52008PC0229

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 30.4.2008

KOM(2008) 229 galutinis

2008/0090 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

BENDROSIOS APLINKYBėS

Visuomenės teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimas

Europos bendrijos steigimo sutarties 255 straipsniu su pakeitimais, padarytais Amsterdamo sutartimi, Europos Sąjungos piliečiams, fiziniams asmenims, gyvenantiems valstybėje narėje, arba juridiniams asmenims, kurių būstinė įregistruota valstybėje narėje, suteikiama teisė susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Šios teisės susipažinti su dokumentais principai ir apribojimai nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1049/2001[1]dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, kuris pradėtas taikyti 2001 m. gruodžio 3 d.

2004 m. sausio 30 d. paskelbtoje reglamento įgyvendinimo ataskaitoje Komisija priėjo prie išvados, kad jis buvo nepaprastai veiksmingas. Todėl ji nusprendė, kad nereikia iš dalies keisti reglamento artimiausiu metu, nes jį bet kokiu atveju reikėtų peržiūrėti įsigaliojus Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai.

Dabartinio reglamento peržiūros priežastys

2005 m. lapkričio 9 d. Komisija, siekdama didesnio skaidrumo, nusprendė pradėti „Europos skaidrumo iniciatyvą“[2], į kurią buvo įtraukta šio reglamento peržiūra.

Europos Parlamentas savo ruožtu 2006 m. balandžio 4 d. priimtoje rezoliucijoje[3] paprašė Komisijos pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti reglamentą.

Tuo tarpu 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė naują reglamentą dėl Orhuso konvencijos[4] taikymo Europos bendrijos institucijoms ir organams, kuri sąveikauja su Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 klausimais, susijusiais su galimybe susipažinti su dokumentais, kuriose yra informacijos apie aplinką.

Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 taikomas jau šešerius metus, per šį laikotarpį institucijos įgijo daugiau patirties jį įgyvendindamos. Be to, susiformavo teismų praktika, o Europos ombudsmenas išnagrinėjo nemažai skundų. Todėl institucijos gali iš naujo įvertinti, kaip veikia reglamentas ir atitinkamai iš dalies jį pataisyti.

Pirmuoju peržiūros veiksmu 2007 m. balandžio 18 d. Komisija paskelbė Žaliąją knygą, kuri buvo viešųjų konsultacijų šiuo klausimu pagrindas[5]. Šių konsultacijų rezultatų santrauka pateikiama 2008 m. sausio mėn. paskelbtoje ataskaitoje.

PERžIūROS METU NAGRINėTI KLAUSIMAI

2006 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija

Minėtoje 2006 m. balandžio 4 d. rezoliucijoje Parlamentas suformulavo penkias rekomendacijas, kurias Komisija tinkamai išnagrinėjo rengdama šį pasiūlymą.

Teisinio pagrindo taikymo sritis ir Reglamento tikslas

Parlamento nuomone, Reglamento preambulėje turi būti aiškiai pažymėta, kad EB sutarties 255 straipsnis yra teisinis pagrindas įgyvendinti atvirumo ir artumo principus ir yra svarbiausias skaidrumo bei konfidencialumo teisinis pagrindas.

Kadangi 255 straipsnis susijęs su visuomenės galimybe susipažinti su informacija, Komisija siūlo atitinkamai paaiškinti reglamento tikslą 1 straipsnyje.

Visiškas teisės aktų skaidrumas

Visi parengiamieji teisės aktų dokumentai turėtų būti tiesiogiai prieinami visuomenei.

Ši rekomendacija yra visiškai priimtina, į ją atsižvelgta 12 straipsnyje.

Konfidencialumo taisyklės

Parlamentas rekomendavo reglamente nustatyti dokumentų įslaptinimo taisykles ir užtikrinti šių taisyklių ir galimybės susipažinti su tokiais dokumentais parlamentinę kontrolę.

Dokumentų įslaptinimas per se nereiškia, kad visuomenė negali pasinaudoti teise su jais susipažinti. Todėl Komisija mano, kad konkrečios įslaptinimo ir įslaptintos medžiagos tvarkymo taisyklės neturėtų būti nustatomos reglamente dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais.

Galimybė susipažinti su valstybių narių dokumentais

Parlamentas norėjo apriboti ir geriau apibrėžti valstybių narių galimybę prieštarauti jų dokumentų atskleidimui.

Naujoje 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje taip pat atsižvelgiama į Teisingumo Teismo sprendimą šiuo klausimu, nustatyta, kad valstybės narės turi pagrįsti prašymą institucijai neatskleisti jų parengtų dokumentų.

Registrai ir archyvavimo taisyklės

Parlamentas rekomenduoja nustatyti vieną prieigą prie rengiamų teisės aktų, bendrą institucijų registrų sąsają ir bendras dokumentų archyvavimo taisykles.

Komisija visiškai sutinka su šia rekomendacija. Tačiau ją galima įgyvendinti ir nepakeitus reglamento.

Viešųjų konsultacijų rezultatai

Atsakymus į viešosioms konsultacijoms pateiktus klausimus galima apibendrinti taip[6]. Dabartiniame pasiūlyme Komisija atsižvelgė į daugumos respondentų nuomonę kiekvienu Žaliojoje knygoje paskelbtu klausimu.

Aktyvus platinimas

Prieiga prie registrų ir svetainių turėtų būti paprastesnė ir labiau suderinta. Komisijos registrų naudojimo apimtis turėtų būti išplėsta. Piliečiai pageidautų aktyvesnės atskleidimo politikos.

Apie aktyvų teisės aktų skaidrumą kalbama 12 straipsnyje. 11 straipsnyje ir iš dalies pakeistame 12 straipsnyje nustatomas tinkamas išsamesnių ir lengviau prieinamų registrų ir svetainių teisinis pagrindas.

Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 derinimas su Orhuso konvencija

Pasiūlymas suderinti reglamentą su nuostatomis, reglamentuojančiomis galimybę susipažinti su informacija apie aplinką (Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006, įgyvendinantis Orhuso konvenciją) sulaukė didelio pritarimo. Pastabų pateikė daugiausia aplinkos nevyriausybinės organizacijos bei chemijos ir biotechnologijos sektoriai.

Derinimo rezultatas – iš dalies pakeistos 4 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 5 straipsnio 2 dalis.

Asmens duomenų apsauga

Pagal dabartinę praktiką manoma, kad neviešinti dokumentuose vardų, pavardžių ir kitų asmens duomenų yra pernelyg griežta praktika, ypač jei asmenys eina viešas pareigas. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą šiuo klausimu (žr. 2.3.1 punktą toliau).

Susijusi nuostata buvo atitinkamai suformuluota iš naujo naujoje 4 straipsnio 5 dalyje.

Komercinių interesų apsauga

Viešųjų institucijų ir įmonių sektoriaus atstovų nuomone, dabartinėse taisyklėse pusiausvyra gerai išlaikyta. Tačiau, žurnalistų, nevyriausybinių organizacijų ir daugelio piliečių nuomone, dokumentų atskleidimui turėtų būti teikiama daugiau svarbos.

Todėl Komisija nesiūlo keisti šios nuostatos.

Perteklinių prašymų tvarkymas

Nedidelė dauguma valstybių narių ir privačiojo sektoriaus atstovų remia konkrečias priemones, kuriomis nukrypstama nuo įprastų taisyklių sprendžiant perteklinių prašymų klausimą. Valstybės narės reikalauja, kad tokios priemonės turėtų būti grindžiamos objektyviais kriterijais. Ombudsmenas, didžioji valstybių narių ir nevyriausybinių organizacijų dalis prieštarauja specialiosioms taisyklėms, taikytinoms pertekliniams prašymams.

Komisija nesiūlo įtraukti nuostatos atmesti prašymus, kurie gali būti laikomi pertekliniais. Vietoje to siūloma išplėsti galimybę prašyti paaiškinimų pagal 6 straipsnio 2 dalį, įtraukiant atvejus, kai prašomų dokumentų neįmanoma lengvai identifikuoti.

Dokumento sąvoka

Manoma, kad reikėtų palikti dabartinę plačią apibrėžtį. Kaip siūloma žaliojoje knygoje, būtų gerai išaiškinti duomenų bazės sąvoką.

Konkretesnė dokumento sąvokos apibrėžtis pateikiama 3 straipsnio a punkte, kuri taip pat apima informaciją, laikomą elektroninėse bazėse.

Išimčių taikymo laikotarpiai

Pasiūlymas apibrėžti įvykius, prieš kuriuos su dokumentais nebus galima susipažinti, nesulaukė palaikymo. Kita vertus, buvo teigiamai įvertintas sistemiškas dokumentų atskleidimas po konkrečių įvykių ir gerokai anksčiau nei baigiantis 30 metų laikotarpiui, numatytam archyvinių dokumentų atskleidimui. Tačiau sprendžiant iš patirties turi būti sistemiškai atsisakoma leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su teisminiais arba kvaziteisminiais procesais, prieš viešuosius svarstymus arba prieš priimant galutinį sprendimą. Tai patvirtino teismų praktika (žr. 2.3.3 punktą).

Komisija siūlo patikslinti 2 straipsnį.

Reglamento taikymo sritis

Daug žaliosios knygos respondentų pažymėjo, kad reikia išplėsti reglamento taikymo sritį, įtraukiant į ją visas ES institucijas, įstaigas ir agentūras.

Pagal dabartinę Sutartį toks išplėtimas neįmanomas, bet šią nuostatą bus galima įgyvendinti įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo.

Galimybė susipažinti su dokumentais, parengtais valstybėse narėse

Šis klausimas buvo iškeltas kelių respondentų ir Parlamento rezoliucijoje (žr. pirmiau 2.1.4 punktą). Šį klausimą išaiškino Teisingumo Teismas savo sprendime (žr. 2.3.2 punktą).

Naujausia teismų praktika

Keliuose sprendimuose Pirmosios instancijos teismas ir Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl kelių su reglamentu susijusių svarbių klausimų, kurie nagrinėjami šiame pasiūlyme.

Galimybė susipažinti su asmens duomenimis

2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu Bavarian Lager [7] Pirmosios instancijos teismas išaiškino išimtį, susijusią su asmens duomenų apsauga, ir įvertino Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ir asmens duomenų apsaugos reglamento[8] ryšį.

Reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais ir asmens duomenų reglamento ryšys išaiškintas naujoje 4 straipsnio 5 dalyje.

Galimybė susipažinti su dokumentais, parengtais valstybėse narėse

2007 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismas panaikino 2004 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje, susijusioje su valstybių narių teise prieštarauti, kad institucijos atskleistų jų parengtus dokumentus[9].

Dabartinė 4 straipsnio 5 dalies nuostata pakeičiama nauja 5 straipsnio 2 dalimi.

Išimčių taikymas prieš ir po konkretaus įvykio

2005 m. balandžio 13 dienos sprendimu byloje dėl galimybės susipažinti su kartelio byla[10] Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad iš principo institucija, gavusi prašymą susipažinti su dokumentais, privalo atlikti konkretų, individualų prašomų dokumentų turinio vertinimą. Tačiau tokio individualaus vertinimo gali neprireikti, jeigu dėl tam tikrų bylos aplinkybių prašomiems dokumentams aiškiai taikoma teisės susipažinti su dokumentu išimtis. Neseniai priimtame sprendime Teismas išreiškė nuomonę, kad teismams teikiamiems raštiškiems dokumentams aiškiai taikoma išimtis, kurios tikslas – apsaugoti teismo procesą, kol nevyko žodinis bylos nagrinėjimas[11].

2 straipsnio 5 ir 6 dalys papildytos naujomis nuostatomis.

SIūLOMI REGLAMENTO (EB) NR. 1049/2001 DALINIAI PAKEITIMAI

Reglamento tikslas ir naudos gavėjai (1 ir 2 straipsniai)

1 straipsnio a punktas šiek tiek performuluotas, siekiant išaiškinti, kad reglamento tikslas – suteikti visuomenei galimybę susipažinti su dokumentais. Tai atitinka teisinį pagrindą ir patvirtinta Pirmosios instancijos teismo nusistovėjusia teismo praktika[12].

Galimybės susipažinti su dokumentais suteikiama visiems fiziniams arba juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo jų pilietybės arba gyvenamosios valstybės. Todėl reglamentas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 dėl teisės gauti informaciją aplinkosaugos klausimais nuostatas[13]. Atitinkamai iš dalies keičiama 2 straipsnio 1 dalis, o 2 straipsnio 2 dalis panaikinama.

Taikymo sritis ir apibrėžtys (2 ir 3 straipsniai)

2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reglamentas taikomas visiems institucijos turimiems dokumentams dėl klausimų, susijusių su jos atsakomybės sričiai priklausančių politikos krypčių, veiklos ir sprendimų. Dabartiniame tekste šis aspektas paminėtas 3 straipsnio a punkte dokumento sąvokos apibrėžtyje. Tačiau tai labiau susiję su reglamento taikymo sritimi nei su dokumento sąvokos apibrėžtimi.

Į 2 straipsnį įtraukta nauja 5 dalis, kurioje paaiškinama, kad kitų šalių nei institucijos teismams pateikti dokumentai neįtraukti į šio reglamento taikymo sritį. Verta pažymėti, kad pagal EB sutarties 255 straipsnį Teisingumo Teismui taikoma visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtis, o Lisabonos sutartimi ši teisė išplečiama, bet taikoma tik dokumentams, susijusiems su jo administracine veikla.

Galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su institucijos tyrimo įgaliojimų vykdymu, neturėtų būti taikoma, kol sprendimą galima užginčyti pareiškiant ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu, arba tyrimas užbaigiamas. Tokiu tyrimo laikotarpiu šioje srityje bus taikomos tik specialiosios taisyklės. Konkurencijos ir prekybos apsaugą (antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemonių) ir procesus, vykstančius pagal prekybos kliūčių reglamentus, reguliuojančiuose reglamentuose yra nuostatų, susijusių su suinteresuotųjų šalių išimtinėmis teisėmis susipažinti su dokumentais, ir viešumo nuostatų[14]. Šioms taisyklėms kiltų pavojus, jeigu visuomenei būtų suteikta didesnė galimybė susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001. Tokio tyrimo metu iš fizinių ir juridinių asmenų gauta informacija turėtų toliau būti saugoma po to, kai atitinkamas sprendimas tapo galutiniu.

3 straipsnio a punkte paliekama platesnė dokumento sąvokos apibrėžtis. Tačiau dokumentas egzistuoja tik tuo atveju, jeigu jis buvo perduotas gavėjams, buvo naudojamas institucijoje arba buvo kitaip užregistruotas. Kita vertus, į dokumento sąvokos apibrėžtį turėtų būti įtraukti duomenys, laikomi elektroninėse sistemose, nes juos galima pateikti skaitymui tinkama forma.

Išimtys (4 straipsnis)

Reglamento 1367/2006 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, skirta aplinkos apsaugai, įtraukiama Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalimi, kad šis reglamentas būtų suderintas su Orhuso konvencijos nuostatomis. Siekiant aiškumo įtraukos pakeistos raidėmis.

Taip pat siekiant suderinti reglamentą su Orhuso konvencija, 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, skirta apsaugoti komercinius interesus, nebus taikoma informacijai apie išlakas, kuri yra svarbi aplinkos apsaugai. Todėl intelektinės nuosavybės teisių apsauga paminėta atskira išimtimi.

Paaiškinama teismo proceso sąvoka; į ją įtraukiamas arbitražas ir ginčų sprendimo procedūros.

Įtraukta nauja išimtis, kurios tikslas – apsaugoti personalo arba rangovų atrankos procedūras. Šių sričių skaidrumą reglamentuoja tarnautojų nuostatai ir Finansinis reglamentas. Reikia apsaugoti tinkamą atrankos ir vertinimo komisijų veikimą.

Siekiant aiškumo 4 straipsnio 3 dalis suformuluota kitaip, bet jos esmė liko nepakitusi.

4 straipsnio 4 ir 5 dalys perkeltos į 5 straipsnį, nes jose yra procedūrinių taisyklių, o ne išimčių.

4 straipsnio 1 dalies b punktas, susijęs su prieiga prie asmens duomenų, perkeliamas į naują 4 straipsnio 5 dalį ir performuluojamas siekiant paaiškinti Reglamentų (EB) Nr. 1049/2001 ir 45/2001 (dėl asmens duomenų apsaugos) ryšį.

Konsultacijos su trečiosiomis šalimis (5 straipsnis)

Naujoje 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra turi būti vadovaujamasi, kai prašoma susipažinti su dokumentais, kuriuos parengė valstybės narės. Konsultuotis su valstybe nare privaloma, išskyrus atvejus, kai yra aišku, kad dokumentai gali arba negali būti atskleisti; jeigu ji pateikia priežasčių, dėl kurių prašomi dokumentai negali būti atskleisti, remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 arba atitinkamomis panašiomis konkrečiomis savo nacionalinės teisės nuostatomis, institucija neleidžia susipažinti su šiais dokumentais. Šia nauja nuostata atsižvelgiama į Teisingumo Teismo apeliacinį sprendimą C-64/05 P (žr. pirmiau 1.5.2 skirsnį).

Procedūrinės taisyklės (6, 8 ir 10 straipsniai)

6 straipsnio 2 dalis iš dalies pakeičiama, siekiant atsižvelgti į atvejus, kai prašomus dokumentus sunku identifikuoti.

8 straipsnyje pakartotinės paraiškos tvarkymo terminas pailgintas iki 30 darbo dienų ir numatyta galimybė jį dar pailginti 15 darbo dienų. Patirtis parodė, kad praktiškai neįmanoma išnagrinėti pakartotinę paraišką per 15 darbo dienų. Pakartotinės paraiškos tvarkymas užtrunka ilgiau, nes dėl tokios paraiškos turi būti priimtas oficialus institucijos sprendimas, kuriam taikomos griežtos procedūrinės taisyklės.

Į 10 straipsnį įtraukta nauja dalis, kurioje paaiškinama, kad jeigu ES arba nacionalinėje teisėje nustatytos konkrečios galimybės susipažinti su dokumentais sąlygos, jų turi būti laikomasi. Tai ypač taikytina tais atvejais, kai už galimybę susipažinti su dokumentu prašoma atlygio, kuris yra vienas iš dokumentus rengiančios institucijos pajamų šaltinių.

Aktyvus platinimas (12 straipsnis)

Ši nuostata pakeista, siekiant suteikti galimybę tiesiogiai susipažinti su dokumentais, kurie yra ES teisės aktų arba bendro taikymo teisinės galios neturinčių aktų priėmimo procedūrų dalis. Institucijos turėtų sudaryti galimybę susipažinti su tokiais dokumentais iš pat pradžių, išskyrus atvejus, kai aiškiai taikoma visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtis .

ê 1049/2001

2008/0090 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 255 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami Komisijos pasiūlymą[15],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[16],

kadangi:

ònaujas

1. Reikia tam tikrų 2001 m. gegužės 30 d. Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais esminių pakeitimų[17]. Siekiant aiškumo, turėtų būti parengta nauja šio reglamento redakcija.

ê 1049/2001 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

2. Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio antrojoje pastraipoje įtvirtinta atvirumo sąvoka, nurodant, kad Sutartimi žymimas naujas etapas dar glaudesnės sąjungos tarp Europos tautų kūrimo procese, kur visi sprendimai yra priimami kaip galima atviriau bei kaip galima arčiau piliečių √ Sutartis ženklina naują glaudesnės Europos taurų sąjungos kūrimo etapą, kai sprendimai priimami kuo atviriau ir labiau priartinant juos prie piliečio ∏ .

ê 1049/2001 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

3. Atvirumas leidžia piliečiams artimiau labiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese bei garantuoja didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei aukštesnį √ didesnį ∏ atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje. Atvirumas padeda stiprinti demokratijos principus ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kaip numatyta ES sutarties 6 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

ê 1049/2001 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Birmingeme, Edinburge ir Kopenhagoje vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadose akcentuojama didesnio skaidrumo Sąjungos institucijų veikloje taikymo būtinybė. Šiuo reglamentu konsoliduojamos iniciatyvos, kurių jau ėmėsi institucijos, siekdamos pagerinti sprendimų priėmimo proceso skaidrumą.

ònaujas

4. Teisės susipažinti su dokumentais bendrieji principai ir visuomenės ar privačių interesų sąlygojami apribojimai išdėstyti Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, įsigaliojusiame 2001 m. gruodžio 3 d.[18]

5. Pirmasis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo vertinimas paskelbtas 2004 m. sausio 30 d. ataskaitoje[19]. 2005 m. lapkričio 9 d. Komisija nutarė pradėti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūros procedūrą. 2006 m. balandžio 4 d. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti pasiūlymą, iš dalies pakeičiantį Reglamentą[20]. 2007 m. balandžio 18 d. Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl reglamento peržiūros[21] ir pradėjo viešąsias konsultacijas.

ê 1049/2001 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

6. Šio reglamento tikslas yra padaryti visuomenės teisę susipažinti su dokumentais kaip galima veiksmingesne bei numatyti tokios galimybės bendruosius principus ir apribojimus ribas pagal ES √ EB ∏ sutarties 255 straipsnio 2 dalį.

ê 1049/2001 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

7. Susipažinimo su dokumentais galimybės klausimas nėra reglamentuojamas Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartyje ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje, todėl Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, remdamiesi prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėta Deklaraciją Deklaracija Nr. 41, turėtų pagal šį reglamentą parengti rekomendacijas dėl dokumentų, susijusių su veikla, įeinančia vadovautis šiuo reglamentu, kiek tai susiję su dokumentais, kuriuose aptariama veikla, įeinanti į šių dviejų Sutarčių √ šios Sutarties ∏ taikymo sritį.

ê 1049/2001 7 konstatuojamoji dalis

8. Pagal ES sutarties 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį, teisė susipažinti taip pat galioja ir dokumentams, susijusiems su bendra užsienio ir saugumo politika bei su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosios teisės srityje. Kiekviena institucija turėtų laikytis joje galiojančių saugumo taisyklių.

ònaujas

9. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams[22]. Kiek tai susiję su galimybe susipažinti su dokumentais, kuriuose yra su aplinka susijusios informacijos, šis reglamentas turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006.

10. Asmens duomenų atskleidimo atžvilgiu turi būti nustatytas aiškus šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[23] ryšys.

11. Turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės dėl valstybėse narėse parengtų dokumentų ir trečiųjų šalių dokumentų, kurie yra teismo procesų dalis arba kuriuos institucijos gavo pasinaudojusios konkrečiais tyrimo įgaliojimais, suteiktais joms pagal EB teisę, atkleidimo.

ê 1049/2001 6 konstatuojamoji dalis

12. Platesnė susipažinimo su dokumentais galimybė turėtų būti numatyta tais atvejais, kai institucijos atlieka įstatymų leidimo funkcijas, įskaitant ir tuos atvejus, kai joms ši teisė suteikta pagal įgaliojimą, tačiau tuo pačiu išsaugant institucijų sprendimų priėmimo proceso veiksmingumą. Galimybė tiesiogiai susipažinti su tokiais dokumentais turėtų būti kaip galima platesnė.

ònaujas

13. Teisėkūros proceso skaidrumas nepaprastai svarbus piliečiams. Todėl institucijos turėtų aktyviai platinti dokumentus, kurie yra teisėkūros proceso dalis. Aktyvų dokumentų platinimą taip pat reikėtų skatinti kitose srityse.

ê 1049/2001 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

14. Siekiant garantuoti, kad šis reglamentas būtų visapusiškai taikomas visoje √ Europos ∏ Sąjungos veikloje, visos agentūros, kurias įsteigia institucijos, turėtų laikytis šiame reglamente numatytų principų.

ê 1049/2001 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

15. Atsižvelgiant į ypač slapto pobūdžio tam tikrų dokumentų turinį, jiems turėtų būti taikomos specialios taisyklės. Europos Parlamento informavimo apie tokių dokumentų turinį sąranga √ tvarka ∏ turėtų būti nustatyta tarpinstituciniu susitarimu.

ê 1049/2001 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

16. Siekiant, kad institucijų darbas būtų kuo atviresnis, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų sudaryti galimybę susipažinti ne tiktai su šių institucijų parengtais dokumentais, bet ir su jų gaunamais dokumentais. Ryšium su tuo, prisimenama, kad prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėtoje Deklaracijoje Nr. 35 numatyta, kad valstybė narė turi teisę prašyti Komisijos arba Tarybos neperduoti be jos išankstinio sutikimo iš tos valstybės kilusio Ö parengto Õ dokumento trečiosioms šalims.

ê 1049/2001 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

17. Iš esmės visi institucijų dokumentai turėtų būti prieinami visuomenei. Tačiau, išimties tvarka turėtų būti apsaugomi tam tikri visuomenės ir asmeniniai interesai. Institucijoms turėtų būti suteikta teisė apsaugoti savo vidaus konsultacijas ir svarstymus, kai yra būtina išlaikyti jų sugebėjimą vykdyti užduotis. Svarstydamos dėl išimčių išimtis, institucijos turėtų atsižvelgti į √ Bendrijos ∏ Sąjungos teisėje numatytus asmens duomenų apsaugos principus dėl asmeninių duomenų apsaugos visoje √ Europos ∏ Sąjungos veikloje.

ê 1049/2001 12 konstatuojamoji dalis

18. Visos taisyklės, reglamentuojančios susipažinimo su institucijų dokumentais galimybę, turėtų atitikti šį reglamentą.

ê 1049/2001 13 konstatuojamoji dalis

19. Siekiant visiškai užtikrinti teisę susipažinti su dokumentais, turėtų būti taikoma dviejų lygių administracinė procedūra, numatanti papildomą teisminio nagrinėjimo arba kreipimosi su skundu į ombudsmeną galimybę.

ê 1049/2001 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

20. Kiekviena institucija turėtų imtis visų reikiamų priemonių informuoti visuomenę apie naujas įsigaliojusias √ galiojančias ∏ nuostatas bei apmokyti savo personalą teikti pagalbą piliečiams, šiems naudojantis pagal šį reglamentą suteikiama teise. Kad piliečiai galėtų lengviau naudotis savo teisėmis, kiekviena institucija turėtų padaryti prieinamu savo dokumentų registrą prieinamą.

ê 1049/2001 15 konstatuojamoji dalis

21. Nors šiuo reglamentu nesiekiama keisti nacionalinių nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių galimybę susipažinti su dokumentais, tačiau yra akivaizdu, kad, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kuriuo grindžiami santykiai tarp institucijų ir valstybių narių, valstybės narės turėtų pasistengti siekti nekliudyti deramam šio reglamento taikymui ir turėtų gerbti institucijų saugumo taisykles.

ê 1049/2001 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

22. Šis reglamentas nepažeidžia galiojančios valstybių narių, teisminės valdžios institucijų ar tyrimo organų √ įstaigų ∏ teisės susipažinti su dokumentais.

ê 1049/2001 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

23. Pagal EB sutarties 255 straipsnio 3 dalį kiekviena institucija savo darbo tvarkos taisyklėse numato specialias nuostatas, reglamentuojančias galimybę susipažinti su jų dokumentais., Todėl, jei reikalinga, 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 93/731/EB dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais[24], 1994 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas 94/90/EAPB, EB, Euratomas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Komisijos dokumentais[25], 1997 m. liepos 10 d. Europos Parlamento sprendimas 97/632/EB, EAPB, Euratomas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento dokumentais[26] bei Šengeno dokumentų konfidencialumo taisyklės turėtų būti, jei reikia, pakeistos arba panaikintos,

ê 1049/2001

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio reglamento tikslas yra:

ê 1049/2001 (pritaikytas)

a) nustatyti EB sutarties 255 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos (toliau – institucijos) dokumentais principus, sąlygas bei visuomenės ar privačių interesų sąlygojamus apribojimus, kad √ visuomenei ∏ būtų užtikrinta √ suteikta ∏ kaip galima platesnė galimybė susipažinti susipažinimo su dokumentų √ tokiais dokumentais ∏ galimybė;

b) numatyti taisykles, kurios leistų kuo labiau palengvinti naudojimąsi šia teise,; ir

ê 1049/2001

c) skatinti gerą administracinę patirtį, susijusią su galimybe susipažinti su dokumentais.

2 straipsnis

Naudos gavėjai ir taikymo sritis

ê 1049/2001 (pritaikytas)

1. Bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamasis šiame reglamente nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų, susipažinti su institucijų dokumentais.

2. Institucijos gali, laikydamosi tų pačių principų, sąlygų ir apribojimų, leisti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, negyvenančiam arba neturinčiam registruotos buveinės valstybėje narėje, susipažinti su dokumentais.

32. Šis reglamentas taikomas visiems institucijos turimiems dokumentams, tai yra, jos parengtiems arba gautiems ir esantiems jos žinioje dokumentams √ , skirtiems klausimams, susijusiems su į jos atsakomybės sritį patenkančiomis politikos kryptimis, veikla ir sprendimais, ∏ visose Europos Sąjungos veiklos srityse susijusiems su visomis Europos Sąjungos veiklos sritimis.

ê 1049/2001

43. Nepažeidžiant 4 ir 9 straipsnių, dokumentai yra pateikiami visuomenei pagal raštišką paraišką arba tiesiogiai elektroniniu būdu arba per registrą. Visų pirma yra tiesiogiai prieinami pagal 12 straipsnį teisėkūros procese parengti arba gauti dokumentai.

54. Slapto pobūdžio, kaip apibūdinta 9 straipsnio 1 dalyje, dokumentams yra taikoma speciali tame straipsnyje numatyta procedūra.

ònaujas

5. Šis reglamentas netaikomas dokumentams, kuriuos pateikė teismams ne institucijos, o kitos šalys.

6. Nepažeidžiant pagal EB teisę suinteresuotoms šalims suteiktų konkrečių susipažinimo su dokumentais teisių, dokumentai, kurie yra administracinio tyrimo arba procedūros, susijusios su individualiu aktu, dokumentų dalis, yra neprieinami visuomenei, kol nepabaigiamas tyrimas arba kol aktas netampa galutiniu. Visuomenei nesuteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kuriuose yra informacijos, kurią institucija surinko arba gavo iš fizinių arba juridinių asmenų, atlikdama tokius tyrimus.

ê 1049/2001

67. Šis reglamentas nepažeidžia visuomenės teisės visuomenei susipažinti su institucijų turimais dokumentais, kurie gali kilti iš tarptautinės teisės dokumentų arba juos įgyvendinančių institucijų aktų.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys apibrėžimai

Šiame reglamente:

ê 1049/2001 (pritaikytas)

ðnaujas

a) "dokumentas" – bet kuria forma (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateiktas turinys, susijęs su į institucijos atsakomybės sferą įeinančia politika, veikla ir sprendimais ð , kurį institucija parengė ir oficialiai persiuntė vienam arba daugiau gavėjų, arba kitaip užregistruotas arba gautas institucijos; elektroninėje laikmenoje, tvarkymo ir paieškos sistemose esantys duomenys yra dokumentai, jeigu juos galima atspausdinti arba padaryti jų elektroninę kopiją, naudojantis turimomis sistemos naudojimo priemonėmis ï ;

b) "trečioji šalis" – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, nepriklausantis atitinkamai institucijai, įskaitant valstybes nares, kitas Bendrijos arba ne Bendrijos institucijas ir įstaigas bei trečiąsias valstybes.

ê 1049/2001

ðnaujas

4 straipsnis

Išimtys

1. Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga: a) visuomenės intereso, susijusio su:

a) visuomenės saugumu, ð įskaitant fizinių ir juridinių asmenų saugumą, ï

b) gynybos ir kariniais reikalais,

c) tarptautiniais santykiais,

d) Bendrijos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika;,

ònaujas

e) aplinka, pvz., retų rūšių reprodukcijos vietomis.

ê 1049/2001

b) individo privatumu ir neliečiamumu, ypač pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus.

2. Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

ê 1049/2001 (pritaikytas)

a) komercinių fizinių arba juridinių asmenų komercinių interesų, įskaitant intelektinės nuosavybės,

√ b) intelektinės nuosavybės teisių, ∏

ê 1049/2001 (pritaikytas)

ðnaujas

(c) √ teisinės pagalbos ir ∏ teismo proceso ð , arbitražo ir ginčų sprendimo procedūrų ï ir,

d) inspekcijų √ tikrinimo ∏ , tyrimų ir audito tikslų,

ònaujas

e) atrankos procedūrų objektyvumo ir nešališkumo.

ê 1049/2001 (pritaikytas)

ðnaujas

nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

3. Galimybė susipažinti su √ toliau išvardytais dokumentais ∏ institucijos parengtais dokumentais, skirtais vidaus naudojimui arba su institucijoje gautais dokumentais, susijusiais su tokiu klausimu dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo, nesuteikiama, jei √ jų ∏ dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos √ institucijų ∏ sprendimų priėmimo procesui: , nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

√ a) dokumentais, susijusiais su klausimu, dėl kurio nebuvo priimta sprendimo, ∏

√ b) dokumentais ∏ Galimybė susipažinti su dokumentu, kuriame √ kuriuose ∏ pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti minimos institucijos √ šių institucijų vidaus ∏ svarstymų ir preliminarių konsultacijų viduje dalimi, nesuteikiama netgi po to, kai sprendimas jau yra priimtas, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

√ 4. Išimtys pagal 2 ir 3 dalį taikomos, nebent atskleidimo reikalautų svarbesnis viešasis interesas. ∏ ð 2 dalies a punkto atveju manoma, kad yra svarbesnis visuomenės interesas atskleisti informaciją, jeigu ji susijusi su teršalų išmetimu į aplinką. ï

ònaujas

5. Valstybines pareigas einančių asmenų, valstybės tarnautojų ir suinteresuotųjų asmenų atstovų vardai, pavardės, prievardžiai ir pareigos, susiję su jų profesine veikla atskleidžiami, išskyrus atvejus, kai tam tikromis aplinkybėmis šios informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų tokius asmenis. Kiti asmens duomenys atskleidžiami laikantis teisėto tokių duomenų tvarkymo sąlygų, nustatytų EB teisės aktuose dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis.

ê 1049/2001 (pritaikytas)

6. Jei kuri nors iš išimčių yra taikoma tiktai kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys √ paviešinamos ∏ yra išduodamos.

7. Šio straipsnio 1–3 dalyse √ Šiame straipsnyje ∏ numatytos išimtys yra taikomos tiktai tokiam laikotarpiui, kai toks draudimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į dokumento turinį. Išimtys gali √ būti taikomos ∏ galioti ne ilgiau kaip 30 metų. Kalbant apie dokumentus, kuriems išimtys √ taikomos ∏ galioja dėl privatumo √ asmens duomenų apsaugos ∏ ar komercinių interesų, taip pat slapto pobūdžio dokumentų atveju, išimtys, jei reikia, gali būti taikomos ir pasibaigus šiam laikotarpiui.

5 straipsnis

ê 1049/2001 (pritaikytas)

√ Konsultacijos ∏

41. Kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus, institucija konsultuojasi su trečiąja šalimi, siekdama nustatyti, ar taikytina išimtis, numatyta šio 4 straipsnyje straipsnio 1 arba 2 dalyje, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas.

5. Valstybė narė gali prašyti, kad institucija neatskleistų iš tos valstybės narės kilusio dokumento be jos išankstinio sutikimo.

ònaujas

2. Jeigu prašymas susijęs su dokumentu, kurį parengė valstybė narė, išskyrus dokumentus, perduotus vykstant teisės akto arba bendro taikymo teisinės galios neturinčio akto priėmimo procedūrai, konsultuojamasi su tos valstybės narės valdžios institucijomis. Dokumentą turinti institucija atskleidžia jį, išskyrus atvejus, kai valstybė narė pateikia priežastis, dėl kurių jis turėtų likti neatskleistas, remdamasi išimtimis, nurodytomis 4 straipsnyje, arba konkrečiomis savo teisės nuostatomis, draudžiančiomis atskleisti atitinkamą dokumentą. Institucija įvertina valstybės narės pateiktų priežasčių tinkamumą – kiek jos pagrįstos šiame reglamente nustatytomis išimtimis.

ê 1049/2001 (pritaikytas)

5 straipsnis

Dokumentai valstybėse narėse

3. Jei valstybė narė gauna paraišką dėl jos turimo √ dokumento ∏ iš dokumentą √ jį ∏ parengusios institucijos, ta valstybė narė, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas, konsultuojasi su minima susijusia institucija, kad galėtų priimti sprendimą, kuris nekliudytų siekti nepakenktų šio reglamento tikslų tikslams. Arba valstybė narė gali nukreipti paraišką į tą instituciją.

ê 1049/2001 (pritaikytas)

ðnaujas

6 straipsnis

Paraiškos

1. Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateikiama bet kuria raštiška forma, įskaitant elektroninę elektronine, viena iš EB sutarties 314 straipsnyje minimų kalbų, ir formuluojama pakankamai tiksliai bei pakankamai tiksliai nurodant dokumentą, kad institucija galėtų dokumentą jį identifikuoti. Pareiškėjas nebūtinai turi nurodyti paraiškos pateikimo priežastį.

2. Jei paraiška nėra pakankamai konkreti arba ð jeigu prašomų dokumentų neįmanoma identifikuoti ï, institucija kreipiasi į pareiškėją, kad patikslintų paraišką, bei padeda jam tai padaryti, pavyzdžiui, suteikdama informaciją, kaip naudotis viešuoju dokumentų registru. ð 7 ir 8 straipsniuose nustatyti terminai pradedami taikyti institucijai gavus prašytus paaiškinimus. ï

3. Tuo atveju, kai paraiškoje prašoma labai ilgo dokumento, arba ji susijusi su labai dideliu skaičiumi dokumentų, atitinkama institucija gali neformaliai pasitarti su pareiškėju, kad būtų surastas teisingas ð ir praktiškas ï sprendimas.

4. Institucija teikia informaciją bei pagalbą piliečiams apie tai kaip ir kur pateikti paraiškas dėl galimybės susipažinti su dokumentais.

7 straipsnis

Pirminės paraiškos tvarkymas

1. Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais yra dokumentu √ nagrinėjama ∏ vykdoma nedelsiant. Prašytojui √ Pareiškėjui ∏ išsiunčiamas patvirtinimas apie paraiškos gavimą. Per 15 darbo dienų nuo paraiškos užregistravimo, institucija arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir per tą laikotarpį suteikia tokią galimybę pagal 10 straipsnį, arba pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį bei informuoja jį apie jo teisę pateikti pakartotinę paraišką pagal šio straipsnio 2 4dalį.

32 . Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali būti pratęstas 15 darbo dienų, su sąlyga, kad pareiškėjui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys.

23. Visiško arba dalinio atsisakymo atveju pareiškėjas gali per 15 darbo dienų nuo institucijos atsakymo gavimo pateikti pakartotinę paraišką, prašydamas, kad institucija dar kartą peržiūrėtų savo poziciją.

44. Institucijai neatsiuntus atsakymo per nurodytą laikotarpį, prašytojas pareiškėjas turi teisę pateikti kartotinę paraišką.

8 straipsnis

Kartotinės Pakartotinės paraiškos tvarkymas

ê 1049/2001 (pritaikytas)

ðnaujas

1. Kartotinė Pakartotinė paraiška nagrinėjama yra vykdoma nedelsiant. Per 15 ð 30 ï darbo dienų nuo tokios paraiškos užregistravimo, institucija arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir per tą laikotarpį suteikia tokią galimybę pagal 10 straipsnį, arba prašytojui pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį. Visiško arba dalinio atsisakymo atveju institucija informuoja prašytoją pareiškėją apie tai, kokiomis priemonėmis jis gali ginti savo teises, tai yra: jis gali pradėti teisminį procesą prieš instituciją ir (arba) paduoti skundą ombudsmenui atitinkamai EB sutarties 230 ir 195 straipsniuose numatytomis sąlygomis.

ê 1049/2001

22. Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali būti 15 darbo dienų pratęstas su sąlyga, kad pareiškėjui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys.

ònaujas

3. Visiško arba dalinio atsisakymo atveju pareiškėjas gali pateikti ieškinį prieš instituciją Pirmosios instancijos teismui ir (arba) paduoti skundą Europos ombudsmenui atitinkamai EB sutarties 230 ir 195 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

ê 1049/2001

34. Jei institucija per nurodytą laikotarpį neatsiunčia atsakymo, tai laikoma neigiamu atsakymu, ir prašytojas pareiškėjas turi teisę pradėti teisminį procesą prieš instituciją ir (arba) paduoti skundą ombudsmenui pagal atitinkamas EB sutarties nuostatas.

ê 1049/2001 (pritaikytas)

9 straipsnis

Slapto pobūdžio dokumentams taikoma tvarka

1. Slapto pobūdžio dokumentais yra laikomi iš institucijų arba jų įsteigtų agentūrų, iš valstybių narių, trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų kilę √ parengti ∏ dokumentai, kurie, priklausomai nuo atitinkamos institucijos taisyklių, klasifikuojami kaip „TRÈS SECRET/TOP SECRET“ (YPATINGAI SLAPTI), „SECRET“ (SLAPTI) arba „CONFIDENTIEL“ (KONFIDENCIALŪS), ir kurie gina esminius Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesus 4 straipsnio 1 dalies a punkte minimose srityse, ypač susijusius su visuomenės saugumu, gynyba ir kariniais reikalais.

2. Paraiškas dėl galimybės susipažinti su slapto pobūdžio dokumentais 7 ir 8 straipsniuose numatyta tvarka gali tvarkyti tiktai tie asmenys, kurie turi teisę susipažinti su tais dokumentais. Šie asmenys, nepažeisdami 11 straipsnio 2 dalies, taip pat sprendžia, kurios su slapto pobūdžio dokumentais susijusios nuorodos, turi √ gali ∏ būti pateikiamos viešajame registre.

3. Slapto pobūdžio dokumentai registruojami registre ir √ paviešinami ∏ išduodami tiktai esant dokumento parengėjo sutikimui.

4. Institucija, nusprendusi neduoti leidimo susipažinti su slapto pobūdžio dokumentu, nurodo tokio savo sprendimo priežastis, nepažeisdama 4 straipsniu ginamų interesų.

5. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad, tvarkant su slapto pobūdžio dokumentais susijusias paraiškas būtų laikomasi šiame ir 4 straipsniuose nustatytų principų.

6. Visuomenė turi teisę susipažinti su institucijų taisyklėmis, susijusiomis su slapto pobūdžio dokumentais √ Institucijų taisyklės, susijusios su slapto pobūdžio dokumentais, skelbiamos viešai ∏ .

7. Komisija ir Taryba teikia su slapto pobūdžio dokumentais susijusią informaciją Europos Parlamentui pagal tarp šių institucijų priimtus susitarimus.

10 straipsnis

Galimybės susipažinti su dokumentais realizavimas pateikus paraišką

ê 1049/2001 (pritaikytas)

1. Prašytojui Pareiškėjui suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, leidžiant juos peržiūrėti vietoje arba atsiunčiant kopiją, įskaitant ir, jei įmanoma, elektroninę kopiją, pagal prašytojo pareiškėjo pasirinkimą. Kopijų gamybos ir siuntimo išlaidos gali būti pateikiamos apmokėti prašytojui. Šis mokestis neturi viršyti realių kopijų gamybos ir persiuntimo išlaidų. Susipažinimas su dokumentu vietoje mažiau nei 20 puslapių A4 formato kopijų ir tiesioginis priėjimas prie dokumentų elektroniniu būdu arba per registrą yra nemokamas.

2. Jei atitinkama institucija dokumentą jau buvo paskelbusi dokumentas √ viešai prieinamas ∏ ir prašytojas pareiškėjas gali jį lengvai gauti, ši institucija gali įvykdyti savo pareigą užtikrinti galimybę susipažinti su dokumentais informuodama pareiškėją prašytoją, kaip gauti prašomą dokumentą.

ê 1049/2001 (pritaikytas)

3. Dokumentai pateikiami tuo pavidalu √ turima versija ∏ ir forma (įskaitant elektroniniu būdu), arba alternatyviu formatu, pavyzdžiui, Brailio raštu, stambiais rašmenimis √ arba įrašo forma ∏ (spaudos ar mašinraščio), visiškai atsižvelgiant į prašytojo √ pareiškėjo ∏ pageidavimus.

ê 1049/2001 (pritaikytas)

√ 4. Kopijų gamybos ir siuntimo išlaidos gali būti pateikiamos apmokėti pareiškėjui prašytojui. Šis mokestis neturi viršyti realių kopijų gamybos ir persiuntimo išlaidų. Susipažinimas su dokumentu vietoje, mažiau nei 20 puslapių A4 formato kopijų ir tiesioginis priėjimas prie dokumentų elektroniniu būdu arba per registrą yra nemokamas. ∏

ònaujas

5. Šiuo reglamentu nenukrypstama nuo konkrečių sąlygų, reglamentuojančių galimybę susipažinti su dokumentais, nustatytų EB arba nacionalinės teisės aktuose, pvz., mokesčio mokėjimo.

ê 1049/2001 (pritaikytas)

11 straipsnis

Registrai

1. Siekiant užtikrinti piliečių teisių pagal šį reglamentą veiksmingumą, kiekviena institucija suteikia visuomenei galimybę susipažinti su jos dokumentų registru. Registras turėtų būti prieinamas elektroniniu būdu. Nuorodos apie į dokumentus registre įrašomos nedelsiant.

2. Prie kiekvieno dokumento registre pateikiamas nuorodos numeris (įskaitant, kur tinka, ir tarpinstitucinę nuorodą nuoroda), dokumento tema ir (arba) trumpas jo turinio aprašymas bei data, kada jis buvo gautas arba surašytas ir įtrauktas į registrą. Įrašai daromi tokiu būdu, kad nepakenktų 4 straipsnyje nurodytų interesų apsaugai.

3. Institucijos nedelsdamos imasi priemonių parengti √ sukurti ∏ registrą, kuris pradėtų veikti nuo 2002 m. birželio 3 d.

12 straipsnis

ê 1049/2001 (pritaikytas)

Susipažinimas su dokumentais tiesiogiai elektroniniu būdu arba per registrą

1. Institucijos sudaro galimybes, kad dokumentai, kiek įmanoma, būtų tiesiogiai prieinami visuomenei elektroniniu būdu arba per registrą pagal atitinkamos institucijos taisykles.

21. Visų pirma √ Laikantis 4 ir 9 straipsnio nuostatų, ∏ √ visuomenei ∏ turėtų būti tiesiogiai prieinami, laikantis 4 ir 9 straipsnio nuostatų, turėtų būti teisėkūros dokumentai, tai yra, valstybėse narėse juridinę galią turinčių arba jas saistančių dokumentai, parengti arba gauti √ ES teisės ∏ aktų arba √ bendro taikymo teisinės galios neturinčių aktų ∏ priėmimo procese parengti arba gauti dokumentai.

32. √ Kur įmanoma, užtikrinama tiesioginė elektroninė prieiga prie dokumentų ∏ tiesiogiai turėtų būti prieinami kiti dokumentai, ypač susiję susijusių su plėtros politika ar strategija √ politikos arba strategijos plėtojimu ∏ .

ê 1049/2001

43. Kai per registrą nesuteikiama galimybė tiesiogiai susipažinti su dokumentais, registre, jei įmanoma, nurodoma dokumento buvimo vieta.

ònaujas

4. Kiekviena institucija savo darbo tvarkos taisyklėse apibrėžia su kokiais kitų kategorijų dokumentais visuomenė gali tiesiogiai susipažinti.

ê 1049/2001 (pritaikytas)

13 straipsnis

Skelbimas Oficialiajame leidinyje

1. Be EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Euratomo sutarties 163 straipsnio pirmoje pastraipoje minimų teisės aktų, Oficialiajame leidinyje , laikantis šio reglamento 4 ir 9 straipsnių nuostatų, skelbiami šie dokumentai:

a) Komisijos pasiūlymai;

b) Tarybos bendros pozicijos, priimtos pagal EB sutarties 251 ir 252 straipsniuose nurodytą procedūrą bei šias bendras pozicijas pagrindžiančios priežastys, taip pat Europos Parlamento pozicijos šiose procedūrose;

c) pagrindų sprendimai bei ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai;

d) Tarybos sudarytos konvencijos pagal ES sutarties 34 straipsnio 2 dalį;

e) Valstybių valstybių narių pasirašytos konvencijos ES √ EB ∏ sutarties 293 straipsnio pagrindu;

f) Bendrijos, arba pagal ES sutarties 24 straipsnį, sudaryti tarptautiniai susitarimai.

2. Jei įmanoma, Oficialiajame leidinyje spausdinami šie dokumentai:

a) Tarybai pateiktos valstybės narės iniciatyvos pagal EB sutarties 67 straipsnio 1 dalį arba pagal ES sutarties 34 straipsnio 2 dalį;

b) ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje minimos bendros pozicijos;

c) direktyvos, išskyrus nurodytas EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sprendimai, išskyrus nurodytus EB sutarties 254 straipsnio 1 dalyje, rekomendacijos ir nuomonės.

3. Kiekviena institucija gali savo darbo tvarkos taisyklėse numatyti, kokie dar dokumentai skelbtini Oficialiajame leidinyje .

14 straipsnis

Informacija

1. Kiekviena institucija imasi reikalingų priemonių informuoti visuomenę apie teises, kuriomis ji gali naudotis pagal šį reglamentą.

2. Valstybės narės bendradarbiauja su institucijomis, teikdamos informaciją piliečiams.

15 straipsnis

Administracinė veikla √ patirtis ∏ institucijose

1. Institucijos plėtoja gerą administracinę √ patirtį ∏ veiklą, siekiant siekdamos lengviau √ padėti ∏ įgyvendinti šiuo reglamentu garantuojamą teisę susipažinti su dokumentais.

2. Institucijos įsteigia tarpinstitucinį komitetą, kuris nustatytų geriausią administracinę √ patirtį ∏ veiklą, spręstų galimus konfliktus bei aptartų tolesnį visuomenės teisės susipažinti su dokumentais plėtojimą.

ê 1049/2001 (pritaikytas)

ðnaujas

16 straipsnis

Dokumentų atkūrimas √ atgaminimas ∏

Šiuo reglamentu nepažeidžiamos jokios galiojančios autorinių teisių normos, kurios gali riboti trečiosios šalies teisę ð gauti dokumentų kopijas arba ï atkurti √ atgaminti ∏ arba naudoti √ paviešintus ∏ išduotus dokumentus.

ê 1049/2001 (pritaikytas)

17 straipsnis

Ataskaitos

1. Kiekviena institucija kasmet spausdina √ praėjusių metų ∏ ataskaitą apie praėjusius metus, kur taip pat nurodytas atvejų, kai institucija nesuteikė galimybės susipažinti su dokumentais, skaičius, tokio atsisakymo priežastys bei į registrą neįtrauktų slapto pobūdžio dokumentų skaičius.

2. Ne vėliau kaip iki 2004 m. sausio 31 d. Komisija paskelbia ataskaitą apie šio reglamento principų įgyvendinimą ir pateikia rekomendacijas, įskaitant, jei reikia, pasiūlymus dėl šio reglamento pataisų bei priemonių, kurių turi imtis institucijos, veiksmų programą.

18 straipsnis

Taikymo priemonės

1. Kiekviena institucija suderina savo darbo tvarkos taisykles su šio reglamento nuostatoms. Tokie pataisymai įsigalioja nuo 2001 m. gruodžio 3 d.

2. Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo Komisija išnagrinėja 1983 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei[27] atitikimą šiam reglamentui, kad būtų kaip įmanoma geriau užtikrintas dokumentų išsaugojimas ir archyvavimas.

3. Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo Komisija išnagrinėja galiojančių susipažinimą su dokumentais reglamentuojančių taisyklių atitikimą šiam reglamentui.

ê

18 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 panaikinamas nuo [...].

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateikiamą atitikčių lentelę.

ê 1049/2001 (pritaikytas)

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią √ dvidešimtą ∏ dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų √ Sąjungos ∏ oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2001 m. gruodžio 3 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

⎡

PRIEDAS

ATITIKčIų LENTELė

Reglamentas 1049/2001 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

2 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio 2 dalis | - |

2 straipsnio 3 dalis | 2 straipsnio 2 dalis |

2 straipsnio 4 dalis | 2 straipsnio 3 dalis |

2 straipsnio 5 dalis | 2 straipsnio 4 dalis |

- | 2 straipsnio 5 dalis |

- | 2 straipsnio 6 dalis |

2 straipsnio 6 dalis | 2 straipsnio 7 dalis |

3 straipsnis | 3 straipsnis |

4 straipsnio 1 dalies a punktas | 4 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnio 1 dalies b punktas | 4 straipsnio 5 dalis |

4 straipsnio 2 dalis | 4 straipsnio 2 dalis |

4 straipsnio 3 dalis | 4 straipsnio 3 dalis |

4 straipsnio 4 dalis | 5 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnio 5 dalis | 5 straipsnio 2 dalis |

- | 4 straipsnio 4 dalis |

4 straipsnio 6 dalis | 4 straipsnio 6 dalis |

4 straipsnio 7 dalis | 4 straipsnio 7 dalis |

5 straipsnis | 5 straipsnio 3 dalis |

6 straipsnis | 6 straipsnis |

7 straipsnis | 7 straipsnis |

8 straipsnis | 8 straipsnis |

9 straipsnis | 9 straipsnis |

10 straipsnis | 10 straipsnis |

11 straipsnis | 11 straipsnis |

12 straipsnis | 12 straipsnis |

13 straipsnis | 13 straipsnis |

14 straipsnis | 14 straipsnis |

15 straipsnis | 15 straipsnis |

16 straipsnis | 16 straipsnis |

17 straipsnio 1 dalis | 17 straipsnis |

17 straipsnio 2 dalis | - |

18 straipsnis | - |

- | 18 straipsnis |

- | 19 straipsnis |

- | Priedas |

[1] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[2] 2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos posėdžio protokolas, 6 punktas; taip pat žr. dokumentus SEK(2005) 1300 ir SEK(2005) 1301.

[3] P6_A (2006) 052.

[4] Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, priimta Orhuse, Danijoje, 1998 m. birželio 25 d.2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams, (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).

[5] Žalioji knyga „Galimybė visuomenei susipažinti su Europos bendrijos institucijų turimais dokumentais – Apžvalga“, KOM(2007) 185.

[6] Visa konsultavimosi rezultatų ataskaita paskelbta 2008 m. sausio 16 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SEK(2008) 29; visi atsakymai paskelbti tam skirtoje svetainėje http://ec.europa.eu/transparency/revision/index_en.htm.

[7] Sprendimas The Bavarian Lager Company Ltd prieš Komisiją , 194/04, dar nepaskelbta.

[8] 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

[9] Sprendimas Švedija ir kiti prieš Komisiją , C-64/05 P, dar nepaskelbta, apeliacija dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo IFAW Internationaler Tierschutz-Fonds gGmbH prieš Komisiją , T-168/02, [2004] Rink., p. II-4135.

[10] Sprendimas Verein für Konsumenteninformation prieš Komisiją , T-2/03, [2005] Rink., p. II-1121.

[11] 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Association de la Presse Internationale asbl prieš Komisiją , T-36/04, dar nepaskelbta.

[12] 2006 m. liepos 6 d. sprendimas sujungtose bylose Franchet and Byk prieš Komisiją , T-391/03 ir T-70/04, Rink. [2006], p. II-2023.

[13] Žr. 5 išnašą.

[14] Žr. Reglamento 1/2003 (konkurencija) 27, 28 and 30 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 384/96 (antidempingo) 6 straipsnio 7 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį, Reglamento (EB) Nr. 2026/97 (antisubsidijų) 11 straipsnio 7 dalį ir 24 straipsnio 2 dalį, Reglamento (EB) Nr. 3285/94 (apsaugos priemonių) 6 straipsnio 2 dalis ir Reglamento (EB) Nr. 519/94 (apsaugos priemonių valstybių, kurios nėra PPO narės, atžvilgiu) 5 straipsnio 2 dalis.

[15] OL C […], […], p. […].

[16] OL C […], […], p. […].

[17] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[18] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[19] KOM(2004) 45.

[20] [ …]

[21] KOM(2007) 185.

[22] OL L 264, 2006 9 25, p. 13.

[23] OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[24] OL L 340, 1993 12 31, p. 43. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2000/527/EB (OL L 212, 2000 8 23, p. 9).

[25] OL L 46, 1994 2 18, p. 58. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 96/567/EB, EAPB, Euratomas (OL L 247, 1996 9 28, p. 45).

[26] OL L 263, 1997 9 25, p. 27.

[27] OL L 43, 1983 2 15, p. 1.