52008PC0780

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.11.2008

KOM(2008) 780 galutinis

2008/0223 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl pastatų energinio naudingumo

(nauja redakcija)

(pateikta Komisijos) {SEC(2008) 2864}{SEC(2008) 2865}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

1.1. Tikslas

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo[1] (toliau – PEND) išdėstoma nauja redakcija siekiant paaiškinti ir supaprastinti tam tikras nuostatas, išplėsti direktyvos taikymo sritį, sustiprinti tam tikras jos nuostatas, kad jos būtų veiksmingesnės, ir numatyti viešojo sektoriaus pirmaujamą vaidmenį. Dėl to bus lengviau PEND perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti ir bus pasinaudota didele dar neišnaudoto pastatų sektoriaus potencialo taupyti lėšas dalimi. Galiojančios direktyvos tikslai bei principai nekeičiami ir spręsti dėl konkrečių reikalavimų ir direktyvos įgyvendinimo būdų, kaip anksčiau, leidžiama valstybėms narėms.

1.2. ES politikos tikslai ir pastatų sektorius

2007 m. sausio mėn. Komisija pateikė visapusišką klimato ir energetikos paketo pasiūlymą[2], kuriame nustatyti tikslai iki 2020 m. po 20 % sumažinti suvartojamos energijos kiekį ir šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ir padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį. Šiuos tikslus patvirtino 2007 m. Pavasario Europos Vadovų Taryba. Šie tikslai nustatyti atsižvelgiant į vis gausėjančius mokslinius klimato kaitos įrodymus, aukštas energijos kainas ir didėjančią priklausomybę nuo energijos importo bei galimas geopolitines jos pasekmes. Mažinant suvartojamos energijos kiekį akivaizdžiai siekiama šių tikslų. Pastatų sektoriuje yra daug galimybių praktiškai taupyti lėšas ir kartu didinti ES piliečių gerovę.

Pastatų sektoriuje (t. y. gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatai) ES sunaudojama daugiausia energijos ir išmetama daugiausia CO2 – maždaug 40 % viso galutinio ES suvartojamos energijos kiekio ir išmetamo CO2 kiekio. Šiame sektoriuje yra daug galimybių nebrangiai sutaupyti energijos ir įgyvendinus šias galimybes 2020 m. ES būtų suvartojama 11 % mažiau galutinio energijos kiekio. Tai savo ruožtu būtų naudinga daugeliu aspektų, kaip antai: mažesni energijos poreikiai, mažesnė priklausomybė nuo importo ir mažesnis poveikis klimatui, mažesnės sąskaitos už energiją, daugiau darbo vietų ir skatinama plėtra vietoje.

Pastatai iš esmės atitinka visų Europos piliečių poreikius ir vertybes tam tikroje aplinkoje, todėl dažnai vertinami kaip esminė vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijų kompetencija. Kartu statybos produktai, įranga ir paslaugos – svarbi ES vidaus rinkos dalis, o daugelis darbuotojų ir įmonių šiais laikais dirba ne vienintelėje šalyje. Be to, pastatų sektoriui energijos ir klimato tikslus būtina pasiekti mažiausiomis sąnaudomis visų šalių piliečiams ir visuomenei, o pridėtinė bendrų pastangų vertė yra didelė. Dėl to ES masto veiksmai taip pat pateisinami.

2. GALIOJANčIOS BENDRIJOS NUOSTATOS

2.1. Pastatų energinio naudingumo direktyva

PEND yra pagrindinis teisinis Bendrijos įrankis, kuriuo įgyvendinama visapusiška efektyvaus energijos vartojimo pastatų sektoriuje koncepcija. Pagrindinis PEND tikslas skatinti ekonomiškai efektyviai didinti bendrąjį pastatų energinį naudingumą. Jos nuostatos taikomos energijos poreikiams naujiems ir esamiems gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams (patalpoms ir karštam vandeniui) šildyti, vėsinti, vėdinti ir apšviesti. Daugelis galiojančių nuostatų taikomos visiems pastatams, nepaisant jų dydžio ir naudojimo paskirties (gyvenamosios ar negyvenamosios). Kai kurios nuostatos taikomos tik tam tikroms pastatų rūšims. Direktyvos tekste derinamos įvairios reguliavimo (pvz., reikalavimas valstybėms narėms nustatyti energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir dideliems esamiems kapitališkai renovuojamiems pastatams) ir informavimu pagrįstos priemonės (pvz., energinio naudingumo sertifikatai, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimo reikalavimai).

PEND nenustatyti visoje ES galiojantys lygiai, bet reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų konkrečius reikalavimus ir su jais susijusius mechanizmus. Taigi direktyvos koncepcijoje visiškai paisoma nacionalinių (regioninių) apribojimų, pvz., vietos klimato ir atskirų statybos tradicijų. Valstybės narės gali viršyti direktyvoje nustatytus minimalius reikalavimus ir nusistatyti didesnius. PEND įgyvendinimas vėlavo, bet dabar 22 valstybės narės teigia ją iki galo perkėlusios į nacionalinę teisę (šiuo metu Komisija atlieka vertinimą). Vienas iš svarbiausių PEND laimėjimų iki šiol yra tas, kad pastatų energijos vartojimo efektyvumo klausimas įtrauktas į politikų darbotvarkę, jis įrašytas į statybos kodeksus ir į jį dėmesį atkreipė piliečiai.

2.2. Kitos reglamentavimo priemonės

Be PEND, yra kelios kitos direktyvos, kuriose aptariami su pastatais susiję energijos aspektai, pvz., Ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams direktyva (2005/32/EB)[3], Termofikacijos skatinimo direktyva (2004/8/EB)[4], Energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų direktyva (2006/32/EB)[5] ir Direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių pasiūlymas[6]. Svarbių nuostatų dėl pastatų taip pat priimta Statybos produktų direktyvoje (89/106/EEB)[7] ir Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plane[8].

Nors šios direktyvos pasiūlyme nėra aiškiai paminėtos (nes tokia teisinė praktika), jos yra neatskiriama įvairių priemonių, kuriomis skatinama tvari statyba ir ES esančių pastatų naudojimas, dalis, o valstybės narės, rengdamos šio sektoriaus politiką, į jas turi visiškai atsižvelgti.

2.3. Ar reikia papildomų veiksmų?

Nepaisant veiksmų, kurių jau imtasi, vis dar neišnaudojama labai daug galimybių ekonomiškai efektyviai taupyti energiją. Tai reiškia, kad ne iki galo pasinaudojama daugeliu galimų privalumų visuomenei, ekonomikai ir aplinkai nacionaliniu ir ES lygmeniu. Taip yra dėl sektoriaus sudėtingumo ir esamų rinkos ydų, bet ir dėl tam tikrų apribojimų, susijusių su galiojančios PEND formuluotėmis ir tam tikrų nuostatų taikymo sritimi, taip pat dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse direktyva įgyvendinama be didelio užmojo.

3. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

3.1. Konsultacijos, duomenų rinkimas ir naudojimas

Nauja redakcija išdėstytos PEND pasiūlymas parengtas remiantis įvairiais valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių atsiliepimais, kuriuos jos pateikė įvairiomis progomis, taip pat per viešąją konsultaciją internete. Įvairių siūlytų galimybių poveikis visapusiškai išnagrinėtas atsižvelgiant į jų poveikį ekonomikai, visuomenei bei aplinkai ir laikantis subsidiarumo bei proporcingumo principų.

3.2. Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime akivaizdžiai įrodyta, kad PEND peržiūra – tinkamas veiksmas ES politikos tikslams pasiekti. Galiojanti direktyva bus išeities taškas ir pagrindas. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad svarbiausia – integruotai derinti politikos priemones. Taigi, be direktyvos įgyvendinimo, būtinos kitos nereglamentavimo priemonės, nors vien jų neužtenka. Todėl reikėtų nenutraukti pastangų teikti daugiau informacijos, rengti ekspertus ir tartis dėl savanoriškų veiksmų ir šias pastangas toliau plėtoti. Be to, būtina dėti pastangas tinkamo lygmens finansinėms ir fiskalinėms paskatoms nustatyti siekiant skatinti veiksmingai naudoti išteklius.

Poveikio vertinimo išvada – tam tikrus PEND klausimus reikėtų spręsti dviem būdais. Pirma, reikia patikslinti dviprasmiškas formuluotes. Taip pat pasiūlyta direktyvą išdėstyti nauja redakcija, o ne iš dalies keisti. Antra, reikėtų sustiprinti pagrindinius galiojančios direktyvos ramsčius (energinio naudingumo reikalavimai naujiems ir dideliems esamiems kapitališkai renovuojamiems pastatams; energinio naudingumo sertifikatai; šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimas). Nagrinėtos galimybės pagal kiekvieną ramstį yra įvairios politikos priemonės ir nereglamentavimo alternatyvos. Jomis būtų sudaryta galimybė visiškai išnaudoti galiojančios PEND potencialą ir padidinti jos poveikį.

Mažiausias bendras veiksmų galimybių, kurios pasirodė esančios naudingiausios ir dėl to nagrinėtos ir įtrauktos į šį nauja redakcija išdėstytos direktyvos pasiūlymą ir pagal kurias buvo įmanoma nustatyti skaitines vertes, poveikis yra didžiulis:

- iki 2020 m. sutaupyta 60–80 Mtne energijos per metus, t. y. 5–6 % mažiau galutinio energijos kiekio ES 2020 m.;

- iki 2020 m. 160–210 Mt mažiau išmetamo CO2 per metus, t. y. 4–5 % viso ES išmetamo CO2 kiekio 2020 m.;

- iki 2020 m. 280 000 (iki 450 000) galimų naujų darbo vietų, daugiausia statybos sektoriuje, energijos sertifikatus išduodančių specialistų bei auditorių ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų tikrintojų. Kurti naujas darbo vietas taip pat skatintų gaminių, sudedamųjų dalių ir medžiagų, naudojamų arba įdiegtų didesnio energinio naudingumo pastatuose (jų skaitinė vertė poveikio vertinime nenustatyta), poreikis.

Investicijų poreikis ir administracinės išlaidos yra santykinai nedidelės, palyginti su nauda ir grąža. Pavyzdžiui, panaikinus galiojančios PEND 6 straipsnyje nustatytą 1000 m2 ribinį dydį, papildomai prireiktų 8 mlrd. EUR kapitalo investicijų per metus, bet iki 2020 m. būtų sutaupyta 25 mlrd. EUR per metus išlaidų energijai, kartu būtų didelių ir neigiamų CO2 mažinimo sąnaudų. Šie skaičiavimai atlikti remiantis konservatyviais naftos kainų įverčiais.

ES piliečiams investavimo poreikiai būtų nevienodi, t. y. tie, kurie kapitališkai renovuoja savo pastatus arba vykdo nekilnojamojo turto sandorius, turėtų papildomų išlaidų. Tačiau kai energijos kainos aukštos, šios pradinės investicijos atsipirks didele grąža ir mažesnėmis sąskaitomis už energiją. Tai darys teigiamą tiesioginį ir netiesioginį poveikį visai ekonomikai.

Bendra nauda visuomenei, nes vartojama mažiau energijos, o dėl to išmetama mažiau CO2 ir mažėja priklausomybė nuo energijos importo, kuriamos naujos darbo vietos, gerėja žmonių sveikata ir darbo našumas, gerokai viršija nagrinėtų priemonių sąnaudas. Investicijomis į energijos taupymą, kurios savaime atsiperka, nes veiksmingai vartojama pirminė energija, taip pat didinama gerovė.

Vis dėlto kai kurie reikalavimai galėtų būti našta tam tikriems mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Pastatų kokybės kėlimas svarbus siekiant ilgam išspręsti didelių sąskaitų už energiją ir geresnės gyvenimo kokybės problemas, o tokių poreikių turintiems žmonėms paremti reikėtų naudoti kitas priemones, kurių gali imtis valstybės narės. Peržiūrėtoje direktyvoje skatinamos tikslinio finansavimo priemonės. Pavyzdžiui, joje suteikiamas pagrindas energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kuris rekomenduojamas sertifikate, susieti su finansinėmis paskatomis.

Paskelbtame poveikio vertinimo dokumente ir jo prieduose pateikta išsamios informacijos apie įvairias nagrinėtas veiksmų galimybes bei jų poveikį ir jų vertinimo metodiką.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Valstybės narės, atsakydamos į Komisijos parengtą klausimyną dėl direktyvos peržiūros, įvertino, kad direktyvos poveikis biudžetui nėra labai didelis. Administracinis poveikis taip pat nedidelis. Mažinant nenaudingai suvartojamos pirminės energijos kiekį pastatų sektoriuje, mažės šiuos pastatus valdančių ir naudojančių namų ūkių, įmonių ir valdžios institucijų išlaidos. Piniginė ir ekonominė nauda bus didesnė už papildomas investicijų į energijos taupymą išlaidas. Administracinės išlaidos ir reikiamos investicijos išsamiai aptartos poveikio vertinimo dokumente. Didelių išlaidų iš Bendrijos biudžeto nenustatyta.

Padidinus reikalavimus, didės Komisijos darbo krūvis ir papildomai reikės darbuotojų (maždaug trijų visą darbo dieną dirbančių pareigūnų).

5. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

5.1. Siūlomų veiksmų santrauka

Pasiūlyme nepakeisti galiojančios PEND tikslai ir pagrindiniai principai, o ir valstybių narių vaidmuo nustatant konkrečius reikalavimus toks pat kaip galiojančioje PEND. Administracinė našta minimali, bet pakeista siekiant didžiausios naudos. Labai svarbu, kad galiojanti PEND būtų tinkamai laiku įgyvendinta. Šis pasiūlymas negali būti dingstis vėluoti įgyvendinti galiojančią direktyvą. Pasiūlymu galiojančios PEND nuostatos patikslinamos, sustiprinamos ir išplečiama jų taikymo sritis taip:

- patikslinamos tam tikrų nuostatų formuluotės;

- išplečiama nuostatos, kuria reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų minimalius energinio naudingumo reikalavimus kapitalinės renovacijos atveju, taikymo sritis;

- sustiprinamos nuostatos dėl energinio naudingumo sertifikatų, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimo, energinio naudingumo reikalavimų, informacijos ir nepriklausomų ekspertų;

- valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims pateikiama kontrolinių dydžių skaičiavimo priemonė, kuria galima šalies (regiono) lygmeniu nustatytų minimalių energinio naudingumo reikalavimų mastą palyginti su sąnaudų atžvilgiu optimaliais lygiais;

- valstybės narės skatinamos plėtoti sistemas, kad rinkoje būtų daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir sunaudojamas energijos kiekis būtų mažas arba lygus nuliui;

- skatinama, kad viešasis sektorius aktyviau rodytų pirmaujamą pavyzdį.

5.2. Teisinis pagrindas

Pastatų energijos vartojimo efektyvumas – svarbi Bendrijos aplinkos politikos dalis. Todėl galiojanti PEND pagrįsta EB sutarties 175 straipsnio 1 dalimi. Tai nesikeičia.

5.3. ES teisė veikti, subsidiarumas ir proporcingumas

ES lygmeniu priimtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės atspindi vis didesnę energijos svarbą politiniuose ir ekonomikos uždaviniuose ir jos glaudų ryšį su šiomis politikos sritimis: energijos tiekimo saugumas, klimato kaita, tvarumas, aplinka, vidaus rinka ir ekonomikos plėtra.

Pastatų sektoriuje išmetama maždaug pusė CO2 teršalų, kuriems netaikoma prekybos taršos leidimais sistema, ir šiame sektoriuje yra daug išmetamo CO2 kiekio mažinimo galimybių, o to sąnaudos neigiamos arba nedidelės. Dėl pastatų sektoriui būdingų požymių ribojama energijos vartojimo efektyvumo įgyvendinimo sparta. Su pastatais susiję statybos produktai, įranga ir paslaugos – svarbi ES vidaus rinkos dalis. Neužtikrinus, kad visos ES rinkos sąlygos būtų įtvirtintos ir ilgalaikės, tikimybė, kad įmonės greitai reaguotų į didėjančią energijos vartojimo efektyvumo paslaugų paklausą, yra nedidelė. Be to, didėjant darbuotojų judumui ir gausėjant keliose ES šalyse veikiančių įmonių, nustačius priemones, kuriomis labiau suvienodinamos nacionalinės reguliavimo sąlygos, sumažėtų administracinė našta ir padaugėtų galimybių didinti našumą.

Energijos vartojimo efektyvumo tikslų valstybės narės savo jėgomis iki šiol negalėjo pakankamai pasiekti – sąlygoms, kad nacionalinio lygmens veiksmai būtų vykdomi, palengvinti ir remti reikia Bendrijos lygmens veiksmų. Pagrindiniai galiojančios PEND aspektai jau apsvarstyti atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus, o praktika parodė, kad ši koncepcija tinkama. Pasiūlytame teisės akte abiejų principų laikomasi. Svarbiausia, nustatyti bendrą koncepciją, kuri būtų nuoseklių ir vienas kitą papildančių energijos vartojimo efektyvumo didinimo mechanizmų pagrindas, o kartu valstybės narės savo nuožiūra nustatytų atskirus reikalavimus ir būdus jiems įgyvendinti.

5.4. Pasirinkta teisinė priemonė

Nauja redakcija išdėstyta Pastatų energinio naudingumo direktyva priklauso Komisijos geresnio reglamentavimo strategijai, visų pirma Reglamentavimo aplinkos paprastinimo ir gerinimo veiksmų planui[9]. Siūloma, kad direktyva būtų išdėstyta nauja redakcija, nes taip lengviau ją skaityti ir suprasti.

6. PASIūLYMO TURINYS

Tekstas keičiamas, kai jį reikia pritaikyti prie naujų aplinkybių, patikslinti arba nekeičiant esmės pataisyti, o kiti pakeitimai susiję su įterpiamomis naujomis nuostatomis. Pastarosios apibūdintos toliau.

Preambulė

Atnaujintos arba pakeistos kai kurios konstatuojamosios dalys.

1 straipsnis. Dalykas

Įterpta nuoroda, kuria nurodomi nauji reikalavimai dėl: i) pastatų, kuriuos eksploatuojant išmetamo CO2 ir suvartojamos pirminės energijos kiekis būtų mažas arba lygus nuliui, skaičiaus didinimo nacionalinių planų, ii) energinio naudingumo sertifikatų ir patikrinimo ataskaitų nepriklausomos kontrolės sistemų.

2 straipsnis. Apibrėžtys

Patikslinti keli terminai ir pridėta naujų būtinų apibrėžčių.

3 straipsnis. Metodikos patvirtinimas

Tekstas pakeistas, o jame buvusi techninė informacija perkelta į I priedą.

4 straipsnis. Minimalių energinio naudingumo reikalavimų nustatymas

Šiuo metu valstybių narių nustatyti energinio naudingumo reikalavimai pagal užmojus labai skiriasi, tam tikri iš jų toli gražu nėra optimalūs sąnaudų atžvilgiu. Tai reiškia, kad galimybė ekonomiškai didinti pastato energinį naudingumą ir mažinti būsimas sąskaitas už energiją daugelio statomų ir kapitališkai renovuojamų pastatų atveju yra prarasta.

Tekstas pakeistas siekiant užtikrinti, kad valstybių narių nustatyti minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai laipsniškai sutaptų su sąnaudų atžvilgiu optimaliais lygiais. Pasiūlyta koncepcija apima keturis etapus:

1. valstybės narės turėtų nustatyti reikalavimus naudodamos savo skaičiavimo metodiką, kad gautų pačių nustatytus sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius;

2. Komisija parengs lyginamąją metodiką, o valstybės narės turės ją naudoti tik lyginimo tikslais ir pranešti rezultatus, kaip nurodyta 5 straipsnyje toliau;

3. nuo 2014 m. birželio 30 d. valstybės narės nebegalės teikti paskatų statyti arba renovuoti pastatus, kurių energinis naudingumas neatitinka minimalių reikalavimų, kuriuos taikant gaunami lyginamojo skaičiavimo pagal 5 straipsnį rezultatai;

4. nuo 2017 m. birželio 30 d. valstybės narės, peržiūrėdamos minimalius energinio naudingumo reikalavimus, turės užtikrinti, kad taikant šiuos reikalavimus būtų gaunami 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto skaičiavimo rezultatai.

5 straipsnis. Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų apskaičiavimas

Pirmiau minėta lyginamoji metodika būtų Komisijos parengta skaičiavimo metodika, kurioje būtų atsižvelgiama į sąnaudų atžvilgiu optimalius kriterijus naudojant kintamuosius (kaip antai: investicinės išlaidos, eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidos, įskaitant energijos išlaidas). Iš valstybių narių būtų reikalaujama pagal šią metodiką apskaičiuoti sąnaudų atžvilgiu optimalius reikalavimus naudojant pačių nustatytus kintamuosius. Tuomet rezultatus reikėtų palyginti su faktiniais toje valstybėje narėje nustatytais reikalavimais, taip aiškiai parodant, ar nacionaliniai reikalavimai artimi sąnaudų atžvilgiu optimaliems lygiams.

Valstybės narės nurodytus kintamuosius, lyginamojo skaičiavimo rezultatus ir palyginimą su nustatytais reikalavimais turi pranešti Komisijai, kuri skelbs pažangos ataskaitas.

6 straipsnis. Nauji pastatai

Įpareigojimas apsvarstyti alternatyvių sistemų galimybę statant naujus pastatus nustatomas visiems pastatams. Taip išplečiama PEND taikymo sritis ir remiami ES atsinaujinančiosios energijos tikslai.

Nors ir nenurodyta, nuostatos dėl alternatyvių sistemų vertinimo turi būti įgyvendinamos laikantis reikalavimų pagal Direktyvą dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (COM (2008) 19 galutinis).

6 straipsnio 2 dalis pridėta siekiant užtikrinti, kad alternatyvių sistemų analizė būtų atliekama de facto ir skaidriai.

7 straipsnis. Esami pastatai

1000 m2 ribinis dydis, siekiant atitikti nacionalinius (regioninius) minimalius energinio naudingumo reikalavimus kapitališkai renovuojant pastatus, panaikintas. Pagal šį ribinį dydį į dabartinės PEND taikymo sritį nepatenka 72 % visų pastatų, kurie turi nepanaudotų ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo galimybių. Akivaizdu, kad energinio naudingumo priemones geriausia pritaikyti, kai pastatas kapitališkai renovuojamas (maždaug kas 25–40 metų). Todėl papildomų investicijų poreikiai nedideli ir taupant energiją atsiperka per tų priemonių naudojimo laiką.

Terminas „kapitalinė renovacija“ išlieka ir yra sustiprinamas, iš preambulės jį perkėlus į 2 straipsnį. Todėl investicijos turėtų būti didesnės negu 25 % visos pastatų vertės, neskaičiuojant žemės (pvz., aktuarinės vertės), arba struktūriškai renovuojama daugiau negu 25 % pastato apvalkalo.

8 straipsnis. Techninės esamų pastatų sistemos

Įtraukiami reikalavimai valstybėms narėms nustatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus montuojant naujas arba pakeičiant esamas technines pastato sistemas, arba jas kapitališkai modernizuojant. Šie reikalavimai turėtų nuosekliai atitikti teisės aktus, taikomus gaminiams, iš kurių sudaryta ši sistema, ir būti pagrįsti tuo, kad sistemos komponentai būtų tinkamai sumontuoti, tinkamai sureguliuoti ir tinkamo dydžio. Taip siekiama užtikrinti didesnį visos sistemos veiksmingumą. To reikia, nes jei atskiri sistemos elementai yra labai veiksmingi, bet netinkamai sumontuoti arba sureguliuoti, visos sistemos veiksmingumas gali būti nedidelis.

9 straipsnis. Pastatai, kuriuos eksploatuojant išmetamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis yra mažas arba lygus nuliui

Iš valstybių narių reikalaujama aktyviai skatinti, kad tokių pastatų rinkoje būtų daugiau, ir tam rengti nacionalinius planus su aiškiomis apibrėžtimis ir tikslais. Valstybės narės turėtų rodyti valdžios institucijų pirmavimo pavyzdį ir nustatyti specialius tikslus dėl jų naudojamų pastatų. Remdamasi valstybių narių informacija, Komisija turi nustatyti bendrus tokių pastatų apibrėžimo principus. Komisija apie valstybių narių pažangą teiks ataskaitas, ja remdamasi parengs strategiją ir prireikus – papildomas priemones.

10 straipsnis. Energinio naudingumo sertifikatai

Sertifikato rekomendacijų svarba padidinama ir patikslinama pabrėžiant, kad jos turi būti neatskiriama sertifikato dalis, ir pridedant nuostatas dėl informacijos, kuri turi būti jose pateikiama.

11 straipsnis. Energinio naudingumo sertifikatų išdavimas

Reikalavimai, susiję su sertifikato išdavimu, performuluoti siekiant užtikrinti, kad sertifikatai būtų išduodami kiekvieną kartą, kai vykdomas nekilnojamojo turto sandoris, ir kad būsimasis pirkėjas arba nuomininkas apie pastato (arba jo dalių) energinį naudingumą būtų informuotas iš anksto (t. y. pardavimo (nuomos) skelbimuose).

Įvestas reikalavimas, kad jei valdžios institucijos naudoja didesnį negu 250 m2 bendrą naudingąjį pastato plotą, sertifikatas turėtų būti išduotas iki 2010 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis. Energinio naudingumo sertifikatų rodymas

Įpareigojimo rodyti sertifikatą aprėptis išplėsta: jei bendras naudingasis pastato, kurį naudoja valdžios institucija arba kurį dažnai lanko visuomenė, plotas yra didesnis negu 250 m2, gerai įžiūrimas sertifikatas turi būti rodomas gerai matomoje vietoje. Visuomenės dažnai lankomo pastato atveju šis reikalavimas vykdomas tik tuomet, jei sertifikatas jau gautas.

13 straipsnis. Šildymo sistemų tikrinimas

Paaiškinimas dėl patikrinimų dažnumo įvestas siekiant pabrėžti tikrinimo sąnaudų ir numatomos sutaupyti energijos kiekio (naudos), kurį tikrinimas paskatins, proporcingumo svarbą.

Įvestas patikrinimo ataskaitų nepriklausomos kontrolės sistemos (atsitiktinai tikrinant kokybės pavyzdžius) reikalavimas.

14 straipsnis. Oro kondicionavimo sistemų tikrinimas

Kaip ir 13 straipsnyje, paaiškinimas dėl patikrinimų dažnumo.

15 straipsnis. Šildymo ir oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitos

Įvestas reikalavimas, kad pastato savininkui arba nuomininkui būtų pateikta patikrinimo ataskaita siekiant juos tinkamai informuoti apie patikrinimo rezultatą ir rekomendacijas dėl ekonomiškai efektyvių patobulinimų.

16 straipsnis. Nepriklausomi ekspertai

Pridėtas reikalavimas, kad akreditavimo procese būtų atsižvelgta į ekspertų, atliekančių sertifikavimą ir tikrinimą, veiklos bei techninę kvalifikaciją ir jų gebėjimą suteikti paslaugą nepriklausomai.

Šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse ekspertų akreditavimas teikiamas tik tam tikroms profesinėms grupėms arba įmonėms – taip negarantuojama jų kompetencija ir trukdoma kitiems kvalifikuotiems profesionalams, pvz., energetinių paslaugų bendrovėms ir energetikos agentūroms, patekti į rinką, o kartu taip ribojama konkurencija.

17 straipsnis. Nepriklausomos kontrolės sistema

Įvestas nepriklausomos kontrolės sistemos (tikrinant atsitiktinius kokybės pavyzdžius) reikalavimas energinio naudingumo sertifikatams ir šildymo ir oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitoms.

Jei to reikalaujama, sertifikatai ir patikrinimo ataskaita turi būti registruojama.

18 straipsnis. Peržiūrėjimas

Atnaujinta.

19 straipsnis. Informacija

Iš valstybių narių reikalaujama pastatų savininkams arba nuomininkams pateikti informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus ir šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimą. Įgyvendinant dabartinę direktyvą paaiškėjo, kad visuomenė ne visuomet žino savo vaidmenį ir jo pridėtinę vertę. Jei šios procedūros nebus suprantamos ir bus vertinamos tik kaip dar vienas administracinis reikalavimas, galimo teigiamo jų poveikio nebus. Todėl valstybės narės turi inicijuoti visapusiškas informavimo kampanijas.

20 straipsnis. I priedo derinimas su technikos pažanga

Suderinta.

21 straipsnis. Komitetas

Pakeista atsižvelgiant į reguliavimo procedūros su tikrinimu pakeitimus.

22 straipsnis. Sankcijos

Iš valstybių narių reikalaujama nustatyti ir įgyvendinti taisykles, taikomas nacionalinių nuostatų, priimtų pagal PEND, pažeidimų atveju. Bauda gali priklausyti nuo sertifikuoto pastato energijos suvartojimo arba energijos poreikių arba patikrintos šildymo arba oro kondicionavimo sistemos vardinės atiduodamosios galios.

Tekstas panašus į Direktyvos 2005/32/EB 20 straipsnio (Sankcijos).

23 straipsnis. Perkėlimas į nacionalinę teisę

Perkėlimo į nacionalinę teisę datos pakoreguotos, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko peržiūrėtoms ir naujoms nuostatoms perkelti (2010 m. gruodžio 31 d.) ir visiškai įgyvendinti (2012 m. sausio 31 d.). Siekiant sustiprinti svarbų valdžios institucijų vaidmenį, kad jos rodytų pirmaujamą pavyzdį, valdžios institucijoms terminas šiai nuostatai įgyvendinti yra trumpesnis (2010 m. gruodžio 31 d.).

24 straipsnis. Panaikinimas

Įterptas tam, kad nebūtų skirtumo tarp dabartinės PEND ir išdėstytosios nauja redakcija.

25 straipsnis. Įsigaliojimas

Suderinta.

26 straipsnis.

Niekas nepakeista.

I priedas

Svarbu, kad būtų įvertinamas pastato eksploatavimo realus poveikis bendram suvartojamos energijos kiekiui ir aplinkai, todėl turi būti naudojamas pirminės energijos rodiklis ir išmetamo CO2 rodiklis.

Metiniai energinio naudingumo duomenys įvertinime turi būti naudojami, kad išryškėtų skirtingai naudojamos energijos kiekio per metus svarba ir būtų geriau atspindėtas vėsinimo poreikis.

Siekiant paremti nacionalinių (regioninių) minimalių energinio naudingumo reikalavimų skaičiavimo metodikų vienodinimą, įterpta nuoroda į Europos standartus.

II priedas

Pateikiamas energinio naudingumo sertifikatų ir patikrinimo ataskaitų nepriklausomos kontrolės sistemų aprašas.

III priedas

Pridėtas, kaip reikalaujama 23 straipsnyje.

IV priedas

Atitikmenų lentelė

ê 2002/91

2008/0223 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl pastatų energinio naudingumo

(nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[10],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[11],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[12],

kadangi:

∫ naujas

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo[13] buvo iš dalies pakeista[14]. Kadangi šią direktyvą reikia iš esmės keisti dar kartą, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

⎢ 2002/91 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(1) Sutarties 6 straipsnyje reikalaujama, kad nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politikos ir veiklos kryptis turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus.

⎢ 2002/91 2 konstatuojamoji dalis

(2) Gamtos ištekliams, apie kurių apdairų ir racionalų naudojimą kalbama Sutarties 174 straipsnyje, priskiriami naftos produktai, gamtinės dujos ir kietasis kuras, kurie yra svarbūs energijos šaltiniai, tačiau taip pat ir pagrindiniai anglies dvideginio išskyrimo šaltiniai.

⎢ 2002/91 3 konstatuojamoji dalis

Efektyvesnis energijos vartojimas sudaro svarbią politikos ir priemonių paketo, reikalingo, kad būtų laikomasi Kioto protokolo, dalį ir turi būti numatytas visuose politikos paketuose įgyvendinant tolesnius įsipareigojimus.

∫ naujas

(3) Pastatų sektoriuje suvartojamos energijos kiekio mažinimas – viena iš svarbių priemonių, būtinų tam, kad būtų mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir įgyvendinamas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas ir kiti Europos bei tarptautiniai įsipareigojimai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir po 2012 m. Vartojant mažiau energijos taip pat galima daug prisidėti didinant energijos tiekimo saugumą, skatinant technologijų plėtrą ir užtikrinant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes, ypač kaimo vietovėse.

⎢ 2002/91 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(4) Energijos poreikio Ö poreikio Õ valdymas yra svarbi priemonė, leidžianti Bendrijai paveiktiįtakoti visuotinę energijos rinką, tokiu būdu užtikrinanti energijos tiekimą žvelgiant iš vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvos.

⎢ 2002/91 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

? naujas

(5) Taryba savo 2000 m. gegužės 30 d. ir 2000 m. gruodžio 5 d. išvadose parėmė Komisijos veiklos planą dėl efektyvaus energijos vartojimo ir paprašė imtis konkrečių priemonių pastatų sektoriuje.

∫ naujas

(5) 2007 m. kovą Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį didinti energijos vartojimo efektyvumą Bendrijoje, kad būtų pasiektas tikslas iki 2020 m. 20 % sumažinti Bendrijoje suvartojamos energijos kiekį, ir paragino visapusiškai ir greitai įgyvendinti Komisijos komunikate „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“[15] nustatytus prioritetus. Šiame veiksmų plane nustatyta, kad pastatų sektoriuje yra daug galimybių ekonomiškai taupyti energiją. 2008 m. sausio 31 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino sugriežtinti Direktyvos 2002/91/EB nuostatas.

⎢ 2002/91 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(6) Gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriujes, kurio didžiausią dalį sudaro pastatai, suvartojamaapima daugiau kaip √ maždaug ∏ 40 % galutinio Bendrijoje suvartojamos energijos kiekio suvartojimo Bendrijoje ir šis vartojimas toliau didėjaplečiasi; dėl tokios tendencijos šio sektoriaus suvartojamos energijos dalis augs, taip pat didės ir išskiriamo anglies dvideginio kiekis.

⎢ 2002/91 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(7) 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyva 93/76/EEB dėl išmetamųjų anglies dioksido dujų ribojimo gerinant energijos efektyvumą (SAVE)([5]), kurioje reikalaujama, kad valstybės narės rengtų, įgyvendintų ir atsiskaitytų už efektyvaus energijos vartojimo pastatų sektoriuje programas, ima duoti juntamą naudą. Tačiau reikalingas papildomas teisinis dokumentas, nustatantis √ Būtina nustatyti ∏ konkretesnius veiksmus siekiant realizuoti neišnaudotą √ didelį pastatų ∏ energijos taupymo potencialą ir sumažinti didelį skirtumą tarp valstybių narių pasiekimų šiame sektoriuje.

⎢ 2002/91 8 konstatuojamoji dalis

(8) 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo([6]) reikalaujama, kad statybos objektai ir jų šildymo, vėsinimo ir vėdinimo įranga būtų suprojektuota ir įrengta taip, kad, atsižvelgiant į vietovės klimato ir gyventojų komforto sąlygas, energijos suvartojimas būtų mažesnis.

⎢ 2002/91 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(8) Tolesnio pastatų energinio naudingumo gerinimo priemonėse turėtųi būti atsižvelgiama į klimato ir vietos sąlygas, taip pat į pastatų vidaus mikroklimatą ir ekonominį efektyvumą. √ Šios priemonės neturėtų paveikti ∏ Jos neturėtų kirstis su kitųais esminiais pastatams keliamųais reikalavimųais, tokiųais kaip pastato prieinamumas, saugumas ð sauga ï ir paskirtis.

⎢ 2002/91 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

? naujas

(9) Pastatų energinis naudingumas turėtų būti apskaičiuojamas taikant metodiką, kurią √ nacionaliniu ir ∏ regioniniu lygiu būtų galima diferencijuoti ir kurioje papildomai prie termoizoliacijos √ šiluminių savybių ∏ būtų numatomi kiti elementai, įgaunantys vis daugiau svarbos, tokie kaip šildymo ir oro kondicionavimo įranga, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas √ , pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, patalpų oro kokybė, pakankama natūrali šviesa ∏ ir pastatų projektinis sprendimas. √ Energinio naudingumo skaičiavimo metodika turėtų būti pagrįsta ne tik tuo laikotarpiu, kai reikalingas šildymas, bet turėtų apimti metinį pastato energinį naudingumą. ∏

⎢ 2002/91 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

? naujas

(10) √ Valstybės narės turėtų nustatyti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus. Tuos reikalavimus reikėtų nustatyti taip, kad būtų pasiekta sąnaudų atžvilgiu optimali susijusių investicijų ir sutaupytų energijos išlaidų per visą pastato gyvavimo ciklą pusiausvyra. ∏ Reikėtų numatyti galimybę greitai pritaikyti pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodiką ir galimybę valstybėms narėms nuolat peržiūrėtikeisti √ savo ∏ minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus atsižvelgiant į technikos pažangą, inter alia, kiek tai susiję su statybinių medžiagų izoliacinėmis savybėmis (ar kokybe), ir į būsimą standartizacijos raidą.

∫ naujas

(11) Šia direktyva neprieštaraujama Sutarties 87 ir 88 straipsniams. Todėl šioje direktyvoje naudojama paskatos sąvoka neturėtų būti aiškinama taip, kad apimtų valstybės pagalbą.

∫ naujas

(12) Komisija turėtų nustatyti lyginamąją metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygiams apskaičiuoti. Šią lyginamąją metodiką valstybės narės turėtų naudoti tam, kad palygintų rezultatus su savo nustatytais minimaliais energinio naudingumo reikalavimais. Šio palyginimo rezultatus ir šiems rezultatams gauti naudotus duomenis reikėtų reguliariai pranešti Komisijai. Šios ataskaitos turėtų suteikti Komisijai galimybę įvertinti valstybių narių pažangą siekiant užtikrinti sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius ir teikti tos pažangos ataskaitas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui šią lyginamąją metodiką valstybės narės turėtų naudoti peržiūrėdamos savo minimalius energinio naudingumo reikalavimus.

⎢ 2002/91 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

? naujas

(13) Pastatai sąlygos √ turi įtakos ∏ energijos suvartojimuią ilgalaikėje perspektyvoje, taigi nauji pastatai turėtų atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus √ pritaikytus ∏ atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas. Tinkamiausia tvarka šiuo atžvilgiu turėtų būti suderinta taip, kad energinį naudingumą didinantys veiksniai būtų išnaudojami optimaliai. Kadangi alternatyvių aprūpinimo energija sistemų taikymo galimybės didžiąja dalimi dar nevisiškai ištirtos, turėtų būti aptartas techninis, aplinkosauginis ir ekonominis alternatyvių energijos tiekimo sistemų pagrindimas ð, neatsižvelgiant į pastato dydį ï. Valstybė narė tą padaryti gali vieną kartą atlikdama tyrimus, kurių metu būtų numatytas energijos taupymo priemonių sąrašas, pritaikytas vidutinėms vietos rinkos sąlygoms ir atitinkantis ekonominio efektyvumo kriterijus. Prieš pradedant statybas, gali prireikti konkrečių tyrimų, jeigu nusprendžiama, jog priemonė ar priemonės įgyvendinamos.

⎢ 2002/91 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

? naujas

(14) Kapitalinė esamų pakankamai didelių pastatų ð , neatsižvelgiant į jų dydį, ï renovacija turėtų būti laikoma √ yra ∏ proga imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant energinį naudingumą. Kapitalinė renovacija yra tada, kai visa pastato karkaso ir (arba) energijos sistemų, tokių kaip šildymo, karšto vandens vandentiekio, oro kondicionavimo, vėdinimo ir apšvietimo sistemų renovacijos kaina sudaro daugiau kaip 25 % pastato vertės, išskyrus žemės sklypo, kuriame tas pastatas stovi, vertę, arba atvejai, kai renovuojama daugiau kaip 25 % pastato karkaso. ð Siekiant ekonominio efektyvumo, reikėtų suteikti galimybę minimalius energinio naudingumo reikalavimus taikyti tik renovuotoms pastato dalims, kurios turi daugiausia įtakos pastato energiniam naudingumui. ï

⎢ 2002/91 11 konstatuojamoji dalis

(11) Komisija ketina toliau rengti standartus, tokius kaip EN 832 ir prEN 13790, taip pat aptarti oro kondicionavimo ir apšvietimo sistemas.

∫ naujas

(15) Būtina imtis priemonių, kad kuo daugiau pastatų ne tik atitiktų galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, bet ir efektyviau naudotų energiją. Siekdamos šio tikslo valstybės narės turėtų parengti nacionalinius planus, kuriais siekiama, kad būtų kuo daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis būtų mažas arba lygus nuliui, ir tuos planus reguliariai pateikti Komisijai.

∫ naujas

(16) Siekiant mažinti ataskaitų teikimo naštą valstybėms narėms, reikėtų suteikti galimybę ataskaitas, kurių reikalaujama pagal šią direktyvą, integruoti į energijos efektyvumo veiksmų planus, nurodytus 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančios Tarybos direktyvą 93/76/EEB[16], 14 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienos valstybės narės viešasis sektorius turėtų rodyti pavyzdį pastatų energinio naudingumo srityje, todėl valdžios institucijų naudojamiems pastatams nacionaliniuose planuose reikėtų nustatyti ambicingesnius tikslus.

∫ naujas

(17) Būsimam pastato ar jo dalių pirkėjui ir nuomininkui teisingą informaciją apie pastato energinį naudingumą ir praktinių patarimų, kaip jį didinti, reikėtų suteikti energinio naudingumo sertifikate. Šiame sertifikate taip pat reikėtų pateikti informaciją apie faktinį šildymo ir vėdinimo poveikį pastato energijos reikmėms, pirminės energijos suvartojimui ir pastatą eksploatuojant išmetamam anglies dvideginio kiekiui.

⎢ 2002/91 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

? naujas

(18) Vykdant sertifikavimą galima pasitelkti į pagalbą programas, kad būtų lengviau vienodomis sąlygomis pagerinti energinį naudingumą. Tokios programos turi būti paremtos suinteresuotųjų pusių ir valstybių narių nurodytų įstaigų susitarimais. Jas turi vykdyti energetikos sferos paslaugų bendrovės, sutinkančios įsipareigoti atlikti nustatytas investicijas. Valstybės narės turėtų prižiūrėti patvirtintas programas ir domėtis, kaip jos vykdomos, dėl to turėtų būti lengviau taikomos skatinamosios sistemos. Sertifikate kuo plačiau turėtų būti aprašyta faktiška pastato energinio naudingumo būklė, jis atitinkamai turėtų būti peržiūrimas ir taisomas. Valdžios institucijų √ naudojami ∏ pastatai ir visuomenės dažnai lankomi pastatai turėtų iliustruoti požiūrį ð suteikia galimybę ï √ parodyti pavyzdį, kaip atsižvelgiama ∏ į aplinkosauginius ir energijos taupymo aspektus, todėl jų √ tų pastatų ∏ energinis naudingumas turėtųi būti nuolat sertifikuojamas. Visuomenei turėtų būti sudarytos sąlygos √ geriau ∏ susipažinti su informacija apie energinį naudingumą visiems matomoje vietoje rodant šiuos energetinius sertifikatus. Be to, greta oficialiai rekomenduojamos patalpų temperatūros, rodomos faktiškai matuojamos temperatūros rodmenys turėtų neleisti švaistyti energiją šildymo, oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemoms. Taip būtų mažiau iššvaistoma energijos ir išlaikomas tinkamas patalpų mikroklimatas (šiluminis komfortas) priklausomai nuo lauko temperatūros.

⎢ 2002/91 18 konstatuojamoji dalis

(19) Paskutiniu metu pietų Europos šalyse daugėjo oro kondicionavimo įrangos. Dėl to tose šalyse susidaro nemažų sunkumų didžiausios apkrovos metu, išauga išlaidos elektros energijai ir pažeidžiamas energijos balansas. Pirmenybė turėtų atitekti pastatų šiluminės būsenos padidinimo vasaros sezonu strategijoms. Šiuo tikslu turėtų toliau būti vystomi pasyvaus vėsinimo metodai, visų pirma tie, kuriuos naudojant galima pagerinti patalpų vidaus ir pastato apsupties mikroklimatą.

⎢ 2002/91 14 konstatuojamoji dalis

(14) Tačiau esamų pastatų bendro energinio naudingumo padidinimas nebūtinai reiškia, kad pastatą reikia visiškai renovuoti - galima renovuoti tik tas pastato dalis, nuo kurių daugiausiai ir priklauso jo energinis naudingumas, ir apsiriboti ekonomiškai efektyviais darbais.

⎢ 2002/91 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(15) Esamų pastatų renovacijos reikalavimai turėtų būti suderinami su pirmine pastato paskirtimi, rūšimi ar pobūdžiu. Turėtų būti įmanoma atgauti tokiai renovacijai panaudotas papildomas išlaidas energijos, sutaupytos per pagrįstai trumpą laikotarpį palyginti su numatoma investicijų technine gyvavimo trukme, sąskaita.

⎢ 2002/91 17 konstatuojamoji dalis

(17) Valstybės narės, skatindamos gerinti energinį naudingumą, gali imtis kitų priemonių, nenumatytų šioje direktyvoje. Valstybės narės turėtų skatinti tinkamai valdyti energiją atsižvelgdamos į pastatų naudojimo intensyvumą.

⎢ 2002/91 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

? naujas

(20) Kvalifikuotam personalui nuolat ð tikrinant ï prižiūrint šildymo katilus ð šildymo ï ir oro kondicionavimo sistemasįrangą josjie bus tiksliau sureguliuojamostos pagal gaminio specifikacijoje pateiktus reikalavimus, ir taip užtikrinamass optimalusų veikimasą aplinkos, saugos ir energijos požiūriu. Svarstant, ar ekonomiškai efektyvu pakeisti visą √ Visos ∏ šildymo ð ir oro kondicionavimo ï sistemosą, tikslinga būtų atlikti jos nepriklausomą įvertinimą ð reikėtų atlikti reguliariais intervalais per visą jos gyvavimo ciklą, ypač prieš ją pakeičiant ar modernizuojant. ï

⎢ 2002/91 20 konstatuojamoji dalis

(20) Pastatų naudotojams pateikiant sąskaitas už šildymą, oro kondicionavimą ir karštą vandenį, apskaičiuotas proporcingai faktiniam suvartojimui, energija gyvenamajame sektoriuje galėtų būti taupoma veiksmingiau. Naudotojams turėtų būti sudaryta galimybė patiems reguliuoti jų suvartojamą šilumą ir karštą vandenį, jeigu tokios priemonės yra ekonomiškai efektyvios.

⎢ 2002/91 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

? naujas

(21) √ Bendras požiūris į ∏ kKvalifikuotų ir (arba) akredituotų ekspertų, kurių nepriklausomumas turi būti paremtas objektyviais kriterijais, parengtas bendras požiūris į šį procesą √ vykdomą pastatų energinio naudingumo sertifikavimą ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimą ∏ padės užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms imantis energijos taupymo priemonių pastatų sektoriuje ir leis būsimiems savininkams ar naudotojams sužinoti tikslų energinį naudingumą Bendrijos nekilnojamojo turto rinkoje. ð Siekiant visoje Bendrijoje užtikrinti energinio naudingumo sertifikatų ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimo kokybę, kiekvienoje valstybėje narėje reikėtų nustatyti nepriklausomos kontrolės tvarką. ï

⎢ 2002/91 23 konstatuojamoji dalis

(22) Priemonės, reikalingos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/486/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[17].,

∫ naujas

(23) Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus derinti tam tikras I priede nustatytos bendrosios sistemos dalis su technikos pažanga, nustatyti metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygiams apskaičiuoti ir nustatyti bendrus pastatų, kuriuos eksploatuojant išmetamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis yra mažas arba lygus nuliui, apibrėžimo principus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, jos turi būti priimamos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

⎢ 2002/91 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

? naujas

(24) ð Kadangi pastatų energinio naudingumo didinimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl pastatų sektoriaus sudėtingumo ir nacionalinių būsto rinkų nesugebėjimo tinkamai spręsti energijos vartojimo efektyvumo problemas ir kadangi dėl veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones, ï Remiantis laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytonurodytais subsidiarumo ir proporcingumo principoais, bendrieji principai, numatantys energinio naudingumo reikalavimų sistemą ir jos tikslus, turėtų būti nustatyti Bendrijos lygiu, tačiau detalus įgyvendinimas turėtų būti paliktas valstybėms narėms ir tokiu būdu leista kiekvienai valstybei narei pasirinkti konkrečiai situacijai tinkamiausią tvarką. √ Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ∏ šŠiaoje direktyvaoje numatyti tik minimalūs reikalavimai tiems tikslams pasiekti ir aptariami tik tam būtiniausi dalykai √ neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti ∏.

∫ naujas

(25) Įpareigojama į nacionalinę teisę perkelti tik tas šios direktyvos nuostatas, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnės direktyvos.

(26) Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais III priedo B dalyje,

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis Tikslas√ Dalykas ∏

Šia direktyva siekiama skatinti √ skatinama ∏ didinti pastatų energinįio naudingumąo gerinimą Bendrijoje atsižvelgiant į išorės klimatoines sąlygas ir vietos ypatybes, taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus ir ekonominį efektyvumą.

Šioje direktyvoje nustatomi reikalavimai dėl:

a) kompleksinio pastatų √ ir jų dalių ∏ energinio naudingumo skaičiavimo metodikos bendros sistemos;

b) minimalių reikalavimų √ naujų ∏ pastatų √ ir jų dalių ∏ energiniam naudingumui taikymo;

c) minimalių reikalavimų esamų didelių pastatų √ ir jų dalių ∏, kuriuos reikia kapitališkai renovuoti, energiniam naudingumui;

∫ naujas

d) nacionalinių planų, kuriais siekiama, kad būtų kuo daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis yra mažas arba lygus nuliui;

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

d)e) pastatų √ ar jų dalių ∏ energinio sertifikavimo; ir

e)f) pastatuose esančių šildymo katilų ð šildymo ï ir oro kondicionavimo sistemų reguliarių tikrinimų ir, papildomai, šildymo įrangos, kurios šildymo katilai yra senesni kaip 15 metų, įvertinimo.;

∫ naujas

g) energinio naudingumo sertifikatų ir patikrinimo ataskaitų nepriklausomos kontrolės sistemų.

⎢ 2002/91

? naujas

2 straipsnis Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamųos terminų apibrėžtystokios sąvokos:

(1) „pastatas“ – tai stogu dengtas statinys su sienomis, kurio patalpų mikroklimatui palaikyti vartojama energija; pastato sąvoka gali būti taikoma visam pastatui ar jo dalims, kurios pagal projektą ar atlikus pakeitimų naudojamos atskirai;

∫ naujas

(2) techninė pastato sistema – techninė šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens, apšvietimo ir elektros energijos gamybos įranga arba tų funkcijų deriniui užtikrinti skirta įranga;

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

(2)(3) „pastato energinis naudingumas“ – tai faktiškai ar pagal apytikrius apskaičiavimus ð apskaičiuotas arba išmatuotas ï suvartojamos energijos kiekis, reikalingas patenkinti įvairius poreikius ð energijos poreikiui ï, siejamamus su standartiniu √ įprastu ∏ pastato naudojimu, patenkinti, prie kurių √ įskaitant ∏, inter alia , priskiriamas √ energiją ∏ šildymoas, karšto vandens ruošimas, vėsinimoas, vėdinimoas ir apšvietimoas reikmėms;

∫ naujas

(4) pirminė energija – energija iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota;

(5) pastato apvalkalas – pastato elementai, atskiriantys jo vidų nuo išorinės aplinkos, įskaitant langus, sienas, pamatus, rūsio grindų plokštę, lubas, stogą ir izoliaciją;

(6) kapitalinė renovacija – pastato renovacija, kai:

a) visa su pastato apvalkalu arba techninėmis pastato sistemomis susijusios renovacijos kaina sudaro daugiau kaip 25 % pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, arba

b) renovuojama daugiau nei 25 % pastato apvalkalo;

(7) Europos standartas – Europos standartizacijos komiteto, Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto arba Europos telekomunikacijų standartų instituto priimtas ir viešai skelbiamas standartas;

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

(3)(8) „pastato energinio naudingumo sertifikatas“ – tai valstybės narės ar jos paskirto juridinio asmens pripažintas sertifikatas, kuriame nurodomas pastato √ arba jo dalių ∏ energinis naudingumas, apskaičiuotas pagal priede išdėstytą bendrąja sistema paremtą metodiką √ , priimtą vadovaujantis 3 straipsniu ∏;

⎢ 2002/91

(4) „KEŠ“ (elektros ir šilumos kogeneracija – bendra gamyba) – tai vienalaikis pirminio kuro virsmas į mechaninę arba elektros ir šiluminę energiją, atitinkantis tam tikrus kokybinius energinio efektyvumo kriterijus;

∫ naujas

(9) bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – vienu metu vykstanti šilumos energijos ir elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba;

(10) sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – mažiausias sąnaudų lygis per pastato gyvavimo ciklą, nustatomas atsižvelgiant į investicijų sąnaudas, techninės priežiūros ir eksploatacijos sąnaudas (taip pat energijos sąnaudas), pelną iš pagamintos energijos, jei yra, ir eksploatacijos nutraukimo sąnaudas, jei yra;

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

(5)(11) „oro kondicionavimo sistema“ – tai visų sudėtinių dalių, reikalingų ð patalpos ï orui ruoštioro paruošimui, √ įskaitant vėdinimą ∏kad jo temperatūra galėtų būti reguliuojama ar pažeminama, galbūt papildomai reguliuojant vėdinimą, oro drėgnumą ir švarumą, visumaderinys;

(6)(12) „šildymo katilas“ – tai katilo korpuso ir degiklio sistema, skirta kuro degimo metu išskiriamą šilumą perduoti vandeniuið skysčiui ï;

(7)(13) „vardinė atiduodamoji galia“ (matuojama kW) – tai didžiausia šiluminė galia, √ matuojama kW, ∏ kurią, kaip nurodo ir užtikrina gamintojas, galima pasiekti nepertraukiamos eksploatacijos metu ir tokiu būdu pasiekti √ esant ∏ gamintojo nurodytamą šiluminio naudingumo koeficientuią;

(8)(14) „šilumos siurblys“ – tai įtaisas ar įrenginys, kuriuos pastatui tiekia šilumą, paimtą iš žemesnės √ išgaunama žemos temperatūros šiluma iš ∏ oro, vandens ar žemės ir pastatui tiekiama šiluma temperatūros.

3 straipsnis √ Pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo ∏ mMetodikos patvirtinimas

⎢ PE-CO_S 3654/08 (2002/91 pritaikytas) (pritaikytas)

Valstybės narės nacionaliniu ar regioniniu lygiu taiko pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodiką, parengtą remiantis √ pagal ∏ bendrąjaą sistemaą, apibrėžtaą šios direktyvos I priede. Komisija priedo 1 ir 2 punktus suderina su technikos pažanga atsižvelgdama į pagal nacionalinius įstatymus taikomus standartus arba normas. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, tvirtinamos laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

Ši metodika nustatoma √ priimama ∏ nacionaliniu ar regioniniu lygiu.

Pastato energinis naudingumas išreiškiamas aiškiai, papildomai gali būti pateikiamas ir išskiriamo CO2 kiekio rodiklis.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

4 straipsnis √ Minimalių ∏ eEnerginio naudingumo reikalavimų nustatymas

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad minimalūsiems pastatų energinio naudingumo reikalavimaims būtų nustatomi ð siekiant įgyvendinti sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius ï √ ir būtų apskaičiuojami ∏ pagal 3 straipsnyje nurodytą metodiką nustatyti.

Valstybės narės gali nustatyti skirtingus reikalavimus naujiems ir jau esamiems pastatams √ , taip pat ∏ ir įvairių kategorijų pastatams.

Šiuose reikalavimuose turi būti atsižvelgiamata į bendras patalpų mikroklimato sąlygas siekiant išvengti galimų negatyvių reiškinių, tokių kaip netinkamas vėdinimas, taip pat į vietos sąlygas ir numatytą paskirtį bei pastato amžių.

Šie reikalavimai reguliariai, ne rečiau kaip kas penkeri metai, turi būti peržiūrimi ir, esant reikalui, atnaujinami, kad juose atsispindėtų technikos pažanga pastatų sektoriuje.

2. Energinio naudingumo reikalavimai taikomi pagal 5 ir 6 straipsnius.

3.2. Valstybės narės gali apsispręsti nenustatyti ar netaikyti 1 dalyje nurodytų reikalavimų šių kategorijų pastatams:

a) pastatai ir paminklai, √ oficialiai ∏ saugomi kaip tam tikros aplinkos dalys arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, jeigu laikantis √ minimalių energinio naudingumo ∏ reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda,;

b) pastatai, naudojami kaip garbinimo ar maldos namai ar religinei veiklai vykdyti,;

c) laikini pastatai, kuriuos naudoti planuojama ne ilgiau kaip dvejus metus, pramoniniai statiniai, dirbtuvės ir negyvenamieji žemės ūkio pastatai, kuriuose suvartojama nedaug energijos, bei negyvenamieji žemės ūkio pastatai, kuriuos naudoja sektorius, kuriam taikomas nacionalinis sektorinis susitarimas dėl energinio naudingumo,;

d) gyvenamieji pastatai, skirti naudoti trumpiau nei keturis mėnesius per metus,;

e) pavieniai pastatai, kurių naudingasis vidaus patalpų plotas yra ne didesnis kaip 50 m2.

∫ naujas

3. Nuo 2014 m. birželio 30 d. valstybės narės neteikia paskatų statyti ar renovuoti pastatus ar jų dalis, neatitinkančius minimalių energinio naudingumo reikalavimų, kuriuos taikant gaunami 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto skaičiavimo rezultatai.

4. Nuo 2017 m. birželio 30 d. valstybės narės, peržiūrėdamos savo minimalius energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus pagal šio straipsnio 1 dalį, užtikrina, kad taikant šiuos reikalavimus būtų gaunami 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto skaičiavimo rezultatai.

∫ naujas

5 straipsnis

Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimas

1. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija nustato lyginamąją metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų, taikomų pastatams ar jų dalims, lygiams apskaičiuoti. Taikant lyginamąją metodiką atskiriami nauji ir esami pastatai, taip pat skirtingų kategorijų pastatai.

Tos priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros.

2. Sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius valstybės narės apskaičiuoja naudodamos lyginamąją metodiką, nustatytą pagal 1 dalį, ir svarbius parametrus, kaip antai klimato sąlygos, ir šio skaičiavimo rezultatus palygina su savo nustatytais minimaliais energinio naudingumo reikalavimais.

Jos pateikia Komisijai visus skaičiuojant naudotus įvesties duomenis bei prielaidas ir visus skaičiavimo rezultatus. Šią ataskaitą galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus. Tokias ataskaitas valstybės narės teikia Komisijai kas trejus metus. Pirma ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d.

3. Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo valstybių narių pažangą siekiant atitikti sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

56 straipsnis Nauji pastatai

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nauji pastatai atitiktų √ pagal ∏ 4 straipsnįyje nurodytus √ nustatytus ∏ minimalius energinio naudingumo reikalavimus.

Naujų pastatų, kurių visas naudingas vidaus plotas yra didesnis kaip 1 000 m2, atveju valstybės narės užtikrina, kad prieš pradedant statybą būtų apsvarstytas √ toliau išvardytų ∏ alternatyvių sistemų √ techninis, aplinkosauginis ir ekonominis pagrindimas ir į jį būtų atsižvelgta ∏ , tokių kaip:

a) decentralizuotų aprūpinimo energija sistemų, paremtų atsinaujinančia energija,;

b) KEŠ, √ bendros šilumos ir elektros energijos gamybos ∏ ;

c) centralizuoto ar grupinio šildymo ar vėsinimo sistemų, jei tokių yra,;

d) šilumos siurblių,. esant tam tikroms sąlygoms,

techninis, aplinkosauginis ir ekonominis pagrindimas ir į jį atsižvelgta.

∫ naujas

2. Valstybės narės užtikrina, kad prašant išduoti statybos leidimą arba norint gauti galutinį pastato statybos darbų patvirtinimą 1 dalyje nurodytų alternatyvių sistemų analizė būtų skaidriai įforminta dokumentais.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

67 straipsnis Esami pastatai

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kapitališkai renovuojamų pastatų, kurių visas naudingas vidaus plotas yra didesnis kaip 1 000 m2, energinis naudingumas būtų pagerintas taip, kad atitiktų minimalius √ energinio naudingumo ∏ reikalavimus, kiek tai techniškai, funkcionaliai ir ekonomiškai įmanoma. Valstybės narės nustato šiuos minimalius energinio naudingumo reikalavimus remdamosi pagal 4 straipsnį pastatams nustatytais energetinio naudingumo reikalavimais. Reikalavimai gali būti nustatomi visam renovuotam pastatui arba renovuotai sistemai ar sudėtinėms dalims, kai jos yra tokia renovacijosa yra didesnės apimties, kurią reikia atlikti per apibrėžtą laiką siekiant pirmiau minėto tikslo pagerinti bendrą energinį pastato √ ar jo dalių ∏ naudingumą, dalis.

∫ naujas

8 straipsnis

Techninės pastato sistemos

1. Valstybės narės nustato pastatuose įrengtų techninių pastato sistemų minimalius energinio naudingumo reikalavimus. Reikalavimai nustatomi techninėms pastato sistemoms ir jų dalims, kurios yra naujos, pakeistos ir modernizuotos.

Reikalavimai visų pirma taikomi šioms sudėtinėms dalims:

a) katilams ar kitiems šildymo sistemos šilumos generatoriams;

b) karšto vandens sistemų vandens šildytuvams;

c) oro kondicionavimo sistemų centralizuoto oro kondicionavimo įrenginiui arba šalto oro generatoriui.

2. Pagal 1 dalį nustatyti minimalūs energinio naudingumo reikalavimai turi būti suderinami su sistemą sudarantiems gaminiams taikomais teisės aktais ir grindžiami teisingu gaminių instaliavimu ir tinkamu techninės pastato sistemos sureguliavimu bei kontrole. Visų pirma tais reikalavimais užtikrinama, kad būtų pasiekta tinkama vandenį naudojančių šildymo sistemų hidraulinė pusiausvyra ir kad įrenginiuose būtų naudojami tinkamo dydžio ir tipo gaminiai, atsižvelgiant į numatytą techninės pastato sistemos paskirtį.

9 straipsnisPastatai, kuriuos eksploatuojant išmetamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis yra mažas arba lygus nuliui

1. Valstybės narės parengia nacionalinius planus, kuriais siekiama, kad būtų kuo daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis būtų mažas arba lygus nuliui. Jos nustato tikslus, kokią minimalią bendro pastatų skaičiaus ir bendro naudingojo vidaus patalpų ploto procentinę dalį turi sudaryti tokie pastatai 2020 m.

Atskiri tikslai nustatomi:

a) naujiems ir atnaujintiems gyvenamiesiems pastatams;

b) naujiems ir atnaujintiems negyvenamiesiems pastatams;

c) valdžios institucijų naudojamiems pastatams.

Tikslus, nurodytus c punkte, valstybės narės nustato atsižvelgdamos į tai, kad valdžios institucijos turėtų rodyti pavyzdį pastatų energinio naudingumo srityje.

2. 1 dalyje nurodytame nacionaliniame plane turi būti, inter alia , šie elementai:

a) valstybės narės nustatyta pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis mažas arba lygus nuliui, apibrėžtis;

b) tarpiniai tikslai, kokią bendro pastatų skaičiaus ir bendro naudingojo vidaus patalpų ploto procentinę dalį turi sudaryti tokie pastatai 2015 m.;

c) informacija apie priemones, kurių imtasi tokiems pastatams skatinti.

3. Ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytus nacionalinius planus ir kas trejus metus teikia jai savo nacionalinių planų įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Nacionalinius planus ir pažangos ataskaitas galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus.

4. Komisija nustato pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis mažas arba lygus nuliui, bendrus apibrėžimo principus.

Tos priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 21 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros.

5. Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo valstybių narių pažangą didinant pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas pirminės energijos kiekis yra mažas arba lygus nuliui, skaičių. Remdamasi šia ataskaita, Komisija parengia strategiją ir prireikus siūlo priemones tokių pastatų skaičiui didinti.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

710 straipsnis

Energinio naudingumo sertifikatas √ sertifikatai ∏

2.1. ð Valstybės narės parengia būtinas priemones energinio pastatų naudingumo sertifikavimo sistemai nustatyti. ï Pastatų Eenerginio naudingumo sertifikatuose nurodomi √ pastato energinis naudingumas ir ∏ kontroliniai dydžiai, tokie kaip galiojantys teisiniai standartai ir gairės ð minimalūs energinio naudingumo reikalavimai ï, kad √ pastato ar jo dalių savininkai ar nuomininkai ∏ vartotojai galėtų palyginti ir įvertinti √ jų ∏ energinį pastato naudingumą.

2. Prie Ssertifikateo pridedamos √ pateikiamos ∏ rekomendacijos dėl √ pastato ar jo dalių ∏ ekonomiškai efektyvaus energinio naudingumo gerinimo.

Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos apima:

a) priemones, susijusias su kapitaline pastato apvalkalo arba techninės (-ių) pastato sistemos (-ų) renovacija; ir

b) priemones atskiroms pastato dalims ar elementams, neatsižvelgiant į kapitalinę pastato apvalkalo arba techninės (-ių) pastato sistemos (-ų) renovaciją.

∫ naujas

3. Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos, kurias konkrečiame pastate įmanoma techniškai įgyvendinti, taip pat nurodoma skaidri informacija apie jų ekonominį efektyvumą. Ekonominis efektyvumas įvertinamas remiantis standartinėmis sąlygomis, kaip antai sutaupytos energijos įvertinimu ir bazinėmis energijos kainomis, taip pat investicijų, kurių reikia rekomendacijoms įgyvendinti, palūkanų normomis.

4. Energinio naudingumo sertifikate nurodoma, kur savininkas arba nuomininkas gali gauti išsamesnės informacijos apie sertifikate pateiktas rekomendacijas. Be to, jame pateikiama informacijos apie rekomendacijoms įgyvendinti reikalingus veiksmus.

ð 5. ï Butų arba daugiabučio pastato atskiro naudojimo patalpų sertifikatas gali būti išduotas remiantis:

ð a) ï bendru viso daugiabučio pastato su bendra šildymo sistema sertifikavimu arba

ð b) ï kito tipinio to paties daugiabučio pastato buto įvertinimu.

∫ naujas

6. Vienai šeimai skirti namai gali būti sertifikuojami remiantis kito tipinio panašiai suprojektuoto ir panašaus dydžio pastato, kurio faktinis energinis naudingumas yra panašus, įvertinimu, jei šį panašumą gali patvirtinti energinio naudingumo sertifikatą išduodantis ekspertas.

7. ð Energinio naudingumo ï sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

11 straipsnis

√ Energinio naudingumo sertifikatų išdavimas ∏

∫ naujas

1. Valstybės narės užtikrina, kad statomiems, parduodamiems arba nuomojamiems pastatams ar jų dalims ir pastatams, kurių bendrą naudingąjį didesnį nei 250 m2 vidaus patalpų plotą naudoja valdžios institucijos, būtų išduotas energinio naudingumo sertifikatas.

2. Valstybės narės užtikrina ð reikalauja ï, kad, kai pastatai ð ar jų dalys ï statomi, parduodami ar išnuomojami, ð sertifikatą išduodantis nepriklausomas ekspertas, nurodytas 16 straipsnyje, arba pardavėjas ï savininkui būtų išduodamas ð perduotų ï energinio naudingumo sertifikatą.

∫ naujas

3. Valstybės narės reikalauja, kad siūlant parduoti pastatus ar jų dalis visuose pastato ar jo dalių pardavimo skelbimuose būtų nurodytas energinio naudingumo sertifikate pateiktas skaitinis energinio naudingumo rodiklis, o būsimam pirkėjui būtų parodytas energinio naudingumo sertifikatas.

Energinio naudingumo sertifikatą pardavėjas pirkėjui perduoda vėliausiai pardavimo sutarties sudarymo metu.

4. Valstybės narės reikalauja, kad siūlant nuomoti pastatus ar jų dalis visuose pastato ar jo dalių nuomos skelbimuose būtų nurodytas energinio naudingumo sertifikate pateiktas skaitinis energinio naudingumo rodiklis, o būsimam nuomininkui būtų parodytas energinio naudingumo sertifikatas.

Energinio naudingumo sertifikatą savininkas nuomininkui perduoda vėliausiai nuomos sutarties sudarymo metu.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

5. Valstybės narės šios straipsnio dalies 1, 2, 3 ir 4 dalių gali netaikyti 4 straipsnio 32 dalyje išvardytų kategorijų pastatams.

Sertifikatai skirti tik informacijos suteikimui, o visa jų galia nagrinėjimo procedūrose ar kitur nustatoma pagal nacionalines taisykles.

12 straipsnis

√ Energinio naudingumo sertifikatų rodymas ∏

3.1. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad pastatuose√ pastate ∏, kurioų visąas naudingąjįas vidaus plotas yra didesnįis kaip 1 000 ð 250 ï m2 vidaus patalpų plotą naudoja ir kuriuose yra įsikūrę valdžios institucijosų ir institucijų, teikiančių viešąsias paslaugas dideliam žmonių skaičiui ir todėl dažnai tų žmonių lankomuose, gerai matomoje vietoje būtų iškabintas √ rodomas ∏ žmonėms gerai įžiūrimas energinio naudingumo sertifikatas, ne senesnis kaip 10 metų.

∫ naujas

2. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad pastate, kuriam išduotas energinio naudingumo sertifikatas pagal 11 straipsnio 1 dalį ir kurio didesnė nei 250 m2 bendro naudingojo vidaus patalpų ploto dalis dažnai lankoma visuomenės, gerai matomoje vietoje būtų rodomas žmonėms gerai įžiūrimas energinio naudingumo sertifikatas.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

2. Taip pat gali būti aiškiai rodomas rekomenduojamos temperatūros intervalas ir faktinė vidaus temperatūra ir, kai reikia, kiti atitinkami klimato rodikliai.

813 straipsnis ð Šildymo sistemų ï Šildymo katilų tikrinimas

Siekdamos sumažinti suvartojamos energijos bei išskiriamo anglies dvideginio kiekį,

1. Vvalstybės narės arba: a) nustato priemones, būtinas reguliariemsnuolatiniams neatsinaujinančiu skystuoju ar kietuoju kuru kūrenamų šildymo √ sistemų su ∏ katilaisų, kurių vardinė atiduodamoji galia yra √ didesnė nei ∏ 20–100 kW, tikrinimams. √ Šio tikrinimo ∏ metu dar įvertinamas šildymo katilo naudingumo koeficientas ir katilo dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais.. Tokius tikrinimus taip pat galima taikyti ir kitokiu kuru kūrenamiems katilams.

∫ naujas

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į šildymo sistemos katilo tipą ir vardinę atiduodamąją galią, gali nustatyti skirtingą tikrinimų dažnumą. Nustatydamos tikrinimų dažnumą valstybės narės atsižvelgia į šildymo sistemos tikrinimo sąnaudas ir apskaičiuotas energijos išlaidas, kurias būtų galima sutaupyti dėl tikrinimo.

⎢ 2002/91

? naujas

ð 3. Šildymo sistemos su ï kKatilais, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė už 100 kW, tikrinamosi bent kartą per dvejus metus.

Dujomis kūrenamiems katilams šis laikotarpis gali būti pratęstas iki ketverių metų.

∫ naujas

Šildymo įrangai su didesnės negu 20 kW vardinės atiduodamosios galios katilais, senesniais kaip 15 metų, valstybės narės nustato būtinąsias priemones numatyti vienkartinį visos šildymo sistemos tikrinimą. Remdamiesi šiuo tikrinimu, kurio metu dar įvertinamas šildymo katilo naudingumo koeficientas ir katilo dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais, ekspertai konsultuoja naudotojus dėl katilų pakeitimo, kitų šildymo sistemos modifikacijų bei alternatyvių sprendimų; arba

b) ð 4. ï ð Nukrypdamos nuo 1, 2 ir 3 dalių valstybės narės gali nuspręsti imtis ï imasi priemonių užtikrinti, kad naudotojams būtų suteiktos konsultacijos dėl šildymo katilų pakeitimo, kitų šildymo sistemos modifikacijų bei alternatyvių sprendimų. Tokios priemonės gali būti tikrinimai, kurių metu įvertinamas katilų naudingumo koeficientui ir tinkamam jų dydžiui įvertinti. Bendras rezultatas taikant šį būdą didele dalimi turi sutapti ð yra lygiavertis ï su a punkte ð rezultatui, gautam taikant 1, 2 ir 3 dalių nuostatas ï pateiktomis nuostatomis.

ð Jei ï Šį variantą pasirinkusios valstybės narės ð nusprendžia taikyti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas priemones, jos ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. ï kas dvejus metus Komisijai pateikia ataskaitą apie jų pasirinkto būdo lygiavertiškumą. ð tų priemonių lygiavertiškumo 1, 2 ir 3 dalyse nurodytoms priemonėms ataskaitą. Šias ataskaitas valstybės narės teikia Komisijai kas trejus metus. Ataskaitas galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus. ï

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

914 straipsnis Oro kondicionavimo sistemų tikrinimas

1. Siekdamos sumažinti suvartojamos energijos bei išskiriamo anglies dvideginio kiekį, Vvalstybės narės nustato priemones, būtinas reguliariemspastoviems didesnės kaip 12 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų tikrinimams numatyti. Šio Ttikrinimo metu įvertinamas oro kondicionavimo įrangos naudingumo koeficientas ir jos dydžio atitikimas pastato vėsinimo poreikiams. Naudotojams suteikiamos atitinkamos konsultacijos dėl galimo oro kondicionavimo sistemos patobulinimo ar pakeitimo bei dėl alternatyvių sprendimų.

∫ naujas

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į oro kondicionavimo sistemos tipą ir vardinę atiduodamąją galią, gali nustatyti skirtingą tikrinimų dažnumą. Nustatydamos tikrinimų dažnumą valstybės narės atsižvelgia į oro kondicionavimo sistemos tikrinimo sąnaudas ir apskaičiuotas energijos išlaidas, kurias būtų galima sutaupyti dėl tikrinimo.

∫ naujas

15 straipsnisŠildymo ir oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitos

1. Šis straipsnis taikomas šildymo ir oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitoms.

2. Patikrinimo ataskaita rengiama reguliariais laiko tarpais kiekvienai patikrintai sistemai. Ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

a) patikrintos sistemos energinio naudingumo palyginimas su:

i) geriausios esamos sistemos, kurią įmanoma įdiegti, energiniu naudingumu ir

ii) panašaus tipo sistemos, kurios visos svarbios sudedamosios dalys atitinka energinio naudingumo lygį, reikalaujamą pagal taikytinus teisės aktus, energiniu naudingumu;

b) rekomendacijos, kaip ekonomiškai efektyviai didinti pastato ar jo dalių sistemos energinį naudingumą.

Rekomendacijos, nurodytos b punkte, skiriamos konkrečiai sistemai, ir jose nurodoma skaidri informacija apie jų ekonominį efektyvumą. Ekonominis efektyvumas įvertinamas remiantis standartinėmis sąlygomis, kaip antai sutaupytos energijos įvertinimu ir bazinėmis energijos kainomis, taip pat investicijų palūkanų normomis.

3. Patikrinimo ataskaitą tikrintojas perduoda pastato savininkui arba nuomininkui.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

1016 straipsnis Nepriklausomi ekspertai

Valstybės narės užtikrina, kad pastatų √ energinio naudingumo ∏ sertifikavimą, pridedamų rekomendacijų rengimą ir šildymo katilų ð šildymo sistemų ï bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimą nepriklausomai atliktų kvalifikuoti ir (arba) akredituoti ekspertai, dirbantys savarankiškai arba viešose √ įstaigose ∏ arbei privačiose įmonėse.

∫ naujas

Ekspertai akredituojami atsižvelgiant į jų kompetenciją ir nepriklausomumą.

∫ naujas

17 straipsnisNepriklausomos kontrolės sistema

1. Valstybės narės užtikrina, kad vadovaujantis II priedu būtų nustatyta energinio naudingumo sertifikatų ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitų nepriklausomos kontrolės sistema.

2. Atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemos įgyvendinimą valstybės narės gali perduoti kitoms įstaigoms.

Kai valstybės narės nusprendžia perduoti minėtą atsakomybę, jos kontroliuoja, kad nepriklausomos kontrolės sistemos būtų įgyvendinamos laikantis II priedo.

3. Valstybės narės reikalauja, kad 1 dalyje paminėti energinio naudingumo sertifikatai ir patikrinimo ataskaitos paprašius būtų registruojami ar pateikiami kompetentingoms institucijoms arba įstaigoms, kurioms kompetentingos institucijos perdavė atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemų įgyvendinimą.

⎢ 2002/91

? naujas

1118 straipsnis Peržiūrėjimas

Komisija, padedama pagal 1421 straipsnį įsteigto komiteto, įvertina šią direktyvą, atsižvelgdama į jos taikymo metu sukauptą patirtį ir, jei būtina, teikia pasiūlymus, inter alia , dėl:

a) galimų papildomų priemonių, susijusių su pastatų, kurių visas naudingas vidaus plotas yra mažesnis už 1 000 m2, renovacija;

∫ naujas

a) metodikos pastatų energiniam naudingumui įvertinti, remiantis suvartojamu pirminės energijos kiekiu ir išmetamu anglies dvideginio kiekiu;

b) bendrųjų paskatų tolesnėms energijos vartojimo efektyvumo pastatuose priemonėms.

19 straipsnis Informacija

Valstybės narės gali imtis ð imasi ï būtinų priemonių informuoti pastatų ð ar jų dalių ï naudotojus ð savininkus arba nuomininkus ï apie įvairius efektyvesnio energijos vartojimo metodus ir būdus.

∫ naujas

Valstybės narės visų pirma teikia pastatų savininkams ar nuomininkams informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus ir patikrinimo ataskaitas, jų paskirtį ir tikslus, ekonomiškai efektyvius būdus pastato energiniam naudingumui didinti ir vidutinės trukmės bei ilgalaikes finansines pasekmes, jei nebus imtasi veiksmų pastato energiniam naudingumui didinti.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

Valstybių narių prašymu Komisija padeda valstybėms narėms ð siekiant pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų tikslų ï rengti atitinkamas informavimo kampanijas, kurios gali būti numatomos Bendrijos programose.

∫ naujas

20 straipsnis ð I priedo ï Sistemos derinimas ð su technikos pažanga ï

Priedo 1 ir 2 punktai peržiūrimi reguliariais laiko tarpais, ne trumpesniais kaip dveji metai.

⎢ PE-CO_S 3654/08 (2002/91 pritaikytas) (pritaikytas)

? naujas

√ Komisija suderina ∏ Šios direktyvos I priedo 13 ir 24 punktusų derinimai su technikos pažanga,.

Šios priemonės, skirtios neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, tvirtinamos laikantis 1421 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

⎢ PE-CO_S 3654/08 (2002/91 pritaikytas)

1421 straipsnis Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

∫ naujas

22 straipsnisSankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, taisykles ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas nuostatas ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius šių nuostatų pakeitimus.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

2315 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 4 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Dėl kvalifikuotų ir (arba) akredituotų ekspertų trūkumo valstybėms narėms gali būti suteiktas papildomas trejų metų laikotarpis pradėti visiškai taikyti 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatas. Pasinaudodamos šia galimybe, valstybės narės praneša apie tai Komisijai nurodydamos tinkamą pagrindimą kartu su tolesnio šios direktyvos įgyvendinimo tvarkaraščiu.

∫ naujas

1. Valstybės narės priima ir skelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šios direktyvos 2–17, 19 ir 22 straipsnius ir I bei II priedus. Priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę jos nedelsdamos pateikia Komisijai.

Kiek tai susiję su 2, 3, 9, 10–12, 16, 17, 19 ir 22 straipsniais, jos taiko tas nuostatas ne vėliau kaip nuo 2010 m. gruodžio 31 d.

Kiek tai susiję su 4–8, 13–15 ir 17 straipsniais, jos taiko tas nuostatas pastatams, kuriuos naudoja valdžios institucijos, ne vėliau kaip nuo 2010 m. gruodžio 31 d., o kitiems pastatams – ne vėliau kaip nuo 2012 m. sausio 31 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, panaikinamą šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

24 straipsnis Panaikinimas

Direktyva 2002/91/EB su pakeitimais, padarytais III priedo A dalyje nurodytu reglamentu, panaikinama nuo 2012 m. vasario 1 d. nepažeidžiant valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

2516 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja √ dvidešimtą ∏ dieną nuo jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

1726 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta [...]

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas […]

Tarybos vardu

Pirmininkas […]

⎢ 2002/91

? naujas

I PRIEDAS

Bendroji pastatų energinio naudingumo skaičiavimo sistema ( ð nurodyta ï 3 straipsnyje)

∫ naujas

1. Pastato energinis naudingumas nustatomas remiantis apskaičiuotu arba faktiškai per metus suvartojamu energijos kiekiu, kurio reikia įvairiems poreikiams, susijusiems su įprastu pastato naudojimu, patenkinti, ir atspindi šildymo energijos ir vėsinimo energijos (energija, būtina siekiant išvengti perkaitimo) poreikius, kad pastate būtų užtikrintos numatytos temperatūros sąlygos.

2. Pastato energinis naudingumas išreiškiamas skaidriai ir apima išmetamo anglies dvideginio ir suvartojamos pirminės energijos skaitinius rodiklius.

Rengiant pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodiką reikėtų atsižvelgti į Europos standartus.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

13. Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo Mmetodika turėtų apimti √ nustatoma atsižvelgiant bent į ∏ bent šiuos aspektus:

a) ð toliau išvardytos faktinės ï šiluminės pastato ð , įskaitant jo ï vidaus pertvaras, charakteristikos: (karkaso ir vidaus pertvarų, ir t. t.).

∫ naujas

i) šiluminis našumas;

ii) izoliacija;

iii) pasyvus šildymas;

iv) vėsinimo elementai ir

v) šiluminiai tilteliai;

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

Tarp šių charakteristikų gali būti ir sandarumas;

b) šildymo įranga ir aprūpinimas karštu vandeniu, taip pat jų izoliacijos charakteristikos;

c) oro kondicionavimo įranga √ įrenginiai ∏ ;

d) √ natūralus ir mechaninis ∏ vėdinimas √ , prireikus įskaitant sandarumą ∏;

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

e) įmontuota apšvietimo įranga (daugiausia negyvenamųjų namųajame sektoriuje);

f) pastatų √ pastato ∏ ð projektas, ï padėtis ir orientavimas, įskaitant išorines klimato sąlygas;

g) pasyviosios saulės sistemos ir apsauga nuo saulės spinduliavimo;

h) natūralus vėdinimas;

ih) patalpų mikroklimato sąlygos, įskaitant numatomą patalpų mikroklimatą;.

∫ naujas

i) vidinės apkrovos.

⎢ 2002/91 (pritaikytas)

? naujas

24. Šiuose skaičiavimuose, kai tinka, atsižvelgiama į teigiamą šių dalykų poveikį:

a) ð vietos saulės spindulių poveikis, ï aktyviosios saulės sistemos ir kitos atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios šildymo ir elektros energijos sistemos;

b) KEŠ √ bendros šilumos ir elektros energijos gamybos metu ∏ pagaminta elektros energija;

c) centralizuoto ar grupinio šildymo irar vėsinimo sistemos;

d) natūralus apšvietimas.

35. Atliekant šiuos skaičiavimus pastatai turėtųi būti atitinkamai suskirstyti į tokias kategorijas:

a) vienai šeimai skirti įvairių tipų namai;

b) daugiabučiai namai;

c) biurai;

d) švietimo ir mokslo įstaigų pastatai;

e) ligoninės;

f) viešbučiai ir restoranai;

g) sporto infrastruktūra;

h) didmeninės ir mažmeninės prekybos paslaugų pastatai;

i) kitų tipų pastatai, kuriuose vartojama energija.

∫ naujas

II PRIEDAS

Energinio naudingumo sertifikatų ir patikrinimo ataskaitų nepriklausomos kontrolės sistemos

1. Kompetentingos institucijos arba įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos perdavė atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemos įgyvendinimą, atsitiktine tvarka atrenka bent 0,5 % visų per metus išduotų energinio naudingumo sertifikatų, kad jie būtų patikrinti. Tikrinimas atliekamas pasirinkus vieną iš trijų toliau nurodytų alternatyvių lygių, ir kiekvienu lygiu turi būti patikrinta bent statistiškai reikšminga atrinktų sertifikatų dalis:

a) pastato energinio naudingumo sertifikatui išduoti naudotų įvesties duomenų ir jame nurodytų rezultatų galiojimo patikra;

b) sertifikatui išduoti naudotų įvesties duomenų ir sertifikato, įskaitant rekomendacijas, rezultatų patikra;

c) išsami pastato energinio naudingumo sertifikatui išduoti naudotų įvesties duomenų patikra, išsami sertifikate, įskaitant rekomendacijas, nurodytų rezultatų patikra ir pastato patikra vietoje, siekiant patikrinti, ar sertifikuotas pastatas atitinka energinio naudingumo sertifikate pateiktas specifikacijas.

2. Kompetentingos institucijos arba įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos perdavė atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemos įgyvendinimą, atsitiktine tvarka atrenka bent 0,1 % visų per metus parengtų patikrinimo ataskaitų, kad jos būtų patikrintos. Tikrinimas atliekamas pasirinkus vieną iš trijų toliau nurodytų alternatyvių lygių, ir kiekvienu lygiu turi būti patikrinta bent statistiškai reikšminga atrinktų patikrinimo ataskaitų dalis:

a) patikrinimo ataskaitai parengti naudotų patikrintos techninės pastato sistemos įvesties duomenų ir ataskaitoje nurodytų rezultatų galiojimo patikra;

b) patikrinimo ataskaitai parengti naudotų įvesties duomenų ir joje nurodytų rezultatų, įskaitant rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus, patikra;

c) išsami patikrinimo ataskaitai parengti naudotų patikrintos techninės pastato sistemos įvesties duomenų patikra, išsami patikrinimo ataskaitoje, įskaitant pateiktas rekomendacijas, nurodytų rezultatų patikra ir pastato patikra vietoje, siekiant nustatyti, ar patikrinta techninė pastato sistema atitinka patikrinimo ataskaitoje pateiktas specifikacijas.

⎢ 2002/91

? naujas

III PRIEDAS

A dalis

Panaikinta direktyva ir jos pakeitimas (nurodyta 24 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB (OL L 1, 2003 1 4, p. 65) |

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas […] (OL […]) | tik priedo 9.9 punktas |

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminai (nurodyta 24 straipsnyje)

Direktyva | Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas | Taikymo data |

2002/91/EB | 2006 m. sausio 4 d. | 2009 m. sausio 4 d. tik dėl 7, 8 ir 9 straipsnių |

_____________

IV PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 2002/91/EB | Ši direktyva |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

2 straipsnio įvadinė formuluotė | 2 straipsnio įvadinė formuluotė |

2 straipsnio 1 punktas | 2 straipsnio 1 punktas |

- | 2 straipsnio 2 punktas |

2 straipsnio 2 punktas | 2 straipsnio 3 punktas ir I priedas |

- | 2 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 punktai |

2 straipsnio 3 punktas | 2 straipsnio 8 punktas |

2 straipsnio 4 punktas | 2 straipsnio 9 punktas |

- | 2 straipsnio 10 punktas |

2 straipsnio 5 punktas | 2 straipsnio 11 punktas |

2 straipsnio 6 punktas | 2 straipsnio 12 punktas |

2 straipsnio 7 punktas | 2 straipsnio 13 punktas |

2 straipsnio 8 punktas | 2 straipsnio 14 punktas |

3 straipsnis | 19 straipsnis ir I priedas |

4 straipsnio 1 dalis | 4 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnio 2 dalis | - |

4 straipsnio 3 dalis | 4 straipsnio 2 dalis |

- | 4 straipsnio 3 dalis |

- | 4 straipsnio 4 dalis |

- | 5 straipsnis |

5 straipsnis | 6 straipsnio 1 dalis |

- | 6 straipsnio 2 dalis |

6 straipsnis | 7 straipsnis |

- | 8 straipsnis |

- | 9 straipsnis |

7 straipsnio 1 dalis | 10 straipsnio 5 dalis, 11 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalys |

7 straipsnio 2 dalis | 10 straipsnio 1 ir 2 dalys |

7 straipsnio 3 dalis | 12 straipsnis |

- | 11 straipsnio 4, 7 ir 8 dalys |

8 straipsnio įvadinė formuluotė | 13 straipsnio įvadinė formuluotė |

8 straipsnio a punktas | 13 straipsnio 1 ir 3 dalys |

- | 13 straipsnio 2 dalis |

8 straipsnio b punktas | 13 straipsnio 4 dalis |

9 straipsnis | 14 straipsnio 1 dalis |

- | 14 straipsnio 2 dalis |

- | 15 straipsnis |

10 straipsnis | 16 straipsnis |

- | 17 straipsnis |

11 straipsnio įvadinė formuluotė | 18 straipsnio įvadinė formuluotė |

11 straipsnio a punktas | - |

- | 18 straipsnio a punktas |

11 straipsnio b punktas | 18 straipsnio b punktas |

12 straipsnis | 19 straipsnis |

13 straipsnis | 20 straipsnis |

14 straipsnio 1 dalis | 21 straipsnio 1 dalis |

14 straipsnio 2 dalis | 21 straipsnio 2 dalis |

14 straipsnio 3 dalis | - |

- | 22 straipsnis |

15 straipsnio 1 dalis | 23 straipsnio 1 ir 2 dalys |

15 straipsnio 2 dalis | - |

- | 24 straipsnis |

16 straipsnis | 25 straipsnis |

17 straipsnis | 26 straipsnis |

Priedas | I priedas |

- | II–IV priedai |

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo pasiūlymas.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

06: Energetika ir transportas

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

06 01 01: Išlaidos energetikos ir transporto politikos srityje dirbančiam personalui

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Pradžia: 2010 m. pabaiga: nenustatyta

3.3. Biudžeto ypatybės:

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

06 01 01 | NPI | NDIF | NE | NE | NE | Nr. 5 |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio nr. | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c |

Mokėjimų asignavimai | b+c |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 2,196 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 2,196 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 2,196 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendro finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 2,196 |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

X Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Mln. eurų (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

Aiškinamajame memorandume reikia pateikti išsamią informaciją apie pasiūlymo aplinkybes. Šiame finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos skirsnyje turėtų būti pateikta ši konkreti papildoma informacija:

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai.

Direktyvoje reikalaujama, kad Komisija nustatytų ir įgyvendintų metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliam minimalių pastatų energinio naudingumo reikalavimų lygiui apskaičiuoti. Ši metodika turi būti parengta naudoti ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija taip pat turi nustatyti pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas energijos kiekis mažas arba lygus nuliui, apibrėžimo principus.

Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės taikytų pirmiau paminėtą metodiką ir nuo 2011 m. birželio 30 m. kas trejus metus teiktų jos taikymo rezultatų ataskaitas. Taip pat reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų nacionalinius planus dėl pastatų, kuriuos eksploatuojant išmetamas anglies dvideginio kiekis ir suvartojamas energijos kiekis mažas arba lygus nuliui; Komisija turi išnagrinėti tuos planus ir pateikti pažangos ataskaitą. Galiausiai reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų informacinių bei savanoriškų priemonių, taikomų šildymo sistemoms, ir patikrinimo sistemų lygiavertiškumo ataskaitas.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Pastatų sektoriuje ES sunaudojama daugiausia energijos ir išmetama daugiausia CO2 – maždaug 40 % viso galutinio ES suvartojamos energijos kiekio ir išmetamo CO2 kiekio. Šiame sektoriuje yra didelių galimybių nebrangiai sutaupyti energijos, ir įgyvendinus šias galimybes 2020 m. ES būtų suvartojama 11 % mažiau galutinio energijos kiekio.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Direktyvos tikslas – taupyti energiją ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pastatų sektoriuje.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

Toliau nurodykite metodą (-us), kurį (-iuos) pasirinkote priemonei įgyvendinti.

( Centralizuotas valdymas:

X tiesioginis, vykdomas Komisijos

( netiesioginis, deleguojama:

( vykdomosioms agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

X nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) ar įstaigai (-oms), teikiančiai (-čioms) viešąsias paslaugas

( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Standartinis tekstas

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

Standartinis tekstas

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai | AD | 3 | 3 | 3 | 3 | 3 | 3 |

B*, C*/AST |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. |

Kiti darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 04/05 str. |

IŠ VISO | 3 | 3 | 3 | 3 | 3 | 3 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Nustatyti ir prižiūrėti metodiką, kurios paskirtis – apskaičiuoti sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių pastatų energinio naudingumo reikalavimų lygius.

Stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina direktyvą, ir teikti ataskaitas. Rengti ir organizuoti (komitologijos) komiteto susitikimus ir imtis tolesnių veiksmų.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

( Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti.

( Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų n-tiesiems metams.

X Darbo vietų, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas).

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą ( XX 01 04/05 – administracinio valdymo išlaidos )

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 | 0,366 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai |

( |

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. |

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) |

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[21] |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą |

Žmogiškųjų išteklių ir administraciniai poreikiai bus finansuojami iš lėšų, kurių administruojančiam generaliniam direktoratui gali būti skirta pagal metinių asignavimų tvarką, atsižvelgiant į biudžetui taikomus apribojimus. |

[1] OL L 1, 2003 1 4, p. 65–71.

[2] COM (2007) 1.

[3] OL L 191, 2005 7 22, p. 29–58.

[4] OL L 52, 2004 2 21, p. 50–60.

[5] OL L 114, 2006 4 27.

[6] COM (2008) 30.

[7] OL L 40, 1989 2 11, p. 12–26.

[8] COM (2008) 397/3.

[9] COM(2002) 278 galutinis.

[10] OL C […], […], p. […].

[11] OL C […], […], p. […].

[12] OL C […], […], p. […].

[13] OL L 1, 2003 1 4, p. 65.

[14] Žr. IV priedo A dalį.

[15] COM(2006) 545 galutinis.

[16] OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

[17] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[18] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[19] Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje.

[20] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą.

[21] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.