Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52008IP0476

    Lamfalussy proceso tęsimas – būsimosios priežiūros struktūros 2008 m. spalio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros (2008/2148(INI))
    REZOLIUCIJOS PRIEDAS IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS, SUSIJUSIOS SU PRAŠOMO(-Ų) PASIŪLYMO(-Ų) TURINIU

    OL C 9E, 2010 1 15, p. 48–56 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    15.1.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    CE 9/48


    2008 m. spalio 9 d., ketvirtadienis
    Lamfalussy proceso tęsimas – būsimosios priežiūros struktūros

    P6_TA(2008)0476

    2008 m. spalio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros (2008/2148(INI))

    2010/C 9 E/09

    Europos Parlamentas,

    atsižvelgdamas į 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtąją Tarybos direktyvą 78/660/EEB, pagrįstą Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės (1),

    atsižvelgdamas į 1983 m. birželio 13 d. Septintąją Tarybos direktyvą 83/349/EEB, pagrįstą Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės (2),

    atsižvelgdamas į 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (3),

    atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (4),

    atsižvelgdamas į 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (5),

    atsižvelgdama į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (6),

    atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (7),

    atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (8),

    atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (9),

    atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (10),

    atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (11),

    atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl gyvybės draudimo dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (nauja redakcija) (COM(2008)0119),

    atsižvelgdamas į Komisijos 2004 m. rugsėjo 27 d. komunikatą dėl bendrovių neteisėtos veiklos ir finansinių pažeidimų prevencijos (COM(2004)0611),

    atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 14 d. Komisijos rekomendaciją 2004/913/EB dėl atitinkamos bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo tvarkos (12),

    atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.): baltoji knyga (13), 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl tolesnio finansinių paslaugų pramonės konsolidavimo (14), 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl ES finansų rinkų integracijos dabartinės padėties (15) ir 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl riziką ribojančių priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje (16),

    atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 7 d. finansinio stabilumo forumo dėl rinkos ir institucijų atsparumo padidinimo ataskaitą,

    atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. priimtas Tarybos išvadas dėl ES priežiūros sistemos ir finansinio stabilumo priemonių ir į Tarybos išvadas dėl susijusių klausimų po jos 2008 m. birželio 3 d., 2007 m. gruodžio 4 d. ir 2007 m. spalio 9 d. posėdžių,

    atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio antrąją pastraipą,

    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

    atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0359/2008),

    A.

    kadangi dar nebaigta peržiūrėti Direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB bei tikimasi pasiūlymo dėl kredito reitingo agentūrų,

    B.

    kadangi Komisija neatsižvelgė į ankstesnius Parlamento reikalavimus, įskaitant pirmiau minėtose rezoliucijose išdėstytus reikalavimus; kadangi priede pateiktas rekomendacijų, kaip pagerinti finansinių rinkų priežiūrą, sąrašas,

    C.

    kadangi finansinė priežiūra atsiliko nuo rinkos integracijos ir pasaulinės finansų rinkų raidos ir reikia atnaujinti dabartines reguliavimo ir priežiūros sistemas siekiant veiksmingiau kovoti su nauja sistemine rizika, suteikti finansinį saugumą, pasiekti ES tikslus ir prisidėti prie geresnio pasaulio finansų valdymo,

    D.

    kadangi bet koks Parlamento pasiūlymas turėtų būti grindžiamas principais, o rekomendacijos, kurios nurodytos priede, turi būti plėtojamos konsultuojantis su priežiūros institucijomis, finansų rinkų dalyviais ir kitomis atitinkamomis organizacijomis,

    E.

    kadangi daugėja paneuropinių įmonių, kurių veikla apima kelias valstybes nares; kadangi supynus įvairias nacionalines institucijas sukurta sudėtinga sistema, dėl kurios išnyko aiškios atsakomybės už finansų stabilumo priežiūros ir krizių valdymą ribos,

    F.

    kadangi dabartinė problemų, susijusių su JAV antrarūšėmis būsto paskolomis ir išvestiniais produktais, sukelta finansų krizė dėl vis labiau integruoto ir užkrečiamo rinkų pobūdžio išplito pasauliniu mastu, o tai dar labiau parodo, kad dabartinis finansų rinkos reguliavimas ir priežiūra buvo nepakankamai susietos ES ar tarptautiniu mastu; kadangi reikėtų finansinių rinkų reguliavimo ir priežiūros reformos,

    G.

    kadangi ši krizė sukėlė kreditų krizę, dėl kurios daugeliui rinkos dalyvių pakilo kreditų kainos; kadangi ekonomikos augimui ir užimtumui gali kenkti dabartinė sumaištis finansų rinkose,

    H.

    kadangi kapitalo rinkos tarpininkavimas ir naujos finansinių priemonių rūšys atnešė daug naudos, tačiau taip pat sudarė sąlygas naujai sistemos rizikai atsirasti pasauliniu mastu,

    I.

    kadangi dėl „inicijavimo paskirstymui“ (angl. originate-to-distribute) modelio padidėjo konkurencija ir rizika; tačiau kadangi dėl šio modelio sumažėjo stimulas vertinti ir stebėti riziką, o dėl to tam tikrais atvejais suprastėjo teisinis auditas,

    J.

    kadangi dėl netinkamo elgesio, pvz., dėl neadekvataus rizikos valdymo, neatsakingo skolinimo, pernelyg didelio įsiskolinimo (nuosavo ir skolinto kapitalo santykio), kai dėl silpno tam tikrų rinkos dalyvių teisinio audito ir staigaus likvidumo panaikinimo kyla ženkli rizika finansinėms įstaigoms ir gali kilti grėsmė finansiniam stabilumui,

    K.

    kadangi dėl inovacinių metodų, kurie buvo sukurti rizikai sumažinti mikro lygiu ir kurie atitiko dabartinio reglamentavimo reikalavimus, tam tikromis aplinkybėmis galėjo atsirasti rizikos koncentracija ir padidinta rizika makro lygiu,

    L.

    kadangi reikia užkirsti kelią savivaliavimui reglamentavimo srityje,

    M.

    kadangi dėl bankų veiklos Europoje didėjančio tarptautinio pobūdžio ir būtinybės koordinuotai spręsti neigiamus sukrėtimus bei efektyviai reaguoti į sisteminę riziką, reikia kiek įmanoma labiau sumažinti skirtumus tarp valstybių narių nacionalinių sistemų; kadangi būtina judėti pirmyn nuo Komisijos jau atliktų tyrimų ir kuo greičiau iš dalies pakeisti Direktyvą 94/19/EB, siekiant užtikrinti vienodą banko indėlių apsaugos lygį visoje Europos Sąjungoje, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas ir indėlininkų pasitikėjimas bei išvengta konkurencijos iškraipymų,

    N.

    kadangi turi būti užtikrinti tinkami skaidrumo visuomenei, investuotojams ir priežiūros institucijoms lygiai,

    O.

    kadangi kompensavimo sistemos, kurios atspindi paskirą ir bendrą veiklą, neturėtų kompensuoti didelės trumpalaikės rizikos ilgalaikės veiklos ir finansinio stabilumo sąskaita,

    P.

    kadangi reikia spręsti ir stebėti dėl finansų institucijų, kreditų reitingų agentūrų ir auditorių bei teisinių įmonių naudojamo verslo modelio galinčius kilti interesų konfliktus,

    Q.

    kadangi kreditų reitingų agentūrų nesėkmės susijusios su sudėtingais struktūriniais produktais ir rinkos dalyvių neteisingai suprasta reitingų reikšmė buvo tie veiksniai, dėl kurių atsirado nelikvidumas rinkose; kadangi reikia persvarstyti kreditų reitingo agentūrų procedūras,

    R.

    kadangi kreditų reitingų agentūrų pasiūlytos savireguliavimo procedūros dar nėra išbandytos ir gali būti, kad jų nepakanka jų atliekamam pagrindiniam vaidmeniui finansinėje sistemoje užtikrinti,

    S.

    kadangi rinkos integraciją, kuri apskritai yra naudinga, turėtų lydėti tinkamai integruotas priežiūros būdas, kuris taip pat padeda išvengti biurokratijos ir atitinka geresnę reguliavimo politiką,

    T.

    kadangi Komisija turėtų atlikti išsamų tokio pasiūlymo dėl teisės akto poveikio įvertinimą,

    U.

    kadangi siekiant sušvelninti finansinių krizių riziką ateityje ir siekiant užtikrinti lygias reguliuojamų ir nereguliuojamų rinkos dalyvių galimybes visose šalyse, ES reikia nuosekliau ir veiksmingiau įgyvendinti reguliavimą ir priežiūrą, kuris būtų tinkamai įgyvendintas ir nesudarytų daugiau naštos; kadangi ES turėtų vaidinti vadovaujantį tarptautinį vaidmenį ir sustiprinti nuoseklų savo pačios reguliavimo ir priežiūros įgyvendinimą,

    V.

    kadangi kartu su iniciatyvomis, skirtomis pagerinti pasaulinę priežiūros kooperaciją, kuri apima kapitalo pakankamumo sistemą, skaidrumą ir valdymą, kurie yra būtinos veiksmingų reguliavimo ir pasaulio mastu koordinuojamų priežiūros priemonių sąlygos, vyksta nuodugnus dabartinių ES reguliavimo ir priežiūros priemonių persvarstymas,

    W.

    kadangi priežiūros būdai turėtų būti pritaikyti prie verslo specifikos ir jo dalies, kuri jau reguliuojama; kadangi tam tikrų institucijų finansų rinkos priežiūros ir riziką ribojančios priežiūros tikslai skirtingi,

    X.

    kadangi būsimuosiuose pasiūlymuose turėtų būti atsižvelgiama į derybas dėl pasiūlymo „Mokumas II“ ir Direktyvų 2006/48/EB bei 2006/49/EB peržiūrėjimą,

    Y.

    kadangi priežiūros kooperacijai reikia atsižvelgti į tarptautinių grupių priežiūros trečiųjų šalių plotmę, nes, jei ne visos, tai daugelis pagrindinių ES finansų grupių turi trečiųjų šalių interesų,

    Z.

    kadangi po 2008 m. birželio 3 d., 2007 m. gruodžio 4 d. ir 2007 m. spalio 9 d. Tarybos išvadų jau vyksta didelė darbo programa, skirta tikslingai pagerinti ES priežiūros bendradarbiavimo susitarimus; kadangi ES ir pasaulyje veikia plačios darbo programos, skirtos suprasti sumaišties rinkose priežastis ir tinkamai su jomis kovoti,

    AA.

    kadangi reikėtų iki 2008 m. rudens įsteigti Ekspertų grupę, kurią sudarytų nariai iš įvairių sričių – prižiūrėtojai, reguliuotojai ir pramonės atstovai, kurie parengtų ilgalaikės priežiūros viziją kadangi šio grupės užduotis būtų parengti visiškos institucijų integracijos radikalesnės ilgalaikės reformos ir veiksmų planą; kadangi be finansinės priežiūros struktūros ji taip pat turėtų padėti spręsti klausimus, susijusius su finansinės priežiūros taisyklėmis, indėlių garantijų sistema, bendra bankroto tvarka, kurios atitinka finansinę ir priežiūros sistemą,

    1.

    Prašo Komisijos iki 2008 m. gruodžio 31 d. pagal EB sutarties 44 straipsnį, 47 straipsnio 2 dalį, 55 straipsnį, 95 straipsnį, 105 straipsnio 6 dalį, 202 straipsnį, 211 straipsnį arba 308 straipsnį Parlamentui pateikti pasiūlymą(-ų) dėl teisės akto(-ų) dėl klausimų, aptariamų pridedamose išsamiose rekomendacijose;

    2.

    Patvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių;

    3.

    Mano, kad, jei reikia, su prašomu pateikti pasiūlymu(-ais) susijusios išlaidos turėtų būti finansuojamos ES biudžeto lėšomis;

    4.

    Paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.


    (1)  OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

    (2)  OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

    (3)  OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

    (4)  OL L 374, 1991 12 31, p. 7.

    (5)  OL L 135, 1994 5 31, p. 5.

    (6)  OL L 125, 2001 5 5, p. 15.

    (7)  OL L 35, 2003 2 11, p. 1.

    (8)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

    (9)  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

    (10)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

    (11)  OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

    (12)  OL L 385, 2004 12 29, p. 55.

    (13)  OL C 175 E, 2008 7 10, p. 392.

    (14)  OL C 303 E, 2006 12 13, p. 110.

    (15)  OL C 45 E, 2006 2 23, p. 140.

    (16)  OL C 25 E, 2004 1 29, p. 394.


    2008 m. spalio 9 d., ketvirtadienis
    REZOLIUCIJOS PRIEDAS

    IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS, SUSIJUSIOS SU PRAŠOMO(-Ų) PASIŪLYMO(-Ų) TURINIU

    1.     1 rekomendacija. Pagrindinės būtinos veiksmingų reguliavimo ir priežiūros priemonių sąlygos.

    Europos Parlamentas mano, kad numatomu(-ais) priimti teisės aktu(-ais) turėtų būti reglamentuojami šie veiksniai:

    1.1.   ES finansinių paslaugų reguliavimo sistemos pagerinimo priemonės.

    Kapitalo pakankamumas sistemoje:

    a)

    nuosekliai ir cikliškai koreguojant persvarstyti kapitalo reikalavimų taisykles finansų rinkose veikiantiems subjektams sustiprinant rizikos valdymo, likvidumo ir susidūrimo su rizika priemones, bei atsižvelgiant į sisteminę riziką užtikrinti tinkamus kapitalo reikalavimus visiems finansų rinkose veikiantiems subjektams;

    b)

    išplėsti kapitalo pakankamumo sistemos atsparumą siekiant suvaldyti finansų rinkos sukrėtimus, gerbiant nacionalinių institucijų krizių valdymo atsakomybę;

    c)

    kiek įmanoma labiau užtikrinti, kad taisyklės būtų anticiklinės;

    d)

    reformuoti rizikos valdymo praktiką; užtikrinti matematinių modelių atitikimą ir atitinkamai parengti daugiau variantų ir dažniau atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygoms;

    e)

    sudėtingiems finansiniams produktams ir išvestinėms priemonėms užtikrinti tinkamus kapitalo reikalavimus;

    f)

    užtikrinti, kad būtų atskleidžiami į balansą neįtraukti elementai, struktūrinės investicinės priemonės ir bet kokios likvidumo priemonės, skirtos padėti struktūrinėms investicinėms priemonėms, bei atlikti deramą jų keliamos rizikos įvertinimą tam, kad rinkos dalyviai žinotų, jog tokios priemonės egzistuoja ir kaip jos veikia.

    1.2.   Skaidrumo pagerinimo priemonės.

    a)

    Apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į pramonės atstovų iniciatyvas šioje srityje, skatinti skaidrumą, aiškumą ir informacijos apie sudėtingus finansinius produktus ir apsaugos priemonių taikymo procesą teikimą; užtikrinti, kad dėl pakeitimo vertybiniais popieriais ir kredito vertinimo proceso bendra pakeisto vertybiniais popieriais produkto vertė nepagrįstai nepakiltų aukščiau, nei ją padengiančio turto vertė.

    b)

    Sudėtingi finansiniai produktai. Užtikrinti, kad kreditų reitingų agentūros naudotų nuoseklią ir glaustą reitingų terminologiją, iš kurios aiškiai būtų matyti, kaip tokie produktai skiriasi nuo kitų produktų, ypač savo vertės svyravimu, sudėtingumu ir pažeidžiamumu dėl rinkos įtampos ir reitingų kritimo atsižvelgiant į investuotojų poreikį sukurti procedūras, skirtas įvertinti struktūrinių produktų kreditą nesiremiant vien tik reitingais.

    c)

    Apskaitos taisyklės, vertinimas ir kainų nustatymas:

    i)

    reikalauti kontrolės taisyklių, skirtų užtikrinti, kad bendrovės ir finansų institucijos negalėtų dirbtinai į balansą neįtraukti materialių specialios paskirties įmonių, struktūrinių investicinių priemonių ir t. t.;

    ii)

    užtikrinti, kad taisyklės, nustatančios sudėtingus finansinių priemonių vertinimo ir kainų nustatymo standartus, ypač kalbant apie IAS 39, būtų galima toliau detalizuoti bendradarbiaujant su Tarptautinių apskaitos standartų taryba ir kitomis kompetentingomis tarptautinėmis institucijomis.

    d)

    Nereguliuojamos rinkos. Didinti prekybos be tarpininkų rinkų skaidrumą ir tvarkyti pagrindinius sisteminės rizikos šaltinius (t. y. atsverti rizikos koncentraciją), pavyzdžiui, reikalaujant, kad prekybos be tarpininkų sandoriai būtų apmokami duomenų tarpuskaitos centruose.

    1.3.   Valdymo priemonės.

    a)

    Apsaugos priemonės. Reikalauti, kad iniciatoriai deramai įvertintų ir stebėtų riziką ir užtikrintų skolos ar savo išleistų hipoteka užtikrintų vertybinių popierių dalies skaidrumą, kad investuotojai galėtų atlikti tinkamą teisinį patikrinimą.

    b)

    Atlyginimų sistemos. Reikalauti, kad bendrovės ir finansų institucijos pateiktų savo atlyginimų politiką, įskaitant akcijų opcionus, ypač direktorių atlyginimų ir kompensavimo paketus. Užtikrinti, kad riziką kontroliuojančios institucijos į savo rizikos valdymo sistemų vertinimo ataskaitas įtrauktų atlyginimų, premijų ir apmokestinimo sistemų poveikį, siekiant užtikrinti, kad jose būtų pateikiami suderinti stimulai ir kad jos neskatintu imtis kraštutinės rizikos.

    c)

    Juridinio asmens atsakomybė. Užtikrinti, kad būtų nustatyta atsakomybė, nustatant baudas ir kitas sankcijas už finansinių paslaugų teisės aktų nesilaikymą, kuomet finansų institucijų vadovams laikinai ar visam laikui būtų uždrausta dirbti visose ar atitinkamose finansų sektoriaus dalyse, jei jie pažeidžia savo pareigas ar prekiauja neteisingai.

    d)

    Kreditų reitingų agentūros. Įvesti priemones, kuriomis, pvz., interesų konfliktai, kokybės užtikrinimo sistemų įvedimas ir priežiūra, būtų sprendžiami būdu, derančiu su vertinamomis Finansų stabilumo forumo, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos, Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto ir Europos vertybinių popierių rinkų ekspertų grupės rekomendacijomis, susijusiomis su potencialiu kreditų reitingų procesų gerinimu, ir, jei reikia, atsižvelgiant į auditorių pastabas; atidžiai apsvarstyti: reitingų metodologijos, prielaidų ir testavimo nepalankiausiomis sąlygoms skaidrumą tam, kad priežiūros institucijos iš iniciatorių / kredito reitingų agentūrų korespondencijos galėtų gauti audito seką ir jos būtų informuojamos, jei dėl modelių kiltų svarbių klausimų; užtikrinti, kad kreditų reitingų agentūros pateiktų tikslesnę informaciją apie atskiras sudėtingų skolų produktų, su hipoteka susijusių produktų ir tradicinių skolų ypatybes, ir kad kreditų reitingų agentūros, vertindamos sudėtingus skolų produktus, su hipoteka susijusius produktus ir tradicines skolas taikytų skirtingus simbolius; skatinti skaidrią kreditų reitingų agentūrų veiklą, teikti skaidresnę informaciją apie sudėtingų skolų produktų, su hipoteka susijusių produktų ir tradicinių skolų atskirų reitingų metodologiją ir kriterijus.

    2.     2 rekomendacija. Finansinis stabilumas ir sisteminės rizikos priemonės.

    Europos Parlamentas mano, kad numatomu(-ais) priimtu teisės aktu(-ais) turėtų būti reglamentuojami šie veiksniai:

    a)

    Finansinis stabilumas ir sisteminė rizika. Sukurti makro lygio riziką ribojančios priežiūros ir finansinio stabilumo duomenų bazes, ateities scenarijus ir politiką, taip pat išankstinio įspėjimo sistemą, ir užtikrinti, kad Europos centrinis bankas (ECB), Europos centrinių bankų sistema (ECBS) ir ECBS bankų priežiūros komitetas (BPK) aktyviai dalyvautų inicijuojant šias priemones, jas rengiant ir įgyvendinant. Užtikrinti, kad ES prižiūrėtojai ir centriniai bankai per BPK teikia Europos centriniam bankui neviešą ir konfidencialią aktualią mikro lygio riziką ribojančios priežiūros informaciją ir duomenis, kad jis galėtų vykdyti šią funkciją ir užkirsti kelią sisteminei rizikai;

    b)

    ES krizių prevencijos, valdymo ir sprendimų priemonės. Ypač turėtų būti:

    i)

    ES lygmeniu sustiprinta krizių prevencija ir valdymo sprendimų priemonės, įskaitant:

    sisteminės finansinės rizikos stebėseną ir vertinimą ES lygmeniu;

    ES išankstinio spėjimo sistemą ir ankstaus įsikišimo mechanizmą taip sprendžiant silpnų ir bankrutuojančių įstaigų problemą, kai tai susiję su ES tarpvalstybine finansine grupe arba kai ES finansiniam stabilumui gresia pavojus; toks mechanizmas turėtų būti gerai apibrėžtas, aiškus, jį taikant būtų galima greitai imtis veiksmų ir jis turėtų atitikti ES valstybės pagalbos taisykles;

    paprastesnius tarpvalstybinius lėšų pervedimus grupės viduje krizės atvejais, atsižvelgiant į atskirų grupės subjektų kreditorių interesus ir vadovaujantis Direktyva 2001/24/EB;

    tarpvalstybinį krizių valdymą ir valstybės pagalbos taisyklių aiškinimą tarpvalstybinių krizių atvejais;

    ii)

    sustiprintos krizių sprendimo priemonės, pagerinant ES taisykles dėl likvidavimo ir nustatant priemones, pagal kurias susijusios valstybės narės pasidalintų našta tarpvalstybinių finansų grupių nemokumo atveju;

    c)

    Užtikrinti, kad ES taisyklės dėl indėlių garantijų būtų kuo greičiau peržiūrėtos, siekiant išvengti nepagrįsto skirtumo tarp garantijų lygių valstybėse narėse, nes tai galėtų dar labiau padidinti vertės svyravimus ir pakenkti finansiniam stabilumui, užuot sustiprinus saugumą ir indėlininkų pasitikėjimą; jais taip pat turėtų būti užtikrinamos vienodos finansų institucijų galimybės; ES taisyklės dėl indėlių garantijų turėtų būti pakeistos, kad jomis galėtų remtis tolesnis finansų institucijų įmokomis finansuojamų ir nepriklausomai nuo šių institucijų administruojamų ex-ante sistemų vystymasis. Indėlių grąžinimo lygis turėtų būti žymiai padidintas, o indėliai mažmeniniams klientams finansinių institucijų bankroto atveju turėtų būti grąžinami per aiškiai nustatytą ir trumpą laikotarpį, įskaitant ir tarpvalstybinius atvejus;

    d)

    skatinti numatyti panašias draudimo garantijų taisykles, tuo pačiu pripažįstant skirtingą draudimo ir bankų sektorių pobūdį;

    e)

    užtikrinti rinkos įvairovę ir skatinti ilgalaikį finansavimą arba ilgalaikius įsipareigojimus turinčias įmones paskirstyti rinkos ir likvidumo riziką.

    3.     3 rekomendacija. Priežiūros sistema.

    Europos Parlamentas mano, kad numatomu(-ais) priimti teisės aktu(-ais) turėtų būti reguliuojama, apibendrinama, integruojama ir papildoma dabartinė priežiūros sistema, vadovaujantis šiomis rekomendacijomis:

    3.1.   Didelių tarpvalstybinių finansinių grupių priežiūra.

    a)

    Iki 2008 m. gruodžio 31 d. pagal reguliavimą reikės sukurti priežiūros institucijų kolegijas prižiūrėti ES veikiančių didžiausias tarpvalstybines finansines grupes ar investicines įmones. Reguliavime turėtų būti nurodyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos nustatomos tarpvalstybinės finansinės grupės ar investicinės įmonės, kurioms šios kolegijos privalomos. Tais atvejais, kai aktyviai dalyvauja trečiosios šalys, reikėtų vengti atskirų lygiagrečių sistemų, o trečiųjų šalių priežiūros institucijos turėtų būti raginamos dalyvauti tiek, kiek reikia ir tiek kiek tai būtų naudinga;

    b)

    Kolegijos bus sudaromos iš nacionalinių priežiūros institucijų, kurios atlieka riziką ribojančią priežiūrą, atstovų. Pasitelkus reguliavimą turėtų būti nustatyti aiškūs principai, pagal kuriuos sprendžiama, kurios reguliavimo institucijos turi teisę būti atstovaujamos privalomose kolegijose, atsižvelgiant į grupės rinkos dydį valstybėje narėje, tarpvalstybinių operacijų apimtį, turto dydį ir vertę siekiant atspindėti grupės veiklos svarbą, užtikrinant, kad būtų atstovaujamos visos valstybės narės, kuriose pagrindinė įmonė, susijusios įmonės ir svarbūs filialai vykdo veiklą, o taip pat atsižvelgiant į tai, ar reikia įtraukti trečiųjų šalių priežiūros institucijas, jei to reikia ir tai būtų naudinga. Išskirtinis dėmesys turėtų būti skirtas iššūkiams, su kuriais prižiūrėtojai susiduria greitai augant ekonomikai. Siekiant veikiančios integracijos, konsoliduojanti priežiūros institucija turi būti paskirta pilnai vadovauti procesui kolegijoje, t. y. su finansų grupe bendraujama pirmiausia per šią instituciją, užtikrinant tinkamą užduočių ir atsakomybės paskirstymą kolegijoje;

    c)

    Kolegijoms pirmininkauti paprastai turės konsoliduojanti valstybės narės, kurioje yra įsteigta centrinė tarpvalstybinės finansinės grupės ar investicinės bendrovės administracija arba pagrindinis ES biuras, priežiūros institucija. Konsoliduojanti priežiūros institucija suteiks patalpas ir pirminius darbuotojus sekretoriatui;

    d)

    Užtikrinti, kad Europos Sąjungoje kolegijos nariai ir visos susijusios priežiūros institucijos rinktų atitinkamą informaciją, keistųsi ja ir galėtų ją gauti, bei skatinti, kad kuo daugiau būtų keičiamasi informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis;

    e)

    Kolegijos priims sprendimus vadovaudamosi kvalifikuotos balsų daugumos sistema, kuri pagrįsta principais ir tikslais, užtikrinančiais nuoseklumą, sąžiningą ir tinkamą elgesį bei vienodas sąlygas visiems dalyviams.

    3.2.   ES priežiūros konfigūracija. Lamfalussy 3 lygio komitetai:

    a)

    Iki 2008 m. gruodžio 31 d. pasitelkus reguliavimą bus sustiprintas ir aiškiai apibrėžtas Lamfalussy 3 lygio komitetų statusas ir atsakomybė, o tai 3 lygio komitetams suteiks teisinį statusą, derantį su pareigomis, ir bus koordinuojama bei supaprastinama įvairių sektorių priežiūros įstaigų veikla, įtvirtinamos užduotys ir užtikrinamas tinkamas personalas bei ištekliai;

    b)

    Be to, Lamfalussy 3 lygio komitetams bus duodama užduotis (ir įrankiai bei ištekliai) užtikrinti ir aktyviai skatinti priežiūros metodų suvienijimą, vienodų sąlygų įgyvendinimą, įgyvendinant ir sustiprinant ES teisės aktus. Nacionalinės priežiūros įstaigos turėtų įsipareigoti vykdyti Lamfalussy 3 lygio komitetų užduotis ir sprendimus. Tai turėtų būti įtraukta į nacionalinių priežiūros įstaigų įgaliojimus, o jų įgaliojimai turėtų būti labiau suvienodinti;

    c)

    Lamfalussy 3 lygio komitetai turėtų pateikti metinį darbo planą. Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų patvirtinti metinius komitetų veiksmų planus ir ataskaitas;

    d)

    Lamfalussy 3 lygio priežiūros komitetai gali priimti sprendimus vadovaudamiesi sąžininga ir atitinkama kvalifikuotos balsų daugumos sistema, pagal kurią atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės santykinį finansinio sektoriaus dydį ir į BVP, taip pat į finansinio sektoriaus sisteminę svarbą valstybei narei; ši procedūra turėtų būti parengta sprendimams dėl priežiūros suvienodinimo klausimų priimti ir rekomendacijai Komisijai dėl teisės aktų ir reguliavimo parengti;

    e)

    Lamfalussy 3 lygio komitetai turėtų:

    i)

    sukurti duomenų teikimo procedūras tarpvalstybiniais atvejais;

    ii)

    paskelbti specifinės (makro) priežiūros praktikos klausimų rekomendacijas;

    iii)

    paskelbti gaires, skirtas užtikrinti darną ir nustatyti kolegijų priežiūros praktiką;

    iv)

    tarpininkauti sprendžiant konfliktus, kurie gali kilti tarp kolegijos narių;

    v)

    nustatyti bendrus ataskaitų standartus ir duomenų teikimo reikalavimus grupėms, pageidautinai daugelio paskirčių formatu, tokiu, kaip XBRL (angl. Extensible Business Reporting Language);

    vi)

    atstovauti ES tarptautinėse sektoriaus priežiūros organizacijose, kaip pvz., Tarptautinėje vertybinių popierių komisijų organizacijoje;

    vii)

    nustatyti tvarką, pagal kurią speciali komisija kasmet svarstytų kiekvieną kolegiją siekdama kolegijos veiklos konvergencijos. Ši peržiūros komisija turėtų būti sudaryta kaip bendra Lamfalussy 3 lygio komitetų ir BPK grupė; pastarasis pagal makro lygio riziką ribojančią perspektyvą padėtų įvertinti padėtį, kas yra būtina siekiant užtikrinti glaudų bendradarbiavimą tarp priežiūros įstaigų ir centrinių bankų, bei veiksmingai įveikti krizę;

    f)

    Lamfalussy 3 lygio komitetų pirmininkų susitikimai turėtų būti reguliarūs ir jie turėtų padėti sutvirtinti sektorių bendradarbiavimą bei nuoseklią veiklą tarp trijų Lamfalussy 3 lygio komitetų. Jei įmanoma, pirmiausia ginčus reikėtų spręsti tarpininkaujant tarpininkui (-ams), dėl kurio (-ių) susitarė kilusio ginčo šalys. Jei tai neįmanoma, grupei, sudarytai iš Lamfalussy 3 lygio komitetų pirmininkų, kartu su nepriklausomu pirmininku ir pirmininko pavaduotoju, turėtų būti suteiktos teisinės galios tarpininkauti ir, jei būtina, įsikišti siekiant išspręsti konfliktus, kilusius tarp priežiūros pareigūnų kolegijose ir sektoriniuose Lamfalussy 3 lygio komitetuose. Komisijos pasiūlytus Lamfalussy 3 lygio komiteto koordinacinės grupės pirmininką ir pirmininko pavaduotoją turėtų patvirtinti Parlamentas penkerių metų laikotarpiui;

    g)

    Dirbdami kartu jie turėtų:

    i)

    koordinuoti Lamfalussy 3 lygio komitetų veiklą;

    ii)

    teikti bendrus duomenis ir statistiką;

    iii)

    bendradarbiauti su BPK ir ECB siekiant koordinuoti finansinio stabilumo klausimus;

    iv)

    jei reikia, parengti atitinkamas priemones konfliktams, kurie gali kilti tarp nacionalinių ir (arba) sektorių prižiūrėtojų, dalyvaujančių kolegijų veikloje), arba tarp Lamfalussy 3 lygio komitetų, spręsti;

    v)

    ateityje skatinti Europos priežiūros tradiciją, kuri būtų griežta ir tvari ir kuri sudarytų geresnes sąlygas sektorių ir tarpvalstybinei integracijai ir koordinavimui;

    h)

    Parengti priežiūros sistemą, kuri būtų griežta ir tvari ir kuri sudarytų geresnes sąlygas sektorių ir valstybių integracijai ir koordinavimui.

    3.3.   ES finansinio stabilumo priežiūros susitarimai.

    a)

    Iki 2008 m. gruodžio 31 d. pabaigos pasiūlymu bus reikalaujama pasiekti susitarimą dėl finansinio stabilumo priežiūros ES lygmeniu. Šiais susitarimais, kurie bus integruoti į pasaulinio masto pastangas užtikrinti finansinį stabilumą, turėtų būti užtikrinama, kad bus veiksmingai renkama mikro ir makro lygio riziką ribojančios priežiūros informacija, siekiant kuo anksčiau nustatyti galimą pavojų finansiniam stabilumui. Šie susitarimai turėtų padėti ES priežiūros įstaigoms ir centriniams bankams parengti greito reagavimo priemones ir greitai reaguoti į kritinę padėtį, galinčią turėti poveikį Europos Sąjungai;

    b)

    Susitarimų dėl priežiūros svarbiausias tikslas turėtų būti stiprinti sąsają tarp makroekonomikos ir finansų rinkos priežiūros. Šiuo požiūriu būtina stiprinti ECB vaidmenį. Reikėtų parengti bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija tarp Lamfalussy 3 lygio komitetų ir ECBS/BPK procedūras;

    c)

    Svarstytini klausimai turėtų būti:

    i)

    tinkamos priežiūros duomenų rinkimo ir keitimosi jais sistemos parengimas;

    ii)

    šių duomenų analizė ir nagrinėjimas;

    iii)

    slaptų duomenų teikimo ir rinkimo procedūros sukūrimas;

    iv)

    išankstinis perspėjimas dėl dinamikos, galinčios kelti pavojų finansų sistemos stabilumui;

    v)

    greito reagavimo priemonė pavojaus finansiniam stabilumui atveju;

    vi)

    ES atstovavimas tarptautinėse priežiūros organizacijose, kaip, pvz., Finansų stabilumo forume, ir įstaigų, analogiškų ES priežiūros įstaigoms, nustatymas kitose pasaulio dalyse.


    Top