52006DC0508

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 15.9.2006

KOM(2006) 508 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Agrarinės aplinkosaugos rodiklių tobulinimas siekiant stebėti, kaip aplinkos veiksniai įtraukiami į bendrą žemės ūkio politiką {SEK(2006) 1136}

1. Įvadas

Šis komunikatas – tai Komisijos iniciatyva pateikti ataskaitą apie nuveiktą darbą tobulinant rodiklius, skirtus stebėti, kaip į bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) įtraukiami aplinkos veiksniai.

Komunikate aprašomas politinis agrarinės aplinkosaugos rodiklių tobulinimo kontekstas, nagrinėjamas tokių rodiklių tobulinimo poreikis atsižvelgiant į tebevykstančią BŽŪP reformą, apžvelgiama pažanga, padaryta tobulinant tokius rodiklius, ir nurodomos svarbiausios problemos bei ateities veiksmai. Atsižvelgdama į tai, Komisija laikosi nuomonės, kad norint patenkinti didėjančius šios politikos srities poreikius, reikia toliau tobulinti, stiprinti ir konsoliduoti informacinę sistemą, skirtą aplinkos veiksnių įtraukimui į BŽŪP, visų pirma sukuriant nuolatinę ir stabilią jos tvarkymo procedūrą.

Kartu su komunikatu pateikiamas Komisijos tarnybų darbo dokumentas, kuriame išsamiau aprašomas nuveiktas darbas tobulinant ir renkant agrarinės aplinkosaugos rodiklius, nurodomi svarbiausi darbo rezultatai ir išsamiau apibūdinami šiame komunikate pateikiami pasiūlymai.

2. Agrarinės aplinkosaugos rodiklių tobulinimo politinis kontekstas

Europos Vadovų Tarybos susitikime Kardife (1998 m. birželio mėn.) buvo patvirtintas principas, kad aplinkos aspektas turėtų būti įtrauktas į visas Bendrijos politikos kryptis. Taip pat buvo pabrėžta tinkamų aplinkos rodiklių, kuriais remiantis vertinamas įvairių ekonomikos sektorių, įskaitant žemės ūkį, poveikis aplinkai ir stebima pažanga įtraukiant aplinkos veiksnius, tobulinimo svarba.

Helsinkyje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime (1999 m. gruodžio mėn.) buvo priimta aplinkos aspekto įtraukimo į BŽŪP strategija. Strategijoje nustatomi aplinkos aspekto įtraukimo tikslai vandens, žemės naudojimo ir dirvožemio, klimato kaitos ir oro kokybės, kraštovaizdžio ir bioįvairovės srityse. Taip pat buvo patvirtinta nuostata, kad gamtos išteklių išsaugojimas yra esminė ilgalaikio žemės ūkio tvarumo sudėtinė dalis. Tarybos pateiktose išvadose reikalaujama, kad būtų teikiamos nuolatinės ataskaitos apie agrarinės aplinkosaugos rodiklių įtraukimo proceso pažangą.

Europos Vadovų Tarybos susitikime Geteborge (2001 m. birželio mėn.) buvo patvirtinta ES darnaus vystymosi strategija[1], kuria vadovaujantis reikalaujama priimant sprendimus atsižvelgti į visų politikos sričių ekonominį, socialinį ir aplinkos poveikį. Susitikime taip pat buvo patvirtintos Žemės ūkio tarybos (2001 m. balandžio mėn.) išvados dėl aplinkos rodiklių ir darnaus vystymosi įtraukimo į BŽŪP. Buvo prašoma Komisijos nuolatos stebėti ir vertinti Tarybos vykdomą rodiklių įtraukimo strategiją bei toliau tobulinti agrarinės aplinkosaugos rodiklių grupę bei nustatyti šių rodiklių statistinius poreikius.

Atsakydama į Tarybos prašymą, Komisija parengė du komunikatus. Pirmajame komunikate „Aplinkos veiksnių rodiklių įtraukimas į bendrą žemės ūkio politiką“ [2] buvo nustatyta 35 agrarinės aplinkosaugos rodiklių grupė bei pateikta analitinė jų tobulinimo schema.

Antrajame komunikate „Statistinė informacija, kurios reikia nustatant rodiklius, skirtus aplinkos veiksnių įtraukimo į BŽŪP stebėjimui“ [3] toliau analizuojama rodiklio sąvoka bei nurodomi galimi duomenų ir informacijos šaltiniai, kurių reikia norint, kad rodiklius būtų galima panaudoti.

Šie du Komisijos komunikatai tapo konceptualiu IRENA projekto ( Rodiklių pateikimas apie aplinkos veiksnių įtraukimą į žemės ūkio politiką ) pagrindu. Projektas buvo pradėtas vykdyti 2002 m. rugsėjo mėn. Šis projektas, kuriuo buvo siekiama patobulinti agrarinės aplinkosaugos rodiklių grupę, buvo baigtas 2005 m. pabaigoje.

2006 m. birželio mėn. priimtoje atnaujintoje ES darnaus vystymosi strategijoje buvo dar kartą patvirtinta, kad darnus vystymasis turi būti įtrauktas į visų lygių politikos kūrimo procesą bei turi būti skatinama visų ES politikos sričių sanglauda bei užtikrinama, kad svarbiausi politikos sprendimai būtų priimami nuosekliai susipažinus su jų ekonominiu, socialiniu ir aplinkos poveikiu.

3. Aplinkos veiksnių įtraukimas į BŽŪP

3.1. Pažanga, padaryta aplinkos veiksnius įtraukiant į BŽŪP

Kadangi žemės ūkio veikla vykdoma didelėje Europos Sąjungos teritorijos dalyje[4], žemės ūkis vaidina svarbų vaidmenį išsaugant ES aplinkos išteklius. Ilgą laiką ūkininkavimas prisidėjo prie įvairių pusiau natūralių buveinių ir žemės ūkio kraštovaizdžio, kur gyvena labai daug laukinių gyvūnų ir vyksta įvairi kaimo bendruomenių veikla, kūrimo ir išlaikymo.

Per kelis pastaruosius dešimtmečius ūkininkavimas Europoje labai pasikeitė ir keisis ateityje. Taikydami technologijų pasiekimus (pvz., pagerintus žemės ūkio chemikalus ir sėklas, geresnes gyvulių veisles), ūkiai galėjo didinti derlius ir padaryti ūkininkavimą konkurencingesne veikla. Tačiau žemės naudojimo ir ūkininkavimo praktikos pokyčiai, susijęs su specializacija ir intensifikacija, turėjo ir neigiamo poveikio vandeniui, dirvožemiui, orui, bioįvairovei ir buveinėms. Kartu ūkininkavimo atsisakymas tam tikrose ribinėse teritorijose dėl socialinių ir ekonominių veiksnių kelia didelę grėsmę žemės ūkio aplinkai ir kaimo kraštovaizdžiams.

Paskutiniąja BŽŪP reforma buvo siekiama spręsti du uždavinius – mažinti žemės ūkio poveikį aplinkai ir skatinti teikti aplinkosaugines paslaugas ūkininkaujant.

Nuo 1992 m. BŽŪP buvo vis labiau pritaikoma darnaus vystymosi tikslams, nes buvo įgyvendinama esminė reforma, kuria siekiama palaipsniui atsisakyti kainų ir gamybos rėmimo politikos, o remti tiesioginę pagalbą pajamoms ir kaimo plėtros priemones. Kitas tos reformos žingsnis – tai Darbotvarkė 2000, kurioje numatyta, kad BŽŪP neturėtų vien tik didinti ES žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti maisto saugą ir kokybę bei stabilizuoti ūkių pajamas, bet taip pat ji turėtų būti palanki aplinkai, prisidėti prie kaimo kraštovaizdžio kūrimo bei skatinti ES kaimo vietovių konkurencingumą.

2003 m. BŽŪP reforma[5] dar sustiprino poreikį aplinkos veiksnius įtraukti į BŽŪP. Buvo patobulintos priemonės, kuriomis skatinamas žemės naudojimas ir veikla, suderinta su aplinkos išteklių išsaugojimo tikslais pirmojo ramsčio (rinka ir pajamų politika) ir antrojo ramsčio (kaimo plėtros politika) srityse.

Pirmojo ramsčio politikos srityje svarbiausios priemonės yra atsiejimas nuo gamybos apimties, privalomas kompleksinis paramos susiejimas ir moduliavimas. Daugelio tiesioginių išmokų atsiejimas nuo gamybos mažina paskatas intensyvinti gamybą, dėl kurios didėja pavojus aplinkai. Taikant privalomą kompleksinį paramos susiejimą – tiesioginiai mokėjimai visiškai priklauso nuo to, ar visame ūkyje laikomasi tam tikrų teisiškai privalomų valdymo reikalavimų, įskaitant aplinkosaugos standartus. Tiesioginių išmokų gavėjai taip pat privalo visą žemės ūkio paskirties žemę tinkamai tvarkyti žemės ūkio ir aplinkos požiūriu. Moduliavimas – tai galimybė perkelti paramą iš pirmojo į antrąjį ramstį; taip galima padidinti agrarinės aplinkosaugos priemonėms skirtą biudžetą.

2004 m. tabako, alyvų aliejaus, medvilnės ir apynių rinkos režimo reforma kartu su 2005 m. cukraus reforma patvirtino 2003 m. BŽŪP krypties pokytį.

Antrojo ramsčio srityje yra daug priemonių, kuriomis siekiama saugoti žemės ūkio aplinką. Naujajame kaimo plėtros reglamente (2007–2013 m.) [6] aplinkos priemonės siejamos su Šeštosios Bendrijos aplinkos veiksmų programos[7] tikslais. Bendrijos strategijos gairėse[8] numatomos trys prioritetinės priemonių, skirtų aplinkai ir kaimo vietovėms gerinti, sritys: bioįvairovė ir didelės gamtinės vertės ūkininkavimo ir miškininkystės sistemų bei tradicinių žemės ūkio kraštovaizdžių išsaugojimas bei kūrimas, vanduo ir klimato kaita. Svarbiausios naujosios priemonės – tai padidinti paramą ūkininkams pasitelkiant programą Natura 2000 ir ūkininkams kitose didelės gamtinės vertės teritorijose. Išlaikoma parama probleminėms teritorijoms ir agrarinės aplinkosaugos priemonėms. Ateityje kompleksinis paramos susiejimas taip pat bus taikomas daugumai aplinkos priemonių.

Dėl šių BŽŪP pokyčių reikia atidžiau stebėti žemės ūkio gamybos sistemų ir žemės naudojimo metodų regioniniu lygmeniu kaitą ir kaitos poveikį aplinkai. Nors kitos rodiklių nustatymo priemonės, taikomos ES (pvz., struktūriniai, darnaus vystymosi, kaimo plėtros rodikliai) bei kitų tarptautinių organizacijų (pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Biologinės įvairovės konvencijos) įtraukia tam tikrus agrarinės aplinkosaugos rodiklius, tačiau norint išmatuoti aplinkos įtraukimo į BŽŪP pažangą reikia rodiklių grupės, kuri padėtų įvertinti politikos sprendimų poveikį, nustatyti dabar taikomų priemonių trūkumus bei naujų politikos iniciatyvų poreikius ir prireikus geriau nukreipti bei pritaikyti priemones prie vietos sąlygų.

3.2. Agrarinės aplinkosaugos rodiklių poreikis siekiant remti politikos procesą

Aplinkos veiksnių įtraukimas į BŽŪP yra besikeičiantis procesas, reikalaujantis nuolatinio stebėjimo. Agrarinės aplinkosaugos rodikliai yra svarbiausi šio stebėjimo proceso įrankiai. Jie gali pasitarnauti įvairiems politikos tikslams:

- teikti informaciją apie žemės ūkio aplinkos būklės dabartinę padėtį ir vykstančius pokyčius;

- stebėti žemės ūkio poveikį aplinkai;

- vertinti žemės ūkio ir aplinkos politikos poveikį aplinkosauginiam ūkių valdymui;

- pranešti apie žemės ūkio ir aplinkos politikos sprendimus;

- parodyti agrarinės aplinkosaugos tarpusavio ryšius plačiajai visuomenei.

Nuosekli agrarinės aplinkosaugos rodiklių sistema turėtų fiksuoti pagrindinius teigiamo ir neigiamo žemės ūkio poveikio aplinkai rezultatus ir atspindėti regioninius ekonominių struktūrų ir gamtos sąlygų skirtumus. Taip ši sistema suteiks naudingos informacijos žemės ūkio politikai vertinti atsižvelgiant į politikos indėlį saugant aplinkos išteklius, nuo kurių iš esmės priklauso žemės ūkio ir visuomenės ateitis.

4. PAžanga tobulinant agrarinės aplinkosaugos rodiklius

4.1. Projektas IRENA

Projekto IRENA tikslas buvo patobulinti ir surinkti (ES 15 valstybių narių) 35 agrarinės aplinkosaugos rodiklių grupę, numatytą Komisijos komunikatuose COM(2000) 20 ir COM(2001) 144, pagal atitinkamus geografinius lygmenis ir kiek įmanoma remiantis turimais duomenų šaltiniais.

Projekto IRENA rezultatai yra šie:

1) 40 rodiklių lentelių[9] ir atitinkamos jų duomenų grupės, į kurias įtraukiami 42 rodikliai ir daliniai rodikliai;

2) Rodiklių ataskaita , kurioje apžvelgiama žemės ūkio ir aplinkosaugos sąveika remiantis rodiklių rezultatais ir aprašoma pažanga, padaryta tobulinant ir renkant agrarinės aplinkosaugos rodiklius.

3) Rodikliais paremta vertinimo ataskaita apie aplinkos veiksnių įtraukimą į BŽŪP, kurioje pateikiamas vertinimas, ar rodiklių sistema yra naudinga politikos vertinimui bei

4) Vertinimo ataskaita , kurioje nagrinėjamas projekto IRENA įgyvendinimas, vertinami rodikliai ir naudoti duomenų šaltiniai bei numatomos darbo sritys ateityje.

4.2. Pagrindiniai rodiklių tobulinimo rezultatai

Projektas IRENA padėjo pasiekti nemažos pažangos tobulinant agrarinės aplinkosaugos rodiklius ES 15 valstybių narių, visų pirma apibrėžiant sąvokas, duomenų šaltinius ir sudarant duomenų grupes. Komisijos tarnybų darbo dokumento 1 priede pateikiamas atitinkamų 42 rodiklių ir dalinių rodiklių sąrašas, jų apibrėžtys, duomenų šaltiniai, geografinis pateikimo lygmuo ir laikotarpiai.

Esminius rezultatus galima apibendrinti taip:

- iš 42 rodiklių (dalinių rodiklių) 11 buvo įvertinti kaip naudingi, 30 – kaip potencialiai naudingi ir tik 1 rodiklis vertinamas, kaip turintis nedidelį potencialą. Tačiau kiekvienoje grupėje yra skirtingo nustatymo lygmens rodiklių (žr. 6 skyrių);

- apie trečdalis rodiklių pagrįsti regioninio lygmens duomenimis (NUTS[10] 2 ir 3). Beveik du trečdaliai yra šalių lygmens rodikliai. Keli būklės/poveikio sričių rodikliai buvo nustatyti remiantis sumodeliuotais duomenimis arba konkrečių atvejų nagrinėjimo studijomis;

- dėl laiko skalės – apie pusei rodiklių nustatyti laiko apribojimai, aštuoniolika rodiklių apima laikotarpį nuo 1990 m. iki 2000 m.

Be to, įgyvendinant projektą IRENA buvo gauta nemažai informacijos ir įgyta patirties, susijusios su rodiklių techninėmis galimybėmis bei jų aiškinimu. Daug informacijos buvo surinkta apie aplinkos sąlygų būklę ir su žemės ūkiu susijusias tendencijas bei apie turimas aplinkos integracijai skirtas priemones.

Pasinaudojant projektu IRENA buvo užmegzti glaudūs Komisijos, Europos aplinkos agentūros (EAA) ir valstybių narių bendradarbiavimo, susijusio su agrarinės aplinkosaugos rodikliais, ryšiai. Valstybės narės[11] pateikė naudingos grįžtamosios informacijos apie rodiklių lenteles ir ataskaitą apie rodiklius, visų pirma apie sąvokas, duomenų kokybę ir pateikimą.

5. Darbo su agrarinės aplinkosaugos rodikliais ateityje uždaviniai

Įgyvendinant projektą IRENA tapo akivaizdūs kelių rodiklių trūkumai:

1) duomenų grupės, susijusios su tam tikrais rodikliais, trūkumai jų tarpusavio derinimo (pvz., ūkių valdymas), duomenų kokybės (pvz., genetinė įvairovė), geografinės aprėpties (pvz., vandens kokybė) ir (arba) duomenų grupių prieinamumo (pvz., plotai, kuriuose taikomi organinės žemdirbystės būdai) atžvilgiu;

2) reikia metodiškai tobulinti ar vėliau patvirtinti modelius, kuriais remiantis apskaičiuojami tam tikri rodikliai (pvz., dirvožemio erozija; dirvožemio kokybė);

3) reikia toliau konceptualiai tobulinti kai kuriuos rodiklius (pvz., ūkio valdymas, kraštovaizdžio būklė, didelės gamtinės vertės ūkių teritorijos).

Šie trūkumai nesumenkina agrarinės aplinkosaugos analizei skirtų rodiklių vertės. Priešingai, jie parodo, kad reikia toliau dirbti su šiais rodikliais norint patobulinti sąvokas ir metodiką, gerinti duomenų rinkimo metodus, prireikus kurti naujas duomenų grupes bei tobulinti (patvirtinti) dabar taikomas modeliavimo priemones.

Atsižvelgiant į rodiklių nustatymo lygį, IRENA rodiklius galima sugrupuoti į tris kategorijas (taip pat žr. priedo lentelę).

A. veiklos rodikliai, kurių sąvokos ir matavimai yra gerai apibrėžti ir kurių duomenys yra prieinami nacionaliniu ir prireikus regioniniu lygiu;

B. gerai apibrėžti rodikliai, nors jų potencialas nėra visiškai išnaudotas todėl, kad trūksta regioninių ar suderintų duomenų arba modeliavimo būdai, kuriais jie remiasi, turi trūkumų.

C. rodikliai, kuriuos reikia gerokai patobulinti tam, kad jie taptų tinkami naudoti. Šiai kategorijai priskiriami rodikliai, kuriuos reikia konceptualiai ir metodiškai tobulinti, bei rodikliai, kurių esamų duomenų kokybę reikia gerinti, reikia surinkti naujų duomenų arba reikia tobulinti ir patvirtinti taikomus modelius.

Be to, reikia išplėsti rodiklių aprėptį tam, kad būtų įtrauktos ir naujosios valstybės narės.

6. Tolesni veiksmai: Būsimas darbas su agrarinės aplinkosaugos rodikliais

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta pirmiau, galima nurodyti tris svarbiausius būsimo darbo su agrarinės aplinkosaugos rodikliais uždavinius:

- supaprastinti IRENA rodiklių grupę ir didinti jos reikšmę politikos tikslams;

- konsoliduoti atrinktų rodiklių grupę ir išplėsti jos taikymą naujose valstybėse narėse bei ištaisyti esamus trūkumus;

- sukurti nuolatinę ir stabilią procedūrą, kurios reikia ilgalaikiam rodiklių sistemos veikimui.

6.1. Supaprastinti IRENA rodiklių grupę ir didinti jos reikšmę politikos tikslams

Atsižvelgiant į konceptualius ir techninius tam tikrų rodiklių trūkumus, reikia kritiškai vertinant sudaryti rodiklių, kuriuos reikia išlaikyti ir tobulinti, sąrašą.

Pagrindinis tokio pasirinkimo kriterijus – rodiklių tinkamumas būti informacijos priemone formuojant politiką. Šiuo požiūriu būtina laikytis nuomonės, kad aplinkos veiksnių įtraukimo stebėjimas apima kelis analizės ir vertinimo lygmenis, susijusius, pavyzdžiui, su konkrečiomis sektorių priemonėmis, horizontaliosios politikos priemonėmis, kaimo plėtros programomis ir kt. atsižvelgiant į bendrą rodiklių įtraukimo strategiją. Norint atlikti analizę šiais skirtingais lygmenimis, svarbu turėti nuoseklią agrarinės aplinkosaugos rodiklių grupę, aprėpiančią žemės ūkio gamybos sistemų regioninę įvairovę (pvz., specializaciją, gamybos būdus, ūkininkavimo metodus), bei teigiamą ir neigiamą jų poveikį įvairiems aplinkos ištekliams. Be to, visą rodiklių grupę turėtų būti galima pritaikyti ateities politikos poreikiams, pavyzdžiui, atsižvelgiant į nuolat kintančias vandens politikos sritis, naujas BŽŪP priemones arba į platesnio socialinio ir ekonominio konteksto kryptis.

Tam tikri agrarinės aplinkosaugos rodikliai dabar yra nagrinėjami norint juos įtraukti į Bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą, skirtą kaimo plėtros programoms 2007–2013 m. Šie bendri rodikliai apima svarbiausius aplinkos klausimus, t. y. bioįvairovę ir didelės gamtinės vertės teritorijas, vandenį ir klimato kaitą[12].

Dar vienas atrankos kriterijus, kurį reikėtų ir toliau taikyti, yra techninė galimybė tobulinti rodiklius. Projektas IRENA parodė, kad tam tikri rodikliai yra pernelyg sudėtingi arba jų nustatymas reikalauja pernelyg didelių investicijų.

Galiausiai ateityje siūloma, kad kai kurie IRENA rodikliai taptų kitų rodiklių, su kuriais jie yra glaudžiai susiję, daliniais rodikliais.

Atsižvelgdama į tai, kad reikia aprėpti skirtingus aplinkos veiksnių įtraukimo lygmenis, ir pasiremdama jau atliktu darbu, Komisija siūlo: išlaikyti pagrindinę 28 rodiklių grupę, kurią sudaro 26 IRENA rodikliai ir du nauji rodikliai, apimantys naujas agrarinės aplinkosaugos sritis (žr. pridedamą lentelę). |

- 6.2. Konsoliduoti atrinktų rodiklių grupę ir išplėsti jos taikymą naujose valstybėse narėse bei ištaisyti trūkumus

Projektu IRENA iš esmės buvo pasiektas tikslas – buvo pasinaudota turima ir lengvai prieinama agrarinės aplinkosaugos informacija ir duomenimis ES 15 lygmeniu. Dabar svarbu išlaikyti supaprastintą rodiklių grupę, atnaujinti atitinkamas duomenų bazes ir išplėsti jų taikymą naujosiose valstybėse narėse.

Tačiau taip pat svarbu sumažinti trūkumus, dėl kurių dabar ribojamas tam tikrų rodiklių informacinis potencialas. Šiuo tikslu pereinamuoju laikotarpiu reikia stengtis, kad šie rodikliai būtų konceptualiai ir metodiškai patobulinti ir būtų renkami būtini duomenys arba sudarytos galimybės pasinaudoti turimais duomenimis, visų pirma regionų lygmeniu. Šiuo požiūriu būtina, kad valstybės narės, kurios atsako už duomenų rinkimą, aktyviai dalyvautų ir tai vykdytų.

Komisija siūlo imtis šių veiksmų: toliau tobulinti dabar taikomus teisės aktus, susijusius su žemės ūkio duomenimis (statistiniais ir administraciniais) siekiant, kad būtų veiksmingiau atsižvelgiama į duomenų poreikius, susijusius su agrarinės aplinkosaugos rodikliais. prireikus sukurti ir parengti naujas ES apžvalgas, visų pirma apie ūkių valdymo praktiką ir ūkių sąnaudų panaudojimą; atsižvelgiant į tebevykstantį ūkių apskaitos duomenų tinklo (FADN) atnaujinimą, išnagrinėti galimybes, kaip būtų galima pagerinti ir išplėsti tinklo duomenų naudojimą siekiant atsižvelgti į didėjantį agrarinės aplinkosaugos ataskaitų ir analizių poreikį; prireikus tobulinti ir tvirtinti modeliavimo sistemas; toliau ieškoti geresnių žemės ūkio įvairovės, buveinių ir kraštovaizdžio rodiklių; aiškintis galimybes rinkti geresnius duomenis: iš aplinkos monitoringo sistemų, visų pirma pagal Nitratų direktyvą, Vandens pagrindų direktyvą ir Paukščių bei buveinių direktyvas; pasinaudojant erdviniais metodais (pvz., žemės ūkio duomenų, pateiktų administraciniu lygmeniu geografiniams vienetams, paskirstymu) bei kitais būdais, susijusiais su erdviniais duomenimis (pvz., teritorijų apžvalgomis, geografinių nuorodų metodais); iš ne viešųjų duomenų teikėjų (pvz., visos Europos bendros paukščių stebėjimo duomenų bazės); tai gali pareikalauti konsoliduoti ir suderinti turimų duomenų grupes, kad būtų pagerintas jų skaidrumas ir kokybė; per kitas Europos iniciatyvas kaip antai, Visuotinį monitoringą aplinkos ir saugumo tikslais (GMES) ir erdvinės informacijos Europoje infrastruktūrą (INSPIRE). per Pasaulinę žemės stebėjimo sistemų sistemą (GEOSS); stiprinti ryšį su kita veikla, susijusia su rodikliais[13] |

- 6.3. Sukurti nuolatinę ir stabilią procedūrą, kurios reikia ilgalaikiam rodiklių sistemos veikimui

Apibrėžti susijusius rodiklius, skaičiavimo būdus ir duomenų šaltinius yra tik dalis darbo, būtino norint sukurti informacinę aplinkos veiksnių įtraukimo stebėjimo sistemą.

Norint sukurti visiškai veiksmingą sistemą, galinčią pasitarnauti įvairiems politikos tikslams, reikia laikiną darbą, atliktą vykdant projektą IRENA, paversti nuolatiniu sisteminiu duomenų, reikalingų nustatant, sudarant, išlaikant ir atnaujinant rodiklius, procesu. Tam reikia nuolatinės ir stabilios procedūros, pagrįstos glaudžiu valstybių narių statistikos įstaigų ir žemės ūkio bei aplinkos ministerijų bendradarbiavimu vadovaujant Eurostatui ir bendradarbiaujant su kitomis Europos įstaigomis (pvz., EAA).

Tokios nuolatinės ir stabilios procedūros sukūrimas turėtų būti svarbiausias uždavinys ateityje tobulinant rodiklius ES lygmeniu. Šis uždavinys apima aiškių pareigų, susijusių su naujos informacinės sistemos nuolatiniu tvarkymu, tobulinimu ir jų pasiskirstymu tarp bendradarbiaujančių institucijų nesukuriant naujų biurokratinių struktūrų.

Komisija siūlo: Sukurti nuolatinę ir stabilią procedūrą, kurios reikia ilgalaikiam rodiklių sistemos veikimui. Tai ilgalaikis projektas, reikalaujantis valstybių narių dalyvavimo ir visiško pasišventimo, visų pirma renkant ir pateikiant būtinus duomenis. |

- PRIEDAS

Pasiūlymas dėl konsoliduotos agrarinės aplinkosaugos rodiklių grupės

Rinkos signalai ir požiūris | 4 | Ekologinės žemdirbystės teritorijos | A |

[1] COM(2001) 264 „Tvaresnė Europa geresniam pasauliui: Europos Sąjungos darnaus vystymosi strategija“.

[2] 2000 m. sausio 26 d. COM(2000) 20.

[3] 2001 m. kovo 20 d. COM(2001) 144.

[4] Daugiau kaip 40 % ES 25 valstybių narių teritorijos vystomas žemės ūkis.

[5] 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams (OL L 270, 2003 10 21, p. 1).

[6] 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).

[7] Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1600/2002/EB, nustatantis šeštąją Bendrijos aplinkos veiksmų programą (OL L 242, 2002 9 10, p. 1).

[8] 2006 m. vasario 20 d. Tarybos sprendimas 2006/144/EB (OL L 55, 2006 2 25, p 20).

[9] Nors COM(2000) 20 numatytas rodiklių skaičius yra 35, kai kurie rodikliai suskirstyti į dalinius rodiklius. Be to, valstybių narių prašymu buvo pridėtas amoniako išmetimo į atmosferą rodiklis.

[10] Teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius.

[11] Eurostato „Žemės ūkio ir aplinkos“ grupė buvo konsultacijų su valstybėmis narėmis forumas įgyvendinant projektą IRENA kartu su EEA-EIONET grupe.

[12] Šie rodikliai – ūkiuose auginamų paukščių rūšių populiacija, didelės gamtinės vertės teritorijos, bendras maistingųjų medžiagų balansas ir atsinaujinančios energijos gamyba.

[13] Žr. 3.1 skyriaus paskutinę pastraipą.