Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32022R2258

    Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/2258 2022 m. rugsėjo 9 d. kuriuo dėl žuvininkystės produktų, kiaušinių ir tam tikrų labai rafinuotų produktų iš dalies keičiamas ir ištaisomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, III priedas ir dėl tam tikrų dvigeldžių moliuskų iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624 (Tekstas svarbus EEE)

    C/2022/4999

    OL L 299, 2022 11 18, p. 5–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2022/2258/oj

    2022 11 18   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 299/5


    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/2258

    2022 m. rugsėjo 9 d.

    kuriuo dėl žuvininkystės produktų, kiaušinių ir tam tikrų labai rafinuotų produktų iš dalies keičiamas ir ištaisomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, III priedas ir dėl tam tikrų dvigeldžių moliuskų iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (1), ypač į jo 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d, e ir g punktus,

    atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (2), ypač į jo 18 straipsnio 7 dalies g punktą,

    kadangi:

    (1)

    Reglamentu (EB) Nr. 853/2004 nustatyti konkretūs gyvūninių maisto produktų higienos reikalavimai maisto tvarkymo subjektams;

    (2)

    Reglamente (EB) Nr. 853/2004 leista skersti paukščius ūkyje laikantis tam tikrų reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad kartu su paskerstais gyvūnais būtų pateiktas sertifikatas pagal Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/2235 (3) nustatytą pavyzdį. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priede daroma nuoroda ne į tą sertifikatą, todėl ta nuoroda turėtų būti ištaisyta;

    (3)

    Reglamente (ES) 2017/625 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2021/1756 (4), galimybė nukrypti nuo reikalavimo klasifikuoti auginimo ir natūralaus valymosi vietas išplėsta, apimant visus dygiaodžius, nefiltruojančius maitinamosios terpės, o ne tik holoturijas (lot. Holothuroidea). Todėl Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio IX ir X skyriai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į tą galimybę;

    (4)

    be to, Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priede nustatyti žuvininkystės produktams taikomi temperatūros reikalavimai ir vežimo sąlygos. Jame nustatyta, inter alia, kad žuvininkystės produktai turi būti vežami ledo tirpimo temperatūroje, jeigu atšaldyti, arba – 18 °C temperatūroje, jeigu užšaldyti. Šiuo metu esama naujų vežimo metodų, kuriuos taikant žuvų temperatūra sumažinama, kad būtų intervale nuo žuvies pradinės užšalimo temperatūros iki apie 1 °C–2 °C žemesnės temperatūros, ir galima vežti žuvis dėžėse be ledo; toks metodas taip pat yra intensyvus atšaldymas (angl. superchilling). Šie nauji metodai turėtų būti numatyti Reglamente (EB) Nr. 853/2004 ir juos taikyti leidžiama atsižvelgiant į 2021 m. sausio 28 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinę nuomonę dėl intensyvaus atšaldymo metodo naudojimo vežant šviežius žuvininkystės produktus (5);

    (5)

    pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio III skyriaus A dalį švieži žuvininkystės produktai turi būti laikomi tinkamuose įrenginiuose su ledu, ir ledo pakartotinai dedama taip dažnai, kiek yra būtina. Be to, neišdarinėtus ir išdarinėtus šviežius žuvininkystės produktus galima vežti ir laikyti atvėsintame vandenyje iki jie atgabenami į pirmąją sausumoje esančią įmonę, vykdančią bet kurią veiklą, išskyrus vežimą ar rūšiavimą;

    (6)

    žuvininkystės produktų sektoriuje veikiantys maisto tvarkymo subjektai paprašė, kad Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedas būtų iš dalies pakeistas, leidžiant vežti neišdarinėtus ir išdarinėtus šviežius žuvininkystės produktus atvėsintame vandenyje ir po to, kai jie atgabenti į pirmąją sausumoje esančią įmonę. Taip jie turėtų būti vežami specialiose talpyklose – kubiluose (angl. tubs) – trisluoksnio polietileno dėžėse, pripildytose vandens ir ledo;

    (7)

    2020 m. kovo 19 d. EFSA priėmė mokslinę nuomonę dėl šviežiems žuvininkystės produktams vežti ir laikyti skirtų kubilų naudojimo (6). Toje nuomonėje EFSA padarė išvadą, kad tai, ar švieži žuvininkystės produktai laikomi ir vežami pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio III skyriaus A dalyje nustatytus reikalavimus, ar naudojant kubilus, reikšmingo skirtumo visuomenės sveikatai nesudaro, ir pateikė rekomendacijų dėl tokių kubilų naudojimo. Todėl Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų galima naudoti kubilus vežant neišdarinėtus ir išdarinėtus šviežius žuvininkystės produktus vandenyje su ledu po to, kai jie atgabenti į pirmąją sausumoje esančią įmonę, vykdančią bet kurią veiklą, išskyrus vežimą ar rūšiavimą;

    (8)

    Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio VIII skyriuje nustatyti išsamūs žuvininkystės produktų vežimo reikalavimai. Visų pirma, vežami švieži žuvininkystės produktai turi būti laikomi temperatūroje, artimoje ledo tirpimo temperatūrai, o vežant užšaldytus žuvininkystės produktus visose produkto dalyse turi būti palaikoma ne aukštesnė kaip – 18 °C temperatūra; ji gali trumpam pakilti, bet ne daugiau kaip 3 °C;

    (9)

    2020 m. gruodžio 10 d. EFSA priėmė mokslinę nuomonę dėl intensyvaus atšaldymo metodo naudojimo vežant šviežius žuvininkystės produktus (7). Toje nuomonėje EFSA palygino intensyviai atšaldytų šviežių žuvininkystės produktų, laikomų dėžėse be ledo, ir produktų, laikomų pagal šiuo metu leidžiamą praktiką dėžėse su ledu, temperatūrą. EFSA padarė išvadą, kad, esant tinkamoms sąlygoms, tai, ar palaikoma įprasta vežamų produktų temperatūra, ar taikomi intensyvaus atšaldymo metodai, skirtumo visuomenės sveikatai nesudaro. Kalbant apie analizės metodus, kuriais galima nustatyti, ar žuvys, kurios buvo užšaldytos, yra pateikiamos prekybai kaip intensyviai atšaldytos žuvys, EFSA nurodė penkis metodus, kuriuos būtų galima laikyti tinkamais. Todėl turėtų būti leidžiama tam tikromis sąlygomis taikyti intensyvaus atšaldymo metodą vežant šviežius žuvininkystės produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio VIII skyriaus 1 punkte;

    (10)

    Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo X skirsnio I skyriuje nustatyti kiaušinių gamybos higienos reikalavimai. Pagrindinis patogenas, keliantis didelę per kiaušinius plintančių ligų grėsmę Sąjungoje, yra Salmonella enteritidis, o jo augimą kiaušiniuose teigiamai veikia temperatūra laikant ir vežant kiaušinius. Kadangi daugelyje valstybių narių nėra nustatyta reikalavimų dėl laiko ir temperatūros sąlygų laikant ir vežant kiaušinius, svarbu, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 (8) 2 straipsnio 2 dalies r punkte apibrėžtas „minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti terminas“ dėl kiaušinių būtų nustatytas Reglamente (EB) Nr. 853/2004, taigi būtų sudarytas vienodas pagrindas, kad galutiniai vartotojai gebėtų priimti pagrįstus sprendimus ir saugiausiai vartoti maisto produktus. 2014 m. liepos 10 d. EFSA nuomonėje dėl su valgomaisiais kiaušiniais susijusios rizikos visuomenės sveikatai dėl gedimo ir patogenų vystymosi (9) padaryta išvada, kad vištų (lot. Gallus gallus) dedamų kiaušinių minimalus tinkamumo vartoti terminas turėtų būti ne ilgesnis kaip 28 dienos, nes dėl bet kokio šių kiaušinių laikymo trukmės pailginimo iki daugiau kaip 28 dienų didėja santykinė susirgimo rizika. Dabartinis Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo X skirsnio I skyriuje nustatytas reikalavimas, kad kiaušiniai turi būti pristatyti vartotojui ne vėliau kaip per 21 dieną nuo kiaušinių padėjimo, yra prekybos standartas, turintis nedidelį poveikį kiaušinių saugumui, tačiau prisidedantis prie maisto švaistymo mažmeninės prekybos lygmeniu. Šį laikotarpį pailginus nuo 21 dienos iki 28 dienų, šis maisto švaistymas, ypač vištų (lot. Gallus gallus) dedamų kiaušinių, nes šie kiaušiniai būtų pašalinami iš prekybos tuo pat metu, kai baigiasi jų minimalus tinkamumo vartoti terminas;

    (11)

    Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XVI skirsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai dėl tam tikrų labai rafinuotų produktų, skirtų maistui, gamybos, kai tam tikru žaliavų apdorojimo būdu panaikinamas bet koks pavojus visuomenės ar gyvūnų sveikatai. Tam tikri riebalų produktai, kaip antai iš lanolino gaunami cholesterolis ir vitaminas D3, taip pat yra specialiai apdorojami panaikinant tokią riziką, todėl jie turėtų būti laikomi labai rafinuotais produktais;

    (12)

    kvapiosios medžiagos maiste naudojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1334/2008 (10). Jų gamybos procesas apima sudėtingą fizinį, fermentinį ar mikrobiologinį procesą, kuriuo, remiantis turimais moksliniais įrodymais, panaikinamas bet koks pavojus visuomenės arba gyvūnų sveikatai. Todėl iš gyvūninių produktų gautos kvapiosios medžiagos turėtų būti laikomos labai rafinuotais produktais;

    (13)

    todėl Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

    (14)

    Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/624 (11) nustatytos konkrečios taisyklės dėl Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos oficialios kontrolės vykdymo. Konkrečiau, to deleguotojo reglamento 1 straipsnio v punktas ir 11 straipsnis apima taisykles dėl nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 6 dalies nukrypti leidžiančių nuostatų dėl šukučių (lot. Pectinidae), jūrinių pilvakojų moliuskų ir holoturijų (lot. Holothuroidea) auginimo ir natūralaus valymosi vietų klasifikavimo. Reglamento (ES) 2017/625 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2021/1756, 18 straipsniu galimybė nukrypti nuo reikalavimo klasifikuoti auginimo ir natūralaus valymosi vietas išplėsta, apimant visus dygiaodžius, nefiltruojančius maitinamosios terpės, o ne tik holoturijas (lot. Holothuroidea). Taigi, Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad nebūtų reikalaujama klasifikuoti auginimo ir natūralaus valymosi vietų renkant dygiaodžius, kurie nefiltruoja maitinamosios terpės;

    (15)

    Reglamentas (EB) Nr. 853/2004 ir Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624 turėtų būti iš dalies pakeisti vienu deleguotuoju reglamentu, nes keli numatomi jų pakeitimai yra susiję su Reglamento (ES) 2017/625 pakeitimais, neseniai padarytais Reglamentu (ES) 2021/1756. Be to, numatomas atlikti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 pakeitimas dėl dygiaodžių yra papildomo pobūdžio – tai tik suderinimas su Reglamento (ES) 2017/625 daliniu pakeitimu, atliktu Reglamentu (ES) 2021/1756. Taip pat, siekiant Sąjungos taisyklių nuoseklumo, daromų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 ir Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 pakeitimų įsigaliojimo data turėtų būti ta pati;

    (16)

    todėl Reglamentas (EB) Nr. 853/2004 ir Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Reglamento (EB) Nr. 853/2004 pakeitimai ir ištaisymas

    Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedas iš dalies keičiamas ir ištaisomas pagal šio reglamento priedą.

    2 straipsnis

    Deleguotojo reglamento (ES) 2019/624 pakeitimai

    Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624 iš dalies keičiamas taip:

    1)

    1 straipsnio a punkto v papunktis pakeičiamas taip:

    „v)

    nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 6 dalies nukrypti leidžiančias nuostatas dėl šukučių (Pectinidae), jūrinių pilvakojų moliuskų ir dygiaodžių auginimo ir natūralaus valymosi vietų klasifikavimo;“

    2)

    11 straipsnis pakeičiamas taip:

    „11 straipsnis

    Šukučių ( Pectinidae ), jūrinių pilvakojų moliuskų bei dygiaodžių, nefiltruojančių maitinamosios terpės, surinktų auginimo teritorijose, kurios nėra klasifikuojamos pagal Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 6 dalį, oficiali kontrolė

    Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/625 18 straipsnio 6 dalies, šukučių (Pectinidae), jūrinių pilvakojų moliuskų ir dygiaodžių, nefiltruojančių maitinamosios terpės, auginimo ir natūralaus valymosi teritorijų klasifikuoti nereikia, kai kompetentingos institucijos vykdo šių gyvūnų oficialią kontrolę žuvų aukcionuose, išsiuntimo centruose ir perdirbimo įmonėse.

    Vykdant tokią oficialią kontrolę tikrinama, ar laikomasi:

    a)

    Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriuje nustatytų gyvų dvigeldžių moliuskų sveikatos standartų;

    b)

    to skirsnio IX skyriuje nustatytų konkrečių reikalavimų dėl šukučių (Pectinidae), jūrinių pilvakojų moliuskų ir dygiaodžių, nefiltruojančių maitinamosios terpės, surinktų iš konkrečiai kategorijai nepriskirtų auginimo teritorijų.“

    3 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2022 m. rugsėjo 9 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkė

    Ursula VON DER LEYEN


    (1)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

    (2)  OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

    (3)  2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2235, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/429 ir (ES) 2017/625 taikymo taisyklės, susijusios su tam tikrų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų įvežimo į Sąjungą ir vežimo joje veterinarijos sertifikatų pavyzdžiais, oficialių sertifikatų pavyzdžiais ir veterinarijos arba oficialių sertifikatų pavyzdžiais ir su tais sertifikatais susijusiu oficialiu sertifikavimu, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 599/2004, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 636/2014 ir (ES) 2019/628, Direktyva 98/68/EB ir sprendimai 2000/572/EB, 2003/779/EB ir 2007/240/EB (OL L 442, 2020 12 30, p. 1).

    (4)  2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1756, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2017/625 nuostatos dėl iš trečiųjų šalių į Sąjungą eksportuojamų gyvūnų ir gyvūninių produktų oficialios kontrolės, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi draudimo tam tikrais atvejais naudoti antimikrobines medžiagas, ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatos dėl tiesiogiai tiekiamos naminių paukščių ir kiškiažvėrių mėsos (OL L 357, 2021 10 8, p. 27).

    (5)  EFSA Journal 2021; 19(1):6378.

    (6)  EFSA Journal 2020; 18(4):6091.

    (7)  EFSA Journal 2021; 19(1):6378.

    (8)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).

    (9)  EFSA Journal 2014; 12(7):3782.

    (10)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL L 354, 2008 12 31, p. 34).

    (11)  2019 m. vasario 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624 dėl konkrečių taisyklių, taikomų vykdant oficialią mėsos gamybos ir gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo bei natūralaus valymosi vietų kontrolę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 (OL L 131, 2019 5 17, p. 1).


    PRIEDAS

    Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedas iš dalies keičiamas ir ištaisomas taip:

    1)

    II skirsnio VI skyriaus 7 punktas pakeičiamas taip:

    „7.

    Be maisto grandinės informacijos, kuri turi būti pateikta pagal šio reglamento II priedo III skirsnį, kartu su paskerstu gyvūnu į skerdyklą arba pjaustymo cechą turi būti vežamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 IV priedo 2 skyriuje nustatytas veterinarijos sertifikatas arba jis turi būti išsiunčiamas iš anksto bet kokia forma.“;

    2)

    VII skirsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    IX skyrius pakeičiamas taip:

    „IX SKYRIUS:   SPECIALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ŠUKUTĖMS, JŪRINIAMS PILVAKOJAMS MOLIUSKAMS IR DYGIAODŽIAMS, NEFILTRUOJANTIEMS MAITINAMOSIOS TERPĖS, SURINKTIEMS KONKREČIAI KATEGORIJAI NEPRISKIRTOSE AUGINIMO TERITORIJOSE

    Maisto tvarkymo subjektai, renkantys šukutes, jūrinius pilvakojus moliuskus ir dygiaodžius, nefiltruojančius maitinamosios terpės, konkrečiai kategorijai nepriskirtose auginimo teritorijose arba tvarkantys tokias šukutes ir (arba) tokius jūrinius pilvakojus moliuskus, ir (arba) dygiaodžius, privalo laikytis šių reikalavimų:

    1.

    Šukutės, jūriniai pilvakojai moliuskai ir dygiaodžiai, nefiltruojantys maitinamosios terpės, gali būti pateikiami rinkai tik jeigu jie renkami ir tvarkomi pagal II skyriaus B dalį ir atitinka V skyriuje nustatytus standartus, kaip matyti iš maisto tvarkymo subjektų, vykdančių žuvų aukcioną, siuntimo centro ar perdirbimo įmonės savikontrolės sistemos.

    2.

    Papildant 1 punktą, jeigu kompetentinga institucija, prireikus bendradarbiaudama su maisto tvarkymo subjektais, žvejybos rajonus gali priskirti tam tikrai kategorijai remdamasi oficialios stebėsenos programų duomenimis, II skyriaus A dalies nuostatos analogiškai taikomos ir šukutėms.

    3.

    Šukutes, jūrinius pilvakojus moliuskus ir dygiaodžius, nefiltruojančius maitinamosios terpės, galima pateikti rinkai ir žmonėms vartoti tik pardavus žuvų aukcione, per siuntimo centrą arba perdirbimo įmonę. Minėtas įmones valdantys maisto tvarkymo subjektai, tvarkydami šukutes ir (arba) tokius jūrinius pilvakojus moliuskus, ir (arba) dygiaodžius, apie tai privalo pranešti kompetentingai institucijai ir, jei tai yra siuntimo centrai, laikytis atitinkamų III ir IV skyrių reikalavimų.

    4.

    Šukutes, jūrinius pilvakojus moliuskus ir dygiaodžius, nefiltruojančius maitinamosios terpės, tvarkantys maisto tvarkymo subjektai privalo laikytis šių reikalavimų:

    a)

    kai taikoma, I skyriaus 3–7 punktuose nustatytų dokumentams keliamų reikalavimų. Šiuo atveju registravimo dokumente turi būti aiškiai nurodoma auginimo teritorijos vieta, nurodant sistemą, kuri taikyta koordinatėms aprašyti, kurioje buvo surinktos gyvos šukutės ir (arba) gyvi jūriniai pilvakojai moliuskai, ir (arba) gyvi dygiaodžiai, arba

    b)

    VI skyriaus 2 punkto reikalavimų dėl mažmeninei prekybai išsiųstų visų gyvų šukučių, gyvų jūrinių pilvakojų moliuskų ir gyvų dygiaodžių pakuočių uždarymo ir VII skyriaus reikalavimų dėl identifikavimo ženklo ir ženklinimo.“;

    b)

    X skyriuje, gyvų dvigeldžių moliuskų, gyvų dygiaodžių, gyvų gaubtagyvių ir gyvų jūrinių pilvakojų moliuskų registravimo dokumento pavyzdyje aiškinamosios pastabos iš dalies keičiamos taip:

    i)

    I.3 langelio turinys pakeičiamas taip:

    Tiekėjas

    Nurodyti kilmės įmonės pavadinimą ir adresą (gatvė, miestas ir regiono/provincijos/valstijos pavadinimas), šalį ir ISO šalies kodą. Jei tai auginimo teritorijos, nurodyti teritoriją, kuriai kompetentingos institucijos suteikė leidimą. Jei tai gyvos šukutės, jūriniai pilvakojai moliuskai arba dygiaodžiai, nurodyti surinkimo vietą.

    Jei taikoma, taip pat nurodyti įmonės registracijos arba patvirtinimo numerį. Nurodyti veiklą (surinkėjas, valymo centras, siuntimo centras, aukciono salė arba tarpininkavimo veikla).

    Jei gyvų dvigeldžių moliuskų siunta siunčiama iš valymo centro/siuntimo centro arba, jei tai šukutės, jūriniai pilvakojai moliuskai ir dygiaodžiai, nefiltruojantys maitinamosios terpės, surinkti konkrečiai kategorijai nepriskirtose auginimo teritorijose, iš žuvų aukciono, nurodyti valymo centro/siuntimo centro arba žuvų aukciono patvirtinimo numerį ir adresą.“;

    ii)

    I.7 langelio turinys pakeičiamas taip:

    Iš valymo centro/siuntimo centro arba žuvų aukciono

    Jei gyvų dvigeldžių moliuskų siunta siunčiama iš valymo centro/siuntimo centro arba, jei tai šukutės, jūriniai pilvakojai moliuskai ir dygiaodžiai, nefiltruojantys maitinamosios terpės, surinkti konkrečiai kategorijai nepriskirtose auginimo teritorijose, iš aukciono salės, nurodyti valymo centro/siuntimo centro arba aukciono salės patvirtinimo numerį ir adresą.

    Jei siunčiama iš valymo centro – valymo trukmė ir partijos įvežimo į valymo centrą ir išvežimo iš jo datos. Netinkamą įrašą išbraukti.“;

    3)

    VIII skirsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    Įvadinės dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

    „1.

    Šis skirsnis netaikomas dvigeldžiams moliuskams, dygiaodžiams, gaubtagyviams ir jūriniams pilvakojams moliuskams, jeigu pateikiant rinkai jie dar gyvi. Išskyrus I ir II skyrius, šis skirsnis taikomas pirmiau minėtiems gyvūnams, jeigu rinkai jie pateikiami negyvi – šiuo atveju jie turi būti gauti laikantis VII skirsnio reikalavimų.

    Šiame skirsnyje „intensyvus atšaldymas“ (angl. superchilling) reiškia procesą, kuriuo šviežio žuvininkystės produkto temperatūra sumažinama, kad būtų intervale nuo žuvies pradinės užšalimo temperatūros iki apie 1–2 °C žemesnės temperatūros.

    Šis skirsnis taikomas atšildytiems neperdirbtiems žuvininkystės produktams ir šviežiems žuvininkystės produktams, į kuriuos, remiantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais, pridėta maisto priedų.“;

    b)

    III skyriaus A punktas pakeičiamas taip:

    „A.

    ŠVIEŽIŲ ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ REIKALAVIMAI

    1.

    Neišdarinėtus ir išdarinėtus šviežius žuvininkystės produktus galima laivuose vežti ir laikyti atvėsintame vandenyje. Minėtus produktus galima toliau vežti atvėsintame vandenyje ir po iškrovimo į krantą, taip pat vežti iš akvakultūros įmonių, iki jie atgabenami į sausumoje esančią įmonę, vykdančią bet kurią veiklą, išskyrus vežimą arba rūšiavimą. Kai naudojamos trisluoksnio polietileno talpyklos, pripildytos vandens ir ledo, neišdarinėti ir išdarinėti švieži žuvininkystės produktai gali būti vežami po to, kai buvo atgabenti į sausumoje esančią įmonę, vykdančią bet kurią veiklą, išskyrus vežimą, jeigu laikomasi VIII skyriaus 1 dalies a punkto reikalavimų.

    2.

    Jeigu į sausumoje esančią įmonę atgabenti atšaldyti, nesupakuoti produktai nėra nedelsiant paskirstomi, išsiunčiami, paruošiami ar perdirbami, jie turi būti laikomi tinkamuose įrenginiuose su ledu, arba, jei tai neišdarinėti ar išdarinėti švieži žuvininkystės produktai, jie gali būti laikomi trisluoksnio polietileno talpyklose, pagamintose iš izoliacinės medžiagos, pripildytose vandens ir ledo.

    3.

    Ledo pakartotinai dedama taip dažnai, kiek yra būtina. Kai naudojamos trisluoksnio polietileno talpyklos, pripildytos vandens ir ledo, jos turi būti švarios ir nepažeistos. Vandens temperatūra turi būti kuo artimesnė 0 °C ir jis turi dengti visas žuvis. Visą vandens paviršių talpyklose turi dengti ledas, užtikrinant, kad visos žuvys būtų po ledo sluoksniu.

    4.

    Supakuoti švieži žuvininkystės produktai turi būti atšaldomi iki temperatūros, artimos ledo tirpimo temperatūrai.

    5.

    Tokios operacijos kaip galvų pašalinimas ir skrodimas turi būti atliekamos laikantis higienos reikalavimų. Jei skrodimas įmanomas techniniu ir komerciniu požiūriu, jis turi būti atliekamas kuo greičiau po produktų sugavimo arba jų iškrovimo į krantą. Po šių operacijų produktai nedelsiant turi būti kruopščiai nuplaunami.

    6.

    Tokios operacijos kaip filė gamyba ir supjaustymas turi būti atliekamos taip, kad filė ir griežinėliai nebūtų užteršiami ar sugadinami. Filė ir griežinėliai neturi būti ant darbo stalų ilgiau nei reikia jiems paruošti. Filė ir griežinėliai turi būti įvyniojami ir, jeigu reikia, supakuojami ir, juos paruošus, turi būti kuo greičiau atšaldomi.

    7.

    Talpyklos, kuriose nesupakuoti paruošti švieži žuvininkystės produktai išsiunčiami arba laikomi su ledu, turi būti tokios, kad ištirpusio ledo vanduo būtų pašalinamas ir nebesiliestų su žuvininkystės produktais.“

    c)

    VIII skyriaus 1 punktas pakeičiamas taip:

    „1.

    Vežami žuvininkystės produktai turi būti laikomi nustatytoje temperatūroje. Ypač:

    a)

    švieži žuvininkystės produktai, atšildyti neperdirbti žuvininkystės produktai ir iš vėžiagyvių bei moliuskų gauti išvirti ir atšaldyti produktai turi būti laikomi temperatūroje, artimoje ledo tirpimo temperatūrai. Kai neišdarinėtiems ir išdarinėtiems šviežiems žuvininkystės produktams vežti naudojamos trisluoksnio polietileno talpyklos, pripildytos vandens ir ledo, ledo turi būti visą laiką produktus laikant ir (arba) vežant, ir tai daroma kontroliuojant temperatūrą. Neišdarinėti ir išdarinėti švieži žuvininkystės produktai, laikomi trisluoksnio polietileno talpyklose su vandeniu ir ledu, negali būti vežami ir laikomi ilgiau kaip 3 dienas.

    b)

    Vežami užšaldyti žuvininkystės produktai, išskyrus neišdarinėtas iš pradžių sūryme užšaldytas žuvis, skirtas konservuotam maistui gaminti, turi būti laikomi tolygioje temperatūroje, kad visų produkto dalių temperatūra būtų ne aukštesnė kaip – 18 °C; temperatūra trumpam gali pakilti ne daugiau kaip 3 °C.

    c)

    Jeigu švieži žuvininkystės produktai vežami naudojant intensyvaus atšaldymo procesą, vežimas dėžėse be ledo yra leidžiamas su sąlyga, kad ant tų dėžių būtų aiškiai nurodyta, kad jose vežami intensyviai atšaldyti žuvininkystės produktai. Vežant intensyviai atšaldytus žuvininkystės produktus turi būti laikomasi reikalavimų dėl temperatūros, kad produkto vidaus temperatūra būtų intervale tarp – 0,5 ir – 2 °C. Intensyviai atšaldyti žuvininkystės produktai negali būti vežami ir laikomi ilgiau kaip 5 dienas.“;

    4)

    X skirsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    I skyriaus 3 punktas pakeičiamas taip:

    „3.

    Kiaušiniai vartotojui turi būti pristatomi per ne ilgesnį nei 28 dienų nuo kiaušinio padėjimo laikotarpį.“;

    b)

    I skyrius papildomas 4 punktu:

    „4.

    Vištų (lot. Gallus gallus) padėtų kiaušinių minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti terminas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies r punkte, yra ne ilgesnis kaip 28 dienos po kiaušinio padėjimo. Kai nurodomas kiaušinių sudėjimo laikotarpis, ši data nustatoma skaičiuojant nuo pirmosios to laikotarpio dienos.“;

    5)

    XVI skirsnis pakeičiamas taip:

    „XVI SKIRSNIS:   LABAI RAFINUOTI PRODUKTAI

    1.

    Maisto tvarkymo subjektai, gaminantys toliau išvardytus labai rafinuotus gyvūninius produktus, turi užtikrinti, kad atliekamu žaliavų apdorojimu būtų panaikintas bet koks pavojus gyvūnų ar visuomenės sveikatai:

    a)

    chondroitino sulfatą,

    b)

    hialurono rūgštį,

    c)

    kitus hidrolizuotus kremzlių produktus,

    d)

    chitozaną,

    e)

    gliukozaminą,

    f)

    šliužo fermentą,

    g)

    žuvų želatiną,

    h)

    aminorūgštis, kurios yra leidžiamos naudoti kaip maisto priedai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 (*1),

    i)

    kvapiąsias medžiagas, kurios yra leidžiamos naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1334/2008 (*2),

    j)

    riebalų produktus.

    2.

    1 dalyje nurodytų labai rafinuotų produktų gamybai naudojamos žaliavos turi būti gautos iš:

    a)

    skerdykloje paskerstų gyvūnų, kurių mėsa patikrinus prieš skerdimą ir po skerdimo pripažinta tinkama maistui, įskaitant jų plunksnas, arba

    b)

    žuvininkystės produktų, atitinkančių VIII skirsnio nuostatas, arba

    c)

    lydytų gyvūnų taukų ir spirgų, atitinkančių XII skirsnio nuostatas, arba vilnos, jie tie produktai pateikiami apdoroti pagal vieną iš šių procesų:

    (1)

    peresterinimą arba hidrolizę, trunkančius bent 20 minučių ne mažesnėje kaip 200 °C temperatūroje, veikiant atitinkamu reikiamo dydžio slėgiu (glicerolis, riebalų rūgštys ir esteriai);

    (2)

    muilinimą naudojant 12 M NaOH:

    partijomis 95 °C temperatūroje tris valandas, arba

    ištisiniu procesu 140 °C temperatūroje esant 2 barų (2 000 hPa) slėgiui aštuonias minutes, arba

    (3)

    hidrinimą 160 °C temperatūroje esant 12 barų (12 000 hPa) slėgiui 20 minučių.

    Žmonių plaukai negali būti naudojami kaip šaltinis aminorūgštims gaminti.

    (*1)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16)."

    (*2)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų (OL L 354, 2008 12 31, p. 34).“"


    (*1)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16).

    (*2)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų (OL L 354, 2008 12 31, p. 34).““


    Top