(1)

2016 m. lapkričio 4 d. įsigaliojo 2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (toliau – Paryžiaus susitarimas). Paryžiaus susitarimo šalys sutarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tas įsipareigojimas buvo sustiprintas 2021 m. lapkričio 13 d. pagal UNFCCC priimtu Glazgo klimato paktu, kuriame UNFCCC šalių konferencija, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, pripažino, kad klimato kaitos poveikis bus daug mažesnis, jei temperatūra padidės 1,5 °C, palyginti su 2 °C, ir nusprendė toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C;

(2)

2019 m. Visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitoje Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES) pateikė naujausių mokslinių įrodymų apie visame pasaulyje vykstantį biologinės įvairovės nykimą. 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate dėl 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos – „Gamtos grąžinimas į mūsų gyvenimą“ (toliau – 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija) didinami Sąjungos užmojai, susiję su biologinės įvairovės ir gerai veikiančių ekosistemų apsauga ir atkūrimu. Miškai ir sveiki dirvožemiai yra labai svarbūs biologinei įvairovei, taip pat oro ir vandens valymui, anglies sekvestracijai ir saugojimui, ir tvarių ilgaamžių medienos produktų tiekimui. Miškų pobūdis ir funkcija visoje Sąjungoje labai skiriasi, o tam tikrų rūšių miškai yra labiau pažeidžiami klimato kaitos atžvilgiu dėl tiesioginio poveikio, pavyzdžiui, sausros, dėl temperatūros sukelto miškų nykimo ar sausringumo pokyčių. Miškų naikinimas ir alinimas prisideda prie pasaulinės klimato krizės, nes didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimą, be kita ko, dėl su tuo susijusių miškų gaisrų, taigi visam laikui panaikina anglies dioksido absorbavimo pajėgumus, mažina paveiktų teritorijų atsparumą klimato kaitai ir gerokai sumažina jų biologinę įvairovę.

Dirvožemio organinė anglis ir negyvos medienos anglies kaupikliai, kurių didžioji dalis papildo dirvožemio anglies sankaupas, taip pat yra labai svarbūs daugelyje ataskaitų teikimo kategorijų tiek klimato kaitos, tiek biologinės įvairovės apsaugos požiūriu. 2021 m. liepos 16 d. Komisijos komunikate dėl naujos 2030 m. ES miškų strategijos (toliau – Naujoji 2030 m. ES miškų strategija) ir 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos komunikate dėl ES 2030 m. dirvožemio strategijos – „Naudojimasis geros būklės dirvožemio teikiama nauda žmonėms, maistui, gamtai ir klimatui“ (toliau – ES 2030 m. dirvožemio strategija) pripažintas poreikis saugoti miškus ir dirvožemio ekosistemas Sąjungoje ir gerinti jų kokybę, taip pat skatinti taikyti griežtesnę tvaraus valdymo praktiką, kuri gali padidinti anglies sekvestraciją ir miškų bei dirvožemio atsparumą atsižvelgiant į klimato ir biologinės įvairovės krizes. Durpynai yra didžiausia organinės anglies sankaupa žemėje, o durpynų valdymo ir apsaugos gerinimas yra svarbus aspektas, padedantis švelninti klimato kaitą ir apsaugoti biologinę įvairovę bei dirvožemį nuo erozijos;

(3)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas dėl Europos žaliojo kurso (toliau – Europos žaliasis kursas) yra atspirties taškas, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų pasiektas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas ir tikslas po to užtikrinti neigiamą išmetamų ŠESD kiekį, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (4) 2 straipsnio 1 dalyje. Jis apima visą rinkinį viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje užtikrinti neutralų poveikį klimatui, ir jame išdėstyta nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ta pertvarka taip pat turi lyčių lygybės aspektų ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, negalią turintiems asmenims ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;

(4)

pagrindiniai Europos žaliojo kurso uždaviniai – spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Europos Parlamentas 2020 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso (5) paragino, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m., o 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė (6). Susidūrus su labai skaudžiu COVID-19 pandemijos poveikiu Sąjungos piliečių sveikatai ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir reikšmė dar labiau padidėjo;

(5)

svarbu užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi šio reglamento tikslams pasiekti, būtų įgyvendinamos laikantis tikslo skatinti darnų vystymąsi, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje, atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą ir, kai aktualu, reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (7) 17 straipsnyje;

(6)

2020 m. gruodžio 17 d. UNFCCC sekretoriatui pateiktu atnaujintu pagal nacionalinius įnašus nustatytu įsipareigojimu Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. visos Sąjungos ekonomikos mastu sumažinti grynąjį išmetamų ŠESD kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(7)

priimtu Reglamentu (ES) 2021/1119 Sąjunga teisės aktuose įtvirtino tikslą iki 2050 m. Sąjungoje pasiekti visuose ekonomikos sektoriuose dėl žmogaus veiklos įvairių šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio pusiausvyrą, o vėliau – atitinkamai pasiekti neigiamą išmetamų ŠESD kiekį. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos vidaus tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Tikimasi, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (toliau – LULUCF) sektorių, prisidės prie šio tikslo. Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. kituose sektoriuose būtų dedamos pakankamos klimato kaitos švelninimo pastangos, grynasis absorbuojamo ŠESD kiekis, kuriuo prisidedama prie Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslo, yra ne didesnis kaip 225 mln. tonų CO2 ekvivalentu. Kiek tai susiję su Reglamentu (ES) 2021/1119, Komisija atitinkamu pareiškimu dar kartą patvirtino savo ketinimą pasiūlyti persvarstyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/841 (8), atsižvelgiant į siekį iki 2030 m. padidinti grynąjį absorbuojamą anglies dioksido kiekį iki daugiau kaip 300 mln. tonų CO2 ekvivalentu LULUCF sektoriuje;

(8)

siekiant prisidėti prie didesnio siekio sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį nuo bent 40 % iki bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir užtikrinti, kad LULUCF sektorius tvariai ir nuspėjamai prisidėtų prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, kiekvienai valstybei narei turėtų būti nustatyti privalomi tikslai padidinti grynąjį absorbuojamą ŠESD kiekį LULUCF sektoriuje per laikotarpį nuo 2026 m. iki 2030 m., tokiu būdu nustatant visos Sąjungos 2030 m. lygmeniu 310 mln. tonų CO2 ekvivalentu atitinkantį grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio tikslą. Taikant metodiką, naudojamą nustatant 2030 m. nacionalinius tikslus, turėtų būti atsižvelgiama į atotrūkį nuo Sąjungos tikslo ir vidutinio išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio pagal 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. duomenis, kuriuos kiekviena valstybė narė pateikė 2020 m., ir turėtų būti atspindėti dabartiniai klimato kaitos švelninimo veiklos rezultatai LULUCF sektoriuje ir kiekvienos valstybės narės Sąjungoje tvarkomo žemės ploto dalis, atsižvelgiant į tos valstybės narės gebėjimą pagerinti savo veiklos rezultatus šiame sektoriuje taip taikant žemėtvarkos praktiką arba keičiant žemės naudojimą, kad tai būtų naudinga klimatui ir biologinei įvairovei. Valstybėms narėms viršijus tikslus būtų dar labiau prisidėta prie Sąjungos klimato srities tikslų įgyvendinimo;

(9)

privalomi tikslai dėl didesnio siekio, susijusio su grynuoju išmetamu ir absorbuojamu ŠESD kiekiu, kiekvienai valstybei narei turėtų būti nustatyti taikant linijinę trajektoriją. Trajektorija turėtų prasidėti 2022 m. nuo išmetamo ŠESD kiekio vidurkio, apie kurį valstybė narė pranešė 2021 m., 2022 m. ir 2023 m., ir baigtis 2030 m. tai valstybei narei nustatytu tikslu. Siekiant užtikrinti, kad būtų bendrai pasiektas 2030 m. Sąjungos tikslas, kartu atsižvelgiant į išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio LULUCF sektoriuje kasmetinį svyravimą, tikslinga kiekvienai valstybei narei nustatyti ne tik nacionalinį 2030 m. tikslą, bet ir įsipareigojimą pasiekti tam tikrą grynojo išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio sumą 2026–2029 m. laikotarpiu (toliau – 2026–2029 m. biudžetas);

(10)

Reglamento (ES) 2018/841 6, 7, 8 ir 10 straipsniuose išdėstytos apskaitos taisyklės buvo sukurtos siekiant nustatyti, kokiu mastu LULUCF sektorių klimato kaitos švelninimo rezultatais būtų galima prisidėti prie Sąjungos tikslo iki 2030 m. sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį 40 %, neįskaitant LULUCF sektoriaus. Siekiant supaprastinti to sektoriaus reguliavimo sistemą, dabartinės apskaitos taisyklės neturėtų būti taikomos po 2025 m., o atitiktis valstybių narių nacionaliniams tikslams turėtų būti patikrinta remiantis ŠESD išmetimo ir absorbavimo ataskaitomis. Taip būtų užtikrintas metodinis suderinamumas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (9), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/842 (10) bei nauju grynojo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslu – ne mažiau kaip 55 %, įskaitant LULUCF sektorių;

(11)

2022 m. birželio 16 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo (11), kurioje ji akcentavo, kad reikia imtis atitinkamų priemonių ir reikia skirti ypatingą dėmesį paramai tiems regionams, pramonės šakoms, labai mažoms, mažosiomis ir vidutinėms įmonėms, darbuotojams, namų ūkiams ir vartotojams, kurie susidurs su didžiausiais iššūkiais. Toje rekomendacijoje valstybės narės raginamos apsvarstyti įvairias priemones užimtumo ir asmens statuso pokyčių darbo rinkoje, darbo vietų kūrimo ir verslumo, darbuotojų sveikatos ir saugos, viešųjų pirkimų, mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų, pagrindinių paslaugų ir būsto srityse, taip pat, inter alia, siekiant stiprinti lyčių lygybę, švietimą ir mokymą;

(12)

atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės LULUCF sektoriaus ypatumus, taip pat į tai, kad valstybės narės, siekdamos savo privalomų nacionalinių tikslų, turi pagerinti savo veiklos rezultatus, valstybėms narėms ir toliau turėtų būti suteikta galimybė naudotis daugeliu lankstumo priemonių, įskaitant prekybą perviršiu ir konkrečių su miškais susijusių lankstumo priemonių išplėtimą, kartu išlaikant tų tikslų aplinkosauginį naudingumą;

(13)

siekiant pašalinti neaiškumus, kylančius LULUCF sektoriuje dėl natūralių procesų, 2032 m. valstybės narės, kurios padarė viską, kas įmanoma, siekdamos atsižvelgti į visas joms skirtas Komisijos nuomones, susijusias su šiuo iš dalies keičiančiu reglamentu įtrauktais taisomaisiais veiksmais, turėtų turėti galimybę taikyti alternatyvias nuostatas dėl natūralių trikdžių (abiotinių ir biotinių), tokių kaip gaisrai, kenkėjų protrūkiai, audros ir ekstremalūs potvyniai, su sąlyga, kad jos išnaudojo visas kitas turimas lankstumo priemones, ėmėsi tinkamų priemonių, kad sumažintų savo žemės pažeidžiamumą dėl tokių trikdžių ir kad Sąjungos 2030 m. tikslas, susijęs su LULUCF sektoriumi, buvo pasiektas;

(14)

be to, reikėtų atsižvelgti į išsklaidytą ir ilgalaikį klimato kaitos poveikį, o ne į natūralius trikdžius, kurie iš esmės yra labiau laikini ir geografiškai lokalizuoti. Tokiu būdu taip pat turėtų būti sudaryta galimybė atsižvelgti į ankstesnių valdymo priemonių ankstesnį poveikį, kylantį dėl to, kad keliose valstybėse narėse išskirtinai didelę, lyginant su Sąjungos vidurkiu, jų tvarkomos žemės dalį sudaro organiniai dirvožemiai. Tuo tikslu 2021–2030 m. laikotarpiu pagal VII priedą turimas nepanaudotas kompensuojamasis kiekis turėtų būti skiriamas remiantis atitinkamų valstybių narių Komisijai pateiktais įrodymais, pagrįstais geriausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis ir objektyviais, išmatuojamais ir palyginamais rodikliais, pavyzdžiui, sausringumo rodikliu, kaip tai suprantama Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje (12), kuris apibrėžiamas kaip vidutinio metinio kritulių kiekio ir vidutinės metinės evatranspiracijos santykis. Paskirstymas valstybėms narėms, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, turėtų būti grindžiamas 50 mln. tonų CO2 ekvivalentu turimo kiekio ir bendro tų valstybių narių prašomo kompensuojamojo kiekio santykiu;

(15)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti Reglamento (ES) 2018/841 nuostatas, susijusias su metinio išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio nustatymu valstybėms narėms kiekvienais 2026–2029 m. laikotarpio metais, atliekamu pagal linijinę trajektoriją, kuri baigiasi 2030 m. tikslu, ir nustatyti išsamias taisykles dėl metodikos, skirtos įrodyti ilgalaikį klimato kaitos poveikį, kurio valstybės narės negali kontroliuoti, ir išskirtinai didelės organinių dirvožemių dalies poveikį, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(16)

valdymo taisyklės turėtų būti nustatytos taip, kad būtų skatinami ankstyvieji veiksmai siekiant tarpinio Sąjungos 2030 m. klimato tikslo ir Sąjungos visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumo tikslo, laikantis 2026–2029 m. trajektorijos, nustatytos šiuo iš dalies keičiančiu reglamentu. Reglamente (ES) 2018/842 nustatyti principai turėtų būti taikomi mutatis mutandis, o daugiklis apskaičiuojamas taip: 108 % skirtumo tarp 2026–2029 m. valstybės narės biudžeto ir atitinkamo nurodyto grynojo absorbuojamo kiekio bus pridėta prie tos valstybės narės 2030 m. nurodyto skaičiaus. Be to, Komisijai teikiant pasiūlymus dėl laikotarpio po 2030 m., reikėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės iki 2030 m. sukauptą deficitą;

(17)

Sąjunga ir valstybės narės yra Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (14) (toliau – Orhuso konvencija) šalys. Viešasis tikrinimas ir teisė kreiptis į teismą yra esminiai Sąjungos demokratinių vertybių elementai ir teisinės valstybės apsaugos priemonės;

(18)

norint sudaryti galimybę imtis skubių ir efektyvių veiksmų, kai Komisija nustato, kad valstybė narė nedaro pakankamos pažangos siekdama savo 2030 m. tikslo, atsižvelgiant į trajektoriją, 2026–2029 m. biudžetą ir lankstumo priemones pagal šį reglamentą, turėtų būti taikomas taisomųjų veiksmų mechanizmas, kuriuo būtų padedama tai valstybei narei grįžti prie 2030 m. trajektorijos užtikrinant, kad būtų imtasi papildomų veiksmų siekiant padidinti grynąjį absorbuojamą ŠESD kiekį;

(19)

ŠESD apskaita pagerės daugiau naudojant stebėsenos technologijas ir turint geresnes žinias. Valstybėms narėms, kurios tobulina išmetamo ir absorbuojamo kiekio skaičiavimo metodiką, turėtų būti nustatyta metodinio koregavimo sąvoka. Pavyzdžiui, metodinio koregavimo gali prireikti tokiais atvejais: pakeitus ataskaitų teikimo metodiką, atsiradus naujiems duomenims arba ištaisius statistines klaidas, įtraukus naujus anglies kaupiklius ar dujas, perskaičiavus ankstesnius įverčius remiantis naujais moksliniais įrodymais pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, įtraukus naujus ataskaitų teikimo elementus ir užtikrinus geresnę natūralių trikdžių stebėseną. Siekiant išlaikyti aplinkosauginį naudingumą, tokiems valstybių narių išmetamo ŠESD kiekio apskaitos duomenims turėtų būti taikomas metodinis koregavimas, kad būtų neutralizuotas metodikos pakeitimų poveikis vertinant, ar bendrai pasiektas 2030 m. Sąjungos tikslas;

(20)

Europoje nacionalinė miškų inventorizacija naudojama informacijai teikti miškų ekosistemos paslaugų vertinimų tikslais. Kiekvienos šalies miškų inventorizacijos stebėsenos sistema skiriasi, nes kiekviena šalis turi savo miškų apskaitos sistemą su savo metodika. Naujojoje 2030 m. ES miškų strategijoje pabrėžta, kad visose valstybėse narėse reikia strateginio miškų planavimo, grindžiamo patikima stebėsena ir duomenimis, skaidriu valdymu ir koordinuotais mainais Sąjungos lygmeniu. Tuo tikslu Komisija paskelbė ketinanti pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sukurta Sąjungos masto integruota miškų stebėsenos sistema;

(21)

siekiant iš dalies pakeisti ir papildyti neesmines reglamentų (ES) 2018/841 ir (ES) 2018/1999 nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais Reglamentas (ES) 2018/841 papildomas siekiant nustatyti taisykles dėl operacijų registravimo ir tikslaus atlikimo Sąjungos registre, sukurtame pagal Reglamento (ES) 2018/1999 40 straipsnį, ir kuriais iš dalies keičiama Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 3 dalis, atnaujinant kategorijų sąrašą pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (15). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(22)

2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ išdėstyti įvairūs būdai ir politikos galimybės, kaip pasiekti platesnio užmojo Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą. Jame buvo pabrėžta, kad siekiant neutralizuoti poveikį klimatui reikės gerokai sustiprinti Sąjungos veiksmus visuose ekonomikos sektoriuose. Anglies dioksido absorbentai atlieka esminį vaidmenį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungoje, o prie to visų pirma gali svariai prisidėti žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo sektoriai. Kai Komisija atlieka Reglamento (ES) 2018/841 taikymo vertinimą, kuris yra šiuo iš dalies keičiančiu reglamentu nustatytos peržiūros dalis, ir rengia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, ji turėtų įtraukti, viena vertus, žemės ūkio sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio ir, kita vertus, pasėliuose, pievose ir šlapžemėse išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio dabartines tendencijas ir ateities prognozes, taip pat išnagrinėti reguliavimo galimybes, kuriomis būtų užtikrinta, kad jos atitiktų tikslą visuose ekonomikos sektoriuose užtikrinti ilgalaikį išmetamo ŠESD kiekio mažinimą pagal Sąjungos tikslą užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir tarpinius klimato srities tikslus. Be to, Komisija turėtų moksliškai pagrįstai, patikimai ir skaidriai, taip pat siekdama užtikrinti ilgalaikį miškų atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, ypatingą dėmesį skirti miškų amžiaus struktūros poveikiui, įskaitant atvejus, kai tas poveikis yra susijęs su konkrečiomis karo ar pokario aplinkybėmis.

Atsižvelgdama į kiekvieno sektoriaus teisingo indėlio svarbą ir į tai, kad pereinant prie neutralaus poveikio klimatui reikia pokyčių visose politikos srityse ir bendrų visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangų, kaip pabrėžta Europos žaliajame kurse, Komisija, kai tikslinga, turėtų pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų nustatyta po 2030 m. taikytina sistema;

(23)

tikėtini antropogeniniai pokyčiai, susiję su ŠESD išmetimu ir absorbavimu jūrų ir gėlo vandens aplinkoje, gali būti reikšmingi ir ateityje turėtų skirtis dėl naudojimo pokyčių, pavyzdžiui, dėl planuojamos jūros energijos plėtros, galimo akvakultūros gamybos padidėjimo ir stiprėjančios gamtos apsaugos, būtinos 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslams pasiekti. Šiuo metu tie išmetami ir absorbuojami kiekiai neįtraukti į standartines ataskaitų lenteles, teikiamas UNFCCC. Patvirtinus ataskaitų teikimo metodiką, Komisija, atlikdama šiuo iš dalies keičiančiu reglamentu nustatytą peržiūrą ir remdamasi naujausiais moksliniais tų srautų įrodymais, turėtų turėti galimybę apsvarstyti ataskaitų dėl pažangos, analizės galimybių ir ataskaitų srities išplėtimo apimant jūrų ir gėlųjų vandenų aplinką poveikio teikimą;

(24)

norint ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir siekti, kad vėliau būtų užtikrintas neigiamas išmetamo kiekio balansas, yra itin svarbu, kad absorbuotas ŠESD kiekis Sąjungoje nuolat augtų, kartu užtikrinant absorbavimo pastovumą. Atitinkamais atvejais gali prireikti techninių sprendimų, pavyzdžiui, bioenergijos gamybos surenkant ir saugant anglies dioksidą (angl. BECCS), taip pat gamtos procesais pagrįstų išmetamo CO2 surinkimo ir saugojimo sprendimų. Visų pirma pavieniai ūkininkai, žemės ir miškų savininkai arba miškų valdytojai turi būti skatinami savo žemėje ir miškuose kaupti daugiau anglies, pirmenybę teikiant ekosisteminiams metodams ir biologinei įvairovei palankioms praktikoms, pavyzdžiui, gamtai artimos miškininkystės praktikai, žemės plotų atidėjimui, miškų anglies sankaupų atkūrimui, agrarinės miškininkystės aprėpties plėtrai, anglies sekvestracijai dirvožemyje ir šlapžemių atkūrimui, taip pat kitiems novatoriškiems sprendimams. Tokiomis paskatomis bus skatinamas klimato kaitos švelninimas ir bendras išmetamų ŠESD kiekio mažinimas visuose bioekonomikos sektoriuose, be kita ko, naudojant ilgaamžius iš nukirsto medžio pagamintus produktus ir visiškai laikantis ekologijos principų, skirtų biologinei įvairovei puoselėti ir žiedinei ekonomikai skatinti. Atliekant šiuo iš dalies keičiančiu reglamentu nustatytą peržiūrą, turėtų būti galima apsvarstyti galimybę dėl tvarių anglies dioksido saugojimo produktų įtraukimo į Reglamento (ES) 2018/841 taikymo sritį proceso nustatymo, užtikrinant suderinamumą su kitais Sąjungos aplinkos tikslais ir IPCC gairėmis;

(25)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu teikti finansinę paramą žemės ir miškų savininkams ar valdytojams, kad būtų pasiekti šiuo iš dalies keičiančiu reglamentu nustatyti tikslai, Komisija, vertindama pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 pateiktų naujausių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujintus projektus, turėtų užtikrinti, kad finansinė parama, įskaitant atitinkamą dalį pajamų, gautų iš ES ATLPS leidimų pardavimo aukcionuose pagal Direktyvą 2003/87/EB ir naudojamų LULUCF, būtų skirta politikai ir priemonėms, specialiai pritaikytoms šiame iš dalies keičiančiame reglamente nustatytiems valstybių narių biudžetams ir tikslams pasiekti. Savo vertinime Komisija turėtų ypatingą dėmesį skirti ekosisteminių metodų skatinimui ir poreikiui užtikrinti papildomo ŠESD absorbavimo pastovumą, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus;

(26)

nustatant 2030 m. Sąjungos tikslą remiamasi už 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. valstybių narių pateiktais apskaitos duomenimis. Labai svarbu, kad pateikti apskaitos duomenys būtų patikimi. Todėl reikėtų patikrinti valstybių narių taikomas metodikas, jeigu grynasis absorbuojamas ŠESD kiekis 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. gerokai sumažėjo. Laikantis skaidrumo principo ir siekiant padidinti pasitikėjimą ataskaitų teikimo pažanga, tų patikrinimų rezultatai turėtų būti skelbiami viešai. Remdamasi tais patikrinimais, Komisija, kai tinkama, turėtų pateikti pasiūlymus, kuriais būtų užtikrinta, kad Sąjunga ir toliau siektų savo grynojo 310 mln. tonų absorbuojamo kiekio tikslo;

(27)

siekiant nustatyti valstybių narių trajektoriją laikotarpiui nuo 2026 iki 2029 m., Komisija turėtų atlikti išsamią peržiūrą, kad patikrintų 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. ŠESD apskaitos duomenis. Tuo tikslu 2025 m. turėtų būti atlikta išsami peržiūra, papildanti išsamias peržiūras, kurias Komisija atliks 2027 m. ir 2032 m. pagal Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnį;

(28)

Reglamento (ES) 2018/841 II priede nurodytos kiekvienos valstybės narės medžių lajos dangos vertės turėtų būti suderintos su UNFCCC praneštomis vertėmis arba su numatomais tų verčių atnaujinimais;

(29)

šiuo iš dalies keičiančiu reglamentu nustačius ataskaitomis pagrįstus tikslus, ŠESD išmetimą ir absorbavimą būtina įvertinti tiksliau. Be to, pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, Naująją 2030 m. ES miškų strategiją, ES 2030 m. dirvožemio strategiją, 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą dėl tvarių anglies dioksido ciklų, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 (16) ir 2021 m. vasario 24 d. Komisijos komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ bus reikalaujama griežtesnės žemės stebėsenos, taip padedant apsaugoti ir sustiprinti anglies dioksido absorbavimo gamtoje atsparumą visoje Sąjungoje. Išmetamo ir absorbuojamo kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimas turi būti patobulinti, kai taikytina, naudojant pažangias technologijas, prieinamas pagal Sąjungos programas, pvz., „Copernicus“, ir skaitmeninius duomenis, surinktus pagal bendrą žemės ūkio politiką, taikant dvejopą pertvarką, pagrįstą žaliosiomis ir skaitmeninėmis inovacijomis;

(30)

siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms turėti geografiniu požiūriu tikslią informaciją, pagal kurią būtų galima nustatyti prioritetines teritorijas, kurios gali prisidėti prie klimato politikos veiksmų, turėtų būti nustatytos kartografavimo ir stebėsenos nuostatos, susijusios tiek su lauko, tiek su nuotoliniu stebėjimu. Bendrai gerinant stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, taip pat turėtų būti siekiama suderinti ir patobulinti veiklos ir išmetamų ŠESD faktorių duomenų bazes, kad būtų galima pagerinti ŠESD apskaitą;

(31)

kadangi šio reglamento tikslų, visų pirma, atsižvelgiant į Reglamentą (ES) 2021/1119, patikslinti su LULUCF sektoriumi susijusius valstybių narių įsipareigojimus, kuriais padedama siekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir pasiekti Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą 2021–2030 m. laikotarpiu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(32)

todėl reglamentai (ES) 2018/841 ir (ES) 2018/1999 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,