(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 (4) yra pagrindinė teisinė priemonė, kuria užkertamas kelias Sąjungos finansų sistemos naudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais. Toje direktyvoje nustatyta išsami teisinė sistema Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (5) dar labiau sustiprinta, ja reaguojant į naują kylančią riziką ir didinant informacijos apie tikruosius savininkus skaidrumą. Patirtis parodė, kad, nepaisant pasiektų rezultatų pagal tą teisinę sistemą, siekiant toliau tinkamai mažinti riziką ir veiksmingai išsiaiškinti nusikalstamus bandymus piktnaudžiauti Sąjungos finansų sistema nusikalstamais tikslais, taip pat didinti vidaus rinkos integralumą, Direktyvą (ES) 2015/849 reikėtų tobulinti toliau;

(2)

nuo tada, kai Direktyva (ES) 2015/849 įsigaliojo, nustatyta keletas sričių, kuriose būtų reikalingi pakeitimai siekiant užtikrinti būtiną Sąjungos finansų sistemos atsparumą ir pajėgumą užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui;

(3)

įgyvendinant Direktyvą (ES) 2015/849 pastebėta, kad kompetentingų institucijų visoje Sąjungoje taikoma praktika ir metodika yra labai skirtingos, taip pat trūksta pakankamai veiksmingų tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmų. Todėl yra tikslinga nustatyti aiškesnius reikalavimus, kurie padėtų visoje Sąjungoje užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, kartu leidžiant valstybėms narėms atsižvelgti į savo nacionalinių sistemų ypatumus;

(4)

ši direktyva yra įtraukta į išsamų dokumentų, kuriais siekiama stiprinti Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, rinkinį. Ši direktyva ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2023/1113 (6), (ES) 2024/1624 (7) ir (ES) 2024/1620 (8) kartu sudarys teisinį pagrindą, kuriuo bus reglamentuojami kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, kurių turi laikytis įpareigotieji subjektai, ir kuriuo bus grindžiama Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucinė sistema, be kita ko, Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos (AMLA) įsteigimas;

(5)

pinigų plovimas ir teroristų finansavimas dažnai yra vykdomi tarptautiniu mastu. Sąjungos lygmeniu priimamos priemonės, kuriomis neatsižvelgiama į tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą, turėtų labai ribotą poveikį. Todėl toje srityje Sąjungos priimtos priemonės turėtų būti suderintos su veiksmais, kurių imamasi tarptautiniu lygmeniu, ir būti ne mažiau už juos griežtos. Vykdant Sąjungos veiksmus ir toliau reikėtų ypač atsižvelgti į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijas ir kitų tarptautinių organizacijų, kovojančių su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, priemones. Siekiant padidinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmingumą, atitinkami Sąjungos teisės aktai, kai tikslinga, turėtų būti suderinti su 2012 m. vasario mėn. FATF patvirtintais Tarptautiniais kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu standartais (toliau – peržiūrėtos FATF rekomendacijos) ir vėlesniais tų standartų pakeitimais;

(6)

konkrečios tam tikruose ekonomikos sektoriuose nacionaliniu lygmeniu kylančios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmės, rizika ir šių sektorių pažeidžiamumas mažina valstybių narių pajėgumą prisidėti prie Sąjungos finansų sistemos integralumo ir patikimumo. Todėl, nustačius tokius sektorius ir konkrečią riziką, yra tikslinga leisti valstybėms narėms nuspręsti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimus taikyti ne tik į Reglamento (ES) 2024/1624 taikymo sritį patenkantiems sektoriams, bet ir papildomiems sektoriams. Siekdama išsaugoti vidaus rinkos ir Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos veiksmingumą, Komisija turėtų turėti galimybę, padedama AMLA, įvertinti, ar numatomas valstybių narių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų taikymas papildomiems sektoriams yra pagrįstas. Tais atvejais, kai tam tikruose sektoriuose Sąjungos interesai būtų geriausiai užtikrinti imantis veiksmų Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų informuoti valstybę narę, kuri ketina taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo reikalavimus tuose sektoriuose, apie tai, kad ji ketina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu ir kad ta valstybė narė turėtų nesiimti numatytų nacionalinių priemonių, nebent tomis priemonėmis ketinama skubiai sureaguoti į riziką;

(7)

tam tikrų kategorijų įpareigotiesiems subjektams, norintiems teikti paslaugas, yra taikomi licencijavimo arba reglamentavimo reikalavimai, o kitų kategorijų veiklos vykdytojų galimybė užsiimti tam tikra profesija nėra reglamentuojama. Nepriklausomai nuo to, kokia sistema taikoma užsiimant tam tikra profesija ar veikla, visi įpareigotieji subjektai veikia kaip Sąjungos finansų sistemos prieigos valdytojai ir tai užduočiai atlikti turi turėti konkrečių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu įgūdžių. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę rengti mokymus asmenims, norintiems užsiimti tų subjektų profesijomis, kad jie galėtų vykdyti savo pareigas. Valstybės narės galėtų, pavyzdžiui, apsvarstyti galimybę kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu kursus įtraukti į su tomis profesijomis susijusį siūlomą akademinį mokymą arba bendradarbiauti su profesinėmis asociacijomis siekiant parengti naujus tomis profesijomis užsiimančius asmenis;

(8)

tais atvejais, kai įpareigotiesiems subjektams specialūs licencijavimo ar registracijos reikalavimai netaikomi, valstybės narės turėtų būti įdiegusios sistemas, kurios leistų priežiūros institucijoms tiksliai žinoti savo prižiūrimų subjektų aprėptį, kad būtų užtikrinta tinkama tokių įpareigotųjų subjektų priežiūra. Tai nereiškia, kad valstybės narės turi nustatyti su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusius konkrečius registracijos reikalavimus, kai to nereikia įpareigotiesiems subjektams identifikuoti, kaip yra, pavyzdžiui, tuo atveju, kai registracija PVM mokėtoju leidžia nustatyti veiklos vykdytojus, kurie vykdo veiklą, kuriai taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai;

(9)

priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad valiutos keityklų, čekių išgryninimo, patikos ar bendrovių paslaugų teikėjų ir lošimo paslaugų teikėjų, taip pat finansų mišrią veiklą vykdančių kontroliuojančiųjų įmonių atžvilgiu asmenys, faktiškai vadovaujantys tokiems subjektams ir tikrieji tokių subjektų savininkai būtų nepriekaištingos reputacijos, veiktų sąžiningai, būtų moralūs ir turėtų jų funkcijoms vykdyti būtinų žinių ir patirties. Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar asmuo atitinka tuos reikalavimus, turėtų atspindėti bent poreikį apsaugoti tokius subjektus, kad jų vadovai ar tikrieji savininkai jais nesinaudotų nusikalstamais tikslais. Siekdama skatinti bendrą požiūrį į priežiūros institucijų atliekamą tikrinimą, ar įpareigotųjų subjektų vadovybė ir tikrieji savininkai atitinka tuos reikalavimus, AMLA turėtų paskelbti gaires dėl kriterijų vertinti nepriekaištingą reputaciją, sąžiningumą ir integralumą ir kriterijų vertinant žinias bei patirties sąvokas;

(10)

siekiant įvertinti asmenų, kurie įpareigotųjų subjektų struktūroje užima vadovaujamas pareigas ar kitaip juos kontroliuoja, tinkamumą, informacija apie baudžiamosiose bylose priimtus nuosprendžius visais atvejais turėtų būti keičiamasi laikantis Tarybos pamatinio sprendimo 2009/315/TVR (9) ir Tarybos sprendimo 2009/316/TVR (10). Be to, priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę gauti prieigą prie visos informacijos, būtinos siekiant patikrinti vyresniosios vadovybės ekspertines žinias ir patirtį, taip pat jų nepriekaištingą reputaciją, sąžiningumą ir integralumą, įskaitant informaciją, gaunamą iš patikimų ir nepriklausomų šaltinių;

(11)

dėl leidimo investuotojams gyventi šalyje programų kyla rizika ir atsiranda pažeidžiamumas, visų pirma kiek tai susiję su pinigų plovimu, Sąjungos ribojamųjų priemonių išvengimu, korupcija ir mokesčių slėpimu, dėl kurių galiausiai galėtų kilti tam tikra rizika Sąjungos saugumui. Pavyzdžiui, dėl kai kurių programų veikimo trūkumų, įskaitant rizikos valdymo procesų nebuvimą arba prastą tų procesų įgyvendinimą, gali atsirasti korupcijos galimybių, o dėl prastai ar nenuosekliai atliekamų leidimo gyventi šalyje prašančių asmenų lėšų kilmės šaltinio arba turto kilmės šaltinio patikrinimų galėtų atsirasti didesnė rizika, kad tokio leidimo prašantys asmenys tokiomis programomis naudosis nusikalstamais tikslais, siekdami įteisinti neteisėtais būdais gautas lėšas. Todėl tam, kad rizika, kylanti dėl tokių programų veikimo, nedarytų poveikio Sąjungos finansų sistemai, valstybės narės, kurių nacionalinė teisė leidžia suteikti teisę gyventi šalyje mainais už bet kokias investicijas, turėtų įdiegti priemones susijusiai pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo rizikai mažinti. Tokios priemonės turėtų apimti tinkamą rizikos valdymo procesą, įskaitant veiksmingą jo įgyvendinimo stebėseną, leidimo gyventi šalyje prašančių asmenų duomenų patikrinimus, įskaitant informacijos apie jų lėšų kilmės šaltinį ir turto kilmės šaltinį gavimą ir informacijos apie tokio leidimo prašančius asmenis tikrinimą pagal kompetentingų institucijų turimą informaciją;

(12)

Komisija turi geras galimybes konkrečioms tarpvalstybinėms grėsmėms, kurios galėtų paveikti vidaus rinką ir kurių pavienės valstybės narės negali nustatyti ir veiksmingai su jomis kovoti, apžvelgti. Todėl Komisijai turėtų būti pavesta koordinuoti su tarpvalstybine veikla susijusios rizikos vertinimą. Kad rizikos vertinimo procesas būtų veiksmingas, būtina įtraukti atitinkamus ekspertus, pavyzdžiui, Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupę ir finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) atstovus, taip pat, kai tikslinga, kitų Sąjungos lygmens įstaigų, be kita ko, AMLA, atstovus. Nacionalinių rizikos vertinimų rezultatai ir patirtis taip pat yra svarbus to proceso informacijos šaltinis. Komisijai vertinant tarpvalstybinę riziką, asmens duomenys neturėtų būti tvarkomi. Duomenys bet kuriuo atveju turėtų būti visiškai suanoniminti. Sąjungos ir nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros valdžios institucijos turėtų būti įtraukiamos tik tais atvejais, kai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas turi įtakos asmenų privatumui ir duomenų apsaugai. Siekdamos kuo labiau padidinti rizikos vertinimo Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis sinergiją, Komisija ir valstybės narės turėtų stengtis taikyti nuoseklias metodikas;

(13)

Sąjungos lygmeniu atliekamo rizikos vertinimo išvados gali padėti kompetentingoms institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams nustatyti, suprasti, valdyti ir mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, taip pat tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ir išvengimo riziką. Todėl svarbu, kad rizikos vertinimo išvados būtų skelbiamos viešai;

(14)

geriausias galimybes nustatyti, įvertinti, suprasti tiesiogiai joms kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, ir nuspręsti, kaip ją mažinti, ir toliau turi valstybės narės. Todėl kiekviena valstybė narė turėtų imtis atitinkamų veiksmų, kad tinkamai nustatytų, įvertintų ir suprastų savo patiriamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, taip pat tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ir išvengimo riziką, ir apibrėžtų nuoseklią nacionalinę strategiją, pagal kurią būtų imamasi veiksmų tai rizikai mažinti. Į tokį nacionalinį rizikos vertinimą turėtų būti įtrauktas (tiek, kiek turima informacijos) valstybės narės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimo institucinės struktūros ir procedūrų bei skirtų žmogiškųjų ir finansinių išteklių aprašas. Siekdamos nuolat suprasti riziką, valstybės narės turėtų reguliariai atnaujinti savo nacionalinį rizikos vertinimą; be to, jos turėtų galėti jį papildyti su konkrečiais sektoriais, produktais ar paslaugomis susijusios rizikos tiksliniais atnaujinimais ir įvertinimais;

(15)

teisės subjektai ir juridinės struktūros gali tapti nusikaltėliams priemone prisidengti teisėtumu, todėl jais galėtų būti neteisėtai pasinaudota siekiant plauti nusikalstamu būdu gautas pajamas tiek šalies viduje, tiek tarpvalstybiniu mastu. Siekiant sumažinti tą riziką, svarbu, kad valstybės narės suprastų riziką, susijusią su jų teritorijoje esančiais teisės subjektais ir juridinėmis struktūromis – ar tai būtų dėl to, kad tokie subjektai yra įsisteigę jos teritorijoje, arba dėl to, kad tiesioginės patikos fondų patikėtiniai ar lygiavertį statusą panašiose juridinėse struktūrose turintys asmenys yra įsisteigę ar gyvena jos teritorijoje, arba iš jos teritorijos administruoja juridinę struktūrą. Juridinių struktūrų atveju, atsižvelgiant į patikėtojo teisę pasirinkti struktūrai taikomą teisę, lygiai taip pat svarbu, kad valstybės narės su riziką, susijusią su juridinėmis struktūromis, kurios gali būti įsteigtos pagal jų teisę, nepriklausomai nuo to, ar jų įstatymai jas aiškiai reglamentuoja, ar jų sukūrimas yra pagrįstas šalių sutarčių laisve ir yra pripažįstamas nacionalinių teismų;

(16)

atsižvelgiant į integruotą tarptautinės finansų sistemos pobūdį ir Sąjungos ekonomikos atvirumą, su teisės subjektais ir juridinėmis struktūromis susijusi rizika apima ne tik Sąjungos teritorijoje esančius teisės subjektus ir juridines struktūras. Todėl svarbu, kad Sąjunga ir jos valstybės narės suprastų užsienio teisės subjektų ir užsienio juridinių struktūrų keliamą riziką. Atliekant tokį rizikos vertinimą nereikia nagrinėti kiekvieno atskiro užsienio teisės subjekto ar juridinės struktūros, kurie su Sąjunga turi pakankamą ryšį dėl to, kad įsigyja nekilnojamojo turto arba atlikus viešųjų pirkimų procedūrą su jais sudaromos sutartys, arba dėl sandorių su įpareigotaisiais subjektais, kas suteikia jiems galimybę patekti į Sąjungos finansų sistemą ir ekonomiką. Tačiau rizikos vertinimas turėtų padėti Sąjungai ir jos valstybėms narėms suprasti, kokios rūšies užsienio teisės subjektams ir užsienio juridinėms struktūroms suteikiama tokia galimybė patekti į Sąjungos finansų sistemą ir ekonomiką ir kokios rūšies rizika yra susijusi su ta galimybe;

(17)

su rizikos vertinimo rezultatais įpareigotiesiems subjektams turėtų būti leista susipažinti laiku, kad jie galėtų nustatyti, suprasti, valdyti ir mažinti jų pačių riziką. Tie rezultatai gali būti pateikti apibendrinta forma bei gali būti paskelbti viešai, ir į juos neturėtų būti įtraukta įslaptinta informacija ar asmens duomenys;

(18)

be to, siekiant dar geriau nustatyti, suprasti, valdyti ir mažinti riziką Sąjungos lygiu, valstybės narės turėtų savo rizikos vertinimo rezultatus pateikti viena kitai, Komisijai ir AMLA. Įslaptinta informacija arba asmens duomenys į tą perduodamą informaciją neturėtų būti įtraukiami, nebent tai būtų tikrai būtina kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu užduotims atlikti;

(19)

siekdamos veiksmingai mažinti riziką, nustatytą atliekant nacionalinį rizikos vertinimą, valstybės narės turėtų užtikrinti nuoseklius veiksmus nacionaliniu lygmeniu, tuo tikslu arba paskiriant instituciją, kuri koordinuotų nacionalinį atsaką, arba sukuriant mechanizmą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad paskirta institucija arba sukurtas mechanizmas turėtų pakankamai įgaliojimų ir išteklių, kad galėtų veiksmingai atlikti tą užduotį ir užtikrinti tinkamą atsaką į nustatytą riziką;

(20)

kad galėtų įvertinti savo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą, valstybės narės turėtų kaupti atitinkamus statistinius duomenis bei gerinti jų kokybę. Kad Sąjungos lygmeniu surenkamų statistinių duomenų kokybė ir nuoseklumas dar pagerėtų, Komisija ir AMLA turėtų stebėti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu padėtį Sąjungos mastu ir reguliariai skelbti apžvalgas;

(21)

FATF yra parengusi jurisdikcijoms skirtus standartus dėl to, kaip nustatyti ir vertinti su ginklų platinimo finansavimu susijusių tikslinių finansinių sankcijų galimo neįgyvendinimo arba jų išvengimo riziką, ir dėl to, kokių veiksmų imtis tokiai rizikai mažinti. Esami griežti reikalavimai, pagal kuriuos šalys turi įgyvendinti tikslines finansines sankcijas, kad būtų laikomasi atitinkamų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų dėl masinio naikinimo ginklų platinimo ir jo finansavimo prevencijos, mažinimo ir stabdymo, naujaisiais FATF standartais nei pakeičiami, nei sušvelninami. Esamos pareigos, Sąjungos lygmeniu įtvirtintos Tarybos sprendimais 2010/413/BUSP (11) ir (BUSP) 2016/849 (12), taip pat Tarybos reglamentais (ES) Nr. 267/2012 (13) ir (ES) 2017/1509 (14), tebėra privalomos visiems Sąjungos fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į konkrečią Sąjungai kylančią tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ir išvengimo riziką, tikslinga išplėsti rizikos vertinimą, kad jis apimtų visas Sąjungos lygmeniu priimtas tikslines finansines sankcijas. Dėl rizikos lygiu paremto kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pobūdžio priemonėmis, susijusiomis su tikslinėmis finansinėmis sankcijomis, nepanaikinama visiems Sąjungoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims taisyklėmis nustatyta pareiga įšaldyti lėšas ar kitą turtą ir neleisti į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams naudotis lėšomis ar kitu turtu;

(22)

siekiant atsižvelgti į tarptautiniu lygmeniu vykstančius pokyčius, visų pirma peržiūrėtas FATF rekomendacijas, ir užtikrinti visapusišką tikslinių finansinių sankcijų įgyvendinimo sistemą, į šią direktyvą turėtų būti įtraukti reikalavimai siekiant nustatyti, suprasti, valdyti ir mažinti riziką, susijusią su tuo, kad su ginklų platinimo finansavimu susijusios tikslinės finansinės sankcijos bus neįgyvendinamos arba jų bus išvengta Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis;

(23)

centriniai informacijos apie tikruosius savininkus registrai (toliau – centriniai registrai) yra itin svarbūs kovojant su netinkamu naudojimusi teisės subjektais ir juridinėmis struktūromis. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad centriniame registre būtų laikoma informacija apie teisės subjektų ir juridinių struktūrų tikruosius savininkus, informacija apie susitarimus dėl paskirtojo asmens bei informacija apie užsienio teisės subjektus ir užsienio juridines struktūras. Siekiant užtikrinti, kad tie centriniai registrai būtų lengvai prieinami ir juose būtų saugomi aukštos kokybės duomenys, reikėtų nustatyti nuoseklias tos informacijos rinkimo ir saugojimo registruose taisykles. Centriniuose registruose saugojama informacija turėtų būti prieinama lengvai naudojamu ir kompiuterio skaitomu formatu;

(24)

siekdamos didinti skaidrumą ir taip kovoti su netinkamu naudojimusi teisės subjektais, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad informacija apie tikruosius savininkus būtų registruojama ne teisės subjekte esančiame centriniame registre, visapusiškai laikantis Sąjungos teisės. Valstybės narės tam tikslui turėtų naudotis centrine duomenų baze, kurioje renkama informacija apie tikruosius savininkus, verslo registru arba kitu centriniu registru. Valstybės narės gali nuspręsti, kad įpareigotieji subjektai būtų atsakingi už tam tikros informacijos centriniam registrui pateikimą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ta informacija visais atvejais būtų prieinama kompetentingoms institucijoms ir būtų pateikta įpareigotiesiems subjektams, kai jie taiko deramo klientų patikrinimo priemones;

(25)

informacija apie tiesioginės patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikruosius savininkus turėtų būti registruojama patikėtinių ir asmenų, turinčių lygiavertį statusą panašiose juridinėse struktūrose, įsisteigimo arba gyvenimo vietos valstybėje arba vietos, kurioje juridinė struktūra administruojama, valstybėje atveju. Siekiant užtikrinti veiksmingą informacijos apie tiesioginės patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikruosius savininkus stebėseną ir registravimą, taip pat būtinas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas. Sujungus valstybių narių registrus, kuriuose kaupiama informacija apie tiesioginės patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikruosius savininkus, ta informacija turėtų tapti prieinama ir taip pat turėtų būti užtikrinta, kad būtų išvengta tų pačių tiesioginės patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų pakartotinės registracijos Sąjungoje;

(26)

galimybė laiku gauti prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus turėtų būti užtikrinta taip, kad nekiltų nusikalstamo informacijos nutekinimo atitinkamam teisės subjektui arba patikėtiniui arba lygiavertį statusą turinčiam asmeniui pavojaus;

(27)

į centrinius registrus įtrauktų duomenų tikslumas yra labai svarbus visoms atitinkamoms institucijoms ir kitiems asmenims, kuriems suteikta prieiga prie tų duomenų; tai svarbu ir tam, kad remiantis šiais duomenimis priimami sprendimai būtų pagrįsti ir teisėti. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už centrinius registrus atsakingi subjektai per pagrįstą laiką nuo informacijos apie tikruosius savininkus pateikimo ir vėliau reguliariai tikrintų, kad pateikta informacija būtų pakankama, tiksli ir naujausia. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už centrinius registrus atsakingi subjektai galėtų prašyti bet kokios informacijos, kurios jiems reikia informacijai apie tikruosius savininkus ir paskirtuosius asmenis patikrinti, taip pat tais atvejais, kai tikrųjų savininkų nėra arba kai tikrųjų savininkų nebuvo įmanoma nustatyti. Tai atvejais prie centriniam registrui pateiktos informacijos turėtų būti pridedamas pagrindimas, įskaitant visus susijusius patvirtinamuosius dokumentus, kad centrinis registras galėtų patikrinti, ar tai tiesa. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad už registrus atsakingi subjektai disponuotų tinkamomis priemonėmis tikrinimui, įskaitant automatizuotą tikrinimą, atlikti taip, kad būtų apsaugomos pagrindinės teisės ir vengiama diskriminacinių rezultatų;

(28)

svarbu, kad valstybės narės už centrinių registrų tvarkymą atsakingam subjektui suteiktų pakankamus įgaliojimus ir išteklius tikrinti tikruosius savininkus bei jiems pateiktos informacijos teisingumą ir apie visus įtarimus pranešti savo FŽP. Tokie įgaliojimai turėtų apimti teisės subjektų verslo patalpose ir įpareigotųjų subjektų, kurie veikia kaip tiesioginės patikos fondų patikėtiniai arba lygiavertį statusą panašiose juridinėse struktūrose turintys asmenys, vykdomą inspektavimą, nepriklausomai nuo to, ar jį atlieka už centrinius registrus atsakingi subjektai, ar jis atliekamas kitos institucijos jų vardu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos apsaugos priemonės tais atvejais, kai patikėtiniai arba lygiavertį statusą panašioje juridinėje struktūroje turintys asmenys yra teisinių profesijų atstovai arba kai jų verslo patalpos arba registruota buveinė sutampa su jų privačia gyvenamąja vieta. Tokie įgaliojimai turėtų būti taikomi užsienio teisės subjektų ir užsienio juridinių struktūrų atstovams Sąjungoje, kai tie teisės subjektai ir struktūros turi registruotas buveines arba atstovus Sąjungoje;

(29)

jeigu patikrinus informaciją apie tikruosius savininkus už centrinį registrą atsakingas subjektas padaro išvadą, kad toje informacijoje yra neatitikimų ar klaidų, arba jei ta informacija kitaip neatitinka reikalavimų, subjektas turėtų turėti galimybę neišduoti registracijos centriniame registre liudijimo arba sustabdyti jo galiojimą, kol trūkumai bus ištaisyti;

(30)

už centrinius registrus atsakingi subjektai turėtų vykdyti savo funkcijas nepatirdami nederamos įtakos, įskaitant bet kokią nederamą politinę ar pramonės įtaką, susijusią su informacijos tikrinimu, priemonių ar sankcijų skyrimu ir prieigos suteikimu teisėtą interesą turintiems asmenims. Tuo tikslu už centrinius registrus atsakingi subjektai turėtų taikyti interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politiką;

(31)

už centrinius registrus atsakingi subjektai gali greitai ir veiksmingai nustatyti asmenis, kurie yra tikrieji teisės subjektų ir struktūrų savininkai arba juos kontroliuoja, įskaitant asmenis, įtrauktus į asmenų, kuriems taikomos tikslinės finansinės sankcijos, sąrašus. Laiku atliktas nuosavybės ir kontrolės struktūrų nustatymas padeda geriau suprasti tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ir išvengimo rizikos mastą ir priimti priemones tokiai rizikai mažinti. Todėl svarbu, kad už centrinius registrus atsakingiems subjektams būtų taikomas reikalavimas tikrinti juose saugomą informaciją apie tikruosius savininkus atsižvelgiant į įrašus tikslinių finansinių sankcijų taikymo sąrašuose tiek iš karto po to, kai į tokius sąrašus įtraukiama, tiek reguliariai po to, siekiant nustatyti, ar teisės subjekto ar juridinės struktūros nuosavybės arba kontrolės struktūros pokyčiai prisideda prie tikslinių finansinių sankcijų išvengimo rizikos. Nurodymas centriniuose registruose, kad teisės subjektai ar juridinės struktūros yra susiję su asmenimis ar subjektais, kuriems taikomos tikslinės finansinės sankcijos, turėtų prisidėti prie kompetentingų institucijų ir institucijų, atsakingų už Sąjungos ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, veiklos;

(32)

informavimas apie neatitikimus tarp centriniuose registruose saugomos informacijos apie tikruosius savininkus ir tarp įpareigotųjų subjektų ir, kai taikytina, kompetentingų institucijų turimos informacijos apie tikruosius savininkus yra veiksmingas mechanizmas, padedantis tikrinti informacijos tikslumą. Visi tokie neatitikimai turėtų būti nustatyti, apie juos turėtų būti nedelsiant pranešta ir jie turėtų būti pašalinti laikantis duomenų apsaugos reikalavimų;

(33)

jei FŽP ir kitoms kompetentingoms institucijoms pranešus apie neatitikimus būtų pakenkta įtartino sandorio analizei ar vykdomam baudžiamajam tyrimui, FŽP arba kitos kompetentingos institucijos turėtų atidėti pranešimą apie neatitikimą, kol išnyks pranešimo nepateikimo priežastys. Be to, FŽP ir kitos kompetentingos institucijos neturėtų pranešti apie jokį neatitikimą, jei tai pažeistų nacionalinės teisės nuostatas dėl konfidencialumo arba jei taip būtų nusikalstamai nutekinta informacija;

(34)

kad tikrojo savininko sąvoka būtų taikoma vienodai, itin svarbu, kad teisės subjektams ir tiesioginės patikos fondų patikėtiniams ar lygiavertį statusą panašiose juridinėse struktūrose turintiems asmenims visoje Sąjungoje egzistuotų vienodi pranešimų teikimo kanalai ir priemonės. Todėl informacija apie tikruosius savininkus atitinkamiems centriniams registrams turėtų būti teikiama vienodu formatu, taip užtikrinant skaidrumą ir teisinį tikrumą;

(35)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įvairaus juridinio statuso subjektams, taip pat turėtų būti reikalaujama, kad patikėtiniai rinktų ir saugotų informaciją apie tikruosius savininkus ir perduotų tą informaciją į centrinį registrą arba centrinę duomenų bazę;

(36)

itin svarbu, kad informacija apie tikruosius savininkus išliktų pasiekiama per centrinius registrus ir jungtinę centrinių registrų sistemą bent 5 metus nuo tada, kai teisės subjektas buvo likviduotas ar juridinė struktūra nustojo egzistuoti. Valstybės narės turėtų turėti galimybę teisės aktais nustatyti papildomus informacijos apie tikruosius savininkus tvarkymo pagrindus kitais tikslais nei kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, jei toks tvarkymas atitinka viešojo intereso tikslą ir yra laikomas būtina ir proporcinga siekiamam teisėtam tikslui priemone demokratinėje visuomenėje;

(37)

FŽP, kitos kompetentingos institucijos ir savireguliavimo organai turėtų turėti neatidėliotiną, nefiltruotą, tiesioginę ir nemokamą prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Įpareigotieji subjektai, atlikdami kliento deramo patikrinimą, taip pat turėtų turėti prieigą prie centrinių registrų. Valstybės narės gali nuspręsti prieigą įpareigotiesiems subjektams suteikti už mokestį. Tačiau tie mokesčiai turėtų neviršyti to, kas griežtai būtina tuose registruose saugomos informacijos kokybės užtikrinimo ir informacijos pateikimo išlaidoms padengti, ir jie neturėtų neigiamai paveikti veiksmingos prieigos prie informacijos apie tikruosius savininkų;

(38)

tiesioginė, laiku suteikiama ir nefiltruota nacionalinių valdžios institucijų prieiga prie informacijos apie tikruosius savininkus taip pat yra itin svarbus veiksnys siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, užkirsti kelią Sąjungos ribojamųjų priemonių neįgyvendinimo ir išvengimo rizikai, taip pat tirti tų priemonių pažeidimus. Dėl tų priežasčių už tokių ribojamųjų priemonių įgyvendinimą kompetentingos institucijos, nustatytos pagal atitinkamus Tarybos reglamentus, priimtus remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 215 straipsniu, turėtų turėti tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie sujungtuose centriniuose registruose saugomos informacijos;

(39)

Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms, atliekančioms tam tikrą vaidmenį Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemoje, turėtų būti suteikta galimybė vykdant savo pareigas gauti prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus. Tokia prieiga turėtų būti suteikiama ne tik Europos prokuratūrai, bet ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), jai atliekant tyrimus, taip pat Europolui ir Eurojustui, kai jie padeda nacionalinėms institucijoms atlikti tyrimus. AMLA, kaip priežiūros institucijai, prieiga prie informacijos apie tikruosius savininkus turi būti suteikiama jos vykdomos priežiūros veiklos tikslais. Siekiant užtikrinti, kad AMLA galėtų veiksmingai remti FŽP veiklą, ji turėtų turėti galimybę prieiti prie informacijos apie tikruosius savininkus ir bendrų analizių kontekste;

(40)

siekiant apriboti kišimąsi į teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, galimybė visuomenei susipažinti su centriniuose registruose saugoma informacija apie tikruosius savininkus turėtų priklausyti nuo to, ar įrodytas teisėtas interesas. Skirtingi valstybių narių požiūriai į tikrinimą, ar toks teisėtas interesas egzistuoja, gali trukdyti suderintai įgyvendinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą ir siekti prevencinio tikslo, dėl kurio visuomenės nariams tokia prieiga suteikiama. Todėl būtina sukurti teisėto intereso pripažinimo ir tikrinimo Sąjungos lygmeniu sistemą, visapusiškai laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija). Kai teisėtas interesas egzistuoja, visuomenė turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija apie teisės subjektų ir juridinių struktūrų tikruosius savininkus. Turėtų būti preziumuojama, kad yra teisinis interesas tam tikrų visuomenės kategorijų atveju. Teisėtu interesu grindžiama prieiga neturėtų priklausyti nuo asmens, prašančio suteikti prieigą, teisinio statuso ar formos;

(41)

nevyriausybinės organizacijos, akademinės bendruomenės atstovai ir tiriamosios žurnalistikos atstovai prisidėjo siekiant Sąjungos kovos su pinigų plovimu, jo pirminiais nusikaltimais ir teroristų finansavimu tikslų. Todėl turėtų būti laikoma, kad jie turi teisėtą interesą gauti prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus, kuri jiems yra gyvybiškai svarbi, kad jie galėtų atitinkamai vykdyti savo funkcijas ir vykdyti viešą kontrolę. Galimybė gauti prieigą prie centrinių registrų neturėtų priklausyti nuo priemonės ar platformos, per kurią jie vykdo savo veiklą, arba nuo ankstesnės patirties šioje srityje. Kad tokių kategorijų atstovai galėtų veiksmingai vykdyti savo veiklą ir išvengti atsakomųjų veiksmų rizikos, jiems turėtų būti suteikta prieiga prie informacijos apie teisės subjektus ir juridines struktūras neįrodžius ryšio su tais asmenimis ar struktūromis. Kaip numatyta pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles, bet kokia tikrųjų savininkų prieiga prie informacijos apie jų asmens duomenų tvarkymą neturėtų neigiamai paveikti kitų asmenų teisių ir laisvių, įskaitant teisę į asmens saugumą. Informacijos apie tai, kad žurnalistikos tikslais veikiantys asmenys arba pilietinės visuomenės organizacijos susipažino su konkretaus tikrojo savininko asmens duomenimis, atskleidimas tam tikrajam savininkui gali kelti riziką žurnalistų ir pilietinės visuomenės organizacijų narių, atliekančių galimos nusikalstamos veiklos tyrimus, saugumui. Todėl, siekiant suderinti teisę į asmens duomenų apsaugą su žurnalistų informacijos ir saviraiškos laisve pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (15) 85 straipsnį ir siekiant užtikrinti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo srityse pagal to reglamento 23 straipsnio 1 dalies d punktą, už centrinius registrus atsakingi subjektai neturėtų dalytis su tikraisiais savininkais informacija apie tų visuomenės kategorijų atstovų vykdomą jų duomenų tvarkymą, bet turėtų pasidalyti tik informacija apie tai, kad žurnalistikos tikslais veikiantys asmenys arba pilietinės visuomenės organizacijos susipažino su jų duomenimis;

(42)

verslo sandorių integralumas yra itin svarbus tinkamam vidaus rinkos ir Sąjungos finansų sistemos veikimui. Tuo tikslu svarbu, kad asmenys, norintys užsiimti verslu su teisės subjektais ar juridinėmis struktūromis Sąjungoje, galėtų gauti prieigą prie informacijos apie jų tikruosius savininkus, kad patikrintų, ar jų galimi verslo partneriai nėra susiję su pinigų plovimu, jo pirminiais nusikaltimais ar teroristų finansavimu. Esama plačiai aiškiai nustatytų įrodymų, kad nusikaltėliai slepia savo tapatybę pasinaudodami verslo struktūromis, o leidimas tiems, kurie galėtų sudaryti sandorius su teisės subjektu ar juridine struktūra sužinoti tikrųjų savininkų tapatybę prisideda prie kovos su netinkamu teisės subjektų ar juridinių struktūrų naudojimu nusikalstamais tikslais. Sandoris neapsiriboja prekybos veikla arba produktų tiekimu ar paslaugų teikimu arba jų pirkimu, bet galėtų apimti situacijas, kai asmuo, tikėtina, investuos lėšas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (16) 4 straipsnio 25 punkte, arba kriptoturtą į teisės subjektą ar juridinę struktūrą arba įsigis teisės subjektą. Todėl neturėtų būti laikoma, kad teisėto intereso gauti prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus reikalavimą atitinka tik ekonominę ar komercinę veiklą vykdantys asmenys;

(43)

atsižvelgiant į tarpvalstybinį pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo pobūdį, reikėtų pripažinti, kad trečiųjų valstybių institucijos turi teisėtą interesą gauti prieigą prie informacijos apie Sąjungos teisės subjektų ir juridinių struktūrų tikruosius savininkus, kai tokia prieiga toms institucijoms reikalinga konkrečių tyrimų ar analizių kontekste joms vykdant savo užduotis, susijusias su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Panašiai, subjektai, kuriems trečiosiose valstybėse taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, turėtų turėti galimybę gauti prieigą prie Sąjungos centriniuose registruose esančios informacijos apie tikruosius savininkus, kai jie, laikydamiesi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų, privalo taikyti deramo klientų patikrinimo priemones tose valstybėse Sąjungoje įsisteigusių teisės subjektų ir juridinių struktūrų atžvilgiu. Bet kokia prieiga prie centriniuose registruose esančios informacijos turėtų atitikti Sąjungos teisę dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių. Tuo tikslu centriniai registrai taip pat turėtų apsvarstyti, ar už Sąjungos ribų įsisteigusių asmenų prašymai gali atitikti sąlygas, pagal kurias galima pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata pagal to reglamento 49 straipsnį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje ne kartą patvirtinta, kad kova su pinigų plovimu, jo pirminiais nusikaltimais ir teroristų finansavimu yra bendrojo viešojo intereso tikslas, ir kad su ja yra susiję viešojo saugumo tikslai. Siekiant išsaugoti trečiųjų valstybių FŽP ir teisėsaugos bei teisminių institucijų atliekamų tyrimų ir analizių integralumą, centriniai registrai neturėtų atskleisti tikriesiems savininkams jokios informacijos apie tų institucijų atliekamą jų asmens duomenų tvarkymą, jei toks atskleidimas neigiamai paveiktų tų institucijų atliekamus tyrimus ir analizes. Tačiau, siekiant išsaugoti duomenų subjektų teises, centriniai registrai neturėtų atskleisti tos informacijos tik tol, kol toks atskleidimas nebekels pavojaus tyrimui ar analizei. Tas terminas turėtų būti ne ilgesnis kaip 5 metai ir turėtų būti pratęstas tik pagrįstu trečiosios valstybės institucijos prašymu;

(44)

siekiant užtikrinti, kad prieigos tvarka būtų pakankamai lanksti ir ją būtų galima pritaikyti prie atsirandančių naujų aplinkybių, valstybės narės turėtų turėti galimybę, įvertinusios kiekvieną konkretų atvejį, suteikti prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus bet kuriam asmeniui, galinčiam įrodyti teisėtą interesą, susijusį su pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais. Valstybės narės turėtų rinkti informaciją apie teisėto intereso atvejus, kurie nepatenka į šioje direktyvoje nurodytas kategorijas, ir apie juos pranešti Komisijai;

(45)

nusikaltėliai gali netinkamai pasinaudoti teisės subjektais bet kuriuo momentu. Tačiau tam tikri teisės subjektų gyvavimo ciklo etapai yra susiję su didesne rizika, pavyzdžiui, bendrovės steigimo etapu arba kai keičiasi bendrovės struktūra, pavyzdžiui, pertvarkymo, susijungimo ar skaidymo atvejais, dėl kurių nusikaltėliai gali įgyti teisės subjekto kontrolę. Pagal Sąjungos sistemą nustatyta, kad valdžios institucijos vykdo to teisės subjekto egzistavimo etapų priežiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1132 (17). Siekiant užtikrinti, kad tos valdžios institucijos galėtų veiksmingai vykdyti savo veiklą ir prisidėti prie netinkamo naudojimosi teisės subjektu nusikalstamais tikslais prevencijos, joms turėtų būti suteikta prieiga prie jungtiniuose centriniuose registruose esančios informacijos;

(46)

siekiant užtikrinti išlaidų, įtrauktų į Komisijai pagal Sąjungos finansavimo programas pateiktas finansines ataskaitas, teisėtumą ir tvarkingumą, už programas atsakingos institucijos turi rinkti ir savo valdymo ir kontrolės sistemose saugoti informaciją apie Sąjungos lėšų gavėjų tikruosius savininkus. Todėl būtina užtikrinti, kad valstybių narių už programas atsakingos institucijos turėtų prieigą prie sujungtuose centriniuose registruose saugomos informacijos apie tikruosius savininkus, kad galėtų vykdyti savo pareigas užkirsti kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatyti, ištaisyti ir apie juos pranešti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060 (18);

(47)

siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, valstybių narių institucijos, įgyvendinančios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 (19), turėtų turėti prieigą prie jungtinių centrinių registrų, kad galėtų rinkti informaciją apie Sąjungos lėšų gavėjo arba rangovo tikruosius savininkus, kurios reikalaujama pagal tą reglamentą;

(48)

korupcija viešųjų pirkimų srityje kenkia viešajam interesui, mažina visuomenės pasitikėjimą ir daro neigiamą poveikį piliečių gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų procedūros yra neatsparios korupcijai, sukčiavimui ir kitiems pirminiams nusikaltimams, nacionalinės institucijos, turinčios kompetenciją viešųjų pirkimų procedūrose, turėtų turėti galimybę ieškoti informacijos centriniuose registruose, kad nustatytų fizinių asmenų, kuriems galiausiai priklauso konkurso dalyviai arba kurie juos kontroliuoja, tapatybę ir nustatytų atvejus, kai kyla pavojus, kad viešųjų pirkimų procedūroje galėtų dalyvauti nusikaltėliai. Galimybė laiku gauti prieigą prie centriniame registre saugomos informacijos yra itin svarbi siekiant užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūras vykdančios valdžios institucijos galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas, be kita ko, nustatydamos korupcijos atvejus tose procedūrose. Viešųjų institucijų sąvoka, kiek ji susijusi su viešųjų pirkimų procedūromis, turėtų apimti Sąjungos teisės aktuose pateikiamą perkančiųjų organizacijų sąvoką, susijusią su viešųjų pirkimų procedūromis dėl prekių bei paslaugų pirkimo ir koncesijos suteikimo, taip pat bet kurią valdžios instituciją, valstybių narių paskirtą tikrinti viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumą, kuri nėra kompetentinga institucija kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tikslais;

(49)

trečiųjų šalių paslaugų teikėjų siūlomi produktai, pavyzdžiui, klientų tikrinimas, padeda įpareigotiesiems subjektams atlikti deramą klientų patikrinimą. Tokiais produktais jiems suteikiamas holistinis vaizdas apie klientą, todėl jie gali priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl jų rizikos klasifikavimo, taikytinų rizikos mažinimo priemonių ir galimų įtarimų dėl klientų veiklos. Tais produktais taip pat prisidedama prie kompetentingų institucijų darbo joms analizuojant įtartinus sandorius ir tiriant galimus pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo atvejus, kadangi jais informacija apie tikruosius savininkus papildoma kitais techniniais sprendimais, kurie suteikia galimybę kompetentingoms institucijoms susidaryti platesnį vaizdą apie sudėtingas nusikalstamas schemas, be kita ko, nustatant vykdytojų buvimo vietą. Todėl jie yra itin svarbūs atsekant vis sudėtingesnį ir greitesnį lėšų judėjimą, būdingą pinigų plovimo schemoms. Dėl nusistovėjusios jų funkcijos atitikties užtikrinimo infrastruktūroje yra pagrįsta manyti, kad tuos produktus siūlantys tiekėjai turi teisėtą interesą turėti prieigą prie centriniuose registruose saugomos informacijos, jeigu iš registro gauti duomenys siūlomi tik įpareigotiesiems subjektams ir kompetentingoms institucijoms Sąjungoje siekiant vykdyti užduotis, susijusias su pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais;

(50)

siekiant išvengti skirtingų požiūrių į teisėto intereso sąvokos įgyvendinimą siekiant gauti informaciją apie tikruosius savininkus, tokio teisėto intereso pripažinimo procedūros turėtų būti suderintos. Tai turėtų apimti bendrus teisėto intereso taikymo ir pripažinimo šablonus, kurie palengvintų teisėto intereso tarpusavio pripažinimą centriniuose registruose visoje Sąjungoje. Tuo tikslu Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad būtų nustatyti suderinti šablonai ir procedūros;

(51)

siekiant užtikrinti, kad prieigos suteikimo turintiesiems anksčiau patikrintą teisėtą interesą procesas nesukurtų nepagrįstos naštos, prieiga gali būti atnaujinama taikant supaprastintas procedūras, pagal kurias už centrinį registrą atsakingas subjektas užtikrina, kad anksčiau tikrinimo tikslais gauta informacija būtų teisinga, aktuali ir prireikus atnaujinta;

(52)

be to, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingo ir subalansuoto požiūrio, ir garantuoti teisės į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugą, valstybės narės turėtų numatyti išskirtinėmis aplinkybėmis taikomas centriniuose registruose saugomos tikrųjų savininkų asmeninės informacijos atskleidimo ir prieigos prie tokios informacijos išimtis, jeigu dėl tos informacijos atskleidimo tikrasis savininkas patirtų neproporcingą sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, prievartos ar bauginimo riziką. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę reikalauti registracijos internetu, kad galėtų nustatyti bet kurio asmens, prašančio suteikti registre saugomos informacijos, tapatybę, taip pat reikalauti, kad asmenys, turintys teisėtą interesą, sumokėtų už prieigą prie centriniame registre saugomos informacijos. Tačiau tie mokesčiai neturėtų viršyti to, kas griežtai būtina centriniuose registruose saugomos informacijos kokybės užtikrinimo ir informacijos pateikimo išlaidoms padengti, ir jais neturėtų būti trukdoma veiksmingai prieigai prie informacijos apie tikruosius savininkus;

(53)

prašančiųjų asmenų tapatybės nustatymas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus galėtų gauti tik teisėtą interesą turintys asmenys. Tačiau tapatybės nustatymo procesas turėtų būti vykdomas tokiu būdu, kad prašantieji asmenys nebūtų diskriminuojami, be kita ko, gyvenamosios vietos ar pilietybės pagrindu. Tuo tikslu valstybės narės turėtų numatyti pakankamus tapatybės nustatymo mechanizmus, įskaitant elektroninės atpažinties schemas, apie kurias pranešta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 (20), ir atitinkamas kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugas, bet jais neapsiribojant, kad teisėtą interesą turintys asmenys galėtų veiksmingai gauti prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus;

(54)

pagal Direktyvą (ES) 2018/843 valstybių narių centrinius registrus, kuriuose saugoma informacija apie tikruosius savininkus, pavyko sujungti pasinaudojant Europos centrine platforma, sukurta Direktyva (ES) 2017/1132. Paaiškėjo, kad šis sujungimas yra itin svarbus siekiant kompetentingoms institucijoms, įpareigotiesiems subjektams ir teisėtą interesą turintiems asmenims užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinę prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus. Šį jungtinį registrą reikės toliau plėtoti, kad iki šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę būtų galima įgyvendinti pasikeitusius reguliavimo reikalavimus. Todėl darbas registrų sujungimo srityje turėtų būti tęsiamas valstybėms narėms dalyvaujant visos sistemos veikime, o šis dalyvavimas turėtų būti užtikrinamas palaikant reguliarų Komisijos ir valstybių narių atstovų dialogą su sistemos veikimu ir tolesne jos plėtra susijusiais klausimais;

(55)

sujungus valstybių narių centrinius registrus, už atitinkamą centrinį registrą atsakingo subjekto priimtu sprendimu, vadovaujantis teisėto intereso apibrėžtimi, prie kiekvienos valstybės narės centriniame registre saugomos informacijos apie juridinių struktūrų tikruosius savininkus turėtų būti suteikiama tiek nacionalinė, tiek tarpvalstybinė prieiga. Siekiant užtikrinti, kad sprendimus apriboti prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus būtų galima peržiūrėti, turėtų būti nustatyti tokių sprendimų apskundimo mechanizmai. Siekdamos užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą registravimą ir keitimąsi informacija, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už centrinį registrą valstybėje narėje atsakingas jų subjektas bendradarbiautų su analogiškomis institucijomis kitose valstybėse narėse, be kita ko, dalydamiesi informacija apie vienos valstybės narės teisės aktais reglamentuojamus patikos fondus ir panašias juridines struktūras, kurie administruojami kitoje valstybėje narėje arba kurių patikėtinis yra įsisteigęs arba gyvena kitoje valstybėje narėje;

(56)

asmens duomenys šios direktyvos tikslais tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679. Fiziniai asmenys, kurių asmens duomenys centriniuose registruose saugomi kaip tikrųjų savininkų asmens duomenys, turėtų būti informuojami apie taikytinas duomenų apsaugos taisykles. Be to, prieiga turėtų būti suteikta tik prie tų asmens duomenų, kurie yra atnaujinti ir atitinka realius tikruosius savininkus, o tikrieji savininkai turėtų būti informuoti apie jų teises pagal Sąjungos duomenų apsaugos teisės sistemą ir toms teisėms įgyvendinti taikomas procedūras;

(57)

jeigu FŽP ir kitos kompetentingos institucijos informaciją apie banko sąskaitų ir mokėjimo sąskaitų, vertybinių popierių sąskaitų, kriptoturto sąskaitų ir banko seifų savininkų tapatybę gauna pavėluotai, tai kliudo nustatyti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusius lėšų pervedimus. Todėl itin svarbu visose valstybėse narėse sukurti centralizuotus automatizuotus mechanizmus, pavyzdžiui registrus ar duomenų paieškos sistemas, kurie veiksmingai padėtų laiku gauti informaciją apie banko sąskaitų ir mokėjimo sąskaitų, vertybinių popierių sąskaitų, kriptoturto sąskaitų ir banko seifų savininkų, jų įgaliotinių ir jų tikrųjų savininkų tapatybę. Tokia informacija turėtų apimti ankstesnę informaciją apie uždarytų kliento sąskaitų turėtojus ar uždarytas banko sąskaitas ir mokėjimo sąskaitas, įskaitant virtualiuosius IBAN, vertybinių popierių sąskaitas, kriptoturto sąskaitas ir banko seifus. Taikant nuostatas dėl prieigos tikslinga naudoti anksčiau sukurtus mechanizmus, jei nacionaliniai FŽP gali gauti prieigą prie prašomų duomenų iš karto ir tie duomenys nėra filtruoti. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę į tokius mechanizmus įtraukti kitą informaciją, jei tai, jų manymu, būtina ir proporcinga siekiant veiksmingiau mažinti pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo riziką. FŽP, AMLA bendrų analizių atveju ir priežiūros institucijos turėtų užtikrinti visišką tokių tyrimų ir su jais susijusios informacijos prašymų konfidencialumą;

(58)

virtualieji IBAN yra kredito įstaigų ir finansų įstaigų išduoti virtualūs numeriai, kurie suteikia galimybę nukreipti mokėjimus į fizines banko sąskaitas ar mokėjimo sąskaitas. Nors virtualiuosius IBAN įmonės gali naudoti teisėtais tikslais, pavyzdžiui, siekdamos supaprastinti mokėjimų surinkimo ir siuntimo tarp valstybių procesą, jie taip pat yra susiję su didesne pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo rizika, nes jais gali būti naudojamasi sąskaitos turėtojo tapatybei užmaskuoti, todėl FŽP sunku atsekti lėšų srautą, nustatyti sąskaitos buvimo vietą ir skirti reikiamas priemones, įskaitant naudojimosi sąskaita sustabdymą ar stebėseną. Siekiant sumažinti tą riziką ir palengvinti galimybes FŽP atsekti ir nustatyti neteisėtus srautus, centralizuoti automatizuoti mechanizmai turėtų apimti informaciją apie virtualiuosius IBAN, susijusius su banko sąskaita ar mokėjimo sąskaita;

(59)

siekiant gerbti privatumą ir apsaugoti asmens duomenis, būtiniausi duomenys, reikalingi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tyrimams atlikti, turėtų būti laikomi banko sąskaitų arba mokėjimo sąskaitų, vertybinių popierių sąskaitų ir kriptoturto sąskaitų centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti, kokius papildomus duomenis naudinga ir proporcinga rinkti. Perkeldamos su tais mechanizmais susijusias nuostatas į nacionalinę teisę valstybės narės turėtų nustatyti saugojimo laikotarpius, atitinkančius laikotarpį, kurį turi būti saugomi dokumentai ir informacija, gauti taikant deramo klientų patikrinimo priemones. Valstybės narės turėtų turėti galimybę išimties tvarka pratęsti saugojimo laikotarpį su sąlyga, kad pateikiamos pateisinamos priežastys. Papildomas saugojimo laikotarpis neturėtų viršyti papildomų 5 metų. Tuo laikotarpiu neturėtų būti daromas poveikis nacionalinei teisei, kurioje nustatomi kiti duomenų saugojimo reikalavimai, ir turėtų leisti tam tikrais atvejais priimti sprendimus, palengvinančius baudžiamųjų ar administracinių bylų nagrinėjimą. Prieiga prie tų mechanizmų turėtų būti suteikiama tik būtinumo žinoti pagrindu;

(60)

sujungus valstybių narių centralizuotus automatizuotus mechanizmus, nacionaliniai FŽP galėtų greitai gauti tarpvalstybinę informaciją apie kitose valstybėse narėse esančių banko sąskaitų ir mokėjimo sąskaitų, vertybinių popierių sąskaitų, kriptoturto sąskaitų ir seifų savininkų tapatybę, o tai padidintų jų pajėgumą veiksmingai atlikti finansinę analizę ir bendradarbiauti su analogiškomis kitų valstybių narių institucijomis. Tiesioginė tarpvalstybinė prieiga prie informacijos apie banko sąskaitas ir mokėjimo sąskaitas, vertybinių popierių sąskaitas, kriptoturto sąskaitas ir banko seifus suteiktų FŽP galimybę per pakankamai trumpą laikotarpį atlikti finansinę analizę siekiant atsekti per įvairias sąskaitas, be kita ko, naudojantis virtualiaisiais IBAN, nukreipiamas lėšas, nustatyti galimus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejus ir užtikrinti greitus teisėsaugos veiksmus. AMLA taip pat turėtų būti suteikta tiesioginė prieiga prie sujungtų centralizuotų automatizuotų mechanizmų, kad vykdant bendrą analizę FŽP būtų teikiama operatyvinė parama. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tiesioginė prieiga prie tarpusavyje sujungtų centralizuotų automatizuotų mechanizmų būtų suteikta priežiūros institucijoms, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis;

(61)

siekiant užtikrinti pagarbą teisei į asmens duomenų apsaugą bei teisei į privatų gyvenimą ir apriboti tarpvalstybinės prieigos prie informacijos, saugomos nacionaliniuose centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose, poveikį, informacijos, prieinamos per jungtinę bankų sąskaitų registrų bendrą prieigos sistemą (toliau – BARIS), apimtis pagal duomenų kiekio mažinimo principą būtų apribota iki būtino minimumo, kad būtų galima nustatyti visus fizinius ar juridinius asmenis, kuriems priklauso banko sąskaitos ar mokėjimo sąskaitos, vertybinių popierių sąskaitos, kriptoturto sąskaitos bei seifai arba kurie juos kontroliuoja. FŽP ir AMLA, taip pat priežiūros institucijoms turėtų būti suteikiama neatidėliotina ir nefiltruota prieiga prie BARIS. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad FŽP darbuotojai laikytųsi aukštų profesinių konfidencialumo ir duomenų apsaugos standartų, būtų aukštos moralės ir turėtų tinkamą kvalifikaciją. Valstybės narės taip pat turėtų įdiegti technines ir organizacines priemones, kuriomis būtų užtikrinama aukštus technologinius standartus atitinkanti duomenų apsauga;

(62)

tam, kad valstybių narių centralizuotus automatizuotus mechanizmus (centrinius registrus arba centrines elektronines duomenų paieškos sistemas), kuriuose saugoma informacija apie banko sąskaitas ir mokėjimo sąskaitas, vertybinių popierių sąskaitas, kriptoturto sąskaitas bei seifus, būtų galima sujungti per BARIS, būtina suderinti skirtingais techniniais ypatumais pasižyminčias nacionalines sistemas. Tuo tikslu, atsižvelgiant į nacionalinių centralizuotų automatizuotų mechanizmų skirtumus, turėtų būti parengtos techninės priemonės ir specifikacijos;

(63)

nekilnojamasis turtas nusikaltėliams yra patraukli priemonė plauti iš neteisėtos veiklos gaunamas pajamas, nes taip galima nuslėpti tikrąjį lėšų šaltinį ir tikrojo savininko tapatybę. Tiek siekiant aptikti pinigų plovimo schemas, tiek įšaldyti ir konfiskuoti turtą, taip pat skirti administracines įšaldymo priemones, kuriomis įgyvendinamos tikslinės finansinės sankcijos, svarbu, kad FŽP ir kitos kompetentingos institucijos tinkamai ir laiku nustatytų nekilnojamąjį turtą ir fizinius asmenis, teisės subjektus ir juridines struktūras, kuriems priklauso nekilnojamasis turtas. Todėl svarbu, kad valstybės narės FŽP ir kitoms kompetentingoms institucijoms suteiktų neatidėliotiną ir tiesioginę prieigą prie informacijos, kuri suteiktų galimybę tinkamai vykdyti galimų nusikalstamų veikų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, analizes ir tyrimus. Siekiant palengvinti veiksmingą prieigą, ta informacija turėtų būti teikiama nemokamai per bendrą prieigos punktą, skaitmeninėmis priemonėmis ir, kai įmanoma, kompiuterio skaitomu formatu. Informacija turėtų apimti ankstesnę informaciją, įskaitant nekilnojamojo turto nuosavybės istoriją, kainas, kuriomis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas praeityje, ir susijusius suvaržymus per tam tikrą laikotarpį praeityje, kad FŽP ir kitos kompetentingos institucijos toje valstybėje narėje galėtų analizuoti ir nustatyti bet kokią įtartiną veiklą, susijusią nekilnojamojo turto, įskaitant žemę, sandoriais, kuri galėtų turėti pinigų plovimui ar kitų rūšių nusikalstamumui būdingų požymių. Tokia ankstesnė informacija yra susijusi su įvairių rūšių informacija, jau surinkta vykdant nekilnojamojo turto sandorius. Todėl susijusiems asmenims nenustatoma jokių naujų pareigų, užtikrinant, kad būtų tinkamai paisoma atitinkamų asmenų teisėtų lūkesčių. Atsižvelgiant į dažną nusikalstamų schemų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, tarpvalstybinį pobūdį, tikslinga nustatyti būtiniausią informaciją, prie kurios kompetentingos institucijos turėtų galimybę gauti prieigą ir kuria galėtų dalytis su analogiškomis kitų valstybių narių institucijomis;

(64)

valstybės narės yra įsteigusios arba turėtų įsteigti nepriklausomus ir savarankiškus FŽP, kurie kauptų ir analizuotų informaciją siekdami nustatyti sąsajas tarp įtartinų sandorių ir veiklos, ir susijusios nusikalstamos veikos, kad būtų galima užkirsti kelią pinigų plovimui bei teroristų finansavimui ir su jais kovoti. FŽP turėtų veikti kaip viena centrinė nacionalinė struktūra, atsakinga už pranešimų apie įtartinus sandorius, pranešimų apie tarpvalstybinį fizinį grynųjų pinigų judėjimą, pateikiamų per muitinės informacinę sistemą, pranešimų apie sandorius, apie kuriuos pranešama viršijus tam tikrą ribinę vertę (ribinėmis vertėmis grindžiamas informacijos atskleidimas), ir kitos informacijos apie pinigų plovimą, jo pirminius nusikaltimus arba teroristų finansavimą, kurią teikia įpareigotieji subjektai, priėmimą ir analizę. FŽP veiklos nepriklausomumas ir savarankiškumas turėtų būti užtikrinti suteikiant FŽP įgaliojimus ir užtikrinant jo pajėgumus laisvai vykdyti savo funkcijas, įskaitant galimybę priimti savarankiškus sprendimus analizuoti konkrečią informaciją, jos prašyti ir ją platinti. Visais atvejais FŽP turėtų turėti nepriklausomą teisę perduoti arba platinti informaciją atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. FŽP turėtų būti suteikta pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių ir šie ištekliai turėtų būti suteikiami taip, kad būtų užtikrintas FŽP savarankiškumas ir nepriklausomumas ir jam būtų sudarytos sąlygos veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus. FŽP turėtų turėti galimybę gauti ir panaudoti išteklius, kurių reikia jo funkcijoms vykdyti, individualiais atvejais arba įprasta tvarka, nepatirdamas nederamos politinės, valdžios institucijų ar pramonės sektoriaus įtakos ar kišimosi, kas galėtų pakenkti FŽP veiklos nepriklausomumui. Siekiant įvertinti, kaip tie reikalavimai vykdomi, ir nustatyti trūkumus bei geriausią praktiką, AMLA turėtų būti suteikti įgaliojimai koordinuoti FŽP tarpusavio vertinimų organizavimą;

(65)

FŽP darbuotojai turėtų būti aukštos moralės, turėti reikiamą kvalifikaciją ir turėtų laikytis aukštų profesinių standartų. FŽP turėtų būti įdiegę procedūras, skirtas veiksmingai užkirsti kelią interesų konfliktams ir juos valdyti. Atsižvelgiant į FŽP darbo pobūdį, jie gauna daug neskelbtinos asmeninės ir finansinės informacijos ir turi prieigą prie jos. Todėl FŽP darbuotojai turėtų turėti tinkamų įgūdžių, susijusių su etišku didžiųjų duomenų analizės priemonių naudojimu. Be to, FŽP veikla galėtų daryti poveikį asmenų pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į privatų gyvenimą ir teisei į nuosavybę. Todėl FŽP turėtų paskirti pagrindinių teisių pareigūną, kuris gali būti esamas FŽP darbuotojas. Pagrindinių teisių pareigūno užduotys turėtų apimti, nedarant kliūčių FŽP veiklai ir jos neuždelsiant, stebėseną, kaip FŽP laikosi pagrindinių teisių, ir skatinimą jų laikytis, konsultacijų ir gairių FŽP dėl jo politikos ir praktikos poveikio pagrindinėms teisėms teikimą, FŽP veiklos teisėtumo ir etikos kontrolę ir neprivalomų nuomonių teikimą. Pagrindinių teisių pareigūno paskyrimas padėtų užtikrinti, kad vykdydami savo užduotis FŽP gerbtų ir saugotų paveiktų asmenų pagrindines teises;

(66)

FŽP turėtų turėti galimybę platinti informaciją kompetentingoms institucijoms, kurioms pavesta kovoti su pinigų plovimu, jo pirminiais nusikaltimais ir teroristų finansavimu. Tokios institucijos turėtų apimti institucijas, atliekančias tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ar teismines funkcijas. Įvairiose valstybėse narėse kitos institucijos atlieka specialius vaidmenis, susijusius su kova su pinigų plovimu, jo pirminiais nusikaltimais ir teroristų finansavimu, ir FŽP taip pat turėtų turėti galimybę pateikti joms savo operatyvinių ar strateginių analizių rezultatus, kai, jų nuomone, tie rezultatai yra svarbūs jų funkcijoms vykdyti. Tų analizių rezultatais suteikiama reikšmingos žvalgybos informacijos, kuri turi būti panaudojama kuriant versijas nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo darbe. Platinant informaciją neturėtų būti atskleistas pranešimo apie įtartiną sandorį arba veiklą šaltinis. Tačiau tai neturėtų trukdyti FŽP platinti atitinkamos informacijos, be kita ko, pavyzdžiui, informacijos apie IBAN numerius, BIC arba SWIFT kodus. Be to, FŽP turėtų turėti galimybę dalytis kita turima informacija, be kita ko, kitų kompetentingų institucijų prašymu. Naudodamiesi savo savarankiškumu ir nepriklausomumu, FŽP turėtų apsvarstyti, kokį poveikį atsisakymas pateikti informaciją gali daryti bendradarbiavimui ir platesniam tikslui kovoti su pinigų plovimu, jo pirminiais nusikaltimais ir teroristų finansavimu. Atsisakymas turėtų būti taikomas tik išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai informacija gauta iš kito FŽP, kuris nėra davęs sutikimo dėl tolesnio jos platinimo, arba kai FŽP turi priežasčių manyti, kad informacija nebus naudojama tais tikslais, kuriais jos buvo prašoma. Tokiais atvejais FŽP turėtų nurodyti atsisakymo priežastis. Tokios priežastys galėtų būti paaiškinimas, kad informacijos FŽP neturi arba kad sutikimas toliau platinti informaciją nebuvo duotas;

(67)

veiksmingas FŽP ir priežiūros institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija yra itin svarbūs finansų sistemos integralumui ir stabilumui. Jais užtikrinamas visapusiškas ir nuoseklus požiūris į pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevenciją ir kovą su jais, didinamas Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimo veiksmingumas ir ekonomika apsaugoma nuo neteisėtos finansinės veiklos keliamų grėsmių. FŽP turima informacija, susijusi, pavyzdžiui, su įpareigotųjų subjektų pateiktų pranešimų apie įtartinus sandorius kokybe ir kiekybe, įpareigotųjų subjektų atsakymų į FŽP prašymus pateikti informaciją kokybe bei savalaikiškumu ir informacija apie pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo rūšis, tendencijas ir metodus, gali padėti priežiūros institucijoms nustatyti sritis, kuriose rizika yra didesnė arba kuriose reikalavimų laikymasis yra silpnas, ir taip jos gali gauti įžvalgų apie tai, ar reikia stiprinti konkrečių įpareigotųjų subjektų ar sektorių priežiūrą. Tuo tikslu FŽP turėtų arba savo iniciatyva, arba gavusios prašymą priežiūros institucijoms pateikti tam tikrų rūšių informaciją, kuri galėtų būti aktuali priežiūros tikslais;

(68)

FŽP atlieka svarbų vaidmenį nustatant teroristų tinklų finansines operacijas, ypač tarpvalstybines, ir aiškinantis jų finansinius rėmėjus. Finansinės žvalgybos informacija galėtų būti itin svarbi atskleidžiant pagalbą teroristiniams nusikaltimams ir teroristinių organizacijų tinklus bei sistemas. Savo funkcijomis, kompetencija ir įgaliojimais FŽP tebėra labai skirtingi. Tačiau dabartiniai skirtumai neturėtų paveikti FŽP veiklos, ypač gebėjimo rengti prevencines analizes remiant visas už žvalgybinę, tiriamąją ir teisminę veiklą atsakingas institucijas bei tarptautinį bendradarbiavimą. FŽP vykdant savo funkcijas išryškėjo poreikis būtiniausius duomenis, prie kurių FŽP turėtų turėti greitą prieigą ir kuriais nekliudomi galėtų keistis su analogiškomis kitų valstybių narių institucijomis. Visais įtariamo pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo atvejais informacija turi būti teikiama tarp FŽP tiesiogiai ir greitai be nederamo delsimo. Todėl labai svarbu aiškiau apibrėžti FŽP įgaliojimus ir tarpusavio bendradarbiavimą, taip toliau stiprinant FŽP veiksmingumą ir efektyvumą;

(69)

FŽP įgaliojimai apima teisę tiesiogiai arba netiesiogiai susipažinti su finansine, administracine ir teisėsaugos informacija, kurios jiems reikia kovos su pinigų plovimu, jo pirminiais nusikaltimais ir teroristų finansavimu tikslais. Kadangi tai, kokio pobūdžio informacija įeina į tas bendras kategorijas, neapibrėžta, FŽP suteikta prieiga prie labai įvairios informacijos rinkinių, o tai turi įtakos FŽP analitinėms funkcijoms ir pajėgumui veiksmingai bendradarbiauti su analogiškomis kitų valstybių narių institucijomis, be kita ko, atliekant bendras analizes. Todėl būtina apibrėžti, kokia būtiniausia finansinė, administracinė ir teisėsaugos informacija turėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinama kiekvienam FŽP visoje Sąjungoje. FŽP taip pat gauna ir savo duomenų bazėse saugo informaciją, susijusią su sandoriais, apie kuriuos pranešama, kai viršijamos nustatytos ribinės vertės (ribinėmis vertėmis grindžiami pranešimai), arba turi prieigą prie jos. Tie pranešimai yra svarbus informacijos šaltinis ir FŽP jomis plačiai naudojasi atlikdami vidaus ir bendras analizes. Todėl ribinėmis vertėmis grindžiami pranešimai yra viena iš informacijos, kuria keičiamasi per sistemą „FIU.net“, rūšių. Tiesioginė prieiga yra svarbi FŽP veiklos veiksmingumo ir greito reagavimo sąlyga. Tuo tikslu valstybės narės turėtų turėti galimybę FŽP suteikti tiesioginę prieigą prie platesnio informacijos rinkinio, nei reikalaujama pagal šią direktyvą. Tačiau šia direktyva nereikalaujama, kad valstybės narės sukurtų naujas duomenų bazes ar registrus tais atvejais, kai tam tikrų rūšių informacija, pavyzdžiui, informacija apie viešuosius pirkimus, yra saugoma įvairiose saugyklose ar archyvuose. Jei duomenų bazė ar registras nesukurti, valstybės narės turėtų imtis kitų būtinų priemonių užtikrinti, kad FŽP galėtų greitai gauti tą informaciją. Be to, FŽP turėtų turėti galimybę greitai iš bet kurio įpareigotojo subjekto gauti visą jų funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją. FŽP taip pat turėtų turėti galimybę gauti tokią informaciją kito FŽP pateikto prašymo pagrindu ir keistis informacija su prašymą pateikusiu FŽP;

(70)

prieiga turėtų būti laikoma tiesiogine ir neatidėliotina, kai informacija yra duomenų bazėje, registre arba elektroninėje duomenų paieškos sistemoje, kuriomis FŽP suteikiama galimybė ją gauti tiesiogiai per automatizuotą mechanizmą, nedalyvaujant tarpininkui. Kai informaciją saugo kitas subjektas ar institucija, tiesioginė prieiga reiškia, kad tos institucijos ar subjektai greitai perduoda informaciją FŽP, nekeisdami pateiktinų prašomų duomenų ar informacijos turinio. Informacija neturėtų būti filtruojama. Tačiau tam tikrais atvejais dėl informacijai taikomų konfidencialumo reikalavimų galėtų būti neįmanoma pateikti nefiltruotos informacijos. Taip yra, pavyzdžiui, tuo atveju, kai mokestinė informacija gali būti pateikiama FŽP tik gavus trečiosios valstybės mokesčių administratoriaus sutikimą, kai tiesioginė prieiga prie teisėsaugos informacijos galėtų kelti pavojų vykdomam tyrimui, taip pat kai tai susiję su keleivio duomenų įrašo duomenimis, renkamais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/681 (21). Tokiais atvejais valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad užtikrintų veiksmingą FŽP prieigą prie informacijos, be kita ko, suteikdamos FŽP galimybę turėti prieigą panašiomis sąlygomis, kokios siūlomos kitoms institucijoms nacionaliniu lygmeniu, kad palengvintų jų analitinę veiklą;

(71)

didžiajai daugumai FŽP yra suteikti įgaliojimai imtis skubių veiksmų ir sustabdyti sandorį arba neleisti jo vykdyti, kad būtų atlikta to sandorio analizė, patvirtintas įtarimas ir analizės rezultatai išplatinti kompetentingoms institucijoms. Tačiau valstybėse narėse šiek tiek skiriasi įgaliojimų sustabdyti sandorį trukmė, o tai turi įtakos ne tik tarpvalstybinio pobūdžio veiklos, kuri vykdoma FŽP bendradarbiaujant tarpusavyje, atidėjimui, bet ir asmenų pagrindinėms teisėms. Be to, siekiant užtikrinti, kad FŽP būtų pajėgios greitai suvaržyti nusikalstamas lėšas ar turtą ir užkirsti kelią jų išnykimui, taip pat juos konfiskuoti, FŽP turėtų būti suteikti įgaliojimai sustabdyti naudojimąsi banko sąskaita arba mokėjimo sąskaita, kriptoturto sąskaita arba verslo santykius, kad būtų galima išanalizuoti per tą sąskaitą arba verslo santykius vykdomus sandorius, patvirtinti įtarimus ir išplatinti analizės rezultatus atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Kadangi toks sustabdymas turėtų poveikį teisei į nuosavybę, FŽP turėtų turėti galimybę sandorius, naudojimąsi sąskaitomis ar verslo santykius ribotam laikotarpiui sustabdyti siekiant išsaugoti lėšas, atlikti reikiamas analizes ir išplatinti analizės rezultatus kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų priimti tinkamas priemones. Atsižvelgiant į didesnį poveikį atitinkamo asmens pagrindinėms teisėms, naudojimosi sąskaita arba verslo santykių sustabdymas turėtų būti skiriamas trumpesniam terminui – 5 darbo dienoms. Valstybės narės gali nustatyti ilgesnį sustabdymo laikotarpį, kai pagal nacionalinę teisę FŽP turi kompetenciją turto susigrąžinimo srityje ir vykdo nusikalstamu būdu įgyto turto atsekimo, areštavimo, įšaldymo ar konfiskavimo funkcijas. Tokiais atvejais turėtų būti užtikrinta atitinkamų asmenų pagrindinių teisių apsauga, o FŽP turėtų vykdyti savo funkcijas laikydamiesi tinkamų nacionalinių apsaugos priemonių. FŽP turėtų panaikinti sandorio, naudojimosi sąskaita ar verslo santykių sustabdymą, kai tik toks sustabdymas nebereikalingas. Kai nustatomas ilgesnis sustabdymo laikotarpis, atitinkami asmenys, kurių sandoriai, naudojimasis sąskaitomis ar verslo santykiai buvo sustabdyti, turėtų turėti galimybę apskųsti tokį sustabdymo nurodymą teisme;

(72)

konkrečiomis aplinkybėmis FŽP turėtų turėti galimybę prašyti savo arba kito FŽP vardu, įpareigotojo subjekto nustatytą laikotarpį stebėti sandorius ar veiklą, vykdomus per banko sąskaitą ar mokėjimo sąskaitą arba kriptoturto sąskaitą arba kitų rūšių verslo santykius, susijusius su asmenimis, keliančiais reikšmingą pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo riziką. Atidesnė sąskaitos arba verslo santykių stebėsena gali suteikti FŽP papildomų įžvalgų apie sąskaitos turėtojo sandorių schemas, todėl gali būti laiku nustatyti neįprasti ar įtartini sandoriai ar veikla, dėl kurių FŽP galėtų imtis tolesnių veiksmų, įskaitant naudojimosi sąskaita arba verslo santykių sustabdymą, surinktos žvalgybos informacijos analizę ir jos rezultatų išplatinimą tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijoms. FŽP taip pat turėtų turėti galimybę įspėti įpareigotuosius subjektus apie informaciją, kuri yra aktuali atliekant deramą klientų patikrinimą. Tokiais įspėjimais įpareigotiesiems subjektams gali būti padedama vykdyti informacija grindžiamas deramo klientų patikrinimo procedūras ir užtikrinti, kad jos atitiktų rizikas, atitinkamai atnaujinti savo rizikos vertinimo ir rizikos valdymo sistemas ir galėtų būti suteikiama papildomos informacijos, kurį lemtų poreikį atlikti sustiprintą deramą tam tikrų klientų arba sandorių, keliančių didesnę riziką, patikrinimą;

(73)

siekdami didesnio skaidrumo ir atskaitomybės bei siekdami skleisti daugiau informacijos apie savo veiklą FŽP turėtų kasmet skelbti savo veiklos ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti pateikiami bent statistiniai duomenys apie gautus pranešimus apie įtartinus sandorius ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi, tai, kiek kartų informacija buvo išplatinta nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, ir apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi reaguojant į tokią išplatintą informaciją, tai, kiek prašymų buvo pateikta kitiems FŽP ir kiek prašymų iš jų gauta, taip pat informacija apie nustatytas tendencijas ir tipologijas. Tos ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, išskyrus jų dalis, kuriose pateikiama neskelbtina ir įslaptinta informacija;

(74)

bent kartą per metus FŽP turėtų teikti įpareigotiesiems subjektams grįžtamąją informaciją apie pranešimų apie įtartinus sandorius kokybę, jų savalaikiškumą, įtarimų aprašymą ir bet kokius pateiktus papildomus dokumentus. Tokia grįžtamoji informacija gali būti teikiama atskiriems įpareigotiesiems subjektams arba įpareigotųjų subjektų grupėms ir ja turėtų būti siekiama toliau gerinti įpareigotųjų subjektų gebėjimą aptikti ir nustatyti įtartinus sandorius ir veiklą, gerinti pranešimų apie įtartinus sandorius kokybę, tobulinti bendrus pranešimų teikimo mechanizmus ir suteikti įpareigotiesiems subjektams svarbių įžvalgų apie tendencijas, tipologijas ir riziką, susijusius su pinigų plovimu, jo pirminiais nusikaltimais ir teroristų finansavimu. Nustatydami grįžtamosios informacijos rūšį ir teikimo dažnumą, FŽP turėtų, kiek įmanoma, atsižvelgti į sritis, kuriose galėtų reikėti tobulinti pranešimų teikimo veiklą. Siekdama remti nuoseklų FŽP požiūrį ir tinkamą grįžtamąją informaciją įpareigotiesiems subjektams, AMLA turėtų teikti FŽP rekomendacijas dėl geriausios praktikos ir grįžtamosios informacijos teikimo metodų. Jei tai nekeltų pavojaus analitiniam ar tiriamajam darbui, FŽP galėtų apsvarstyti galimybę teikti grįžtamąją informaciją apie pasinaudojimą pranešimais apie įtartinus sandorius arba tokių pranešimų apie įtartinus sandorius rezultatus, tuo tikslu teikdami atskirus pranešimus arba minėtą informaciją teikdami apibendrinta forma. FŽP taip pat turėtų bent kartą per metus teikti muitinėms grįžtamąją informaciją apie pranešimų apie tarpvalstybinį fizinį grynųjų pinigų judėjimą veiksmingumą ir tolesnius veiksmus į juos reaguojant;

(75)

FŽP tikslas – rinkti ir analizuoti informaciją siekiant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei kovos su jais tikslais nustatyti ryšį tarp įtartinų sandorių arba veiklos, ir susijusios nusikalstamos veiklos, taip pat pateikti savo analizės rezultatus ir papildomą informaciją kompetentingoms institucijoms, kai yra pagrindo įtarimams dėl pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų arba teroristų finansavimo. FŽP neturėtų susilaikyti nuo keitimosi informacija arba atsisakyti keistis informacija su kitu FŽP, savo iniciatyva arba gavęs prašymą, dėl tokių priežasčių kaip susijusio nusikaltimo nenurodymas, nacionalinės baudžiamosios teisės aktų ypatumai ir susijusių nusikaltimų apibrėžčių skirtumai ar nuorodos į konkrečius pirminius nusikaltimus nebuvimas. FŽP yra pranešę apie keitimosi informacija sunkumus, kylančius dėl to, kad skiriasi nacionalinėje teisėje įtvirtintos tam tikrų pirminių nusikaltimų, pavyzdžiui, mokestinių nusikaltimų, apibrėžtys, kurios nėra suderintos Sąjungos teise. Tokie skirtumai neturėtų tapti kliūtimi keistis informacija tarpusavyje, ją platinti kitoms kompetentingoms institucijoms ir ta informacija naudotis. FŽP turėtų greitai, konstruktyviai ir veiksmingai užtikrinti kiek įmanoma platesnį bendradarbiavimą tarptautiniu mastu su trečiųjų valstybių FŽP pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo klausimais, laikydamiesi duomenų perdavimui taikomų duomenų apsaugos taisyklių ir vadovaudamiesi FATF rekomendacijomis bei Egmonto grupės nustatytais informacijos keitimosi tarp finansinės žvalgybos padalinių principais. Tuo tikslu FŽP turėtų būti skatinami sudaryti dvišalius susitarimus ir susitarimo memorandumus su analogiškomis trečiųjų valstybių institucijomis, kartu atsižvelgiant į visas su pagrindinėmis teisėmis susijusias pareigas ir poreikį apsaugoti teisinę valstybę;

(76)

FŽP gali nustatyti tam tikrus tolesnio informacijos, kurią jis teikia kitam FŽP, naudojimo suvaržymus ir apribojimus. Informaciją gaunantis FŽP turėtų naudoti informaciją tik tais tikslais, kuriais jos buvo prašoma arba kuriais ji buvo pateikta. Kad būtų veiksmingai vykdomos informacijos platinimo funkcijos, FŽP turėtų duoti savo išankstinį sutikimą kitam FŽP, kad informacija būtų perduodama kitoms kompetentingoms institucijoms, nepriklausomai nuo galimo pirminio nusikaltimo pobūdžio ir nuo to, ar keitimosi informacija metu buvo nustatytas pirminis nusikaltimas. Toks išankstinis sutikimas dėl tolesnio platinimo turėtų būti duodamas nedelsiant ir neturėtų būti atsisakoma jį duoti, išskyrus atvejus, kai jis nepatektų į kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu nuostatų taikymo sritį arba neatitiktų pagrindinių nacionalinės teisės principų. FŽP turėtų pateikti paaiškinimą dėl bet kokio atsisakymo duoti sutikimą;

(77)

bendradarbiaudami tarpusavyje ir keisdamiesi informacija FŽP turėtų naudotis saugiomis priemonėmis, įskaitant apsaugotus ryšio kanalus. Šiuo tikslu turėtų būti sukurta valstybių narių FŽP tarpusavio keitimosi informacija sistema (sistema „FIU.net“). Šią sistemą turėtų valdyti ir jos prieglobą turėtų teikti AMLA ir joje turėtų užtikrintas aukščiausio lygio saugumas ir visiškas informacijos, kuria keičiamasi, užšifravimas. FŽP turėtų naudotis sistema „FIU.net“ bendradarbiaudami ir keisdamiesi informacija vienas su kitu, taip pat, galėtų ja naudotis kai tai tikslinga ir yra priimtas AMLA sprendimas, keisdamiesi informacija su trečiųjų valstybių FŽP ir su kitomis institucijomis bei Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis. FŽP turėtų išnaudoti visas sistemos „FIU.net“ funkcijas. Tos funkcijos turėtų leisti FŽP anoniminiu būdu sutikrinti savo duomenis su kitų FŽP duomenimis siekiant nustatyti FŽP dominančius kitose valstybėse narėse esančius subjektus, jų pajamas ir lėšas, kartu užtikrinant visišką asmens duomenų apsaugą. Siekiant nustatyti finansinės informacijos ir kriminalinės žvalgybos informacijos sąsajas, FŽP taip pat turėtų turėti galimybę naudotis sistemos „FIU.net“ funkcijomis, kad anoniminiu būdu sutikrintų savo duomenis su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų turima informacija tiek, kiek toks sutikrinimas patenka į pastarųjų subjektų atitinkamų teisinių įgaliojimų sritį, ir visapusiškai laikantis taikytinų duomenų apsaugos taisyklių;

(78)

svarbu, kad FŽP veiksmingai bendradarbiautų ir keistųsi informacija tarpusavyje. Tuo atžvilgiu AMLA turėtų teikti reikiamą pagalbą ne tik koordinuodama bendras tarpvalstybinių pranešimų apie įtartinus sandorius analizes, bet ir rengdama techninių įgyvendinimo ir reguliavimo standartų projektus, nustatančius kokiu formatu FŽP turi keistis informacija, pranešimų apie įtartiną sandorį teikimo šabloną ir aktualumo ir atrankos kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar pranešimas apie įtartiną sandorį yra susijęs su kita valstybe nare, taip pat gaires dėl veiklos ir strateginės analizės pobūdžio, ypatumų ir tikslų ir dėl procedūrų, kurios turi būti taikomos perduodant ir gaunant pranešimą apie įtartiną sandorį, kai jis susiję su kita valstybe nare, ir dėl tolesnių veiksmų, kurių turi būti imtasi. AMLA taip pat turėtų nustatyti tarpusavio vertinimo procesą, kad būtų padidintas FŽP veiklos nuoseklumas ir veiksmingumas ir sudarytos palankesnės sąlygos FŽP tarpusavyje keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;

(79)

FŽP yra atsakingi už pranešimų apie įtartinus sandorius ar veiklą gavimą iš jų valstybių narių teritorijoje įsisteigusių įpareigotųjų subjektų. Tačiau tam tikri pranešimai apie įtartinus sandorius arba veiklą, apie kuriuos pranešta FŽP, galėtų būti susiję su veikla, kurią įpareigotieji subjektai vykdo kitose valstybėse narėse, kuriose jie veikia neturėdami įsisteigimo vieneto. Tais atvejais svarbu, kad FŽP išplatintų tuos pranešimus savo analogiškai institucijai atitinkamoje valstybėje narėje, su kuria yra susijęs sandoris ar veikla, nenustatydami tų pranešimų naudojimo sąlygų. Sistema „FIU.net“ sudaro sąlygas platinti tokius tarpvalstybinius pranešimus. Siekiant sustiprinti tą funkciją, sistema modernizuojama, kad būtų galima greitai platinti tokius pranešimus ir padėti FŽP tarpusavyje keistis informacija dideliu mastu, taigi ir veiksmingai įgyvendinti šią direktyvą;

(80)

kad bendradarbiavimas būtų greitas, veiksmingas ir nuoseklus, būtina nustatyti FŽP tarpusavio keitimosi informacija terminus. Siekiant užtikrinti, kad informacija būtų dalijamasi veiksmingai per pagrįstą laiką arba kad būtų paisoma procesinių apribojimų, turėtų būti nustatyti terminai. Išimtiniais, pagrįstais ir skubiais atvejais, kai FŽP, į kurį kreipiamasi, turi tiesioginę prieigą prie duomenų bazių, kuriose yra prašoma suteikti informacija, turėtų būti numatyti trumpesni terminai. Tais atvejais, kai FŽP, į kurį kreipiamasi, informacijos per nustatytus terminus pateikti negali, jis turėtų apie tai informuoti prašantįjį FŽP;

(81)

neteisėtų pinigų srautai kerta valstybių sienas ir gali paveikti įvairias valstybes nares. Tarpvalstybiniai su keliomis jurisdikcijomis susiję atvejai iškyla vis dažniau ir įgyja vis didesnės svarbos – tai vyksta ir dėl įpareigotųjų subjektų vykdomos tarpvalstybinės veiklos. Siekiant, kad su keliomis valstybėmis narėmis susiję atvejai būtų tvarkomi veiksmingai, FŽP turėtų turėti galimybę ne tik keistis informacija, padedančia nustatyti ir išanalizuoti įtartinus sandorius ir veiklą, bet ir kartu vykdyti pačią analitinę veiklą. FŽP nurodė keletą svarbių problemų, kurios riboja FŽP galimybes atlikti bendrą analizę arba dėl kurių bendra analizė yra galima tam tikromis sąlygomis. Vykdydami bendrą įtartinų sandorių ir veiklos analizę FŽP galės išnaudoti galimą sąveiką, naudotis įvairių šaltinių informacija, susidaryti išsamų neįprastos veiklos vaizdą ir atlikti išsamesnę analizę. FŽP turėtų turėti galimybę atlikti bendrą įtartinų sandorių ir veiklos analizę ir, padedami AMLA, konkretiems tikslams tam tikram laikotarpiui sudaryti jungtines analizės grupes ir dalyvauti jų darbe. AMLA turėtų naudotis sistema „FIU.net“, kad ji galėtų siųsti, gauti bei sutikrinti informaciją ir teikti operatyvinę paramą FŽP atliekant bendrą tarpvalstybinių atvejų analizę;

(82)

trečiųjų šalių, įskaitant Sąjungos įstaigas, organus ir agentūras, dalyvavimas galėtų būti labai svarbus siekiant sėkmingai vykdyti FŽP analizes, įskaitant bendras analizes. Todėl FŽP gali kviesti trečiąsias šalis dalyvauti bendroje analizėje, jei toks dalyvavimas patenka į tų trečiųjų šalių atitinkamų įgaliojimų sritį. Trečiųjų šalių dalyvavimas analitiniame procese galėtų padėti nustatyti finansinės žvalgybos ir kriminalinės informacijos bei žvalgybos informacijos sąsajas, praturtinti analizę ir nustatyti, ar yra požymių, kad buvo padaryta nusikalstama veika;

(83)

veiksminga visų įpareigotųjų subjektų priežiūra yra labai svarbi siekiant apsaugoti Sąjungos finansų sistemos ir vidaus rinkos integralumą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų vykdyti veiksmingą ir nešališką kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūrą ir nustatyti veiksmingo, laiku vykdomo ir tvaraus priežiūros institucijų bendradarbiavimo sąlygas;

(84)

valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingą, nešališką ir rizikos vertinimų grindžiamą visų įpareigotųjų subjektų priežiūrą, kurią, pageidautina, turėtų atlikti valdžios institucijos per atskirą ir nepriklausomą nacionalinę priežiūros instituciją. Tam, kad nacionalinės priežiūros institucijos galėtų vykdyti veiksmingą visų įpareigotųjų subjektų priežiūrą, jos turėtų gebėti atlikti labai įvairias užduotis;

(85)

Sąjunga kai kuriais atvejais nevykdė griežtos priežiūros, kaip įpareigotieji subjektai vykdo savo pareigas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atžvilgiu. Todėl būtina, kad nacionalinės priežiūros institucijos, taikydamos šia direktyva ir Reglamentu (ES) 2024/1620 sukurtą integruotą priežiūros mechanizmą, aiškiai suprastų atitinkamas savo teises ir pareigas;

(86)

siekiant veiksmingiau ir reguliariau vertinti ir stebėti riziką, su kuria susiduria įpareigotieji subjektai, ir vidaus politiką, procedūras ir kontrolės priemones, kurias jie įdiegia siekdami valdyti ir sumažinti tą riziką, ir siekiant įgyvendinti tikslines finansines sankcijas, būtina aiškiau nurodyti, kad nacionalinės priežiūros institucijos ir turi teisę, ir privalo atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje ir ne vietoje, teminius patikrinimus ir visus kitus prašymus ir vertinimus, jei mano, kad tai yra būtina. Be to, jos turėtų turėti galimybę nepagrįstai nedelsdamos reaguoti kilus bet kokiam įtarimui, kad nesilaikoma taikytinų reikalavimų, ir imtis tinkamų priežiūros priemonių siekiant išsiaiškinti įtarimus dėl reikalavimų nesilaikymo. Tai priežiūros institucijoms ne tik padės priimti sprendimus tais atvejais, kai konkreti sektoriui būdinga rizika yra aiški ir suprantama, bet ir suteiks joms reikiamų priemonių toliau platinti atitinkamą informaciją įpareigotiesiems subjektams ir juos informuoti, kad jie geriau suprastų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką;

(87)

informavimo veikla, įskaitant priežiūros institucijų vykdomą informacijos platinimą jų prižiūrimiems įpareigotiesiems subjektams, yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad privatusis sektorius tinkamai suprastų savo patiriamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos pobūdį ir lygį. Tai apima paskyrimų, kuriems taikomos tikslinės finansinės sankcijos ir JT finansines sankcijas, platinimą, kuris turėtų būti vykdomos iš karto po paskyrimo, kad sektorius galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Kadangi įpareigotiesiems subjektams įgyvendinant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimus tvarkomi asmens duomenys, svarbu, kad priežiūros institucijos būtų susipažinusios su gairėmis ir kitais leidiniais, kuriuos duomenų apsaugos institucijos skelbia nacionaliniu lygmeniu arba Sąjungos lygmeniu per Europos duomenų apsaugos valdybą, ir kad jos tą informaciją atitinkamai įtrauktų platindamos informaciją savo prižiūrimiems subjektams;

(88)

priežiūros institucijos savo darbe turėtų laikytis rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio, kuris turėtų suteikti joms galimybę sutelkti savo išteklius ten, kur rizika yra didžiausia, kartu užtikrinant, kad joks sektorius ar subjektas nebūtų prieinamas nusikalstamiems bandymams vykdyti pinigų plovimą ar teroristų finansavimą. Tuo tikslu priežiūros institucijos turėtų kasmet planuoti savo veiklą. Tai darydamos jos turėtų ne tik užtikrinti rizikos vertinimu grindžiamą jų prižiūrimų sektorių aprėptį, bet ir tai, kad jos galėtų greitai reaguoti į objektyvius ir reikšmingus požymius, kad įpareigotojo subjekto struktūroje esama pažeidimų, įskaitant visų pirma, kai jie atskleidžiami viešai, arba per pranešėjų pateiktą informaciją. Priežiūros institucijos taip pat turėtų užtikrinti savo įvykdytos priežiūros veiklos, pavyzdžiui, priežiūros kolegijų, kurias jos organizavo ir kuriose dalyvavo, priežiūros veiksmų, kurių imtasi vietoje ir nuotoliniu būdu, skirtų piniginių sankcijų ar taikytų administracinių priemonių skaidrumą. AMLA turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant vienodą rizikos suvokimą, todėl jai turėtų būti pavesta parengti įpareigotiesiems subjektams būdingos ir likutinės rizikos profilio lyginamuosius rodiklius ir vertinimo bei klasifikavimo metodiką ir nustatyti, kokiu dažnumu toks rizikos profilis turėtų būti peržiūrimas;

(89)

priežiūros institucijų FŽP atskleidžiami faktai, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu, yra viena iš pagrindinių veiksmingos ir efektyvios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos priežiūros priemonių, ir tai sudaro sąlygas priežiūros institucijoms šalinti įpareigotųjų subjektų pranešimo proceso trūkumus. Tuo tikslu priežiūros institucijos turėtų galėti pranešti FŽP apie įtarimus, kad įpareigotasis subjektas nepranešė, arba papildyti įpareigotojo subjekto pateiktus pranešimus informacija, kurią jos nustato vykdydamos savo priežiūros veiklą. Priežiūros institucijos taip pat turėtų turėti galimybę pranešti apie įtarimus dėl pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo, kuriuos vykdo įpareigotųjų subjektų darbuotojai arba lygiavertį statusą turintys asmenys, jų vadovybė arba tikrieji savininkai. Todėl būtina, kad valstybės narės įdiegtų sistemą, kuri užtikrintų, kad FŽP būtų tinkamai ir greitai informuojami. Pranešimas apie įtarimus finansinės žvalgybos padaliniui neturėtų būti suprantamas kaip valdžios institucijų pareigos pranešti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie bet kokią nusikalstamą veiklą, kurią jos atskleidžia arba apie kurią sužino vykdydamos savo užduotis, pakeitimas. Vykdant priežiūros užduotis neturėtų būti renkama informacija, kuri yra advokato profesinė paslaptis, ir su ja neturėtų būti susipažįstama, išskyrus atvejus, kai taikomos Reglamente (ES) 2024/1624 nustatytos išimtys. Jei priežiūros institucijos susidurtų su tokia informacija arba ją gautų, jos neturėtų nei į ją atsižvelgti vykdydamos savo priežiūros veiklą, nei apie ją pranešti FŽP;

(90)

kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas bendras požiūris į priežiūrą, labai svarbu, kad nacionalinės priežiūros institucijos bendradarbiautų. Tam, kad tas bendradarbiavimas būtų veiksmingas, turi būti išnaudotos visos galimybės ir jis neturi priklausyti nuo atitinkamo priežiūros institucijų pobūdžio ar statuso. Be tradicinio bendradarbiavimo, pavyzdžiui, galimybės vykdyti tyrimus prašančiosios priežiūros valdžios institucijos vardu, tikslinga suteikti įgaliojimus steigti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijas finansų sektoriuje, kurios prižiūrėtų įpareigotuosius subjektus, veikiančius keliose valstybėse narėse per įsisteigimo vienetus, ir įpareigotuosius subjektus, kurie priklauso tarpvalstybinei grupei. Trečiųjų valstybių finansų priežiūros institucijos gali būti kviečiamos į tas kolegijas tam tikromis sąlygomis, įskaitant konfidencialumo reikalavimus, lygiaverčius taikomiems Sąjungos finansų priežiūros institucijoms, ir Sąjungos teisės, susijusios su asmens duomenų tvarkymu ir perdavimu, laikymąsi. Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijų vykdoma veikla turėtų būti proporcinga kredito įstaigai arba finansų įstaigai keliamos rizikos lygiui ir tarpvalstybinės veiklos mastui;

(91)

Direktyvoje (ES) 2015/849 nustatytas bendras reikalavimas, kad buveinės ir priimančiosios valstybių narių priežiūros institucijos turi bendradarbiauti. Vėliau tas reikalavimas buvo sugriežtintas siekiant užkirsti kelią tam, kad keitimasis informacija tarp priežiūros institucijų ir jų bendradarbiavimas nebūtų uždraustas arba nepagrįstai apribotas. Tačiau nesant aiškios teisinės sistemos, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijos buvo įsteigiamos remiantis teisiškai neprivalomomis gairėmis. Todėl, pripažįstant struktūruotos sąveikos tarp Sąjungos priežiūros institucijų būtinybę, reikia nustatyti aiškias kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu kolegijų veiklos organizavimo taisykles ir numatyti suderintą, teisiškai pagrįstą metodiką. Atsižvelgiant į koordinavimo ir priežiūros funkciją, kurią turi vykdyti AMLA, šiai institucijai turėtų būti pavesta rengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų apibrėžiamos bendros sąlygos, leidžiančios kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijoms tinkamai veikti;

(92)

ne finansų sektoriuje veikiantys įpareigotieji subjektai taip pat galėtų vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu arba priklausyti tarpvalstybinę veiklą vykdančioms grupėms. Todėl tikslinga nustatyti taisykles, kuriomis būtų apibrėžtas tiek finansinę, tiek nefinansinę veiklą vykdančių grupių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijų veikimas ir sudarytos sąlygos steigti priežiūros kolegijas ne finansų sektoriuje, atsižvelgiant į poreikį taikyti papildomas apsaugos priemones teisines paslaugas teikiančioms grupėms arba tarpvalstybiniams subjektams. Siekdama užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinę priežiūrą ne finansų sektoriuje, AMLA turėtų remti tokių kolegijų veikimą ir reguliariai teikti savo nuomonę dėl tų kolegijų veikimo šioje direktyvoje numatytos galimybes atveriančios sistemos įgyvendinimo metu;

(93)

jei įpareigotasis subjektas valdo kitoje valstybėje narėje esančius įsisteigimo vienetus, be kita ko, pasitelkdamas atstovų tinklą, buveinės valstybės narės priežiūros institucija turėtų būti atsakinga už priežiūrą, kad įpareigotasis subjektas taikytų grupės lygmens kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką ir procedūras. Šią priežiūrą gali sudaryti apsilankymai kitoje valstybėje narėje esančiuose įsisteigimo vienetuose. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija ir informuoti ją visais klausimais, kurie galėtų daryti poveikį atliekant vertinimą, kaip įsisteigimo vienetas laikosi priimančiosios valstybės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių;

(94)

jei įpareigotasis subjektas valdo kitoje valstybėje narėje esančius įsisteigimo vienetus, be kita ko, pasitelkdamas atstovų tinklą, priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija turėtų išlikti atsakinga už užtikrinimą, kad įsisteigimo vienetas laikytųsi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių, įskaitant, kai tinkama, patikrinimų vietoje, stebėsenos nuotoliniu būdu vykdymą ir tinkamų bei proporcingų priemonių, kad pašalintų tų reikalavimų pažeidimus, vykdymą. Tas pats turėtų būti taikoma ir kitų rūšių įpareigotųjų subjektų, kurie veikia naudodamiesi laisve teikti paslaugas, infrastruktūrai, kai tos infrastruktūros pakanka, kad būtų reikalinga priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos priežiūra. Priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su buveinės valstybės narės priežiūros institucija ir informuoti ją visais klausimais, kurie galėtų daryti poveikį jai atliekant vertinimą, kaip įpareigotasis subjektas taiko kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką ir procedūras, kad buveinės valstybės narės priežiūros institucija galėtų imtis priemonių nustatytam pažeidimui pašalinti. Tačiau, kai nustatomi šiurkštūs, pasikartojantys ar sistemingi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių pažeidimai, dėl kurių nedelsiant reikia taikyti taisomąsias priemones, priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija turėtų turėti galimybę taikyti tinkamas ir proporcingas laikinas taisomąsias priemones, kurios panašiomis aplinkybėmis būtų taikomos jos kompetencijai priklausantiems įgaliotiesiems subjektams, kad būtų pašalinti tokie šiurkštūs, pasikartojantys ar sistemingi pažeidimai; kai tinkama, tai daroma naudojantis buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pagalba ar su ja bendradarbiaujant;

(95)

srityse, kurios nėra suderintos Sąjungos lygmeniu, valstybės narės gali priimti nacionalines priemones, net jei tomis priemonėmis ribojamos vidaus rinkos laisvės. Pavyzdžiui, priemonių, kurių imtasi siekiant reguliuoti lošimų paslaugų teikimą, atveju, ypač kai ta veikla vykdoma internetu, neturint jokios infrastruktūros valstybėje narėje. Tačiau, kad tokios priemonės būtų suderinamos su Sąjungos teise, jomis turi būti siekiama bendrojo intereso, jos turi būti nediskriminacinės ir tinkamos tam tikslui pasiekti ir neviršyti to, kas griežtai būtina jam pasiekti. Kai valstybės narės paslaugų, kurios reglamentuojamos pagal Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, teikimui taiko konkrečius leidimo reikalavimus, pavyzdžiui, licencijos gavimą, jos taip pat turėtų būti atsakingos už tų paslaugų priežiūrą. Reikalavimas prižiūrėti tas paslaugas neturi įtakos išvadoms, kurias Teisingumo Teismas galėtų padaryti dėl nacionalinių priemonių suderinamumo su Sąjungos teise;

(96)

atsižvelgiant į kovos su pinigų plovimu silpnąsias vietas, susijusias su elektroninių pinigų išleidėjais, mokėjimo paslaugų teikėjais ir kriptoturto paslaugų teikėjais, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė reikalauti, kad tie paslaugų teikėjai, kurie jų teritorijoje įsteigti ne filialų forma arba pasitelkiant kitos rūšies infrastruktūrą ir kurių pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, paskirtų pagrindinį kontaktinį punktą. Veikdamas skiriančiosios įstaigos vardu toks pagrindinis kontaktinis punktas turėtų užtikrinti, kad įsisteigimo vienetai laikytųsi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių;

(97)

siekiant užtikrinti geresnį pastangų koordinavimą ir veiksmingai prisidėti prie integruoto priežiūros mechanizmo poreikių tenkinimo, reikėtų aiškiau apibrėžti atitinkamas priežiūros institucijų pareigas, susijusias su įpareigotaisiais subjektais, veikiančiais kitose valstybėse narėse per padalinius ar infrastruktūros formas, kuriomis pateisinama priimančiosios valstybės narės vykdoma priežiūra, ir numatyti konkrečius ir proporcingus bendradarbiavimo mechanizmus;

(98)

tarpvalstybinės grupės turi parengti plataus masto grupės lygmens politiką ir procedūras. Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybines operacijas papildytų tinkama priežiūra, būtina nustatyti išsamias priežiūros taisykles, kurios sudarytų sąlygas buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms kuo glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, nepriklausomai nuo atitinkamo jų pobūdžio ar statuso, taip pat bendradarbiauti su AMLA, kad būtų galima įvertinti riziką ir stebėti pokyčius, galinčius daryti poveikį įvairiems subjektams, kurie priklauso kuriai nors grupei, koordinuoti priežiūros veiksmus ir spręsti ginčus. Atsižvelgiant į AMLA koordinuojamąjį vaidmenį, šiai institucijai turėtų būti pavesta parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų išsamiai nustatytos atitinkamos buveinės ir priimančiosios valstybės grupių priežiūros institucijų pareigos ir jų bendradarbiavimo sąlygos. Priežiūra, ar veiksmingai įgyvendinama įmonių grupių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politika, turėtų būti atliekama vadovaujantis konsoliduotos priežiūros principais ir metodais, išdėstytais atitinkamuose Sąjungos sektorių teisės aktuose;

(99)

kadangi pasaulinės finansų sistemos tampa vis labiau integruotos, labai svarbu, kad priežiūros institucijos keistųsi informacija ir bendradarbiautų. Viena vertus, Sąjungos priežiūros institucijos, įskaitant AMLA, turėtų informuoti viena kitą apie atvejus, kai pagal trečiosios valstybės teisę neleidžiama įgyvendinti pagal Reglamentą (ES) 2024/1624 reikalaujamos politikos ir procedūrų. Kita vertus, valstybės narės turėtų galėti leisti priežiūros institucijoms sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi konfidencialia informacija su analogiškomis trečiųjų valstybių institucijomis, laikantis taikytinų asmens duomenų perdavimo taisyklių. Atsižvelgiant į savo priežiūros funkciją, AMLA turėtų teikti pagalbą, kurios galėtų prireikti siekiant įvertinti analogiškai trečiosios valstybės institucijai taikomų profesinės paslapties reikalavimų lygiavertiškumą;

(100)

pagal Direktyvą (ES) 2015/849 valstybėms narėms leidžiama kai kurių įpareigotųjų subjektų priežiūrą pavesti savireguliavimo organams. Tačiau tokių savireguliavimo organų vykdomos priežiūros kokybė ir intensyvumas buvo nepakankami, o vieša priežiūra buvo nevykdoma arba beveik nevykdoma. Kai valstybė narė nusprendžia pavesti priežiūrą savireguliavimo organui, ji taip pat turėtų paskirti valdžios instituciją, kuri prižiūrėtų savireguliavimo organo veiklą ir taip būtų užtikrinama, kad tos veiklos vykdymas atitiktų šią direktyvą. Ta valdžios institucija turėtų būti viešojo administravimo subjektas ir turėtų vykdyti savo funkcijas nepatirdama nederamos įtakos. Funkcijos, kurias turi vykdyti savireguliavimo organus prižiūrinti valdžios institucija, nereiškia, kad institucija turėtų vykdyti įpareigotųjų subjektų priežiūros funkcijas ir priimti sprendimus atskirais savireguliavimo organo nagrinėjamais atvejais. Tačiau tai netrukdo valstybėms narėms skirti papildomų užduočių tai institucijai, jei jos mano, kad tai būtina šios direktyvos tikslams pasiekti. Tai darydamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad papildomos užduotys atitiktų pagrindines teises, visų pirma, kad tos užduotys netrukdytų naudotis teise į gynybą ir užtikrinti advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą;

(101)

kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu svarba turėtų paskatinti valstybes nares nacionalinėje teisėje nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas pinigines sankcijas bei administracines priemones už Reglamento (ES) 2024/1624 nesilaikymą. Valstybės narės turėtų suteikti įgaliojimus nacionalinėms priežiūros institucijoms taikyti tokias administracines priemones įpareigotiesiems subjektams už padarytus pažeidimus padėčiai ištaisyti, o jei pažeidimas sudaro tam pakankamą pagrindą, – skirti pinigines sankcijas. Priklausomai nuo valstybėse narėse taikomų organizacinių sistemų, tokios priemonės ir sankcijos taip pat galėtų būti pritaikytos bendradarbiaujant priežiūros institucijoms ir kitoms institucijoms – priežiūros institucijoms perduodant įgaliojimus kitoms institucijoms arba priežiūros institucijoms kreipiantis į teismines institucijas. Piniginės sankcijos ir administracinės priemonės turėtų būti pakankamai įvairios, kad valstybės narės ir priežiūros institucijos galėtų atsižvelgti į įpareigotųjų subjektų skirtumus, visų pirma kredito įstaigų bei finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų skirtumus, susijusius su jų dydžiu, ypatybėmis ir veiklos pobūdžiu;

(102)

šiuo metu valstybės narės už pagrindinių prevencinių nuostatų pažeidimus taiko įvairias pinigines sankcijas ir administracines priemones ir laikosi nevienodos kovos su pinigų plovimu reikalavimų pažeidimų tyrimo ir sankcijų už pažeidimus skyrimo metodikos. Be to, priežiūros institucijos taip pat nevienodai aiškina, kas turėtų būti laikoma šiurkščiu pažeidimu, ir kaip atskirti, kada turėtų būti skiriama piniginė sankcija. Tokie skirtumai kenkia pastangoms kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, o Sąjungos atsakas yra nenuoseklus. Todėl reikėtų nustatyti bendrus kriterijus, pagal kuriuos būtų pasirenkamas tinkamiausias priežiūros institucijų atsakas į pažeidimus, taip pat reikėtų numatyti įvairias administracines priemones, kurias priežiūros institucijos, kad būtų pašalinti pažeidimai, galėtų taikyti kartu su piniginėmis sankcijomis arba, kai pažeidimai nėra pakankamai šiurkštūs, kad už juos būtų baudžiama pinigine sankcija, – tik jas. Siekiant paskatinti įpareigotuosius subjektus laikytis Reglamento (ES) 2024/1624 nuostatų, būtina stiprinti piniginių sankcijų atgrasomąjį pobūdį. Todėl maksimalios baudos, kurią galima skirti už šiurkščius Reglamento (ES) 2024/1624 pažeidimus, minimalų dydį reikėtų padidinti. Perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad piniginių sankcijų skyrimas bei administracinių priemonių taikymo atvejai ir baudžiamųjų sankcijų pagal nacionalinę teisę skyrimas nepažeistų principo ne bis in idem;

(103)

įpareigotųjų subjektų, kurie yra juridiniai asmenys, atveju kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai pažeidžiami fizinių asmenų, kurie turi įgaliojimus vadovauti jų veiklai, be kita ko, per atstovus, platintojus arba kitus įpareigotojo subjekto vardu veikiančius asmenis, veiksmais arba jų atsakomybe vykdomais veiksmais. Siekiant užtikrinti, kad priežiūros veiksmai reaguojant į tokius pažeidimus būtų veiksmingi, įpareigotasis subjektas taip pat turėtų būti laikomas atsakingu už tų fizinių asmenų veiksmus, atliktus tyčia ar dėl aplaidumo. Nedarant poveikio juridinių asmenų atsakomybei baudžiamajame procese, bet koks ketinimas gauti naudos įpareigotajam subjektui iš pažeidimų rodo platesnio masto įpareigotojo subjekto vidaus politikos, procedūrų ir kontrolės priemonių, skirtų pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevencijai, trūkumus. Tokie trūkumai kenkia įpareigotojo subjekto, kaip prieigos prie Sąjungos finansų sistemos valdytojo, vaidmeniui. Todėl bet koks ketinimas gauti naudos iš kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimo pažeidimo turėtų būti vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė;

(104)

valstybės narės taiko skirtingas piniginių sankcijų skyrimo, administracinių priemonių taikymo ir periodinių baudų skyrimo sistemas. Be to, tam tikros administracinės priemonės, kurias priežiūros institucijos yra įgaliotos taikyti, tokios kaip licencijos panaikinimas arba jos galiojimo sustabdymas, priklauso nuo to, kaip tas priemones vykdo kitos institucijos. Siekiant atsižvelgti į tokias įvairias situacijas, tikslinga suteikti lankstumo, kiek tai susiję su būdais, kuriais priežiūros institucijos turi skirti pinigines sankcijas, taikyti taisomąsias priemones ir skirti periodines baudas. Nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, valstybės narės ir susijusios institucijos privalo užtikrinti, kad įgyvendintais mechanizmais būtų pasiektas numatytas rezultatas, t. y. vėl būtų laikomasi reikalavimų, ir būtų nustatomos veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos piniginės sankcijos;

(105)

siekiant užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai laikytųsi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų ir veiksmingai mažintų jiems kylančią pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo riziką, priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę taikyti administracines priemones ne tik nustatytiems pažeidimams pašalinti, bet ir tais atvejais, kai jos nustato, kad dėl vidaus politikos, procedūrų ir kontrolės priemonių trūkumų galėtų būti pažeisti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, arba kai ta politika, procedūros ir kontrolės priemonės yra nepakankamos rizikai sumažinti. Taikomų administracinių priemonių taikymo sritis ir įpareigotiesiems subjektams nustatytas prašomų veiksmų įgyvendinimo laikas priklauso nuo konkrečių nustatytų pažeidimų ar trūkumų. Jei nustatoma keletas pažeidimų ar trūkumų, kiekvienai skirtai atskirai administracinei priemonei įgyvendinti galėtų būti taikomi skirtingi terminai. Atsižvelgiant į baudžiamąjį ir šviečiamąjį leidinių tikslą, turėtų būti skelbiami tik sprendimai taikyti administracines priemones, susijusias su kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų pažeidimais, bet ne administracinės priemonės, taikomos tokio pažeidimo prevencijai;

(106)

siekiant užtikrinti tinkamo ir nuoseklaus lygio apsaugą nuo pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo visoje vidaus rinkoje, labai svarbu, kad įpareigotieji subjektai laiku įvykdytų jiems taikomas administracines priemones. Jei įpareigotieji subjektai per nustatytą terminą neįvykdo administracinių priemonių, būtina, kad priežiūros institucijos galėtų daryti didesnį spaudimą įpareigotajam subjektui, kad jis nedelsiant vėl pradėtų jas vykdyti. Tuo tikslu priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę skirti periodines baudas nuo nustatyto termino, iki kurio turėtų būti pradėta vėl vykdyti minėtas priemones, be kita ko, atgaline data, kai sprendimas dėl periodinės baudos skyrimo priimamas vėlesniame etape. Apskaičiuodamos periodinių baudų sumas, priežiūros institucijos turėtų atsižvelgti į bendrą įpareigotojo subjekto apyvartą ir pažeidimo arba trūkumo, kuriam taikoma priežiūros priemonė, rūšį ir rimtumą, kad būtų užtikrintas baudos veiksmingumas ir proporcingumas. Atsižvelgiant į tikslą daryti spaudimą įpareigotajam subjektui įvykdyti administracinę priemonę, periodinės baudos turėtų būti ribotos trukmės ir taikomos ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Nors priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę pratęsti periodinių baudų skyrimą dar vienam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, reikėtų apsvarstyti alternatyvias priemones, kuriomis būtų reaguojama į ilgalaikį nevykdymo atvejį, atsižvelgiant į įvairias administracines priemones, kurias gali taikyti priežiūros institucijos;

(107)

kai pagal valstybės narės teisinę sistemą neleidžiama administracine tvarka skirti šioje direktyvoje numatytų piniginių sankcijų, taisyklės dėl piniginių sankcijų gali būti taikomos taip, kad sankciją inicijuotų priežiūros institucija, o ją skirtų teisminės institucijos. Todėl būtina, kad tos valstybės narės užtikrintų, kad taisyklių ir piniginių sankcijų taikymo poveikis būtų toks pat, kaip ir priežiūros institucijų skiriamų piniginių sankcijų. Skirdamos tokias pinigines sankcijas, teisminės institucijos turėtų atsižvelgti į sankciją inicijuojančios priežiūros institucijos rekomendaciją. Skiriamos piniginės sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(108)

įpareigotieji subjektai gali naudotis laisve teikti paslaugas bei steigtis visoje vidaus rinkoje, kad galėtų siūlyti savo produktus ir paslaugas visoje Sąjungoje. Kad priežiūros sistema būtų veiksminga, priežiūros institucijos turi žinoti apie įpareigotųjų subjektų atitikties kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklėms trūkumus. Todėl svarbu, kad priežiūros institucijos galėtų viena kitai pranešti apie įpareigotiesiems subjektams skirtas pinigines sankcijas ir taikomas administracines priemones, jeigu tokia informacija kitoms priežiūros institucijoms būtų aktuali;

(109)

skelbimas apie piniginę sankciją arba administracinę priemonę už Reglamento (ES) 2024/1624 pažeidimą gali daryti didelį atgrasomąjį poveikį, kad toks pažeidimas nepasikartotų. Tokiu būdu ir kiti subjektai yra informuojami apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, susijusią su įpareigotuoju subjektu, kuriam taikomos sankcijos, prieš jiems užmezgant verslo santykius, o kitų valstybių narių priežiūros institucijoms padedama valdyti su įpareigotuoju subjektu susijusią riziką, kai šis subjektas vykdo tarpvalstybinę veiklą jų valstybėje narėje. Dėl tų priežasčių turėtų būti patvirtintas reikalavimas skelbti sprendimus dėl piniginių sankcijų, dėl kurių nėra skundo, ir jis turėtų būti išplėstas, kad apimtų tam tikrų administracinių priemonių, taikomų siekiant pašalinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų pažeidimus, paskelbimą ir periodines baudas. Tačiau visais atvejais toks skelbimas turėtų būti proporcingas ir, priimdamos sprendimą dėl paskelbimo apie piniginę sankciją ar administracinę priemonę, priežiūros institucijos turėtų atsižvelgti į pažeidimo rimtumą ir atgrasomąjį poveikį, kuris yra tikėtinas po to tokio paskelbimo. Tuo tikslu valstybės narės galėtų nuspręsti atidėti administracinių priemonių, dėl kurių pateiktas skundas, paskelbimą, kai tos priemonės taikomos siekiant pašalinti nešiurkštų, nepasikartojantį ar nesistemingą pažeidimą;

(110)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 (22) taikoma pranešimui apie Direktyvos (ES) 2015/849, susijusios su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, pažeidimus ir asmenų, pranešančių apie tokius pažeidimus, apsaugai, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/1937 priedo II dalyje. Kadangi šia direktyva panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, Direktyvos (ES) 2019/1937 II priede pateikta nuoroda į Direktyvą (ES) 2015/849 turėtų būti suprantama kaip nuoroda į šią direktyvą. Taip pat būtina išlaikyti pritaikytas pranešimo apie kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų pažeidimus taisykles, kuriomis papildoma Direktyva (ES) 2019/1937, visų pirma kiek tai susiję su reikalavimais įpareigotiesiems subjektams sukurti vidaus pranešimų teikimo kanalus ir institucijų, kompetentingų priimti pranešimus apie taisyklių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais, pažeidimus ir imtis tolesnių su jais susijusių veiksmų, nurodymu;

(111)

labai svarbu Sąjungos lygmeniu turėti naują visapusiškai integruotą ir nuoseklia kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką, kurioje būtų nustatytos Sąjungos ir nacionalinių kompetentingų institucijų funkcijos, siekiant užtikrinti sklandų ir nuolatinį bendradarbiavimą. Tuo atžvilgiu visų nacionalinių ir Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijų bendradarbiavimas yra itin svarbus, jį reikėtų aiškiau apibrėžti ir stiprinti. Valstybės narės ir toliau privalo numatyti būtinas taisykles, pagal kurias būtų užtikrinama, kad nacionaliniu lygmeniu politikos formuotojai, FŽP, priežiūros institucijos, įskaitant AMLA, ir kitos kompetentingos institucijos, dalyvaujančios kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veikloje, taip pat mokesčių ir teisėsaugos institucijos, veikdamos pagal šią direktyvą, turėtų veiksmingus mechanizmus, suteikiančius joms galimybes bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, be kita ko, ribojant kompetentingų institucijų galimybes atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija kitos kompetentingos institucijos prašymu. Nepriklausomai nuo įdiegtų mechanizmų, toks nacionalinis bendradarbiavimas turėtų padėti sukurti veiksmingą pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais sistemą, taip pat užkirsti kelią tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimui ir išvengimui;

(112)

siekiant palengvinti ir skatinti veiksmingą bendradarbiavimą, ypač keitimąsi informacija, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai ir AMLA savo kompetentingų institucijų sąrašą ir atitinkamus kontaktinius duomenis;

(113)

pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką gali aptikti visos kredito įstaigas prižiūrinčios priežiūros institucijos. Prudencinio pobūdžio informacija apie kredito įstaigas ir finansų įstaigas, pavyzdžiui, informacija apie direktorių ir akcininkų tinkamumą ir kompetenciją, vidaus kontrolės mechanizmus, valdymą arba atitiktį ir rizikos valdymą dažnai būna būtina tam, kad būtų galima vykdyti tinkamą tų įstaigų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūrą. Informacija apie kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taip pat yra svarbi atliekant tokių įstaigų prudencinę priežiūrą. Todėl reikalavimas bendradarbiauti ir keistis informacija su kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijomis bei FŽP turėtų būti taikomas ir visoms kompetentingoms institucijoms, kurios yra atsakingos už tokių įpareigotųjų asmenų priežiūrą pagal kitus Sąjungos teisės aktus, pavyzdžiui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2013/36/ES (23), 2014/49/ES (24), 2014/59/ES (25) bei 2014/92/ES (26) ir Direktyvą (ES) 2015/2366. Kad tas bendradarbiavimas vyktų veiksmingai, valstybės narės turėtų kasmet informuoti AMLA apie vykdytą pasikeitimą;

(114)

bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, kompetentingomis vykdyti kredito įstaigų priežiūrą pagal direktyvas 2014/92/ES ir (ES) 2015/2366, gali padėti sumažinti nenumatytas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų pasekmes. Kredito įstaigos galėtų nuspręsti nutraukti arba apriboti verslo santykius su klientais ar tam tikrų kategorijų klientais, ir taip rizikos išvengti, o ne ją valdyti. Tokia rizikos mažinimo praktika galėtų susilpninti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą ir sumažinti galimybes aptikti įtartinus sandorius, nes ji skatina atitinkamus klientus savo finansinėms reikmėms naudotis mažesnio saugumo arba nereguliuojamais mokėjimo kanalais. Be to, jeigu tokia rizikos mažinimo praktika plačiai paplistų bankų sektoriuje, galėtų pasireikšti tam tikrų kategorijų mokėjimo subjektų ar vartotojų finansinė atskirtis. Finansų priežiūros institucijos turi geriausias galimybes nustatyti atvejus, kai kredito įstaiga atsisako užmegzti verslo santykius, nors galbūt pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 2014/92/ES arba Direktyva (ES) 2015/2366, privalo juos užmegzti, ir taip elgiasi be pagrindo, kuris būtų patvirtintas dokumentuotu deramu klientų patikrinimu. Tokiais atvejais arba kai verslo santykiai nutraukiami dėl rizikos mažinimo praktikos, finansų priežiūros institucijos turėtų perspėti institucijas, atsakingas už tai, kad finansų įstaiga laikytųsi Direktyvos 2014/92/ES arba Direktyvos (ES) 2015/2366 reikalavimų;

(115)

siekiant suderinti pagal šią direktyvą siekiamą tikslą užkirsti kelią pinigų plovimui ir pagal direktyvas 2014/49/ES ir 2014/59/ES siekiamą tikslą apsaugoti finansinį stabilumą bei indėlininkus, būtina, kad finansų priežiūros institucijos ir institucijos, atsakingos už kredito įstaigų ir investicinių įmonių krizių valdymą, visų pirma indėlių garantijų sistemoje paskirtos valdžios institucijos ir pertvarkymo institucijos, bendradarbiautų. Finansų priežiūros institucijos turėtų informuoti pagal tas direktyvas paskirtas valdžios institucijas ir pertvarkymo institucijas apie bet kokį atvejį, kai jos nustato didesnę įstaigos žlugimo arba indėlio negrąžinamumo tikimybę dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežasčių. Finansų priežiūros institucijos taip pat turėtų informuoti tas institucijas apie visus sandorius, sąskaitas ar verslo santykius, kuriuos FŽP sustabdė, kad paskirtoms valdžios institucijoms ir pertvarkymo institucijoms būtų sudarytos sąlygos atlikti užduotis tais atvejais, kai padidėja įstaigos žlugimo arba indėlių negrąžinamumo rizika, neatsižvelgiant į tos padidėjusios rizikos priežastį;

(116)

siekdama palengvinti tokį su kredito įstaigomis ir finansų įstaigomis susijusį bendradarbiavimą AMLA, konsultuodamasi su Europos bankininkystės institucija, turėtų paskelbti gaires, kuriose būtų išdėstytos pagrindinės tokio bendradarbiavimo sąlygos, įskaitant tai, kaip turėtų būti keičiamasi informacija;

(117)

bendradarbiavimo mechanizmai taip pat turėtų būti taikomi institucijoms, atsakingoms už auditorių priežiūrą ir kontrolę, nes toks bendradarbiavimas gali padidinti Sąjungos kovos su pinigų plovimu sistemos veiksmingumą;

(118)

įgyvendinant šią direktyvą itin svarbu, kad valstybių narių kompetentingos institucijos keistųsi informacija tarpusavyje ir viena kitai teiktų pagalbą. Todėl valstybės narės neturėtų drausti tokio keitimosi informacija ir pagalbos arba nustatyti nepagrįstai ar nederamai ribojančių sąlygų;

(119)

priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę bendradarbiauti ir keistis konfidencialia informacija, nepriklausomai nuo atitinkamo jų pobūdžio ar statuso. Tuo tikslu jos turėtų turėti pakankamą teisinį pagrindą keistis konfidencialia informacija ir bendradarbiauti. Teisinis netikrumas, kurio galėtų atsirasti dėl aiškių nuostatų šioje srityje nebuvimo, neturėtų tapti netyčine kliūtimi, trukdančia keistis informacija ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis, atsakingomis už įpareigotųjų subjektų priežiūrą ar kontrolę pagal kitus Sąjungos teisės aktus. Aiškesnė teisinė sistema yra svarbi dar ir dėl to, kad prudencinę priežiūrą tam tikrais atvejais patikėta vykdyti ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijoms, pavyzdžiui, Europos Centriniam Bankui (ECB);

(120)

priežiūros institucijų turima informacija galėtų būti labai svarbi kitų kompetentingų institucijų veiklai vykdyti. Siekdamos užtikrinti Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos veiksmingumą, valstybės narės turėtų leisti priežiūros institucijoms ir kitoms kompetentingoms institucijoms keistis informacija tarpusavyje. Konfidencialios informacijos, kuria keičiamasi, naudojimui turėtų būti taikomos griežtos taisyklės;

(121)

Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos veiksmingumas priklauso nuo įvairių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo. Kad bendradarbiauti būtų lengviau, AMLA turėtų būti pavesta, koordinuojant savo darbą su ECB, Europos priežiūros institucijomis, Europolu, Eurojustu ir Europos prokuratūra, parengti visų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo gaires. Tokiose gairėse taip pat turėtų būti aprašyta, kaip už įpareigotųjų subjektų priežiūrą ar kontrolę pagal kitus Sąjungos teisės aktus atsakingos kompetentingos institucijos, vykdydamos savo pareigas turėtų atsižvelgti į susirūpinimą dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo;

(122)

asmens duomenys šios direktyvos tikslais tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679. Šios direktyvos tikslais Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms tvarkant asmens duomenis taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 (27). Valstybės narės pripažįsta, kad kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu yra svarbus viešojo intereso pagrindas. Tačiau kompetentingos institucijos, atsakingos už pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą už juos, arba kompetentingos institucijos, vykdančios nusikalstamu būdu įgyto turto paieškos, areštavimo, įšaldymo ir konfiskavimo funkcijas, turėtų laikytis asmens duomenų, kurie yra tvarkomi policijai ir teismams bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose, apsaugos taisyklių, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 (28);

(123)

itin svarbu, kad šios direktyvos suderinimas su peržiūrėtomis FATF rekomendacijomis būtų vykdomas visapusiškai laikantis Sąjungos teisės, visų pirma atsižvelgiant į Sąjungos duomenų apsaugos teisę, įskaitant duomenų perdavimo taisykles, taip pat pagrindinių teisių, įtvirtintų Chartijoje, apsaugą. Tam tikri šios direktyvos įgyvendinimo aspektai yra susiję su duomenų rinkimu, analize, saugojimu ir dalijimusi jais Sąjungos viduje ir su trečiosiomis valstybėmis. Toks asmens duomenų tvarkymas, visapusiškai gerbiant pagrindines teises, turėtų būti leidžiamas tik šioje direktyvoje nustatytais tikslais ir vykdant pagal šią direktyvą reikalaujamą veiklą, pavyzdžiui, kompetentingoms institucijoms tarpusavyje keičiantis informacija;

(124)

šios direktyvos tikslais tvarkomiems asmens duomenims galioja duomenų subjekto teisės susipažinti su duomenimis. Tačiau duomenų subjekto prieiga prie bet kokios informacijos, susijusios su pranešimu apie įtartiną sandorį, labai sumažintų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmingumą. Todėl galėtų būti pagrindo taikyti Reglamento (ES) 2016/679 23 straipsnyje ir, kai aktualu, Reglamento (EB) 2018/1725 25 straipsnyje nurodytas išimtis ir apribojimus. Duomenų subjektas turi teisę prašyti, kad Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija arba, kai taikytina, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas patikrintų duomenų tvarkymo teisėtumą, taip pat turi teisę imtis teisminių teisių gynimo priemonių, nurodytų to reglamento 79 straipsnyje. Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija taip pat gali veikti ex officio pagrindu. Nedarant poveikio teisės susipažinti su duomenimis apribojimams, priežiūros institucija turėtų turėti galimybę pranešti duomenų subjektui, kad ji atliko visus būtinus patikrinimus, ir informuoti jį apie rezultatus, susijusius su atitinkamo duomenų tvarkymo teisėtumu;

(125)

siekdama užtikrinti, kad AMLA steigimo laikotarpiu FŽP nuolat keistųsi informacija tarpusavyje, Komisija turėtų ir toliau laikinai teikti sistemos „FIU.net“ prieglobą. Siekdama užtikrinti visapusišką FŽP dalyvavimą naudojant sistemą, Komisija turėtų reguliariai keistis informacija su ES finansinės žvalgybos padalinių platforma (toliau – ES FŽP platforma) – neoficialia nuo 2006 m. veikiančia iš FŽP atstovų sudaryta grupe, kurios paskirtis yra palengvinti FŽP bendradarbiavimą ir keitimąsi nuomonėmis su bendradarbiavimu susijusiais klausimais;

(126)

techniniais reguliavimo standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus suderinimas visoje Sąjungoje. Labai specializuotos kompetencijos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje turinčiai AMLA tikslinga pavesti rengti ir Komisijai teikti su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektus;

(127)

siekiant užtikrinti, kad FŽP ir priežiūros institucijos laikytųsi vienodos metodikos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, apibrėžiančius rodiklius, pagal kuriuos klasifikuojami atvejų, kai centriniams registrams nepateikiama pakankama, tiksli ir atnaujinta informacija, rimtumo lygiai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (29) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(128)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti AMLA parengtus techninius reguliavimo standartus, kuriuose apibrėžiami aktualumo ir atrankos kriterijai, taikomi nustatant, ar pranešimas apie įtartiną sandorį yra susijęs su kita valstybe nare; kuriuose nustatomi lyginamieji standartai ir metodika, pagal kuriuos vertinamas ir klasifikuojamas įpareigotiesiems subjektams būdingos ir likutinės rizikos profilis ir nustatomas rizikos profilio peržiūrų dažnumas; kuriais nustatomi kriterijai, apibrėžiantys aplinkybes, kuriomis skiriamas tam tikrų paslaugų teikėjų pagrindinis kontaktinis punktas ir pagrindinio kontaktinio punkto funkcijas; kuriais nustatomos buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų pareigos ir jų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygos; kuriais nustatomos bendros kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijų veiklos sąlygos finansų sektoriuje, rašytinio susitarimo, kurį turi pasirašyti finansų priežiūros institucijos, šablonas, visos papildomos priemonės, kurias turi įgyvendinti kolegijos, kai grupės apima įpareigotuosius subjektus ne finansų sektoriuje ir trečiųjų valstybių finansų priežiūros institucijų dalyvavimo sąlygos; kuriais apibrėžiamos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijų veiklos ne finansų sektoriuje bendrosios sąlygos, rašytinio susitarimo, kurį turi pasirašyti ne finansų priežiūros institucijos, šablonas, trečiųjų valstybių ne finansų priežiūros institucijų dalyvavimo sąlygos ir bet kokia papildoma priemonė, kurią turi įgyvendinti kolegijos, kai grupės apima kredito įstaigas arba finansų įstaigas; kuriais apibrėžiami rodikliai, pagal kuriuos būtų klasifikuojamas šios direktyvos pažeidimų sunkumo lygis, ir kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant piniginių sankcijų lygį arba administracinių priemonių taikymą, ir periodinių baudų skyrimo metodika. Komisija tuos techninius reguliavimo standartus turėtų patvirtinti priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) 2024/1620 49 straipsnį;

(129)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji nustatytų statistinių duomenų rinkimo metodiką; nustatytų informacijos apie tikruosius savininkus teikimo centriniam registrui formatą; nustatytų technines specifikacijas ir procedūras, būtinas, kad centriniai registrai galėtų suteikti prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus remiantis teisėtu interesu; nustatytų informacijos pateikimo centralizuotiems automatizuotiems mechanizmams formatą; nustatytų valstybių narių centralizuotų automatizuotų mechanizmų prijungimo prie BARIS technines specifikacijas ir procedūras; nustatytų techninės specifikacijas ir procedūras, būtinas valstybių narių centrinių registrų sujungimui; ir nustatytų technines specifikacijas ir procedūras, būtinas valstybių narių centralizuotų automatizuotų mechanizmų sujungimui. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (30);

(130)

Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji priimtų AMLA parengtus techninius įgyvendinimo standartus, kuriuose būtų nurodyta, kokiu formatu valstybių narių FŽP keičiasi informacija ir kuriuose būtų nurodytas Sąjungos priežiūros institucijų ir jų analogiškų trečiosios valstybės institucijų bendradarbiavimo susitarimų šablonas. Komisija tuos techninius reguliavimo standartus turėtų patvirtinti priimdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) 2024/1620 53 straipsnį;

(131)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Chartijoje, – visų pirma, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą ir laisvės užsiimti verslu;

(132)

moterų ir vyrų lygybė ir įvairovė yra pagrindinės Sąjungos vertybės, kurias ji įsipareigojo skatinti vykdydama visus Sąjungos veiksmus. Nors tose srityse padaryta pažanga, reikia dėti daugiau pastangų, kad priimant sprendimus tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu būtų užtikrintas subalansuotas lyčių atstovavimas. Nedarant poveikio tam, kad pirmiausia taikomi nuopelnais grindžiami kriterijai, skirdamos savo nacionalinių priežiūros valdžios institucijų ir FŽP vadovus, valstybės narės turėtų siekti užtikrinti lyčių pusiausvyrą, įvairovę ir įtrauktį ir, kiek įmanoma, atsižvelgti į jų sankirtas. Valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti subalansuotą ir įtraukų lyčių atstovavimą, be kita ko, atrinkdamos savo atstovus į AMLA bendrąsias valdybas;

(133)

rengdama ataskaitą, kurioje įvertinamas šios direktyvos įgyvendinimas, Komisija turėtų deramai išnagrinėti, ar yra gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Chartijoje;

(134)

Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-37/20 ir C-601/20 WM, Sovim SA / Luxembourg Business Registers (31) panaikino dalinį Direktyvos (ES) 2015/849 30 straipsnio 5 dalies keitimą, atliktą Direktyva (ES) 2018/843, kiek juo valstybių narių reikalauta, kad informaciją apie jų teritorijoje įsteigtų bendrovių ir kitų teisės subjektų tikruosius savininkus visais atvejais galėtų gauti bet kuris plačiosios visuomenės atstovas. Siekiant teisinio aiškumo, svarbu tą nuostatą pakeisti, paaiškinant, kad tik asmenys ar organizacijos turintys teisėtą interesą galėtų gauti tokią informaciją. Ta pati sąlyga turėtų būti taikoma prieigai prie informacijos apie tiesioginių patikos fondų ar panašių juridinių struktūrų tikruosius savininkus. Todėl Direktyva (ES) 2015/849 turėtų būti iš dalies pakeista. To sprendimo poveikis viršija Direktyvos (ES) 2015/849 30 straipsnio 5 dalies ribas ir jis yra panašus nuostatų, kuriomis reglamentuojama prieiga prie juridinių struktūrų informacijos apie tikruosius savininkus, atžvilgiu. Todėl, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos sistemoje būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp pagrindinių teisių apsaugos ir teisėto bendrojo intereso tikslo, pavyzdžiui, Sąjungos finansų sistemos apsaugos nuo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, tikslinga iš dalies pakeisti Direktyvos (ES) 2015/849 31 straipsnio 4 dalį. Valstybėms narėms turėtų būti suteikti vieneri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, kad priimtų įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus tiems pakeitimams perkelti į nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į tai, kad svarbu užtikrinti proporcingą Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad tie pakeitimai būtų perkelti į nacionalinę teisę kuo greičiau, iki to termino pabaigos;

(135)

atsižvelgiant į poreikį skubiai įgyvendinti suderintą požiūrį į prieigą prie centrinių registrų remiantis teisėto intereso įrodymu, atitinkamas nuostatas valstybės narės į nacionalinę teisę turėtų perkelti ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d. Tačiau, kadangi per pradinį naujos prieigos, pagrįstos teisėto intereso pagrindo nurodymu, tvarkos taikymo laikotarpį už centrinius registrus atsakingi subjektai greičiausiai gaus ypač daug prašymų, prieigos suteikimo terminai neturėtų būti taikomi pirmuosius 4 naujosios tvarkos taikymo mėnesius. Ne vėliau kaip 2029 m. liepos 10 d. valstybės narės turėtų sukurti bendrus prieigos punktus, skirtus prieigai prie nekilnojamojo turto registruose saugomos informacijos. Iki tos datos taip pat turėtų būti sujungti centralizuoti automatizuoti mechanizmai, pagal kuriuos galima nustatyti banko ar mokėjimo sąskaitų, vertybinių popierių sąskaitų, kriptoturto sąskaitų ir sąskaitų ir banko seifų turėtojus;

(136)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. sukurti koordinuojamą ir darnų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos mechanizmą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(137)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (32) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(138)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė nuomonę (33),

(139)

todėl Direktyva (ES) 2015/849 turėtų būti panaikinta,