52005PC0444

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 21.9.2005

KOM(2005) 444 galutinis

2005/0189 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl specialiosios programos, kurią tiesiogiai vykdys Jungtinis tyrimų centras, įgyvendindamas Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) 7-ąją branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programą (2007–2011 m.)

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

2005 m. balandžio 6 d. Komisija priėmė Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) 7-osios branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programos (2007–2011 m.) pasiūlymą[1]. Komisija nurodė, kad veikla turėjo būti suskirstyta į dvi specialiąsias programas: viena jų apima „netiesioginę“ veiklą, susijusią su branduolio sintezės energijos tyrimais ir branduolio dalijimusi bei radiacine sauga, ir Jungtinio tyrimų centro vykdomą „tiesioginę“ mokslinių tyrimų veiklą branduolinės energijos srityje; šios programos yra tų pasiūlymų objektas. Komisija pateiks atitinkamų „Dalyvavimo ir sklaidos taisyklių“ pasiūlymus.

Politinis kontekstas ir tikslai yra nustatyti Komunikate „Europos mokslinių tyrimų žinių erdvės kūrimas plėtrai užtikrinti[2]“.

7-osios Euratomo pagrindų programos specialiosios programos skirtos spręsti pagrindinius klausimus ir uždavinius šioje mokslinių tyrimų srityje Europoje, įtraukiant būtinas valstybių ir įmonių pastangas.

Finansinė parama Europos lygiu suteikia galimybę padidinti mokslinių tyrimų kompetenciją ir veiksmingumą, kurių nebūtų galima pasiekti nacionaliniu lygiu. Sutelkdamos kritinę masę ir struktūras naujose mokslinių tyrimų srityse ir pasitelkdamos naujas priemones bei toliau skatindamos laisvą idėjų, žinių ir mokslo darbuotojų judėjimą, 7-osios Euratomo pagrindų programos specialiosios programos prisideda prie tolesnio Europos mokslinių tyrimų erdvės šiame sektoriuje konsolidavimo.

Įgyvendinant specialiąsias programas, europinės dimensijos veiklos potencialas – stiprinti mokslinių tyrimų kompetenciją – bus panaudotas maksimaliai. Tai reiškia, kad reikia nustatyti esamą kompetenciją šioje srityje visoje Europos Sąjungoje ir sukurti ateities mokslinių tyrimų kompetencijos pajėgumus.

Jeigu bus įmanoma, specialiųjų programų poveikis bus sustiprintas pasitelkus papildomumą su kitomis Bendrijos programomis, pavyzdžiui su struktūriniais fondais. Tai atitinka požiūrį, kurio reikia laikytis įgyvendinant EB specialiąją programą „Pajėgumai“, nes kitas svarbus Euratomo netiesioginės veiklos specialiosios programos aspektas taip pat bus parama mokslinių tyrimų infrastruktūrai, šiuo atveju konkrečioje branduolinių tyrimų ir technologijų srityje.

2. IšANKSTINėS KONSULTACIJOS

Rengdama šiuos pasiūlymus, kaip ir Pagrindų programos atveju, Komisija atsižvelgė į kitų ES institucijų ir valstybių narių nuomonę, o taip pat – po plačių konsultacijų – į suinteresuotųjų šalių, įskaitant mokslinę bendruomenę ir įmones, nuomonę. Be to, specialiųjų programų pasiūlymai yra grindžiami išsamiu 7-osios pagrindų programos pasiūlymo[3] poveikio įvertinimu ir Pagrindų programos penkerių metų laikotarpio vertinimo rezultatais[4].

3. TEISINIAI ASPEKTAI

Šie specialiosios programos pasiūlymai apima tą patį laikotarpį kaip ir Pagrindų programa, t.y. 2007–2011 m., kuri atitinkamai paremta Euratomo sutarties 7 straipsniu. Remiantis to straipsnio antra pastraipa mokslinių tyrimų programos sudaromos ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Taigi šie pasiūlymai nėra tai pačiai trukmei kaip EB specialiosios programos.

Komisija siūlo, kad, išskyrus tam tikras aplinkybes, programa būtų atnaujinama 2012–2013 m. laikotarpiui remiantis numatyta teisine procedūra.

4. BIUDžETO VYKDYMAS

Prie šio sprendimo pridedamoje „teisinėje ir finansinėje pažymoje“, apimančioje ir 2012–2013 m., yra nurodomas poveikis biudžetui ir žmogiškieji bei administraciniai ištekliai. Komisija ketina įsteigti vykdančiąją agentūrą ir jai pavesti atlikti tam tikras netiesioginių veiksmų specialiosios programos įgyvendinimui reikalingas užduotis[5].

5. NUOSEKLUS IR LANKSTUS įGYVENDINIMAS

5.1. Prisitaikymas prie naujų poreikių ir galimybių

Be galo svarbu, kad specialiosios programos būtų įgyvendinamos pakankamai lanksčiai, kad bendrai branduolinėje srityje jos išliktų mokslo ir technologijų priešakyje ir atitiktų naujus pramonės, politikos ir visuomenės uždavinius. Kalbant apie netiesioginę veiklą, šios užduotys bus atliktos remiantis darbo programomis, kurios bus atnaujinamos kiekvienais metais dalyvaujant valstybėms narėms atstovaujantiems komitetams ir kuriose bus apibrėžtos skelbtinų kvietimų teikti paraiškas temos. Persvarstymai gali būti atliekami dažniau, jeigu tektų skubiai reaguoti į naujus prioritetus, visų pirma atsirandančius iš nenumatytų politikos poreikių.

Šis daugiametis programavimas bus paremtas įvairiais duomenimis ir informacija siekiant užtikrinti, kad remiama veikla tiesiogiai atitiktų besikeičiančius pramonės ir ES politikos branduolinėje srityje poreikius. Pagal EB specialią programą „Bendradarbiavimas“ įsteigta energetikos išorės patariamoji grupė, sudaryta iš įvairių disciplinų atstovų ir palaikanti pusiausvyrą tarp akademinio sluoksnio bei įmonių, teiks dalį tos informacijos.

Papildomą išorės informaciją gali teikti technologijų platformos, kurias greitu laiku numatoma įsteigti pagal tam tikras specialiųjų programų temines sritis.

Kiti forumai ir grupės, pavyzdžiui Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumas (EMTISF) gali Komisijai teikti savalaikius patarimus apie galimybes ir prioritetus, susijusius su Euratomo mokslinių tyrimų sektoriumi.

5.2. Bendrieji klausimai

Komisija užtikrins bendrą 7-osios Euratomo pagrindų programos įgyvendinimo darną. Specialiųjų programų darbo programos bus persvarstomos koordinuotai, kad būtų tinkamai atsižvelgta į bendruosius klausimus.

Valstybių narių atstovų komitetai taip pat atsakingi už pagalbą Komisijai užtikrinant veiksmingą ir darnų bendrą visų specialiųjų programų ir atskirą kiekvienos jų koordinavimą. Tai reiškia, kad valstybėse narėse įvairios sudėties komitetų atstovai turės užtikrinti glaudų koordinavimą.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas veiklai, bendrai vykdomai pagal Euratomo ir EB specialiąsias programas, pavyzdžiui pažangių reaktorių naudojimas vandenilio gamybai arba pažangių medžiagų kūrimas. Jeigu įmanoma, atsižvelgiant į sunkumus, susidarančius dėl dviejų pagal atskiras sutartis egzistuojančių Pagrindų programų gali būti skelbiami bendri kvietimai teikti paraiškas, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant 6-ąją pagrindų programą.

Ypatingai svarbūs yra toliau nurodyti klausimai, kuriems numatytos specialios priemonės siekiant koordinuoto požiūrio:

- Tarptautinis bendradarbiavimas: tai svarbus Euratomo programos aspektas; bus vadovaujamasi strateginiu požiūriu siekiant skatinti veiklą šiuo atžvilgiu ir spręsti konkrečius klausimus esant abipusiam interesui ir naudai.

- Mokslinių tyrimų infrastruktūros: reikia glaudžiau bendradarbiauti su EB programa „Pajėgumai“, kad būtų užtikrinta parama pagrindinėms branduolinių tyrimų infrastruktūroms pasitelkiant bendresnius mokslinių tyrimų taikymus.

- Sąsaja su Bendrijos politika : Komisijos tarnybose bus įdiegtos veiksmingo koordinavimo priemonės, visų pirma siekiant užtikrinti, kad veikla nuolat atitiktų kintančios ES politikos poreikius. Šiuo tikslu daugiametis programavimas gali būti sudarytas padedant įvairių su atitinkama politika susijusių Komisijos tarnybų vartotojų grupėms.

- Sklaida ir žinių perdavimas : poreikis skatinti mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą yra vienas pagrindinių specialiųjų programų bruožų, kuriuo ypač pabrėžiamas šalių, disciplinų ir universitetų bei įmonių pasikeitimas žiniomis, tuo tikslu taip pat panaudojant mokslo darbuotojų mobilumą.

- Mokslas visuomenėje : Ši pagal EB programą „Pajėgumai“ vykdoma veikla taip pat turi sąsajų su veikla branduoliniame sektoriuje, ir yra aiškus jos tarpusavio naudingo papildomumo potencialas, pavyzdžiui sprendžiant valdymo ir suinteresuotųjų šalių klausimus, ypač klausimus, susijusius su vietos gyventojų reakcija į ginčytinus įrengimus.

6. SUPAPRASTINIMAS IR VALDYMO METODAI

Atsižvelgiant į 2005 m. balandžio 6 d. Komisijos darbo dokumente pateiktus pasiūlymus ir jų plačius svarstymus, 7-osios pagrindų programos įgyvendinimas bus žymiai supaprastintas. Daugelis pasiūlytų priemonių – visų pirma žymiai sumažinti biurokratizmą ir supaprastinti finansavimo schemas bei ataskaitų pateikimo reikalavimus – bus nurodytos dalyvavimo ir sklaidos taisyklėse.

Euratomo netiesioginės veiklos specialiosios programos dalyje, skirtoje atomo branduolio dalijimuisi, pasiūlyti patobulinimai bus panašūs į patobulinimus, numatytus pagal EB programą bendradarbiavimo dalį vykdomai veiklai.

7. SPECIALIųJų PROGRAMų TURINYS

7.1. Branduolinių tyrimų ir mokymo veikla (netiesioginė veikla)

Šioje specialiojoje programoje yra numatyti šie du teminiai prioritetai:

i) Branduolio sintezės energijos moksliniai tyrimai: sukaupti žinių pagrindą ITER projektui ir sukurti ITER kaip pagrindinį etapą kuriant jėgainių reaktorių prototipus, kurie būtų saugūs, tvarūs, tausojantys aplinką ir ekonomiški. Šis teminis prioritetas taikomas šioms veiklos sritims:

- ITER sukūrimas

- Parengiamieji MTTP ITER veikimui

- Technologinis pasirengimas DEMO elektrinei

- Tolesnė MTTP veikla

- Žmogiškieji ištekliai, švietimas ir mokymas

- Infrastruktūros

- Reagavimas į naujus ir nenumatytus poreikius.

ii) Branduolio dalijimasis ir radiacinė sauga: skatinti saugiai naudoti ir eksploatuoti branduolio dalijimąsi ir kitą spinduliuotės naudojimą pramonėje ir medicinoje. Šis teminis prioritetas taikomas šioms veiklos sritims:

- Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

- Reaktorių sistemos

- Radiacinė sauga

- Parama mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir galimybių jomis naudotis didinimas

- Žmogiškieji ištekliai ir mokymas, įskaitant mobilumą.

Apskritai ši specialioji programa turi ankstesnių pagrindų programų, grindžiamų šio tipo europinės paramos pridėtine verte, tęstinumo elementų. Be to, šioje specialiojoje programoje yra reikšmingų naujovių, pareikalausiančių ypatingo dėmesio ją įgyvendinant:

- Tvirtesnis požiūris į nacionalinių mokslinių tyrimų programų branduolio dalijimosi ir radiacinės saugos srityje koordinavimą.

- Bendras ITER realizavimas tarptautinėje struktūroje, Euratomo bendrosios įmonės ITER įgyvendinimui įkūrimas ir tolesnis integruotos Europos branduolio sintezės energijos mokslinių tyrimų veiklos koordinavimo stiprinimas.

- Numatytas tikslingesnis tarptautinis bendradarbiavimas pagal kiekvieną specialios bendradarbiavimo veiklos, kuri bus nustatyta darbo programose, temą remiantis tarptautinio bendradarbiavimo strateginiu požiūriu.

- Kiekvienoje temoje numatytas elementas, leidžiantis lanksčiai reaguoti į naujus poreikius ir nenumatytus politikos poreikius, o įgyvendinimas bus grindžiamas patirtimi, įgyta vykdant 6-osios pagrindų programos schemas „Mokslo parama politikai“, „Naujos ir besikuriančios mokslo sritys ir technologijos“, taip pat IRT srities schemą „Naujos ir besikuriančios mokslo sritys ir technologijos“.

Per šios specialiosios programos trukmę, įskaitant jos numatytą pratęsimą iki 2013 m., gali atsirasti galimybių įsteigti realiai veikiančias bendrąsias įmones, pavyzdžiui radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje[6]. Komisijos tarnybos Tarybai pateiks tokių įmonių steigimo pasiūlymus tinkamu laiku.

7.2. JTC (tiesioginė veikla)

JTC vykdys savo misiją atsižvelgdamas į vidinius Komisijos tarnybų pokyčius ir Europos bei pasaulinę padėtį branduolinėje srityje.

Šiuo tikslu bus nuolat stiprinami JTC ir valstybių narių mokslinių tyrimų organizacijų ryšiai.

Remiantis Lisabonos darbotvarke ir daugelio JTC suinteresuotųjų šalių prašymu, JTC aktyviai prisidės prie mokymo ir žinių valdymo. JTC toliau tęs savo MTTP veiklą atliekų tvarkymo ir poveikio aplinkai tyrimų srityse.

Branduolinės saugos srityje didžiausios naujovės yra atsakas į Bendrijos politikos pokyčius, naujus Komisijos tarnybų poreikius ir į Bendrijos dalyvavimą tarptautinėse iniciatyvose, pvz. Tarptautiniame ketvirtosios kartos forume ( Generation IV ).

JTC veikia branduolinės saugos srityje jau 30 metų, tačiau pastaraisiais metais tarptautinės aplinkybės labai pasikeitė, ir neplatinimo dimensija tampa vis svarbesnė. Tačiau vidinius Komisijos tarnybų pokyčius taip pat sąlygoja nuolatinė JTC parama įprastesnėse srityse.

8. EUROPOS MOKSLINIų TYRIMų žINIų ERDVėS KūRIMAS PLėTRAI UžTIKRINTI

Kad būtų galima pasiekti būtiną sparčią pažangą plėtojant žinių ekonomiką ir kuriant žinių visuomenę, Europos moksliniams tyrimams reikia naujų siekių ir veiksmingumo. Visiems subjektams Europos Sąjungoje – šalių vyriausybėms, mokslinių tyrimų organizacijoms, įmonėms – yra numatyti vaidmenys.

Visos 7-ąją pagrindų programą (EB ir Euratomo) įgyvendinančios specialiosios programos yra skirtos maksimaliai padidinti Europos mastu vykdomų mokslinių tyrimų, finansuojamų iš turimo biudžeto, poveikį. Pagrindiniai bruožai yra šie: dėmesio sutelkimas ties atitinkamų specialiųjų programų teminiais prioritetais naudojant šiems tikslams pasiekti reikalingą įgyvendinimo veiklą ir priemones; svarbus tęstinumo elementas; pastovus dėmesys esamai mokslinių tyrimų kompetencijai ir ateities mokslinių tyrimų kompetencijos pajėgumų kūrimui; sklandus ir supaprastintas valdymas, siekiant užtikrinti palankumą vartotojui ir sąnaudų efektyvumą; ir toks lankstumas, kad Pagrindų programa galėtų tinkamai reaguoti į naujus poreikius ir galimybes.

2005/0189 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl specialiosios programos, kurią tiesiogiai vykdys Jungtinis tyrimų centras, įgyvendindamas Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) 7-ąją branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programą (2007–2011 m.) (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 7 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[7],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[8],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[9],

kadangi:

(1) Remiantis Sutarties 7 straipsniu, Tarybos sprendimas Nr. .../Euratomas dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) 7-osios branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programos (2007–2011 m.) (toliau – Pagrindų programa) turi būti įgyvendinamas vykdant specialiąsias programas, kuriose nustatomos išsamios jų įgyvendinimo taisyklės, trukmė ir numatomos reikalingos priemonės.

(2) Jungtinis tyrimų centras (toliau – JTC) turėtų įgyvendinti mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą, vykdomą vadinamąja tiesiogine veikla pagal JTC specialiąją programą, kuria įgyvendinama Euratomo pagrindų programa.

(3) Vykdydamas savo misiją JTC turėtų teikti užsakovo interesus atitinkančią mokslinę ir techninę paramą ES politikos formavimo procesui, tuo pačiu užtikrindamas paramą esamos politikos įgyvendinimui ir stebėsenai bei lanksčiai reaguodamas į naujus politikos poreikius. Siekdamas atlikti savo užduotis, JTC vykdo aukštos kokybės mokslinius tyrimus.

(4) Įgyvendinant šią programą ypatingą dėmesį reikėtų skirti mokslo darbuotojų mokymo ir mobilumo bei inovacijų Bendrijoje skatinimui. Visų pirma JTC turėtų imtis atitinkamos mokymo veiklos branduolinės saugos ir saugumo srityje.

(5) Ši programa turėtų būti įgyvendinama lanksčiai, veiksmingai ir skaidriai, atsižvelgiant į atitinkamus JTC vartotojų ir Bendrijos politikos poreikius, taip pat saugant Bendrijos finansinius interesus. Pagal šią programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla tam tikrais atvejais turėtų būti pritaikoma prie Bendrijos politikos poreikių ir mokslo bei technologijų raidos bendrųjų krypčių, ir ja turėtų būti siekiama pagerinti mokslinę kompetenciją.

(6) Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo bei mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės, skirtos EB Pagrindų programai (toliau – dalyvavimo ir sklaidos taisyklės), turėtų būti taikomos MTP veiklai, vykdomai pagal šią specialiąją programą.

(7) Siekiant įgyvendinti šią programą, be bendradarbiavimo pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą ar Asociacijos susitarimą, gali būti tikslinga dalyvauti tarptautinio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis veikloje, visų pirma remiantis Sutarties 2h, 101 ir 102 straipsniais.

(8) Plėtros ir integravimo veiklos kontekste JTC siekia įtraukti naujųjų valstybių narių organizacijas ir mokslininkus į savo veiklą, visų pirma įgyvendinant su mokslu ir technologijomis susijusias ES acquis dalis, taip pat stiprinant bendradarbiavimą su stojančiųjų šalių ir šalių kandidačių organizacijomis ir mokslininkais. Taip pat numatyta stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, ypač prioritetinių Europos kaimynystės politikos temų srityje.

(9) Pagal šią specialiąją programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų atitikti pagrindinius etikos principus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pateiktus principus.

(10) JTC turėtų toliau užtikrinti papildomus išteklius vykdydamas konkurencingą veiklą, pvz. dalyvauti Pagrindų programos netiesioginėje veikloje, trečiųjų šalių veikloje ir – kiek mažiau – panaudoti intelektinę nuosavybę.

(11) Reikėtų užtikrinti patikimą Pagrindų programos finansų valdymą, o programą reikėtų įgyvendinti kaip įmanoma veiksmingiau ir vartotojui priimtiniausiu būdu, taip pat reikėtų didinti visų dalyvių galimybes ja pasinaudoti, laikantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, ir kitų paskesnių pakeitimų nuostatų.

(12) Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui ir būtinų veiksmų susigrąžinti prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos, remiantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiu išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, ir kitais paskesniais pakeitimais, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[10], 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[11] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[12].

(13) Komisija tinkamu laiku turėtų imtis priemonių, kad būtų atliktas šios programos srityse vykdomos veiklos nepriklausomas įvertinimas.

(14) Dėl šios specialiosios programos mokslinio ir technologinio turinio buvo konsultuotasi su Mokslo ir technikos komitetu bei JTC valdytojų taryba,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Ši specialioji programa, susijusi su tiesioginiais mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos veiksmais, vykdomais Jungtinio tyrimų centro (toliau – specialioji programa), yra priimama 2007 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Specialiąja programa nustatoma Jungtinio tyrimų centro veikla branduolinėje srityje, remianti įvairią tarptautinę mokslinių tyrimų veiklą šiose teminėse srityse:

1. Branduolinių atliekų tvarkymas, poveikis aplinkai ir pagrindinės žinios

2. Branduolinė sauga

3. Branduolinis saugumas

Šios veiklos tikslai ir pagrindinės kryptys yra nurodyti priede.

3 straipsnis

Pagal Pagrindų programos 3 straipsnį specialiajai programai įvykdyti reikia 539 milijonų eurų.

4 straipsnis

4. Visi pagal šią specialiąją programą atliekami moksliniai tyrimai turi būti vykdomi laikantis pagrindinių etikos principų.

5. Pagal šią programą nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys:

6. moksliniai tyrimai, uždrausti visose valstybėse narėse,

7. moksliniai tyrimai, numatyti vykdyti valstybėje narėje, kurioje tokie tyrimai uždrausti.

5 straipsnis

8. Specialioji programa įgyvendinama Pagrindų programos II priede nurodyta tiesiogine veikla.

9. Dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, susijusios su tiesiogine veikla, taikomos šiai specialiajai programai.

6 straipsnis

10. Komisija sudaro daugiametę specialiosios programos įgyvendinimo darbo programą, kurioje išsamiau išdėstomi priede nurodyti tikslai bei moksliniai ir technologiniai prioritetai, ir pateikia įgyvendinimo tvarkaraštį.

11. Daugiametėje darbo programoje atsižvelgiama į tiesiogiai susijusią mokslinių tyrimų veiklą, kurią vykdo valstybės narės, asocijuotosios valstybės bei Europos ir tarptautinės organizacijos. Prireikus ji yra atnaujinama.

7 straipsnis

Komisija imasi priemonių, kad būtų atliktas specialiosios programos apimamose srityse vykdomos veiklos nepriklausomas įvertinimas, nurodytas Pagrindų programos 6 straipsnyje.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS – JTC Euratomo programa

1. TIKSLAS

Teikti užsakovo poreikius atitinkančią mokslinę ir techninę paramą ES politikai branduolinės energetikos srityje, tuo pačiu užtikrinant paramą esamos politikos įgyvendinimui ir stebėsenai bei lanksčiai reaguojant į naujus politikos poreikius.

2. METODAS

Jungtinio tyrimų centro (JTC) užduotis yra teikti užsakovo poreikius atitinkančią mokslinę ir techninę paramą prisidedant prie įvairių Europos Sąjungos politikos krypčių formavimo, plėtojimo, įgyvendinimo ir kontrolės. JTC pavestoje užduotyje taip pat pabrėžiama, kad JTC reikia imtis aukštos kokybės mokslinių tyrimų glaudžiai bendradarbiaujant su įmonėmis ir kitomis įstaigomis siekiant išplėtoti tinklus su valstybių narių valstybinėmis ir privačiomis institucijomis. Visose JTC veiklos srityse yra abu aspektai, bet jų svarba įvairuoja nuo tiesioginės paramos Komisijos tarnyboms iki fundamentaliųjų mokslinių tyrimų, vykdomų europinėje ar tarptautinėje perspektyvoje.

JTC branduolinės veiklos tikslas – įvykdyti Euratomo sutartyje nurodytus reikalavimus MTP ir Komisijai bei valstybėms narėms teikti paramą garantijų ir branduolinio ginklo neplatinimo, atliekų tvarkymo, branduolinių objektų saugos ir kuro ciklo, radioaktyvumo aplinkoje ir radiacinės saugos srityse.

Šios specialiosios programos tikslas yra išplėtoti ir sukaupti žinias, siekiant suteikti duomenis ir mokslinę ir techninę paramą saugos ir (arba) saugumo ir patikimumo, branduolinės energetikos tvarumo ir kontrolės sritims, įskaitant su inovacinėmis ir ateities sistemomis susijusius aspektus. Dalyvaujant netiesioginėje Pagrindų programos veikloje bus siekiama kuo labiau papildyti su nustatytą darbo programą, kaip apibūdinta 3 skirsnyje.

Viena pagrindinių šiandienos problemų branduolinėje srityje – prarastos žinios, patirtis ir ypač technologijos ir technika, kurių reikia darbui su radioaktyviosiomis medžiagomis ir spinduliuote. JTC toliau veiks kaip Europos etalonas informacijos sklaidos ir jaunųjų mokslininkų mokymo srityse.

3. VEIKLA

3.1. Branduolinių atliekų tvarkymas, poveikis aplinkai ir pagrindinės žinios

3.1.1. Panaudoto kuro savybių tyrimas, saugojimas ir laidojimas

Panaudoto kuro ir aukšto radioaktyvumo branduolinių atliekų tvarkymas taip pat apima transportavimą, galutinį apdorojimą, saugojimą ir geologinį laidojimą. Pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią radionuklidų patekimui į biosferą per ilgą laikotarpį. Techninių ir natūraliųjų užtvarų sistemų suprojektavimas, įvertinimas ir naudojimas per atitinkamas laiko skales yra esminė šių tikslų įgyvendinimo sąlyga ir inter alia priklauso nuo kuro savybių kitimo.

JTC siekia gauti duomenis apie tai, kaip kinta panaudoto kuro savybės per ilgą laikotarpį, ir parengti techninių sistemų patikimo įvertinimo metodus, ypač atkreipiant dėmesį į atliekų pakuočių integralumą ir su rizika susijusių sprendimų kriterijų etalonavimą.

Atlikus laboratorinius kuro savybių kitimo bandymus esant tipiškoms sąlygoms, bus gauti aktualūs duomenys ilgalaikių prognozių modeliams, kuriuos bus galima patvirtinti. JTC taip pat dalyvaus įvairiuose Europoje atliekamuose darbuose, kuriais siekiama rasti saugaus atliekų laidojimo sprendimus, ir aktyviai rems keitimąsi žiniomis tarp įvairių šalių.

3.1.2. Radionuklidų atskyrimas, transmutacija ir galutinis apdorojimas

Pagrindiniais šios programos uždaviniais išliks kuro suskaidymo optimizavimas siekiant atskirti tam tikrus ilgaamžius radionuklidus, saugaus bei patikimo kuro ir taikinių aktinidų transmutacijai pagaminimas ir charakterizavimas.

Toliau daug dėmesio skiriama alternatyvioms atliekų tvarkymo strategijoms, nes jos ilgam laikui žymiai sumažintų pavojų, susijusį su atliekų laidojimu. Dėl transmutacijos yra numatyta galimybė naudoti greituosius ir terminius reaktorius, taip pat aktinidų deginimo įrenginius. Daugelyje siūlomų naujų reaktorių sistemų projektų yra numatytas selektyvus radionuklidų atskyrimas.

Bus galima žymiai sumažinti ilgaamžių radionuklidų kiekį ir atliekų tūrį atliekų tvarkymo įrenginiuose išplėtojus aukšto radioaktyvumo atliekų galutinio apdorojimo inertines terpes; ilgalaikėje perspektyvoje tai bus esminis branduolinių atliekų tvarkymo patobulinimas.

JTC naudos naujus įrenginius, skirtus pažangiam skaidymui ir kuro bei taikinių gamybai (aktinidų laboratorija) šioje srityje. Jis taip pat atliks taikinių ir kuro švitinimo bandymus, siekdamas gauti su transmutacija susijusius pagrindinius branduolinius duomenis. Pagaliau cheminis aktinidų galutinio apdorojimo terpių patvarumas bus nustatytas atlikus korozijos ir radionuklidų migracijos į tirpalą tyrimus.

3.1.3. Fundamentalieji aktinidų moksliniai tyrimai

Fundamentaliųjų mokslinių tyrimų tikslas yra suteikti pagrindines žinias, kad būtų galima geriau suprasti branduolinio kuro fizikinius procesus (nuo energijos gamybos iki atliekų tvarkymo); jie taip pat yra glaudžiai susiję su mokymo ir švietimo veikla. Fundamentaliųjų mokslinių tyrimų veikla bus orientuota į medžiagų termofizikines savybes, aktinidų turinčių sistemų paviršiaus savybes ir pagrindines fizikines ir chemines savybes.

JTC įmonės, pvz. Aktinidų naudotojų laboratorija toliau priims mokslininkus, ypač Europos universitetų mokslininkus.

3.1.4. Branduoliniai duomenys

Siūlomi aukštesniųjų aktinidų deginimo projektai ir naujos branduolinės energijos gamybos koncepcijos reikalauja naujų, labai tikslių branduolinių duomenų.

JTC atliks matavimus siekdamas surinkti branduolinius duomenis branduolinių atliekų tvarkymui. Naujieji technologiniai išradimai ženkliai patobulino matavimų galimybes. JTC taip pat labai prisideda prie fundamentaliosios branduolinės teorijos plėtojimo, siekdamas modeliuoti reakcijas, kurių neįmanoma atlikti laboratorijose.

Šį darbą papildo radionuklidų metrologiniai matavimai, leidžiantys gauti tikslesnius skiliųjų medžiagų ir skilimo produktų radioaktyviojo skilimo duomenis. Taip pat reikia tikslių tyrimų duomenų, kad būtų galima patvirtinti teorijas ir modelius, kuriais grindžiamas radiacinės saugos reglamentavimas.

3.1.5. Mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas medicinoje

Nemažai mokslinių tyrimų rezultatų buvo pritaikyta medicinoje pasitelkus JTC branduolinius objektus ir kompetenciją. Šie pritaikymai susiję su moksliniais tyrimais, nukreiptais į naujų izotopų gamybą, su klinikinės etaloninės medžiagos parengimu ir parama naujiems vėžio gydymo būdams. JTC siekia, kad šiais pritaikymais pasinaudotų klinikos ir vaistų pramonė.

3.1.6. Radioaktyvumo matavimas aplinkoje

JTC naudoja savo patirtį, įgytą aptinkant ir analizuojant jonizuojančią spinduliuotę ir radioaktyviųjų medžiagų emisiją iš branduolinių objektų. Darbas taip pat apima tyrimus apie naujų rūšių formavimąsi, migravimo modelius biosferoje ir aktinidų radiotoksikologiją. Atsižvelgdamas į nustatytą naują leistiną radionuklidų kiekį maisto ingredientuose JTC plėtos analizinius metodus ir atitinkamą etaloninę medžiagą. Bus rengiamas valstybių narių monitoringo laboratorijose gautų duomenų lyginimas siekiant įvertinti monitoringo duomenų, apie kuriuos pranešta, palyginamumą ir remti radioaktyvumo matavimo sistemų suderinimą.

3.1.7. Žinių valdymas, mokymas ir švietimas

Naujoms mokslininkų ir specialistų branduolinėje srityje kartoms yra svarbu išlaikyti ir pagilinti žinias branduolinių tyrimų srityje pasitelkus bandymus, rezultatus, supratimą ir įgūdžius, įgytus praeityje. Tai yra taikoma visų pirma sritims, kuriose trijų dešimtmečių patirtis analizuojant reaktorių eksploatacines charakteristikas ir saugą buvo telkiama į kompleksines analizines priemones, pvz. modelius ir skaitines modeliavimo programas. JTC prie to prisidės sudarydamas galimybes lengvai pasinaudoti jo sukauptomis žiniomis, kurios bus tinkamai parengtos ir pagrįstos, taip pat remdamas aukštąjį mokslą Europoje. Be to, JTC prisidės prie geresnio informacijos branduoliniais klausimais plėtojimo, visų pirma klausimais, susijusiais su priimtinumu visuomenei, ir apskritai su bendru informuotumu apie energetikos strategijas.

3.2. Branduolinė sauga

3.2.1. Branduolinių reaktorių sauga

Siekiant išlaikyti ir patobulinti tiek vakarietiško, tiek rusiško tipo branduolinių jėgainių saugos lygį, reikia išplėtoti ir patvirtinti pažangias ir patobulintas saugos įvertinimo metodologijas bei atitinkamas analizines priemones. Bus vykdomi tiksliniai eksperimentiniai tyrimai siekiant patvirtinti ir patikrinti saugos įvertinimo priemones ir pagerinti supratimą apie esminius fizikinius reiškinius ir procesus. JTC visapusiškai dalyvauja tarptautiniame darbe, skirtame pažangių branduolinių reaktorių saugai.

3.2.2. Branduolinio kuro sauga ES energetiniuose reaktoriuose

Kuro sauga apima galimų avarijų pasekmių prevenciją ir sušvelninimą. Yra du pagrindiniai šių mokslinių tyrimų aspektai: mechaninis kuro rinklių sandarumas reaktoriaus veikimo laikotarpiu ir kuro reakcija pereinamų procesų sąlygomis bei už-projektinių avarijų atveju, įskaitant reaktoriaus aktyviosios zonos išsilydymą.

Šiame kontekste JTC šiuo metu dalyvauja plėtojant kuro tobulinimo strategiją, kurios tikslas yra pagerinti saugą ir sumažinti civilines ir karines plutonio atsargas. Kuro reakcijai ir savybėms išbandyti JTC pasinaudos didelio neutronų srauto reaktoriumi. Taip pat bus atlikti eksploatacinėms savybėms įtaką darančių ypatybių matavimai.

3.2.3. Saugus pažangių branduolinės energijos sistemų veikimas

Visame pasaulyje naujos reaktorių strategijos laikomos atvira mokslinių tyrimų tema, pvz. Ketvirtosios kartos (Generation IV) veiksmų planas, įkvėptas visapusiško įvertinimo, kuriame atsižvelgta į visuomenei aktualius klausimus, pvz. didesnė sauga, atliekų sumažinimas ir geresnės charakteristikos branduolinių ginklų neplatinimo požiūriu.

Labai svarbu, kad JTC dalyvautų – tiesiogiai ir koordinuodamas europinius veiksmus – šioje pasaulinio masto iniciatyvoje, prie kurios prisideda pagrindinės mokslinių tyrimų organizacijos. Šie darbai apima visų pirma naujoviškų branduolinio kuro ciklų saugos ir garantijų aspektus, ypač naujo kuro rūšių charakteristikas, bandymus ir analizę. Taip pat bus nustatomi saugos ir kokybės tikslai, saugos reikalavimai ir pažangi reaktorių įvertinimo metodologija. Ši informacija bus sistemingai teikiama suinteresuotosioms valstybių narių institucijoms ir Komisijos tarnyboms, visų pirma per reguliarius koordinavimo susitikimus.

3.3. Branduolinis saugumas

3.3.1. Garantijos branduolinėje srityje

Šioje srityje JTC teikia paramą Komisijos tarnyboms pagal Euratomo sutartį ir TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra) branduolinių ginklų neplatinimo sutartį. Tikslas bus pagerinti informacijos analizės automatizavimą ir šiai analizei atlikti naudojamas priemones, kad būtų sumažinta inspektoriams ir branduolinėms įmonėms tenkanti darbų apimtis.

Nors JTC turi daugiau kaip 30 metų rėmimo patirties Euratomo ir Branduolinių ginklų neplatinimo sutarčių srityje, besiplėtojančiai garantijų politikai įgyvendinti toliau reikia naujovių ir patobulinimų. Siekdamas įgyvendinti šiuos tikslus JTC plečia savo veiklą, tačiau ir toliau ji apims tikrinimą, aptikimą, taip pat izoliavimo ir stebėsenos technologijas, branduolinių medžiagų matavimų metodus, etaloninės medžiagos branduolinėje srityje rengimą ir mokymą šioje srityje, visų pirma TATENA ir Komisijos inspektoriams skirtą mokymą.

3.3.2. Papildomas protokolas

Papildomo protokolo tikslas yra užtikrinti, kad nebūtų vykdoma slapta branduolinė veikla. Kad jis būtų įgyvendintas, reikia nemažai metodų, kurie skiriasi nuo metodų, taikomų branduolinių medžiagų apskaitai tikrinti. Šiam tikslui reikia visos šalies branduolinės veiklos aprašymo, pateikiant išsamesnes aikštelių, kuriose vykdoma branduolinė veikla, deklaracijas ir įvairesnių patikrinimo užduočių. Šios užduotys gali apimti monitoringą ne aikštelėje ir monitoringo veiklą už objekto ribų bei aplinkos dalelių analizę siekiant nustatyti slaptą branduolinę veiklą.

JTC tikslai yra siekti realaus laiko branduolinių medžiagų pervežimo priežiūros ir integruotos informacijos analizės. JTC veikla bus nukreipta visų pirma į informacijos analizės priemonių plėtojimą ir įteisinimą ir į sistemų analize grindžiamą metodologiją.

3.3.3. Informacijos apie branduolinių ginklų neplatinimą rinkimas iš viešai prieinamų šaltinių

Siekdamas padėti Komisijos tarnyboms ir bendradarbiauti su TATENA bei valstybių narių valdžios institucijomis JTC iš įvairių šaltinių (internetas, specializuota literatūra, duomenų bazės) toliau sistemingai rinks ir analizuos informaciją branduolinių ginklų neplatinimo klausimais (gal būt ir apie kitus masinio naikinimo ginklus ir jų paleidimo priemones). Ši informacija bus naudojama rengiant išsamias šalių ataskaitas apie branduolinės veiklos pokyčius, taip pat tiesioginio ir dvejopo naudojimo branduolinės įrangos ir technologijų importą ir (arba) eksportą tam tikrose šalyse. Ši informacija iš viešai prieinamų šaltinių bus patvirtinta palydovų vaizdais. Siekdamas paremti šį darbą JTC toliau plėtos daugiakalbės žiniatinklio paieškos, žinių valdymo ir duomenų rinkimo technologijas.

3.3.4. Kova su neteisėta branduolinių medžiagų prekyba, įskaitant branduolinės teismo ekspertizės analizes

Neteisėtai pervežamų ar laikomų branduolinių medžiagų aptikimas ir nustatymas yra pagrindinė priemonė kovojant su neteisėta prekyba. Pasitelkus branduolinę teismo ekspertizę pateikiami konfiskuotos medžiagos kilmės įrodymai. Tinkamų veikimo planų sudarymas aptikimo atvejais išlieka svarbiu klausimu. Branduolinės teismo ekspertizės ir neteisėtos prekybos srityje JTC stiprins bendradarbiavimą su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis (ITWG, TATENA ir kt.).

Etiniai aspektai

Įgyvendinant šią specialiąją programą ir joje numatytą mokslinių tyrimų veiklą, reikia laikytis pagrindinių etikos principų. Jie apima inter alia ES pagrindinių teisių chartijoje nurodytus principus, įskaitant: žmogiškojo orumo ir žmogaus gyvybės apsaugą, asmens duomenų ir privatumo apsaugą, gyvūnų ir aplinkos apsaugą pagal Bendrijos teisę ir paskutiniąsias atitinkamų tarptautinių konvencijų bei elgesio kodeksų versijas, pavyzdžiui Helsinkio deklaraciją, Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją, pasirašytą 1997 m. balandžio 4 d. Ovjede, ir jos papildomus protokolus, JT Vaiko teisių konvenciją, UNESCO priimtą Visuotinę žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaraciją, JT Biologinio ir toksinio ginklo konvenciją (BTGK), Tarptautinę augalų genetinių išteklių maistui ir žemės ūkiui sutartį bei atitinkamas Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rezoliucijas.

Taip pat bus atsižvelgta į Europos patarėjų grupės etinių biotechnologijų padarinių klausimais (1991–1997 m.) ir Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės (nuo 1998 m.) nuomones.

Atsižvelgdami į subsidiarumo principą ir Europoje egzistuojančius požiūrių skirtumus, mokslinių tyrimų projektų dalyviai privalo vadovautis teisės aktais ir etikos taisyklėmis, galiojančiomis šalyse, kuriose bus vykdomi moksliniai tyrimai. Bet kokiu atveju yra taikomos nacionalinės nuostatos, ir jokie moksliniai tyrimai, uždrausti bet kurioje valstybėje narėje ar kitoje šalyje, toje valstybėje narėje arba šalyje nebus finansuojami iš Bendrijos lėšų.

Tam tikrais atvejais mokslinių tyrimų projektų dalyviai, prieš pradėdami RTD veiklą, privalo prašyti atitinkamų nacionalinių ar vietos etikos komitetų pritarimo. Komisija taip pat sistemingai etiniu požiūriu apsvarstys projektus, susijusius su etikos požiūriu jautriais klausimais, ypač projektus, kuriuose etiniams aspektams nebuvo skirtas pakankamas dėmesys. Tam tikrais atvejais etinis svarstymas gali būti atliktas projekto įgyvendinimo metu.

Sutarties protokole dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės reikalaujama, kad Bendrija ir valstybės narės visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų sveikatos bei gerovės reikalavimus, kai jos formuluoja ir įgyvendina Bendrijos politiką, taip pat mokslinių tyrimų politiką.Tarybos direktyvoje 86/609/EEB dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos reikalaujama, kad bandymų metu gyvūnai nepatirtų bereikalingų kančių, skausmo, baimės ar ilgalaikio sužalojimo, būtų naudojamas mažiausias gyvūnų skaičius ir pasirenkami gyvūnai su mažiausiu neurofiziologiniu jautrumu. Gyvūnų genetinio paveldo keitimas ir gyvūnų klonavimas gali būti svarstomas tik tuomet, kai tikslai yra etikos požiūriu pateisinami, o esančios sąlygos užtikrina gyvūnų gerovę bei yra laikomasi biologinės įvairovės principų.

Šios programos įgyvendinimo metu Komisija, siekdama atsižvelgti į visus pokyčius, nuolat stebės mokslinę pažangą ir nacionalines ir tarptautines nuostatas.

TEISINĘ GALIĄ TURINTI FINANSINĖ PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS: specialioji programa, kurią tiesiogiai vykdys Jungtinis tyrimų centras, įgyvendindamas EUROPOS ATOMINėS ENERGIJOS BENDRIJOS (EURATOMAS) 7–ąJą BRNADUOLINIų TYRIMų IR MOKYMO VEIKLOS PAGRINDų PROGRAMą (2007–2011 M.)

2. VEIKLA PAGRĮSTO VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama(-os) politikos sritis(-ys) ir susijusios veiklos rūšys:

Tiesioginiai moksliniai tyrimai

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės ir administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)), įskaitant pavadinimus:

10 01 05 Veiklos rėmimo išlaidos tiesioginių mokslinių tyrimų srityje; 10 03 Tiesiogiai finansuojami asignavimai moksliniams tyrimams vykdyti

(galutinė biudžeto nomenklatūra 7-ajai Pagrindų programai bus nustatyta tinkamu laiku).

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

2007–2011 m., jeigu bus pritarta naujoms finansinėms perspektyvoms

3.3. Biudžetinės charakteristikos ( jei reikia, įterpti eilučių ) :

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

10 01 05 | NPI | NDIF | TAIP | NE | TAIP | Ne [1a] |

10 03 | NPI | Dif[13]/ | TAIP | NE | TAIP | Ne [1a] |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė [14]

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | Iš viso |

Veiklos išlaidos[15] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a | 280,916 | 358,377 | 477,708 | 493,220 | 527,103 | 2.137,324 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 112,366 | 227,626 | 354,780 | 440,367 | 1.002,185[16] | 2.137,324 |

Administracinės išlaidos, neviršijančios orientacinės sumos [17] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4 | c | 177,503 | 190,795 | 197,945 | 203,300 | 184,645 | 954,188 |

BENDRA ORIENTACINĖ SUMA |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 458,419 | 549,172 | 675,653 | 696,520 | 711,748 | 3.091,512 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 289,869 | 418,421 | 552,725 | 643,667 | 1.186,830[18] | 3.091,512 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[19] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 d | 4,986 | 5,085 | 5,187 | 5,291 | 5,397 | 25,946 |

Administracinės išlaidos, nepriskiriamos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, neįskaičiuotos į orientacinę sumą. (NDIF) | 8.2.6 e | 0,148 | 0,151 | 0,154 | 0,157 | 0,160 | 0,770 |

Bendra orientacinė intervencijos finansinių išlaidų suma

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 463,553 | 554,408 | 680,994 | 701,968 | 717,305 | 3.118,228 |

Iš VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 295,003 | 423,657 | 558,066 | 649,115 | 1.192,387[20] | 3.118,228 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jeigu į pasiūlymą yra įtrauktas bendras valstybių narių ar kitų įstaigų (nurodyti kurių) finansavimas, jo lygio įvertinimas turi būti nurodytas toliau pateikiamoje lentelėje (jei numatoma, kad bendrą finansavimą skirs skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n +2 | n +3 | n +4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansinėmis programomis

( Pasiūlymas atitinka esamas finansines programas. (2004 m. vasario mėn. Komisijos komunikatas dėl 2007–2013 m. finansinių perspektyvų KOM (2004) 101)

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, teks pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą gali tekti taikyti tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[21] (t.y., panaudoti lankstumo priemonę arba pertvarkyti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis pajamoms

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio pajamoms

( Pasiūlymas turi finansinį poveikį, poveikis pajamoms yra toks:

Tam tikros asocijuotosios valstybės gali prisidėti prie papildomo pagrindų programos finansavimo, pasirašydamos asociacijos susitarimus.

mln. EUR (vienos dešimtosios tikslumu)

Prieš taikant priemonę[n-1 metai ] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių[22] | 1.944 | 1.944 | 1.944 | 1.944 | 1.944 |

Į šiuos skaičius neįtrauktas trumpam laikotarpiui pasamdytas personalas, tačiau įtraukti įgaliotieji pareigūnai, nurodyti JTC personalo lentelėje.

5. CHARAKTERISTIKOS IR TIKSLAI

5.1. Poreikis, kurį reikia patenkinti per trumpą ar ilgą laikotarpį

JTC branduolinė veikla skirta įvykdyti Euratomo sutartyje numatytus MTTP įpareigojimus ir teikti užsakovo interesus atitinkančią mokslinę ir techninę paramą ES politikai branduolinės energetikos srityje, tuo pačiu užtikrinant paramą esamų politikos sričių įgyvendinimui ir stebėsenai ir lanksčiai reaguojant į naujus politikos poreikius.

5.2. Bendrijai dalyvaujant sukurta pridėtinė vertė, pasiūlymo derėjimas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

JTC branduolinės veiklos tikslas – įvykdyti Euratomo sutartyje nurodytus reikalavimus MTP ir Komisijai bei valstybėms narėms teikti paramą garantijų ir branduolinio ginklo neplatinimo, atliekų tvarkymo, branduolinių objektų saugos ir kuro ciklo, radioaktyvumo aplinkoje ir radiacinės saugos srityse.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai veikla pagrįsto valdymo sistemos atžvilgiu

Pagrindinis dėmesys bus skiriamas šiai priede nurodytai veiklai:

1. Branduolinių atliekų tvarkymas, poveikis aplinkai ir pagrindinės žinios

2. Branduolinė sauga

3. Branduolinis saugumas

5.4. Įgyvendinimo metodai (preliminarūs)

Toliau pateikite metodą(-us), kurį(-iuos) pasirinkote priemonei įgyvendinti.

( Centralizuotas valdymas

( Tiesioginis Komisijos

ٱ Netiesioginis, deleguojant:

ٱ Vykdomosioms agentūroms

ٱ Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

ٱ Nacionalinei(-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai(-oms), teikiančiai(-ioms) visuomenines paslaugas

ٱ Pasidalijimas arba decentralizuotas valdymas

ٱ Kartu su valstybėmis narėmis

ٱ Kartu su trečiosiomis šalimis

ٱ Bendras valdymas su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Atitinkami komentarai:

6. STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS

6.1. Bendroji dalis

JTC remia metinius ir daugiamečius (pvz., mokslinių tyrimų pagrindų programa) planavimo, vykdymo, stebėsenos ir vertinimo ciklus, taikydamas keletą pagrindinių veiklos vykdymo rodiklių bei vykdydamas specialią vertinimo veiklą.

JTC teikia mokslinę ir technologinę paramą (daugiausia Komisijai) naudotojams, vykdydamas darbo programą, kurią sudaro beveik šimtas priemonių. Beveik visoms priemonėms ir JTC vidaus biudžeto eilutėms taikomos tos metodologijos, rodikliai ir kriterijai. Dėl to paprastai vertinamos beveik visos JTC darbo programos biudžeto eilutės.

6.2. Stebėsenos sistema

Kiekvienais metais pagal Komisijos sprendimą[23] dėl Jungtinio tyrimų centro reorganizavimo ir atsižvelgdama į įsipareigojimus, įtrauktus į specialiąsias programas (branduolinę ir nebranduolinę), JTC Valdytojų taryba atlieka kasmetinę JTC darbo programos stebėseną, pateikdama savo pastabas apie JTC metinę ataskaitą. Užtikrinamas atitinkamas ryšis su kasmetine netiesioginės veiklos stebėsena.

6.3. Vertinimas

Kiekvienais metais JTC įvertina savo veiklos rezultatus ir poveikį, panaudodamas ex-post metodologiją, taikomą atliekant tarpusavio vertinimus. Šio įvertinimo rezultatai turi tiesioginės įtakos planuojant į kitų metų darbo programą. Šio periodiškai atliekamo priemonės persvarstymo metu naudojami rodikliai ir kriterijai tiesiogiai siejami su veiklos rezultatais ir su JTC bendrais svarbiausiais darbo rodikliais.

Iki šiol JTC kas antrus metus atlikdavo naudotojų apklausas. Remiantis naująja Pagrindų programa siekiama palaipsniui įtraukti nuolatinio grįžtamosios informacijos iš naudotojų surinkimo sistemą, kuri bus susieta su kasmetiniu veiklos persvarstymu.

Atsižvelgiant į Komisijos veiklos vertinimo taisykles ir gerą praktiką, bus atliekama vidurio laikotarpio peržiūra praėjus trims su puse metų nuo septynerių metų Mokslinių tyrimų pagrindų programos pradžios. Šį vertinimą atliks aukšto lygio išorės ekspertai, jis bus pagrįstas struktūrine informacija, surinkta atliekant metinį veiklos persvarstymą bei kitais šaltiniais, pavyzdžiui, naudotojų apklausos rezultatais.

Galiausiai, baigiantis septynerių metų Pagrindų programai bus atliktas ex-post vertinimas.

6.3.1. Ex-ante vertinimas

JTC darbo programa atnaujinama kiekvienais metais, tuo tarpu mokslinių tyrimų procesas užima ilgesnį laiko tarpą. Todėl kasmetinis veiklos persvarstymas – tai svarbi ex-ante vertinimo sudėtinė dalis.

6.3.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Po atliktų vertinimų paaiškėjo JTC veiklos specifiškumas, todėl būtina pritaikyti pagrindines Komisijos vidaus vertinimo taisykles (t.y., rezultatų įvertinimą, veiksmingumą, efektyvumą, pašalinius poveikius, tvarumą ir kt.) specifiniam JTC kontekstui. Veiklos specifiškumas atsiranda dėl to, kad:

12. JTC įgyvendina savo darbo programą panaudodamas beveik šimtą priemonių, kuriomis atitinkamai paremta Komisijos politika.

13. Nėra standartinių ekonominės naudos modelių, kurie galėtų būti taikomi JTC veiklai ir jos vertinimui.

14. JTC veiklos poveikio sritis apima Europos politikos formavimo lygmenį, bet ne plačiąją Europos visuomenę.

Taip pat neužtenka, kad JTC vertintų savo – mokslinės organizacijos, kuri pati savaime jau yra iššūkis – rezultatus. Derindamas mokslinės organizacijos ir Komisijos tarnybos aspektus, JTC turi išspręsti sunkų uždavinį – įvertinti savo veiklos poveikį, visų pirma, politikos formuotojams, o vėliau – jų suformuotoms politikos sritims.

Remdamasis paskutinės Pagrindų programos patirtimi, JTC vis labiau planuoja tokią savo veiklą, kurią būtų galima aiškiai įvertinti. Be to, siekiant įvertinti visus JTC rezultatus, būtina integruoti atskirų priemonių vertinimo rezultatus. Dėl to JTC vertinimus dabar papildo pagalbinė veikla, kurios dėka vertinimams suteikiama struktūriškos informacijos, siekiant paremti:

- kasmetinį planavimo, vykdymo ir įvertinimo ciklą bei susijusių sprendimų priėmimą ir

- daugiamečius vidurio laikotarpio ir ex-post vertinimus.

- Dėl to JTC sukūrė ir įgyvendino periodinius veiklos persvarstymus (PVP), kuriuose nagrinėjami 2003 m. ir 2004 m. vykdytos veiklos rezultatai. PVP naudojami daugeliui tikslų:

- juose vertinama JTC veikla pagal tiksliai apibrėžtą metodologiją;

- juose remiamas darbo programos planavimas kitiems metams;

- juose skatinama kurti išsamią duomenų bazę, remiančią įvairius atskaitomybės įpareigojimus;

- jų dėka sudaroma pusiau kiekybinė duomenų bazė, kuria bus galima pasinaudoti JTC atliekant vertinimus ateityje;

- jų dėka gaunami bendro lygio rodikliai iš žemesnių lygių, įskaitant priemonės lygį.

PVP mechanizmas pagrįstas kasmetiniais persvarstymais ir toliau bus tobulinamas šioje specialiojoje programoje.

6.3.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Periodinis veiklos persvarstymas ir Pagrindų programos įgyvendinimo stebėsena bus atliekami kasmet. Naudotojų apklausa kol kas atliekama kas antrus metus. Ateityje šis procesas gali tapti nuolatiniu. Vidurio laikotarpio įvertinimas bus atliekamas po trijų su puse metų nuo 7–osios Pagrindų programos pradžios. Ex-post vertinimas bus atliekamas baigiantis PP7.

7. kovos su sukčiavimu priemonės

Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui ir būtinų veiksmų susigrąžinant prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos remiantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles ir visais vėlesniais pakeitimais, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[24], 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[25] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[26].

.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal jų finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

(Turėtų būti pateikti šių tikslų antraštinės dalys, priemonės ir rezultatai) | 2007 metai | 2008 metai | 2009 metai | 2010 metai | 2011 metai | Iš viso |

Iš viso išlaidų | Iš viso išlaidų | Iš viso išlaidų | Iš viso išlaidų | Iš viso išlaidų | Iš viso išlaidų |

BRANDUOLINIų ATLIEKų TVARKYMAS, POVEIKIS APLINKAI IR PAGRINDINėS žINIOS |

BRANDUOLINė SAUGA |

BRANDUOLINIS SAUGUMAS |

IŠ VISO IŠLAIDŲ | 101,533 | 104,581 | 107,750 | 110,948 | 114,265 | 539,077 |

8.2. Administracinės išlaidos

8.2.1. Žmogiškųjų išteklių skaičius ir rūšis

Pareigų rūšys | Personalas, skiriamas priemonei įgyvendinti iš esamų ir (arba) papildomų išteklių (pareigybių arba visos darbo dienos ekvivalentų skaičius) |

2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 |

Pareigūnai arba laikinasis personalas[27] (XX 01 01) | A*/AD |

B*, C*/AST |

Personalas, finansuojamas[28] pagal XX 01 02 str. |

Kitas statutinis personalas[29] , finansuojamas pagal XX 01 04/05 str. | 1.944 | 1.944 | 1.944 | 1.944 | 1.944 |

IŠ VISO[30] | 1.944 | 1.944 | 1.944 | 1.944 | 1.944 |

Čia pateikti skaičiai atspindi JTC padėtį, kai personalas pirmiausia atitinka JTC personalą, išskyrus personalą, tiesiogiai susijusį su mokslinių tyrimų projektu, ir kai jam vadovauja viena branduolinės ir nebranduolinės veiklos grupė. Administracijos, techninis ir pagalbinis personalas gali dirbti tai pačiai programai tą pačią dieną toje pačioje vietoje.

Branduolinės programos personalo ir viso personalo santykis gali kisti Pagrindų programos vykdymo laikotarpiu, tačiau reikia laikytis 70 % tvarkos santykio.

Į pirmiau pateiktus skaičius įtrauktas statutinis personalas.

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Užduotys keliamos remiantis nebranduoline tiesiogine mokslinių tyrimų specialiąja programa.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

(Pateikus daugiau kaip vieną šaltinį, nurodyti su kiekvienu šaltiniu susijusių pareigybių skaičių)

( Šiuo metu programos valdymui skirtos pareigybės, kurios bus pakeistos arba joms skirtas laikas pratęstas.

( Pareigybės, preliminariai skirtos MPS/PBP vykdyti n metais.

( Pareigybės, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu

( Pareigybės, kurios bus perskirstytos, naudojant valdymo tarnybų išteklius (vidinis perskirstymas)

( Pareigybės, reikalingos n metams, tačiau nenumatytos tų metų MPS/PBP.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 05 – Administracinės valdymo išlaidos) [31]

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2007 metai | 2008 metai | 2009 metai | 2010 metai | 2011 metai | IŠ VISO |

Teisės aktais numatyti darbuotojai xx.01 05 01 | 132,100 | 137,665 | 142,206 | 145,659 | 141,128 | 698,758 |

Išorės personalas xx.01 05 02 | 23,520 | 30,809 | 32,971 | 34,418 | 19,830 | 141,548 |

Kitos administracinės išlaidos xx.01 05 03 | 21,883 | 22,321 | 22,768 | 23,223 | 23,687 | 113,882 |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 177,503 | 190,795 | 197,945 | 203,300 | 184,645 | 954,188 |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neį skaičiuotos į orientacinę sumą[32]

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2007 metai | 2008 metai | 2009 metai | 2010 metai | 2011 metai | IŠ VISO |

Pareigūnai ir laikinas personalas (08 0101 ir) | 4,986 | 5,085 | 5,187 | 5,291 | 5,397 | 25,946 |

Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str. (pagalbinis personalas, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, personalas, dirbantis pagal sutartis ir kt.) |

Iš viso žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTOMS į orientacinę sumą) | 4,986 | 5,085 | 5,187 | 5,291 | 5,397 | 25,946 |

Apskaičiuota – Administracinės išlaidos

Apskaičiuotos atsižvelgiant į šias hipotezes:

- oficialių darbuotojų skaičius biudžeto ex A dalyje liks toks pat kaip ir 2006 m.

- išlaidos dėl numatytos infliacijos kiekvienais metais padidės 2%, kaip nurodyta Fiche 1 REV (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, susijęs su finansinėmis perspektyvomis),

- prielaida, kad kiekvienais metais oficialiajam personalui bus skiriama 108 000 eurų, o išorės personalui – 70 000 eurų (2004 m. kainomis).

Apskaičiuota – Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str.

Jei tinka, pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

8.2.6 Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą[33] mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu) |

2007 metai | 2008 metai | 2009 metai | 2010 metai | 2011 metai | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Misijos | 0,036 | 0,036 | 0,037 | 0,038 | 0,038 | 0,185 |

XX 01 02 11 02 – Susitikimai ir konferencijos | 0,001 | 0,001 | 0,001 | 0,001 | 0,001 | 0,005 |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[34] | 0,111 | 0,114 | 0,116 | 0,118 | 0,121 | 0,580 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTOMS į orientacinę sumą) | 0,148 | 0,151 | 0,154 | 0,157 | 0,160 | 0,770 |

Apskaičiuota - Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Šie apskaičiavimai pagrįsti sumomis, kurių prašė Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas 2006 m., padidintomis 2% dėl numatytos metinės infliacijos. (Fiche 1 REV )

Išlaidos, skirtoms žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, apmokamos iš valdančiajam GD pagal metinių paskyrimų tvarką skirtų lėšų. Skiriant pareigybes, reikėtų atsižvelgti į galutinį pareigybių perskirstymą kiekvienam departamentui pagal naujas finansines perspektyvas.

[1] KOM(2005) 119.

[2] KOM(2005) 118.

[3] SEK(2005) 430.

[4] KOM(2005) 387.

[5] Finansinio reglamento (EB, Euratomas) 54 straipsnio 2 dalies a punktu leid˛iama Komisijai patikėti viešosios valdžios užduotis vykdančiosioms įstaigoms. Tačiau Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, nustatantis vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus, ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1653/2004, nustatantis vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, yra EB reglamentai, kurie atitinkamai yra netaikomi Euratomo srityje. Komisija ketina prašyti Tarybos išplėsti tų reglamentų taikymo sritį, kad jie būtų taikomi ir Euratomo sutarčiai.

[6] Žr. persvarstyto Komisijos „branduolinio paketo“ pasiūlymo aiškinamąjį memorandumą - KOM(2004) 526, 2004 9 8.

[7] OL C, , p. .

[8] OL C, , p. .

[9] OL C, , p. .

[10] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[11] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[12] OL L 136, 1999 5 31, p. 8.

[13] Čia nediferencijuoti asignavimai, vėliau nurodomi kaip NDIF

[14] Šie skaičiai atitinka išlaidas, numatytas visai Euratomo Pagrindų programai - žr. KOM(2005) 119.

[15] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[16] 2011 m. ir ateinančių metų mokėjimų asignavimai.

[17] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 05 straipsnį.

[18] 2011 m. ir ateinančių metų mokėjimų asignavimai.

[19] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 05 straipsniams.

[20] 2011 m. ir ateinančių metų mokėjimų asignavimai.

[21] ˇr. tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[22] Lentelėje nurodyti skaičiai atitinka tik personalą, kuris finansuojamas pagal įsteigimo planą, skirtą visai tiesioginei veiklai, už kurią atsakingas JTC GD. Todėl į šiuos skaičius neįtrauktas įsteigimo plano pareigybių finansavimas iš veiklos biudžeto ir įsteigimo plano, skirto netiesioginei veiklai, pareigybių finansavimas - žr. dokumentus KOM(2005) 440, 441, 442, 443, 444.

[23] OL L 107, 1996 4 30, p. 12 – 96/282/Euratomas.

[24] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[25] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[26] OL L 136, 1999 5 31, p. 8.

[27] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[28] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[29] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[30] Lentelėje nurodyti skaičiai atitinka tik personalą, kuris finansuojamas pagal įsteigimo planą, skirtą visai tiesioginei veiklai, už kurią atsakingas JTC GD. Todėl į šiuos skaičius neįtrauktas įsteigimo plano pareigybių finansavimas iš veiklos biudžeto ir įsteigimo plano, skirto netiesioginei veiklai, pareigybių finansavimas - žr. dokumentus KOM(2005) 440, 441, 442, 443, 444.

[31] Šie skaičiai atitinka išlaidas, numatytas visai EURATOMO Pagrindų programai - žr. KOM(2005) 119.

[32] Šie skaičiai atitinka išlaidas, numatytas visai EURATOMO Pagrindų programai - žr. KOM(2005) 119.

[33] Šie skaičiai atitinka išlaidas, numatytas visai EURATOMO Pagrindų programai - žr. KOM(2005) 119.

[34] Mokslo ir technologijų taryba (MTT) Euratomas.