52010DC0418

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.8.3

COM(2010) 418 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Išsami Garantijų fondo veiklos ataskaita SEC(2010) 968

TURINYS

1. Įvadas. Fondas nuo 1994 m. saugo Europos Sąjungos biudžetą nuo reikalavimų, susijusių su įsipareigojimų neįvykdymu 3

2. Fondo veikla 2007–2009 m. 3

2.1. Operacijos, kurioms naudojamas Fondas 3

2.1.1. Rizikos stebėsena 4

2.1.2. EIB skolinimas ES nepriklausančioms šalims. EIB suteiktų garantijų apimtis ir pagrindinės rizikos charakteristikos 4

2.1.3. Fondo garantijos makrofinansinės pagalbos paskoloms 5

2.1.4. Fondo garantijos Euratomo operacijoms 5

2.2. Fondo atidėjiniai. Gerai vertinama naujo atidėjinių mechanizmo taikymo patirtis 5

2.3. Kiti naujo atidėjinių mechanizmo parametrai 6

3. Fondo turto valdymas sudėtingoje rinkos aplinkoje. Fondo raida ir veiklos rezultatai 2007–2009 m. 6

3.1. Krizės sąlygos 6

3.2. Fondo portfelio raida 6

4. Planuojamos normos vertinimas 7

4.1. Kredito rizikos profilio analizė 7

4.2. Planuojama norma 8

5. Išorės konsultanto atliktas Fondo vertinimas 8

5.1. Pagrindiniai rezultatai 8

5.2. Rekomendacijos 9

5.3. Specialusis kiekybinis planuojamos normos vertinimas 9

5.4. Finansų krizės poveikis. Padidėjusi makrofinansinės pagalbos paskolų apimtis 9

5.5. Galimas EIB paskolų išmokėjimo tempo padidėjimo poveikis 10

5.6. Rekomendacijos kitai po 2013 m. galiosiančiai finansinei programai 10

5.7. 2006 m. išsamioje ataskaitoje iškeltas Fondo turto valdymo institucinės tvarkos persvarstymo klausimas 10

6. Išvada 11

1. ĮVADAS. FONDAS NUO 1994 M. SAUGO EUROPOS SąJUNGOS BIUDžETą NUO REIKALAVIMų, SUSIJUSIų SU įSIPAREIGOJIMų NEįVYKDYMU

Išorės veiksmų garantijų fondas (toliau – Fondas) įsteigtas 1994 metais 1994 m. spalio 31 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2728/94[1], siekiant apsaugoti Europos Sąjungos biudžetą, jei Europos Sąjungos suteiktų paskolų arba paskolų garantijų gavėjai neįvykdytų savo įsipareigojimų. Fondo reglamentas iš dalies keistas tris kartus[2] ir šiuo metu Fondas veikia pagal 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 480/2009[3] (kodifikuota redakcija).

Fondo veikla persvarstyta tris kartus 1998, 2003 ir 2006 m. Po paskutinio persvarstymo 2006 m. nustatytas naujas atidėjinių mechanizmas, kuris įsigaliojo 2007 metais. Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime[4] nuspręsta, kad rengiant kitą išsamią Garantijų fondo veiklos ataskaitą būtų pateikta visavertė naujo atidėjinių mechanizmo analizė. Todėl 2009 m. rugsėjo mėn. Komisija užsakė išorės konsultacinei įmonei atlikti Garantijų fondo įvertinimą, siekiant įvertinti naujo atidėjinių mechanizmo veikimą ir įvairius Garantijų fondo parametrus, visų pirma 9 % planuojamą atidėjinių normą.

Šią ataskaitą papildo Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiamos diagramos ir lentelės.

Šioje ataskaitoje parodyta, kad dabartinių parametrų Garantijų fondas veikia gerai, o naujasis atidėjinių mechanizmas patenkino lūkesčius. Šią analizę paremia išorės konsultanto atlikto Garantijų fondo įvertinimo rezultatai, kuriuose visų pirma patvirtinama, kad 9 % planuojama norma yra tinkama, atsižvelgiant į Fondui tenkančią riziką.

Todėl ataskaitoje daroma išvada, kad šiuo metu nėra poreikio keisti Fondo teisinį pagrindą ar kuriuos nors iš Fondo parametrų.

2. FONDO VEIKLA 2007–2009 M.

2.1. Operacijos, kurioms naudojamas Fondas

Skolinimo operacijos, kurioms naudojamas Fondas, susijusios su trimis skirtingomis priemonėmis, kurių operacijoms taikomos Europos Sąjungos biudžeto garantijos: Europos investicijų banko (EIB) trečiosioms šalims suteiktų paskolų ir paskolų garantijų garantijos, Euratomo paskolos trečiosioms šalims ir ES makrofinansinės pagalbos (MP) paskolos trečiosioms šalims. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateiktoje Fondo organizacinėje schemoje apibūdinta Fondo veikla ir visi su Fondo veikla susiję finansiniai srautai.

2.1.1. Rizikos stebėsena

Fondas prisiima paskolų ir paskolų garantijų trečiosioms šalims riziką. 2009 m. pabaigoje Fondas buvo suteikęs garantijų paskoloms už 16,361 mlrd. EUR, iš jų 16,239 mlrd. EUR sudarė neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai ir 122 mln. EUR susikaupusios palūkanos. Nuo einamojo EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įgaliojimo[5] įgyvendinimo pradžios 2007 m. garantuojama neįvykdytų skolinių įsipareigojimų suma augo po vidutiniškai 15 % per metus ir padidėjo iki 16,361 mlrd. EUR. Neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumos, kuriai taikomos Fondo garantijos, augimas nereiškia, kad Fondui tenka prisiimti didesnę riziką dėl kiekvieno garantuojamo euro. Iš rizikos, kurią prisiima Fondas, stebėsenos matyti, kad rizika, susijusi su naujų operacijų kredito rizika, tebėra stabili, kol naujos paskolos skiriamos projektams, kurių rizikos profilis yra toks pat kaip ir einamojo paskolų portfelio (žr. diagramas Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5 skirsnyje). Taip yra nuo 2000 m. Dėl šios priežasties ankstesnėje išsamioje ataskaitoje 2006 m. padaryta išvada, kad reikėtų ir toliau taikyti 9 % planuojamos normos lygį.

2.1.2. EIB skolinimas ES nepriklausančioms šalims. EIB suteiktų garantijų apimtis ir pagrindinės rizikos charakteristikos

Apie 97 % visos neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumos, kuriai taikomos Fondo garantijos, yra susijusios su paskolų garantijomis, suteiktomis paskoloms, kurias projektams trečiosiose šalyse suteikė EIB. Remiantis dabartinio įgaliojimo vykdymo prognozėmis, šis EIB garantijų dominavimas, palyginti su visa rizika, kurią prisiima Fondas, ateityje nesikeis. Jeigu garantuotos paskolos gavėjas neatlieka mokėjimo nustatytą dieną, EIB prašo Komisijos apmokėti įsipareigojimo neįvykdžiusio skolininko mokėtinas sumas pagal Komisijos ir EIB garantijos susitarimą. Jeigu EIB, be ES garantijos, turi kitą valstybinį ar privatų garantą, ta garantija pasinaudojama prieš teikiant reikalavimą pasinaudoti ES garantija.

1 lentelė. EIB operacijų, kurioms Fondas suteikė garantijų, dalis 2009 m. (mokėtina pagrindinė dalis ir palūkanos)

[pic]

ES garantija apima visą garantuojamos skolinimo operacijos trečiosiose šalyse kredito riziką. Visoms EIB finansavimo operacijoms, dėl kurių sudaryta sutartis su valstybe, su viešojo sektoriaus arba privačiojo sektoriaus subjektu, kuriam taikoma valstybės garantija, ipso facto taikoma ir bendroji garantija. Kitų rūšių operacijų, visų pirma privačiojo sektoriaus operacijų, atveju garantija apribojama aiškiai apibrėžtais su politine rizika susijusiais įvykiais.

2.1.3. Fondo garantijos makrofinansinės pagalbos paskoloms

Atliekant tokio pobūdžio operacijas, kurioms suteikiama Fondo garantija, Europos Sąjunga skolinasi finansų rinkose ir perskolina lėšas (kompensacinis principas) ne valstybėms narėms (MP paskolos). Visas MP paskolas kiekvienu atveju atskirai turi patvirtinti Taryba. Paskolos grąžinimas planuojamas taip, kad atitiktų ES paimtos paskolos grąžinimo tvarkaraštį.

2.1.4. Fondo garantijos Euratomo operacijoms

Euratomo paskolų priemonė gali būti naudojama projektams valstybėse narėse (Tarybos sprendimas 77/270/Euratomas) arba tam tikrose trečiosiose šalyse (Ukrainoje, Rusijoje arba Armėnijoje) (Tarybos sprendimas 94/179/Euratomas) finansuoti. 1990 m. Taryba nustatė 4 mlrd. EUR skolinimosi ribą, kurios atžvilgiu priimta sprendimų dėl maždaug 3,4 mlrd. EUR sumos, kuri jau išmokėta. 2002 m. Komisija pasiūlė padidinti skolinimosi ribą nuo 4 mlrd. EUR iki 6 mlrd. EUR, tačiau susitarimas dėl to Taryboje dar nepasiektas.

Kaip ir MP paskolų atveju, Euratomas skolinasi finansų rinkose ir perskolina lėšas (kompensacinis principas) tam tikrose trečiosiose šalyse branduolinės energetikos srityje veikiančioms įmonėms. Paskolos grąžinimas planuojamas taip, kad atitiktų Euratomo paimtos paskolos grąžinimo tvarkaraštį.

2009 m. Euratomo operacijų dalis yra nedidelė (mažiau nei 1 %), palyginti su visa negrąžinta pagrindinės dalies ir palūkanų suma, kuriai taikomos Fondo garantijos (žr. 1 lentelę).

2.2. Fondo atidėjiniai. Gerai vertinama naujo atidėjinių mechanizmo taikymo patirtis

2007 m. įvedus naują atidėjinių mechanizmą, Fondo atidėjinių taisyklės buvo pakeistos – atsisakyta ankstesnės praktikos, pagal kurią lėšos Fondui asignuotos remiantis pasirašytų paskolų projekcijomis, neatsižvelgiant į faktines išmokas. Naujasis atidėjinių mechanizmas dabar pagrįstas grynosiomis išmokomis. Šiuo pokyčiu pasiektas pagrindinis jo tikslas, būtent, pagerinti Fondo veiklą sumažinant metinių lėšų pervedimų iš Europos Sąjungos biudžeto į Fondą skaičių iki vos vieno ir užtikrinant didesnį biudžeto išteklių srautų tarp Fondo ir ES biudžeto tikslumą. Iš esmės atidėjiniai sudaromi remiantis faktinėmis grynosiomis garantuotų paskolų išmokomis, todėl atidėjiniams reikalingi biudžeto ištekliai gali būti įtraukti į įprastą biudžeto planavimo procesą tinkamu laiku. Šiuo pakeitimu panaikintas struktūrinis atidėjinių perviršis, stebėtas taikant senąjį atidėjinių mechanizmą, kuris buvo tinkamas steigiant Fondą.

Kaip matyti iš Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2 lentelės, pirmąją dabartinės finansinės programos laikotarpio pusę 2007–2011 m. Fondo atidėjiniams biudžeto valdymo institucijos sprendimu numatytų 200 mln. EUR per metus biudžeto išteklių visiškai pakako Fondo atidėjiniams sudaryti. Tačiau, atsižvelgiant į EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įgaliojimo įgyvendinimo spartą, iš Fondo atidėjinių poreikių 2012 ir 2013 m. įverčių matyti, kad Fondui gali reikėti apytiksliai 598 mln. EUR. Preliminariame 2012–2013 m. finansinio programavimo dokumente numatyta 400 mln. EUR suma. Ją papildys palūkanos, gaunamos už Fondo turtą (žr. 3.2 skirsnį). Bendri ištekliai, kurie bus panaudoti ir yra apytikriai apskaičiuoti visam 2007–2013 m. laikotarpiui, kaip manoma, bus gerokai mažesni už bendrą 1,4 mlrd. EUR sumą, iš pradžių numatytą 2007–2013 m. finansinei programai. Bendros pervedimų iš biudžeto į Fondą sumos ir bendros biudžeto asignavimų sumos santykis 2007–2013 m. laikotarpio pabaigoje, kaip manoma, bus maždaug 60 %.

2.3. Kiti naujo atidėjinių mechanizmo parametrai

Siekiant apsaugoti ES biudžetą nuo sukrėtimų, taikant atidėjinių mechanizmą numatytas švelninamasis mechanizmas, kuriuo siekiama apriboti Fondui pervedamą metinę sumą didelių paskolų negrąžinimo atveju. Be to, nustatytos vadinamosios kritinės vertės. Jų paskirtis yra nuolat informuoti biudžeto valdymo instituciją apie didelius Fondo patiriamus nuostolius (kritinė vertė yra 80 %, t. y. kai Fondo turto vertė sumažėja ir nesiekia 80 % planuojamos sumos) arba priversti Komisiją parengti ataskaitą apie išimtines priemones, kurių gali reikėti Fondui papildyti (kritinė vertė yra 70 %).

Švelninamojo mechanizmo veikimą galima paaiškinti taip: jei dėl vieno ar daugiau finansinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų suma, kurią turi padengti Fondas, konkrečiais metais viršija 100 mln. EUR (ir daro poveikį biudžetui metų, kurie yra n+2 nuo finansinių įsipareigojimų neįvykdymo, pradžioje), 100 mln. EUR viršijanti suma metinėmis įmokomis, kurios neviršija 100 mln. EUR, grąžinama į Fondą paskesniais metais. Metinės dalies dydis bus mažesnė iš šių sumų: 100 mln. EUR arba likusi grąžintina suma (Reglamento Nr. 480/2009 6 straipsnis).

Švelninamuoju mechanizmu nuo naujo atidėjinių mechanizmo įgyvendinimo nebuvo pasinaudota, nes šiuo laikotarpiu Fondui nebuvo pateikta reikalavimų dėl garantijos.

3. FONDO TURTO VALDYMAS SUDėTINGOJE RINKOS APLINKOJE. FONDO RAIDA IR VEIKLOS REZULTATAI 2007–2009 M.

3.1. Krizės sąlygos

2007–2009 m. laikotarpiu absoliuti Fondo portfelio grąža nuolat buvo teigiama ir portfelio kapitalas dėl finansų krizės nesumažėjo. Nei išorės, nei vidaus auditoriai ar Europos Audito Rūmai neišreiškė jokių pastabų dėl EIB vykdomo Fondo turto valdymo Komisijos tarnyboms prižiūrint. Komisijai prižiūrint, EIB sudėtingoje finansinėje aplinkoje Fondo turtą valdė labai sėkmingai.

Per visą 2007–2009 m. laikotarpį absoliuti Fondo grąža bendrai vidutiniškai sudarė +4,6928 % per metus. Tačiau dėl ūmiausios krizės pasaulio finansų rinkose dabartinėje istorijoje šis Fondo rodiklis buvo mažesnis už lyginamojo standarto indeksą vidutiniškai 15,27 bazinio punkto per metus. 2009 m. gruodžio 31 d. einamoji visų Garantijų fondo portfelyje valdomų lėšų rinkos vertė buvo 1 240,5 mln. EUR (įskaitant grynuosius pinigus), o modifikuota trukmė buvo 3,01 metų.

3.2. Fondo portfelio raida

Iš Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2 diagramos matyti, kad 2007 m., įdiegus naują atidėjinių mechanizmą, Fondo apimtis sumažėjo, 2008 m. padidėjo, o 2009 m. pasiekė 1 240,5 mln. EUR. 2007 m. sumažėjimas aiškinamas lėtu paskolų išmokėjimu einamojo EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įgaliojimo termino pradžioje, dėl kurio susiformavo 125,75 mln. EUR perteklius, kuris iš Fondo pervestas į Biudžetą. Nuo 2007 m. Fondo turto vertė vidutiniškai didėjo +2,5 % per metus. Fondo turto vertė turėtų didėti ir toliau ir 2013 m. siekti maždaug 2,2 mlrd. EUR. Šį numatomą Fondo turto vertės augimo spartėjimą paaiškina galimas pagal skolinimo ES nepriklausančioms šalims įgaliojimą skiriamų paskolų išmokėjimo tempo spartėjimas 2010 m. ir galimas MP operacijų apimties augimas (žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 6 ir 7 skirsnius).

Be asignavimų pagal jam skirtą biudžeto eilutę, kitas pagrindinis Fondo pajamų šaltinis yra palūkanos, gaunamos už jo turtą. Nuo 2007 m. palūkanos, gautos už Fondo turtą, sumažėjo, nes rinkos palūkanų normos bendrai smuko iki istoriškai žemo lygio. 2007–2009 m. laikotarpiu gautos palūkanos sudarė 146 mln. EUR (žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 1 lentelę dėl Fondo įplaukų ir išlaidų nuo jo sukūrimo). 2009 m. pabaigoje bendras Fondo turtas buvo 1 240,5 mln. EUR (rinkos verte). 84,3 % šios sumos investuota į obligacijas, 15,6 % – į indėlius, o 0,1 % buvo laikoma einamosiose sąskaitose.

4. PLANUOJAMOS NORMOS VERTINIMAS

Siekiant 2007 m. įdiegti naują atidėjinių mechanizmą, 2006 m. Fondo teisinis pagrindas buvo pakeistas[6] ir Komisija sutiko šioje išsamioje ataskaitoje pateikti naujojo mechanizmo veikimo analizę. Be to, sutarta peržiūrėti pagrindinius Fondo parametrus, visų pirma 9 % planuojamą normą (t. y. Fondo dydžio ir bendros rizikos, kuriai taikomos garantijos, sumos santykį), ar jie yra tinkami.

4.1. Kredito rizikos profilio analizė

Nuo paskutinės išsamios ataskaitos parengimo 2006 m. Fondo kredito rizikos profilis nepasikeitė (žr. 2.1.1 dalį ir Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5 skirsnio diagramas; paskolų, kurioms taikomos Fondo garantijos, rizikos profilis 2006 ir 2009 m.). Tuo pat laikotarpiu Fondo nebuvo pareikalauta padengti įsipareigojimų neįvykdymą. Paskolų, kurioms taikomos Fondo garantijos, kredito rizikos profilio analizė rodo, kad planuojamos normos nereikėtų keisti. Paskolos gavėjo įsipareigojimų neįvykdymo rizika egzistuoja ir palaikant 9 % planuojamą normą į ją atsižvelgiama. Galima pastebėti, kad 2009 m. maždaug 14 % paskolų su garantija portfelio suteiktas mažesnis nei B lygio kredito reitingas ( Moody's ar lygiavertis) – tai reiškia, kad, remiantis ankstesnėmis suvestinėmis įsipareigojimų neįvykdymo normomis, kurias pagrindinės kredito reitingų agentūros skelbia dėl įvairių valstybinės rizikos įvairiais laikotarpiais kredito reitingų, įsipareigojimų neįvykdymo per 1 metus tikimybė nėra nereikšminga.

Santykinį valstybinės rizikos profilio stabilumą lemia geografinis skolinimo operacijų, kurioms taikomos Fondo garantijos, pasiskirstymas, kuris 2000–2009 m. laikotarpiu buvo palyginti stabilus. Šį stabilumą paaiškina EIB įgaliojimo vykdymo pasiskirstymas, nes ankstesnio ir dabartinio įgaliojimų skolinimo operacijų pasiskirstymas panašus. Maždaug 81 % skolinimo operacijų sutelkta į Viduržemio jūros šalis, taip pat potencialias šalis kandidates ir šalis kandidates (žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3 diagramą: geografinis skolinimo operacijų, kurioms taikomos Fondo garantijos, pasiskirstymas 2009 m.). Fondas garantuoja įsipareigojimų neįvykdymo kredito riziką 42 šalyse. Dešimčiai didžiausios rizikos šalių tenka maždaug 81 % visos rizikos. Didžiausia rizika vienoje šalyje sudaro 27 % visos rizikos 2009 m.

Nuo 1994 m. Fondui buvo pateikta reikalavimų dėl įsipareigojimų, kurių bendra suma sudarė maždaug 478 mln. EUR, o jo lėšų susigrąžinimo norma sudarė 100 % (žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 1 lentelę). Paskutiniai reikalavimai dėl įsipareigojimų pateikti 2003 ir 2004 m. dėl Argentinos Respublikos ir jų bendra suma sudarė maždaug 10 mln. USD. Visos sumos susigrąžintos 2004 m., o 2008 m. susigrąžintos baudos palūkanos.

4.2. Planuojama norma

Remiantis ankstesniais stebėjimais ir dabartinių skolinimo operacijų, kurioms taikomos Fondo garantijos, kredito rizikos profilio analize, nustatytas pagrindinio Fondo parametro (9 % planuojama norma) lygis yra pakankamas, atsižvelgiant į riziką, kurią prisiima Fondas, ir galimą šios kredito rizikos raidą dėl finansų krizės poveikio.

5. IšORėS KONSULTANTO ATLIKTAS FONDO VERTINIMAS

2009 m. rugsėjo mėn.–2010 m. vasario mėn. GHK Consulting ir Volterra Consulting atliko Fondo vertinimą

Vertinimo tikslas buvo įvertinti Fondo svarbą, veiksmingumą ir rezultatyvumą, ypatingą dėmesį skiriant pagrindinių Fondo parametrų, visų pirma planuojamos normos, dabartinio lygio tinkamumui.

Siekiant atsakyti į vertinimo klausimus, atliekant tyrimą derinti keli kokybiniai ir kiekybiniai metodai, įskaitant dokumentų analize pagrįstą tyrimą ir analizę, apklausas ir kiekybinį rizikos modeliavimą (Monte Carlo modeliavimą).

5.1. Pagrindiniai rezultatai

- Fondas yra veiksmingas ir rezultatyvus atidėjinių su ES skolinimo ES nepriklausančioms šalims veiksmais susijusiai rizikai sudarymo mechanizmas;

- Fondo valdymo išlaidos kuklios, palyginti su Fondo užtikrinama biudžeto apsauga ir stabilumu;

- dabartiniai Fondo valdymo metodai veiksmingi ir atitinka paskirtį;

- planuojamos 9 % atidėjinių normos lygis tinkamas ir ja užtikrinama gera apsauga nuo nuostolių. Net ir pagal paankstinto termino mokėjimų scenarijų[7] (su ES skolinimu susijusio šios rūšies įsipareigojimų neįvykdymo kol kas nebūta) iš kiekybinio vertinimo matyti, kad vieną per dvidešimt metų nuostolį potencialiai būtų galima garantuoti;

- taikant atidėjinių mechanizmą pakankamai gerai atsižvelgiama į Fondo rizikos profilį. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė Fondui pažeisti 80 arba 70 % kritinę vertę mažai tikėtina, dabartinėje sistemoje pakankamai atsižvelgiama į susijusią praleistų paskolos mokėjimų riziką.

Dėl Fondui numatytų biudžeto išteklių pakankamumo atliekant vertinimą padarytos tokios išvados:

- mokėjimams Fondui, kurie turi būti atliekami dėl nuostolių, pagal švelninamąjį mechanizmą taikoma 100 mln. EUR riba. Iš modeliavimo rezultatų matyti, kad švelninamasis mechanizmas ir 100 mln. EUR riba yra tinkami;

- numatoma, kad su papildomomis išmokomis susiję mokėjimai Fondui viršys dabartinį 200 mln. EUR metinį biudžeto asignavimą.

5.2. Rekomendacijos

- Fondas turėtų ir toliau teikti garantijas ES skolinimo ES nepriklausančioms šalims operacijoms;

- reikėtų ir toliau taikyti 9 % planuojamą Fondo normą, nors ją retsykiais reikėtų persvarstyti;

- kitoje finansinėje programoje Fondui numatytuose biudžeto ištekliuose turėtų būti geriau atsižvelgta į numatomą atidėjinių poreikių profilį. Taigi būtų tikslinga padidinti metinį biudžeto asignavimą iki maždaug 250–300 mln. EUR;

- reikėtų atlikti papildomą analizę siekiant nustatyti, ar Komisija galėtų užsitikrinti tokios pat kokybės portfelio valdymo paslaugas (palyginti su EIB) už mažesnę kainą (palyginti su EIB mokamais valdymo mokesčiais).

5.3. Specialusis kiekybinis planuojamos normos vertinimas

Per Fondo išorės vertinimą, kurį atliekant dėmesys, be kitų kiekybinės analizės klausimų, sutelktas į Fondo rizikos profilį ir atitinkamą Fondo turto lygį, patvirtinta Komisijos tarnybų išvada, kad 9 % planuojamos normos lygis leidžia Fondui įgyvendinti savo pagrindinį tikslą – užtikrinti likvidumo atsargą ES skolininkų įsipareigojimų neįvykdymo atveju ir nuolatinį biudžeto stabilumą. Atliekant tyrimą patvirtinta, kad dabartinis 9 % lygis yra tinkamas atsižvelgiant į dabartinę paskolų ir paskolų su garantija operacijų, kurioms taikomos Fondo garantijos, kredito riziką. Išorės konsultantų atlikta jautrumo analizė parodė, kad išlaikant šio lygio planuojamą normą (9 %) laikomasi atsargaus požiūrio į portfelio rizikos profilį, kuriame jau atsižvelgiama į neišvengiamą neaiškumo dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės laipsnį. Sumažinti planuojamą normą nuo jos dabartinio 9 % lygio (tai leistų sumažinti naudojimąsi Fondo atidėjinių finansavimui skirtais biudžeto ištekliais) nebūtų atsargu. Tai aišku, ypač atsižvelgiant į esamo paskolų, kurioms taikomos Fondo garantijos, portfelio rizikos profilį ir į ekonominės padėties pablogėjimą daugelyje šalių po finansų krizės.

5.4. Finansų krizės poveikis. Padidėjusi makrofinansinės pagalbos paskolų apimtis

Dėl tarptautinės finansų krizės intensyvumo keletas narystės siekiančių ir kaimyninių šalių oficialiai ar neoficialiai kreipėsi į Komisiją su prašymais suteikti MP paskolų. Įgyvendinus galimas MP paskolų šioms šalims operacijas, jų bendra suma 2010 ir 2011 m. laikotarpiu sudarytų maždaug 1,5 mlrd. EUR (prognozių laikotarpiui po 2011 m. neparengta), o didžiausias jų poveikis Fondo atidėjiniams, kuris sudarytų papildomą 135 mln. EUR sumą, anksčiausiai pasireikštų 2012 m., atsižvelgiant į paskolų išmokėjimo tempą.

5.5. Galimas EIB paskolų išmokėjimo tempo padidėjimo poveikis

2007–2009 m. laikotarpiu EIB paskolos, dėl kurių sutartys sudarytos pagal dabartinį įgaliojimą, buvo išmokamos lėtai. Dėl to metiniai pervedimai į Fondą iš biudžeto buvo gerokai mažesni už šiam tikslui turimas biudžeto lėšas. Galimai padidėjus EIB paskolų išmokėjimo tempui ir kartu maždaug 1,5 mlrd. EUR padidėjus MP operacijų apimčiai, Fondui turimo biudžeto greičiausiai nepakaks, nebent 2012–2013 m. laikotarpiu Fondo atidėjiniams skirta biudžeto eilutės suma būtų padidinta. Dėl to spaudimas pagal 01 04 01 14 biudžeto eilutę dėl Fondo atidėjinių padidėtų iki finansinės programos pabaigos 2013 m.

5.6. Rekomendacijos kitai po 2013 m. galiosiančiai finansinei programai

Apytikriai apskaičiuoti Fondo biudžeto lėšas po 2014 m. sudėtinga. Tai daugiausia priklausys nuo būsimos ES finansų struktūros reformos (remiantis M. Camdessus ataskaita[8]) ir, tiksliau, nuo naujo EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įgaliojimo pagal naująsias finansines programas. Atliekant Fondo vertinimą, atlikti modeliavimai remiantis tokiu pat įgaliojimu pagal kitą finansinę programą. Modeliavimų rezultatai patvirtina, kad EIB paskolų išmokėjimo profilis ir vėl darys didelį poveikį Fondo atidėjinių poreikiams (žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 9 skirsnį). Remiantis dabartine padėtimi, nustatyti Fondo atidėjiniams fiksuoto dydžio metinį biudžetą nebūtų rekomenduotina. Šį aspektą reikės apsvarstyti, kai bus rengiama kita po 2013 m. galiosianti finansinė programa.

5.7. 2006 m. išsamioje ataskaitoje iškeltas Fondo turto valdymo institucinės tvarkos persvarstymo klausimas

2003 m. EP Biudžeto komitetas iškėlė klausimą, ar Fondo portfelį turėtų valdyti Komisija, ar EIB. Vienintelė priežastis siūlyti tokį pokytį būtų galimas išlaidų sumažėjimas, jeigu turtą tiesiogiai valdytų Komisija. Nėra jokių požymių, kad EIB turto valdymo kokybę būtų galima kritikuoti, kurie pateisintų tokį pokytį. Tačiau būtinų neginčijamų faktų, kuriais remiantis būtų galima siūlyti tokį pokytį, būtų galima nustatyti tik atlikus lyginamąją EIB ir Komisijos valdymo išlaidų analizę. Šiuo metu nėra jokių patikimų išsamių duomenų apie (galimas) Komisijos išlaidas, kurių ji patirtų tiesiogiai valdydama Fondo turtą, palyginti su EIB.

Komisija ateityje nuspręs, ar reikėtų atlikti tokią analizę. Kol bus priimtas toks sprendimas, nebus teikiama jokių pasiūlymų dėl susitarimo su EIB pakeitimo.

6. IšVADA

Naujuoju atidėjinių mechanizmu, pagal kurį atidėjiniai sudaromi remiantis faktiniais grynaisiais išmokėjimais, žadėtas tikslas pagerinti biudžeto planavimo procesą pasiektas. Dėl to pagerėjo Fondo atidėjinių biudžeto planavimo procesas.

Išsami kiekybinė Fondo prisiimamos rizikos ir Fondo 9 % planuojamos normos analizė parodė, kad ši planuojama norma ir kiti pagrindiniai Fondo parametrai yra tinkami. Taigi Komisija nemato poreikio keisti planuojamą normą ar kitus Fondo parametrus. Vis dėlto retsykiais šiuos parametrus reikėtų persvarstyti, kad būtų įvertinta, ar jais ir toliau pakankamai atsižvelgiama į Fondo prisiimamos rizikos profilį. Tokio persvarstymo dokumentas bus pateiktas su kita išsamia Fondo veiklos ataskaita, kuri turi būti parengta 2013 m.

Pagal dabartinę finansinę programą visi Fondui numatyti biudžeto ištekliai yra tinkami, tačiau atsižvelgiant į Fondo atidėjinių poreikių profilį, juos galima tobulinti. Šiuos patobulinimus reikėtų įgyvendinti planuojant po 2013 m. galiosiančią finansinę programą.

[1] Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2728/94 (OL L 293, 1994 11 12, p. 1).

[2] Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1149/1999 (OL L 139, 1999 6 2, p. 1); Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2273/2004 (OL L 396, 2004 12 31, p. 28); Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 89/2007 (OL L 22, 2007 1 31, p. 1).

[3] OL L 145, 2009 6 10, p. 10.

[4] 2007 m. sausio 16 d. 2005/0025 (CNS).

[5] „Įgaliojimas“ reiškia garantijų paketą, kuris suteikiamas EIB iš ES biudžeto. Įgaliojimai paprastai suteikiami finansinės programos laikotarpiui (dabartinis laikotarpis yra 2007–2013 m.) ir padalijami pagal regionus ir pagal veiklos sektorius.

[6] [Žr. 2 išnašą.]

[7] Paprastai Fondo reikalaujama tik kompensuoti mokėjimo (palūkanų ir (arba) pagrindinės dalies), kuris neatliktas konkrečią nustatytą dieną, sumą. Tai reiškia, kad visa būsimų mokėtinų mokėjimų suma būtų reikalaujama iš Fondo tik laikui bėgant, kai sueis šių mokėjimų terminas. Teoriškai praleidus mokėjimą paskolos kreditorius galėtų pareikalauti visų būsimų mokėjimų, jeigu negalima tikėtis, kad šios sumos bus sumokėtos. Siekiant sumodeliuoti didžiausią spaudimą, kurį gali patirti Fondas, atliekant kiekybinę analizę taip pat imituotas scenarijus, pagal kurį dėl praleisto mokėjimo ankstinamas visų būsimų mokėtinų mokėjimų terminas.

[8] M. Camdessus ataskaitą parengė ekspertų grupė, 2010 m. vasario mėn. atliekant EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įgaliojimo laikotarpio vidurio peržiūrą.