52010DC0752

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.12.16

KOM(2010) 752 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pirmasis tarpinis jungtinių technologijų iniciatyvų ARTEMIS ir ENIAC vertinimas

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pirmasis tarpinis jungtinių technologijų iniciatyvų ARTEMIS ir ENIAC vertinimas

Įvadas

Šioje ataskaitoje pateikti pirmojo tarpinio ARTEMIS ir ENIAC vertinimo rezultatai ir rekomendacijos. ARTEMIS ir ENIAC yra dvi bendrosios įmonės, įgyvendinančios jungtines technologijų iniciatyvas (JTI) įterptųjų sistemų ir nanoelektronikos mokslinių tyrimų srityse. Ataskaitoje suformuluotas pirmasis Komisijos atsakas į vertinimo rekomendacijas ir numatytos tolesnės priemonės. Taip Komisija laikosi reikalavimų pateikti pirmojo ARTEMIS ir ENIAC vertinimo ataskaitą, kaip tai nurodyta šių bendrųjų įmonių steigimo dokumentuose[1]. Be to, per 2011 m. pirmąjį pusmetį Komisija ketina parengti komunikatą, kad pateiktų savo bendras išvadas dėl pirmojo tarpinio visų jungtinių technologijų iniciatyvų, taip pat dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą vertinimo.

PAGRINDINIAI FAKTAI

Pagal Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą Europos Sąjunga remia įvairias jungtines technologijų iniciatyvas (JTI). Informacinių ir ryšių technologijų srities bendrosios įmonės ARTEMIS ir ENIAC įsteigtos 2007 m., remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsniu (EB sutarties ex 171 straipsnis). Šios dvi bendrosios įmonės veikia pagal pramonės, įvairių Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotųjų šalių viešojo ir privataus sektorių partnerystės susitarimus. Jos siekia įgyvendinti Europos mokslo bendruomenių (pramonės ir akademinių bei mokslinių tyrimų organizacijų) apibrėžtas mokslinių tyrimų darbotvarkes atitinkamose srityse, naudodamosi ES ir dalyvaujančių valstybių narių[2] skirto biudžeto ištekliais. JTI taip siekia prisidėti prie Europos ekonomikos augimo ateityje, konkurencingumo ir tvaraus vystymosi skatinimo. Dėl plataus JTI tikslų užmojo ir taikymo srities, finansinių ir techninių išteklių, kurie turi būti sutelkti, masto ir poreikio siekti veiksmingo išteklių koordinavimo ir sinergijos reikia, kad veiksmų būtų imtasi Europos lygiu.

Po pirmų dviejų kvietimų teikti paraiškas ARTEMIS ir ENIAC pradėjo atitinkamai 25 ir 18 projektų, kurių kiekvieno vidutinė trukmė yra treji metai. ES ir JTI valstybių bendras įnašas iki šiol sudarė 576 mln. EUR abiem jungtinių technologijų iniciatyvoms kartu (2008–2010 m.) papildomai prie privačių mokslinių tyrimų ir plėtros investicijų, kurių vertė yra maždaug dvigubai didesnė už nurodytą sumą. Nors viešojo sektoriaus investicijos į šias dvi esmines technologijų sritis yra didelės, dabartinė viešojo sektoriaus parama dar gerokai mažesnė už pradinius tikslus, nustatytus Komisijos pasiūlymuose steigti bendrąsias įmones (iš viso 900 mln. EUR abiem JTI per tą patį laikotarpį). Dabartinės investicijos į šias dvi JTI taip pat netenkina suinteresuotųjų subjektų mokslinių tyrimų srityje, ketinusių įgyvendinti programas, kurioms būtų reikėję po 2,5–3 mlrd. EUR (pagal bendrą Komisijos pasiūlymą).

KAIP VERTINTA?

Šio vertinimo tikslas – apsvarstyti, kokia JTI veiklos kokybė ir veiksmingumas, taip pat, kokia tikimybė, kad dabartinės struktūros ARTEMIS ir ENIAC pasieks savo tikslus. Todėl Komisija paprašė dr. Wulfo Bernotato vadovaujamos nepriklausomų ekspertų grupės[3] išnagrinėti informaciją ir atlikti suinteresuotųjų asmenų apklausą[4].

Vertinimo grupė savo ataskaitą pateikė 2010 m. liepos mėn. Visas ataskaitos tekstas pateiktas EUROPA svetainėje[5].

VERTINIMO REZULTATAI IR REKOMENDACIJOS

Vertinimo grupė iš esmės pripažįsta šių sričių jungtinių technologijų iniciatyvų trišalės struktūros vertę, sutelkiant pramonės, ES ir valstybių narių išteklius.

Grupės ataskaitoje rašoma, kad bendrai įgyvendinama jungtinė strategija yra geras sprendimas pramonei, valstybėms narėms ir Europai. Vertinimo grupė sveikina visas dalyvaujančias šalis, pasiekusias svarių rezultatų rengiant ir įgyvendinant šias naujas priemones.

Tačiau ekspertai reiškia susirūpinimą, kad ARTEMIS ir ENIAC kreipia nepakankamai dėmesio į Europos strateginius tikslus. Ekspertų grupė ragina strategiškai perorientuoti šias dvi jungtines technologijų iniciatyvas, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus ir toliau siekiant tikrų bendrų pastangų. Atsižvelgdami į tai, ekspertai reikalauja, kad pramonė įtrauktų aukščiausio lygio ekspertus į pramonę, valdžios institucijas ir mokslo bendruomenę.

Grupės ataskaitoje rašoma, kad pramonė, kuri siekė vadovauti šioms jungtinėms technologijų iniciatyvoms ir kuriai toks vaidmuo buvo patikėtas, neišlaikė savo pradinio įsitraukimo jungtinių technologijų iniciatyvų strategijos nustatymo ir valdymo lygiu, kad pasiektų visus savo tikslus, ir nesugebėjo veiksmingai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant išspręsti šias problemas.

Vertinimo grupės nuomone, finansavimo trūkumas yra esminis klausimas.

Grupės ataskaitoje rašoma, kad valstybių narių finansavimo įsipareigojimas yra gerokai žemiau planuoto lygio, o tai kelia pavojų veiklos kritinės masės kūrimui ir labai suvaržo tinkamų projektų portfelių sudarymo galimybes.

Šis lėšų trūkumas veikiausiai iš dalies susijęs su tarpvyriausybinėmis programomis ITEA2 ir CATRENE („Eureka“), kurios įgyvendinamos lygiagrečiai su ARTEMIS ir ENIAC veikla ir kurios turėtų būti laipsniškai integruojamos į jungtinių technologijų iniciatyvas, jeigu taip gali būti sukurta pridėtinė vertė[6]. Komisijos pozicija dėl šios problemos išdėstyta ataskaitos 6 skirsnyje.

Kreipdamasi į Europos Komisiją, vertinimo grupė atkreipia dėmesį į daugelį išvadų, pavyzdžiui, į didesnio organizacinio ir finansinio lankstumo poreikį, kurios padarytos įgyvendinant pirmosios kartos JTI ir į kurias reikia atsižvelgti sudarant galimus VPSP susitarimus ateityje.

Grupės ataskaitoje rašoma, kad dabartinės finansinės taisyklės ir kiti administraciniai reikalavimai (pavyzdžiui, tarnybos nuostatai) yra per daug suvaržantys ir jais labiau trukdoma nei padedama įgyvendinti JTI strateginius tikslus.

Vertinimo grupės rekomendacijų sąrašas pateiktas priede.

Kiekvienos rekomendacijos įgyvendinimo terminas parodo, ar galima tęsti veiklą pagal dabartinius pagrindinius teisės aktus, ar turi būti atlikti galiojančių bendrųjų įmonių reglamentų arba finansinio reglamento pakeitimai. Kadangi pagrindinių teisės aktų keitimo procedūrai reikia daug išteklių, šio tipo pakeitimai bus nagrinėjami aptariant naujos kartos VPSP susitarimus.

PLANUOJAMI TOLESNI VEIKSMAI

Komisija pritaria tarpinio vertinimo ataskaitai ir atsižvelgia į vertinimo grupės rekomendacijas. Komisija įsipareigoja imtis priemonių dėl jai skirtos rekomendacijų dalies ir dirbti kartu su pramonės, valstybių narių ir bendrųjų įmonių atstovais, siekiant padėti joms imtis priemonių dėl joms skirtų rekomendacijų dalių. Atsižvelgdama į ataskaitoje siūlomus terminus ir specifinį ARTEMIS bei ENIAC pobūdį, t. y. tiesiogiai įtraukti valstybes nares, Komisija imsis:

1) neatidėliotinų veiksmų, kad dabartinių bendrųjų įmonių veikla (t. y. JTI veikla 2011–2013 m.) būtų toliau vykdoma per bendrųjų įmonių valdymo struktūras;

2) ilgesnio poveikio veiksmų, susijusių su šių sričių naujos kartos VPSP susitarimais, pagal strategijos „Europa 2020“[7] tikslų įgyvendinimo pavyzdines iniciatyvas „Inovacijų sąjunga“[8] ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“[9].

Apibendrintas Komisijos atsakymas į vertinimo grupės rekomendacijas pateiktas toliau.

(i) Bendroji rekomendacija

Nepaisant dabartinio palyginti nedidelio visų valstybių narių finansinio įnašo į esamas bendrąsias įmones, turinčio tiesioginę įtaką Europos finansavimui[10], ir akivaizdaus sudėtingumo, Komisija sutinka, kad trišalio modelio nauda galėtų būti reikšminga, jeigu visos šalys veiktų kartu, bendrai siekdamos tvirtų strateginių tikslų. Be pramonės vadovavimo plėtojant šią strategiją, trišalis modelis siūlo unikalią galimybę koordinuoti nacionalinę šalių politiką sprendžiant bendras Europos problemas. Kartu Komisija sutinka, kad jungtinėms technologijų iniciatyvoms būtų naudinga, jei partneriai kuo greičiau pakartotinai įsipareigotų laikytis trišalio modelio ir Europos strateginės darbotvarkės. Komisija kartu su pramonės atstovais ir valstybėmis narėmis išnagrinės geriausius būdus, kaip pasiekti šiuos tikslus. Tai ypač svarbu, kadangi jungtinės technologijų iniciatyvos veikia didelio poveikio Europai technologijų srityse[11].

Be jokio poveikio būsimiems sprendimams dėl Aštuntosios bendrosios programos struktūros Komisija neatmeta galimybės, kad veikla ARTEMIS ir ENIAC srityse ateityje galėtų užsiimti viena jungtinė technologijų iniciatyva. Tai netgi galėtų apimti didesnę vertės grandinės dalį, sprendžiant ypač aktualius techninės ir programinės įrangos suderinimo, taip pat technologijų pažangos ir taikymo poreikių prioritetų pusiausvyros klausimus. Be to, tai padėtų pagerinti veiklos struktūros veiksmingumą.

(ii) Rekomendacijos valstybėms narėms

Atsižvelgdama į stiprų ryšį, siejantį Europos įnašą su nacionaliniais įnašais (žr. 10 išnašą), Komisija pripažįsta, kad būtina didinti valstybių narių finansinius įnašus, kad būtų pasiekti reglamentuose[12] nurodyti bendri finansiniai tikslai. Be to, nacionaliniai biudžetai galėtų būti daugiamečiai, kad parengus daugiametį pramonės strateginį planą būtų galima nustatyti ilgesnio laikotarpio perspektyvas. Komisija siūlys valstybėms narėms susitarti dėl daugiamečio įnašo į biudžetą likusiam bendrųjų įmonių veiklos laikotarpiui, kad būtų pasiekti nustatyti jungtinių technologijų iniciatyvų tikslai. Tai viena pakartotinio strateginio įsipareigojimo, kurio iš savo partnerių tikisi Komisija, dalis.

Valstybės narės iki šiol mažai dėmesio skyrė veiksmų derinimo reikalavimui[13]. Komisija reikalaus, kad būtų priimta galiojančius reglamentus ir administracinius susitarimus atitinkanti nacionalinės veiklos tvarka, kad būtų lengviau suderinti bendros veiklos tvarką. Komisija taip pat siūlys suformuoti Viešųjų institucijų valdybų darbo grupę, kuri atliktų nacionalinės veiklos tvarkos lyginamąją analizę, siekiant pagerinti administracinių procesų derinimą ir nacionalinio finansavimo normas. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas universitetų ir akademinių bei mokslinių tyrimų organizacijų finansavimo taisyklėms.

Komisija sutinka, kad naudinga geriau informuoti apie nacionalinę paramą specialioms metinės darbo programos temoms. Tačiau europinis JTI pobūdis neturėtų įgauti vien tik nacionalinių interesų formos. Komisija siūlys Viešųjų institucijų valdybai rasti paprastą būdą, kaip pakankamai išsamiai įtraukti nacionalinės paramos aspektus į metinę darbo programą.

(iii) Rekomendacijos pramonės asociacijoms

Komisija sutinka, kad reikia nustatyti atitinkamus procesus ir priemones jungtinių technologijų iniciatyvų strateginiams laimėjimams stebėti ir analizuoti. Komisija siūlys nustatyti matuojamuosius rodiklius ir prašys pramonės asociacijų reguliariai atlikti kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus rezultatų ir poveikio strateginę analizę. Bendresne prasme Komisija siūlys pramonės asociacijoms laiku atnaujinti ir pakoreguoti strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes, kurios būtų dalyvaujančių įmonių, Komisijos ir valstybių narių priimtos aukštu lygiu.

Komisija pritaria nuomonei, kad pramonės asociacijos turi vaidinti pagrindinį vaidmenį orientuojant JTI strategiją inovacinių ekosistemų link. Pramonės partneriai turi vadovauti rengiant konkretų planą, kuriame būtų nustatyti realūs tikslai, kurių turėtų siekti bendrosios įmonės, pavyzdžiui, skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą, telkimąsi į grupes, lavinimą ir mokymą.

Be to, pramonės asociacijos raginamos savo nariams užtikrinti geresnį vertės ir kainos santykį, nes tai turėtų praplėsti suinteresuotųjų subjektų atstovavimą ir narystę, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Komisija taip pat analizuos kai kurių dalyvių paprastesnio administracinio įtraukimo į projektus galimus ir teisinius padarinius, pavyzdžiui, mažųjų ir vidutinių įmonių „asocijuoto partnerio“ sąvoką, siekiant sumažinti jų administracinę ir finansinę naštą.

(iv) Rekomendacijos Europos Komisijai

Vertinimo grupė ragina Komisiją netaikyti finansinio pagrindų reglamento ir tarnybos nuostatų galimiems VPSP susitarimams ateityje. Be to, tai iš esmės atitinka JTI atstovų grupės[14] pateiktas rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, per kas trejus metus atliekamą finansinio reglamento persvarstymą[15] Komisija pasiūlė dvi papildomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės įgyvendinimo alternatyvas: mišrų viešojo ir privataus sektorių subjektą, įsteigtą remiantis finansinio reglamento 185a straipsniu, ir privatinės teisės subjektą (53 straipsnio 1 dalies 2 punkto g papunktis). Jeigu teisės aktų leidėjas priims šį pasiūlymą, tai sudarys pagrindą minėtai rekomendacijai įgyvendinti.

Komisija išnagrinės, ar aktualu ateityje operacinę veiklą, vykdomą pagal VPSP susitarimus, išplėsti, įtraukiant tokias pagalbines priemones, kaip koordinavimas, parama, infrastruktūra ir plataus masto demonstracinė veikla. Valstybių narių, pramonės ir kitų prisidedančių partnerių padedama Komisija taip pat ištirs, kaip galima sujungti finansavimą iš įvairių šaltinių. Be to, Komisija svarstys, kaip suteikti finansinę paramą veiklai, kuri yra itin svarbi jungtinių technologijų iniciatyvų Europos strateginiams tikslams pasiekti, tačiau negali būti finansuojama pagal dabartinę JTI sistemą, pavyzdžiui, infrastruktūros ar inovacijų projektai, nepriskiriami mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai siaurąja prasme.

Komisijos nuomone, pramonės asociacijų įnašas bendrųjų įmonių einamosioms išlaidoms padengti yra svarbi paskata užtikrinti gerą bendrųjų įmonių valdymą. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais asociacijos susiduria rinkdamos atitinkamus narystės mokesčius. Todėl būsimas modelis, pagal kurį kiekvienas paramos gavėjas mokėtų bendrajai įmonei „mokestį“, turi būti kruopščiai išnagrinėtas.

Komisija taip pat pripažįsta jungtinių technologijų iniciatyvų veiklos poveikiui pademonstruoti reikalingų duomenų, kurie bus naudojami atliekant vertinimą ateityje, rinkimo svarbą. Šiuo tikslu ekspertų padedama Komisija nustatys JTI laimėjimų, palygindama juos su JTI steigimo dokumentuose ir daugiamečiuose strateginiuose planuose įtvirtintais tikslais[16], vertinimo rodiklius. Gauti duomenys bus analizuojami kiekvienais metais.

(v) Rekomendacijos bendrosioms įmonėms

Komisija žino, su kokiais sunkumais susiduria pramonės asociacijos norėdamos surinkti pakankamai pajamų iš savo narystės mokesčių ar kitų veiklos rūšių, kai įnašai nėra privalomi visiems projektų paramos gavėjams. Kita vertus, Komisija mano, kad pramonės asociacijos turi galimybę gauti papildomų pajamų, siūlydamos savo nariams įvairesnes paslaugas. Mažas pramonės asociacijų pajamas taip pat lemia mažesni programų mastai, kadangi valstybių narių įnašai yra mažesni nei planuota iš pradžių. Be pastangų atnaujinti suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimus ir skatinti pramonės asociacijas įvairinti bei plėsti savo veiklą ir narių skaičių, Komisija rems bendrųjų įmonių pastangas pagerinti dabartinę padėtį.

Komisija pritaria tam, kad reikia gerinti remiamų projektų ir programose numatytų strateginių Europos tikslų atitiktį. Todėl Komisija pasiūlys įsteigti darbo grupę, kuri peržiūrėtų dabartinius vertinimo kriterijus, kad būtų geriau įvertinta, kaip projektai prisideda prie JTI bendrų Europos tikslų ir kaip pagerinti inovacijų ekosistemą.

Be to, Komisija rems atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atvirų ir skaidrių procesų kūrimą, kad pareiškėjai kuo anksčiau gautų matomesnės ir konstruktyvesnės informacijos apie valstybių narių paramos perspektyvas.

KOMISIJOS POZICIJA DėL „EUREKA“ IR NEPAKANKAMų INVESTICIJų PROBLEMOS

Komisija sutinka, kad dėl lygiagrečiai vykdomos EUREKA grupių (CATRENE ir ITEA2[17]) ir jungtinių technologijų iniciatyvų veiklos nanoelektronikos ir įterptųjų sistemų srityje Europos mokslinių tyrimų erdvė tampa sudėtingesnė, painiojama mokslo bendruomenė ir kad taip vykdyti veiklą neveiksminga. Be to, Taryba jau yra pasisakiusi už šių dviejų finansavimo mechanizmų laipsnišką integravimą.

Komisija visiškai pritaria tam, kad jungtinių technologijų iniciatyvų vaidmuo ir toliau būtų „iš viršaus į apačią“, strateginis, europinis ir technologinis, įskaitant JTI programų įgyvendinimo finansavimą, ir kartu pripažįsta papildomos, „iš apačios į viršų“, trumpesnio laikotarpio į verslą ir rinką orientuotos programos, apimančios kelių įmonių bendradarbiavimą, pagal kurią finansuojamas specialių projektų įgyvendinimas, pridėtinę vertę. Tačiau Komisija mano, kad abu modeliai galėtų būti įgyvendinami pagal vieną bendrą viešojo ir privataus sektorių partnerystės susitarimą, kuris taip pat leistų sutaupyti daug veiklos vykdymo išlaidų. Visi suinteresuotieji subjektai iki šiol deda daug pastangų, ieškodami būdų, kaip nubrėžti ribas tarp šių dviejų programų rūšių. Esama padėtis nėra pati tinkamiausia. Patirtis rodo, kad labai sunku išbraukti temas iš vienos ar kitos programos, kai tenka išsamiai nagrinėti alternatyvas, o ne aukšto lygio principus. Iš tiesų, daug mokslinių tyrimų temų patenka į abi programas (taikomojoje ir technologijų srityse). Tai neturėtų stebinti, nes dauguma privačių partnerių steigėjų yra bendri abiem pusėms. Tolesnis sambūvis nei užtikrintų dviejų nepriklausomų iniciatyvų koordinavimo ir derinimo, nei sudarytų lankstesnio biudžeto sąlygų valstybėms narėms skirstant savo išteklius pagal skirtingas programas (tiems, kurie aktyviai dalyvauja pagal abi programas, o taip ir yra didžiųjų prisidedančių partnerių atveju).

Todėl Komisija mano, kad EUREKA grupių ir jungtinių technologijų iniciatyvų sambūvis prisideda prie dabartinio valstybių narių įnašų į bendrąsias įmones ir EUREKA grupių trūkumo, kadangi abiejų priemonių nacionalinio lygio finansavimas dažnai vykdomas iš vieno šaltinio. Šis svarbus klausimas ataskaitoje neaptartas. Tačiau Taryba jau buvo pripažinusi, kad tokia padėtis susidarė, priimdama JTI steigiamo reglamentus, o ypač ragindama laipsniškai integruoti šiuos du finansavimo mechanizmus. Po vienu stogu sujungus šiuos du modelius būtų lengviau įgyvendinti bendrą Europos strategiją, būtų užtikrinti pakankami ištekliai veiklos kritinei masei pasiekti, o dalyvaujantys partneriai galėtų pasirinkti tinkamą priemonių kompleksą savo tikslams pasiekti, t. y. lanksčiai pasinaudoti mechanizmais „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“.

Nors vertinimo grupė konstatuoja, kad veiklos integravimas turėtų būti svarstomas tik ilguoju laikotarpiu, o ne laikotarpiu nuo 2014 m., Komisija siekia toliau tęsti laipsniško šių dviejų finansavimo mechanizmų integravimo darbą. Komisija aktyviai dalyvaus esamose struktūrose (JTI ir EUREKA) ir darbo grupėse, siekdama tolesnės veiklos diferencijavimo bei koordinavimo pažangos, ir nagrinės detalias sąlygas, kurios leistų laipsniškam EUREKA grupių ir bendrųjų įmonių veiklos integravimui sukurti pridėtinę vertę.

Priedas. Vertinimo grupės rekomendacijų sąrašas

Nr. | Rekomendacijų santrauka | Terminas |

1 | Būsimoms JTI šiose srityse toliau laikytis trišalio JTI modelio. | Naujos kartos JTI |

Rekomendacijos valstybėms narėms |

2 | Prisiimti daugiamečius biudžeto įsipareigojimus. | Dabar |

3 | Laikytis Tarybos reglamentų dėl JTI. | Dabar |

4 | Atlikti nacionalinės veiklos tvarkos lyginamąją analizę ir derinimo tyrimus. | Dabar |

5 | Kiekvienais metais iš anksto pranešti apie specialių temų finansavimą. | Dabar |

Rekomendacijos pramonės asociacijoms |

6 | Vadovauti kuriant procesus JTI tikslų siekimo pažangai stebėti. | Dabar |

7 | Vadovauti rengiant inovacinių ekosistemų tikslų įgyvendinimo veiksmų planus. | Dabar |

8 | Geriau bendradarbiauti su JTI dalyviais. | Dabar |

Rekomendacijos Europos Komisijai |

9 | Vadovauti rengiant naujus Tarybos reglamentus, kuriuose nustatomos alternatyvios finansavimo taisyklės ir tarnybos nuostatai. | Naujos kartos JTI |

10 | Reglamentuose turėtų būti leista JTI remti su inovacijomis susijusią veiklą, nepriskiriamą moksliniams tyrimams ir plėtrai. | Naujos kartos JTI |

11 | Reglamentuose turėtų būti leista JTI gauti finansavimą iš kitų šaltinių. | Naujos kartos JTI |

12 | Reglamentuose turėtų būti leista ES daryti papildomus finansinius įnašus strateginiais tikslais. | Naujos kartos JTI |

13 | Reglamentuose turėtų būti leista bendrosioms įmonėms reikalauti, kad dalį jų veiklos išlaidų padengtų ne nariai. | Naujos kartos JTI |

14 | Komisija turėtų nustatyti duomenų rinkimą kad būtų lengviau vertinti jungtinių technologijų iniciatyvų naudą. | Dabar |

Rekomendacijos bendrosioms įmonėms |

15 | Nustatyti dalies veiklos išlaidų susigrąžinimo iš JTI paramos gavėjų, kurie nėra nariai, mechanizmą. | Naujos kartos JTI |

16 | Vertinant pasiūlymus ir vykdant atranką, daugiau dėmesio skirti strateginiams europiniams tikslams. | Dabar |

17 | Nustatyti procesus, kurie leistų pasiūlymų teikėjams gauti išankstinę informaciją. | Dabar |

Rekomendacijos dėl JTI ir EUREKA koordinavimo |

18 | ARTEMIS ir ENIAC turėtų tęsti iniciatyvas siekiant diferencijuotis nuo ITEA2 ir CATRENE programų ir atitinkamai derintis prie jų. | Dabar |

[1] 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento Nr. 74/2008 dėl bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimo siekiant įgyvendinti įterptųjų kompiuterinių sistemų jungtinę technologijų iniciatyvą 11 straipsnis. 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento Nr. 72/2008 dėl bendrosios įmonės ENIAC įsteigimo 11 straipsnis.

[2] ARTEMIS valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.ENIAC valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

[3] Ekspertų grupės nariai: dr. Wulf H. Bernotat (pirmininkas) – anksčiau dirbęs „E.ON AG“; Elke Eckstein – „OSRAM Opto Semiconductors“; Luke Georghiou – Mančesterio universiteto Mančesterio inovacijų mokslinių tyrimų institutas; Terttu Luukkonen – Suomijos ekonomikos mokslinių tyrimų institutas; Bob Malcolm (pranešėjas) – „Ideo ltd“; Dominique Potier – „Pôle Systématique“, anksčiau – „Thales“; Christian de Prost – ATMEL; Alberto Sangiovanni-Vincentelli –Kalifornijos Berklio universitetas.

[4] Šio vertinimo informacijos bazę sudarė teisiniai ir kiti dokumentai, kuriais įsteigiamos bendrosios įmonės ARTEMIS ir ENIAC, finansinė informacija, dalyvavimo statistika ir informacija apie projektus. Per apklausą kalbėtasi su bendrųjų įmonių, Komisijos valstybių narių valdžios institucijų ir verslo bei mokslo bendruomenių, tarp jų ir mažųjų ir vidutinių įmonių, atstovais.

[5] http://ec.europa.eu/dgs/information_society/evaluation/rtd/jti/index_en.htm.

[6] Tarybos reglamentų Nr. 72/2008 ir Nr. 74/2008 2 straipsnio d punktas.

[7] COM(2010) 546, http://ec.europa.eu/research/innovation-union.

[8] COM(2010) 245, http://ec.europa.eu/information_society/digital-agenda.

[9] COM(2010) 2020, http://ec.europa.eu/europe2020.

[10] Bendrųjų įmonių įstatų (pateiktų Tarybos reglamentų Nr. 72/2008 ir Nr. 74/2008 prieduose) 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrosios įmonės finansinis įnašas (naudojantis ES finansavimu) į kiekvieno kvietimo biudžetą sudaro 55 proc. visos sumos, kurią įsipareigojo pateikti valstybės narės.

[11] COM(2009) 512 „Pasirenkime ateičiai. Bendrosios didelio poveikio technologijų strategijos plėtotė ES“.

[12] Bendrųjų įmonių įstatų (pateiktų Tarybos reglamentų Nr. 72/2008 ir Nr. 74/2008 prieduose) 11 straipsnio 6 dalis, kurioje numatytas 440 mln. EUR ir 792 mln. EUR viešasis finansavimas ENIAC veiklai ir 410 mln. EUR ir 738 mln. EUR finansavimas ARTEMIS veiklai.

[13] Bendrųjų įmonių įstatų (pateiktų Tarybos reglamentų Nr. 72/2008 ir Nr. 74/2008 prieduose) 13 straipsnio 6 dalies b punktas: „...valstybės narės deda visas įmanomas pastangas, kad susitarimų dėl subsidijų sąlygos ir sudarymas būtų suderinti, o jų finansiniai įnašai išmokėti laiku“.

[14] 2010 m. sausio mėn. JTI atstovų grupės galutinė ataskaita Designing together the 'ideal house' for public-private partnerships in European research („Europos mokslinių tyrimų srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių tinkamiausios struktūros bendras kūrimas“), http://cordis.europa.eu/fp7/jtis/.

[15] COM(2010) 260, http://ec.europa.eu/budget/documents/financial_regulation_en.htm.

[16] Tarybos reglamentų Nr. 72/2008 ir 74/2008 2 straipsnis.

[17] Žr. http://www.catrene.org ir http://www.itea2.org.