14.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 168/26

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303) ir 2011 m. kovo 8 d. bendrą komunikatą „ES ir Pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Platesnė Europos kaimynystė: naujos ribos ES santykiuose su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis“ (COM(2003)0104), 2004 m. gegužės 12 d. komunikatą „Europos kaimynystės politika – strategijos dokumentas“ (COM(2004)0373), 2006 m. gruodžio 4 d. komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726), 2007 m. gruodžio 5 d. komunikatą „Ryžtinga Europos kaimynystės politika“ (COM(2007)0774), 2008 m. gruodžio 3 d. komunikatą dėl Rytų partnerystės (COM(2008)0823), 2008 m. gegužės 20 d. komunikatą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ (COM(2008)0319) ir 2010 m. gegužės 12 d. komunikatą „Europos kaimynystės politikos apžvalga“ (COM(2010)0207), ir 2011 m. gegužės 24 d. komunikatą „Migracijos, judumo ir saugumo dialogas su pietinėmis Viduržemio jūros regiono valstybėmis“ (COM(2011)0292),

—

atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į bendrai patvirtintus veiksmų planus su Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Maroku, Palestinos savivalda ir Tunisu, taip pat su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija ir Moldova priimtus veiksmų planus ir į kartu su Ukraina sudarytą asociacijos darbotvarkę,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. ir 2011 m. birželio 20 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl EKP ir į 2011 m. rugsėjo 26 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl prekybos,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 13 d. Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. įvykusiame Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime ir 2011 m. rugsėjo 29–30 d. įvykusiame Varšuvos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtas bendras deklaracijas,

—

atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 27–28 d. vykusioje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų konferencijoje patvirtintą Barselonos deklaraciją, kuria sukuriama Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13–14 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime išreikštą pritarimą iniciatyvai „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“,

—

atsižvelgdamas į Paryžiuje 2008 m. liepos 13 d. vykusio Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo Viduržemio jūros regiono tema deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į ES ir Maroko asociacijos tarybos 2008 m. spalio 13 d. išvadas, kuriose Marokui suteiktas aukštesnio lygio statusas,

—

atsižvelgdamas į ES ir Jordanijos asociacijos tarybos 2010 m. spalio 26 d. išvadas, kuriose Jordanijai su teiktas aukštesnio lygio statusas,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. pareiškimą dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono programų „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“ parengimo (2),

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialųjį pranešimą Nr. 13/2010 „Ar naujoji Europos kaimynystės politikos priemonė pradėta taikyti sėkmingai ir ar pasiekiama rezultatų Pietų Kaukaze (Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje)?“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimą 2011/424/BUSP, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims (3) ir į 2011 m. rugpjūčio 25 d. Tarybos sprendimą 2011/518/BUSP, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros rytų aspekto (5) ir dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros pietų aspekto (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos (7), 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (8), 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (9), 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl metinio Europos Parlamentui teikiamo Tarybos pranešimo dėl pagrindinių BUSP aspektų ir pasirinkimų (10), 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo (11), 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ (12), 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką (13), 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos (14), 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos (15), 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Pietų Kaukazui skirtos ES strategijos būtinybės (16), 2010 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl Jordano upės, ypač Jordano žemupio, padėties (17), 2011 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl padėties Tunise (18), 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte (19), 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl kaimyninių pietų šalių, ypač Libijos, įskaitant humanitarinius aspektus (20) ir 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Sirijos, Jemeno ir Bahreino, atsižvelgiant į padėtį arabų šalyse ir Šiaurės Afrikoje, 2011 m. sausio 20 d. ir 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliucijas dėl padėties Baltarusijoje ir savo ankstesnes rezoliucijas dėl Baltarusijos ir į 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl padėties Libijoje (21) ir į rezoliuciją dėl padėties Sirijoje (22),

—

atsižvelgdamas į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos rekomendacijas, priimtas 7-ojoje plenarinėje sesijoje, vykusioje Romoje 2011 m. kovo 3–14 d.,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. ES ir Rytų kaimyninių šalių parlamentinės asamblėjos (EURONEST) steigiamąjį aktą,

—

atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos (ARLEM) steigiamosios sesijos, įvykusios Barselonoje 2010 m. sausio 21 d., išvadas,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų (23),

—

atsižvelgdamas į Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę (COM(2007)0242),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 8 ir 21 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7–0400/2011),

A.

kadangi pagarba demokratijai ir žmogaus teisių, ypač moterų, vaikų ir mažumų teisių, teisingumo, teisinės valstybės principu ir pagrindinių laisvių, įskaitant žodžio, sąžinės, religijos ar įsitikinimų, lytinės orientacijos, susirinkimų ir žiniasklaidos laisvę, įskaitant neribotas galimybes susipažinti su informacija, naudotis ryšiais ir internetu, paisymas ir jų skatinimas, pilietinės visuomenės, saugumo stiprinimas, įskaitant taikų konfliktų sprendimą ir gerus kaimynystės santykius, demokratinis stabilumas, gerovė, sąžiningas pajamų, visuomenės turto ir galimybių paskirstymas, socialinė sanglauda, kova su korupcija ir gero valdymo bei tvaraus vystymosi skatinimas yra pagrindiniai ES principai ir tikslai, kurie turi būti pripažinti pagrindinėmis bendromis vertybėmis persvarstant EKP;

B.

kadangi ES ypač svarbu siekti ambicingų tikslų ekonominio bendradarbiavimo srityje bei vykdyti atsakingą ir lanksčią, abiem pusėms naudingą strategiją, paremtą pagalbos teikimu pereinant prie demokratinio valdymo, įsisavinant ES ir valstybių narių patirtį iš ankstesnių nesėkmingai įgyvendintų politikos krypčių ir padarytų klaidų, ypač atsižvelgiant į pernelyg nuolaidų požiūrį į autoritarinius pietinių kaimyninių šalių režimus, o minėtoji patirtis parodo, jog bendra Europos Sąjungos kaimynystės politika turėtų būti grindžiama vertybėmis;

C.

kadangi šiame naujame scenarijuje santykiams su tomis šalimis turėtų būti duotas naujas postūmis, didžiausią dėmesį skiriant bendradarbiavimui, kai pirmenybė teikiama demokratijai ir klestėjimui abiejose Viduržemio jūros pusėse, o ne vien saugumui ir migracijos kontrolei;

D.

kadangi Viduržemio jūros šalių sąjunga buvo sukurta siekiant plataus užmojo tikslo kaip nuolatinė priemonė, skirta stiprinti santykiams su pietinėmis kaimyninėmis šalimis, pakeičiant seną Barselonos procesą, siekiant jį sustiprinti ir padidinti jo žinomumą;

E.

kadangi bendradarbiaujant pagal EURONEST parlamentinės asamblėjos programą siekiama teigiamo poveikio keičiantis požiūriais, surandant bendrą poziciją dėl tokių mūsų laikų pasaulinių iššūkių, kurie susiję su demokratija, politika, ekonomika, energetiniu saugumu ir socialiniais reikalais, taip pat stiprinant šio regiono šalių ryšius su ES;

F.

kadangi ES Sutarties 49 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Europos valstybė, gerbianti vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, t. y. demokratija, teisinės valstybės principas, žmogaus teisės bei pagrindinės laisvės, ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Europos Sąjungos nare;

G.

kadangi stiprinant ryšius reikia aiškaus ir tvirto įsipareigojimo reformų srityje, siekiant realios pažangos įgyvendinant iš anksto nustatytus kriterijus;

H.

kadangi ES turėtų numatyti lanksčias ir tinkamai finansuojamas priemones, reikalingas jos tikslams pasiekti atsižvelgiant į padėtį regionuose, pirmenybę suteikiant optimaliam esamų priemonių naudojimui;

I.

kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės poveikio dar labiau sustiprėjo šalyse partnerėse esami politiniai ir socialiniai iššūkiai, visų pirma susiję su nedarbo problema; kadangi šios šalys ir ES kartu siekia sumažinti nedarbo lygį regione ir suteikti viltį dėl ateities šiems žmonėms, ypač moterims, jauniems asmenims ir kaimo vietovių gyventojams;

J.

kadangi Europos Parlamentas 2011 m. rugsėjo 27 d. savo pareiškimu išreiškė paramą rengiant Europos ir Viduržemio jūros regiono programas „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“;

1.

palankiai vertina Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrus komunikatus „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ bei „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ ir juose pateikiamą požiūrį, visų pirma dėl tarpusavio atskaitomybės principo ir bendro įsipareigojimo puoselėti visuotines žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės vertybes, taip pat sąlygotumo ir specializuoto požiūrio į šalis partneres, kartu stiprinant daugiašalį ir subregioninį bendradarbiavimą bei visuomenių įtraukimo į EKP principą;

2.

pripažįsta kai kurių partnerių europinius siekius ir pasirinkimą bei įsipareigojimą kurti tikrą ir tvarią demokratiją, taip pat pabrėžia, kad būtina apibrėžti naujus ir aiškius ES ir Rytų partnerystės šalių santykius ir remti šių šalių pastangas įtvirtinant tvarią demokratiją ir rinkos ekonomiką;

3.

vis dėlto primygtinai ragina teikti juntamas ir patikimas paskatas kaimyninėms šalims, kad jos įsitrauktų į bendrą tikslą kurti tvirtą demokratiją, taip pat kiekvienos šalies politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis realijomis ir rezultatais bei pasiekimais grindžiamą diferenciaciją pagrįsti aiškiai apibrėžtais kriterijais ir įvertinamais reguliariai stebimais rodikliais, nustatytais kiekvienai atskirai šaliai partnerei; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) atsižvelgti į bendrame komunikate pateiktus rodiklius kaip į siekiamus tikslus, o vertinant pasiektą pažangą įgyvendinant šiuos tikslus reikia naudoti konkretesnius, išmatuojamus, įgyvendinamus ir tam tikro laikotarpio rodiklius, kurių pradinis taškas skirias Pietų ir Rytų kaimynystės šalims; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant į rezultatus sutelktas politikos sritis būtina taikyti aiškesnę lyginamosios analizės metodologiją ir šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad labai svarbu įdiegti tinkamas pažangos stebėjimo priemones, kad būtų galima įvertinti EKP šalių pasiektą pažangą; pabrėžia, kad toks požiūris turi atsispindėti EKP veiksmų planuose ir atitinkamose metinėse pažangos ataskaitose;

4.

mano, kad persvarstant Europos kaimynystės politiką ES sukuriama galimybė veiksmingai siekti savo tikslų ir gerbti vertybes, kaip nustatyta ES sutarties 2, 3, 6, 8 ir 21 straipsniuose;

5.

pabrėžia, kad ES politika vystomojo bendradarbiavimo srityje turi būti vykdoma atsižvelgiant į Sąjungos išorės veiksmų, šiuo atveju, Europos kaimynystės politikos, principus ir tikslus, taigi ES turi konstitucinę pareigą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatoje, atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims; taigi ragina Komisiją ir EIVT įgyvendinant Europos kaimynystės politiką tiek Rytų, tiek Pietų kaimynystės šalyse partnerėse visada laikytis šių tikslų, kurie apima skurdo sumažinimą ir ilgainiui jo panaikinimą;

6.

remia tai, kad Europos kaimynystės politikoje (toliau – EKP) sujungtos užsienio politikos ir paramos politikos sritys, kurios anksčiau buvo atskirtos; tikisi, kad bus stiprinamas stabilus institucinių susitarimų tinklas, kuris ekonomiškai ir atsižvelgiant į rezultatus būtų skirtas vystyti artimesnei visų suinteresuotų subjektų ekonominei integracijai ir politiniam bendradarbiavimui, taip pat visuose tarptautiniuose forumuose, ypač Jungtinėse Tautose, siekiant vertybes suderinti su Europos Sąjungos vertybėmis;

7.

nors ES nesiekia primesti politinės reformos modelio ar išankstinio scenarijaus, pabrėžia, kad EKP grindžiama bendromis vertybėmis, bendra atsakomybe, tarpusavio atskaitomybe ir pagarba bei įsipareigojimu siekti demokratijos, gerbti žmogaus teises, teisinės valstybės, kovos su korupcija, rinkos ekonomikos ir gero valdymo principus;

8.

pabrėžia, kad aktyvios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant socialinius partnerius, yra labai svarbios demokratijai; pabrėžia dialogo su pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinkamo pagal Europos kaimynystės priemonę (EKP) teikiamo finansavimo šioms organizacijoms svarbą, pabrėžia, kad ES ir EKP šalių bei jų pilietinių visuomenių partnerystė turėtų būti sustiprinta siekiant padėti kurti veikiančią demokratiją, skatinti reformas ir tvarų ekonomikos augimą; pabrėžia, kad ši partnerystė su pilietine visuomene turi būti integracinė, visų pirma įtraukiant moterų organizacijų ir mažumų grupių atstovus; ragina EIVT ir Komisiją remti parlamentus, vietinės ir regioninės valdžios institucijas ir pilietinė visuomenę padedant joms tinkamai atlikti savo vaidmenį apibrėžiant EKP strategijas, siekiant vyriausybių atskaitomybės, stebint ir vertinant atliktą veiklą ir pasiektus rezultatus;

9.

pabrėžia, jog svarbu kurti partnerystę su pilietine visuomene kaip priemonę, kuria skatinami pokyčiai ir demokratizacija; šiame kontekste atkreipia dėmesį į 22 mln. EUR, skirtų pilietinės visuomenės priemonei (PVP) 2011–2013 m. laikotarpiu, ir tikisi, kad priemonė bus geriau finansuojama kitoje daugiametėje finansinėje programoje; ragina EIVT ir Komisiją išsamiau paaiškinti galimos PVP tikslus ir taikymo sritį ir ragina užtikrinti didesnį PVP aiškumą, atsižvelgiant į jos papildomumą su Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (EIDHR) ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemone (EKPP); pažymi, kad taip pat turėtų būti sukurtos priemonės, kuriomis būtų konkrečiai remiamos religinės ir etninės mažumos tose srityse, kuriose taikoma iniciatyva; rekomenduoja panaudoti šią priemonę siekiant pagerinti Rytų partnerystės Pilietinės visuomenės forumo veiklą ir galbūt sukurti tokį forumą Pietų partneriams;

10.

palankiai vertina pasiūlymą sukurti Europos demokratijos fondą (EDF), kuris pateiktas tinkamu laiku reaguojant į mūsų kaimyninių šalių gyventojų protestus reikalaujant demokratijos; pabrėžia, kad tai turėtų būti lankstus, greitas ir tikslinės paskirties paramos mechanizmas ir papildyti jau egzistuojančias ES priemones bei ilgalaikę Europos politinių ir nepolitinių fondų ir pilietinės visuomenės organizacijų pavyzdinę veiklą, atsižvelgiant į tai, kad apčiuopiami rezultatai turėtų būti šios iniciatyvos tikslas; ragina, kad šis fondas nesidubliuotų su veiksmais, kurių jau imtasi šiuo klausimu ar su šioje srityje įgyvendinamomis Europos programomis, pavyzdžiui, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė; pabrėžia, kad reikėtų aiškiai apibrėžti jo kompetencijas ir organizacinę struktūrą ir kad jo institucijos ir procedūros turėtų būti lengvos ir nesudėtingos; ragina EIVT, Komisiją ir Tarybai pirmininkaujančią valstybę (Lenkiją) aiškiai atskirti busimo EDF kompetencijos sritį nuo šių priemonių ir sistemų; reikalauja, kad Europos Parlamentui būtų suteikta teisė tikrinti ir dalyvauti jo valdymo struktūroje, padėti apibrėžti metinius tikslus, prioritetus, laukiamus rezultatus ir finansinių išteklių paskirstymą plačiąja prasme, taip pat atlikti vaidmenį stebėsenos veikloje; reiškia tam tikrą susirūpinimą dėl to, kad šis būsimasis fondas galėtų būti visiškai arba iš dalies finansuojamas ne iš ES biudžeto, ir dar kartą pabrėžia, kad biudžeto valdymo institucija turi teisę stebėti ir tikrinti, kaip šis fondas panaudojamas; todėl prašo Komisijos ir Tarybos išaiškinti šį klausimą.

11.

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją pagal jų naują paskatomis grindžiamą strategiją „daugiau už daugiau“ (angl. „more for more“) toliau skatinti visų rūšių politines reformas, atsižvelgiant į kiekvienos šalies partnerės ekonomikos augimo poreikius ir socialinį vystymąsi; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją nustatyti aiškią metodologiją ir aiškius kriterijus EKP šalių pasiekimams, susijusiems su demokratijos skatinimu ir pagarba žmogaus teisėms (ypač žodžio, sąžinės, religijos, asociacijų ir žiniasklaidos laisvėms), įvertinti ir reguliariai rengti pakankamai išsamias ataskaitas, kuriomis remiantis fondų lėšos būtų skiriamos pagal naują rezultatais grindžiamą požiūrį „daugiau už daugiau“; prašo įtraukti šiuos vertinimus į EKP pažangos ataskaitas ir kasmet pateikti šias ataskaitas Parlamento Užsienio reikalų komitetui; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos sistemingai dalyvautų visuose persvarstymo proceso etapuose; laikosi nuomonės, kad šis rezultatais grindžiamas požiūris reiškia ir „mažiau už mažiau“, ir pakartoja raginimą veiksmingai įgyvendinti žmogaus teisių ir demokratijos išlygą, įtrauktą į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis;

12.

ragina EIVT ir Komisiją suteikti daugiau informacijos apie tai, kaip bus įgyvendintas tarpusavio atskaitomybės principas;

13.

mano, kad reikėtų nuolat stebėti žmogaus teisių padėtį, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, moterų ir mažumų teisėms, ir dialogus žmogaus teisių klausimais su šalimis partnerėmis ir kad kiekvienos šalies partnerės metinės pažangos ataskaitos priede turėtų būti pateikiamas metų padėties įvertinimas ir dialogų rezultatai, taip pat numatytas aiškus mechanizmas, pagal kurį dvišalis bendradarbiavimas būtų persvarstomas ir palaipsniui apribojamas, kai nustatomi žmogaus teisių pažeidimai; pabrėžia, kad požiūris į įvairias šalis partneres dėl žmogaus teisių padėties turi būti patikimas;

14.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su EKP šalimis sutelkti dėmesį į tokių ES demokratinių veikėjų tarpusavio ryšius kaip profesinės sąjungos, NVO, atitinkamos darbdavių, ūkininkų, moterų, religinio dialogo dalyvių, vartotojų, jaunimo, žurnalistų, mokytojų organizacijos, vietos valdžios institucijos, universitetai, studentų organizacijos, klimato kaitos srityje veikiančios organizacijos ir jų naujieji partneriai EKP šalyse;

15.

pabrėžia, kad žodžio laisvė ir žiniasklaidos nepriklausomumas bei pliuralizmas – tvirtos ir tvarios demokratijos ir bendrų vertybių ramsčiai; pabrėžia nepriklausomų, tvarių ir atsakingų visuomeninės žiniasklaidos paslaugų svarbą teikiant kokybišką, pliuralistinę ir įvairiapusę informaciją, ir primena, kad laisva ir nepriklausoma visuomeninė žiniasklaida visada atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant demokratiją, kuo aktyviau į visuomeninius reikalus įtraukiant pilietinė visuomenė, o piliečiams suteikiant galios žengti demokratijos keliu;

16.

tvirtai remia ir ragina užtikrinti laisvą informacijos srautą, sudaryti sąlygas žurnalistams veiksmingai ir laisvai dirbti, nedarant jiems politinio, ekonominio ar kito spaudimo, taip pat sukurti infrastruktūrą, kurioje būtų įmanoma plėtoti šiuolaikiškas elektronines technologijas; pritaria 2011 m. birželio 6 d. JT deklaracijai dėl interneto prieigos kaip vienos iš žmogaus teisių; šiuo atžvilgiu ragina EIVT ir Komisiją sukurti specialias priemones, skirtas padėti EKP šalių pilietinės visuomenės organizacijoms ir asmenims turėti nevaržomą galimybę naudotis internetu bei kitomis elektroninių komunikacinių technologijų formomis;

17.

pabrėžia, kad vadinamąjį Arabų pavasarį išgyvenančiose šalyse vykstant perėjimo prie demokratijos procesui moterų, jaunų žmonių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas bei laisva ir nepriklausoma žiniasklaida bus labai svarbios, ir ragina ES padidinti paramą rengiant mokymus šiems dalyviams ir juos sutelkiant, taip pat kviečiant juos stebėti, kaip vykdomi rinkimai ir kaip veikia demokratinės institucijos ES;

18.

mano, kad visapusė ir veiksminga pagarba teisei į religijos laisvę (jos individualiajam, kolektyviniam, viešajam, privačiajam ir instituciniam aspektui) turi būti prioritetas, ypač kalbant apie regione esančias religines mažumas, kurių grupėms reikia suteikti konkrečią pagalbą;

19.

ypač pabrėžia vaikų teisių rėmimo ir vaikų apsaugos užtikrinimo svarbą, kaip įtvirtinta Lisabonos sutartyje;

20.

ragina remti demokratiškų partijų plėtrą tose kaimyninėse šalyse, kuriose vis dar siekiama demokratijos, taip pat NVO ir pilietinės visuomenės organizacijų steigimą;

21.

pabrėžia, kad svarbus tinkamas moterų atstovavimas parlamente, ministerijose, aukščiausiose valdžios institucijose, viešojo administravimo ir vietos valdžios institucijose priimant sprendimus ir akcinių bendrovių valdymo organuose; skatina EKP šalis partneres parengti ir integruoti lyčių lygybės politikos sritis bei patvirtinti veiksmų planus lyčių lygybės srityje;

22.

palankiai vertina aukšto lygio ES patariamosios grupės vykdomą darbą Armėnijoje ir tai, kad panaši grupė pradėjo veiklą Moldovoje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją teikti tokią paramą visiems Rytų partneriams užtikrinant, kad būtų įtrauktas parlamentinis aspektas, kaip ir Armėnijos atveju; prašo patobulinti šią ES priemonę ir rekomenduoja EIVT būti tiesiogiai atsakingai už patarėjų samdą ir vadovavimą šiems patarėjams siekiant užtikrinti tinkamiausią ES žinių perdavimą Rytų partnerystės šalims;

23.

ragina Europos Komisiją padidinti Rytų partnerystės ir Viduržemio jūros šalių sąjungos projektų matomumą šalyse partnerėse ir pasistengti, kad šie projektai taptų suprantamesni tų šalių piliečiams, atskleidžiant bendradarbiavimo su ES teikiamą papildomą naudą;

24.

primena, kad ES turėtų bendradarbiauti su kaimynais su sąlyga, kad šiose šalyse bus užtikrinta demokratinė pažanga ir žmogaus teisių paisymas; todėl ragina tarptautinę bendruomenę įšaldyti savo ir tarptautinių finansų institucijų, kurioms priklauso jos narės, finansinę paramą Baltarusijos režimui, kol nebus išlaisvinti visi sulaikyti ir suimti opozicijos lyderiai, žurnalistai, kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai ir kol jiems nebus panaikinti kaltinimai bei grąžintos jų teisės;

25.

pritaria dabartinei oficialiai ES pozicijai dėl sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, kartu stengiantis sustiprinti ryšius su Baltarusijos pilietine visuomene ir žmonėmis; šiuo atžvilgiu ragina Europos Sąjungą nukreipti savo dėmesį į visuomenę, padidinti paramą Baltarusijai, kad būtų atsižvelgta į gyventojų poreikius, taip pat sustiprinti finansinę ir techninę paramą demokratinei opozicijai, žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant neįregistruotas organizacijas, taip pat studentams ir laisvajai žiniasklaidai;

26.

pabrėžia, kad tvari demokratija, veikiančios ir nebiurokratinės institucijos, teisinė valstybė ir kokybiškas švietimas ne tik padeda užtikrinti stabilumą, socialinę gerovę ir sanglaudą, bet ir skatina ekonomikos augimą, nes gerėja verslo aplinka ir pritraukiamos investicijos, steigiamos naujos MVĮ ir skatinama prekyba, ekologiška ekonomika ir turizmas, o visa tai padeda kurti naujas darbo vietas ir suteikia naujų galimybių; primena, kad būtina sukurti investicijoms palankią sistemą, kurioje svarbiausia būtų teisinis stabilumas ir saugumas, taip pat kova su korupcija; šiuo tikslu ragina Europos Sąjungą skatinti, padedant pereiti prie demokratinio valdymo, įgyvendinti struktūrines reformas ekonomikos, socialinėje ir teisinėje srityse, aiškiai nurodydamas, kad demokratijos plėtra glaudžiai susijusi su socialinės ekonomikos plėtra; palankiai vertina Komisijos pavyzdines iniciatyvas, susijusias su MVĮ, regioninėmis energetikos rinkomis ir energijos vartojimo efektyvumu; mano, kad šias pastangas reikėtų perteikti daugiametėje finansinėje programoje;

27.

pabrėžia, kad siekiant palengvinti padėtį tų šalių, kurios dabar išgyvena rimtą socialinę ir ekonominę krizę, būtina nedelsiant imtis skubių priemonių, pavyzdžiui, bendrai finansuoti jau pripažintus pavyzdinius ar bandomuosius projektus arba kitus konkrečius strateginės svarbos ekonominius projektus, kuriuos galima greitai įgyvendinti vietoje ir kurie neabejotinai duotų apčiuopiamų rezultatų, ypač atsižvelgiant į šalis partneres, kuriose vykstant perėjimui prie demokratijos padidėja ekonominiai sunkumai; pabrėžia, kad tokių ES finansuojamų priemonių galima imtis tik jei visos suinteresuotosios šalys konkrečiu atveju įsipareigos laikytis tarptautinių ir ES taikomų socialinių, ekologinių ir darbo teisės standartų ir bus galima patikrinti, kaip jos jų laikosi, ir jei šiomis priemonėmis bus tiesiogiai pagerinama socialinė EKP valstybių piliečių padėtis;

28.

tvirtai pritaria subregioninio bendradarbiavimo ir tarpvalstybinių projektų skatinimui ir pabrėžia, jog būtina vystyti partnerystės principu grindžiamą papildomą dvišalį ir daugiašalį ekonominį bendradarbiavimą, kuris duotų realios naudos piliečiams ir pagerintų regiono politinį klimatą; pabrėžia, kad šis subregioninis ekonominis bendradarbiavimas turi būti didesnio integracijos projekto, skatinančio subregioninių projektų įgyvendinimą judumo, socialinės apsaugos ir aplinkos apsaugos, kultūros ir švietimo aspektais, dalis; teigia, kad ypač svarbu skatinti Pietų šalių ir atitinkamai Rytų šalių tarpusavio prekybos mainus ir jų ekonominę integraciją; mano, kad toks pagerintas partnerių bendradarbiavimas reikštų įsipareigojimą siekti Europos vertybių sukuriant gerus kaimyninius santykius ir užmezgant abiem pusėms naudingą partnerystę;

29.

ragina Komisiją remti administracinių pajėgumų didinimą užimtumo ir socialinių reikalų srityse, ypatingą dėmesį atkreipiant į teisės tarnybų, kurios padės užtikrins geresnį pasirengimą šių reformų vykdymui, pajėgumus;

30.

pabrėžia profesinių sąjungų ir socialinio dialogo svarbą kaip EKP šalių partnerių demokratijos plėtros dalį; skatina stiprinti profesinių sąjungų teises šiose šalyse; pažymi, kad socialinis dialogas gali atlikti labai svarbų vaidmenį kovojant su socialiniais ir ekonominiais regionų iššūkiais;

31.

primena, kad reikia užtikrinti, jog minimalus atlyginimas, nustatomas pagal nacionalinę praktiką, suteiktų pakankamą pragyvenimo lygį darbuotojams ir jų šeimoms, ir kad atskaitymai iš atlyginimų neturėtų atimti darbuotojų ir jų išlaikomų asmenų pragyvenimo šaltinio;

32.

pažymi, kad reikėtų numatyti tinkamą darbo sutarties nutraukimo terminą, atsižvelgiant į darbuotojo tarnybos trukmę;

33.

pažymi, kad Europos Sąjunga turi teikti ypatingą svarbą decentralizuotam bendradarbiavimui vietos lygmeniu, sudarytam iš mažų projektų, kurie nedelsiant ir akivaizdžiai pagerintų kaimyninių šalių gyventojų gyvenimo kokybę, taip užtikrinant demokratinės pažangos stiprinimą visoje tų šalių teritorijoje;

34.

ragina Komisiją vadovautis Skurdo mažinimo strategijos dokumentais kaip pagrindinėmis neturtingų šalių augimo ir sąžiningo turto padalijimo pagal šalies poreikius politikos gairėmis vidutiniu laikotarpiu;

35.

pabrėžia, kad derybos dėl asociacijos susitarimų suteikia galimybę skatinti reformas; pabrėžia, kad reikėtų susieti visus tokių susitarimų komponentus, kad ES galėtų plėtoti savo ryšius visa apimančiu ir suderintu būdu; mano, kad juose reikėtų numatyti konkrečias sąlygas, tvarkaraščius ir rezultatyvumo rodiklius, kurie turėtų būti reguliariai stebimi; pabrėžia, kad į šiuos susitarimus reikia įtraukti realias ir apčiuopiamas paskatas partneriams, kad reformų procesas taptų patrauklesnis;

36.

pažymi, kad prekių ir paslaugų prekybai turėtų būti taikoma diferenciacija ir ragina EKP šalis partneres siekti sudaryti tokias sąlygas, kurios leistų įsteigti išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves (IVLPE), ir ragina ES padėti joms įgyvendinti reformas ir atverti savo vidaus rinką, atsižvelgiant į būtiną saugos ir kokybės sąlygų suderinimą su Europos standartais, kartu laipsniškai ir proporcingai atverti savo rinkas dėl abipusės naudos; pabrėžia, kad ES taip pat turėtų įvertinti kiekvienos šalies politines, socialines ir aplinkos apsaugos sąlygas ryšium su jų dalyvavimu būsimoje IVLPE ir galiausiai apibrėžti laipsniškus jos įgyvendinimo veiksmus, užtikrinant tarptautinių darbo konvencijų ir konvencijų dėl vaikų darbo įgyvendinimo stebėseną; pabrėžia, kad prekybiniai ryšiai, visų pirma IVLPE, atsižvelgiant į jiems keliamus reikalavimus, turėtų būti suvokiami kaip priemonė, kuria stiprinamas EKP šalių įsipareigojimas siekti demokratinių vertybių, ir kaip sąlygotumo principo dalis; kartu remia visų Rytų partnerystės programos valstybių siekį tapti tikrosiomis PPO narėmis;

37.

pabrėžia, kad europiniai siekiai, įskaitant Europos Sąjungos sutarties 8 straipsnį bei Rytų partnerystės programos šalių narystės siekimas pagal ES sutarties 49 straipsnį, galėtų būti paskata reformoms įgyvendinti šiose šalyse ir toliau stiprinti jų įsipareigojimą siekti bendrų vertybių ir principų, pvz., demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir gero valdymo; mano, kad asociacijos susitarimų sudarymas gali būti svarbus žingsnis tolesniame politiniame procese ir sustiprintu ryšius su Europa, keičiantis geriausia patirtimi ir vedant bendrą politinį ir ekonominį dialogą;

38.

dar kartą patvirtina, kad Pietų partnerystės tikslas yra suartinti dviejų Viduržemio jūros regiono pusių šalis, siekiant, kad šis regionas taptų taikos, demokratijos, saugumo ir gerovės erdve 800 mln. regiono gyventojų, ir siekti ES ir jos partnerėms pasiūlyti veiksmingą dvišalę ir daugiašalę sistemą, kuri atremtų demokratijos, socialinius ir ekonominius iššūkius, skatintų regioninę integraciją, ypač prekybos srityje, ir užtikrintų bendrą ir visiems naudingą vystimąsi, bei padėti šalims partnerėms kurti demokratines, pliuralistines ir pasaulietines valstybes, būtent įgyvendinant institucinių pajėgumų stiprinimo programas, taip pat sudarant abiem pusėms naudingus, suderintus ir ambicingus prekių ir paslaugų prekybos susitarimus, prieš tai atlikus atitinkamus poveikio tyrimus, kurių pagrindu būtų galima sukurti IVLPE, kurios neabejotinai taps pirmuoju žingsniu kuriant didelę Europos ir Viduržemio jūros regiono ekonominę erdvę, kuri taip pat padėtų spręsti mūsų pietinių kaimyninių šalių ekonomines problemas ir palengvintų Pietų šalių tarpusavio integraciją; prašo Komisijos ir Tarybos palengvinti šešių priemonių paketų, pateiktų 2011 m. kovo 30 d. Komisijos dokumente dėl prekybos ir investicijų iniciatyvų, skirtų pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerėms, įgyvendinimą;

39.

skatina nustatyti objektyvius ir privalomus kriterijus, pagal kuriuos suteikiamas „aukštesnio lygio statusas“; pabrėžia, kad reikia patikslinti teises ir pareigas, susijusias su šiuo dvišaliu įsipareigojimu šalims partnerėms ir Europos Sąjungai;

40.

pabrėžia, kad į sutartinius santykius su visomis EKP šalimis turi būti įtrauktos nuostatos dėl žmogaus teisių pakomitečio formos reguliaraus forumo, siekiant spręsti žmogaus teisių klausimus; ragina EIVT kuo labiau pasinaudoti šiomis nuostatomis ir įtraukti esamus pakomitečius į visas derybas;

41.

pabrėžia, kad ES turėtų skatinti Europos išorės ir vidaus politikos sąveiką, ypač derindama teisės aktus, kuriais siekiama kurti darbo vietas, mažinti skurdą, modernizuoti darbo politiką, didinti energetinį saugumą, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą, gerinti socialinę apsaugą, kurti gerovę, stiprinti teisingumą ir palengvinti prekybą, atsižvelgiant į įvairinimo principą;

42.

mano, kad padalijus bendras erdves reikia tinkamai padalyti ir atsakomybę ir ragina labiau bendradarbiauti, ypač kalbant apie tarpvalstybinius politikos ir problemų aspektus; šiuo tikslu ragina stiprinti regioninius ir tarpvalstybinius sektorių bendradarbiavimo aspektus;

43.

palankiai vertina didesnę šalių partnerių sąveiką įvairiose srityse ES agentūrose; ragina Komisiją pateikti aiškų ir išsamų atitinkamų agentūrų, su kuriomis gali bendradarbiauti kaimyninės šalys, ir programų, kuriose jos gali dalyvauti, sąrašą bei šio diferencijuoto dalyvavimo pobūdžio, finansinio indėlio ir jam taikytinų metodų apžvalgą;

44.

reiškia paramą tolesniam bendradarbiavimui tokiuose sektoriuose, kaip, pvz., MVĮ, moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, IT sistemų saugumas, kosmosas ir turizmas, ir pabrėžia naudą, kurią ES ir kaimyninėms šalims teikia bendro mokslinių tyrimų programavimo iniciatyvos; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl bendros žinių ir inovacijų erdvės ir IRT paremtos skaitmeninės ekonomikos plėtojimo ir ragina valstybes nares ir kaimynines šalis patvirtinti savo įsipareigojimą siekti šio plėtojimo; pakartoja, kad svarbūs ES ir jos kaimyninių šalių veiksmingi prekybos ir investavimo palengvinimo mechanizmai, siekiant stiprinti prekybos partnerystes ir sudaryti sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma MVĮ, susipažinti su tinkama ir patikima informacija apie šalyse partnerėse esančias prekybos ir investavimo sąlygas;

45.

palankiai vertina Europos kaimynystės politikos bendradarbiavimo energetikos klausimais aspekto sustiprinimą; pabrėžia, jog svarbu, kad ES dalytųsi patirtimi, susijusia su energetikos sektoriaus reformomis, su kaimyninėmis šalimis; mano, kad būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą; reikalauja energijos tiekimo saugumo įvairinant šaltinius ir valdant paklausą, užmezgant glaudesnius ryšius su pagrindiniais tiekėjais ir tranzito valstybėmis ir derinimo su branduolinės saugos priemonėmis, visų pirma regionuose, kuriems būdingas didelis seisminis aktyvumas, kartu didinant skaidrumą, siekiant užtikrinti, jog visiškas suderinamumas su tarptautiniais susitarimais dėl aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos lieka ES energetikos politikos prioritetu ir kad suderintos ES išorės energetikos politikos pagrindinis prioritetas vis dar teikiamas ir rytinėms, ir pietinėms kaimynėms; ragina imtis veiksmingų priemonių, skirtų užtikrinti, kad energetikos srityje būtų laikomasi solidarumo principo;

46.

palankiai vertina pasiūlymą sukurti Europos energijos bendriją ir mano, kad ji galėtų būti svarbus žingsnis siekiant bendradarbiauti su mūsų kaimynėmis; pabrėžia svarbų pietinių kaimyninių valstybių vaidmenį tiekiant energiją įvairioms valstybėms narėms; pažymi, kad būtina skatinti Europos ir Viduržemio jūros regiono tinklų sujungimą dujų ir elektros sektoriuose; pabrėžia „Nabucco“ projekto ir spartaus jo įgyvendinimo, taip pat suskystintų gamtinių dujų transportavimo įgyvendinant AGRI projektą strateginę svarbą; ragina Komisiją skatinti, taip pat investicijomis, modernių energetikos tinklų ir infrastruktūros tarpusavio jungčių su ES kaimynėmis tiesimą, modernizavimą ir vystymą;

47.

pabrėžia ES paramos svarbą sprendžiant aplinkos problemas kaimo vietovėse, ypač tvarkant didžiulius kiekius sandėliuojamų naudoti nebetinkamų pesticidų, kurie kelia didelio masto cheminės taršos pavojų;

48.

remia tolesnį bendradarbiavimą transporto srityje, įskaitant tvirtesnį ES ir šalių partnerių infrastruktūros tinklo susiejimą, siekiant palengvinti žmonių ir prekių mainus, kurio galima pasiekti glaudesne rinkos integracija ir geresniais infrastruktūros ryšiais;

49.

mano, kad tarptautinis, regioninio lygmens ir tarpregioninis kultūrinis bendradarbiavimas, pagrįstas tikru kultūrų dialogu, ir įtraukiantis visus visuomenės dalyvius (kultūros valdžios institucijas, institucijas, kultūros organizacijas ir asociacijas)yra svarbus; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją koordinuoti išorės politikos kultūrinių aspektų strateginį išdėstymą, siekiant papildomumo su valstybių narių išorės kultūros politika;

50.

primygtinai pabrėžia ryšį tarp Sąjungos ir EKP šalių mainų ir bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir sporto srityse ir atviros pilietinės visuomenės, demokratijos ir teisinės valstybės kūrimo ir sustiprinimo bei pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių skatinimo; pabrėžia, kad abipusis bendradarbiavimas šiose srityse suteikia pridėtinę naudą tiek Sąjungai, tiek ir EKP šalims;

51.

mano, kad skatinimas dalyvauti ES kultūros programose prisideda prie materialios ir nematerialios plėtros EKP šalyse, todėl pabrėžia programų, pavyzdžiui, MEDIA MUNDUS, ir projektų, vykdomų pagal Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą ir Rytų partnerystės kultūros programą, svarbą; todėl atkreipia dėmesį, kad į kultūros ir judumo programas taip pat reikėtų įtraukti menininkus ir bestudijuojančius šią profesiją; pritaria kultūros vizų, skirtų EKP šalių menininkams ir kitiems kultūros srities profesijos atstovams, sukūrimui; taip pat prašo Komisijos pateikti iniciatyvą dėl trumpalaikių vizų siekiant kultūros sektoriuje panaikinti kliūtis ir trukdžius judumui;

52.

pabrėžia būtinybę pagal EKP sustiprinti bendradarbiavimą, skirtą sporto vystymuisi minėtose šalyse, atsižvelgiant į mokomąją sportinės veiklos vertę; ragina valstybes nares ir Europos institucijas siekti laisvo sportininkų judėjimo pasauliniu mastu, pradedant tai įgyvendinti EKP šalyse;

53.

ragina atlikti esamų programų įvertinimą, siekiant užtikrinti veiksmingą išteklių panaudojimą įgyvendinant ES tikslus ir siekius; remia Komisijos vidaus išteklių suvienodinimą dėl skirtingų naudojamų programų ir projektų, susijusių su kultūra ir švietimu;

54.

pabrėžia TEMPUS IV programos pridėtinę vertę skatinant bendradarbiavimą ir siekiant modernizuoti Sąjungos kaimyninių šalių švietimo sistemas ir ragina Komisiją remti šią programą kitoje daugiametėje finansinėje programoje;

55.

siekia glaudaus šalių partnerių bendradarbiavimo vykdant Europos mokymo fondo ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos veiklą;

56.

pažymi, kad Rytų partnerystės ir Viduržemio jūros šalių sąjungos jaunimo aspekto stiprinimas – tai svarbi investicija į būsimus ES ir EKP santykius, nes sudaromos didelės galimybės ateičiai, šalių partnerių demokratizacijos procesui ir jų teisės aktų derinimui su Europos standartais; pakartoja, kad 2012 m. skiriant papildomą finansavimą programoms „Erasmus Mundus“ ir „Veiklus jaunimas“ iš 2012 m. ES biudžeto turėtų būti paskatintas aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimas, pagerinti akademinių darbuotojų ir studentų mainai ir sukurti tinklai, kuriais bus stiprinami NVO pajėgumai Europos ir Europos kaimynystės politikos šalių jaunimo srityje;

57.

mano, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono universitetas (EMUNI) sudaro unikalias sąlygas ir galimybę didinti bendradarbiavimą su Pietų kaimyninėmis šalimis aukštojo mokslo ir studentų judumo srityje, būtent šiuo metu, kai itin svarbu sustiprinti santykius su Pietų partnerystės šalimis, visų pirma jų jaunąja karta; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad EMUNI galimybės turėtų būti kuo labiau plečiamos;

58.

ragina Europos Komisiją priimti Europos Parlamento pasiūlymą, pateiktą reaguojant į Arabų pavasario įvykius, siekiant sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių „Erasmus“ programą, kuri, jei būtų įgyvendinama sėkmingai, galėtų būti įgyvendinama ir kaimyninėse šalyse; šiuo tikslu apgailestauja, kad Europos Komisijos pasiūlymai yra silpni ir jais numatoma, nepaisant 2011 m. rugsėjo 27 d. pranešimų, labai mažas programos „Erasmus Mundus“ stipendijų didinimas;

59.

ragina Europos Komisiją priimti Europos Parlamento pasiūlymą, pateiktą reaguojant į Arabų pavasario įvykius, siekiant sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių programą „Leonardo da Vinci“, skirtą skatinti jaunimo judumui, kad jaunimas galėtų įgyti profesinės patirties užsienyje, taip prisidedant prie kovos su jaunimo nedarbu, kuris yra labai paplitęs Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse;

60.

dar kartą patvirtina, kad itin remia ES finansuojamą EKP stipendijų universitetų absolventams iš EKP ir ES šalių projektą Europos kolegijoje; mano, kad tai padės parengti būsimus Europos ir kaimyninių šalių veikėjus, kurie būtų visapusiškai susipažinę su ES politikos esme ir dvasia, teise ir institucijomis, ir profesionaliai pasirengę atlikti darbą, susijusį su ES ir EKP; ragina šalis partneres, kurių piliečiams skiriamos tokios stipendijos, pasinaudoti šių žmonių žiniomis ir patirtimi, įdarbinant juos nacionalinėje administracijoje ir pasiūlant atitinkamas darbo sąlygas;

61.

pabrėžia, kad vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant demokratinį mūsų šalių partnerių vystymąsi; taigi ragina Komisiją stiprinti ir plėtoti TAIEX (Techninės pagalbos ir informacijos mainų programa) ir porinius projektus su ES ir šalių partnerių vietos valdžios institucijomis;

62.

primena, kad ES turėtų gerinti migracijos valdymą ir gauti iš jos didžiausią abipusę naudą vystymosi tikslais, inter alia užtikrindama geresnes sąlygas teisėtiems migrantams įsitvirtinti ES ir spręsdama pagrindines neteisėtos migracijos priežastis šalyse partnerėse; mano, kad ES turi remti teisėtą darbo jėgos migraciją sudarydama judumo partnerystes, atsižvelgiant į demografinę, sociologinę ir profesijų pusiausvyrą, ir skatinti ES ir trečiųjų šalių mainus specialistais; ragina valstybes nares vertinti diskusijas judumo klausimais kaip svarbų kaimynystės politikos aspektą, kad jose dėmesys nebūtų sutelkiamas visų pirma į saugumo problemas; pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią nelegaliai imigracijai ir patraukti už prekybą žmonėmis atsakingas organizacijas baudžiamojon atsakomybėn;

63.

mano, kad ES turėtų toliau paraleliai ir itin skaidriai rengti susitarimus dėl vizų išdavimo supaprastinimo ir readmisijos, siekiant laipsniškai kiekvienu atveju pereiti prie bevizio režimo, kai tik bus įvykdytos visos sąlygos; taip pat prašo sudaryti materialias sąlygas, kad būtų galima geriau atsižvelgiant į žmogaus teises suteikti ir atnaujinti vizas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad jaunimo ir studentų judumui reikėtų teikti pirmenybę; pabrėžia, kad Rytų partnerystės šalims reikėtų parengti privilegijuotą ES pasiūlymą dėl vizų režimo liberalizavimo, atsižvelgiant į jo įvedimo tvarkaraštį ir šio pasiūlymo turinį; pabrėžia, kad suteikiant prieglobstį, būtina visapusiškai laikytis tarptautinių įpareigojimų ir pareigų bei ES standartų, ypač susijusių su žmogaus teisėmis;

64.

todėl primena, kad valstybės narės privalo laikytis negrąžinimo principo ir dėti visas pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos prieinamos, teisingos ir saugančios Europos prieglobsčio sistemos sukūrimui;

65.

ragina valstybes nares ir ES ratifikuoti Protokolą dėl migrantų kontrabandos sausuma, jūra ir oro transportu, papildantį Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą; mano, kad persvarstant Europos kaimynystės politiką turėtų būti supaprastintas specialių priemonių šiose srityse priėmimas; pritaria Komisijos pastaboms apie migracijos dėl šeiminių priežasčių padėtį ir palankiai vertina būsimą žaliąją knygą šia tema;

66.

pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti jaunimui ir pažymi, jog būtina stiprinti „Judaus jaunimo” programos ir EKP sąveiką; pabrėžia, kad ES turėtų stiprinti bendradarbiavimą akademinio švietimo ir profesinio mokymo srityse, nedelsiant plėtoti ir didinti stipendijų programas ir studentų, absolventų, mokytojų ir akademikų judumą, skatindama aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų mainus ir viešojo bei privataus sektoriaus partnerystę mokslinių tyrimų ir įmonių srityje; mano, kad itin svarbu sukurti lankstesnes, spartesnes vizų išdavimo tokių programų dalyviams procedūras; pabrėžia, kad būtina tęsti veiklą abipusio kvalifikacijos pripažinimo ir švietimo sistemų srityje su EKP šalimis partnerėmis, ypač siekiant, kad aukštojo mokslo diplomai ir standartai būtų pritaikyti prie Europos aukštojo mokslo erdvės; pabrėžia, kad labai reikalinga struktūrinė informacijos politika, siekiant informuoti EKP šalių partnerių piliečius apie galimybes dalyvauti ES programose;

67.

ragina Tarybą ir Komisiją sukurti struktūrinį dialogą su trečiųjų šalių valdžios institucijomis siekiant suformuoti visuotinės naudos požiūrį, susijusį su judumu, supaprastinti vizų išdavimo formalumus, labiau pasinaudoti ES vizų kodekso teikiamomis galimybėmis, kartu gerinant ir harmonizuojant paraiškų teikimo procesą, kad būtų užtikrintos lygios ir teisingos sąlygos pareiškėjams visose valstybėse narėse, ypač dėmesį sutelkiant į paramos vystymuisi, saugumo, teisėtos migracijos ir neteisėtos migracijos tarpusavio priklausomybės poveikį, kaip apibrėžta pagal visuotinį požiūrį į migraciją; ragina ypač stengtis užtikrinti, kad šalys partnerės nepatirtų neigiamo protų nutekėjimo poveikio;

68.

ragina ES didinti prieinamumą prie ES lėšų ir jų skyrimą projektams, kuriais siekiama informuoti migrantus apie jų teises ir pareigas ir apsaugoti jų teises, ypač atkreipiant dėmesį į nelydimų nepilnamečių, moterų ir kitų pažeidžiamų grupių teises; taigi prašo Komisijos pateikti Europos Parlamentui išsamią ataskaitą dėl ES lėšų, skirtų kaimyninėms šalims, panaudojimo, taip pat ir dėl lėšų panaudojimo pagal Komisijos teminę programą „Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityse“;

69.

primena savo įsitikinimą, kad Europos kaimynystės politika gali būti veiksminga tik tokiu atveju, jei bus sukurta sąveika tarp dvišalio ir daugiašalio lygmens; taigi teigia, kad būtina stiprinti daugiašalį EKP aspektą ir jam skirti daugiau Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės lėšų;

70.

pritaria pasiūlymui strategiškiau išnaudoti daugiašalę programą siekiant pagerinti dvišalius partnerių santykius ir tikisi, kad bus imtasi konkrečių priemonių įgyvendinant šį pasiūlymą; šiuo atžvilgiu labai viliasi, kad iki metų pabaigos Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisija pateiks gaires, kuriose bus nurodyti tikslai, priemonės ir veiksmai;

71.

mano, kad reikėtų toliau stiprinti ir plėtoti daugiašalį Rytų partnerystės aspektą, įskaitant Pilietinės visuomenės forumą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užmegzti naudingą dialogą su Turkija ir Rusija bendrų interesų regioniniais klausimais ir, visų pirma, saugumo klausimais;

72.

atkreipia dėmesį, kad regionų vaidmuo yra lemiamas siekiant užtikrinti ilgalaikių socialinių ir ekonominių reformų sėkmę ir tvarų vystymąsi; pabrėžia, kad EKP turėtų būti suvokiama plačiai, siekiant skatinti ekonomikos vystymąsi pasienio teritorijose; mano, kad teritorinio bendradarbiavimo principai taip pat turi būti taikomi išorės sienoms ir yra labai svarbi ES ekonomikos augimo didinimo ir bendrų ES EKP politinių tikslų siekimo priemonė; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant naująją EKP politiką reikia atsižvelgti į makroregionines ES strategijas ir kad reikėtų visapusiškai išnaudoti ES kaimynines šalis apimančių ES makroregionų teikiamas galimybes siekiant užtikrinti geresnį prioritetų ir ES bei EKP šalims skirtų bendro intereso projektų koordinavimą, siekiant pasiekti rezultatų, kurie būtų naudingi abiem šalims, ir kuo geriau panaudoti investuotas lėšas;

73.

pabrėžia puikų euroregionų vaidmenį siekiant sanglaudos politikos tikslų ir ragina Komisiją skatinti ir padėti juos plėtojant, ypač pasienio regionuose, siekiant padidinti euroregionų vaidmenį EKP politikoje;

74.

pabrėžia didelį Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG), kuriose dalyvauja už ES išorės sienų esančių regionų atstovai, potencialą; skatina su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis sudaryti konkrečius susitarimus dėl nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos šių šalių nacionalinės teisės aktais būtų leidžiama įtvirtinti ETBG struktūras, priėmimo ir sudaryti tarpvalstybinius susitarimus, kuriais remdamosi trečiųjų šalių vietos ir regioninės valdžios institucijos galėtų dalyvauti ETBG veikloje;

75.

mano, kad ateityje pagal EKP turėtų būti atsižvelgiama į atokiausių regionų vaidmenį ES išorės santykių politikoje; pažymi, kad jie suteikia realią galimybę paveikti ES išorės politiką, nes sudaro sąlygas ES palaikyti glaudesnius santykius su dideliu skaičiumi trečiųjų šalių ir spręsti sudėtingas problemas, kaip antai neteisėta migracija; ragina Komisiją siekti didesnio lankstumo atrinktų sanglaudos politikos projektų inovacinių finansavimo sistemų srityje, kad projektai galėtų būti įgyvendinami Europos regionuose ir trečiosiose šalyse ir duotų joms naudos;

76.

pabrėžia, kad svarbus platesnis geografinis ir strateginis požiūris aptariant EKP ateitį, ir primena, kad, atsižvelgdama į 2006 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos, 2007 m. lapkričio mėn. ES sukūrė konkrečias politikos kryptis dėl Atlanto vandenyno salų valstybių, kurios ribojasi su ES atokiausiais regionais prie Europos žemyno ir kuriose aktualūs ypatingi geografinio artumo, kultūrinio ir istorinio bendrumo bei abipusio saugumo klausimai; palankiai vertina aukštą pasiektų rezultatų lygį ir jau įgyvendintų konkrečių politikos krypčių dinamiškumą, būtent ES ir Žaliojo Kyšulio ypatingąją partnerystę; ir ragina ES toliau stiprinti dialogą ir politinę konvergenciją su šiomis šalimis, taip pat remti šių šalių pastangas įtvirtinant politines, socialines ir ekonomines reformas;

77.

supranta, kad Komisijos Regioninės politikos generalinis direktoratas yra sukaupęs didžiulę ERPF valdymo patirtį, ir yra įsitikinęs, kad siekiant EKPP tikslų būtų naudinga remtis Regioninės politikos generalinio direktorato patarimais dėl lėšų valdymo; todėl mano, kad šių finansinių priemonių, susijusių su tarpvalstybinio bendradarbiavimo programomis, valdymas turėtų būti grąžintas Regioninės politikos generaliniam direktoratui, kuris anksčiau už jį buvo atsakingas;

78.

palankiai vertina 2011 m. rugsėjo 30 d. įvykusiame Varšuvos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą deklaraciją, taip pat deklaraciją dėl padėties Baltarusijoje, visų pirma atsižvelgiant į demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principus, įsipareigojimą stiprinti ekonominius ir politinius dvišalius santykius, įskaitant pasiryžimą siekti pažangos derybose dėl asociacijos susitarimų, daugiašalio partnerių bendradarbiavimo stiprinimą ir judumo palengvinimą bei įsipareigojimą paspartinti įgyvendinimo procesą, kad šalių partnerių visuomenė pajustų akivaizdžią naudą;

79.

mano, kad Rytų partnerystės stiprinimas bus svarbiausias ES pasienio regionų vystymosi veiksnys; pabrėžia, kad Rytų partnerystė ir regioninė plėtra turi būti neatsiejamos ir padėti skatinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą, pvz., sudaryti laisvosios prekybos susitarimus, taip pat įgyvendinti tinkamai finansuojamus bendrus projektus, pvz., kultūros ir pilietinės visuomenės mainų projektus;

80.

pabrėžia, kad svarbu ir toliau remti regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros srityje ir toliau plėtoti Juodosios jūros regionui skirtą ES strategiją; pabrėžia ES Juodosios jūros politikos sričių ir Rytų partnerystės tarpusavio papildomumą; ragina Komisiją ir EIVT teigiamai išnaudoti skirtingus dviejų iniciatyvų aspektus ir visais lygmenimis išaiškinti, kaip šis aukštas tarpusavio papildomumas gali būti geriausiai panaudotas;

81.

pabrėžia Viduržemio jūros šalių sąjungos kaip nuolatinio dialogo ir bendradarbiavimo forumo ir demokratijos skatinimo priemonės svarbą; ragina, kad (busimoji) Viduržemio jūros regionų sąjungai pirmininkaujanti šalis pasiryžtų siekti pradžioje nustatytų plataus užmojo tikslų ir prisidėtų prie veiksmingos Europos kaimynystės politikos plėtros Viduržemio jūros baseine; mano, kad Viduržemio jūros šalių sąjunga turi skatinti sveiką ekonominę, socialinę ir demokratinę plėtrą ir sukurti tvirtą bendrą pagrindą glaudžiam ES ir jos pietinių kaimynių regioniniam bendradarbiavimui; palankiai vertina tai, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga suteikia galimybę stiprinti dvišalės ir regioninės politikos papildomumą, siekiant veiksmingiau įgyvendinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo tikslus, grindžiamus abipusiu bendrų vertybių pripažinimu taikios, saugios ir klestinčios erdvės kūrimu; ypač palankiai vertina naujojo ES Tarybos generalinio sekretoriaus įsipareigojimą dirbti ir pateikti Viduržemio jūros šalių sąjungos projektus demokratijos ir pilietinės visuomenės srityse; atsižvelgiant į dabartinę padėtį, palankiai vertina Kaimynystės investicinei priemonei skiriamo bendro biudžeto didinimą;

82.

primena, kad svarbu, kad EKP daugiašaliu aspektu remtų veiksmingą ir greitą konkrečių Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos projektų, duodančių apčiuopiamos naudos ir skirtų bendram vystymosi ir integracijos procesui, įgyvendinimą, būtent bendrai finansuojant galimybių studijas ir remiant platesnį lengvatinių paskolų naudojimą;

83.

ragina Komisiją ir EIVT išnagrinėti EKP ir pagrindinių regiono veikėjų, visų pirma Turkijos, kaimynystės politikos sričių institucinės sąveikos galimybes; primena Ankaros siekius įkvėpti ir padėti įvykti perėjimui prie demokratijos ir socialinėms bei ekonominėms reformoms pietinėse kaimyninėse šalyse; pažymi, kad Turkijos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimu įgyvendinant EKP priemones būtų sukurta unikali sąveika ir jos nauda, ypač tokiose srityse kaip institucijų kūrimas ir pilietinės visuomenės plėtra; mano, kad praktinį bendradarbiavimą būtų galima papildyti struktūriniu ES ir Turkijos dialogu siekiant suderinti atitinkamas kaimynystės politikos sritis; siūlo, kad panašus pasiūlymas dėl bendradarbiavimo remiantis EKP programa iš esmės turėtų būti išplėstas Rusijai ir kitoms suinteresuotosioms šalims;

84.

primena, kad taikus regioninių karinių konfliktų, įskaitant vadinamuosius įšaldytus konfliktus, sprendimas yra būtina demokratijos įtvirtinimo, pagarbos žmogaus teisėms, klestėjimo ir ekonominio augimo sąlyga, o todėl turėtų būti svarbiausiu ES interesu;

85.

primena, kad ES turėtų aktyviau, nuosekliau bei konstruktyviau dalyvauti sprendžiant regioninius konfliktus, inter alia, įsitraukiant EIVT, ir parengti daugiau pasitikėjimą didinančių priemonių, taikyti susitaikymo ir tarpininkavimo priemones, svarstyti naujus pragmatinius ir novatoriškus metodus, įskaitant visuomenės informavimo strategijas šalyse partnerėse, skatinti Europos pilietinės taikos korpuso ir vietinio tarpininkavimo veiklą, remti pilietinę kultūrą, ypač vaikų ir jaunimo mokymą, švietimą ir jų dalyvavimą, dialogą tarp bendruomenių ir jų viduje, įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, kurti tarpvalstybinius projektus, stiprinti gerus kaimyninius santykius; primena, kad strategiškai svarbu stiprinti politinį bendradarbiavimą saugumo ir kovos su terorizmu ir ekstremizmu srityse;

86.

mano, kad būtinas tarpkultūrinis ir įvairių religijų dialogas siekiant padidinti tarpusavio supratimą, pagarbą, solidarumą ir toleranciją su kaimyninėmis šalimis partnerėmis ir tarp jų; ragina, kad įgyvendinant pasiūlytas naujas EKP priemonės ypač daug dėmesio būtų skiriama jų rėmimui;

87.

atsižvelgdamas į Šiaurės Afrikos revoliucijų rezultatus, pabrėžia, kad svarbu teikti paramą pereinamojo laikotarpio teisingumui ir ragina visas šalis partneres bendradarbiauti tarptautinio teisingumo srityse, visų pirma su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT);

88.

primygtinai ragina išsaugoti regioninį požiūrį ir palankiai vertina sprendimą paskirti ES specialųjį įgaliotinį ir Pietų Kaukaze, ir pietiniame Viduržemio jūros regione, ir įsteigti pietinių Viduržemio jūros regiono šalių darbo grupę; mano, kad reikėtų apsvarstyti panašios darbo grupės įsteigimą Pietų Kaukazo šalims; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog būtų skiriami pakankami ištekliai ES atliekant proaktyvų vaidmenį „5+2“ derybose Padnestrėje, ypač pasibaigus ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimams;

89.

pabrėžia, kad regioniniai konfliktai negali būti svarstomi neatsižvelgiant į kultūrinį aspektą; ragina įgyvendinti suderintą strategiją remiantis „Bouclier bleu“ strategija, pagal kurią kultūra atlieka svarbų vaidmenį konfliktų prevencijos ir taikos atkūrimo srityse;

90.

palankiai vertina darbą, kurį tarptautinės organizacijos, ypač ESBO ir JT agentūros, atlieka vietoje konfliktinių situacijų metu ir po konflikto, taip pat skatindamos tvarų vystymąsi visose kaimyninėse šalyse, ypač ilgalaikę JT paramos ir darbo agentūros (UNRWA) paramą Palestinos pabėgėliams;

91.

remia Sąjungos humanitarinės ir vystymosi pagalbos, taip pat taikos palaikymo Rytų partnerytės šalyse veiksmus, ypač remia svarbų ES indėlį į Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (angl. UNRWA) veiklą; tačiau apgailestauja, kad šie veiksmai dar nesustiprino ES, kaip pagrindinės politinės veikėjos Artimuosiuose Rytuose, vaidmens; ragina EIVT ir Komisiją dėti visas pastangas, kad Sąjungos buvimas ir veiksmai šiame regione įgytų tokią politinę svarbą, kuri atitiktų lemiamus ES įsipareigojimus teikti humanitarinę ir vystymosi pagalbą;

92.

pabrėžia, kad Europos Parlamentas per savo parlamentines delegacijas ir delegacijas į parlamentines asamblėjas atlieka svarbų vaidmenį stiprinant politinį dialogą ir skatinant visapusišką laisvę, demokratines reformas ir teisinės valstybės principo taikymą kaimyninėse šalyse partnerėse ir pabrėžia, kad šie ryšiai taip pat galėtų būti panaudoti vertinant, kaip laikomasi naujų kriterijų ir pritaikant dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą remiantis įvykiais ir pažanga;

93.

dar kartą patvirtina, kad daugiašalės parlamentinės asamblėjos, kaip antai EURONEST ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinė asamblėja, yra ypač svarbios didinant ES ir šalių partnerių, taip pat atskirų šalių partnerių tarpusavio pasitikėjimą ir stiprinant jų ryšius, taigi ir labai padeda siekti Rytų partnerystės ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos tikslų; ragina EIVT ir Komisiją kiek galima labiau įtraukti EURONEST narius į daugiašales Rytų partnerystės programos struktūras ir platformas; primygtinai ragina Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinę asamblėją pripažinti teisėta VJRVS parlamentine institucija; pabrėžia, kad nepriklausomas sekretoriatas leis geriau derinti EURONEST ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinių asamblėjų darbą ir užtikrins, kad jis derėtų su EKP programomis, kurios numatytos įgyvendinant rytų ir pietų regioninį aspektą;

94.

ragina Europos Komisiją teikti didesnę finansinę ir techninę pagalbą bei specialistų paramą Rytų partnerystės šalių nacionalinių parlamentų administracijoms, įgyvendinant išsamią institucijų stiprinimo programą, kad būtų padidintas jų veiksmingumas, skaidrumas ir atskaitomybė, kurie itin svarbūs, jei parlamentai ketina tinkamai atlikti savo vaidmenį demokratiškuose sprendimų priėmimo procesuose;

95.

patvirtina pasirengimą priimti Baltarusijos parlamento atstovus EURONEST parlamentinėje asamblėjoje, kai tik parlamento rinkimus Baltarusijoje pripažins demokratiškais tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO);

96.

palankiai vertina pasiūlymą sukurti naują Europos kaimynystės priemonę ir skirti EKP didesnį finansavimą, kaip buvo raginama ankstesnėse Parlamento rezoliucijose; mano, kad lėšos abiem regionams turėtų būti paskirstomos lanksčiai ir adekvačiai, išlaikant regioninę pusiausvyrą ir laikantis požiūrio, grindžiamo šalių partnerių rezultatais, įsipareigojimais ir pažanga reformų srityje, taip pat jų poreikiais ir pajėgumu; pažymi, kad didesnio lankstumo ir supaprastinimo turėtų būti siekiama užtikrinant teisę į demokratinę kontrolę ir numatant griežtesnę išlaidų priežiūrą;

97.

mano, kad svarbu užtikrinti tinkamą dėmesio Rytų ir Pietų valstybėms pusiausvyrą, visų pirma todėl, kad Rytų kaimynystės šalys įgyvendina su Rytų partnerystės politika susijusias programas bei reformas ir siekia narystės ES; vis dėlto mano, kad tokia pusiausvyra negali būti nustatoma visam laikui; visiškai palaiko diferencijuotos, teikiamos atsižvelgiant į rezultatus ir lanksčios finansinės paramos, pagrįstos realiomis reikmėmis, įsisavinimo galimybėmis ir pasiektais tikslais, principą;

98.

mano, kad EKP persvarstymas turi būti derinamas su šiuo metu atliekamu 2007–2013 m. DFP vertinimu ir derybomis dėl laikotarpio po 2013 m. ir vykdomas į tai atsižvelgiant, kad 2012 ir 2013 m. nebereikėtų atnaujinti derybų dėl kaimynystės politikos finansavimo;

99.

reikalauja gerokai padidinti ES biudžeto 4 išlaidų kategorijos viršutinę ribą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonei, atsižvelgiant į tai, kad nepaisant tam tikros pažangos per pastaruosius metus skatinant didesnį Europos Sąjungos ir šalių partnerių bendradarbiavimą ir laipsnišką ekonominę integraciją, dar reikia daug pasiekti, nes atsiranda nauji iššūkiai ir naujos bendradarbiavimo sritys;

100.

pabrėžia, kad asignavimų, reikalingų didesniam EKP finansavimui, perskirstymas turėtų būti grindžiamas aiškiais prioritetais, todėl neturėtų pakenkti Europos Sąjungos vieninteliai reagavimo į krizę ir taikos kūrimo priemonei, Stabilumo priemonei, kaip siūlo Komisija; pažymi, kad dabartinės valstybių skolos krizės neturėtų daryti poveikio EKP finansavimui;

101.

apgailestauja, kad didelė turimų EKP lėšų dalis išleidžiama konsultacijoms, o ne projektams ir programoms vykdyti, todėl ragina sparčiai pertvarkyti šių lėšų panaudojimą įgyvendinant naująją priemonę;

102.

pabrėžia, kad tais atvejais, kai ES teikia humanitarinę pagalbą, svarbu rūpintis tinkamu perėjimu nuo atkūrimo prie atstatymo ir plėtros procesų, siekiant pataisyti kai kurias griaunamąsias revoliucijų pasekmes;

103.

mano, kad Pilietinės visuomenės forumas turėtų būti laikomas neatskiriama Europos kaimynystės priemonės dalimi; rekomenduoja svarstyti galimybę perduoti Europos kaimynystės priemonės lėšų valdymą Pilietinės visuomenės forumui, jei valstybės narės netenkins finansavimo sąlygų dėl nepatenkinamų rezultatų;

104.

pabrėžia, kad EKP atlieka labai svarbų vaidmenį remiant ES makroregionines strategijas, kaip antai ES Baltijos jūros regiono strategija ir ES Dunojaus regiono strategija, nes pagal ją teikiamas finansavimas šių strategijų išorės aspektui, svarbiausia, su kaimyninėmis šalimis susijusiai veiklai, finansuoti;

105.

atkreipia dėmesį į tai, kad išteklių paskirstymas turėtų būti grindžiamas keletu aiškiai apibrėžtų prioritetų ir išmatuojamų tikslų, dėl kurių susitaria šalys partnerės, atsižvelgdamos į šalių partnerių poreikius, ir susietas su aiškiomis sąlygomis ir jau pasiekta pažanga; pabrėžia, kad biudžeto parama turėtų būti naudojama tik jei yra patikimo biudžeto valdymo garantijos ir kad reikėtų išnaudoti visas esamas priemones, siekiant kuo labiau atsižvelgti į prioritetus; šiuo atveju pabrėžia, kad būtina tobulinti teisės aktus, kuriais reglamentuojamos viešųjų pirkimų procedūros, ir valstybės finansų valdymą EKP šalyse;

106.

pabrėžia, kad reikia laikytis nuoseklaus požiūrio į kiekvienos atskiros ES valstybės narės ir ES pagal Europos kaimynystės politikos programą kaimyninėms šalims teikiamą paramą; pritaria bet kokiam mechanizmui, kuris padėtų koordinuoti ir racionalizuoti skirtingų ES donorų EKP šalyse veiksmus, nesudarant nereikalingų biurokratinių kliūčių;

107.

pabrėžia, kad nors pagalba gali tapti svertu EKP šalims, to nepakanka siekiant užtikrinti tvarų ir nuolatinį vystymąsi; todėl ragina EKP šalis sustiprinti ir sutelkti vietinius išteklius, įdiegti skaidrias apmokestinimo sistemas, veiksmingai įtraukti privatųjį sektorių, vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę į EKP darbotvarkę ir siekti didinti savo dalyvavimą EKP projektuose;

108.

palankiai vertina Didžiojo aštuoneto valstybių sprendimą suteikti daugiau lengvatų gauti banko paskolas Pietų partnerystės šalims, kurios skatina perėjimą prie demokratinio valdymo; mano, kad 2011 m. gegužės 27 d. pagal Dovilio partnerystę priimti įsipareigojimai skatina sutelkti finansinius pajėgumus siekiant demokratijos ir vystymosi Europos Sąjungos šalyse partnerėse;

109.

ragina, atsižvelgiant į Arabų šalių pavasario įvykius ir į tai, kad kai kurios Rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys išsižadėjo demokratijos – atsisakė atlikti ypatingą savikritišką finansinių priemonių, kurios anksčiau buvo naudojamos pagal EKKP, vertinimą, atsižvelgdamos į jų veikimą demokratijos, žmogaus teisių, valdymo, kovos su korupcija, institucijų stiprinimo ir paramos pilietinei visuomenei srityse; mano, kad ES reikalingas naujas požiūris, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas siekiant užkirsti kelią konfliktams;

110.

yra tvirtai įsitikinęs, kad atliekant šį persvarstymą būtina išnagrinėti finansinės paramos Palestinos Administracijai ir JT PDO klausimą ir kad kaip neatskiriama kaimynystės politikos dalis turi būti taikomas ilgalaikis šios paramos programavimas; nemano, jog yra svarus argumentas, kad dėl politinio nestabilumo regione ir taikos proceso ypatumų galima programuoti tik laikinai ir teikti paramą tik atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai;

111.

atsižvelgdamas į dabartinius skubius, ypač Pietų kaimynystės šalių, poreikius, ragina nedelsiant sudaryti Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl pasiūlymo dėl kaimynystės priemonės sustiprinimo 2012–2013 m. laikotarpiu; be to, ragina valstybes nares skubiai įvykdyti savo dvišalius įsipareigojimus pietinėms Viduržemio jūros regiono ir Rytų partnerystės šalims;

112.

primygtinai ragina Tarybą neatidėliojant pritarti teisės akto pasiūlymui iš dalies pakeisti EKPP reglamento 23 straipsnį, kurį Komisija pateikė 2008 m. gegužės mėn. ir Europos Parlamentas patvirtino 2008 m. liepos 8 d. ir kuris sudarytų galimybę iš naujo investuoti lėšas grąžintas iš ankstesnių operacijų; primena, kad dėl šios priemonės jau susitarta ir ji įtvirtinta pasiūlyme dėl EKP persvarstymo finansavimo 2011–2013 m. biudžete; ragina Komisiją apsvarstyti alternatyvius būdus, kaip užtikrinti galimybę nedelsiant panaudoti papildomas rizikos kapitalo fondų lėšas, pasitelkiant Europos investicijų banką, ir pietinėms, ir rytinėms šalims;

113.

teigiamai vertina Europos investicijų banko (EIB) vykdomą veiklą, būtent Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programą, ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vykdomą veiklą, ir pabrėžia, kad svarbu ir būtina užtikrinti didesnę sąveiką su kitomis nacionalinėmis bei tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, taip pat veikiančiomis tose šalyse; pritaria ERPB nuostatų pakeitimui siekiant, kad Pietų kaimynystės partnerės taip pat galėtų gauti banko paramą, taip pat siekiant, kad tarp EIB ir ERPB, kurie yra daugiausiai Europos kapitalo, užsimegztų veiksmingas bendradarbiavimo, o ne varžymosi ryšys;

114.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai-Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių ir EKP šalių vyriausybėms ir parlamentams ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos generaliniam sekretoriui.