52006DC0855

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.12.2006

KOM(2006) 855 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

apie Tarybos reglamento (EB) Nr. 2702/1999 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų skatinimo trečiosiose šalyse priemonių ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2826/2000 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo veiksmų vidaus rinkoje taikymą {SEC(2006) 1785}

TURINYS

1. Įžanga 3

2. Skatinimo politikos įgyvendinimas 2004–2006 m. 3

2.1. Biudžeto asignavimai ir išlaidos 4

2.2. 2004-2006 m. bendrai finansuojamos programos 5

2.2.1. Patvirtintos ir atmestos programos 5

2.2.2. Trečiųjų šalių rinkai skirtos programos 6

2.2.3. Vidaus rinkai skirtos programos 7

2.2.4. Kelioms šalims skirtos programos 8

2.3. Tiesiogiai DG AGRI administruojamos programos 9

2.3.1. Tiesiogiai Komisijos administruojami veiksmai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2702/1999 9

2.3.2. Ekologinės žemdirbystės skatinimo kampanija 9

2.3.3. Skatinimo ir informavimo veiksmų rezultatų vertinimo tyrimai 10

3. Kitur vykdomi skatinimo veiksmai 10

4. Profesinių organizacijų pozicija 11

5. Išvados ir tolesni veiksmai 11

5.1. Bendrosios išvados 11

5.2. Tolesni veiksmai 11

5.2.1. Reglamentų konsolidavimas 12

5.2.2. Pasiūlymus teikiančių organizacijų biudžeto programavimas 12

5.2.3. Valstybių narių išlaidų deklaravimas 12

5.2.4. Vykdančiosios organizacijos pasirinkimas 12

5.2.5. Gairių kūrimas 12

1. ĮžANGA

2004 m. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė pranešimą apie žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo veiksmus trečiosiose šalyse ir vidaus rinkoje[1]. Taisyklėse numatyta, kad Komisija po dviejų metų privalo pateikti antrąjį pranešimą[2].

Šio pranešimo pateikimas reiškia reglamento reikalavimų įgyvendinimą. Pranešime aptariamas abiejų reglamentų taikymas per laikotarpį nuo ankstesnio, 2003 m. parašyto (2004 m. pateikto) pranešimo iki 2006 m. liepos (tai laikotarpis, apie kurį teikiamas pranešimas). Pranešime atsižvelgiama į visus per tą laiką priimtus Komisijos sprendimus; beje, tai laikotarpis, kuriuo vyko tolesnė Europos Sąjungos plėtra – nuo 15 iki 25 valstybių narių. Pranešime analizuojama informacija apie žemės ūkio produktų skatinimą tuo laikotarpiu. Pranešimo išvadose pateikiami siūlymai, kaip būtų galima supaprastinti ir pagerinti dabartinės skatinimo tvarkos funkcionavimą.

2. SKATINIMO POLITIKOS įGYVENDINIMAS 2004–2006 M.

Bendrijos skatinimo politika yra horizontalaus pobūdžio ta prasme, kad ji taikoma daugeliui produktų sektorių ir pabrėžia bendruosius bruožus ir apima bendruosius dalykus: kokybę, saugumą, ženklinimą, specifinius gamybos būdus, gyvūnų gerovės sąlygų ir aplinkos apsaugos užtikrinimą gamybos metu ir t. t. Šia politika iš esmės yra suteikiama pridėtinė vertė nacionalinėms ir privačioms iniciatyvoms, nes ja yra sustiprinama arba aktyvinama valstybių narių ir privačiųjų įmonių vykdoma skatinimo veikla. Be to, vykdant šią politiką, valstybėms narėms kartu su profesinėmis ir tarpprofesinėmis organizacijomis turėtų būti sudaryta galimybė informuoti apie savo produktus ir skatinti jų naudojimą.

Mūsų komercinės partnerės (pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, Japonija ir Australija) pripažįsta aktyvios skatinimo politikos būtinumą, jos pačios jau įgyvendino veiksmingą gerai finansuojamą skatinimo politiką siekdamos išlaikyti ar padidinti savo dalį pasaulinėje rinkoje. Pavyzdžiui, įvairių Amerikos eksporto skatinimo programų veiksmams skiriama federalinės vyriausybės pagalba – apie 145 mln. dolerių per metus. Tad svarbu, kad Europos Sąjunga taip pat aktyviai ir regimai veiktų eksporto skatinimo srityje.

2.1. Biudžeto asignavimai ir išlaidos

1 lentelė – ES biudžeto asignavimai skatinimo veiksmams

mln. EUR |

Biudžeto kategorija | Biudžeto eilutė | 2007* | 2006 | 2005 | 2004 |

Skatinimo veiksmai: | vidaus rinka | 05 08 04 | ) |

(VR) | >=2004 | ) |

(ex B1-3800 ir B1-3801) | trečiosios šalys | 05 02 10 01 | ) |

(TS) | >=2006 | ) | 38 000 | 42 000 | 48 500 | 48 500 |

Skatinimo veiksmai: | vidaus rinka | 05 08 05 | ) |

(VR) | >=2004 | ) |

(ex B1-3810 ir B1-3811) | trečiosios šalys | 05 02 10 02 | ) |

(TS) | >=2006 | ) | 7 840 | 10 000 | 11 000 | 11 000 |

Iš viso skatinimui | 45 840 | 52 000 | 59 500 | 59 500 |

* Finansinių metų pabaigos prognozė pagal 2006 9 30 įvykdymo būklę. |

Šioje lentelėje pateikti biudžeto įstaigos asignavimai informavimui apie žemės ūkio produktus ir jų vartojimo skatinimo veiksmams. Konstatuojame, kad asignavimai nuolatos mažėja – nuo 60 mln. eurų 2004 m. iki 52 mln. eurų 2006 m., t. y. maždaug 15 %, o 2007 m. numatomas tolesnis mažėjimas. Tai galima paaiškinti „diachroniniu“ sektoriaus nepajėgumu įsisavinti gaunamus asignavimus, todėl nepanaudojama daug lėšų – tai matyti toliau pateikiamoje 2 lentelėje. Dėl asignavimų neišnaudojimo dalis pradinio tiems veiksmams skirto biudžeto metų pabaigoje perkeliama į kitas žemės ūkio išlaidas.

2 lentelė – ES biudžeto išlaidos skatinimo veiksmams

mln. EUR |

Biudžeto kategorija (mokėjimų asignavimai) | Biudžeto eilutė | 2007* | 2006 | 2005 | 2004 |

Skatinimo veiksmai: | VR | 05 08 04 | ) | 26 000 | 26 145 | 22 118 |

Valstybių narių mokėjimai | >=2004 | ) |

(ex B1-3800 ir B1-3801) | TS | 05 02 10 01 | ) | 6 000 | 4 085 | 5 119 |

>=2006 | ) | 32 000 | 30 230[3] | 27 237 |

Skatinimo veiksmai: | VR | (05 08 05 | ) |

Tiesioginiai Komisijos mokėjimai | >=2004) | ) |

(ex B1-3810 ir B1-3811) | TS | 05 02 10 02 | ) |

>=2006 | ) | 5 000 | 2 349 | 2 568 |

Iš viso skatinimui | 37 000 | 32 579 | 29 805 |

Įgyvendinta, % | 71,1% | 54,8% | 50,0% |

* Finansinių metų pabaigos prognozė pagal 2006 9 30 įvykdymo būklę. |

Pagrindiniai veiksniai, dėl kurių nepanaudojami asignavimai:

1) atidedamas kai kurių valstybių narių pateiktų projektų įgyvendinimas, nes, pavyzdžiui, nukeliamas sutarties tarp siūlančios organizacijos ir vykdančiosios institucijos pasirašymas, tad išlaidos patiriamos vėlesniais biudžetiniais metais;

2) prašymai kompensuoti išlaidas pateikiami pavėluotai dėl valstybių narių kaltės;

3) priimtos programos įgyvendinamos ne iki galo;

4) tiesioginio valdymo veiksmų atžvilgiu – savanoriškų įnašų į TAAT trūkumas.

5 dalyje „Išvados ir tolesni veiksmai“ yra keli siūlymai, kaip kovoti su nepakankamo asignavimų sunaudojimo reiškiniu.

2.2. 2004-2006 m. bendrai finansuojamos programos

Per laikotarpį, kurį apima šis pranešimas, skatinimo programomis susidomėjo daugiau valstybių narių. Programas pateikė beveik visos valstybės narės, taip pat naujosios narės.

3 lentelė – Vienam sprendimui tenkantis pasiūlymus teikiančių valstybių narių skaičius

[pic]

Tačiau reikėtų pažymėti, kad naujosios valstybės narės daugiau dėmesio skyrė savo žemės ūkio produktų skatinimui joms atsivėrusioje naujoje didelėje ES vidaus rinkoje!

2.2.1. Patvirtintos ir atmestos programos

Nuo 2004 m. buvo patvirtintos 174 skatinimo programos, iš jų 128 skirtos vidaus rinkai, o 46 – trečiosioms šalims, visoms produktų kategorijoms (žr. darbo dokumentą[4]). Apskritai, lyginant su pradiniu laikotarpiu, per kurį buvo pateiktos 94 programos vidaus rinkai ir 31 programa trečiosioms šalims (žr. darbo dokumentą), programų padaugėjo negausiai. Šis rezultatas tampa reikšmingesniu dėl to, kad pastaraisiais metais buvo taikomi griežtesni atrankos kriterijai. Be to, šie duomenys rodo, kad valstybių narių susidomėjimas vidaus rinkai skirtomis programomis nekinta.

Pagrindinės programų atmetimo pranešime aptariamu laikotarpiu priežastys yra šios: programą siūlančios organizacijos pateikė nepakankamai išsamų programos ir su ja susijusių veiksmų aprašymą, nepakankamą atitinkamo biudžeto ar prekės ženklo skatinimo aprašymą arba jos buvo atmestos dėl tinkamo sektoriaus reprezentatyvumo nebuvimo.

4 lentelė – Iki 2006 m. liepos mėn. patvirtintos ir atmestos programos |

Sprendimas | Gauti pasiūlymai | Priimtos programos | Atmestos programos |

Vidaus rinka | Skaičius | Bendrasis finansavimas | Skaičius | Bendrasis finansavimas |

C(2004) 2000 | 11/06/2004 | 30 | 26 | 10 721 161 € | 4 | 832 985 € |

C(2004) 5360 | 28/12/2004 | 34 | 20 | 24 068 756 € | 14 | 11 075 424 € |

C(2005) 1767 | 15/06/2005 | 32 | 26 | 26 130 535 € | 6 | 7 357 163 € |

C(2006) 6 | 12/01/2006 | 40 | 25 | 25 459 807 € | 15 | 16 227 822 € |

C(2006) 3079 | 7/07/2006 | 79 | 31 | 27 660 899 € | 48 | 49 942 266 € |

Iš viso | 215 | 128 | 114 041 158 € | 87 | 85 435 660 € |

Trečiosios šalys |

C(2004) 817 | 22/03/2004 | 6 | 5 | 3 016 781 € | 1 | 632 502 € |

C(2004) 3536 | 27/09/2004 | 10 | 8 | 5 027 325 € | 2 | 1 868 550 € |

C(2005) 615 | 14/03/2005 | 18 | 10 | 10 182 124 € | 8 | 7 976 353 € |

C(2005) 4082 | 21/10/2005 | 25 | 15 | 13 239 540 € | 10 | 12 462 386 € |

C(2006) 796 | 17/03/2006 | 12 | 8 | 8 186 583 € | 4 | 4 203 229 € |

Iš viso | 71 | 46 | 39 652 353 € | 25 | 27 143 020 € |

Norint geriau suprasti lentelėse ir pranešime pateikiamus duomenis, reikia atsižvelgti į tai, kad iki 2005 m. Komisija kiekvienais metais priimdavo du sprendimus dėl vidaus rinkos ir du sprendimus dėl trečiųjų šalių rinkų. 2006 m. teisės aktuose buvo padaryti pakeitimai, kuriais priimamų sprendimų skaičius buvo sumažintas nuo 4 iki 2.

2.2.2. Trečiųjų šalių rinkai skirtos programos

Pranešime aptariamu laikotarpiu šios programos sudarė vos 25 % visų pateiktų programų. Pagal bendrąjį finansavimą vykdomoms programoms buvo skirta ketvirtadalį patvirtintoms skatinimo programoms skirtų Bendrijos lėšų.

Daugiausia tokių programų skirta Šiaurės Amerikai, Rusijai ir Japonijai.

Trečiųjų šalių rinkose dažniausiai vykdoma kokybės ženklu (SKVN, SGN, GTG) pažymėtų produktų skatinamo veikla, toliau – vynos ir alkoholinių gėrimų, šviežių bei perdirbtų vaisių ir daržovių, aukštos kokybės mėsos vartojimo skatinimas. Tai atsispindi toliau pateiktame grafike:

5 lentelė – EK finansavimo dalis pagal produktą – trečiosios šalys

[pic]

2.2.3. Vidaus rinkai skirtos programos

Pateikta daugiau programų – 2004 m. jų buvo 64, 2005 m. – 72, o 2006 m. – 79, t. y. jų skaičius padidėjo 23,4 %. 2004 m. buvo patvirtintos 46 programos, 2005 m. – 51, o 2006 m. – tiktai 31 programa. Tam įtakos turėjo griežtesnių programų atrankos kriterijų taikymas.

Kaip matyti iš toliau pateikto grafiko (t. p. žr. darbo dokumentą), per pranešime aptariamą laikotarpį buvo vykdomos visų tinkamų finansuoti produktų, išskyrus pluoštinius linus, skatinimo programos. Daugiausiai biudžeto finansavimo buvo skirta pieno produktų, šviežių bei perdirbtų vaisių ir daržovių, taip pat dekoratyvinių augalų ir krūmų, ekologinės žemdirbystės ir aukštos kokybės mėsos sektoriams.

Šalys, numatytos vidaus rinkai skirtose programose, nurodytos priede pateiktose lentelėse. Pažymėtina, kad pradėjus taikyti skatinimo tvarką, pusę visų atvejų programose numatytos šalys ir programas siūlančios šalys buvo tos pačios (žr. darbo dokumentą), tačiau 2004–2006 m. laikotarpiu ši tendencija gerokai susilpnėjo.

6 lentelė – EK finansavimo dalis pagal produktą – vidaus rinka

[pic]

2.2.4. Kelioms šalims skirtos programos

Reikia pažymėti, kad kelioms šalims skirtų programų dalis visų programų (vidaus rinkos ir trečiosioms šalims skirtų programų) atžvilgiu yra santykinai maža:

7 lentelė – Kelioms valstybėms narėms skirtų programų dalis visų pasiūlytų programų atžvilgiu |

Sprendimas | Siūlomos programos | Siūlomos kelioms valstybėms narėms skirtos programos |

Vidaus rinka |

C(2004) 2000 | 11/06/2004 | 30 | 0 |

C(2004) 5360 | 28/12/2004 | 34 | 2 |

C(2005) 1767 | 15/06/2005 | 32 | 2 |

C(2006) 6 | 12/01/2006 | 40 | 2 |

C(2006) 3079 | 7/07/2006 | 79 | 6 |

Iš viso | 215 | 12 |

Trečiosios šalys |

C(2004) 817 | 22/03/2004 | 6 | 1 |

C(2004) 3536 | 27/09/2004 | 10 | 1 |

C(2005) 615 | 14/03/2005 | 18 | 5 |

C(2005) 4082 | 21/10/2005 | 25 | 1 |

C(2006) 796 | 17/03/2006 | 12 | 1 |

Iš viso | 71 | 9 |

2.3. Tiesiogiai DG AGRI administruojamos programos

Jau buvo pažymėta, kad tam tikri veiksmai gali būti 100 % finansuojami iš ES biudžeto. Tai veiksmai, kuriuos pradėjo ir tiesiogiai valdo Komisija, o juos įgyvendina viešųjų pirkimų būdu atrinkti rangovai.

2.3.1. Tiesiogiai Komisijos administruojami veiksmai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2702/1999

1) informavimo kampanijų, skirtų Bendrijos saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN), saugomų geografinių nuorodų (SGN), garantuotų tradicinių gaminių (GTG) sistemai ir ekologinei žemdirbystei, organizavimas Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Kinijoje ir Japonijoje;

metinis biudžetas: 2 mln. eurų (1 mln. eurų Šiaurės Amerikai ir 1 mln. eurų Azijai);

2) aukšto lygio vizitai:

2004 m. – Franzo Fischlerio, tuometinio už žemės ūkį ir žuvininkystę atsakingo Europos komisaro vadovaujamas vizitas į Kiniją prekybos tikslais,

skirtas 0,8 mln. eurų biudžetas;

2007 m. kovo mėn. – organizuojamas Komisijos narės Marianne Fischer Boel ir įmonių vadovų delegacijos aukšto lygio vizitas į Indiją prekybos tikslais. Šešių dienų vizito tikslas – užmegzti ES ir Indijos ryšius. Delegacija lankysis Naujajame Delyje ir Bombėjuje, tuo metu Naujojo Delio Aahaar žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje veiks Europos Sąjungos stendas;

skirtas 1,0 mln. eurų biudžetas.

2.3.2. Ekologinės žemdirbystės skatinimo kampanija

Komisija, vadovaudamasi Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2826/2000 ir siekdama garantuoti Europos ekologinės žemdirbystės ir maisto produktų plano ir pirmojo jo veiksmo tęstinumą, pradėjo skatinimo kampaniją. Šios programos trukmė – treji metai, biudžetas – 3 mln. eurų visam laikotarpiui. Kampanija šiame sparčiai besiplečiančiame sektoriuje bus įgyvendinama lygiagrečiai su nacionalinėmis programomis, finansuojamomis kartu su Europos Sąjunga; jos tikslas – paremti tas iniciatyvas.

Tam tikslui po viešojo pirkimo konkurso su specializuota bendrove buvo sudarytas pagrindų susitarimas dėl interneto svetainės ir priemonių rinkinio, kuriuo būtų galima naudotis skatinant ekologinę žemdirbystę ir informuojant apie jos produktus, sukūrimo. Įgyvendinant šią kampaniją, prireikus, gali būti vykdomi ir kiti informavimo, komunikacijos ir skatinimo veiksmai, nepamirštant ir tiesioginio skatinimo veiklos tikslinėse visuomenės grupėse.

Valstybių narių siūlymu Komisijos iš įvairių sektoriaus atstovų sudaryta ekspertų grupė konsultuos Komisiją klausimais, susijusiais su šios užduoties vykdymu.

2.3.3. Skatinimo ir informavimo veiksmų rezultatų vertinimo tyrimai

Vertinimas leidžia nustatyti programų veiksmingumą, kitaip tariant, kontroliuoti, kaip siekiama tikslų, ir tikrinti, ar siekiant rezultatų buvo naudojamasi reikiamomis priemonėmis (finansinėmis, teisinėmis, administracinėmis ir t. t.). Bus tikrinamas ir programų suderinamumas, svarbumas, reikalingumas ir pagal jas numatytų veiksmų kokybė.

Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2702/1999 ir (EB) Nr. 2826/2000 8 straipsnių nuostatomis leidžiama Komisijos tarnyboms atlikti bendrai finansuojamų programų vertinimą.

Pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1358/2001, numatantį specialias komunikacijos priemones galvijienos sektoriuje, 2004 m. viešųjų pirkimų konkurso būdu buvo užsakytas bendrai finansuojamų komunikacijos programų vertinimo tyrimas, kuris buvo atliktas 2005 m. Jo metu paaiškėjo, kad bendrai finansuojamos programos atitiko nustatytus tikslus ir gaires. Tačiau analizuojant jų turinį, paaiškėjo, kad bendrai finansuojamose programose nebuvo bendros strategijos ir todėl ne visada buvo galima pateikti aiškią, vartotoją apsaugančią informaciją. Be to, kadangi nėra iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama nustatyti programose numatytų veiksmų poveikį programų įgyvendinimo metu, buvo ypač sudėtinga įvertinti šių programų veiksmingumą net praėjus keleriems metams nuo jų įgyvendinimo.

Ateičiai Komisija po viešųjų pirkimų konkursų pasirašė dvi pagrindų sutartis dėl vidaus rinkos ir trečiųjų šalių programų įgyvendinimo vertinimo tyrimų (kiekvieno jų trukmė – nuo keturių iki šešių mėnesių).

Bendras dviejų pagrindų sutarčių biudžetas yra 3 750 000 eurų.

3. KITUR VYKDOMI SKATINIMO VEIKSMAI

Reikia turėti omenyje, kad be veiksmų, finansuojamų pagal minėtų reglamentų nuostatas, kurie yra aptariami šiame pranešime, yra ir kitų skatinimo ir (arba) informavimo veiksmų, susijusių su žemės ūkio produktais pagal kitus bendrosios žemės ūkio politikos skyrius, tai:

- vaisių ir daržovių sektoriaus skatinimo veiksmai,

- sektoriniai skatinimo veiksmai, numatyti pagal šiuo metu persvarstomą bendrąją vyno rinkos organizaciją,

- veiksmai, numatyti pagal valstybės pagalbos teikimo politiką,

- veiksmai, numatyti pagal kaimo plėtros politiką; tokių veiksmų papildomos priemonės, numatytos Reglamente (EB) Nr. 1257/1999[5], buvo papildytos Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1783/2003[6].

4. PROFESINIų ORGANIZACIJų POZICIJA

Konsultacinės grupės 2006 m. rugsėjo 12 d. susirinkime gamintojams atstovaujančios profesinės organizacijos buvo informuotos apie šio pranešimo rengimą. Tuo tikslu profesinės organizacijos pateikė Komisijos tarnyboms tam tikrų pastabų dėl sistemos veikimo ir:

1) norėtų supaprastinti teisės aktus visų pirma dėl kelioms šalims skirtų programų;

2) prašo geriau apibrėžti galimybę naudotis prekės ženklais vykdant bendrojo pobūdžio skatinimą;

3) primygtinai reikalauja sukurti programų rengimo gaires.

5. IšVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI

5.1. Bendrosios išvados

Turint omenyje 2004 ir 2005 m. atliktus teisės aktų pakeitimus, dar anksti daryti galutinį sprendimą dėl skatinimo veiksmų, pradėtų per ankstesnio pranešimo laikotarpį, rezultatų. Tačiau jau nuo pat pirmojo pranešimo pateikimo buvo galima matyti, kad pagrindiniai skatinimo sistemos principai yra vertingi ir veiksmingi:

- netiesioginio Komisijos valdymo sistema, pagal kurią profesinės organizacijos ir valstybės narės imasi iniciatyvos ir valdymo atsakomybės;

- visiems kriterijus atitinkantiems sektoriams teikiamas darnus trišalis finansavimas (Europos Sąjungos, valstybių narių ir profesinių organizacijų), su bendrojo finansavimo lygiomis dalimis galimybe tam tikrais griežtai nustatytais atvejais;

- pabrėžiamas bendras Bendrijos skatinimo veiksmų pobūdis, daugiausiai dėmesio skiriant sektoriams ir temoms, o ne vienam ar kitam produktui;

- reglamentavimo sistema, leidžianti programuoti veiksmus vienodais intervalais, o ne tik reaguoti į krizines situacijas.

Siekiant dar labiau pagerinti skatinimo sistemą, būtų galima apsvarstyti šiuos klausimus:

- profesinės organizacijos ir valstybės narės labai domėjosi programomis, skirtomis vidaus rinkai. Tačiau vis dėlto kai kurie jų pasiūlymai labiau atitiko nacionalinius interesus ir beveik neturėjo pridėtinės vertės Europos lygiu. Reikėtų dar labiau pabrėžti poreikį kurti Bendrijos lygiu naudingas programas ir būtinybę skatinti nacionalinės valdžios institucijas daugiau tartis tarpusavyje ir padėti viena kitai;

- atrodo, kad trečiosioms šalims profesinės organizacijos skiria mažiau dėmesio;

- didėjantis žemės ūkio sektorių, reformuotų ar reformuojamų vykdant BŽŪP, atstovų susidomėjimas skatinimo veiksmais.

5.2. Tolesni veiksmai

Komisijos manymu, derėtų toliau taikyti dabartinę skatinimo veiksmų paramos sistemą, nustatytą Tarybos reglamentais (EB) Nr. 2702/1999 ir Nr. 2826/2000, ir išlaikyti pagrindinius šios priemonės bruožus. Siekiant geresnio sistemos veikimo tam tikrais konkrečiais aspektais galima siūlyti toliau nurodytus pakeitimus.

5.2.1. Reglamentų konsolidavimas

Būtų naudinga supaprastinti reglamentavimą:

- pirma, sujungti į vieną dokumentą du pagrindinius Tarybos reglamentus dėl vidaus rinkos ir trečiųjų šalių,

- antra, sujungti į vieną dokumentą du Komisijos taikymo reglamentus dėl vidaus rinkos ir trečiųjų šalių.

5.2.2. Pasiūlymus teikiančių organizacijų biudžeto programavimas

Siekiant pagerinti biudžeto įsipareigojimų vykdymą per atitinkamus metus vietoj „12 mėnesių laikotarpių“ reikėtų pradėti kasmetinį išlaidų, planuojamų pagal atitinkamus metinius biudžetus, programavimą.

5.2.3. Valstybių narių išlaidų deklaravimas

Siekiant užtikrinti nuolatinę biudžeto asignavimų vartojimo kontrolę bus nustatyta, kad įgyvendinant programas patirtos išlaidos turi būti apmokėtos ir deklaruotos per tokį laikotarpį, kuris leistų įvykdyti per atitinkamus biudžetinius metus prisiimtus įsipareigojimus.

5.2.4. Vykdančiosios organizacijos pasirinkimas

Galima palikti galimybę rinktis vykdančiąją organizaciją po to, kai siūlančioji organizacija perduoda programą, tačiau tai reikėtų papildyti nuostatomis, užtikrinančiomis protingą naudojimąsi šia galimybe.

5.2.5. Gairių kūrimas

Aiškios ir laikui bėgant nekintančios gairės, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi teikiant bendram finansavimui skatinimo programų projektus, leis sumažinti netikslumus ir kitokias programų rengimo spragas. Tokios šiuo metu kuriamos gairės, be abejo, padės optimaliai skatinti žemės ūkio produktus ateityje.

[1] Pranešimas Europos Parlamentui ir Tarybai apie Tarybos reglamento (EB) Nr. 2702/1999 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų skatinimo trečiosiose šalyse priemonių ir Reglamento (EB) Nr. 2826/2000 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo veiksmų vidaus rinkoje taikymą, COM(2004) 233.

[2] Tarybos reglamento (EB) Nr. 2702/1999 (trečiosios šalys) 13 straipsnis ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2826/2000 (vidaus rinka) 14 straipsnis su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2060/2004.

[3] Į šią sumą įeina 773 mln. eurų, skirtų ankstesniems skatinimo veiksmams.

[4] Nuorodos į darbo dokumentą yra nuorodos į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pateikiamą kartu su šiuo pranešimu.

[5] 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies keičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999 6 26, p. 80).

[6] 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1783/2003, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai (OL L 270, 2003 10 21, p. 70).