5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/29

—

pabrėžia didelę uostų svarbą ne tik pakrančių regionams, bet ir visos Europos ekonomikos ir visuomenės vystymuisi bei jos konkurencingumui ir gerovei.

—

konstatuoja, kad Europos uostai pasižymi didele įvairove, todėl mano, kad nevienoda struktūra lemia didesnę konkurenciją dėl efektyviausių transporto maršrutų.

—

pabrėžia, kad tinkamiausia uostus valdyti regionų ir vietos lygiu, ir pritaria Komisijos ketinimui nesiimti kokių nors priemonių, kad skirtingos ES uostų administravimo struktūros būtų suvienodintos.

—

pabrėžia, kad tarpusavyje konkuruoja ne tik atskiri uostai, bet ir ištisos transporto grandinės.

—

mano, kad 2008 m. numatytos priimti valstybės pagalbos uostams gairės yra tinkama priemonė EB sutarčiai uostų klausimu patikslinti siekiant ir toliau užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą konkurenciją uostų sektoriuje.

—

konstatuoja, kad Europoje kol kas iš tikro nesukurta vidaus vežimo jūrų transportu rinka ir palankiai vertina administracinių procedūrų paprastinimą, muitinių procedūrų modernizavimo pažangą bei 2008 m. planuojamą Komisijos iniciatyvą dėl Europos vežimo jūrų transportu erdvės be kliūčių kūrimo.

—

ragina toliau plėtoti ir skatinti ekologiškų laivų (angl. Clean-Ship) ir ekologiškų uostų (angl. Clean-Port) projektus ir mano, kad pastangas mažinti iš laivų išmetamą šiltnamio dujų kiekį, pavyzdžiui, naudojant pakrantės energiją, labai svarbu skatinti tarptautiniu lygiu, kad pasaulinės konkurencijos sąlygomis Europos uostai nepatirtų žalos.

Pranešėjas

:

Rolf HARLINGHAUSEN, Hamburgo žemės parlamento Europos komiteto narys (DE/ELP)

1.

dėkoja Europos Komisijai už komunikatą dėl Europos uostams skirtos politikos. Šis komunikatas parengtas užbaigus 2006 m. gegužės–2007 m. birželio mėn. vykusį išsamų svarstymų ir konsultacijų procesą, kurio metu šešiuose seminaruose visos suinteresuoti subjektai aptarė įvairius Europos uostams skirtos politikos aspektus;

2.

mano, kad šiuo Komisijos komunikatu plėtojami ankstesni pasiūlymai, išdėstyti Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Paslaugų kokybės gerinimas jūrų uostuose: svarbus Europos transporto aspektas. Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl galimybės patekti į uosto paslaugų rinką“ (COM(2001) 35 galutinis), dėl kurio Regionų komitetas 2001 m. rugsėjo 20 d. pateikė nuomonę (CdR 161/2001 fin), ir Pasiūlyme priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl patekimo į uosto paslaugų rinką (COM(2004) 654 galutinis), dėl kurio Regionų komitetas 2005 m. balandžio 13 d. pateikė nuomonę (CdR 485/2004 fin);

3.

mano, kad šis komunikatas glaudžiai susijęs su kitomis svarbiomis temomis, ypač su Europos jūrų politika ir ES transporto politika, ir norėtų priminti 2005 m. spalio 12 d. nuomonę savo iniciatyva dėl ES jūrų politikos: darnaus vystymosi klausimas vietos ir regionų valdžios institucijoms (CdR 84/2005 fin), 2007 m. vasario 13 d. nuomonę „Link Europos Sąjungos būsimos jūros politikos“ (CdR 258/2006 fin) ir 2007 m. vasario 13 d. nuomonę dėl Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgos (CdR 119/2006 fin);

4.

pabrėžia, kad rengiant ir įgyvendinant Europos uostams skirtą politiką privalu vadovautis subsidiarumo ir proporcingumo principais;

5.

pabrėžia didelę uostų svarbą ne tik pakrančių regionams, bet ir visos Europos ekonomikos ir visuomenės vystymuisi bei jos konkurencingumui ir gerovei. Uostai, jūrų transportas ir jų logistika yra viena iš labiausiai augančių sričių Europoje. 90 proc. Europos Sąjungos (ES) prekybos su trečiosiomis šalimis vyksta per jos uostus. Per uostus vyksta ir 40 proc. ES vidaus prekybos. Be to, kasmet ES laivais pervežama daugiau kaip 200 milijonų keleivių;

6.

yra įsitikinęs, kad Europos uostams skirtoje politikoje būtina atsižvelgti į šiuos aspektus, taip pat ir į didėjančią globalizaciją bei naują išsiplėtusios Europos Sąjungos padėtį. Kiti svarbūs ilgalaikio ir tvaraus augimo bei sėkmingo Europos regionų vystymosi veiksniai yra klimatas ir aplinkosauga bei visuomenės sveikata;

7.

konstatuoja, kad Europos uostai pasižymi didele įvairove, todėl mano, kad nevienoda struktūra lemia didesnę konkurenciją dėl efektyviausių transporto maršrutų;

8.

teigiamai vertina tai, kad Europos Parlamente žlugus abiem pasiūlymams priimti direktyvas dėl patekimo į uosto paslaugų rinką, kurias Komitetas taip pat kritikavo, šis komunikatas ir kitos priemonės, apie kurias komunikate kalbama, labiausiai susijusios su privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais (angl. soft law), o ne naujais teisės aktų pasiūlymais – taip iš tiesų labiau atsižvelgiama į skirtingą uostų struktūrą;

9.

palankiai vertina tai, kad Komisija pasinaudojo galimybe išplėsti komunikato taikymo sritį, kuri platesnė nei pasiūlymuose dėl dviejų direktyvų, kuriuose iš esmės apsiribojama patekimo į uosto paslaugų rinką aspektais ir galimybe imtis spręsti daugelį problemų;

10.

pritaria siūlomoms priemonėms, kuriomis stengiamasi išaiškinti Bendrijos taisykles šioje srityje. Pasitelkiant šias priemones reikėtų toliau gerinti konkurencijos veiksmingumą ir laisvą patekimą į rinką. Regionų komitetas šiuo klausimu pažymi, kad daugelyje Europos regionų jau egzistuoja didelė ir veiksminga konkurencija tarp uostų ir pačiuose uostuose;

11.

pabrėžia, kad tarpusavyje konkuruoja ne tik atskiri uostai, bet ir ištisos transporto grandinės, todėl į tai reikėtų atsižvelgti reglamentuojant šią uostų veiklos papildomą sritį, nes tokios taisyklės daro poveikį visai logistikos grandinei atokesnėje teritorijoje;

12.

mano, kad Bendrijos priemonės, galinčios turėti įtakos transporto srautams, pavyzdžiui, transeuropinių transporto tinklų politika arba Bendrijos aplinkos teisės aktų taikymo plečiant uostus gairės, turėtų būti paremtos reikalavimais išlaikyti pastovias investavimo sąlygas ir palankią socialinę aplinką uostuose, užtikrinti tvarų uostų vystymąsi, vienodą Sutarties nuostatų taikymą ir konsultavimąsi su nacionalinėmis, regionų bei vietos valdžios institucijomis;

13.

iš esmės sutinka su Komisijos tyrimu dėl uostų veiklos rezultatų gerinimo ir pritaria, kad prioritetą reikėtų teikti veiksmingumo didinimui, o ne infrastruktūros plėtrai; ragina vystyti strategijas, skirtas įvairių transporto rūšių derinimo ir įvairiarūšiškumo skatinimui, kuriose būtų atsižvelgiama į įvairius regioninius ypatumus, ir pabrėžia, kad racionalesnį transporto Europoje pasiskirstymą reikia pasiekti rinkos priemonėmis pasitelkiant bendrą politinį pagrindą;

14.

bet Komitetas nurodo, kad uostai, t.y. susisiekimas tarp atviros jūros ir teritorijos nuo pakrantės tolyn į šalies gilumą, taip pat turi apimti ir prieigą prie uosto (t.y. naudojami ledlaužiai ir žemkasės, kad būtų galima naudotis laivybos linijomis);

15.

mano, kad vykdant uostų plėtrą būtina atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus bei uostamiesčių gyventojų interesus ir poreikius;

16.

todėl remia Komisijos ketinimą paskelbti Bendrijos aplinkosaugos teisės aktų taikymo plečiant uostus gaires. Šiuo atveju būtinos naujos įvairiapusės konsultacijos, kuriose dalyvautų ne tik uostų sektorius bei už uostų plėtrą atsakingos regionų ir vietos valdžios institucijos. Būtina koordinuoti uostų plėtrai ir aplinkos apsaugai numatytas priemones ir jas subalansuoti;

17.

pritaria numatytoms atliekų ir nuosėdų tvarkymo priemonėms ir remia Komisijos ketinimą užtikrinti atitinkamų ES teisės aktų taikymą visose valstybėse narėse;

18.

pritaria Komisijos ketinimui sumažinti uostuose išmetamą šiltnamio dujų kiekį, tačiau pabrėžia Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) atliekamo vaidmens svarbą šiame kontekste ir ragina siekti tarptautinių susitarimų, o ne vienai Europai imtis veiksmų, kurie silpnintų pasaulinį ES konkurencingumą; tačiau mano, kad TJO tinkamu laiku nepasirinkus konkrečių sprendimų ES turi savarankiškai imtis veiksmų;

19.

konstatuoja, kad Europoje kol kas nesukurta vidaus vežimo jūrų transportu rinka ir palankiai vertina administracinių procedūrų paprastinimą, muitinių procedūrų modernizavimo pažangą bei 2008 m. planuojamą Komisijos iniciatyvą dėl Europos vežimo jūrų transportu erdvės be kliūčių kūrimo;

20.

tačiau atkreipia dėmesį į nekliudomo vežimo jūrų transportu įgyvendinimo praktines problemas ir prieš imantis naujų priemonių rekomenduoja atlikti išsamų esamos padėties tyrimą;

21.

pabrėžia, kad tinkamiausia uostus valdyti regionų ir vietos lygiu, ir pritaria Komisijos ketinimui nesiimti kokių nors priemonių, kad skirtingos ES uostų administravimo struktūros būtų suvienodintos;

22.

mano, kad 2008 m. numatytos priimti valstybės pagalbos uostams gairės yra tinkama priemonė EB sutarčiai uostų klausimu patikslinti siekiant ir toliau užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą konkurenciją uostų sektoriuje;

23.

šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad Direktyvoje 2006/111/EB nustatytos skaidrumo nuostatos bus pradėtos taikyti visiems komerciniams uostams neatsižvelgiant į tų uostų dydį ir metinę apyvartą;

24.

atkreipia dėmesį į komunikato teiginį, kad suteikiant koncesijas galioja Europos Teisingumo Teismo precedentų teisė, o suteikiant koncesiją, kuriai netaikoma viešųjų pirkimų direktyva, būtina laikytis skaidrios atrankos tvarkos. Regionų komiteto nuomone, šiuo požiūriu reikėtų paaiškinti uostų administracijos vaidmenį ir jos galimybes tinkamai remti regionų interesus ir uostų plėtrą;

25.

yra susirūpinęs, kad nelankstus siūlomų priemonių administravimas lems teisinį neapibrėžtumą arba investicinių paskatų sumažėjimą jau turimiems tiekėjams, o tai gali susilpninti dabartinį Europos konkurencingumą;

26.

tikisi, kad uostai ir toliau turės galimybę netaikant atrankos procedūros įgyvendinti reikalingas modernizavimo, plėtros ir restruktūrizavimo priemones, ir tai yra sėkmingo uostų vystymo plano dalis;

27.

Komiteto nuomone, reikėtų pateikti paaiškinimą apie darbuotojų teises įmonės perdavimo atveju, visų pirma tada, kai netaikoma komunikate minima Direktyva 2001/23/EB;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad techninės laivybos paslaugos (t. y. locmano paslaugos, laivų vilkimas ir švartavimas) priskiriamos visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ir todėl joms taikomos Europos bendrijos steigimo sutarties 86, 87 ir 88 straipsnių nuostatos. Pagal šiuos straipsnius ir subsidiarumo principą valstybėms narėms tenka atsakomybė nustatyti savo visuotines ekonominės svarbos paslaugas atsižvelgiant į pirmiau minėtame 2005 m. lapkričio 28 d. sprendime numatytas sąlygas. Jei valstybė narė nusprendžia, kad viena iš įmonių atsako už visuotinių ekonominės svarbos paslaugų teikimą, tai ši įmonė gali gauti kompensaciją už viešąsias paslaugas, jeigu pajamų, gaunamų iš visuotinių ekonominės svarbos paslaugų, nepakanka išlaidoms padengti. Ši kompensacija negali viršyti patirtų faktinių išlaidų, įskaitant pagrįstą pelną. Be to, primena, kad techninių laivybos paslaugų, būtinų laivybos saugai uosto teritorijoje užtikrinti, kaina sudaro tik labai nedidelę bendrų transporto išlaidų dalį ir nepritaria minčiai skatinti šių paslaugų kainų mažinimą, kad jūrų transportas taptų patrauklesnis;

29.

mano, kad locmano paslaugas ir su tuo susijusius saugumo klausimus, už kuriuos atsako vietos ir regionų valdžios institucijos, vis tiek reikėtų išdėstyti aiškiau;

30.

pritaria Komisijos nuomonei dėl vadinamųjų darbuotojų „susivienijimų“ vaidmens ir pabrėžia jų svarbą įdarbinant ir mokant uosto darbuotojus pagal galiojančią ES teisę, visų pirma laikantis nuostatų dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas;

31.

pritaria „uosto įmokų“ apibrėžčiai ir tam, kad jas numatyta taikyti tik bendrosios uosto infrastruktūros naudojimui, ir prašo numatytose priimti valstybės pagalbos uostams gairėse pateikti atskirą paaiškinimą dėl tokių uosto įmokų taikymo siekiant išvengti konkurencijai kenkiančio kryžminio subsidijavimo;

32.

konstatuoja, kad uosto įmokos jau dabar yra labai skaidrios, todėl mano, kad papildomas reglamentavimas šioje srityje nereikalingas;

33.

pritaria Komisijos ketinimui daugiau dėmesio skirti Europos uostų konkurencijai su trečiiųjų šalių uostais ir suteikti paramą atitinkamiems uostams, nes daug jų veikia nepalankiomis sąlygomis ne tik dėl atokios geografinės padėties, bet ir dėl didesnės konkurencijos su trečiosiomis šalimis;

34.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad šimtaprocentinis visų jūrinių konteinerių, gabenamų į JAV, peršvietimas (angl. scanning) pagal 2006 m. JAV saugių uostų aktą (US-Safe-Port-Act) ir 2007 m. JAV Atstovų rūmų rezoliuciją Nr. 1 Europos uostuose yra sunkiai įgyvendinamas ir gali jiems nepaprastai daug kainuoti, todėl ragina Komisiją vesti derybas su JAV institucijomis dėl įgyvendinamų sprendimų;

35.

remia Komisijos ketinimą gerinti uostų įvaizdį ir jų integraciją į miestus. Daugelyje regionų uostai atlieka labai reikšmingą vaidmenį ir ne tik dėl ekonominio ir užimtumo aspektų. Dažnai jie formuoja miesto išvaizdą ir daro didelį poveikį miesto arba regiono vystymuisi;

36.

todėl reikalauja laikytis novatoriško požiūrio panaudojant uostamiesčių potencialą kultūros, turizmo ir laisvalaikio srityse, ir siūlo organizuoti mokslinių tyrimų ir teritorinio bendradarbiavimo projektus, kurie padėtų geriau nustatyti galimas ateities tendencijas;

37.

palankiai vertina Komisijos planuojamas geresnio visuomenės informavimo priemones, tačiau šiame kontekste įžvelgia ir problemų, susijusių su dabartiniais saugumo reikalavimais, taikomais tiek bendrais saugumo sumetimais, tiek dėl kovos su terorizmu ir nusikalstamumu;

38.

Komiteto nuomone, reikėtų plačiau paaiškinti, kaip bus kuriamos planuojamos įvairios paskirties prieigos kortelės ir kokia bus jų paskirtis;

39.

mano, kad Europos uostams skirtoje politikoje būtina atsižvelgti ir į užimtumo aspektą siekiant kurti ir užtikrinti kvalifikuoto darbo vietas;

40.

todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą Europos lygiu skatinti socialinį dialogą. Tai daryti reikia glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Geros ir saugios darbo sąlygos, nuolatinis uosto darbuotojų pagrindinio ir tolesnio profesinio pasirengimo gerinimas, pavyzdžiui, įprastai panaudojant modeliavimo įrenginius, yra pagrindiniai užtikrintos ir tvarios uostų ir jų regionų plėtros veiksniai;

41.

pabrėžia, kad pasaulinės konkurencijos sąlygomis Europa išsilaikyti gali tik būdama daug novatoriškesnė ir pasiūlydama geresnę kokybę nei kiti regionai, ir pabrėžia didelę aukštojo išsilavinimo ir mokymo bei profesinio mokymo reikšmę įgyvendinant šį tikslą;

42.

reiškia nerimą, kad nelaimingų atsitikimų darbo vietose skaičius uostuose ir laivuose tebėra per didelis. Regionų komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo kontroliuojant ir užtikrinant sveikatos ir darbo saugos taisyklių laikymąsi uostuose;

43.

apgailestauja dėl užsitęsusio transeuropinių tinklų (TEN) infrastruktūros kūrimo ir pasisako už tai, kad Komisija geriau informuotų valstybes nares ir regionus bei miestus apie numatytas finansavimo galimybes ir tokiu būdu padėtų jiems sukurti sausumos prieigos prie uostų (susisiekimas su teritorija nuo pakrantės tolyn į šalies gilumą) bei uostų prieigos jūros kryptimi (iš uosto iki laivybos linijų, vedančių į jūrą) pajėgumus ir infrastruktūrą bei vystyti logistinius paskirstymo tinklus;

44.

mano, kad priimant finansinės pagalbos teikimo jūrų greitkeliams taisykles būtina oficialiai atsižvelgti į regionų dalyvavimą, todėl pasisako už supaprastintą tvarką, kuri labiau atitiktų dalyvaujančių įmonių poreikius ir taip prisidėtų prie dar didesnio aplinką tausojančio jūrų transporto paplitimo ir jo pripažinimo;

45.

ateityje planuojant prieigą iš jūros ar sausumos, siūlo dažniau pasitelkti erdvės planavimo ir integruoto pakrantės zonų valdymo priemones;

46.

reikalauja kuo greičiau, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, regionais ir suinteresuotais subjektais, paskelbti valstybės pagalbos uostams gaires;

47.

ragina numatyti ekonomines paskatas, kurios užtikrintų tinkamą uostų infrastruktūrą ir pakankamą jūrų transportą į salas ir atokius pakrantės regionus siekiant skatinti tų vietovių tvarų vystymąsi ir sumažinti jų verslui ir vienodoms galimybėms patekti į didžiąsias Europos rinkas trukdančių veiksnių įtaką;

48.

pabrėžia būtinybę mažinti oro taršą ir klimato kaitą, į šį procesą įtraukiant ir uostus bei jūrų transportą, pavyzdžiui, skubiai pereinant prie švaresnių laivų degalų naudojimo bei nedelsiant įgyvendinant TJO taisykles dėl laivų balastinio vandens apdorojimo;

49.

ragina toliau plėtoti ir skatinti ekologiškų laivų (angl. Clean-Ship) ir ekologiškų uostų (angl. Clean-Port) projektus ir mano, kad pastangas sumažinti iš laivų išmetamą šiltnamio dujų kiekį, pavyzdžiui, naudojant pakrantės energiją, labai svarbu skatinti tarptautiniu lygiu, kad pasaulinės konkurencijos sąlygomis Europos uostai nepatirtų žalos; siekiant nedelsiant pagerinti uostų gyventojų gyvenimo kokybę taip pat reikėtų imtis papildomų veiksmų Europos lygiu;

50.

mano, kad būtina visuomenę išsamiau nei iki šiol informuoti apie didelę uostų ir jūrų svarbą ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Europoje. Šia veikla daugiausiai turėtų užsiimti valstybės narės, regionai ir uostai;

51.

su didžiuliu susidomėjimu laukia 2008 m. planuojamų parengti Komisijos priemonių integruotai ES jūrų politikai ir informacijos, kaip į šį procesą bus įtraukti uostai;

52.

pripažįsta, kad, nors ir laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, reikia daug priemonių ir ES lygmeniu, kad būtų atsižvelgta į visus uostų politikos aspektus. Regionų komitetas nuogąstauja, kad ne visas priemones galima įgyvendinti per numatytą laiką, todėl norėtų, kad būtų aiškiai įvardyti kiekvienai iniciatyvai teikiami prioritetai;

53.

siūlo priimant Komisijos numatomas priemones atsižvelgti į mažus vietos ir regionų lygio uostus (per metus priimančius ir išsiunčiančius mažiau nei 500 000 tonų krovinių), kurie yra ypač svarbūs vietos bendruomenėms ir kurių finansiniai bei žmogiškieji ištekliai Europos institucijų gairėms ir teisės aktams įgyvendinti yra labai riboti; siūlo tam tikrais atvejais numatyti skirtingas Bendrijos teisines priemones atsižvelgiant į uostų, kuriems taikomos šios priemonės, pajėgumus ir veiklos mastą, kad nebūtų nepakenkta jų gyvybingumui;

54.

todėl siūlo peržiūrėti iniciatyvų sąrašą nurodant kiekvieno tikslo, kurio bus siekiama šiomis iniciatyvomis, svarbą, valdymo grandį, kuri greičiausiai bus atsakinga už šią iniciatyvą pagal subsidiarumo principą, ir įgyvendinimui skirtą laiką;

55.

siūlo savo pagalbą ir palaikymą rengiant pasiūlymus dėl išvardytų priemonių prioritetų svarbos nustatymo ir dėl būsimos uostams skirtos politikos ir pareiškia norą būti nuolat informuojamas apie poslinkius šioje politikos srityje;

56.

rekomenduoja sukurti struktūrą, kurią pasitelkus būtų galima nuolat konsultuotis su visomis interesų grupėmis, kad būtų galima šių konsultacijų rezultatus panaudoti tolesniam Europos uostams skirtos politikos kūrimui, išvengti galimų konfliktų ir keistis geros praktikos pavyzdžiais. Šiame kontekste atkreipia dėmesį į galimybę remti ir skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas siekiant užtikrinti didelį visuomenės pritarimą šiai politikai;

57.

prašo Komisiją iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateikti tarpinę Europos uostų politikos ataskaitą, įskaitant pasiūlymą dėl priemonių pralaidumui tarp uostų ir teritorijos nuo pakrantės tolyn į šalies gilumą didinti.