visos valdomų išteklių žuvys, sužvejotos vykdant žvejybos veiklą Europos Sąjungos vandenyse arba Europos Sąjungos žvejybos laivais, būtų iškraunamos.

(19) Sužvejotų nepageidaujamų žuvų iškrovimas neturėtų būti visiškai ekonomiškai naudingas veiklos vykdytojui. Iškrovus mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančias žuvis, jų paskirtis turėtų būti apribota ir jos negali būti parduodamos žmonių maistui.

(20) Siekiant išsaugoti išteklius turėtų būti nustatyti aiškūs tam tikrų techninių priemonių tikslai.

(21) Siekiant, kad išteklių, kurių išsaugojimo planai neparengti, naudojimo lygis būtų toks, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, reikėtų apriboti leidžiamus sužvejoti jų žuvų kiekius ir (arba) žvejybos pastangas.

(22) Atsižvelgiant į netvirtą žuvininkystės sektoriaus ekonominę padėtį ir tam tikrų pakrantės bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos veiklos, būtina užtikrinti santykinį žvejybos veiklos stabilumą paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms paskirstant taip, kad kiekvienai tektų iš anksto numatyta išteklių dalis.

(23) Šis santykinis žvejybos veiklos stabilumas, atsižvelgiant į laikiną išteklių biologinę padėtį, turėtų užtikrinti, kad būtų patenkinti konkretūs regionų, kurių vietos bendruomenės ypač priklauso nuo žuvininkystės ir su ja susijusios veiklos, poreikiai, kaip Taryba nustatė 1976 m. lapkričio 3 d. rezoliucijoje dėl 200 mylių žvejybos zonos Bendrijoje įkūrimo tam tikrų išorinių aspektų[25], įsigaliojusios 1977 m. sausio 1 d., ypač jos VII priede. Todėl siekiamo santykinio stabilumo sąvoką reikėtų suprasti būtent taip.

(24) Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė teikti Komisijai pagrįstus prašymus parengti priemones pagal bendrąją žuvininkystės politiką, kurias valstybės narės pripažįsta būtinomis siekiant vykdyti įsipareigojimus dėl specialių apsaugos teritorijų pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos[26] 4 straipsnį, specialių saugomų teritorijų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[27] 6 straipsnį ir saugomų jūrų teritorijų pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)[28], 13 straipsnio 4 dalį.

(25) Komisija turėtų galėti priimti laikinas priemones, kai dėl žvejybos jūrų biologinių išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kyla rimta grėsmė, dėl kurios būtina imtis skubių veiksmų.

(26) Valstybės narės turėtų galėti priimti išsaugojimo ir technines priemones bendros žuvininkystės politikai įgyvendinti, kad taikant šią politiką būtų geriau atsižvelgiama į individualias žvejybos realijas bei ypatumus ir kad ši politika būtų labiau remiama.

(27) Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti išsaugojimo ir valdymo priemones, visiems Europos Sąjungos žvejybos laivams taikytinas jų 12 jūrmylių zonose, su sąlyga, kad tais atvejais, kai jos taikomos Sąjungos žvejybos laivams iš kitų valstybių narių, jos nėra diskriminacinės, kad prieš tai pasikonsultuojama su kitomis suinteresuotomis valstybėmis narėmis ir kad Sąjunga dar nėra priėmusi būtent šios 12 jūrmylių zonos išsaugojimui ir valdymui skirtų priemonių.

(28) Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti Europos Sąjungos vandenų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, taikomas tik su jų vėliava plaukiojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

(29) Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. turėtų būti įgyvendinta daugelį pagal bendrąją žuvininkystės politiką valdomų žuvų išteklių apimanti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, taikoma visiems 12 metrų arba ilgesniems laivams ir visiems kitiems traukiamaisiais žvejybos įrankiais žvejojantiems laivams. Valstybės narės gali nuspręsti laivams, kurių ilgis iki 12 metrų ir kurie nenaudoja traukiamųjų žvejybos įrankių, netaikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos. Šia sistema turėtų būti prisidedama prie sektoriaus jau sąlygojamo laivynų mažinimo ir geresnių ūkinės veiklos rezultatų, kartu sukuriant teisiniu atžvilgiu saugias ir išimtines žvejybos koncesijas, skirtas naudotis valstybės narės metinėmis žvejybos galimybėmis. Kadangi jūrų biologiniai ištekliai yra bendras turtas, perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis turėtų būti suteikiama naudotojo teisė tik į dalį valstybės narės metinių žvejybos galimybių, kurios gali būti atšauktos pagal nustatytas taisykles.

(30) Žvejybos koncesijos turėtų būti perleidžiamos arba išnuomojamos, siekiant decentralizuoti žvejybos galimybių valdymą, dalį jo perkeliant žvejybos sektoriui ir užtikrinant, kad sektorių paliekantiems žvejams nereikėtų būti priklausomiems nuo valstybės finansinės paramos pagal bendrą žuvininkystės politiką.

(31) Kai kurių nedidelių laivynų specifinės charakteristikos ir socialinis bei ekonominis pažeidžiamumas yra priežastys, dėl kurių privaloma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema taikoma tik dideliems laivams. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema turėtų apimti tuos žuvų išteklius, kurių žvejybos galimybės yra paskirtos.

(32) Europos Sąjungos žvejybos laivams, kuriems perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema netaikoma, gali būti taikomos specialios priemonės, skirtos Sąjungos žvejybos laivų skaičiui ir turimų išteklių kiekiui suderinti. Šiose priemonėse turėtų būti nustatytos privalomos viršutinės laivyno pajėgumų ribos ir nacionalinės įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš laivyno programos, susijusios su Europos žuvininkystės fondo teikiamu finansavimu eksploatacijos nutraukimui.

(33) Valstybės narės turėtų registruoti būtiniausią informaciją apie Sąjungos žvejybos laivų, plaukiojančių su jos vėliava, charakteristikas ir veiklą. Šie įrašai turėtų būti prieinami Komisijai, kad ji galėtų stebėti valstybių narių laivynų dydį.

(34) Žuvininkystės valdymui, kuris pagrįstas patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, reikalingi suderinti, patikimi ir tikslūs duomenų rinkiniai. Todėl valstybės narės turėtų rinkti duomenis apie laivynus ir jų žvejybos veiklą, ypač biologinius duomenis apie sužvejotų žuvų kiekius, taip pat į jūrą išmestų žuvų kiekius, informaciją apie žuvų išteklių tyrimus ir apie galimą žvejybos veiklos poveikį aplinkai bei jūrų ekosistemoms.

(35) Turi būti renkami ir tokie duomenys, kurie palengvintų žuvininkystės, akvakultūros ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimo sektoriuose veikiančių įmonių ir tų pramonės šakų užimtumo tendencijų ekonominį vertinimą.

(36) Valstybės narės, remdamosi Europos Sąjungos programa, turėtų tvarkyti surinktus duomenis ir leisti jais naudotis galutiniams mokslinių duomenų vartotojams. Be to, valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir derinti duomenų rinkimo veiklą. Prireikus valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir su trečiosiomis tos pačios jūros baseino šalimis duomenų rinkimo srityje.

(37) Į politiką orientuotas žuvininkystės mokslas turėtų būti paremtas nacionaliniu lygmeniu priimtomis žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimo, mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo programomis, suderintomis su kitomis valstybėmis narėmis, ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų pagrindų priemonėmis.

(38) Europos Sąjunga turėtų tarptautiniu mastu populiarinti bendros žuvininkystės politikos tikslus. Todėl Sąjunga turėtų stengtis pagerinti regioninių ir tarptautinių organizacijų veiklos rezultatus tarptautinių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje, remdama mokslu pagrįstą sprendimų priėmimą ir geresnį taisyklių laikymąsi, didesnį skaidrumą bei suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir kovodama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla.

(39) Su trečiosiomis šalimis sudarytais tausios žvejybos susitarimais turėtų būti užtikrinama, kad Europos Sąjungos žvejybos veikla trečiųjų šalių vandenyse būtų grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, užtikrinant tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą. Tie susitarimai, pagal kuriuos už Sąjungos finansinį įnašą suteikiamos išteklių naudojimo teisės, turėtų padėti sukurti aukštos kokybės valdymo sistemą, garantuojančią, visų pirma, veiksmingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones.

(40) Sąlygos dėl žmogaus teisių įtraukimas į tausios žuvininkystės susitarimus turėtų būti visiškai suderintas su bendraisiais Sąjungos plėtros politikos tikslais.

(41) Pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms, kaip nurodyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose svarbiuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, ir teisinės valstybės principui turėtų būti būtinas tausios žuvininkystės susitarimų elementas, įtrauktas kaip speciali sąlyga dėl žmogaus teisių.

(42) Akvakultūra turėtų padėti išsaugoti tvarų maisto gamybos potencialą visoje Sąjungoje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Europos piliečių aprūpinimas maistu ir prisidėta prie didėjančio vandens gyvūnų kilmės maisto produktų poreikio pasaulyje tenkinimo.

(43) 2009 m. Komisijos priimtoje Europos akvakultūros darnios plėtros strategijoje[29], kurią parėmė ir patvirtino Taryba ir Europos Parlamentas, pažymėta, kad akvakultūros sektoriuje reikia sukurti vienodas veiklos sąlygas, kaip jos tvarios plėtros pagrindą. Sąjungoje vykdomai akvakultūros veiklai turi poveikio įvairios kaimyninių valstybių narių sąlygos, tarp jų susijusios su leidimais veiklos vykdytojams;

(44) Bendra žuvininkystės politika turėtų būti remiama 2020 m. Europos strategija dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija[30] ir padedama siekti šioje strategijoje nustatytų tikslų.

(45) Sąjungoje vykdomai akvakultūros veiklai turi poveikio įvairios kaimyninių valstybių narių sąlygos, tarp jų susijusios su leidimais veiklos vykdytojams; reikėtų parengti Sąjungos strategines gaires nacionalinės strategijos planams sudaryti, kad padidėtų akvakultūros sektoriaus konkurencingumas, būtų remiamas jos vystymas ir inovacijos, skatinama bei įvairinama ekonominė veikla, gerinama pakrantės regionų ir kaimo vietovių gyvenimo kokybė; be to, reikėtų nustatyti valstybių narių keitimosi informacija ir geriausia patirtimi mechanizmus, taikant atvirą nacionalinių priemonių, susijusių su verslo sauga, galimybe naudotis Europos Sąjungos vandenimis bei erdve ir administraciniu licencijų išdavimo supaprastinimu, derinimo metodą.

(46) Dėl ypatingo akvakultūros pobūdžio turi būti įsteigtos patariamosios tarybos, kurios konsultuotų suinteresuotasias šalis apie Sąjungos politikos elementus, galinčius turėti poveikio akvakultūrai.

(47) Būtina padidinti Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumą, raginti supaprastinti tvarką siekiant pagerinti gamybos valdymą sektoriuje ir jo rinkodaros veiklą; bendru žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimu turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos visiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams, kuriais prekiaujama Europos Sąjungoje, suteikiama geresnė galimybė vartotojams rinktis remiantis informacija, remiamas atsakingas vartojimas ir gerinamos ekonominės žinios ir supratimas apie Europos Sąjungos rinkas visoje tiekimo grandinėje.

(48) Bendras rinkos organizavimas turėtų būti įgyvendinamas laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, ypač susijusių su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis. Kad bendra žuvininkystės politika būtų sėkminga, būtina veiksminga kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, įskaitant kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla. Turėtų būti sukurta tokia Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, kuri garantuotų bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi.

(49) Turėtų būti skatinama taikant Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą naudoti šiuolaikines technologijas. Valstybėms narėms arba Komisijai turėtų būti suteikta galimybė vykdyti naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomuosius projektus.

(50) Kad suinteresuoti veiklos vykdytojai tikrai dalyvautų taikant Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė reikalauti, kad su jų vėliavomis plaukiojančių 12 metrų ir ilgesnių Sąjungos žvejybos laivų žvejybos licencijų turėtojai proporcingai prisidėtų prieš šios sistemos išlaidų padengimo.

(51) Dėl žuvininkystės sektoriaus plėtros ir valdymo problemų ir dėl ribotų finansinių valstybių narių išteklių valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos tikslų. Todėl siekiant padėti pasiekti šiuos tikslus turėtų būti teikiama daugiametė Sąjungos finansinė parama, pirmiausiai skirta bendros žuvininkystės politikos prioritetams.

(52) Sąjungos finansinė parama turėtų būti teikiama tik tada, kai valstybės narės ir veiklos vykdytojai laikosi bendros žuvininkystės politikos. Todėl ši finansinė parama turėtų būti nutraukta, laikinai sustabdyta arba pakoreguota, jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių arba veiklos vykdytojai padaro sunkių tų taisyklių pažeidimų.

(53) Pasitvirtino, kad siekiant bendros žuvininkystės politikos tikslų labai svarbu dialogas su suinteresuotosiomis šalimis. Atsižvelgiant į skirtingas sąlygas Sąjungos vandenyse ir didesnį bendros žuvininkystės politikos regionalizavimą, patariamosios tarybos turėtų integruoti į bendrą žuvininkystės politiką visų suinteresuotųjų šalių žinias ir patirtį.

(54) Tikslinga, kad Komisija būtų įgaliota deleguotaisiais teisės aktais sukurti naują patariamąją tarybą ir pakoreguoti jau egzistuojančių patariamųjų tarybų kompetencijos zonas, visų pirma atsižvelgiant į Juodosios jūros ypatybes.

(55) Siekiant bendros žuvininkystės politikos tikslų Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti perduoti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl su žvejyba susijusių žvejybos veiklos poveikio specialiose saugomose teritorijose mažinimo priemonių, įpareigojimo užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos siekiant laikytis Europos Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, pritaikymo, numatytųjų išteklių išsaugojimo priemonių pagal daugiamečius planus arba technines priemones, laivynų pajėgumų viršutinių ribų perskaičiavimo, informacijos apie Sąjungos žvejybos laivų charakteristikas ir veiklą apibrėžimo, naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomųjų projektų vykdymo taisyklių nustatymo, III priedo pakeitimų, susijusių su patariamųjų tarybų kompetencijos zonomis, sudėtimi ir veikimu.

(56) Itin svarbu, kad Komisija, atlikdama paruošiamuosius deleguotųjų teisės aktų priėmimo darbus, rengtų tinkamas konsultacijas, taip pat ir su ekspertais.

(57) Rengdamasi priimti ir sudarydama deleguotuosius teisės aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų laiku ir tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai.

(58) Siekiant užtikrinti vienodas techninių veiklos reikalavimų, taikomų su žvejybos laivynų registrais ir žuvininkystės valdymo duomenų reikalavimais susijusios informacijos perdavimui, įgyvendinimo sąlygas, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Šie įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[31].

(59) Siekiant pagrindinio bendros žuvininkystės politikos tikslo – žvejybos ir akvakultūros sektoriams užtikrinti ilgalaikes tausias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu, būtina ir tikslinga nustatyti jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir naudojimo taisykles.

(60) Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(61) 2004 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimas Nr. 585/2004/EB, įsteigiantis regionines patariamąsias tarybas pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[32], turėtų būti panaikintas įsigaliojus atitinkamoms taisyklėms, priimtoms pagal šį reglamentą.

(62) 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo[33], turėtų būti panaikintas, bet tebetaikomas nacionalinėms programoms, priimtoms 2011–2013 m. duomenims rinkti ir tvarkyti.

(63) Dėl pakeitimų, kuriuos reikia atlikti, kiekio ir svarbos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis Taikymo sritis

1. Bendra žuvininkystės politika apima:

(a) jūrų biologinių išteklių saugojimą, valdymą ir naudojimą ir

(b) gėlo vandens biologinius išteklius, akvakultūrą ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą jais, tai siejant su bendrą žuvininkystės politiką remiančiomis rinkos ir finansinėmis priemonėmis.

2. Bendra žuvininkystės politika apima 1 dalyje nurodytą veiklą, kai ji vykdoma:

(a) valstybių narių teritorijose,

(b) Sąjungos vandenyse, įskaitant laivais, plaukiojančiais su trečiųjų šalių vėliavomis arba įregistruotais trečiosiose šalyse,

(c) Sąjungos laivais ne Sąjungos vandenyse arba

(d) valstybių narių piliečių, nepažeidžiant vėliavos valstybės pirminės atsakomybės.

2 straipsnis Bendrieji tikslai

1. Bendra žuvininkystės politika turi būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla garantuotų ilgalaikes tausias ekologines, ekonomines ir socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu.

2. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir siekiama užtikrinti, jog gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

3. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, užtikrinantis, kad būtų sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai.

4. Į bendrą žuvininkystės politiką įtraukiami Sąjungos aplinkos teisės aktų reikalavimai.

3 straipsnis Specifiniai tikslai

Siekiant įgyvendinti 2 straipsnyje nurodytus bendruosius bendros žuvininkystės politikos tikslus visų pirma būtina:

(a) panaikinti sužvejojamus nepageidaujamų komercinių išteklių žuvų kiekius ir laipsniškai užtikrinti, kad visos sužvejotos tokių išteklių žuvys būtų iškraunamos;

(b) sudaryti sąlygas veiksmingai žvejybos veiklai, vystant ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą žvejybos sektorių;

(c) skatinti su akvakultūra susijusios veiklos vystymą Sąjungoje, siekiant pagerinti aprūpinimą maistu ir užimtumą pakrantės regionuose bei kaimo vietovėse;

(d) padėti užtikrinti tinkamą nuo žvejybos veiklos priklausomų bendruomenių gyvenimo lygį;

(e) atsižvelgti į vartotojų interesus;

(f) užtikrinti, kad būtų renkami ir sistemingai bei suderintai tvarkomi duomenys.

4 straipsnis Gero valdymo principai

Bendra žuvininkystės politika grindžiama šiais gero valdymo principais:

(a) aiškiu Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos lygmens atsakomybės nustatymu;

(b) patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų priemonių nustatymu;

(c) ilgalaike perspektyva;

(d) aktyviu suinteresuotųjų šalių dalyvavimu visais etapais, nuo priemonių sumanymo iki įgyvendinimo;

(e) vėliavos valstybės narės pirmine atsakomybe;

(f) darna su integruota jūrų politika ir kitomis Sąjungos politikos sritimis.

5 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

– Europos Sąjungos vandenys – vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų;

– jūrų biologiniai ištekliai – esamų ir galimų naudoti jūrų vandens rūšių gyvūnai, įskaitant anadrominių ir katadrominių rūšių gyvūnus visais jų gyvenimo ciklo etapais;

– gėlo vandens biologiniai ištekliai – esamų ir galimų naudoti gėlo vandens rūšių gyvūnai;

– žvejybos laivas – laivas, turintis verslinei jūrų biologinių išteklių žvejybai skirtą įrangą;

– Sąjungos žvejybos laivas – laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

– didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis – didžiausias žuvų kiekis, kurį iš žuvų išteklių galima išžvejoti neribotą laiką;

– žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas – principas, pagal kurį tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastimi atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims ir netikslinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti;

– ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas – metodas, kurį taikant užtikrinama didelė gyvųjų vandens išteklių nauda, o tiesioginis ir netiesioginis žvejybos operacijų poveikis jūrų ekosistemoms yra nedidelis ir jos nekenkia tolesniam tų ekosistemų gyvavimui, įvairovei bei vientisumui;

– mirtingumo dėl žvejybos koeficientas – per tam tikrą laiką sužvejotų išteklių žuvų kiekio ir vidutinio per tą laiką galimo sužvejoti išteklių žuvų kiekio santykis;

– išteklius – išskirtinėmis savybėmis pasižymintis jūrų biologinis išteklius konkrečioje valdymo zonoje;

– sužvejojamų žuvų kiekio apribojimas – per nustatytą laiką iškraunamų išteklių arba išteklių grupių žuvų kiekio apribojimas;

– išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškas – žuvų išteklių populiacijos parametrų (pvz., biomasės arba mirtingumo dėl žvejybos koeficiento) reikšmė, naudojama žuvininkystės valdymo srityje, pvz., nustatant priimtiną biologinės rizikos lygį arba planuojamų sužvejoti žuvų kiekį;

– apsaugos priemonė – atsargumo priemonė, skirta apsisaugoti nuo to, kas nepageidaujama, arba užkirsti tam kelią;

– techninės priemonės – priemonės, kuriomis tuo, kad nustatomos žvejybos įrankių naudojimo sąlygos bei jų struktūra ir ribojama prieiga prie žvejybos rajonų, reguliuojama sužvejojamo kiekio sudėtis pagal rūšis bei žuvų dydį ir žvejybos poveikis ekosistemų komponentams;

– žvejybos galimybės – kiekybiškai apibrėžta juridinė teisė sužvejoti žuvis, išreikšta sužvejotų žuvų kiekius ir (arba) žvejybos pastangomis, ir funkciškai susijusios sąlygos, būtinos kiekybiškai apibrėžti tos teisės panaudojimo lygį;

– žvejybos pastangos– žvejybos laivo pajėgumų ir veiklos sandauga; laivų grupės žvejybos pastangos – visų grupės laivų žvejybos pastangų suma;

– perleidžiamoji žvejybos koncesija – atšaukti galima teisė į tam tikrą valstybei narei paskirtų arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006[34] 19 straipsnį valstybės narės priimtuose valdymo planuose nustatytų žvejybos galimybių dalį, kurią jos turėtojas gali perduoti kitiems teisėtiems tokių perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams;

– individualios žvejybos galimybės – metinės žvejybos galimybės, paskirtos valstybės narės perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams remiantis tai valstybei narei priklausančia žvejybos galimybių dalimi;

– žvejybos pajėgumai – laivo tonažas, išreikštas GT (bendruoju tonažu), ir jo galia, išreikšta kW (kilovatais), kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86[35] 4 ir 5 straipsniuose;

– akvakultūra – vandens organizmų veisimas ir auginimas naudojant metodus, kuriais siekiama, kad šių organizmų produktyvumas būtų didesnis nei natūralioje aplinkoje, šiems organizmams per visą veisimo ir auginimo laikotarpį iki pat produkcijos surinkimo ir ją surenkant išliekant fizinio arba juridinio asmens nuosavybe;

– žvejybos licencija – licencija, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 9 dalyje;

– žvejybos leidimas – leidimas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 10 dalyje;

– žvejyba – natūralioje aplinkoje gyvenančių vandens organizmų rinkimas arba gaudymas arba sąmoningas priemonių, kuriomis juos galima surinkti arba sugauti, naudojimas;

– žuvininkystės produktai – vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas;

– veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žuvininkystės ir akvakultūros produktų gavybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ir mažmeninės prekybos etapu;

– sunkus pažeidimas – pažeidimas, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje;

– galutinis mokslinių duomenų vartotojas – subjektas, kurį mokslinių tyrimų ar valdymo tikslais domina mokslinė žuvininkystės sektoriaus duomenų analizė;

– leidžiamo sužvejoti kiekio perteklius – ta leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio dalis, kurios pakrantės valstybė negali sužvejoti dėl pajėgumų stokos;

– akvakultūros produktai – vandens organizmai, kurie yra akvakultūros veiklos rezultatas, bet kuriuo gyvenimo ciklo etapu;

– neršianti išteklių biomasė – apskaičiuota konkretaus ištekliaus žuvų, kurios dauginasi nustatytu metu, įskaitant tiek patinus, tiek pateles, taip pat gyvavedes žuvis, masė;

– mišrioji žvejyba – žvejyba, kai rajone, kuriame žvejojama, yra daugiau nei vienos rūšies žuvų ir jos gali būti sužvejotos žvejybos įrankiais.

– tausios žvejybos susitarimai – tarptautiniai susitarimai, sudaryti su kita valstybe siekiant už Sąjungos finansinį įnašą gauti galimybę naudoti išteklius arba naudotis vandenimis.

II DALIS GALIMYBĖ NAUDOTIS VANDENIMIS

6 straipsnis Bendrosios nuostatos dėl galimybės naudotis vandenimis

1. Sąjungos žvejybos laivai turi vienodas galimybes naudotis visais Sąjungos vandenimis, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir juose esančiais ištekliais, taikant pagal III skyriaus nuostatas priimtas priemones.

2. Valstybėms narėms leidžiama nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 12 jūrmylių nuo bazinių linijų, į kurias jos turi suverenias teises arba kurios priklauso jų jurisdikcijai, zonos vandenyse apriboti žvejybą leidžiant žvejoti tik tradiciškai tuose vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams iš gretimos pakrantės uostų, nepažeidžiant valstybių narių kaiminystės ryšiais grindžiamų nuostatų, taikomų su kitos valstybės narės vėliava plaukiojantiems Sąjungos laivams, ir I priedo nuostatų, kuriomis kiekvienai valstybei narei nustatomos kitų valstybių narių pakrančių ruožų geografinės zonos, kuriose vykdoma žvejybos veikla, ir leidžiamos žvejoti rūšys. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.

3. Vandenyse, esančiuose iki 100 jūrmylių atstumu nuo Azorų salų, Madeiros ir Kanarų salų bazinių linijų, susijusios valstybės narės gali nuspręsti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. leisti žvejoti tik minėtų salų uostuose registruotiems laivams. Šie apribojimai netaikomi tradiciškai šiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams, jei jie neviršija tradiciškai taikomų žvejybos pastangų. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.

4. Nuostatos, kurios pakeis 2 ir 3 dalyje nustatytas nuostatas, priimamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

III DALIS JŪRŲ BIOLOGINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS

I ANTRAŠTINĖ DALIS PRIEMONIŲ RŪŠYS

7 straipsnis             Išteklių išsaugojimo priemonių rūšys

Jūrų biologinių išteklių išsaugojimo priemonės gali būti šios:

(a) daugiamečių planų priėmimas pagal 9–11 straipsnius;

(b) tausaus išteklių naudojimo tikslų nustatymas;

(c) priemonių, skirtų suderinti žvejybos laivų skaičių ir (arba) žvejybos laivų rūšis su turimomis žvejybos galimybėmis, priėmimas;

(d) paskatų, kuriomis būtų skatinama selektyvesnė arba mažesnio poveikio aplinkai žvejyba, tarp jų ir ekonominio pobūdžio paskatų, nustatymas;

(e) žvejybos galimybių nustatymas;

(f) 14 straipsnyje nurodytų techninių priemonių priėmimas;

(g) priemonių, susijusių su įpareigojimu užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, priėmimas;

(h) bandomųjų projektų, susijusių su alternatyviomis žvejybos valdymo metodikos rūšimis, įgyvendinimas.

8 straipsnis             Techninių priemonių rūšys

Techninės priemonės gali būti šios:

(a) tinklo akių dydžio ir žvejybos įrankių naudojimo taisyklių nustatymas;

(b) žvejybos įrankių konstrukcijos taisyklės, įskaitant:

i) jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą siekiant pagerinti įrankio selektyvumą arba sumažinti jo poveikį dugno zonoje;

ii) jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą, siekiant sumažinti atsitiktinai sužvejojamų nykstančių rūšių, rūšių, kurioms gresia nykimas, ir saugomų rūšių žuvų kiekį;

(c) draudimai tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais naudoti tam tikrus žvejybos įrankius;

(d) žvejybos veiklos draudimas arba apribojimas tam tikrose zonose ir (arba) tam tikrais laikotarpiais;

(e) reikalavimas, kad žvejybos laivai nustatytu privalomu laikotarpiu rajone nutrauktų žvejybą, kad būtų apsaugoti laikinai jame susikaupę pažeidžiami jūrų ištekliai;

(f) konkrečios priemonės, skirtos žvejybos veiklos poveikiui jūrų ekosistemoms ir netikslinėms rūšims sumažinti;

(g) kitos techninės priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti jūrų biologinę įvairovę.

II ANTRAŠTINĖ DALIS SĄJUNGOS PRIEMONĖS

9 straipsnis Daugiamečiai planai

1. Daugiamečių planų, kuriuose būtų numatytos išteklių išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti arba atkurti tokius žuvų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, nustatymas yra prioritetas.

2. Daugiamečiuose planuose turi būti nustatyta:

(a) pagrindas, kuriuo remiantis nustatomos atitinkamų žuvų išteklių žvejybos galimybės, remiantis iš anksto apibrėžtais išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškais, ir

(b) priemonės, kuriomis galima veiksmingai užtikrinti, kad nebūtų peržengtos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų ribos.

3. Daugiamečiai planai, jei įmanoma, apima tokią žvejybą, kai žvejojamos vienų išteklių žuvys, arba tokią žvejybą, kai žvejojamos įvairių išteklių žuvys, tinkamai atsižvelgiant į išteklių ir tokios žvejybos sąveiką.

4. Pagal daugiamečius planus žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas, ir moksliniu požiūriu atsižvelgiama į turimų duomenų bei vertinimo metodų trūkumą ir visas kiekybines jų nepatikimumo priežastis.

10 straipsnis Daugiamečių planų tikslai

1. Daugiamečiuose planuose numatomas mirtingumo dėl žvejybos koeficiento modifikavimas, siekiant nustatyti tokį mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, kuris padėtų iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

2. Kai neįmanoma nustatyti tokio mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, kuris padėtų atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, daugiamečiuose planuose turi būti numatytos atsargumo priemonės, užtikrinančios panašų susijusių išteklių išsaugojimo lygį.

11 straipsnis Daugiamečių planų turinys

Daugiamečiame plane nurodoma:

(a) taikymo sritis, t. y. ištekliai, žvejybos būdas ir jūrų ekosistemos, kuriems jis taikomas;

(b) tikslai, atitinkantys 2 ir 3 straipsniuose nustatytus tikslus,

(c) kiekybiniai tikslai, išreikšti:

i) mirtingumo dėl žvejybos koeficientu ir (arba)

ii) neršiančia išteklių biomase, ir

ii) sužvejotų žuvų kiekio stabilumu.

(d) tikslus kiekybinių tikslų įgyvendinimo tvarkaraštis;

(e) techninės priemonės, įskaitant nepageidaujamų žuvų sužvejojimo panaikinimą;

(f) kiekybiniai rodikliai, susiję su periodišku pažangos, padarytos įgyvendinant daugiamečio plano tikslus, stebėjimu ir vertinimu;

(g) konkrečios priemonės ir tikslai, susiję su anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų gyvenimo ciklo dalimi, praleista gėluose vandenyse;

(h) žvejybos poveikio ekosistemai maksimalus mažinimas;

(i) apsaugos priemonės ir jų panaudojimo kriterijai;

(j) visos kitos daugiamečių planų tikslams pasiekti tinkančios priemonės.

12 straipsnis Įsipareigojimų pagal Sąjungos teisės aktus laikymasis

1.           Specialiose saugomose teritorijose, nustatytose Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnyje, Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnyje ir Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje, valstybės narės žvejybos veiklą vykdo taip, kad žvejybos poveikis šiose teritorijose būtų kuo mažesnis.

2.           Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos su žvejyba susijusios žvejybos veiklos poveikio specialiose saugomose teritorijose mažinimo priemonės.

13 straipsnis Komisijos priemonės, taikomos, kai kyla didelė grėsmė jūrų biologiniams ištekliams

1. Komisija, remdamasi informacija apie jūrų biologinių išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kilusią grėsmę, dėl kurios reikia nedelsiant imtis veiksmų, gali, pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva, priimti laikinas priemones šiai grėsmei sumažinti.

2. 1 dalyje nurodytą pagrįstą prašymą valstybė narė vienu metu išsiunčia Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms.

14 straipsnis  Techninių priemonių sistemos

Nustatomos techninių priemonių sistemos, kuriomis siekiama užtikrinti jūrų biologinių išteklių apsaugą ir sumažinti žvejybos veiklos poveikį žuvų ištekliams bei jūrų ekosistemoms. Šios techninių priemonių sistemos turi padėti:

(a) išlaikyti arba atkurti tokius išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, pagerinant atrankos pagal dydį, o jei reikia, ir pagal rūšis priemones;

(b) sumažinti sužvejojamų per mažo dydžio individų kiekį;

(c) sumažinti sužvejojamų nepageidaujamą jūrų organizmų kiekį;     

(d) sumažinti žvejybos įrankių poveikį ekosistemai ir aplinkai, ypač siekiant apsaugoti biologiškai jautrius išteklius ir buveines.

15 straipsnis Įpareigojimas užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos

1. Visas toliau nurodytų išteklių, kuriems taikomi sužvejoto kiekio apribojimai, žuvų, sužvejotų Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse, išskyrus gyvam jaukui naudojamas žuvis, kiekis įkeliamas į žvejybos laivą, jame laikomas, registruojamas ir iškraunamas laikantis šio tvarkaraščio:

(a) Ne vėliau, kaip nuo 2014 m. sausio 1 d.:

– skumbres, silkes, paprastąsias staurides, šiaurinius žydruosius merlangus, smulkiadygles saulažuves, europinius ančiuvius, mažąsias argentinas, sardinėles, paprastąsias stintenes;

– paprastuosius tunus, durklažuves, ilgapelekius tunus, didžiaakius tunus, kitas buriažuvines.

(b) Ne vėliau, kaip nuo 2015 m. sausio 1 d.: menkes, europines paprastąsias jūrines lydekas, europinius jūros liežuvius;

(c) Ne vėliau, kaip nuo 2016 m. sausio 1 d.: juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, paprastuosius megrimus, velniažuves, jūrines plekšnes, paprastąsias molvas, ledjūrio menkes, sidabrinius polakus, europines mažažiotes plekšnes, paprastuosius otus, švelniuosius rombus, melsvąsias molvas, juoduosius kalavijus, bukasnukius ilgauodegius grenadierius, islandinius pjūklapilvius beriksus, juoduosius paltusus, paprastąsias brosmes, didžiuosius jūrinius ešerius ir Viduržemio jūros priedugnio žuvis.

2. Remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis nustatomi 1 dalyje nurodytų žuvų išteklių mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai. Parduoti sužvejotas mažesnes nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio tų išteklių žuvis galima tik smulkinimui į žuvų miltus arba naminių gyvūnų ėdalui.

3. Žuvų, sužvejotų viršijant nustatytas žvejybos galimybes, pardavimo standartai nustatomi pagal [Reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo] 27 straipsnį.

4. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojantys Sąjungos žvejybos laivai turėtų priemones, skirtas visai žvejybos ir perdirbimo veiklai dokumentuoti, kad būtų galima stebėti, ar laikomasi įpareigojimo iškrauti visą sužvejotų žuvų kiekį.

5. 1 dalis taikoma nepažeidžiant tarptautinių įsipareigojimų.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, kad būtų laikomasi tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų.

16 straipsnis Žvejybos galimybės

1. Valstybėms narėms paskirtos žvejybos galimybės kiekvienai valstybei narei užtikrina sąlyginį kiekvienų žuvų išteklių žvejybos veiklos ir kiekvienos rūšies žvejybos veiklos stabilumą. Skiriant naujas žvejybos galimybes atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės interesus.

2. Į bendras žvejybos galimybes įtraukiamas rezervas priegaudos žvejybos galimybėms.

3. Žvejybos galimybės atitinka kiekybinius tikslus, tvarkaraštį ir ribas, nustatytus pagal 9 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio b, c ir h punktus.

4. Valstybės narės gali keistis visomis joms paskirtomis žvejybos galimybėmis arba jų dalimi, apie tai pranešusios Komisijai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS REGIONALIZAVIMAS

I SKYRIUS DAUGIAMEČIAI PLANAI

17 straipsnis Pagal daugiamečius planus priimamos išteklių išsaugojimo priemonės

1. Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 9, 10 ir 11 straipsnius parengtuose daugiamečiuose planuose, priimti su tais planais suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos išsaugojimo priemonės, susijusios su Sąjungos vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės toms valstybėms narėms paskirtos.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio 1 dalį priimtos išteklių išsaugojimo priemonės:

(a) būtų suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nurodytais tikslais;

(b) būtų suderinamos su daugiamečio plano taikymo sritimi ir tikslais;

(c) padėtų įgyvendinti daugiamečiame plane nustatytus tikslus ir kiekybinius tikslus;

(d) būtų ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

18 straipsnis Valstybių narių pranešimas apie išteklių išsaugojimo priemones

Išteklių išsaugojimo priemones pagal 17 straipsnio 1 dalį priimančios valstybės narės apie tas priemones praneša Komisijai, kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms.

19 straipsnis Vertinimas

Komisija gali bet kuriuo metu įvertinti valstybių narių pagal 17 straipsnio 1 dalį priimtų išteklių išsaugojimo priemonių suderinamumą su tikslais ir veiksmingumą.

20 straipsnis Numatytosios apsaugos priemonės, priimtos pagal daugiamečių planų sistemą

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 17 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per tris mėnesius nuo daugiamečio plano įsigaliojimo.

2. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, jei

(a)     remiantis pagal 19 straipsnio nuostatas atliktu vertinimu, valstybės narės priemonės laikomos nesuderinamomis su daugiamečio plano tikslais,

(b)     remiantis pagal 19 straipsnio nuostatas atliktu vertinimu, valstybės narės priemonės laikomos nepadėsiančiomis veiksmingai pasiekti daugiamečiame plane nustatytų tikslų ir kiekybinių tikslų arba

(c)     pradėtos taikyti pagal 11 straipsnio i punktą nustatytos apsaugos priemonės.

3. Komisijos priimtomis išsaugojimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti daugiamečiame plane nustatyti tikslai ir tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybių narių priemonės nustoja galioti.

II SKYRIUS TECHNINĖS PRIEMONĖS

21 straipsnis  Techninės priemonės

Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 14 straipsnyje numatytą sistemą priimti su ta sistema suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su tų valstybių narių vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės joms paskirtos. Valstybės narės užtikrina, kad šios techninės priemonės:

(a) būtų suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nurodytais tikslais;

(b) būtų suderinamos su pagal 14 straipsnį priimtų priemonių tikslais;

(c) padėtų veiksmingai įgyvendinti pagal 14 straipsnį priimtų priemonių tikslus ir

(d) būtų ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

22 straipsnis Valstybių narių pranešimas apie technines priemones

Technines priemones pagal 21 straipsnį priimančios valstybės narės apie tas priemones praneša Komisijai, kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms.

23 straipsnis Vertinimas

Komisija gali bet kuriuo metu įvertinti valstybių narių pagal 21 straipsnį priimtų techninių priemonių suderinamumą su tikslais ir veiksmingumą.

24 straipsnis Numatytosios priemonės, priimtos pagal techninių priemonių sistemą

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos techninių priemonių sistemoje numatytos techninės priemonės, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 21 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per tris mėnesius nuo techninių priemonių sistemos įsigaliojimo.

2. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos techninės priemonės, jei valstybių narių priemonės, remiantis pagal 23 straipsnį atliktu įvertinimu, laikomos:

(b)     nesuderinamomis su techninių priemonių sistemos tikslais arba

(b)     nepadedančiomis veiksmingai pasiekti techninių priemonių sistemos tikslų.

3. Komisijos priimtomis techninėmis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti techninių priemonių sistemos tikslai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybių narių priemonės nustoja galioti.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS NACIONALINĖS PRIEMONĖS

25 straipsnis Valstybių narių priemonės, taikomos tik su jų vėliava plaukiojantiems laivams

Valstybė narė gali priimti priemones, skirtas žuvų ištekliams Sąjungos vandenyse išsaugoti, jei tos priemonės:

(a) taikomos tik su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams arba, kai žvejybos veikla vykdoma ne žvejybos laivu, jos teritorijoje įsikūrusiems asmenims;

(b) yra suderinamos su 2 ir 3 straipsniuose nurodytais tikslais ir

(c) yra ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

26 straipsnis Valstybių narių priemonės, taikomos 12 jūrmylių zonoje

1. Valstybė narė gali imtis nediskriminuojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ir mažinti žvejybos poveikį jūros ekosistemų išsaugojimui 12 jūrmylių nuo jos bazinių linijų zonoje, jei Europos Sąjunga dar nėra priėmusi specialiai tam rajonui skirtų išsaugojimo ir valdymo priemonių. Valstybės narės priemonės turi būti suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

2. Jei išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurias ketina valstybė narė, gali turėti poveikio kitos valstybės narės laivams, tokios priemonės priimamos tik po to, kai su Komisija, atitinkamomis valstybėmis narėmis ir patariamosiomis tarybomis pasikonsultuojama dėl priemonių projekto, kuriame pateiktas aiškinamasis memorandumas.

IV DALIS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO GALIMYBĖ

27 straipsnis Perleidžiamųjų žvejybos konsecijų sistemos nustatymas

1. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. nustato perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, taikomą

(a) visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis 12 metrų arba didesnis ir

(b) visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems traukiamaisiais žvejybos įrankiais.

2. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą valstybės narės gali taikyti ir žvejybos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie naudoja ne traukiamuosius, o kitų rūšių žvejybos įrankius; apie tai jos praneša Komisijai.

28 straipsnis Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų paskyrimas

1. Perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis suteikiama teisė naudotis pagal 29 straipsnio 1 dalį paskirtomis individualiomis žvejybos galimybėmis.

2. Kiekviena valstybė narė, remdamasi skaidriais kriterijais, skiria perleidžiamąsias kiekvienų išteklių ar išteklių grupės, kurių žvejybos galimybės paskirtos pagal 16 straipsnį, išskyrus žvejybos galimybes, paskirtas pagal tausios žuvininkystės susitarimus, žvejybos koncesijas.

3. Valstybės narės, skirdamos perleidžiamąsias mišriosios žvejybos koncesijas, atsižvelgia į tikėtiną tokią žvejybą vykdančių laivų sužvejoto kiekio sudėtį.

4. Perleidžiamąsias žvejybos koncesijas valstybė narė gali skirti tik su jos vėliava plaukiojančio žvejybos laivo savininkui arba fiziniams ar juridiniams asmenims, kad jos būtų naudojamos žvejojant tokiu laivu. Perleidžiamosios žvejybos koncesijos gali būti sujungtos į krūvą, kad jomis galėtų bendrai naudotis fiziniai ar juridiniai asmenys arba pripažintos gamintojų organizacijos. Valstybės narės, remdamosi skaidriais ir nešališkais kriterijais, gali nustatyti reikalavimus, kuriuos reikia atitikti, norint gauti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų.

5. Valstybės narės gali apriboti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpį iki ne mažiau kaip 15 metų, kad vėliau jos galėtų būti perskirstytos. Jei valstybės narės neapribojo perleidžiamųjų žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpio, jos gali atšaukti koncesijas, pranešdamos apie tai ne vėliau kaip prieš 15 metų.

6. Atšaukti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas valstybės narės gali ir vėliau apie tai pranešusios, jei nustatoma, kad koncesijų turėtojas padarė sunkų pažeidimą. Koncesijos atšaukiamos nuodugniai laikantis bendros žuvininkystės politikos, proporcingumo principo ir, jei būtina, nedelsiant.

7. Nepaisydamos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, valstybės narės gali atšaukti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, jei trejus metus iš eilės nebuvo panaudotos žvejybos laivo veiklai.

29 straipsnis Individualių žvejybos galimybių paskyrimas

1. Individualias žvejybos galimybes 28 straipsnyje nurodytų perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams valstybės narės skiria, atsižvelgdamos į žvejybos galimybes, paskirtas valstybėms narėms arba nustatytas valdymo planuose, kurias valstybės narės priėmė pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnį.

2. Valstybės narės nustato tų rūšių, kurių žvejybos galimybių nėra nustačiusi taryba, žvejybos galimybes, kurios, remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, gali būti skiriamos su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams.

3. Žvejybos laivai imtis žvejybos veiklos tik tada, kai turi pakankamai individualių žvejybos galimybių visam potencialiam sužvejotam kiekiui.

4. Valstybės narės gali rezervuoti iki 5 % žvejybos galimybių. Jos nustato tikslus ir skaidrius kriterijus, kuriais remiantis būtų paskirtos šios rezervinės žvejybos galimybės. Tos žvejybos galimybės gali būti paskirtos tik teisėtiems perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams, nurodytiems 28 straipsnio 4 dalyje.

5. Valstybė narė, pagal 28 straipsnio nuostatas skirdama perleidžiamąsias žvejybos koncesijas ir pagal šio straipsnio 1 dalį skirdama žvejybos galimybes, gali neviršydama jei paskirtų žvejybos galimybių numatyti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius, kurie padeda išvengti nepageidaujamų žuvų sužvejojimo.

6. Valstybės narės gali nustatyti mokestį už naudojimąsi individualiomis žvejybos galimybėmis, skirtą su žuvininkystės valdymu susijusioms išlaidoms padengti.

30 straipsnis Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų ir individualių žvejybos galimybių registras

Valstybės narės sudaro ir tvarko perleidžiamųjų žvejybos koncesijų ir individualių žvejybos galimybių registrą.

31 straipsnis Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų perleidimas

1. Valstybės narės ribose teisėti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojai gali vienas kitam perleisti visas jiems priklausančias koncesijas arba jų dalį.

2. Valstybė narė gali leisti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas perleisti kitoms valstybėms narėms arba gauti iš jų.

3. Valstybės narės gali reguliuoti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų perleidimą, numatydama skaidriais ir nešališkais kriterijais grindžiamas koncesijų perleidimo sąlygas.

32 straipsnis Individualių žvejybos galimybių nuomojimas

1. Visos individualios žvejybos galimybės arba jų dalis gali būti nuomojamos valstybės narės ribose.

2. Valstybė narė gali leisti individualias žvejybos galimybes nuomoti kitoms šalims arba nuomotis iš jų.

33 straipsnis Žvejybos galimybių, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, paskirstymas

1. Kiekviena valstybė nusprendžia, kaip su jos vėliava plaukiojantiems laivams galėtų būti paskirstytos jai pagal 16 straipsnį paskirtos žvejybos galimybės, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema. Apie paskirstymo būdą jos praneša Komisijai.

V DALIS ŽVEJYBOS PAJĖGUMŲ VALDYMAS

34 straipsnis Žvejybos pajėgumų reguliavimas

1. Valstybės narės nustato priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad būtų pasiekta pastovi ir ilgalaikė tų laivynų žvejybos pajėgumų ir jos žvejybos galimybių pusiausvyra.

2. Pasitraukti iš laivyno gaunant viešąją pagalbą iš Europos žuvininkystės fondo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui leidžiama tik tuomet, jei prieš tai buvo panaikinta žvejybos licencija ir žvejybos leidimai.

3. Žvejybos galimybės, atitinkančios iš laivyno su viešąja pagalba pasitraukusių žvejybos laivų pajėgumus, nepakeičiamos kitomis.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. jų laivyno žvejybos pajėgumai niekada neviršytų viršutinių žvejybos pajėgumų ribų, nustatytos pagal 35 straipsnį.

35 straipsnis Žvejybos pajėgumų valdymas

1. Kiekvienos valstybės narės laivynui taikomos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos, nustatytos II priede.

2. Valstybės narės gali prašyti Komisijos, kad žvejybos laivams, kuriems taikoma pagal 27 straipsnį nustatyta perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, nebūtų taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos. Tuo atveju viršutinės žvejybos pajėgumų ribos perskaičiuojamos atsižvelgiant tik į tuos žvejybos laivus, kuriems netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, susijusius su 1 ir 2 dalyse nurodytų laivynų pajėgumų viršutinių ribų perskaičiavimu.

36 straipsnis Žvejybos laivynų registrai

1. Valstybės narės registruoja šiame reglamente nustatytoms priemonėms valdyti reikalingą informaciją apie su jų vėliavomis plaukiojančių Europos Sąjungos žvejybos laivų charakteristikas ir veiklą.

2. Valstybės narės užtikrina Komisijai prieigą prie 1 dalyje nurodytos informacijos.

3. Komisija sudaro Sąjungos žvejybos laivyno registrą, kuriame pateikia pagal 2 dalį gaunamą informaciją.

4. Sąjungos žvejybos laivyno registre nurodyta informacija prieinama visoms valstybėms narėms. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl 1 dalyje nurodytos informacijos apibrėžimo.

5. Komisija nustato techninius veiklos reikalavimus, susijusius su 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos perdavimo būdais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VI DALIS MOKSLINIS ŽUVININKYSTĖS VALDYMO PAGRINDAS

37 straipsnis Žuvininkystės valdymui skirtų duomenų reikalavimai

1. Valstybės narės renka biologinius, techninius, aplinkos ir socialinius bei ekonominius duomenis, būtinus ekosistemos metodu grindžiamam žuvininkystės valdymui, tvarko juos ir užtikrina jų prieigą galutiniams mokslinių duomenų vartotojams, įskaitant Komisijos paskirtas įstaigas. Tais duomenimis visų pirma suteikiama galimybė įvertinti:

(a) naudojamų jūrų biologinių išteklių būklę;

(b) žvejybos lygį ir žvejybos veiklos poveikį jūrų biologiniams ištekliams bei jūrų ekosistemoms; ir

(c) žuvininkystės, akvakultūros ir perdirbimo sektorių veiklos Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse socialinius bei ekonominius rezultatus.

2. Valstybės narės:

(d) užtikrina, kad surinkti duomenys būtų tikslūs ir patikimi;

(e) vengia įvairiems tikslams renkamų duomenų dubliavimosi;

(f) užtikrina saugų surinktų duomenų laikymą ir, atitinkamais atvejais, tinkamą apsaugą bei konfidencialumą;

(g) užtikrina, kad Komisija arba jos paskirtos įstaigos turėtų prieigą prie nacionalinių duomenų bazių ir surinktų duomenų apdorojimo sistemų, kad galėtų patikrinti, ar duomenys surinkti ir ar jie kokybiški.

3. Valstybės narės užtikrina mokslinių žuvininkystės valdymo duomenų rinkimo ir tvarkymo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu. Tuo tikslu jos paskiria nacionalinius korespondentus ir rengia metinius nacionalinio koordinavimo posėdžius. Komisijai pranešama apie nacionalinio koordinavimo veiklą, ji kviečiama į koordinavimo posėdžius.

4. Valstybės narės savo duomenų rinkimo veiklą derina su kitų to regiono valstybių narių duomenų rinkimo veikla ir stengiasi suderinti savo veiksmus su trečiosiomis šalimis, kurios turi suverenias teises į tame pačiame regione esančius vandenis arba kurių jurisdikcijai tokie vandenys priklauso.

5. Nuo 2014 m. duomenys renkami, tvarkomi ir naudojami pagal daugiametę programą. Į šią daugiametę programą įtraukiami renkamų duomenų tikslumo tikslai ir duomenų sukaupimo lygmenys, taikomi renkant, tvarkant ir naudojant tuos duomenis.

6. Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomi pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytą daugiametę programą galiojantys duomenų tikslumo tikslai ir duomenų sukaupimo lygmenys, taikomi renkant, tvarkant ir naudojant tuos duomenis.

7. Komisija nustato techninius veiklos reikalavimus, susijusius su surinktų duomenų perdavimo būdais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnyje nurodytos tikrinimo procedūros.

38 straipsnis Mokslinių tyrimų programos

1. 1. Valstybės narės priima nacionalines žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų programas. Savo žuvininkystės duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų veiklą jos derina su kitų valstybių narių ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų programomis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad mokslinio konsultavimo procese dalyvautų pakankamai atitinkamą kompetenciją turinčių specialistų.

VII DALIS IŠORĖS POLITIKA

I ANTRAŠTINĖ DALIS TARPTAUTINĖS ŽUVININKYSTĖS ORGANIZACIJOS

39 straipsnis Tikslai

1. Sąjunga, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų ir politikos tikslų, taip pat ir 2 bei 3 straipsniuose nurodytų tikslų, dalyvauja su žuvininkyste susijusių tarptautinių organizacijų, įskaitant regionines žuvininkystės valdymo organizacijas (RŽVO), veikloje.

2. Sąjungos pozicija su žuvininkyste susijusiose tarptautinėse organizacijose ir RŽVO grindžiama naujausia turima moksline informacija, siekiant užtikrinti, jog būtų išlaikyti arba atkurti žuvų išteklių dydžiai, kurie viršija dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

3. Europos Sąjunga, dalyvaudama RŽVO ir tarptautinėse organizacijose, aktyviai prisideda prie mokslinių žinių plėtros ir ją remia.

40 straipsnis Tarptautinių nuostatų laikymasis

Europos Sąjunga bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis susijusiomis su žuvininkyste, įskaitant RŽVO, kad būtų griežčiau laikomasi šių tarptautinių organizacijų priimtų priemonių.

II ANTRAŠTINĖ DALIS TAUSIOS ŽUVININKYSTĖS SUSITARIMAI

41 straipsnis Tausios žuvininkystės susitarimų principai ir tikslai

1. Tausios žuvininkystės susitarimais su trečiosiomis šalimis nustatomas teisinio, ekonominio ir aplinkosauginio trečiųjų šalių vandenyse Sąjungos žvejybos laivais vykdomos žvejybos veiklos valdymo pagrindas.

2. Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo sužvejoti kiekio, kurį nustato trečioji šalis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio 2 dalyje, ir kuris nustatomas remiantis patikimiausia moksline informacija ir atitinkama informacija apie bendras konkrečių išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis, perviršį, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės išteklių dydžiai ir toliau viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

42 straipsnis Finansinė parama

1.           Europos Sąjunga, įgyvendindama tausios žuvininkystės susitarimus, teikia trečiosioms šalims finansinę paramą, kuria siekiama:

(a) padengti dalį prieigos prie žuvininkystės išteklių trečiosios šalies vandenyse išlaidų;

(b) nustatyti valdymo pagrindą, įskaitant būtinų mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų plėtrą ir išlaikymą, stebėjimo, kontrolės bei priežiūros ir kitų gebėjimų, svarbių trečiosios šalies įgyvendinamos tausios žuvininkystės politikos plėtrai, stiprinimą. Tokia finansinė parama skiriama su sąlyga, kad pasiekiama konkrečių rezultatų.

VIII DALIS AKVAKULTŪRA  

43 straipsnis Akvakultūros plėtros skatinimas

1. Komisija, skatindama tvarią plėtrą, geresnį aprūpinimą maistu, ekonominį augimą ir užimtumą, iki 2013 m. nustato neprivalomas Sąjungos strategines gaires dėl bendrų akvakultūros veiklos plėtros prioritetų ir tikslų. Šiose strateginėse gairėse atsižvelgiama į atitinkamą įvairių Sąjungos valstybių narių pradinę būklę ir skirtingas aplinkybes, gairės yra daugiamečių nacionalinių strateginių planų pagrindas ir jomis siekiama:

(a) padidinti akvakultūros sektoriaus konkurencingumą ir paremti jos vystymą bei naujovių diegimą joje;

(b) skatinti ekonominę veiklą;

(c) įvairinti ir gerinti pakrantės regionų ir kaimo vietovių gyvenimo kokybę;

(d) užtikrinti akvakultūros veiklos vykdytojams vienodas galimybes naudotis vandenimis ir erdve.

2. Valstybės narės rengia daugiamečius nacionalinius strateginius planus, skirtus akvakultūros veiklai jų teritorijoje išvystyti iki 2014 m.

3. Daugiamečiame nacionaliniame strateginiame plane nustatomi valstybių narių tikslai ir priemonės jiems pasiekti.

4. Daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais visų pirma siekiama:

(a) supaprastinti administracinę tvarką, ypač dėl licencijų;

(b) užtikrinti akvakultūros veiklos vykdytojams galimybes naudotis vandenimis ir erdve;

(c) nustatyti aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo rodiklius;

(d) įvertinti kitą galimą tarpvalstybinį poveikį kaimyninėms valstybėms narėms.

5. Valstybės narės, taikydamos atvirą daugiamečiuose strateginiuose planuose numatytų priemonių derinimo metodą, dalijasi informacija ir geriausia praktika.

44 straipsnis Patariamųjų tarybų konsultacijos

Pagal 53 straipsnio nuostatas įkuriama Akvakultūros patariamoji taryba.

IX DALIS BENDRAS RINKOS ORGANIZAVIMAS

45 straipsnis Tikslai

1. Bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimu siekiama:

(a) padėti siekti 2 ir 3 straipsniuose nustatytų tikslų;

(b) sudaryti žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui sąlygas tinkamu lygiu taikyti bendrą žuvininkystės politiką;

(c) stiprinti Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus, ypač gamintojų, konkurencingumą;

(d) didinti rinkų skaidrumą, ypač susijusį su ekonominėmis žiniomis, Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų visoje tiekimo grandinėje supratimu ir vartotojų informuotumu;

(e) padėti užtikrinti vienodas visų Sąjungoje parduodamų produktų pardavimo sąlygas skatinant tausų žuvininkystės išteklių naudojimą.

2. Bendras žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimas taikomas [Reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo] I priede išvardytiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams, kuriais prekiaujama Sąjungoje.

3. Bendrą rinkų organizavimą visų pirma sudaro:

(a) sektoriaus organizavimas, įskaitant rinkos stabilizavimo priemones;

(b) bendrieji prekybos standartai.

X DALIS KONTROLĖ IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

46 straipsnis Tikslai

1. Bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi užtikrina veiksminga Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema, apimanti ir kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba.

2. Europos Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema visų pirma turi būti grindžiama:

(a) visuotiniu ir integruotu metodu;

(b) šiuolaikinių kontrolės technologijų naudojimu žuvininkystės duomenų prieinamumui ir kokybei užtikrinti;

(c) rizika grindžiama strategija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama sistemingiems ir automatiniams visų turimų susijusių duomenų kryžminiams patikrinimams;

(d) taisyklių laikymosi kultūros diegimu veiklos vykdytojams;

(e) veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų nustatymu.

47 straipsnis Naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomieji projektai

1. Komisija ir valstybės narės gali įgyvendinti naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomuosius projektus.

2. Komisijai suteikiama teisė pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomųjų projektų įgyvendinimo taisyklių.

48 straipsnis  Prisidėjimas prie kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo išlaidų padengimo

Valstybės narės gali reikalauti, kad su jų vėliavomis plaukiojančių žvejybos laivų, kurių bendras ilgis 12 metrų arba didesnis, licencijų turėtojai proporcingai prisidėtų prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos įgyvendinimo išlaidų padengimo.

XI DALIS FINANSINĖS PRIEMONĖS

49 straipsnis Tikslai

Gali būtų teikiama Sąjungos finansinė parama, padėsianti siekti 2 ir 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

50 straipsnis Finansinės paramos teikimo valstybėms narėms sąlygos

1. Sąjungos finansinė parama valstybėms narėms suteikiama su sąlyga, kad valstybės narės laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių.

2. Jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių, pagal bendrą žuvininkystės politiką skiriamos Sąjungos finansinės paramos išmokų mokėjimas gali būti nutrauktas, laikinai sustabdytas arba joms gali būti taikomas finansinis koregavimas. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant taisyklių nesilaikymo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

51 straipsnis Finansinės paramos teikimo veiklos vykdytojams sąlygos

1. Sąjungos finansinė parama veiklos vykdytojams suteikiama, su sąlyga, kad jie laikosi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių.

2. Veiklos vykdytojams padarius sunkių bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimų, jie laikinai arba visam laikui netenka galimybės gauti Sąjungos finansinę paramą ir (arba) ta parama jiems gali būti sumažinta. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos finansinė parama būtų skirta tik tais atvejais, jei per paskutiniuosius vienerius metus iki Sąjungos finansinės paramos paraiškos pateikimo dienos veiklos vykdytojui nebuvo taikytos sankcijos už sunkius pažeidimus.

XII DALIS PATARIAMOSIOS TARYBOS

52 straipsnis Patariamosios tarybos

1. Siekiant paskatinti proporcingą visų suinteresuotųjų šalių atstovavimą ir prisidėti prie 2 ir 3 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, steigiamos patariamosios tarybos kiekvienai III priede nurodytai kompetencijos zonai.

2. Komisijai pagal 55 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus dėl to priedo pakeitimų, skirtų kompetencijos zonoms koreguoti, naujoms patariamųjų tarybų kompetencijos zonoms nustatyti arba naujoms patariamosios taryboms steigti.

3. Kiekviena patariamoji taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.

53 straipsnis Patariamųjų tarybų užduotys

1. Patariamosios tarybos gali:

(a) teikti Komisijai ar suinteresuotoms valstybėms narėms rekomendacijas ir pasiūlymus žuvininkystės valdymo bei akvakultūros klausimais;

(b) informuoti Komisiją ir valstybes nares apie žuvininkystės valdymo bei akvakultūros problemas, iškilusias jų kompetencijos zonose;

(c) glaudžiai bendradarbiaudamos su mokslininkais padėti rinkti, teikti ir nagrinėti duomenis, kurie reikalingi išsaugojimo priemonėms plėtoti.

2. Komisija ir, atitinkamais atvejais, suinteresuotos valstybės narės per tinkamą laikotarpį atsiliepia į kiekvieną pagal šio straipsnio 1 dalį gautą rekomendaciją, pasiūlymą arba informaciją.

54 straipsnis  Patariamųjų tarybų sudėtis, veikimas ir finansavimas

1. Patariamąsias tarybas sudaro organizacijos, atstovaujančios žuvininkystės veiklos vykdytojus ir kitas interesų grupes, susijusias su bendra žuvininkystės politika.

2. Kiekviena patariamoji taryba susideda iš generalinės asamblėjos ir vykdomojo komiteto; ji priima priemones, reikalingas jos organizavimui ir skaidrumui bei įsiklausymui į visas pareikštas nuomones užtikrinti.

3. Patariamosios tarybos, kaip bendro Europos intereso siekiančios organizacijos, gali prašyti Europos Sąjungos finansinės paramos.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl patariamųjų tarybų sudėties ir veikimo.

XIII DALIS PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

55 straipsnis Įgaliojimų perdavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 12 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 6 dalyje, 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 35 straipsnio 3 dalyje, 36 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 6 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 52 straipsnio 2 ir 54 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai gali būti perduodami nuo 2013 m. sausio 1 d. neterminuotam laikotarpiui.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 6 dalyje, 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 35 straipsnio 3 dalyje, 36 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 6 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 52 straipsnio 2 ir 54 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų perdavimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų perdavimas. Sprendimu dėl atšaukimo tame sprendime nurodytų galių perdavimas nutraukiamas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba tame sprendime nurodytą vėlesnę dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui.

4. Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija iškart apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 12 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 4 dalį, 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, 24 straipsnio 1 ir 2 dalis, 35 straipsnio 3 dalį, 36 straipsnio 4 dalį, 37 straipsnio 7 dalį, 47 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnio 2 dalį ir 54 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tada, jei nei Europos Parlamentas, nei Taryba per du mėnesius nuo pranešimo apie tą aktą dienos nepareiškia prieštaravimų dėl jo arba jei, prieš pasibaigiant tam laikotarpiui, ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad jie jam neprieštarauja. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

56 straipsnis Įgyvendinimas

Įgyvendinant bendros žuvininkystės politikos taisykles Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas. Tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Kai daroma nuoroda į šią pastraipą (dalį), taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

XIV DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57 straipsnis Panaikinimas

1. Reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

2. Sprendimas (EB) Nr. 2004/585 panaikinamas ir panaikinimas įsigalioja įsigaliojus pagal 51 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnio 4 dalį priimtoms taisyklėms.

3. Reglamento (EB) Nr. 1954/2003 5 straipsnis išbraukiamas.

4. Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 panaikinamas.

5. Reglamentas (EB) Nr. 639/2004 panaikinamas.

58 straipsnis  Pereinamojo laikotarpio priemonės

Nepaisant 57 straipsnio 4 dalies, Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 toliau taikomas nacionalinėms programoms, priimtoms 2011–2013 m. duomenims rinkti ir tvarkyti.

59 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS I GALIMYBĖS ŽVEJOTI PAKRANTĖS VANDENYSE PAGAL 6 STRAIPSNIO 2 DALIES NUOSTATAS

1. JUNGTINĖS KARALYSTĖS PAKRANTĖS VANDENYS

A. PRANCŪZIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI

Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių)

1. Į rytus nuo Beriko prie Tvido Į rytus nuo Coquet salos || Silkės || Neribojama

2. Į rytus nuo Flamboro kyšulio Į rytus nuo Spurn kyšulio || Silkės || Neribojama

3. Į rytus nuo Loustofto Į pietus nuo Laim Ridžiso || Visos rūšys || Neribojama

4. Į pietus nuo Laim Ridžiso Į pietus nuo Edistouno || Priedugnio || Neribojama

5. Į pietus nuo Edistouno Į pietvakarius nuo Longships || Priedugnio Šukuotės Omarai Vėžiai || Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama

6. Į pietvakarius nuo Longships Į šiaurės vakarus nuo Hartlando kyšulio || Priedugnio Vėžiai Omarai || Neribojama Neribojama Neribojama

7. Nuo Hartlando kyšulio iki Landžio salos šiaurės linijos || Priedugnio || Neribojama

8. Nuo linijos į vakarus nuo Landžio salos iki Kardihano uosto || Visos rūšys || Neribojama

9. Į šiaurę nuo Point Lynas Į rytus nuo Morecambe Light Vessel || Visos rūšys || Neribojama

10. Dauno grafystė || Priedugnio || Neribojama

11. Į šiaurės rytus nuo New Island Į pietvakarius nuo Sanda salos || Visos rūšys || Neribojama

12. Į šiaurę nuo Portstiuarto Į vakarus nuo Baros kyšulio || Visos rūšys || Neribojama

13. 57°40' šiaurės platumos Į vakarus nuo Luiso kyšulio || Visos rūšys Išskyrus kiaukutinius || Neribojama

14. St. Kilda, Flannan sala || Visos rūšys || Neribojama

15 Į vakarus nuo linijos, jungiančios Luiso kyšulio švyturį su tašku 59°30'šiaurės platumos, 5°45' vakarų ilgumos || Visos rūšys || Neribojama

B. AIRIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI

Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės ||

|| Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių)

|| 1. Į šiaurę nuo Point Lynas Į pietus nuo Mull of Galloway || Priedugnio Norveginiai omarai (Nephrops) || Neribojama Neribojama

|| 2. Į vakarus nuo Mull of Oa Į vakarus nuo Baros kyšulio || Priedugnio Norveginiai omarai (Nephrops) || Neribojama Neribojama

C. VOKIETIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI

Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių)

1. Į rytus nuo Šetlendo salų ir Fair salos tarp linijų, nubrėžtų į pietvakarius nuo Sumbrugh kyšulio švyturio į šiaurės rytus nuo Skroo švyturio ir į pietvakarius nuo Skadan švyturio || Silkės || Neribojama

2. Į rytus nuo Beriko prie Tvido, į rytus nuo Whitby High švyturio || Silkės || Neribojama

3. Į rytus nuo North Foreland švyturio, į pietus nuo naujojo Dandženeso švyturio || Silkės || Neribojama

4. Zona aplink St. Kilda || Silkės Skumbrės || Neribojama Neribojama

5 Į vakarus nuo linijos, jungiančios Luiso kyšulio švyturį su tašku 59°30' šiaurės platumos, 5°45'vakarų ilgumos || Silkės || Neribojama

6. Zona aplink North Rona ir Sulisker (Sulasgeir) || Silkės || Neribojama

D. NYDERLANDŲ GALIMYBĖS ŽVEJOTI

Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių)

1. Į rytus nuo Šetlendo salų ir Fair salos, tarp linijų, nubrėžtų į pietryčius nuo Sumburgh kyšulio švyturio, ir į pietvakarius nuo Skadan švyturio || Silkės || Neribojama

2. Į rytus nuo Beriko prie Tvido, į rytus nuo Flamboro kyšulio || Silkės || Neribojama

3. Į rytus nuo North Foreland, į pietus nuo naujojo Dandženeso švyturio || Silkės || Neribojama

E. BELGIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI

Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių)

1. Į rytus nuo Beriko prie Tvido Į rytus nuo Coquer salos || Silkės || Neribojama

2. Į šiaurę nuo Kromerio Į rytus nuo North Foreland || Priedugnio || Neribojama

3. Į rytus nuo North Foreland Į pietus nuo naujojo Dandženeso švyturio || Priedugnio Silkės || Neribojama Neribojama

4. Į pietus nuo naujojo Dandženeso švyturio, į pietus nuo Selsio kyšulio || Priedugnio || Neribojama

5. Į pietryčius nuo Straight Point, į šiaurės vakarus nuo South Bishop || Priedugnio || Neribojama

2. AIRIJOS PAKRANTĖS VANDENYS

A. PRANCŪZIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI

Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių)

1. Į šiaurės vakarus nuo Erris Head Į vakarus nuo Sybil Point || Priedugnio Norveginiai omarai (Nephrops) || Neribojama Neribojama

2. Į pietus nuo Mizen Head Į pietus nuo Stags || Priedugnio Norveginiai omarai (Nephrops) Skumbrės || Neribojama Neribojama Neribojama

3. Į pietus nuo Stags Į pietus nuo Korko || Priedugnio Norveginiai omarai (Nephrops) Skumbrės Silkės || Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama

4. Į pietus nuo Korko, į pietus nuo Karnsoro kyšulio || Visos rūšys || Neribojama

5. Į pietus nuo Karnsoro kyšulio, į pietryčius nuo Haulbowline || Visos rūšys, Išskyrus kiaukutinius || Neribojama

B. JUNGTINĖS KARALYSTĖS GALIMYBĖS ŽVEJOTI

Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių)

1. Į pietus nuo Mine Head Huko kyšulys || Priedugnio Silkės Skumbrės || Neribojama Neribojama Neribojama

2. Huko kyšulys Karlingfordo įlanka || Priedugnio Silkės Skumbrės Norveginiai omarai (Nephrops) Šukuotės || Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama

C. NYDERLANDŲ GALIMYBĖS ŽVEJOTI

Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių)

1. Į pietus nuo Stags Į pietus nuo Karnsoro kyšulio || Silkės Skumbrės || Neribojama Neribojama

D. VOKIETIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI

Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių)

1. Į pietus nuo Old Head of Kinsale Į pietus nuo Karnsoro kyšulio || Silkės || Neribojama

2. Į pietus nuo Korko Į pietus nuo Karnsoro kyšulio || Skumbrės || Neribojama

E. BELGIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI

Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių)

1. Į pietus nuo Korko Į pietus nuo Karnsoro kyšulio || Priedugnio || Neribojama

2. Į rytus nuo Viklou kyšulio Į pietryčius nuo Karlingfordo įlankos || Priedugnio || Neribojama

3. BELGIJOS PAKRANTĖS VANDENYS

Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Nuo 3 iki 12 jūrmylių || Nyderlandai || Visos rūšys || Neribojama

|| Prancūzija || Silkės || Neribojama

4. DANIJOS PAKRANTĖS VANDENYS

Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Šiaurės jūros pakrantė (Danijos ir Vokietijos siena iki Hanstholmo) (nuo 6 iki 12 mylių) || Vokietija || Plekšniažuvės Krevetės || Neribojama Neribojama

Danijos ir Vokietijos siena iki Blåvands Huko || Nyderlandai || Plekšniažuvės Giliavandeniai sykai || Neribojama Neribojama

Nuo Blåvands Huko iki Bovbjergo || Belgija || Menkės || Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais

|| || Juodadėmės menkės || Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais

|| Vokietija || Plekšniažuvės || Neribojama

|| Nyderlandai || Jūrinės plekšnės || Neribojama

|| Jūrų liežuviai || Neribojama

Nuo Thyborøno iki Hanstholmo || Belgija || Paprastieji merlangai || Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais

|| || Jūrinės plekšnės || Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais

|| Vokietija || Plekšniažuvės || Neribojama

|| Šprotai || Neribojama

|| Menkės || Neribojama

|| Ledjūrio menkės || Neribojama

|| Juodadėmės menkės || Neribojama

|| Skumbrės || Neribojama

|| Silkės || Neribojama

|| Paprastieji merlangai || Neribojama

|| Nyderlandai || Menkės || Neribojama

|| Jūrinės plekšnės || Neribojama

|| Jūrų liežuviai || Neribojama

Skagerakas (nuo Hanstholmo iki Skageno) (nuo 4 iki 12 mylių) || Belgija Vokietija Nyderlandai || Jūrinės plekšnės Plekšniažuvės Šprotai Menkės Ledjūrio menkės Juodadėmės menkės Skumbrės Silkės Paprastieji merlangai Menkės Jūrinės plekšnės Jūrų liežuviai || Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama

Kategato sąsiauris (nuo 3 iki 12 mylių) || Vokietija || Menkės || Neribojama

|| || Plekšniažuvės || Neribojama

|| Norveginiai omarai (Nephrops) || Neribojama

|| Silkės || Neribojama

Į šiaurę nuo Zelandijos iki lygiagretės, einančios per Forsnæs švyturį || Vokietija || Šprotai || Neribojama

Baltijos jūra (įskaitant Beltų ir Zundo sąsiaurius, Bornholmo salą) nuo 3 iki 12 jūrmylių || Vokietija || Plekšniažuvės || Neribojama

|| || Menkės || Neribojama

|| Silkės || Neribojama

|| Šprotai || Neribojama

|| Unguriai || Neribojama

|| Lašišos || Neribojama

|| Paprastieji merlangai || Neribojama

|| Skumbrės || Neribojama

Skagerakas (nuo 4 iki 12 mylių) || Švedija || Visos rūšys || Neribojama

Kategato sąsiauris (3 (nuo 3 (*) iki 12 mylių) || Švedija || Visos rūšys || Neribojama

Baltijos jūra (nuo 3 iki 12 mylių) || Švedija || Visos rūšys || Neribojama

(*) Matuojama nuo kranto linijos.

5. VOKIETIJOS PAKRANTĖS VANDENYS

Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Šiaurės jūros pakrantė (nuo 3 iki 12 mylių) Visa pakrantė || Danija || Priedugnio || Neribojama

|| || Šprotai || Neribojama

|| Tobiniai || Neribojama

|| Nyderlandai || Priedugnio || Neribojama

|| Krevetės || Neribojama

Danijos ir Vokietijos siena iki Amrumo šiaurinio galo ties 54°43′30'šiaurės platumos || Danija || Krevetės || Neribojama

Zona aplink Helgolandą || Jungtinė Karalystė || Menkės || Neribojama

|| || Jūrinės plekšnės || Neribojama

Baltijos pakrantė (nuo 3 iki 12 mylių) || Danija || Menkės || Neribojama

|| || Jūrinės plekšnės || Neribojama

|| Silkės || Neribojama

|| Šprotai || Neribojama

|| Unguriai || Neribojama

|| Paprastieji merlangai || Neribojama

|| Skumbrės || Neribojama

6. PRANCŪZIJOS IR JOS UŽJŪRIO DEPARTAMENTŲ PAKRANČIŲ VANDENYS

Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės ||

Šiaurės rytų Atlanto pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) ||

Belgijos ir Prancūzijos siena į rytus nuo Manšo departamento (Vire-Grandcamp les Bains žiotys 49° 23' 30" šiaurės platumos, į šiaurės rytus nuo 1° 2 'vakarų ilgumos) || Belgija || Priedugnio || Neribojama ||

|| || Šukuotės || Neribojama

|| Nyderlandai || Visos rūšys || Neribojama

Nuo Dunkerko (2° 20' rytų ilgumos) iki Cap d'Antifer (0° 10' rytų ilgumos) (Kap d‘Antifero arba Antifero kyšulio) || Vokietija || Silkės || Neribojama tik nuo spalio iki gruodžio mėn. ||

Belgijos ir Prancūzijos siena į vakarus nuo Cap d'Alprech (50° 42 30" šiaurės platumos — 1° 33' 30" rytų ilgumos) (Kap d' Alprecho arba Alprecho kyšulio) || Jungtinė Karalystė || Silkės || Neribojama ||

Atlanto pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) ||

Ispanijos ir Prancūzijos siena iki 46° 08′ šiaurės platumos || Ispanija || Ančiuviai || Specializuota žvejyba, neribojama ti nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. ||

|| || Žvejyba gyvam jaukui tik nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d.

|| Sardinės || Neribojama tik nuo sausio 1 d. iki vasario 28 d. ir nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

|| Be to, su pirmiau išvardytomis rūšimis susijusi veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į 1984 m. vykdytą veiklą ir laikantis jos ribų.

Viduržemio jūros pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) ||

Ispanijos siena Cap Leucate || Ispanija || Visos rūšys || Neribojama ||

7. ISPANIJOS PAKRANTĖS VANDENYS

Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Atlanto pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių)

Prancūzijos ir Ispanijos siena iki Cap Mayor švyturio (3° 47' vakarų ilgumos) || Prancūzija || Pelaginės || Neribojama atsižvelgiant į 1984 m. vykdytą veiklą ir laikantis jos ribų

Viduržemio jūros pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių)

Prancūzijos siena / Kreuso kyšulys || Prancūzija || Visos rūšys || Neribojama

8. NYDERLANDŲ PAKRANTĖS VANDENYS

Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Visa pakrantė (nuo 3 iki 12 jūrmylių) || Belgija || Visos rūšys || Neribojama

|| Danija || Priedugnio Šprotai Tobiniai Stauridės || Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama

|| Vokietija || Menkės Krevetės || Neribojama Neribojama

Visa pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) || Prancūzija || Visos rūšys || Neribojama

Tekselio pietinis taškas, į vakarus nuo Olandijos ir Vokietijos sienos || Jungtinė Karalystė || Priedugnio || Neribojama

9. SUOMIJOS PAKRANTĖS VANDENYS

Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Baltijos jūra (nuo 4 iki 12 jūrmylių) (*) || Švedija || Visos rūšys || Neribojama

(*) nuo 3 iki 12 mylių aplink Bogskär salas.

10. ŠVEDIJOS PAKRANTĖS VANDENYS

Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės

Skagerakas (nuo 4 iki 12 jūrmylių) || Danija || Visos rūšys || Neribojama

Kategatas (nuo 3 (*) iki 12 mylių) || Danija || Visos rūšys || Neribojama

Baltijos jūra (nuo 4 iki 12 mylių) || Danija || Visos rūšys || Neribojama

|| Suomija || Visos rūšys || Neribojama

(*) Matuojama nuo kranto linijos || || ||

PRIEDAS II VIRŠUTINĖ ŽVEJYBOS PAJĖGUMŲ RIBA

Viršutinė pajėgumų riba (remiantis 2010 m. gruodžio 31 d. situacija) || ||

Valstybė narė || Bruto tonos || kW

Belgija || 18 911 || 51 585

Bulgarija || 8 448 || 67 607

Danija || 88 528 || 313 341

Vokietija || 71 114 || 167 089

Estija || 22 057 || 53 770

Airija || 77 254 || 210 083

Graikija || 91 245 || 514 198

Ispanija (įskaitant atokiausius regionus) || 446 309 || 1 021 154

Prancūzija (įskaitant atokiausius regionus) || 219 215 || 1 194 360

Italija || 192 963 || 1 158 837

Kipras || 11 193 || 48 508

Latvija || 49 067 || 65 196

Lietuva || 73 489 || 73 516

Malta || 15 055 || 96 912

Nyderlandai || 166 384 || 350 736

Lenkija || 38 376 || 92 745

Portugalija (įskaitant atokiausius regionus) || 115 305 || 388 054

Rumunija || 1 885 || 6 716

Slovėnija || 1 057 || 10 974

Suomija || 18 187 || 182 385

Švedija || 42 612 || 210 744

Jungtinė Karalystė || 235 570 || 924 739

|| ||

Atokiausi ES regionai || Bruto tonos || kW

Ispanija

Kanarų salos: ilgis < 12 m, ES vandenys || 2 649 || 21 219

Kanarų salos: ilgis > 12 m, ES vandenys || 3 059 || 10 364

Kanarų salos: ilgis > 12 m, tarptautiniai ir trečiųjų šalių vandenys || 28 823 || 45 593

Prancūzija

Reunjono sala: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m || 1 050 || 19 320

Reunjono sala: pelaginės rūšys, ilgis > 12 m || 10 002 || 31 465

Prancūzijos Gajana: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m || 903 || 11 644

Prancūzijos Gajana: krevetes žvejojantys laivai || 7 560 || 19 726

Prancūzijos Gajana: pelaginės rūšys, atviros jūros laivai || 3 500 || 5 000

Martinika: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m || 5 409 || 142 116

Martinika: pelaginės rūšys, ilgis > 12 m || 1 046 || 3 294

Gvadelupa priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m || 6 188 || 162 590

Gvadelupa pelaginės rūšys, ilgis > 12 m || 500 || 1 750

Portugalija

Madeira: priedugnio rūšys, ilgis < 12 m || 617 || 4 134

Madeira: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis > 12 m || 4 114 || 12 734

Madeira: pelaginės rūšys, velkamasis tinklas, ilgis > 12 m || 181 || 777

Azorų salos: priedugnio rūšys, ilgis < 12 m || 2 626 || 29 895

Azorų salos: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis > 12 m || 12 979 || 25 721

Ilgis – bendras ilgis || ||

III PRIEDAS PATARIAMOSIOS TARYBOS

Patariamosios tarybos pavadinimas || Kompetencijos zona

Baltijos jūra || ICES[36] IIIb, IIIc ir IIId zonos

Viduržemio jūra || Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo linijos 5 36' vakarų ilgumos

Šiaurės jūra || ICES IV ir IIIa zonos

Šiaurės Vakarų vandenys || ICES V zona (išskyrus Va zoną ir tik Vb zonos Europos Sąjungos vandenys), VI ir VII zonos

Pietvakarių vandenys || ICES VIII, IX ir X zonos (vandenys palei Azorų salas) ir CECAF[37] 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (vandenys palei Madeirą ir Kanarų salas)

Pelaginės (šiauriniai žydrieji merlangai, atlantinės skumbrės, paprastos stauridės, atlantinės silkės) || Visos kompetencijos zonos (išskyrus Baltijos jūrą, Viduržemio jūrą ir akvakultūrą)

Atvira jūra/tolimojo plaukiojimo laivynas || Visi Europos Sąjungai nepriklausantys vandenys

Akvakultūra || Akvakultūra, kaip apibrėžta 5 straipsnyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos pasiūlymas

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[38]

11 politikos sritis: Jūrų reikalai ir žvejyba

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) parengiamuosius veiksmus[39]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės pratęsimu

ý Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Tausiai išteklius naudojanti Europa

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs tikslai

Padėti siekti Sutarties dėl ES veikimo 39 straipsnyje nustatytų tikslų.

1. Padidinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą.

2. Užtikrinti galimybę gauti mokslines rekomendacijas.

3. Modernizuoti ir stiprinti kontrolę visoje Europos Sąjungoje.

4. Vykdyti valstybėse narėse vykdomos kontrolės ir inspektavimo veiklos auditą.

5. Padėti geriau koordinuoti valstybių narių kontrolės veiklą pasitelkus Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą.

Atitinkama VGV / VGB veikla

VGB veikla 11 04 01, 11 07 02, 11 08 01, 11 08 02, 11 08 05

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams / grupėms.

Siūlomos BŽP reformos centre – tvarumas; pagrindinis su juo susijęs tikslas – žuvų išteklius naudoti taip, kad iki 2015 m. būtų galima pradėti taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Tausi žvejyba, leisianti padidinti sužvejojamų žuvų kiekį ir pelno dydį, išlaisvins žvejybos sektorių nuo priklausomybės nuo viešosios paramos ir padės jam lengviau siekti pastovių kainų skaidriomis sąlygomis, duos naudos vartotojams.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Poveikis aplinkai: išteklių grupės, kurių žvejybos intensyvumas yra toks, kad galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, perteklinių pajėgumų mažinimas ir pažanga įgyvendinant perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą.

Ekonominis poveikis: žvejybos sektoriaus subjektų pajamos, bendroji pridėtinė vertė (BPV), pajamų ir atperkamųjų pajamų santykis ir grynasis pelningumas.

Socialinis poveikis: Užimtumas (išreikštas visos darbo dienos ekvivalentu [angl. FTE]) ir įgulos darbo užmokestis pagal visos darbo dienos ekvivalentą.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

BŽP siekiama aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo, susijusio su žuvininkystės išteklių naudojimu. Teisiniu atžvilgiu šie tikslai vienodai svarbūs ir nė vieno negali būti siekiama atskirai. Tačiau poveikio vertinimas, atliktas rengiantis įgyvendinti BŽP reformą, patvirtina, kad jei išteklių būklė žymiai nepagerės, ekonominis ir socialinis tvarumas išliks ribotas.

1.5.2.     Papildoma Europos Sąjungos dalyvavimo nauda

Pagal Sutarties dėl ES veikimo 3 straipsnio d punktą Sąjungai priklauso išimtinė kompetencija išsaugant jūrų biologinius išteklius. Pagal 4 straipsnio 2 dalies d punktą likusieji BŽP klausimai priklauso bendrai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai. ES dalyvavimo pridėtinė vertė susijusi su tuo, kad BŽP taikoma bendrų išteklių naudojimui.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Žaliojoje knygoje dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos[40] padaryta išvada, kad BŽP nepavyksta pasiekti pagrindinių tikslų: žuvų ištekliai pereikvojami, kai kurių laivynų ekonominė padėtis silpna nepaisant didelių subsidijų, darbo vietos žvejybos sektoriuje nepatrauklios, o daugelio nuo žuvininkystės priklausomų pakrančių bendruomenių padėtis nesaugi. Nuodugnių konsultacijų proceso, vykusio priėmus Žaliąją knygą, rezultatai patvirtino šią analizę[41].

Pagrindinė dabartinės BŽP problema – aplinkos tvarumo trūkumas, nes žuvų ištekliai pereikvojami. Visos kitos problemos didina šią problemą. Pertekliniai laivynų pajėgumai, nukrypimas nuo mokslinių rekomendacijų nustatant bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius ir prioritetinių tikslų stoka yra pagrindiniai išteklių pereikvojimą lemiantys veiksniai. Antra problema yra prastas žvejybos sektoriaus ekonominis tvarumas. Daugelis laivynų dirba nepelningai ir yra neatsparūs išoriniams sukrėtimams, pavyzdžiui, kuro kainų padidėjimui. Trečia, žvejybos sektoriui ir nuo žvejybos priklausomoms sritims kenkia socialinis netvarumas.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Tikslas žuvų išteklius naudoti taip, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, yra nustatytas JT jūrų teisės konvencijoje ir patvirtintas 2002 m. vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais kaip tikslas, jei įmanoma pasiektinas iki 2015 m. Šis tikslas, reformavus BŽP, padės lengviau pasiekti gerą jūrų aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą[42].

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

ý Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– po to – visavertis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[43]

ý Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms [44]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

ý Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas………………………...……….] || DA / NDA([45]) || ELPA[46] šalių || Šalių kandidačių[47] || Trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

2 || 11 04 01 Glaudesnis dialogas su žvejybos sektoriumi ir tais, kurie susiję su bendra žuvininkystės politika || DA || NDA || NDA || NDA || NDA

2 || 11 07 02 Parama žuvininkystės išteklių valdymui (mokslinių rekomendacijų tobulinimas) || DA || NDA || NDA || NDA || NDA

2 || 11 08 01 Finansinė parama valstybėms narėms už išlaidas kontrolės srityje || DA || NDA || NDA || NDA || NDA

2 || 11 08 02 Žvejybos veiklos Europos Sąjungos vandenyse ir kitur tikrinimas ir priežiūra || DA || NDA || NDA || NDA || NDA

2 || 11.08.05.01. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra (CFCA). Įnašas pagal 1 ir 2 antraštinę dalį || DA || NDA || NDA || NDA || NDA

2 || 11.08.05.02. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra (CFCA). Įnašas pagal 3 antraštinę dalį || DA || NDA || NDA || NDA || NDA

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas………………………………..] || Difer. / Nedifer. || ELPA šalių || Šalių kandidačių || Trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| [XX.YY.YY.YY] || || TAIP/NE || TAIP /NE || TAIP /NE || TAIP/NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 2 || Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas

ŽUVININKYSTĖS GD || || || 2013[48] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 || Metai N+7 || Metai N+8 || Metai N+9 || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || || || ||

11 04 01 || Įsipareigojimai || (1) || 6,400 || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2) || 5,950 || || || || || || || || || ||

11 07 02 || Įsipareigojimai || (1a) || 4,500 || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || 3,500 || || || || || || || || || ||

11 08 01 || Įsipareigojimai || (1a) || 47,430 || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || 25,200 || || || || || || || || || ||

11 08 02 || Įsipareigojimai || (1a) || 2,300 || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || 2,300 || || || || || || || || || ||

11.08.05.01 || Įsipareigojimai || (1a) || 7,413 || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || 7,413 || || || || || || || || || ||

11.08.05.02 || Įsipareigojimai || (1a) || 1,711 || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || 2,711 || || || || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis [49] || || || || || || || || || || ||

|| || (3) || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų Žuvininkystės GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 69,754 || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || =2+2a +3 || 47,074 || || || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 69,754 || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || 47,074 || || || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 69,754 || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || 47,074 || || || || || || || || || ||

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 69,754 || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || 47,074 || || || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+6 || || || || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2013 || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 || Metai N+7 || Metai N+8 || Metai N+9 || IŠ VISO

GD: ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 9,404 || || || || || || || || || ||

Ÿ Kitos administracinės išlaidos 11 01 02 11 || 0,210 || || || || || || || || || ||

IŠ VISO GD || Asignavimai || 9,614 || || || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 9,614 || || || || || || || || || ||

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || Metai 2013[50] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 || Metai N+7 || Metai N+8 || Metai N+9 || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 79,368 || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || 56,688 || || || || || || || || || ||

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2013 || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato tipas[51] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1. KONKRETUS TIKSLAS[52]… || Pagausinti suinteresuotųjų subjektų šalių

Visu pajėgumu veikiančios RPT || Skaičius || 0,280 || 8 || 2,240 || || || || || || || || || || || || || ||

Nauji interneto svetainės skyriai ir Žuvininkystės GD interneto svetainės. || Skaičius || 0,040 || 5 || 0,200 || || || || || || || || || || || || || ||

Žurnalo „Europos žuvininkystė ir akvakultūra“ rengimas ir platinimas 23 kalbomis (5 leidiniai per metus) || Nr. || 0,114 || 5 || 0,580 || || || || || || || || || || || || || ||

Kokybiškos informacinės medžiagos, skirtos žiniasklaidai, plačiajai visuomenei ir suinteresuotosioms šalims, įskaitant garsinę ir vaizdinę, rengimas ir platinimas. Ryšių kampanija prioritetų klausimais, pvz., BŽP reformos klausimu. || Skaičius || 0,310 || 6 || 1,860 || || || || || || || || || || || || || ||

Daugiakalbių leidinių rengimas ir leidimas. || Skaičius || 0,025 || 20 || 0,500 || || || || || || || || || || || || || ||

Žuvininkystės GD dalyvavimas mugėse. || Skaičius || 0,200 || 1 || 0,200 || || || || || || || || || || || || || ||

„Europos jūrų dienos“ organizavimas kiekvienais metais, gegužės mėn. || Skaičius || 0,400 || 1 || 0,400 || || || || || || || || || || || || || ||

Konferencijos ir seminarai BŽP ir IJP klausimais, susijusiais, pvz., su BŽP reforma. || Skaičius || 0,050 || 4 || 0,200 || || || || || || || || || || || || || ||

Kiti (reklaminė medžiaga, emblemos, Leidinių biuro saugoma ir platinama medžiaga). || Skaičius || 0,110 || 2 || 0,220 || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 6,400 || || || || || || || || || || || || || ||

2. KONKRETUS TIKSLAS || Užtikrinti mokslinių rekomendacijų prieinamumą

Parama duomenų rinkimo programai įgyvendinti, ypač koordinuojant ir organizuojant STECF veiklą, tvarkant aktualias svetaines ir parama ataskaitai „Metiniai ekonominiai Europos Sąjungos žvejybos laivyno veiklos rodikliai“ rengti pagal Komisijos ir JRC administracinį susitarimą. || Administraciniai susitarimai || 1,400 || 1 || 1,400 || || || || || || || || || || || || || ||

Pasikartojančių konsultacijų dėl išteklių padėties, valdomos BLSK ir kvotų pagalba, užtikrinimas Nepasikartojančių konsultacijų, pvz., daugiamečių planų vertinimo arba žvejybos kontrolės taisyklių, reguliavimas ir užtikrinimas remiantis Komisijos ir JRC susitarimo memorandumu. || Memorandumas || 1,500 || 1 || 1,500 || || || || || || || || || || || || || ||

Ekspertų konsultacijų dėl žuvininkystės išteklių biologinių, techninių, ekonominių ir ekosisteminių aspektų STECF ir jo pogrupių posėdžiuose. || Posėdžių skaičius || 0,024 || 25 || 0,6 || || || || || || || || || || || || || ||

Mokslinės konsultacijos ir kitos paslaugos, skirtos bendrai žuvininkystės politikai Viduržemio jūros regione įgyvendinti. || || 1,0 || 2 || 1,0 || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 4,500 || || || || || || || || || || || || || ||

3. KONKRETUS TIKSLAS … || Modernizuoti ir stiprinti kontrolę visoje Europos Sąjungoje

IT sistemos ir duomenų analizė. || || || – || 10,000 || || || || || || || || || || || || || ||

Atsekamumo priemonės ir variklio galios matavimo prietaisai. || || || 1600 || 8,000 || || || || || || || || || || || || || ||

Bandomieji projektai (įsk. CCTV nuo 2011 m.). || || || – || 2,000 || || || || || || || || || || || || || ||

Automatinė buvimo vietos nustatymo įranga, laivų stebėjimo sistemos /Automatinio identifikavimo sistemos (LSS/IAS). || || || 3000 || 3,800 || || || || || || || || || || || || || ||

Elektroniniai laivo žurnalai, laikomi laivuose. || || || 3300 || 7,400 || || || || || || || || || || || || || ||

Žvejybos stebėjimo centro (ŽSC) modernizavimas || || || 22 || 11,400 || || || || || || || || || || || || || ||

Investavimas į kontrolės įrangą (i.a. patruliniai laivai ir orlaiviai). || || || – || 3,700 || || || || || || || || || || || || || ||

Kontroliuojančiam personalui skirti mokymo kursai ir mainų programos. || || || 30 || 0,600 || || || || || || || || || || || || || ||

Seminarai, kurių tikslas – geriau informuoti apie būtinybę įgyvendinti BŽP taisykles. || || || 5 || 0,530 || || || || || || || || || || || || || ||

3 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 47,430 || || || || || || || || || || || || || ||

4. KONKRETUS TIKSLAS || Tikrinti valstybių narių kontrolės ir inspektavimo veiklą

Stebėti valstybių narių kontrolės veiklą – Misijos, skirtos kontroliuoti, kaip taikomos BŽP taisyklės – Inspektorių įranga || || || 250 || 0,800 || || || || || || || || || || || || || ||

Padėti įgyvendinti BŽP taisykles – Žuvininkystės kontrolės ekspertų grupės posėdžiai, skirti žvejybos kontrolės klausimams svarstyti – Tyrimai || || || 30 || 0,400 || || || || || || || || || || || || || ||

IT aparatinė ir programinė įranga ir parama kontrolei (duomenys, duomenų kryžminis patikrinimas, tvarkymas, prieiga prie duomenų bazių ir t. t.) || || || – || 1,100 || || || || || || || || || || || || || ||

4 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 2,300 || || || || || || || || || || || || || ||

5. KONKRETUS TIKSLAS || Padėti geriau koordinuoti valstybių narių kontrolės veiklą pasitelkus Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą

Dirbantys darbuotojai || || || – || 5,634 || || || || || || || || || || || || || ||

Kitos su personalu susijusios išlaidos || || || – || 0,440 || || || || || || || || || || || || || ||

Administravimo išlaidos || || || – || 1,320 || || || || || || || || || || || || || ||

Gebėjimų stiprinimas || || || – || 0,720 || || || || || || || || || || || || || ||

Veiklos koordinavimas (apima jungtinės veiklos planus) || || || – || 1,010 || || || || || || || || || || || || || ||

5 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 9,124 || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 69,754 || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.1.  Santrauka

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2013[53] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 9,404 || || || || || || ||

Kitos administracinės išlaidos || 0,210 || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 9,614 || || || || || || ||

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5[54] IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || 9,614 || || || || || || ||

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2013 || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą)

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

11 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 66 || || || || || ||

11 01 01 02 (Delegacijos) || 0 || || || || || ||

11 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE)[55] ||

11 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 14 || || || || || ||

11 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || 0 || || || || || ||

11 01 04 yy [56] || – būstinėje[57] || 0 || || || || || ||

– delegacijose || 0 || || || || || ||

11 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || 0 || || || || || ||

IŠ VISO || 80 || || || || || ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus GD viduje, ir prireikus finansuojami iš papildomų asignavimų, kurie atsakingam GD galėtų būti skiriami pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Toliau nurodyta, kaip Komisijoje šiuo metu paskirstytos užduotys:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Tvarkantys prie 2013 m. nurodytus veiklos asignavimus ir darbinę veiklą

Išorės personalas || Tvarkantys prie 2013 m. nurodytus veiklos asignavimus ir darbinę veiklą

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– ý  Pasiūlymas / iniciatyva atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą / iniciatyvą būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą [58].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas biudžeto išlaidų kategorijas, eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– ý Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– ¨ Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas toks bendras finansavimas:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrai finansuojančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– ý  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨             nuosaviems ištekliams

– ¨             įvairioms įplaukoms

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė: || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis [59]

Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą)

………….straipsnis || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               COM(2009)163 galutinis, 2009 m. balandžio 22 d.

[2]               OL L 125, 1998 4 27, p. 1.

[3]               OL L 17, 2000 1 21, p. 22.

[4]               OL L 349, 2005 12 31, p. 1.

[5]               OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

[6]               OL L 409, 2006 12 30, p. 11.

[7]               OL L 60, 2008 3 5, p. 1.

[8]               OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

[9]               OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

[10]             OL L 256, 2004 8 3, p. 17.

[11]             SEC(2010)428 galutinis, 2010 m. balandžio 16 d.

[12]             Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo ir pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2847/93 bei panaikinantis Reglamentus (EB) Nr. 685/95 bei (EB) Nr. 2027/95.

[13]             Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006.

[14]             OL

[15]             OL

[16]             OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[17]             OL L 189, 1998 7 3, p. 14.

[18]             OL L 179, 1998 6 23, p. 1.

[19]             OL L 177, 1996 7 16, p. 24.

[20]             ŠK sprendimas X/2.

[21]             EU CO 7/10, 2010 m. kovo 26 d.

[22]             COM(2011)244.

[23]             OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

[24]             Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai, COM(2007)575 galutinis.

[25]             OL C 105, 1981 5 7, p.1.

[26]             OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

[27]             OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

[28]             OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

[29]             COM(2009)162 galutinis.

[30]             COM(2010) 2020 galutinis.

[31]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[32]             OL L 256, 2004 8 3, p. 17.

[33]             OL L 60, 2008 3 53, p. 1.

[34]             OL L 409, 2006 12 30, p. 11.

[35]             OL L 274, 1986 9 25, p. 1.

[36]             ICES (Tarptautinė jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos –Reglamente (EB) Nr. 218/2009 apibrėžtos zonos.

[37]             CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas) zonos (rytų vidurio Atlanto arba FAO 34 pagrindinė žvejybos zona) – Reglamente (EB) Nr. 216/2009 apibrėžtos zonos.

[38]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[39]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[40]             2009 m. balandžio 22 d. COM(2009)163 galutinis.

[41]             Taip pat žr. 2010 m. balandžio 16 d. SEC(2010)428 galutinis. Konsultacijų dėl bendros žuvininkystės politikos reformos sintezė.

[42]             2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus.

[43]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje BudgWeb http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[44]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[45]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[46]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[47]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[48]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[49]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[50]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[51]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuotų studentų mainų skaičius, nutiestų kelių kilometrai ir kt.).

[52]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje. „Konkretus (ūs) tikslas (-ai)...“

[53]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[54]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[55]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“);

[56]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[57]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[58]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[59]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.