19.1.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 18/64

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“

(COM(2009) 433 galutinis)

2011/C 18/11

Pranešėjas Josef ZBOŘIL

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“

COM (2009) 433 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. vasario 25 d. priėmė savo nuomonę.

462-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. balandžio 28–29 d. (balandžio 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 168 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 6 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.   EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ ir jame trumpai išdėstytas iniciatyvas. Komitetas atkreipia dėmesį, kad kol kas esame tik pradiniame šio proceso etape, todėl pasirinkti tinkamas priemones ir veikimo būdus bei juos integruoti į pagrindinės politikos ir strategijų valdymą toli gražu nebus paprasta.

1.2.   Komisijai tenka labai sunkus uždavinys parengti bandomąją visapusio aplinkos apsaugos indekso versiją. Be abejonės, tai bus suvestinis rodiklis, todėl turės būti atsižvelgta į atskirų aplinkos elementų poveikio pusiausvyrą. Jį rengiant nuo pat pradžių reikės konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais.

1.3.   Nustatyti visapusį gyvenimo kokybės ir socialinės sanglaudos rodiklį bus dar sudėtingiau. Šioje srityje, kurią Komisija turėtų laikyti viso projekto silpnąja vieta, bus būtina vykdyti bandomuosius projektus. Taigi, šiuos bandomuosius projektus reikėtų pradėti nedelsiant.

1.4.   Strategijai ir politikos formavimui didelės reikšmės turi pagrindinių parametrų ilgalaikės kitimo tendencijos. Todėl realiuoju laiku veiksniai turi būti pasirenkami atsižvelgiant į šį aspektą. Į pokyčius reikėtų reaguoti apgalvotai ir laiku.

1.5.   Net ir Bendrijai kaip visumai sistemos pagrindas turėtų būti duomenų rinkimas, vertinimas ir pavertimas rodikliais nacionaliniu lygiu pagal aiškiai apibrėžtą ir bendrą Bendrijos sistemą. Juos vertinant būtina laikytis visuotinio ir holistinio požiūrio, kad būtų apribotos prieštaringo kai kurių priemonių aiškinimo galimybės ir su tuo susijusi rizika.

1.6.   Darnaus vystymosi įvertinimas turi apimti tendencijas dviejose pagrindinėse srityse: 1) praleidžiamojo pajėgumo įvertinimą ir 2) visuomenės valdymo raidos įvertinimą. Abu Komisijos komunikate pateikti pasiūlymai (dėl rezultatų suvestinės ir dėl teršalų kritinių ribų stebėjimo) atitinka šį reikalavimą ir EESRK tuo džiaugiasi.

1.7.   EESRK taip pat palankiai vertina Komisijos pastangas aplinkos apsaugos ir socialinius rodiklius įtraukti į nacionalines sąskaitas. 2010 m. pradžioje turi būti pristatyta aplinkos apsaugos apskaitos vykdymo teisinė sistema. Šiuo metu išnaudojamos ne visos į nacionalines sąskaitas įtrauktų socialinių rodiklių galimybės. Galima tikėtis, kad būtinybė panaudoti šiuos rodiklius bus vis labiau juntama rengiant kompleksinį ir integruotą pažangos kintančiame pasaulyje nustatymo ir įvertinimo metodą.

1.8.   Šis pokyčių, kuriems rengiamasi, procesas nebus nei greitas, nei paprastas, todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti analitiniam pasirengimui ir kiekvienos priemonės išnagrinėjimui remiantis jų tarpusavio sąveikos analize ir nuodugniomis konsultacijomis su susijusiais subjektais, kad būtų lengviau jas priimti platesniu tarptautiniu lygmeniu.

1.9.   Tęsiant darbą ir siekiant susisteminti tolesnius veiksmus, reikės atsižvelgti į visus esamus svarstymus ir projektus. Esminis kriterijus turėtų būti kuo didesnis objektyvumas išlaikant statistikos duomenų nepriklausomumą ir jų kokybės reikalavimus. EESRK yra pasirengęs dalyvauti vertinant būtinus pokyčius ir dėti pastangas, kad pilietinė visuomenė juos priimtų.

1.10   Komisija turėtų parengti grafiką ir nustatyti įvairių sistemos elementų įdiegimo datas. Ji turėtų pasistengti kai kurias naujas priemones įtraukti į naująją 2020 m. strategiją ir darnaus vystymosi strategiją. Tikslas – 2011 m. turėti sistemą, kuri užtikrintų galimybę teikti aiškius pasiūlymus dėl panašių pasaulinio masto veiksmų rengiantis 2012 m. JT pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui darnaus vystymosi klausimais.

2.   Įžanga

2.1   Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra populiariausias makroekonominės veiklos matas (BVP = privatus vartojimas + investicijos + valdžios sektoriaus vartojimas + (eksportas – importas)). BVP apskaičiavimo gairės ir taisyklės išdėstytos Europos nacionalinių sąskaitų sistemoje, kuri iš esmės atitinka Jungtinių Tautų nacionalinių sąskaitų sistemą. BVP tapo rodikliu, kuriuo visame pasaulyje remiasi politikos formuotojai ir kuris dažnai aptariamas visuomenės diskusijose. BVP – tai visos piniginės ekonominės veiklos pridėtinės vertės visuma. Jis apskaičiuojamas pagal aiškią metodiką, todėl padarytą pažangą galima lyginti tiek laiko, tiek šalių ir regionų atžvilgiu.

2.2   Šiuo metu BVP taip pat laikomas netiesioginiu visuomeninės raidos ir pažangos plačiąja prasme rodikliu. Svarbu suprasti, kad BVP neatspindi ekologinio tvarumo ar socialinės įtraukties. Į BVP ribotumą būtina atsižvelgti naudojant BVP duomenis politikos analizėse ir debatuose. Šis ribotumas neseniai apžvelgtas 2008 m. Joseph E. Stiglitz, Amartya Sen ir Jean-Paul Fitoussi parengtame Ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo komisijos dokumente (http://www.minefe.gouv.fr/presse/dossiers_de_presse/090914mesure_perf_eco_progres_social/rapstiglitz_francais.pdf).

2.3   Šis klausimas įvairiais lygiais svarstomas jau maždaug dešimtį metų, o 2008 m. spalio mėn. EESRK priėmė nuomonę savo iniciatyva (1), kurioje pristatomos ir paaiškinamos dabartinės mokslinių tyrimų gairės ir remiamos pastangos ieškoti papildomų rodiklių, kurie padėtų išsamiau apibūdinti visuomenės socialinę raidą.

2.4   Todėl šiame komunikate nustatyti veiksmai, kurių būtų galima imtis artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu. Bendrasis tikslas – nustatyti daugiau visapusių rodiklių, kurie suteiktų patikimesnių žinių ir praverstų tiek viešose diskusijose, tiek formuojant politiką. Siekdama nustatyti tokius rodiklius, kurie būtų pripažįstami ir taikomi tarptautiniu mastu, Komisija ketina bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais ir partneriais.

3.   Komisijos komunikato santrauka

3.1   Komisija siūlo įgyvendinti penkis toliau išvardytus veiksmus. Juos bus galima persvarstyti ir papildyti atsižvelgiant į 2012 m. planuojamos atlikti peržiūros rezultatus.

3.2    BVP susiejimas su aplinkos apsaugos ir socialiniais rodikliais. Rodikliai, kuriais svarbi informacija išreiškiama vienu skaitmeniu, yra ypač svarbi informavimo priemonė. BVP ir nedarbo bei infliacijos rodikliai – gerai žinomi tokių suvestinių rodiklių pavyzdžiai. Tačiau jie neatspindi esamos padėties, susijusios su aplinka ar socialine nelygybe. Siekdama pašalinti šią spragą, Komisija ketina nustatyti visapusį aplinkos apsaugos indeksą ir patobulinti gyvenimo kokybės rodiklius.

3.2.1    Visapusis aplinkos apsaugos indeksas . Šiuo metu nėra jokio visapusio aplinkos apsaugos rodiklio. Iš galimų variantų šioje srityje galima paminėti ekologinį ir anglies pėdsaką, tačiau jų abiejų apimtis ribota (anglies dioksido išmetimo į aplinką rodiklis rodo tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį). Ekologinis pėdsakas apima ne visą poveikį, pavyzdžiui, neapima poveikio vandeniui. Tačiau be kitų rodiklių, pagal kuriuos vertinama, kaip įgyvendinama teminė tausaus gamtos išteklių naudojimo strategija ir biologinės įvairovės veiksmų planas, Komisija išbando ir minėtąjį. 2010 m. Komisijos tarnybos numato pateikti bandomąją poveikio aplinkai indekso versiją. Šis rodiklis apims šias pagrindines aplinkos politikos kryptis:

—	klimato kaitą ir energijos vartojimą,

—	gamtą ir biologinę įvairovę,

—	oro taršą ir poveikį sveikatai,

—	vandens naudojimą ir taršą,

—	atliekų susidarymą ir išteklių naudojimą.

3.2.2    Gyvenimo kokybė ir gerovė . Pajamos, viešosios paslaugos, sveikata, laisvalaikis, turtas, mobilumas ir švari aplinka – tai priemonės gyvenimo kokybei ir gerovei užtikrinti. Komisija atliko gerovės rodiklių pagrįstumo ir vartotojų išprusimo tyrimus, o kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, kaip žmonės suvokia gerovę.

3.3   Sprendimų priėmimas remiantis beveik tikralaike informacija. BVP ir nedarbo rodikliai skelbiami dažnai, praėjus kelioms savaitėms nuo vertinamojo laikotarpio pabaigos, o tai priimant sprendimus leidžia remtis beveik tikralaike informacija. Aplinkos apsaugos ir socialiniai duomenys dažnai yra per daug pasenę, kad suteiktų tinkamos informacijos, pavyzdžiui, apie sparčiai kintančią oro ir vandens kokybę ar darbo modelius.

3.3.1   Kad politikos formuotojai visoje ES gautų kuo patikimesnę informaciją, Komisija sieks, kad naudojami aplinkos apsaugos ir socialiniai duomenys būtų kuo naujesni. Palydovai, automatinės matavimo stotys ir internetas teikia vis daugiau galimybių stebėti aplinką realiuoju laiku laikantis INSPIRE direktyvos nuostatų (Direktyva 2007/2/EB) ir naudojant Pasaulinę aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemą (GMES – angl. Global Monitoring for Environment and Security, COM(2009) 223 galutinis).

3.3.2   Kai tik bus įmanoma, ketinama pateikti kuo naujesnius socialinius duomenis , pavyzdžiui, įgyvendinant naują Europos socialinės statistikos duomenų tyrimo modulių sistemos priemonę.

3.4   Tikslesni duomenys apie veiksnių pasiskirstymą ir nelygybę. Socialinė ir ekonominė sanglauda – visai Bendrijai svarbus tikslas. Esami nacionalinių sąskaitų duomenys, pavyzdžiui, apie namų ūkio pajamas, arba duomenys, gauti atlikus socialines apklausas, pavyzdžiui, ES ir SPGS (ES gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika), jau leidžia analizuoti svarbiausius su paskirstymu susijusius klausimus.

3.5   Europos darnaus vystymosi rezultatų suvestinės rengimas. ES darnaus vystymosi rodikliai (žr. Eurostato statistikos knygą „Pažangos, padarytos siekiant tvaresnės Europos, vertinimas, 2007 m.“) nustatyti bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir į juos atsižvelgiama rengiant Komisijos dvimetę pažangos ataskaitą. Tačiau ši stebėjimo priemonė nevisiškai atspindi esamą padėtį kai kuriose svarbiose srityse, kurios dar nėra išsamiai apibūdinamos oficialiais statistiniais duomenimis (pvz., tausi gamyba ir vartojimas arba valdymo klausimai).

3.5.1   Todėl Komisija kartu su valstybėmis narėmis nagrinėja galimybes parengti darnaus vystymosi rezultatų suvestinę. Į tokią ES darnaus vystymosi rodikliais grindžiamą suvestinę būtų galima įtraukti ir kitą viešai prieinamą kiekybinę ir kokybinę informaciją.

3.5.2   Darnaus vystymosi strategijoje keliamas pagrindinis tikslas – atsižvelgti į planetos gamtos išteklių ribotumą, kitaip tariant, į ribotą gamtos pajėgumą teikti atsinaujinančius išteklius ir absorbuoti taršą. Svarbu suvokti „pavojaus zonas“, kol padėtis kontroliuojama. Todėl reikės nustatyti su pagrindiniais teršalais ir atsinaujinančiais ištekliais susijusias kritines ribas ir duomenis apie jas reguliariai atnaujinti taip politinių debatų dalyviams suteikiant daugiau informacijos ir prisidedant prie tikslų nustatymo ir politikos vertinimo.

3.6   Aplinkos apsaugos ir socialinių rodiklių įtraukimas į nacionalines sąskaitas. Europos nacionalinių sąskaitų sistema – pagrindinė priemonė, pagrįsta ES ekonomine statistika ir daugeliu ekonominių rodiklių (įskaitant BVP). 2006 m. išvadose Europos Taryba paragino ES ir valstybes nares į nacionalines sąskaitas įtraukti pagrindinius darnaus vystymosi aspektus. Komisija užtikrins, kad į šį uždavinį būtų atsižvelgta atliekant tarptautinės nacionalinių sąskaitų sistemos ir Europos nacionalinių sąskaitų sistemos peržiūras. Tikimasi, kad ilgainiui aplinkos apsaugos, socialinės ir ekonominės apskaitos duomenys taps pagrindu nustatant naujus ir labai kokybiškus rodiklius.

3.6.1    Integruota aplinkos apsaugos ir ekonomikos apskaita. 1994 m. savo komunikate Komisija pristatė pirmąją „žaliųjų duomenų“ strategiją (COM(1994) 670). Nuo tada Eurostatas ir valstybės narės, bendradarbiaudami su Jungtinėmis Tautomis ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD), parengė ir išbandė įvairius apskaitos metodus ir kai kurios valstybės narės šiuo metu reguliariai teikia pirmuosius suderintus aplinkos apsaugos apskaitos duomenų rinkinius. Po to galėtų būti nustatyti teiktini fiziniai aplinkos apsaugos duomenys, susiję su energijos suvartojimu ir atliekų susidarymu bei apdorojimu, ir pinigų apskaitos duomenys, susiję su aplinkai saugoti skirtomis subsidijomis. Siekdama užtikrinti duomenų suderinamumą, 2010 m. pradžioje Komisija ketina pasiūlyti aplinkos apsaugos apskaitos vykdymo teisinę sistemą.

3.6.2    Nacionalinėse sąskaitose pateikiamų socialinių rodiklių platesnis naudojimas. Europos sąskaitų sistema jau apima rodiklius, kurie atspinti aktualius socialinius aspektus, pavyzdžiui, namų ūkio disponuojamąsias pajamas ir pakoreguotų disponuojamųjų pajamų rodiklį, kuris nustatomas atsižvelgiant į socialinės apsaugos sistemų skirtingose šalyse skirtumus.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   Politikos formuotojai ir plačioji visuomenė vis labiau domisi, kaip nuosekliau įvertinti žmonijos pažangą. Reikalingos naujos strategijos, kurios demografinę žmonijos raidą ir ekonominį vystymąsi leistų derinti su planetos ir jos išteklių ribotumu.

4.2   Šios strategijos ir nauji pažangos vertinimo metodai yra būtini turint omenyje šiandieninę socialinę aplinką, kuri tampa vis sudėtingesnė, kadangi leistų geriau apibrėžti žmonių bendruomenių, tokių kaip, pavyzdžiui, Europos Sąjunga, strateginę viziją. Jie yra svarbūs iš dalies todėl, kad leidžia apibendrinti, kokių išteklių reikia strateginiams tikslams pasiekti – visų pirma tvaraus vystymosi tikslui –, nuo kurių be kitų dalykų priklauso ir veiksminga klimato apsauga bei tausus visų išteklių naudojimas.

4.3   Kitos dvi svarbios taikymo sritys yra Bendrijos pagrindinių sričių politikos nustatymas, kadangi būtina atsižvelgti į visas svarbiausias pasekmes ir padarinius bei jų tarpusavio sąveiką, ir savaime aišku – minėtos politikos įgyvendinimo vertinimas.

4.4   Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ ir jame trumpai išdėstytas iniciatyvas. Nors jau pradėta daug projektų ir darbų, Komitetas atkreipia dėmesį, kad kol kas esame tik pradiniame šio proceso etape ir pasirinkti tinkamas priemones bei veikimo būdus ir juos integruoti į pagrindinės politikos ir strategijų valdymą toli gražu nebus paprasta.

4.5   Jei norime, kad kokia nors priemonė būtų veiksminga, ji turi būti kuo paprastesnė ir kuo lengviau taikoma, be to jai turi pritarti suinteresuotieji subjektai. Numatytų rezultatų nepavyks pasiekti, jei naudotojai ne visiškai įsisavino priemones ir jos nesulaukė visuotinio pritarimo. Savaime aišku, kad bet kokia nauja priemonė, kuri bus pažangos vertinimo įrankis, sulauktų pritarimo, prireiks laiko. Tačiau nė viena priemonė negali būti savitikslė, jei kokia nors priemonė pasirodė esanti neveiksminga, jos reikia atsisakyti.

4.6   Akivaizdu, kad paprasčiausi dalykai tampa sudėtingiausiais; vis tik jų sudėtingumas neturėtų užgožti numatomos naudos. Net ir Bendrijai kaip visumai sistemos pagrindas turėtų būti duomenų rinkimas, vertinimas ir pavertimas rodikliais nacionaliniu lygiu pagal aiškiai apibrėžtą ir bendrą Bendrijos sistemą.

4.7   Visai Bendrijai sukūrus tokius suvestinius parametrus turėtų atsirasti galimybė koordinuoti ir suderinti priimamas strategijas ir įvairių sričių politiką, ir nacionaliniu, ir Europos Sąjungos lygiu, griežtai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų. Taigi, bus ypač svarbu atsižvelgiant į nustatytas tendencijas imtis veiksmų Bendrijos lygiu, o pasirinktos priemonės turės leisti pakankamai anksti ir patikimai nustatyti net ir pačius menkiausius ženklus, pranašaujančius pavojų galinčius kelti pokyčius.

4.8   Net ir turint omenyje visus jo trūkumus, BVP išlieka išskirtine suvestine priemone, kurios latentinis laikotarpis reaguojant į permainas yra trumpas. Nauja priemonė, kurią norima sukurti, taip pat būtų suvestinis rodiklis, nustatomas atsižvelgiant į socialinius ir aplinkosaugos aspektus, o tai bus labai sudėtinga. Todėl EESRK laikosi nuomonės, kad reikia apibrėžti kriterijus, kurie nustatant įvairių sričių politiką leistų pasirinkti skirtingus su įvairiomis sritimis susijusius parametrus ir taip padėtų užtikrinti darnų vystymąsi visame pasaulyje.

4.9   EESRK yra įsitikinęs, kad individualios strategijos įmanoma laikytis tik sukuriant atskirą tam skirtą priemonę. Norint tokias priemones įvertinti ir veiksmingai įgyvendinti, reikia laikytis visuotinio ir holistiniopožiūrio, kad būtų kiek įmanoma išvengta tam tikrų priemonių ir parametrų prieštaravimų. Jei tokie preštaravimai nebus išspręsti, jie gali pakenkti politiniams ir strateginiams sprendimams.

4.10   Šis rengiamų permainų procesas nebus nei greitas, nei paprastas, todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti analitiniam pasirengimui ir kiekvienos priemonės išnagrinėjimui remiantis jų tarpusavio sąveikos moksliniais tyrimais ir nuodugniomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais.

4.11   Vykstant šiam procesui reikės pasirinkti prioritetus ir nustatyti kitų etapų datas, apie kuriuos Komisijos komunikate užsimenama tik aptakiai. Komitetas taip pat primygtinai prašo Komisijos juos laiku įtraukti į naujos ES strategijos laikotarpiui iki 2020 m. tikslus ir vertinimo mechanizmus ir taip pat į ilgalaikę tvaraus vystymosi strategiją. EESRK apgailestauja, kad kiti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, atitinkami Komisijos ekonomikos generaliniai direktoratai, nedalyvauja šiame pirmajame etape. Tokia radikali permaina neturėtų būti rengiama vien Aplinkos generalinio direktorato, Europos aplinkos agentūros ir Eurostato pastangomis.

4.12   Tęsiant darbą ir siekiant susisteminti tolesnius etapus, reikės pasinaudoti visais esamais svarstymais ir projektais, t. y. aukšto lygio Ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo komisijos ataskaita (vadinamąja Stiglitz ataskaita), skelbiama http://stiglitz-sen-fitoussi.fr/en/index.htm, Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos iniciatyva (TEEB) (anglų k. The Economics of Ecosystems and Biodiversity), žr. http://www.teebweb.org/ (anglų k.), Europos aplinkos agentūros (EAA), Eurostato ir visų, kurie prisideda prie šio sudėtingo ir visuotinio ES projekto, darbais. Lemiamas kriterijus turėtų būti statistikos duomenų nepriklausomumo ir jiems keliamų kokybės reikalavimų išsaugojimas bei visuotinis šių priemonių aiškinamosios galios pripažinimas.

4.13   Jungtinių tautų generalinė asamblėja neseniai nusprendė 2012 m. surengti naują pasaulinę konferenciją ir joje įvertinti per pastaruosius dvidešimt metų, praėjusių po 1992 m. Rio Jungtinių tautų aplinkos ir plėtros konferencijos, tvaraus vystymosi srityje padarytą pažangą. Savaime aišku, kad vienas svarbiausių klausimų bus, kaip sukurti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią pasaulio ekonomiką. Todėl būtų pageidautina, kad iki 2011 m. Europa sukurtų aiškią jos pačios padarytos pažangos vertinimo sistemą ir tokiu būdu 2012 m. tarptautinei bendruomenei galėtų pateikti išties konkrečių pasiūlymų.

5.   Konkrečios pastabos

5.1   Konkrečių pastabų skyriuje laikantis 3 skyriuje pasirinktos tvarkos bus aptartos penkios pagrindinės veiklos sritys bei atitinkamos jų sudėtinės dalys.

5.2   Komisijai tenka labai sunkus uždavinys parengti bandomąją visapusio aplinkos apsaugos indekso versiją. Ji įsipareigojo šį rodiklį parengti iki 2010 m. ir akivaizdu, kad tai bus suvestinis rodiklis, kurį įvertinant turės būti atsižvelgta į visų aplinkos elementų poveikio pusiausvyrą. Ekologinis pėdsakas ir anglies pėdsakas tokie, kokie jie yra dabar, susideda iš specifinių aplinkosaugos ir išteklių naudojimo sudėtinių dalių. Atsirado kitų sąvokų, pavyzdžiui, „vandens pėdsakas “ ir „ miško pėdsakas“, bet nė viena jų negali visiškai atstoti būsimo rodiklio. Rengiant šį rodiklį nuo pat pradžių reikės konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais ir kuo atidžiau nustatyti kiekvieno šio visapusio rodiklio veiksnio vertinimo koeficientus.

5.3   Gyvenimo kokybės ir gerovės rodiklius (2) taip pat bus sudėtinga nustatyti, nors ir yra tyrimų, taip pat ir galimybių studijų, kuriuose nagrinėjamas šis klausimas. Šie rodikliai iš esmės grindžiami subjektyviu požiūriu, o ne tiksliais matavimais. Ta proga reikia pabrėžti, kad ir BVP nepasižymi tobulu tikslumu.

5.4   Aplinkos kokybės valdymui ir priimant sprendimus dėl intervencinių veiksmų socialinėje srityje būtina beveik tikralaikė informacija. Sprendžiant strateginius klausimus ir formuojant politiką iš esmės vadovaujamasi pagrindinių rodiklių raidos tendencijomis. Todėl turint omenyje šį skirtumą bus pasirinkti realiuoju laiku stebimi dydžiai ir tai leis išvengti pavienių duomenų, kurie galėtų nepagrįstai apsunkinti sprendimų priėmimo procesą. Atsižvelgiant į tai, reikia dėti daugiau pastangų apgalvotai ir laiku reaguoti į pokyčius. Stebėsena taikant GMES sistemą visų pirma bus susijusi su operatyviu valdymu. Jei būtų pastebėtos ilgalaikės tendencijos, tuomet, savaime aišku, remiantis šia stebėsena būtų galima formuoti politiką.

5.5   Bendrijos politikai, reikalaujančiai bendrų pastangų, nustatyti būtina tinkamo lygio informacija apie nacionalinius ir regioninius neatitikimus ir skirtumus. Tikslas yra panaikinti pagrindinius skirtumus vykdant tinkamą politiką, kuriai lemiamą reikšmę turi duomenų tikslumas. Minėtos politikos sėkmė priklausys nuo to, ar ji sulauks visuotinio pritarimo ir kiek ji bus palaikoma, o tai iš esmės neįmanoma, jei bus pastebėta, kad sąlygos nėra vienodos. Dėmesys šiam aspektui lems piliečių požiūrį į Bendriją.

5.6   Tvaraus vystymosi vertinimas yra labai sudėtingas klausimas. Tvarus vystymasis yra bendra ilgalaikė strategija, kuri iš esmės neturi ir negali turėti konkrečių tikslų, susietų su konkrečiais terminais. Taigi, turi būti nustatomi pakankamai bendro pobūdžio tikslai. Vertinant tvarų vystymąsi visų pirma reikia nustatyti dviejų pagrindinių krypčių tendencijas: 1. ekosistemų absorbcijos gebos ir neatsinaujinančių bei atsinaujinančių išteklių naudojimo vertinimo, 2. visuomenės valdymo raidos vertinimo. Šių dviejų pagrindinių veiksnių raida lems, ar pasaulyje – taigi, tuo pačiu ir Europos Sąjungoje – vyks tvarus vystymasis ar ne. Komisijos komunikate pateikti pasiūlymai (dėl rezultatų suvestinės ir dėl teršalų kritinių ribų stebėjimo) šiuo požiūriu yra tinkami ir EESRK tuo džiaugiasi.

5.7   EESRK taip pat palankiai vertina Komisijos pastangas aplinkos apsaugos ir socialinius rodiklius įtraukti į nacionalines sąskaitas. Pakankamas kiekis patikimos ir tinkamai struktūruotos informacijos, kurią suteiktų nacionalinės sąskaitos, galėtų labai palengvinti pageidautiną racionalų išorės sąnaudų internalizavimą tose srityse, kur būtų disponuojama pakankamu kiekiu patikimų duomenų ir nekiltų pavojus rinkų pusiausvyrai. Šios sąskaitos jau dabar teikia labai vertingų duomenų, bet skirtingų valstybių narių duomenis palyginti gali būti sudėtinga. Todėl ypač svarbios suinteresuotųjų subjektų pastangos sukurti optimalią duomenų ir jų rinkimo sistemą, kuri būtina siekiant kaupti fizinius aplinkos apsaugos apskaitos duomenis. Šioje srityje Komisija prisiėmė sunkią užduotį 2010 m. pradžioje pasiūlyti aplinkos apsaugos apskaitos vykdymo teisinę sistemą. Šiuo metu nepasinaudojama visomis į nacionalines sąskaitas įtrauktų socialinių rodiklių teikiamomis galimybėmis. Galima tikėtis, kad būtinybė panaudoti šiuos rodiklius bus vis labiau juntama rengiant kompleksinę ir integruotą pažangos kintančiame pasaulyje nustatymo ir vertinimo strategiją.

---

(1)  Žr. OL C 100, 2009 4 30, p. 53.

(2)  OL C 100, 2009 4 30, p. 53.

---