52008PC0134

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 11.3.2008

KOM(2008) 134 galutinis

2008/0055 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

iš dalies keičianti Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Susirūpinusi dėl to, kad iš laivų į jūrą pernelyg dažnai neteisėtai išmetami teršalai ir dėl didelio per avarijas išsiliejusio naftos kiekio, Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 80 straipsnio 2 dalimi, 2003 m. pateikė pasiūlymą priimti direktyvą „dėl taršos iš laivų ir dėl sankcijų, įskaitant baudžiamąsias sankcijas, įvedimo už taršos deliktus“, o vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 29 ir 31 straipsniais bei 34 straipsnio 2 dalies b punktu – pasiūlymą priimti pamatinį sprendimą „dėl baudžiamosios teisės sistemos stiprinimo, įgyvendinant teršimui iš laivų taikomą teisę“. Direktyvos pasiūlyme buvo numatyta, kad tarša iš laivų turėtų būti laikoma nusikalstama veika, už kurią taikomos baudžiamosios sankcijos. Pasiūlymu priimti pamatinį sprendimą visų pirma buvo siekiama suderinti baudžiamųjų sankcijų dydį.

Šiomis dviem priemonėmis Komisija pasiūlė sankcijų pobūdį (baudžiamoji sankcija) ir rūšį (laisvės atėmimo bausmė ar bauda) reglamentuojančias nuostatas įtraukti į Bendrijos teisės aktą, o baudžiamosios sankcijos dydį reglamentuojančias nuostatas – į tarpvyriausybinį teisės aktą. Derantis dėl pasiūlymų, išsiskyrė Europos Sąjungos institucijų nuomonės dėl baudžiamosios teisės klausimų priskyrimo pirmajam ir trečiajam ramsčiui. Galiausiai 2005 m. buvo priimti tokie du teisės aktai:

Direktyvoje 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo tiksliai apibrėžiama pažeidimų sąvoka ir įtvirtinama taisyklė, kad už juos turi būti „taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, kurios gali apimti baudžiamąsias ar administracines sankcijas“. Baudžiamųjų sankcijų pobūdis, rūšis arba dydis buvo numatytas lygiagrečiai rengtame Pamatiniame sprendime 2005/667/TVR.

2005 m. rugsėjo 13 d. sprendime (byla C-176/03) Europos Teisingumo Teismui (ETT) konstatavus, kad tam tikromis aplinkybėmis Bendrijos teisės aktų leidėjas gali numatyti tam tikras su baudžiamąja teise susijusias priemones, Komisija nusprendė pradėti Pamatinio sprendimo 2005/667/TVR panaikinimo procedūrą, kadangi jis buvo priimtas remiantis neteisingu teisiniu pagrindu (byla C-440/05).

2007 m. spalio 23 d. ETT panaikino pamatinį sprendimą ir konstatavo, kad jo straipsniai, skirti nusikalstamos veikos apibrėžčiai ir bausmių pobūdžiui (2, 3 ir 5 straipsniai), galėjo būti priimti remiantis EB sutarties 80 straipsnio 2 dalimi ir kad pamatinis sprendimas prieštarauja ES sutarties 47 straipsniui, nes pažeidžia Bendrijai priskirtą kompetenciją.

2007 m. spalio 23 d. ETT panaikinus pamatinį sprendimą atsiradusi teisės spraga, susijusi su vienodu požiūriu į galimas sankcijas, taikomas kovojant su jūrų tarša, turi būti užpildyta nuostatomis, priimtomis remiantis tinkamu teisiniu pagrindu, t. y. EB sutarties 80 straipsnio 2 dalimi.

Sankcijų sistema siekiama užkirsti kelią retiems taršos atvejams, kai laivo operatoriaus veiksmai laikomi netinkamais ir už juos taikytinos baudžiamosios sankcijos. Ši sistema bus naudinga operatoriams, kurie laikosi taisyklių, nes bus sudarytos sąlygos veiksmingai patraukti atsakomybėn nedidelę grupę asmenų, kenkiančių laivybos reputacijai.

Siūlomos priemonės būtinos norint užtikrinti, kad Bendrijos jūrų saugos nuostatos būtų visapusiškai veiksmingos, dėl tokių priežasčių:

- Priimant Tarybos pamatinį sprendimą 2005/667/TVR, valstybės narės vieningai pritarė tam, kad teršalų išmetimas iš laivų turėtų būti laikomas nusikalstama veika, jei tai padaroma tyčia, dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. ETT panaikinus šį pamatinį sprendimą, Komisija siūlo pritaikyti direktyvą, nekeičiant jos esmės, į ją įtraukiant minėtas pamatinio sprendimo nuostatas ir taip užtikrinant veiksmingesnį jos įgyvendinimą (atsižvelgiant į ETT paskirtį užtikrinti pagal pirmąjį ramstį priimtų teisės aktų laikymąsi ir vienodą aiškinimą).

- Sankcijų sistema, numatyta Direktyvoje 2005/35/EB, tik iš dalies įgyvendinama Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL). Norint užtikrinti, jog sankcijos būtų „pakankamai griežtos, kad užkirstų kelią“ potencialių teršėjų daromiems pažeidimams, kaip nurodyta MARPOL 4 straipsnio 4 dalyje, reikėtų sustiprinti atgrasomąjį sankcijų sistemos poveikį ir dar įtikinamiau įspėti potencialius teršėjus[1]. Be to, nusikalstamos veikos tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, taip pat teisminis valstybių narių bendradarbiavimas gali būti labai reikšmingas ir veiksmingesnis nei administracinės priemonės.

- Kai kurios valstybės narės, visų pirma pakrančių valstybės, neseniai sugriežtino savo baudžiamųjų sankcijų sistemą. Jų apdairumas taikant prevencijos priemones, griežtos baudžiamųjų teismų skiriamos sankcijos ir tokių atvejų viešinimas padėjo gerokai sumažinti neteisėto teršalų išmetimo skaičių. Kad pažeidėjai Europos Bendrijoje negalėtų išvengti atsakomybės, nepaprastai svarbu, kad visos valstybės narės – tiek valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, tiek uosto valstybė ir (arba) pakrantės valstybė – laikytųsi to paties požiūrio.

Bendrosios aplinkybės

Ekologiniai nusikaltimai yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos problemų. Per 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje vykusį susitikimą Europos Vadovų Taryba paragino susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos ir sankcijų apibrėžties, sutelkiant dėmesį į tam tikras ypač svarbias sritis, pavyzdžiui, ekologinius nusikaltimus. 2002 m. lapkričio mėn. nuskendus tanklaiviui „Prestige“, 2002 m. gruodžio 12 ir 13 d. susitikime Kopenhagoje Europos Vadovų Taryba pareiškė, jog Europos Sąjunga pasiryžusi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta naujų nelaimių. Visų pirma Taryba pritarė Komisijos ketinimui įvertinti, ar reikalingos naujos specialios priemonės, įskaitant priemones, susijusias su atsakomybe ir adekvačiomis sankcijomis. 2002 m. gruodžio 19 d. posėdyje Teisingumo ir vidaus reikalų taryba priėmė deklaraciją, kurioje ji įsipareigoja apsvarstyti visas papildomas priemones, skirtas nuo taršos apsaugoti aplinką, ypač jūras, pasitelkiant baudžiamosios teisės normas.

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Pasiūlymas grindžiamas Direktyva 2005/35/EB, į jį įtrauktos esminės panaikinto Pamatinio sprendimo 2005/667/TVR nuostatos.

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Direktyvos pasiūlyme laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma, ji buvo parengta vadovaujantis Chartijos VI antraštinėje dalyje įtvirtintais teisingumo principais ir ja siekiama, kad aukštas aplinkosaugos lygis būtų integruotas į Sąjungos politiką laikantis tvaraus vystymosi principo, kaip nustatyta Chartijos 37 straipsnyje.

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šiuo atveju nebuvo būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, nes šiame pasiūlyme išdėstomos tos pačios nuostatos, kurioms Taryba vieningai pritarė šiuo metu jau panaikintame pamatiniame sprendime. Be to, 2005 m. spalio 23 d. Europos Teisingumo Teismui panaikinus Pamatinį sprendimą 2005/667/TVR, atsirado teisės spraga, susijusi su vienodu požiūriu į galimas sankcijas, taikomas kovojant su jūrų tarša, kuri turi būti kuo skubiau užpildyta.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

Poveikio vertinimas

Manoma, kad poveikio vertinimas nėra būtinas, nes šiuo pasiūlymu į Bendrijos teisę tik perkeliamos nuostatos, kurioms Taryba vieningai pritarė šiuo metu jau panaikintame Pamatiniame sprendime 2005/667/TVR.

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Siūlomoje direktyvoje pažeidimas, nurodytas Direktyvos 2005/35/EB 4 straipsnyje, apibrėžiamas kaip nusikalstama veika.

Kurstymas vykdyti tokią veiklą ir bendrininkavimas taip pat turėtų būti laikomas nusikalstama veika.

Už nusikalstamą veiką turėtų būti skiriamos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos, kurios fizinių asmenų atžvilgiu turėtų būti baudžiamojo pobūdžio. Veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos turėtų būti taikomos ir juridiniams asmenims, jei jie pagal šią direktyvą laikytini kaltais.

Teisinis pagrindas

Šios direktyvos nuostatos susijusios su jūrų transportu. Todėl teisiniu pagrindu pasirinkta EB sutarties 80 straipsnio 2 dalis.

Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas, nes pasiūlymas nepatenka į išimtinę Bendrijos kompetenciją.

Šio pasiūlymo tikslų valstybės narės negali pasiekti tinkamai dėl tokių priežasčių:

Jūrų tarša paprastai sukelia tarptautinio masto žalą. Todėl labai svarbu, kad valstybės narės susitartų, kokie jūrų taršos pažeidimai laikomi nusikalstama veika, ir kad už juos būtų skiriamos baudžiamosios sankcijos, bent jau kai nusikalstamą veiką padaro fiziniai asmenys. Skirtingi nacionaliniai požiūriai šiuo klausimu trukdo veiksmingam teisminiam bendradarbiavimui ir sudaro sąlygas pažeidėjams išvengti baudžiamojo persekiojimo.

Kadangi jūrų tarša dažnai sukelia tarptautinių padarinių, o pažeidėjai veikia tarptautiniu mastu, vien valstybių narių priemonių nepakaktų norint išspręsti šią problemą.

Pasiūlyme iškeltus tikslus galima lengviau pasiekti veikiant Bendrijos lygiu dėl tokių priežasčių:

Minimalūs nusikalstamos veikos sudėties standartai ir baudžiamosioms sankcijoms, taikomoms fiziniams asmenims, keliami reikalavimai turi būti nustatyti Bendrijos lygiu. Tai užtikrins, kad už taršos iš laivų deliktus bus panašiai baudžiama visose valstybėse narėse, o pažeidėjai Europos Sąjungoje negalės išvengti baudžiamojo persekiojimo.

Siūlomoje direktyvoje tik minimaliai derinamas veikos, kuri bet kuriuo atveju turėtų būti laikoma nusikalstama, kvalifikavimas ir numatomas tik bendras reikalavimas baudžiamąsias sankcijas taikyti fiziniams asmenims. Valstybėms narėms paliekama teisė savo nuožiūra spręsti, ar taikyti baudžiamąsias sankcijas juridiniams asmenims.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl tokių priežasčių:

Pasirinkta priemonė yra direktyva, kuri užtikrina valstybėms narėms plačią diskreciją ją įgyvendinant, taip pat nustatant sankcijų rūšis ir dydį. Nustatomas tik vienas minimalus standartas. Valstybės narės pačios sprendžia – išlaikyti ar priimti griežtesnes nacionalines nuostatas, pavyzdžiui numatyti papildomas nusikalstamas veikas arba įvesti baudžiamąsias sankcijas, be kita ko, ir juridiniams asmenims. Tai aiškiai nurodyta Direktyvos 2005/35/EB 1 straipsnio 2 dalyje.

Direktyvos įgyvendinimas nesudarys jokios esminės finansinės ir administracinės naštos, nes visose valstybėse narėse jau veikia baudžiamoji teisė ir reikiamos teisminės struktūros.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė: direktyva.

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl tokios priežasties:

Esama Direktyva 2005/35/EB turi atitikti ETT sprendimą byloje C-440/05. Direktyva gali būti keičiama tik priimant keičiančiąją direktyvą.

POVEIKIS BIUDžETUI

Pasiūlymas neturi jokio poveikio Bendrijos biudžetui.

PAPILDOMA INFORMACIJA

Atitikmenų lentelė

Valstybės narės privalo pateikti Komisijai nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Europos ekonominė erdvė

Siūlomas teisės aktas susijęs su Europos ekonomine erdve, todėl turėtų būti taikomas ir jai.

Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

1. Nusikalstama veika

Valstybės narės privalo nustatyti, kad bet koks teršalų išmetimas iš laivo, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/35/EB 2 straipsnyje, bet kokioje teritorijoje, nurodytoje Direktyvos 2005/35/EB 3 straipsnio 1 dalyje, laikomas nusikalstama veika, jei tai padaroma tyčia, dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Sąvoka „nusikalstama veika“ atitinka panaikinto Pamatinio sprendimo 2005/667/TVR 2 straipsnį.

2. Juridinių asmenų atsakomybė

Kaip numatyta panaikintame pamatiniame sprendime, valstybės narės turi užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už veikas, kurias jų naudai padarė asmenys, veikę individualiai, arba kai dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės šie asmenys galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

3. Sankcijos

Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims už taršos iš laivų deliktus taikomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Be to, valstybės narės turi numatyti, kad už nusikalstamą veiką, apibrėžtą naujajame 4 straipsnyje, fiziniams asmenims skiriamos sankcijos būtų baudžiamojo pobūdžio. Juridinių asmenų atveju tiksliai nenurodoma, ar sankcijos turėtų būtų baudžiamojo ar nebaudžiamojo pobūdžio. Todėl valstybės narės, kurios nepripažįsta baudžiamosios juridinių asmenų atsakomybės, neprivalo keisti savo nacionalinės sistemos.

4. Įgyvendinimo laikotarpis

Atsižvelgiant į tai, kad direktyvos 1 straipsnio turinys atitinka panaikinto Pamatinio sprendimo 2005/667/TVR 2, 3 ir 5 straipsnių nuostatas, valstybės narės turi įgyvendinti direktyvą per šešis mėnesius. Šio pamatinio sprendimo įgyvendinimo terminas baigėsi 2007 m. sausio 12 d., todėl valstybės narės bus atlikusios didžiąją dalį šios direktyvos įgyvendinimui reikalingų darbų.

2008/0055 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

iš dalies keičianti Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[2],

atsižvelgdami į Europos Parlamento nuomonę[3],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[5],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

kadangi:

1. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo[6] bei jos pakeitimu siekiama suderinti taršos iš laivų deliktų, kuriuos padarė fiziniai arba juridiniai asmenys, sąvoką, jų atsakomybės apimtį ir sankcijų, kurios fiziniams asmenims gali būti skiriamos už tokią nusikalstamą veiką, baudžiamąjį pobūdį.

2. 2007 m. spalio 23 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas panaikino[7] 2005 m. liepos 12 d. Pamatinį sprendimą 2005/667/TVR dėl baudžiamosios teisės sistemos stiprinimo, įgyvendinant teršimui iš laivų taikomą teisę[8], kuriuo prieš tai Direktyva 2005/35/EB buvo papildyta baudžiamosios teisės priemonėmis. Šiuo direktyvos pakeitimu užpildoma priėmus teismo sprendimą atsiradusi teisės spraga.

3. Baudžiamosios sankcijos, kitaip negu administracinės sankcijos, kuriomis išreiškiamas kitoks visuomenės nepritarimas, užtikrina, kad bus geriau laikomasi galiojančių teisės aktų, skirtų kovoti su tarša iš laivų.

4. Bendros baudžiamųjų sankcijų nuostatos leidžia valstybėse narėse bei joms bendradarbiaujant taikyti veiksmingesnius tyrimo ir pagalbos metodus.

5. Veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos visoje Bendrijoje taip pat turėtų būti taikomos ir juridiniams asmenims, nes dažnai taršos iš laivų deliktai padaromi dėl juridinių asmenų interesų arba jų naudai.

6. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai informacijos apie šios direktyvos įgyvendinimą, kad Komisija galėtų įvertinti jos poveikį.

7. Kadangi valstybės narės negali tinkamai pasiekti šios direktyvos tikslų ir kadangi dėl tarptautinio žalos, kurią gali sukelti atitinkamas elgesys, pobūdžio Bendrijos lygiu juos galima pasiekti geriau, Bendrija gali imtis priemonių pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje. Remiantis tame pačiame straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu, šioje direktyvoje nenumatoma daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti.

8. Šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniu bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų.

9. Todėl Direktyvą 2005/35/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2005/35/EB iš dalies keičiama taip:

10. Pavadinimas pakeičiamas taip:

„Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl taršos iš laivų ir dėl sankcijų, įskaitant baudžiamąsias sankcijas, įvedimo už taršos deliktus“.

11. 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje terminas „pažeidimas“ pakeičiamas terminu „nusikalstama veika“.

12. 4 straipsnis pakeičiamas taip:

„Nusikalstamos veikos

1. Valstybės narės užtikrina, kad teršalų išmetimas iš laivų bet kurioje iš 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų teritorijų būtų laikomas nusikalstama veika, jei tai padaroma tyčia, dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo.

2. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už kurstymą vykdyti nusikalstamą veiką, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, ir bendrininkavimą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.“

13. Po 5 straipsnio įterpiamas 5a straipsnis:

„Fiziniams asmenims taikomos sankcijos

1. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už 4 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios baudžiamosios sankcijos.

2. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos baudžiamosios sankcijos būtų taikomos bet kuriam asmeniui, teismo pripažintam kaltu už nusikalstamą veiką pagal 4 straipsnį.“

14. Po 5a straipsnio įterpiamas 5b straipsnis:

„Juridinių asmenų atsakomybė

1. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už 4 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, kurias jų naudai padarė asmenys, veikę individualiai arba kaip juridinio asmens organo nariai, kurie eina to juridinio asmens vadovaujančias pareigas, remiantis tuo, kad jie:

a) turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba

b) turi teisę juridinio asmens vardu priimti sprendimus, arba

c) turi teisę vykdyti juridinio asmens kontrolę.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų, kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad juridinis asmuo galėtų būti traukiamas atsakomybėn tuo atveju, kai 4 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką to juridinio asmens naudai dėl nepakankamos 1 dalyje nurodyto fizinio asmens priežiūros ar kontrolės padarė jam pavaldus asmuo.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta juridinio asmens atsakomybė neužkerta kelio fizinių asmenų, kurie padaro, kursto padaryti 4 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką arba yra tokios veikos bendrininkai, baudžiamajam persekiojimui.“

15. Po 5b straipsnio įterpiamas 5c straipsnis:

„Juridiniams asmenims taikomos sankcijos

1. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad pagal 5b straipsnio 1 ir 2 dalį atsakomybėn patrauktam juridiniam asmeniui būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos.

2. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sankcijos būtų taikomos bet kuriam juridiniam asmeniui, teismo pripažintam kaltu už nusikalstamą veiką pagal 4 straipsnį.“

16. 8 straipsnis išbraukiamas.

2 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos, įgyvendina šią direktyvą. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstus bei tų teisės aktų ir šios direktyvos nuostatų atitikmenų lentelę.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] Taip pat žr. 2003 m. kovo mėn. pradinio Komisijos pasiūlymo aiškinamojo memorandumo 2.2 punktą: COM (2003) 92 galutinis.

[2] OL C, p.

[3] OL C, p.

[4] OL C, p.

[5] OL C, p.

[6] OL L 255, 2005 9 30, p. 11.

[7] Žr. sprendimą Komisija prieš Tarybą, byloje C-440/05, dar nepaskelbtą Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje.

[8] OL L 255, 2005 9 30, p. 164.