Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52005AA0006

    Nuomonė Nr. 6/2005 dėl reglamento, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1073/1999 ir (Euratomas) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, pasiūlymo

    OL C 202, 2005 8 18, p. 33–35 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    18.8.2005   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 202/33


    NUOMONĖ Nr. 6/2005

    dėl reglamento, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1073/1999 ir (Euratomas) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, pasiūlymo

    (pagal EB sutarties 248 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą ir 279 straipsnio 2 dalį)

    (2005/C 202/02)

    EUROPOS BENDRIJŲ AUDITO RŪMAI,

    atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 280 straipsnį,

    atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 160c straipsnį,

    atsižvelgdami į reglamento, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1073/1999 ir (Euratomas) Nr. 1074/1999, pasiūlymą,

    atsižvelgdami į 2004 m. kovo 8 d. Tarybos prašymą parengti Audito Rūmų nuomonę,

    PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

    Informacija apie šį pasiūlymą

    1.

    Pasiūlymas parengtas remiantis pažangos įvertinimo ataskaita, kurią Komisija 2003 m. balandžio mėn. pateikė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl OLAF tarnybos atliekamų tyrimų (1).is taip pat išplaukia iš Komisijos pirmininko įsipareigojimo Biudžeto kontrolės komitetui, duoto 2003 m. lapkričio 18 d. pristatant Komisijos 2004 m. teisėkūros ir darbo programą. Komisijos pasiūlymu siekiama sustiprinti OLAF tarnybos darbo efektyvumą ir paspartinti jos atliekamus tyrimus, įgalinant ją didesnes pajėgas skirti prioritetams ir patikslinant kai kurias procedūras. Tačiau pirmininko pasiūlymo turinys buvo platesnis nei Komisijos parengto pasiūlymo ta prasme, kad buvo siūloma ne tik koreguoti tyrimo procedūras, bet ir pertvarkyti pačią Tarnybą.

    2.

    Komisijos pirmininkas iš tiesų pareiškė, kad perorientuoti OLAF tarnybos veiklą reiškia, kad „kai kurios su tyrimais nesusijusios horizontalaus pobūdžio užduotys galėtų būti perduotos Komisijos tarnyboms“, o OLAF valdymas turėtų būti peržiūrėtas (2). Pagaliau jis pasiūlė „sustiprinti OLAF tarnybos, kurios darbo krūvis padidėja dėl ES plėtros, efektyvumą, padidinant jos darbuotojų skaičių, perorientuojant jos užduotis į tiriamąją veiklą ir atitinkamai pataisant jos Nuostatus…“. Komisijos pasiūlymas Iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 yra susijęs tik su pastaruoju Komisijos pirmininko pasiūlymu (pataisyti Nuostatus). Norint perorientuoti pačią Tarnybos užduotį, reikėtų pataisyti Komisijos 1999 m. balandžio 28 d. sprendimą, įsteigiantį Kovos su sukčiavimu tarnybą. (3)

    3.

    Preambulėje paaiškinta, kad pasiūlymo tikslas – iš dalies pakeisti reglamentą penkiais pagrindiniais aspektais, tuo pat metu paliekant tas pačias valstybių narių kompetencijas ir pareigas bei nepažeidžiant subsidiarumo ir proporcingumo principo. Šie penki aspektai yra:

    a)

    gavusi skundą, Tarnyba turėtų pati savo prioritetų pagrindu nuspręsti, ar tikslinga pradėti tyrimą ar ne (tyrimo tikslingumo principo įtvirtinimas);

    b)

    vidaus tyrimų atvejais (administraciniai tyrimai institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose), Tarnyba turėtų informuoti institucijas ar įstaigas, kuriose ji pradėjo tyrimą ar kuriose būtina imtis administracinių priemonių, siekiant apginti ES interesus;

    c)

    vidaus tyrimų atvejais bei sukčiavimo atvejais, susijusiais su Bendrijos lėšomis finansuojamomis sutartimis (tiesioginėmis išlaidomis, susijusiomis su išoriniais tyrimais), Tarnyba turėtų būti pajėgi atlikti inspektavimus valstybių narių ūkio subjektų patalpose pagal Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 nustatytą tvarką. Taip pat, atliekant išorinius tyrimus, jai turėtų būti sudaryta galimybė netrukdomai susipažinti su Bendrijos institucijose ir įstaigose laikomais dokumentais;

    d)

    teisingumo ir teisinio tikrumo sumetimais tiek vidaus, tiek išorės tyrimams turėtų būti aiškiai nustatytos procesinės garantijos, susijusios su asmenų teisėmis.

    e)

    Priežiūros komiteto vaidmuo turėtų būti išplėstas, įgaliojant jį atlikti tiek vidaus, tiek išorės tyrimų trukmės priežiūrą bei ginti privačius asmenis. Todėl siūloma padidinti Komiteto narių skaičių dviem asmenimis. Komisija taip pat siūlo, kad vienas Komiteto narys būtų įgaliotas rengti medžiagą apie tai, kaip Tarnybos darbe atsižvelgiama į asmenų teises.

    4.

    Toliau pateikti komentarai parengti, atsižvelgiant į Audito Rūmų atlikto Tarnybos audito rezultatus, pateiktus specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2005.

    Tikslingumo principo taikymas tyrimui pradėti

    5.

    Tikslingumo principo taikymas tyrimui pradėti gali būti laikomas efektyvumo veiksniu, kurį Audito Rūmai priima palankiai. Tačiau šiuo metu jo praktinė nauda bus ribota. Kaip parodyta specialiojoje ataskaitoje, Tarnyba negauna tiek daug rimtai pagrįstų skundų, kad reikėtų rinktis, kuriuo atveju verčiau pradėti tyrimą.

    6.

    Prioritetų ir tyrimų trukmės nustatymas yra susiję dalykai. Patirtis parodė, kad nemaža dalis Tarnybos atliekamų tyrimų trunka nepagrįstai ilgai (nuo 12 iki 18 mėnesių). Dėl šios priežasties tyrimams vertėtų nustatyti terminus.

    Pareiga informuoti

    7.

    Audito Rūmai palaiko pasiūlymą sugriežtinti Tarnybai keliamą reikalavimą informuoti atitinkamas institucijas ir įstaigas apie sprendimus pradėti tyrimą. Tačiau teisės pavėlinti informaciją panaikinimas pasiūlymo 4 straipsnio 5 dalyje sukuria tam tikrą dviprasmiškumą. Nuostatos šiuo klausimu nebuvimas reiškia, kad galimybė sulaikyti informaciją nėra atmesta. Komisijos pasiūlymas turėtų būti pakeistas, užtikrinant, kad reikalavimas pranešti nebus nepagrįstai ignoruojamas tyrimo slaptumo dingstimi, neva užtikrinant jo efektyvumą.

    Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (4) nustatytų tikrinimo procedūrų taikymo srities išplėtimas

    8.

    Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustato „patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus“ nuostatas paramos žemės ūkiui, struktūrinių fondų ir nuosavų išteklių srityse.

    9.

    Pasiūlyme numatyta išplėsti jų taikymą į tiesioginių išlaidų sritį (vidaus politikos, išorės parama ir kt.). Tai turėtų sustiprinti Tarnybos naudojamų intervencinių priemonių pajėgumą, ypač bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis. Audito Rūmų atlikti auditai patvirtino, kad šioje srityje esama trūkumų. Tad šia prasme Komisijos pasiūlymas yra sveikintinas.

    Procesinių garantijų stiprinimas

    10.

    Komisija mano, kad būtų tikslinga reglamente paskelbti tyrimams taikytinus pagrindinius principus. Audito Rūmai pritaria tokiam požiūriui.

    Priežiūros komiteto narių vaidmuo ir skaičius

    11.

    Būtina užtikrinti tyrimų teisinių procedūrų laikymąsi. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 (14 straipsnį), skundai dėl OLAF tyrėjų atliekamo tyrimo, kurie yra teikiami vykstant tyrimui, turi būti pateikti Tarnybos direktoriui. Šis sprendimas nėra patenkinamas, nes negarantuoja skundą pateikusiam asmeniui nepriklausomo jo skundo nagrinėjimo. Todėl asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, pasirinko alternatyvą – kai jie manydavo, kad jų pagrindinės teisės pažeidžiamos, jie kreipdavosi į Europos ombudsmeną. Paaiškėjo, kad ši procedūra nepatenkinama, nes ją taikant susidarė tokių situacijų, kai kelis kartus buvo suprasta, kad Ombudsmenas tarsi kišasi į vykstantį tyrimą. Komisijos pasiūlymas įgalina Priežiūros komitetą kontroliuoti tyrėjų veiksmus. Tai nėra geresnis sprendimas, kadangi prieštarauja principui, kuris neleidžia Priežiūros komitetui kištis į vykstantį tyrimą.

    12.

    Tyrimo veiksmų teisėtumo kontrolė turėtų būti patikėta nešališkai įstaigai, kuri dėl kitokio savo įgaliojimų pobūdžio negalėtų įsikišti į tyrimo veiksmus.

    13.

    Komisijos pasiūlymas nepaaiškina, koks yra Priežiūros komiteto vaidmuo neatitikties tarp nesikišimo į tyrimą principo ir reikalavimo gauti komiteto nuomonę tyrimo eigoje tais atvejais, kai viršijamas dvylikos mėnesių tyrimo terminas, arba kai bylas būtina pateikti jam nagrinėti prieš perduodant jas teismui. Taigi būtina dar aiškiau įtvirtinti Priežiūros komiteto nesikišimo į tyrimą principą.

    14.

    Komisija siūlo padidinti Priežiūros komiteto narių skaičių nuo penkių iki septynių. Šis siūlymas nėra pagrįstas objektyvia Komiteto užduočių ir veiklos procedūrų analize. Narių pareigos yra pripuolamos, neleidžiančios įsigilinti į bylas. Tam, kad jie galėtų dirbti efektyviau, reikėtų, kad bent dalis jų turėtų Bendrijos reikalų patirties, ypač tyrimų srityje.

    15.

    Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 (11 straipsnio 6 dalis), Priežiūros komitetas privalo surengti ne mažiau nei dešimt posėdžių per metus. Tačiau jei Komitetas turi skirti didžiausią dėmesį OLAF tarnybos tiriamosios funkcijos nepriklausomumui išsaugoti, jis neturėtų būti įpareigojamas beveik kas mėnesį rengti posėdžius. Kita vertus, peržiūrėjus Priežiūros komiteto vaidmenį ir veiklos procedūras, galima būtų sumažinti etatų skaičių jo sekretoriate.

    Šią nuomonę Audito Rūmai priėmė Liuksemburge 2005 m. birželio 9 d. vykusiame Audito Rūmų posėdyje.

    Audito Rūmų vardu

    Pirmininkas

    Hubert WEBER


    (1)  KOM(2003) 154 galutinis, 2003 m. balandžio 2 d.

    (2)  „Valdymas“ čia apima ne tik vadybos mechanizmą, bet ir priežiūros mechanizmą (Priežiūros komitetą).

    (3)  1999 m. balandžio 28 d. Sprendimas 1999/352/EB, EAPB, Euratomas (OL L 136, 1999 5 31).

    (4)  OL L 292, 1996 11 15.


    Top