PRIEDAS

I.   ĮVADAS

Reglamentu (ES) 2017/1938 (toliau – reglamentas) praktiškai įgyvendinama solidarumo sąvoka ir nustatomas valstybių narių solidarumo mechanizmas, pradedamas taikyti, kai įvykdomos atitinkamose nuostatose nustatytos sąlygos. Solidarumo mechanizmas taikomas kaip kraštutinė priemonė – jį taikant dujos, laikantis solidarumo principo, gali būti nepertraukiamai tiekiamos pažeidžiamiausiems. Tai namų ūkio vartotojai ir tam tikros pagrindinės paslaugos, reglamento 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžiami kaip „solidariai saugomas vartotojas“.

1.   Solidarumo mechanizmas

Jei valstybė narė paprašo taikyti solidarumo priemonę, pagal solidarumo mechanizmą kitos tiesiogiai su ja sujungtos valstybės narės privalo pirmiausia tiekti dujas prašančiosios valstybės narės solidariai saugomiems vartotojams, o ne savo šalies vartotojams, kuriems solidarumo apsauga netaikoma. Tai būtina tik tuo atveju, jei reikiamo dujų kiekio negali užtikrinti rinka (1). Pagalbą, kurią gali suteikti valstybė narė, riboja:

—	turimas jungiamųjų vamzdynų pajėgumas;

—	dujų kiekis, kurio reikia savo šalies solidariai saugomiems vartotojams aprūpinti, jei kyla grėsmė, kad sutriks dujų tiekimas jiems;

—	savo šalies dujų tinklo saugumas; ir

—	tam tikrose šalyse, dujų tiekimas į ypatingos svarbos dujomis kūrenamas elektrines, kad būtų išsaugotas elektros tiekimas.

Solidarumo mechanizmą, kaip kraštutinę priemonę, prašančioji valstybė narė gali aktyvinti tik tada, kai tiek prašančiojoje valstybėje narėje, tiek visose valstybėse narėse, kurios galėtų tiekti dujas, rinkos siūlomas dujų kiekis, įskaitant nesaugomų vartotojų savanoriškai pasiūlytą kiekį, yra nepakankamas solidariai saugomų vartotojų paklausai patenkinti. Be to, turi būti išnaudotos prašančiosios valstybės narės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytos priemonės, įskaitant priverstinį tiekimo apribojimą, kai dujos tiekiamos tik solidariai saugomiems vartotojams. Nepaisant to, kad solidarumo mechanizmas aktyvinamas tik šiomis griežtomis sąlygomis, jis užtikrina, kad namų ūkiams ir pagrindinėms socialinėms paslaugoms dujos bus tiekiamos saugiai ir nepertraukiamai.

Tokiomis aplinkybėmis tikėtina, kad ir valstybėse narėse, kurios galėtų tiekti dujas, jau pradėtos taikyti arba neišvengiamai bus pradėtos taikyti ne rinkos priemonės arba apribojimai. Kitaip vis dar būtų siūlomas tam tikras dujų kiekis ir dujos toliau galėtų tekėti ten, kur jų reikia pagal kainų signalus (darant prielaidą, kad jie yra), o solidarumo mechanizmo aktyvinti nereikėtų. Iš esmės solidarumo mechanizmas – tai laikinas likusių dujų perskirstymas toje pačioje integruotoje Europos dujų rinkoje iš vartotojų, kuriems vienoje valstybėje narėje netaikoma solidarumo apsauga, kitos valstybės narės solidariai saugomiems vartotojams. Solidarumas galimas tik tol, kol dujų tinkle vis dar galima saugiai perskirstyti ir transportuoti dujas (2).

Įvairūs dvišalio susitarimo, kuriuo nustatomi teisiniai, techniniai ir finansiniai solidarumo aspektai, elementai iš dalies jau aptarti reglamento 13 straipsnyje. Be to, savo dvišaliuose susitarimuose valstybės narės turi susitarti dėl visų būtinų elementų ir detalių, kurios suteiktų tikrumo ir saugumo visiems dalyviams, užtikrinantiems solidarumo mechanizmo veikimą. Tuose susitarimuose nustatytus aspektus reikia aprašyti atitinkamuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose; visų pirma reikia įtraukti kompensavimo mechanizmo aprašymą ar bent jo santrauką.

Kaip aprašyta reglamento 13 straipsnyje, kompensacijos apimtis yra plati. Ji apima mokėjimus už dujas ir papildomas pristatymo solidarumo prašančios valstybės narės solidariai saugomiems vartotojams išlaidas (pavyzdžiui, transporto), taip pat išmokas solidarumą teikiančios valstybės narės vartotojams už tai, kad jiems apribotas tiekimas. Šiose gairėse kompensacija platesne prasme vadinama „kompensacija už solidarumą“. Dėl tiekimo apribojimo patirtos žalos atlyginimas vadinamas „kompensacija už apribojimą“.

Yra kelios tinkamo solidarumo mechanizmo veikimo sąlygos.

Visų pirma, turi būti stengiamasi kuo ilgiau taikyti rinkos priemones. Valstybės narės turi dėti visas pastangas, kad įdiegtų savanoriško poreikio valdymo mechanizmą arba platformą. Tai vienodai atitinka ir potencialaus tiekėjo, ir prašančiosios valstybės narės interesus, nes kitu atveju reikėtų anksčiau pradėti taikyti ne rinkos priemones, kaip antai privalomą kuro rūšies pakeitimą arba tiekimo apribojimus klientams. Tai atitinka ir bendrą reglamento principą, kad siekiant išspręsti dujų tiekimo problemas rinkai reikėtų suteikti didžiausią veikimo laisvę.

Antra, net ir esant ekstremaliai situacijai turi būti leidžiama laisvai keisti didmeninės prekybos kainas – jei kainos bus įšaldytos arba joms bus taikomi apribojimai, jos neatspindės papildomo dujų poreikio ir dujos nebus nukreiptos ten, kur jų reikia.

Trečia, net ir esant ekstremaliai situacijai turi būti ir toliau techniniu ir saugumo aspektu užtikrinama tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2009 (3). Priklausomai nuo to, kokie yra kiekvienos valstybės narės techniniai apribojimai, susitarimais turėtų būti užtikrinta, kad jungiamieji vamzdynai, SGD terminalai, požeminės dujų saugyklos, paskirstymo centrai ir poreikio valdymo pasiūlymai, kai tinka, būtų visiškai pasiekiami kaimyninių šalių rinkos dalyviams. Taip tiekimo sunkumų patiriančioje valstybėje narėje bus uždelstas poreikis aktyvinti solidarumo mechanizmą.

Ketvirta, valstybės narės skatinamos bendradarbiauti įvairiuose ekstremaliosios situacijos etapuose. Veiksmingai bendradarbiaujant ankstyvuosiuose etapuose, poreikį aktyvinti solidarumo mechanizmą gali pavykti uždelsti. Be to, taip būtų apsisaugota ir nuo galimo dujų kainų skirtumo susidarymo sujungtose rinkose (pavyzdžiui, dėl prarastos apribotų vartotojų grupių apkrovos vertės) ir veiktų kaip solidarumo (teikimo) atgrasa.

2.   Teisinis pagrindas

Reglamento 13 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Komisija, pasikonsultavusi su Dujų koordinavimo grupe, iki 2017 m. gruodžio 1 d. privalo pateikti teisiškai neprivalomas gaires dėl techninių, teisinių ir finansinių susitarimų pagrindinių elementų. Tose gairėse visų pirma turi būti nurodyta, kaip taikyti reglamento 13 straipsnio 8 ir 10 dalyse aprašytus elementus.

3.   Gairių taikymo sritis

Reglamento 13 straipsnyje nurodyta keletas solidarumo mechanizmo elementų ir aspektų, dėl kurių reikia susitarti ir kuriuos reikia įtraukti į dvišalius susitarimus. Norint pateikti naudingų rekomendacijų dėl šių ir kitų elementų, kurie galėtų būti įtraukti į tokius susitarimus, pirmiausia reikia geriau suprasti aplinkybes, kuriomis galėtų būti aktyvinamas solidarumo mechanizmas, ir kokiomis pastangomis ir pagrindiniais principais tokių aplinkybių būtų galima išvis išvengti. Šiomis neprivalomomis gairėmis nesiekiama ir negalima pateikti baigtinio ir privalomo sąrašo, kuris tikrų visoms valstybėms narėms, nes jos turi turėti laisvės pasirinkti sprendimus, kurie joms tinka labiausiai pagal jų pajėgumus, esamas sistemas, padėtį ir prioritetus. Vietoj to, jose rekomenduojama naudoti būtinų ir pasirinktinų elementų rinkinį, aprašomi galimi tam tikrų solidarumo priemonių vykdymo būdai ir pateikiama pavyzdžių ir geriausios patirties.

Valstybėms narėms siūloma, kai tik įmanoma, naudoti esamas nacionalines sistemas ir procedūras arba prireikus jas pritaikyti solidarumo tikslais. Pavyzdžiui, tai gali apimti esamų platformų naudojimą poreikio valdymo priemonėms arba esamų vartotojų kompensavimo mechanizmų naudojimą.

II.   TEISINIAI, TECHNINIAI IR FINANSINIAI SUSITARIMAI

1.   Teisiniai susitarimai

Teisinių susitarimų tikslas – suteikti teisinį tikrumą visiems dujų tiekėjams ir gavėjams, kai taikomas solidarumo mechanizmas. Solidarumo mechanizmą taikančioms valstybėms narėms patariama nustatyti aiškias, skaidrias ir veiksmingas teisines nuostatas, kad suinteresuotieji subjektai žinotų tarpvalstybinio solidarumo taisykles ir procedūras.

Reglamento 13 straipsnio 10 dalyje reikalaujama, kad tarpusavyje sujungtos valstybės narės nustatytų susitarimus. Šiuo metu yra valstybių narių, kurios neturi fizinės jungties su jokia kita valstybe nare (4), grupė valstybių narių, kurios yra sujungtos tarpusavyje, tačiau neturi jungties su jokia kita valstybe nare (5), ir kelios valstybės narės, kurios turi bendrą sieną arba išskirtinę ekonominę zoną, tačiau nėra tiesiogiai sujungtos tarpusavyje (6). Užbaigus šiuo metu vykdomus jungiamųjų dujotiekių infrastruktūros projektus, tai gali pasikeisti. Jei jungiamieji dujotiekiai pradės veikti po 2018 m. gruodžio 1 d., atitinkamos valstybės narės reglamento 13 straipsnio 10 dalyje nurodytus teisinius, finansinius ir techninius susitarimus turės nustatyti atsiradus pirmai galimybei.

1.1.   Susijusios valstybės narės ir trečiosios valstybės nustatymas (13 straipsnio 2 dalis)

Solidarumo mechanizmas taikomas šioms valstybėms narėms:

—	solidarumo paprašiusiai valstybei narei ir

—	visoms su prašančiąja valstybe nare tiesiogiai sujungtoms valstybėms narėms.

Visos tiesiogiai sujungtos valstybės narės turėtų iš anksto sudaryti dvišalius susitarimus dėl solidarumo mechanizmo taikymo, nebent reglamente numatyta šios pareigos taikymo išimtis. Jeigu prašančiajai valstybei narei solidariai padėti galėtų daugiau nei viena valstybė narė, prašančioji valstybė turi pasitarti su jomis visomis ir paprašyti pateikti pasiūlymus dėl dujų kiekio, kurio jai reikia tiekimui solidariai saugomiems vartotojams užtikrinti. Pagal visus tokius pasiūlymus į išankstinį dvišalį susitarimą įtraukta sutarta dujų kaina gali būti pritaikyta praktiškai. Šiame susitarime gali būti pateikiama nuoroda į rinkos kainą arba į sutartą dujų kainos apskaičiavimo metodiką. Solidarumo prašančiai valstybei narei pasirinkus vieną arba daugiau pasiūlymų, ji nurodo valstybę narę ar valstybe nares, kurios faktiškai dalyvaus solidariai tiekiant dujas.

Kitų valstybių narių, kurios galėjo solidariai tiekti dujas, tačiau kurių pasiūlymai nebuvo pasirinkti, įpareigojimas tai daryti laikinai sustabdomas. Jei valstybėje narėje, kuri prašė teikti pasiūlymus, krizinė situacija toliau blogėja, ji bet kada gali vėl kreiptis į šias šalis prašydama solidarumo. Tačiau prašymą reikės pateikti iš naujo, nes tikėtina, kad aplinkybės laikui bėgant pasikeitė (pavyzdžiui, galėjo pasikeisti dujų kaina arba sumažėti galimas tiekti dujų kiekis). Tokį prašymą gavusiai valstybei narei patariama atnaujinti savo pasiūlymą, atsižvelgiant į visus padėties pasikeitimus (dujų kiekį požeminėse saugyklose, srautus, temperatūrą, suvartojimą ir pan.). Todėl valstybės narės, kurių įpareigojimas laikinai sustabdytas, turėtų būti informuojamos apie prašančiosios valstybės narės padėtį. Komisija atidžiai stebės padėtį iš solidarumo dujas gaunančioje valstybėje narėje.

Tam tikrose situacijose tiesiogiai sujungtos valstybės narės sąvoka apima ir jungtį per trečiąją šalį. Tokiu atveju teisė prašyti taikyti solidarumą ir pareiga solidariai tiekti dujas priklauso nuo esamų susitarimų tarp valstybių narių ir nuo atitinkamos trečiosios šalies sutikimo. Valstybių narių susitarime turėtų būti nurodyta, kad trečioji šalis turės įsipareigoti vykdyti per jos teritoriją siunčiamų dujų kiekių tranzitą tol, kol jos solidariai tiekiamos. Jei tokio įsipareigojimo nebus, solidariai tiekti dujas gali nepavykti.

1.2.   Prašymas taikyti solidarumą

Susidarius krizinei situacijai reikia greitai reaguoti. Todėl prašymas taikyti solidarumą turėtų būti trumpas, standartizuotas ir jame turėtų būti nurodytas minimalus būtinos informacijos kiekis. Geriausia būtų, jei dvišalius susitarimus sudarančios valstybės narės apsvarstytų galimybę susitarti dėl šablono ir pridėtų jį prie susitarimo kaip priedą. Tam, kad į prašymą taikyti solidarumą būtų galima reaguoti veiksmingai, tikriausiai reikėtų pateikti bent tokią informaciją:

—	prašančiosios valstybės narės pavadinimą, įskaitant atsakingą subjektą ir kontaktinį asmenį ar asmenis;

—	perdavimo sistemos operatoriaus arba rinkos zonos valdytojo (kur yra) pavadinimą ir kontaktinį asmenį ar asmenis;

—	prašomą dujų kiekį (bendrai sutartais matavimo vienetais);

—	informaciją apie dujų slėgį;

—	informaciją, kur solidarumo prašanti valstybė narė pageidautų gauti dujas;

—	prašymą pateikti pasiūlymą (-us), įskaitant kainą (žr. 3.1 skirsnį), kiekį, pristatymo taškus ir pristatymo laiką;

—	prašymą nurodyti pirmo galimo pristatymo laiką ir numatomą tiekimo trukmę (numatomą laikotarpį, kurį prašymą gaunanti valstybė narė solidariai tieks dujas);

—	nuorodą į prašančiosios valstybės narės įsipareigojimą sumokėti kompensaciją už solidarumą.

Turėdamos atsakymų šabloną, prašymą gavusios valstybės narės galėtų užtikrinti, kad būtų lengviau palyginti pasiūlymus ir suprasti, kokie kiekiai ir sąlygos siūlomi pagal solidarumo mechanizmą. Šabloną galima būtų iš anksto užpildyti informacija, kuri žinoma valstybėms narėms sudarant dvišalius susitarimus, ir pridėti jį prie atitinkamų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų.

1.3.   Solidarumo taikymo pradžia ir pabaiga

Prašymas taikyti solidarumą galioja ir pareiga užtikrinti solidarumo sąlygą galioja nuo jo pateikimo momento. Tam neturi įtakos Komisijos pagal reglamento 11 straipsnio 8 dalį vykdomos patikros, ar solidarumo prašanti valstybė narė ekstremaliąją situaciją paskelbė pagrįstai ir ar imtasi priemonių ekstremaliųjų situacijų valdymo plane išvardytiems veiksmams vykdyti. Šį patikrinimą Komisija turi atlikti per penkias dienas. Kad valstybė narė paprašys taikyti solidarumą greičiau nei per penkias dienas po ekstremaliosios situacijos paskelbimo, yra mažai tikėtina, nes paprastai šiek tiek užtrunka, kol dujų tiekimo problemos pasiekia tokį lygį, kad atsirastų pagrindas teikti tokį prašymą. Jei ji taip padarytų, Komisija vis tiek toliau tikrins, ar ekstremaliosios situacijos paskelbimas pagrįstas. Tačiau toks tebevykstantis patikrinimas neturėtų daryti poveikio prašymo taikyti solidarumą galiojimui.

Rizika, kad solidarumo mechanizmas bus netinkamai naudojamas nepagrįstai teikiant prašymą taikyti solidarumą, yra labai menka, nes jo pasekmės yra labai rimtos, o sąlygos, kurias reikia įvykdyti prieš aktyvinant solidarumo mechanizmą, yra griežtos, būtent:

—	turi būti pritaikytos visos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytos ekstremaliųjų situacijų atvejais taikomos priemonės; ir

—	apribotas dujų tiekimas solidarumo prašančios valstybės narės vartotojams, kuriems netaikoma solidarumo apsauga.

Jei per Komisijos patikras būtų nustatyta, kad prašymas taikyti solidarumą buvo nepagrįstas, nepagrįstai prašymą pateikusi valstybė narė, kuriai tiesiogiai sujungtos kaimyninės valstybės narės suteikė pagalbą, turėtų sumokėti už gautas dujas ir apmokėti papildomas pagalbą suteikusių valstybių narių patirtas išlaidas.

Pareiga solidariai tiekti dujas nustoja galioti, jei:

—	atlikusi patikrinimą Komisija nusprendžia, kad ekstremaliosios situacijos paskelbimas nebėra pagrįstas;

—	solidarumo prašiusi valstybė narė informuoja solidariai dujas tiekiančią valstybę narę, kad jau vėl gali tiekti dujas savo šalies solidariai saugomiems vartotojams arba

—	solidariai dujas tiekianti valstybė narė nebegali aprūpinti savo pačios solidariai saugomų vartotojų.

Taip pat gali būti, kad nepaisant šalyje tebesitęsiančios ūmios dujų krizės, pradžioje solidarumo paprašiusi valstybė narė nusprendžia atsisakyti savo teisės prašyti tokio solidarumo, nes, pavyzdžiui, ji neišgali susimokėti.

1.4.   Funkcijos ir atsakomybė

Galutinę atsakomybę už solidarumo mechanizmo taikymo veiksmus turėtų prisiimti valstybės narės. Visų pirma tai apima sprendimą prašyti taikyti solidarumą ir bendrą stebėseną, kaip jo taikymo veiksmus vykdo už konkrečias užduotis atsakingi subjektai. Naujų specialių subjektų pagal reglamentą steigti nereikia. Geriausia būtų, jei valstybės narės paskirstytų atsakomybę jau esamiems subjektams arba, esant ypatingoms aplinkybėms, naujiems subjektams, atsižvelgdamos į jų organizacinę struktūrą ir krizių valdymo bei reagavimo į ekstremaliąsias situacijas patirtį. Siekiant sumažinti išlaidas, o ypač išvengti pastoviųjų išlaidų, valstybės narės, kai įmanoma, galėtų naudotis jau esamais mechanizmais. Pagrindinis principas, kuriuo reikėtų vadovautis šiuo atžvilgiu, turėtų būti veiksmingas ir efektyvus solidarus dujų tiekimas.

Reglamente numatytos kompetentingos institucijos būtų atsakingos už programos įgyvendinimą, o užduotys ir atsakomybė būtų aiškiai priskiriamos atitinkamiems subjektams, kaip antai perdavimo sistemų operatoriams, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir dujų įmonėms. Kompetentingoms institucijoms taip pat labiausiai dera rengti dvišalius susitarimus su tiesiogiai sujungtų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Jie vėliau galėtų tapti teisiniu solidaraus tiekimo pagrindu, įskaitant kompensacijos išmokėjimą ir finansinius atsiskaitymus po solidaraus dujų tiekimo. Valstybėms narėms arba kompetentingoms institucijoms taip pat labiausiai dera būti atsakingoms už prašymų taikyti solidarumą, dujų kiekių pasiūlymų ir pranešimų apie laikiną solidarumo priemonių taikymo sustabdymą siuntimą ir gavimą. Su kompensacija susijusi finansinė atsakomybė taip pat turėtų galiausiai kliūti valstybei narei.

Atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės techninius ir teisinius apribojimus, nacionalinės reguliavimo institucijos geriausiai galėtų vadovauti kompensavimo išlaidų apskaičiavimui pagal metodiką, kurią jos parengė iš anksto ir paskelbė ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, arba jos bent jau turėtų dalyvauti procese. Šiame procese galėtų dalyvauti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra. Perdavimo sistemų operatoriai turėtų būti atsakingi už reikiamo dujų kiekio paskirstymą ekonomiškai efektyviu būdu.

Prisiimti atsakomybę už visų techninių aspektų koordinavimą ir visų būtinų operacinių priemonių vykdymą, kai taikomas solidarumas, labiausiai derėtų perdavimo sistemų operatoriams (arba balansuojančiajam subjektui). Atitinkamas solidariai dujas tiekiančios valstybės narės subjektas galėtų būti atsakingas ir už prašymų sumokėti už dujas ir kompensuoti papildomas išlaidas surinkimą, jų tikrinimą ir perdavimą atsakingam valstybės narės, kuriai solidariai tiekiamos dujos, subjektui. Šiomis aplinkybėmis būtų naudinga taikyti vieno langelio principą. Valstybėms narėms patariama nustatyti ir susitarti, kuris subjektas bus atsakingas už prašymų sumokėti kompensaciją už apribojimą surinkimą ir perdavimą.

Valstybių narių sudarytuose dvišaliuose susitarimuose įrašius nuostatą dėl tarpininko jos abi būtų labiau užtikrintos dėl kompensavimo išlaidų apmokėjimo ir apskaičiavimo. Tarpininkas padėtų spręsti visus nesutarimus dėl išmokėtinos kompensacijos sumos.

1.5.   Teisinė dvišalių susitarimų forma

Aiškiai nustatyto reikalavimo dėl dvišalių susitarimų teisinės formos nėra. Valstybės narės gali nustatyti tinkamiausią teisinę formą, kuri užtikrintų jų tarpusavio teises ir pareigas pradėjus taikyti solidarumo mechanizmą. Teisė prašyti taikyti solidarumą ir pareiga jį užtikrinti yra nustatytos reglamento 13 straipsnyje. Dvišaliais susitarimais apibrėžiama, kaip turi būti naudojamasi šiomis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis ir kaip turi būti vykdomos šios Sąjungos teisėje nustatytos pareigos. Susitarimų pobūdis turi būti operacinis, ne politinis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įgyvendinimo tikslais pakaktų, kad susijusios institucijos sudarytų teisiškai privalomą administracinį susitarimą. Jis galėtų apimti esamas dvišalių sutarčių nuostatas, perdavimo sistemų operatorių sutarčių sąlygas arba specialias dujų tiekimo subjektų licencijų sąlygas, su sąlyga, kad jas patikrintų susijusios kompetentingos institucijos. Kita vertus, teisiškai neįpareigojančios priemonės, pavyzdžiui, susitarimo memorandumo nepakaktų, nes nebūtų sukuriama dalyvių teisinių tarpusavio pareigų. Taigi memorandumo pavidalo susitarimais nebūtų įvykdyti 13 straipsnyje nustatyti reikalavimai sukurti teisiškai privalomą solidarumo sistemą ir jie galėtų būti aiškinami kaip nepakankamas 13 straipsnio 10 dalies įgyvendinimas.

2.   Techninės priemonės

Techninių susitarimų tikslas – apibūdinti visas būtinas technines sąlygas, kuriomis solidarumo mechanizmas galėtų praktiškai veikti. Tam pirmiausia reikėtų privalomai pasidalinti informacija apie atitinkamos dujų tiekimo infrastruktūros techninį pajėgumą ir apribojimus ir apie didžiausią teorinį su solidarumu susijusį dujų kiekį, taip pat įsitikinti, kad nėra jokių nereikalingų solidarų dujų tiekimą galinčių apsunkinti techninių suvaržymų. Jei esama techninių ar kitokių suvaržymų, valstybės narės raginamos rasti abipusiai priimtinus sprendimus, kurie būtų taikomi sujungimo taškuose, jei būtų aktyvintas solidarumo mechanizmas, ir dėl jų susitarti.

Priklausomai nuo to, kokie yra kiekvienos valstybės narės techniniai apribojimai, gali būti, kad atsakomybę už visų techninių aspektų koordinavimą ir visų būtinų operacinių priemonių vykdymą solidarumo mechanizmo taikymo metu labiausiai derėtų prisiimti perdavimo sistemų operatoriams (arba balansuojančiajam subjektui), nes jie išmano dujų tiekimo sistemas ir esamas savo tarpvalstybinio bendradarbiavimo struktūras (7). Į šias esamas bendradarbiavimo struktūras, susitarimus ir patirtį reikėtų atsižvelgti arba netgi jomis grįsti solidarų dujų tiekimą. Bet kuriuo atveju reikia įvardyti (jei jau yra) aiškią visa apimančią sistemą arba ją sukurti, įskaitant technines sąlygas, kad būtų galima teisiškai užtikrinti galimybę vykdyti būtiną bendradarbiavimą.

Planuose pateiktus techninius duomenis prireikus galima atnaujinti.

2.1.   Techniniai sprendimai ir koordinavimas (13 straipsnio 10 dalies c punktas)

Techniniai sprendimai ir susitarimai gali būti taikomi įvairioms tam tikros valstybės narės infrastruktūros dalims. Taip bus galima aiškiai matyti pagalbos galimybes, esamus techninius suvaržymus ir geriau įvertinti kiekvienos priemonės įgyvendinimo išlaidas (jei taikytina). Kadangi potencialios krizinės situacijos gali labai skirtis, svarbu, kad perdavimo sistemų operatoriai (arba balansuojantysis subjektas) turėtų galimybę rinktis įvairius variantus ir priemones. Orientacinį ir neišsamų techninių sprendimų sąrašą galima aprašyti techniniuose susitarimuose, kad abi šalys žinotų, kokių veiksmų solidarumo tikslais gali būti imtasi prieš susidarant ekstremaliajai situacijai ir jai susidarius. Norint būti pasirengusiems tokios situacijoms, gali būti naudinga atlikti hidraulinį solidarumo priemonių modeliavimą.

Susiję perdavimo sistemų operatoriai arba rinkos zonos valdytojai, paskirstymo sistemų operatoriai, nacionaliniai ekstremaliųjų situacijų koordinatoriai, kompetentingos institucijos ir su dujų tiekimu solidariai saugomiems vartotojams susiję subjektai turės veikti koordinuotai. Tai reiškia, kad sumažinus paklausą vienoje valstybėje narėje likusios dujos bus tiekiamos į tiesiogiai sujungtą solidarumo prašančią valstybę narę. Perdavimo sistemų operatoriai, paskirstymo sistemų operatoriai, nacionaliniai ekstremaliųjų situacijų koordinatoriai ir kiti su dujų tiekimu solidariai saugomiems vartotojams susiję subjektai pakankamai anksti turėtų būti įtraukti į diskusijas dėl solidarumo nuostatų ir galbūt jų turėtų būti paprašyta bendradarbiauti vykdant solidarumo susitarimus.

Perdavimo sistemų operatoriai taip pat turėtų turėti teisę naudoti nepanaudotą perdavimo pajėgumą, neatsižvelgiant į tai, ar jis paskirtas. Visais atvejais kompensaciją už perdavimo išlaidas reikėtų išmokėti laikantis sutartų principų.

Prieigą prie paskirstymo centrų ir kitų platformų reikėtų išlaikyti kiek įmanoma ilgiau net ir ištikus ekstremaliajai situacijai (reglamento 13 straipsnio 4 dalis), taip siekiant išvengti poreikio aktyvinti solidarumo mechanizmą. Todėl turi būti nuolatinė prieiga prie SGD terminalų, saugyklų ir jungiamųjų vamzdynų pajėgumo, įskaitant dvikryptį pajėgumą, kad būtų galima užtikrinti efektyvius tarpvalstybinius dujų srautus (13 straipsnio 10 dalies c punktas). Šiuos aspektus reikėtų aiškiai išdėstyti susitarimuose.

2.2.   Dujų kiekiai ir jų nustatymo metodika (reglamento 13 straipsnio 10 dalies d punktas)

Siekiant skaidrumo ir kad būtų kuo remtis tariantis dėl susitarimų, valstybės narės turėtų informuoti kaimynines valstybes nares (t. y. potencialias dujų tiekėjas taikant solidarumo mechanizmą) apie didžiausią teorinį dujų kiekį, kurio jos gali paprašyti, ir apie ribinį jungiamųjų vamzdynų pajėgumą. Nepaisant to, tikslus reikiamas, prašomas ir galimas tiekti dujų kiekis paaiškės tik aktyvinus solidarumo mechanizmą. Apskaičiuojant šį didžiausią teorinį dujų kiekį reikėtų atsižvelgti bent jau į šiuos elementus:

—	susijusius solidariai saugomus vartotojus;

—	susijusias ypatingos svarbos dujomis kūrenamas elektrines (jei yra) ir atitinkamus jose suvartojamų dujų kiekius; ir

—	dujas išgaunančių valstybių narių vidaus dujų gavybą.

Šiems skaičiavimams pradėti galėtų gerai tikti solidariai saugomiems vartotojams pritaikyti tiekimo standartų scenarijai.

Visos valstybės narės, naudodamos reglamento 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą apibrėžtį, turi nurodyti savo solidariai saugomus vartotojus ir jų per metus suvartojamą dujų kiekį (vidutinį ir didžiausią).

Ypatingos svarbos dujomis kūrenamos elektrinės ir su jomis susiję metiniai dujų kiekiai (reglamento 13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa) gali daryti didelį poveikį dujų kiekiui, kurį galima panaudoti solidarumo tikslais. Taikant solidarumo mechanizmą dujas tiekiančioje valstybėje narėje tokie dujų kiekiai riboja potencialiai solidarumui galimą paskirti kiekį; kai kuriose dujas gaunančiose valstybėse narėse ypatingos svarbos dujomis kūrenamoms elektrinėms skiriama pirmenybė prieš solidariai saugomus vartotojus, tačiau joms eksploatuoti būtinas dujų kiekis neturi įtakos dujų kiekiui, kurio gali prireikti.

Į susitarimus reikėtų įtraukti išsamų dujomis kūrenamų elektrinių, kurios laikomos ypatingai svarbiomis elektros sistemai (reglamento 11 straipsnio 7 dalis) ir į kurias net ir aktyvinus solidarumo mechanizmą turėtų būti tiekiamos gamtinės dujos, sąrašą. Toks sąrašas turėtų būti sudarytas remiantis dujų ir elektros perdavimo sistemų operatorių prašymais ir vertinimais. Elektrinių sąrašas turėtų būti tinkamai pagrįstas ir iš jo turi būti matyti, kad trumpam atjungus šias elektrines kiltų pavojus elektros energijos sistemai. Be to, valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę susitarti, kas kiek laiko šis sąrašas turėtų būti tikrinamas ir naujinamas.

Priklausomai nuo to, kokia yra konkreti krizinė situacija, paprašius taikyti solidarumą, būtinu bus laikomas tik dujų kiekis, kurio reikia elektrinėms, kurios susitarimuose nurodytos kaip ypatingos svarbos. Pavyzdžiui, tai gali būti taikoma tam tikro regiono elektrinėms. Prieš solidariai tiekiant dujas ir tokio tiekimo metu valstybių narių susiję subjektai (perdavimo sistemų operatoriai, kompetentingos institucijos) turėtų bendrauti ir ad hoc keistis informacija apie situaciją.

Dujas išgaunančios valstybės narės privalo nurodyti savo metinę produkciją.

Pirmiau minėtą kiekį galima nurodyti kiekvienų dujų gavybos metų pradžioje arba skirtingais intervalais, remiantis naujausiais turimais duomenimis, planų atnaujinimais arba pagal ad hoc principą.

2.3.   Tinklų operacinis saugumas (reglamento 13 straipsnio 7 dalis)

Susitarimuose galima pateikti atskirų dujų tinklų, kuriuos reikia techniškai prižiūrėti, kad dujų sistema veiktų saugiai ir patikimai, techninių galimybių ir suvaržymų aprašymą. Ši informacija yra svarbi tiek dujas tiekiančiai, tiek jas gaunančiai valstybei narei. Aprašyti reikia bent šiuos elementus:

—

didžiausią jungiamojo vamzdyno eksporto pajėgumą ir aplinkybes, kuriomis perdavimo sistemos operatorius tieks tokį pajėgumą atitinkantį kiekį. Šios aplinkybės gali apimti, pavyzdžiui, sistemos slėgį, dujų laikymą vamzdynuose, galimybę gauti dujų tam tikruose įleidimo taškuose arba saugyklose esančių dujų kiekį ir atitinkamą išleidimo pajėgumą. Geriausia būtų nustatyti tokią išsamią informaciją atskiruose jungiamųjų vamzdynų taškuose;

—	didžiausią vidaus produkciją ir suvaržymus, jei yra. Jei dujos išgaunamos šalies viduje, tam tikrais laikotarpiais gavybą galima padidinti. Galima aprašyti susijusias galimybes ir apribojimus;

—	jei taikytina, per trečiąją šalį galimą gauti pajėgumą ir techninius tokio susitarimo elementus (reglamento 13 straipsnio 2 dalis).

3.   Finansiniai susitarimai

Finansiniais susitarimais turėtų būti užtikrinta, kad už taikant solidarumo mechanizmą tiekiamas dujas bus sumokėta tinkama kaina. Šie susitarimai gali apimti išlaidų apskaičiavimą, kompensaciją už solidarumą (įskaitant kompensaciją už dujų tiekimo apribojimą) ir mokėjimo procedūras, kurias atitinkami subjektai turi tarpusavyje nustatyti ir sukurti.

Mechanizme, pagal kurį atlyginama už dujų tiekimo apribojimą, turėtų būti skatinami rinkos logika pagrįsti sprendimai, kaip antai aukcionai ir poreikio valdymas (reglamento 13 straipsnio 4 dalis). Tai gali apimti nuorodas į mechanizmus, susijusius su nacionalinėmis ekstremaliosiomis situacijomis, kurie netiesiogiai palengvina solidarumo priemonių vykdymą, nes užtikrina, kad taikant solidarumo mechanizmą dujas tiekiančios valstybės narės rinka veiktų kuo ilgiau. Finansiniais susitarimais neturėtų būti sukuriama ydingų paskatų, kaip antai sulaikyti dujas arba spekuliuoti didesne jų kaina vėlesniame ekstremaliosios situacijos etape, dėl kurių savaime galėtų susidaryti poreikis taikyti solidarumo mechanizmą. Kompensacijos už solidarumą paskirtis – padengti faktiškai patirtas išlaidas; jis negali tapti tiekiančiojo subjekto pelno šaltiniu. Solidariai dujas gaunanti valstybė narė turėtų nedelsdama sumokėti jas tiekiančiai valstybei narei teisingą kainą už gautas dujas. Pastaroji tada nustatys, kaip tvarkytis su šiomis lėšomis ir kaip jos dera su esamais balansavimo neutralumo susitarimais.

Bet kokia kompensacija, išmokėta klientams, kuriems susidarius ekstremaliajai situacijai buvo apribotas tiekimas, nepriklausomai nuo to, ar apribota dėl pareigos solidariai tiekti dujas į kitą valstybę, ar dėl šalyje susidariusios ekstremaliosios situacijos, turėtų būti tokia, kokia nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, grynai nacionalinių ekstremaliųjų situacijų atveju (t. y. kai neprašoma solidariai tiekti dujas) valstybės narės gali išlaikyti esamą nacionalinį mechanizmą (dėl kompensacijos, susijusios su tiekimo apribojimu). Tai suteikia joms laisvės spręsti, ar jos nori atlyginti pramonei, kuriai apribotas tiekimas, ar ne. Tačiau jei nacionalinė ekstremalioji situacija išsivysto į tokią, kuriai esant aktyvinamas tarpvalstybinis solidarumo mechanizmas, vienas iš variantų gali būti paskirstyti prašančiosios valstybės narės padedančiajai valstybei narei sumokėtą kompensaciją už solidarumą visoms vartotojų grupėms, kurioms apribotas tiekimas, neatsižvelgiant į tai, ar joms tiekimas apribotas prieš aktyvinant solidarumo mechanizmą, ar po to. Pagal šį variantą būtų laikomasi solidariai dujas tiekiančioje valstybėje narėje sudarytos sistemos, tačiau būtų geriausia, jei ji būtų grindžiama „prarastos apkrovos vertės“ pobūdžio metodu. Kitu atveju valstybės narės taip pat galėtų nuspręsti už solidarumą gautą kompensaciją sumokėti į centralizuotai valdomą „solidarumo fondą“. Taip už esamus nacionalinius kompensavimo už apribojimą mechanizmus liktų atsakingos valstybės narės, o kartu, kai dujos solidariai tiekiamos tarp valstybių ir kompensacija už solidarumą privaloma, dėl skirtingų valstybių narių taikomų metodų šalies vartotojų grupėms, kurioms tiekimas apribotas, nebūtų taikomos skirtingos sąlygos.

Pagrindiniai kompensacijos už solidarumą elementai yra dujų kaina ir papildomos išlaidos, susidarančios padedančiojoje valstybėje narėje dėl užtikrinimo, kad dujos būtų tiekiamos į kitą valstybę; jis grindžiamas faktiškai patirtomis išlaidomis, kurias galima apmokėti pagal padedančiosios valstybės narės nacionalinę teisinę sistemą.

Priklausomai nuo valstybės narės rinkos išsivystymo lygio, prieinamų priemonių ir ekstremaliosios situacijos etapo, galima taikyti įvairius dujų kainos nustatymo metodus ir juos nurodyti susitarimuose. Tačiau svarbu, kad susitarimuose būtų aiškiai išdėstyta, dėl kokio metodo susitarta, kokiomis aplinkybėmis jie būtų taikomi ir kad juose būtų nustatyti visi žinomi parametrai, kurie bus naudojami (pvz., priemoka, jei pasirinkta taikyti paskutinę žinomą prekybos kainą plius priemoką).

3.1.   Dujų kaina

Finansiniuose susitarimuose turėtų būti nurodyta tiekiamų dujų kaina ir (arba) kainos nustatymo metodika, atsižvelgiant į poveikį rinkos operacijoms (reglamento 13 straipsnio 10 dalies b punktas). Galima suprasti, kad pastarąja sąlyga siekiama nustatyti kainą arba metodiką, kuri neiškraipytų rinkos ir nesukurtų ydingų paskatų. Dujų kaina, pagal kurią skaičiuojama kompensacija už solidarumą, nustatoma (rinkos arba kitomis priemonėmis) solidariai dujas tiekiančioje valstybėje narėje.

a)   Rinkos kaina

Pagrindinis principas – dujų kaina turėtų būti ne mažesnė kaip rinkos kaina, nes kitaip susidarytų ydingos paskatos. Jei kaina nefiksuojama ir jai leidžiama dinamiškai kisti pagal dujų paklausą ir pasiūlą, ji gali veikti kaip signalas net ir esant ekstremaliajai situacijai. Išsivysčiusiose rinkose didžiausi srautai per jungiamuosius vamzdynus pagal kainų signalą tekėtų į ekstremaliosiose situacijose esančias valstybes nares. Tokiomis aplinkybėmis nelaikoma, kad aktyvintas solidarumo mechanizmas.

Mažiau išsivysčiusiose rinkose, kuriose kainos susidarius ekstremaliajai situacijai gali nebūti dinamiškos, gali būti būtina naudoti kitokias dujų kainos nustatymo priemones, tačiau tai vis tiek galėtų būti rinkos priemonės. Didžiausia etaloninė kaina už solidariai tiekiamas dujas galėtų atitikti paskutinio biržoje arba virtualiame prekybos punkte sudaryto ES sandorio kainą po reguliavimo patikrinimo, siekiant nustatyti, ar ji stabili. Valstybės narės gali susitarti ir susieti dujų kainą su konkrečiu prekybos dujomis centru.

Valstybėse narėse, kuriose yra strateginės saugyklos, valstybė narė arba kompetentinga institucija sprendžia kuriuo ekstremaliosios situacijos momentu galima leisti dujas iš strateginės saugyklos. Atsargų išleidimo momentu (arba prieš pat jį) „rinkos“ kaina turėtų būti kaina, kurią turi sumokėti dujas gaunanti valstybė narė (8).

b)   Administracinis kainų nustatymas ir (arba) tiekimo apribojimas

Nesant rinkos kainos, gali reikėti taikyti kitus dujų kainos nustatymo metodus, kaip antai paskutinę žinomą rinkos kainą arba vidutinę rinkos kainą artimiausioje prieinamoje biržoje, virtualiame prekybos punkte arba sutartame prekybos dujomis centre. Vidurkis gali apimti pagrįstą laikotarpį prieš pradedant tiekimą (pvz., 5–7 dienas) ir tokį pat laikotarpį po tiekimo, prie jo pridedant priemoką arba ne. Kitu atveju orientuotis galima į paskutinę žinomą prekybos dujomis sandorio kainą arba priemonę su priemoka arba be. Priemoką galima svarstyti siekiant panaikinti skirtumą, jei toks yra, tarp paskutinės žinomos kainos ir tarp vartotojų, kuriems tiekimas apribotas, prarastos apkrovos vertės (9). Kainą galima išvesti ir pagal alternatyvų kurą, prie kurio turi pereiti solidariai dujas tiekianti valstybė narė, kad atlaisvintų reikiamą gamtinių dujų kiekį.

Apskaičiuotą prarastos apkrovos vertę galima panaudoti nustatant apriboto dujų kiekio kainą, nes galime daryti prielaidą, kad pramonės vartotojai savo vertę žino. Ši vertė atspindi tam tikros vartotojų grupės dėl dujų tiekimo apribojimo prarastą naudą. Taikant šį metodą, ji turėtų būti žinoma arba apie ją turėtų būti pranešta kompetentingai institucijai arba nacionalinei reguliavimo institucijai iš anksto. Paprastai ši informacija atsispindės ir nacionalinių ekstremaliųjų situacijų valdymo planų tiekimo apribojimo tvarkoje. Be to, taikant šį metodą, lengva palyginti skirtingų valstybių narių pasiūlymus (žr. reglamento 13 straipsnio 4 dalį).

Galiausiai, gali būti verta panagrinėti nacionalinės reguliavimo institucijos arba kompetentingos institucijos kainų nustatymo metodiką arba naudoti apytikrę kainą, kaip antai pasirinkimo pirkti sandorių kainą.

c)   Noras mokėti

Gali būti pagrįsta nustatyti didžiausią sumą, kurią kiekviena valstybė narė sutiktų mokėti už dujas susidarius solidarumo taikymo situacijai. Tikėtina, kad didžiausia vertė būtų solidariai saugomų vartotojų prarastos apkrovos vertė toje valstybėje narėje. Jei dujų kaina šią vertę viršytų, prašyti tiekti dujas pagal solidarumo mechanizmą neatitiktų valstybės narės interesų. Tačiau šios informacijos nebūtina įtraukti į susitarimus ar nurodyti planuose.

3.2.   Kitos išlaidų kategorijos

Finansiniai susitarimai turėtų apimti visas kitas išlaidų kategorijas, įskaitant susijusias ir pagrįstas iš anksto nustatytų priemonių išlaidas (reglamento 13 straipsnio 8 dalies b punktas), kurias reikės sąžiningai ir nedelsiant atlyginti (13 straipsnio 10 dalies e punktas). Papildomos išlaidos turėtų būti kuo mažesnės ir reikia atidžiai tikrinti, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, nes daug papildomų išlaidų elementų jau gali būti įtraukta apskaičiuojant dujų kainą. Galima daryti prielaidą, kad dauguma papildomų išlaidų jau bus įtrauktos į dujų kainą, išskyrus transportavimo išlaidas.

a)   Transportavimo ir susijusios išlaidos

Kompensacija turėtų padengti transportavimo ir susijusias išlaidas, kaip antai SGD krovinių vežimo išlaidas, pakartotinio dujinimo mokesčius ir pan. Valstybės narės gali susitarti, kad būtų užsakomas reikiamas prireikus solidariai tiekiamų dujų pajėgumas, kad su transportavimu susijusios išlaidos būtų apmokamos pagal standartines perdavimo sistemos operatorių procedūras.

b)   Strateginių atsargų išleidimo arba saugojimo pareigų turėjimo išlaidos

Jei yra strateginių atsargų, galima įtraukti jų išleidimo išlaidas už atitinkamą dujų kiekį, kaip nustatyta iš anksto, nebent šios išlaidos jau būtų įtrauktos į dujų kainą.

Iš esmės, jei papildomo dujų kiekio išleidimo iš strateginės saugyklos momentu egzistuoja rinkos kaina, rinkos kainoje jau turėtų atsispindėti su tokia priemone susijusios papildomos išlaidos, įskaitant išankstinio jos nustatymo išlaidas. Kitaip ši priemonė nebūtų pradėta taikyti tuo momentu, nes vis dar būtų pigesnių sprendimų.

Su tokiomis ne rinkos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonėmis susijusios išlaidos paprastai bendrai paskirstomos ir įtraukiamos į galutinio vartotojo sąskaitą. Sutartą proporcingą išlaidų įnašą (atsižvelgiant į solidaraus tiekimo tikslais išleistą kiekį) galima pridėti prie papildomų išlaidų, kurias turi apmokėti dujas gaunanti valstybė narė.

Tačiau saugojimo įpareigojimuose numatytas tik reikalavimas turėti tam tikrą dujų atsargų kiekį žiemos sezono pradžioje; po to dujų atsargos naudojamos pagal rinkos paklausą ir kainas. Todėl su jų išleidimu neturėtų būti siejama jokių papildomų išlaidų, išskyrus dujų kainą ir transportavimo išlaidas. Bet kuriuo atveju reikia atsižvelgti į konkrečius valstybių narių naudojamus strateginių atsargų valdymo būdus ir į saugojimo pareigas.

c)   Sugriežtinto tiekimo standarto sumažinimo išlaidos

Pagal reglamentą, kaimyninėje valstybėje narėje prasidėjus ekstremaliajai situacijai, kuri, tikėtina, turės tarpvalstybinį poveikį, privaloma sumažinti sugriežtintą tiekimo standartą iki įprastinio. Ryšio tarp sugriežtinto tiekimo standarto sumažinimo ir prašymo taikyti solidarumą nėra, t. y. tokių priemonių išlaidos neatlyginamos.

d)   Pramonės sektorių, kuriems tiekimas apribotas, nuostoliai (kompensacija už apribojimą)

Kitos išlaidos gali apimti ir išlaidas, patirtas dėl pareigos išmokėti kompensaciją padedančiojoje valstybėje narėje, įskaitant kompensaciją už pramonės vartotojų, kuriems tiekimas apribotas, patirtus nuostolius. Tokias išlaidas galima įtraukti į kompensuojamas išlaidas, jei nacionalinėje teisinėje sistemoje numatyta, kad privaloma apmokėti pramonės vartotojų, kuriems tiekimas apribotas, nuostolius, įskaitant kompensaciją už ekonominius nuostolius, papildomai prie dujų kainos. Atitinkamą skaičiavimo metodiką reikia įtraukti į susitarimus. Gali būti susitariama faktinę kompensacijos sumą paskirstyti solidariai dujas gaunančioje valstybėje narėje solidariai tiekiamomis dujomis besinaudojantiems subjektams.

Tačiau su pramonės vartotojų, kuriems tiekimas apribotas, nuostoliais susijusios išlaidos gali būti atlyginamos tik jei jos dar neįtrauktos į dujų kainą, kurią turi mokėti solidarumo prašanti valstybė narė; solidarumo paprašiusi valstybė narė neturėtų tų pačių išlaidų atlyginti du kartus.

e)   Teisminio proceso solidariai dujas tiekiančioje valstybėje narėje išlaidos

Kitos išlaidos taip pat gali būti susijusios su visų su teisminiu, arbitražo procesu bei teisminiu susitarimu ir visais susijusiais tokiais procesais, kuriuose dalyvauja solidariai dujas tiekianti valstybė narė tiekime iš solidarumo dalyvaujančių subjektų atžvilgiu, susijusių išlaidų kompensavimu (reglamento 13 straipsnio 8 dalies c punktas). Tačiau tokios išlaidos turėtų būti atlyginamos tik pateikus patirtų išlaidų įrodymus.

Jei kiltų ginčas dėl (nepakankamos) kompensacijos iš solidariai tiekiamas dujas gaunančios valstybės narės, kuriame dalyvautų solidariai dujas tiekianti valstybė narė ir subjektas, turėtų būti numatytos solidariai dujas gaunančios valstybės narės apsaugos nuo slaptų solidariai dujas tiekiančios valstybės narės ir subjekto susitarimų priemonės. Gali būti aplinkybių, kuriomis susijęs subjektas ir valstybė narė, kurioje jis įsikūręs, kreipiasi į teismą vienas prieš kitą dėl didesnės dujų kainos arba dėl didesnės kompensacijos subjektui ir susitaria solidarumo prašančios valstybės narės nenaudai net be teisminio proceso. Tokių aplinkybių reikėtų vengti.

Pirmiau nurodyta situacija skiriasi nuo situacijos, kai solidariai dujas tiekiančios valstybės narės bendrovė pradeda teisminį procesą prieš solidariai dujas gaunančios valstybės narės bendrovę dėl dujų kainos arba dėl kompensacijos už apribojimą. Tokioje situacijoje bylą pralaimėjusi bendrovė arba subjektas privalo apmokėti susijusias išlaidas.

3.3.   Informacija, kaip apskaičiuoti sąžiningą kompensaciją (13 straipsnio 10 dalies f punktas)

Apskaičiuojant sąžiningą kompensaciją gali būti taikomi šie metodai:

—	paprastas visų ankstesniame skirsnyje aprašytų elementų sumavimas;

—	pinigų laiko vertė: sumokėti reikėtų nedelsiant. Tačiau valstybės narės gali susitarti dėl palūkanų dydžio, kurios kompensacijai būtų taikomos praėjus pagrįstam laikotarpiui po solidaraus dujų tiekimo, ir kai būtų apskaičiuota ir sutarta tiksli kompensacijos suma;

—	skirtingas valiutas naudojančių valstybių narių susitarimas kokia valiuta turėtų būti apskaičiuojama ir išmokama kompensacija, įskaitant atitinkamą keitimo kursą.

3.4.   Visų susijusių ir pagrįstų išlaidų kompensacijos apskaičiavimas ir įsipareigojimas išmokėti kompensaciją (13 straipsnio 3 dalis)

Tikėtina, kad tikslią valstybei narei, kuri solidariai tiekė dujas, ir tos valstybės narės subjektams mokėtiną sumą bus galima apskaičiuoti tik praėjus tam tikram laikui po dujų, paprašytų tiekti pagal solidarumo mechanizmą, tiekimo. Savo dvišaliame susitarime valstybės narės gali susitarti dėl dujų kainos ir papildomų išlaidų apskaičiavimo metodo ir dėl pagrįsto mokėjimo termino.

Informaciją apie faktiškai tiektą dujų kiekį ir visą kitą kompensacijai apskaičiuoti svarbią informaciją reikia siųsti atitinkamam solidariame dujų tiekime dalyvaujančių valstybių narių kontaktiniam asmeniui ar asmenims, kad abi valstybės galėtų atlikti galutinius kompensacijos skaičiavimus. Priklausomai nuo to, kokia priemonė taikyta, informaciją gali būti galima gauti iš perdavimo sistemos operatoriaus, paskirstymo sistemos operatoriaus, saugyklos operatoriaus, tiekėjo arba rinkos zonos valdytojo. Kompensacijos apskaičiavimą galima pavesti kitam iš anksto nustatytam subjektui.

3.5.   Mokėjimo tvarka (reglamento 13 straipsnio 8 dalies paskutinė pastraipa)

Pagrindinis principas – reikėtų išlaikyti esamas valstybės narės vidaus mokėjimų ir kompensacijų (arba balansavimo pobūdžio sandorių) procedūras ir esamus su tuo susijusius vaidmenis ir atsakomybės paskirstymą ir, kai tik įmanoma, taikyti juos ir išmokant kompensacijas už solidarumą tarp valstybių narių. Valstybių narių susitarimuose daugiausia dėmesio reikėtų skirti tam, kaip sujungti ar susieti šias esamas nacionalines sistemas. Dėl solidarumo pobūdžio gali reikėti kad galutinę finansinę atsakomybę turinti sąsaja būtų valstybė narė arba kompetentinga institucija.

3.6.   Funkcijos ir atsakomybė. Kas kam moka ir kas organizuoja mokėjimus

Jei padedančiojoje valstybėje narėje vis dar įmanoma taikyti poreikio valdymo priemones, reikia išlaikyti prieigą prie susijusių platformų ir jungiamųjų vamzdynų pajėgumą. Pirkėjui iš kitos valstybės turėtų būti galima atlikti mokėjimus tokiu pačiu būdu, kaip ir už dujas mokėtų vietos pirkėjas – arba atsiskaitant tiesiogiai su dujų įmone, arba, jei dujas įsigyja balansuojantysis subjektas per balansavimo platformą, naudojant tai platformai galiojančias mokėjimo procedūras (10).

Jei įvedami apribojimai, visas esamas solidariai dujas tiekiančios valstybės narės teisės sistemas, mokėjimo procesus arba už mokėjimų tvarkymą atsakingas institucijas galima panaudoti arba, prireikus, pritaikyti kompensacijų iš kaimyninės šalies mokėjimams atlikti.

Galutinis solidarumo naudos gavėjas yra namų ūkio vartotojas. Jiems reikiamas dujas siunčia tiekėjas, dujų tekėjimą per sieną tvarko perdavimo sistemos operatorius, o galiausiai pristato skirstymo sistemų operatoriai. Apribojus dujų tiekimą, nesaugomo vartotojo, kuriam tiekimas apribotas, dujų tiekėjas turėtų būti užtikrintas, kad mokama bus nepertraukiamai, atsižvelgiant į solidariai tiekiamų dujų kiekį. Šie atsiskaitymai turėtų būti atliekami pagal valstybės narės kompensacijų programą. Potencialius vaidmenis ir atsakomybės sritis galima paskirstyti, kaip aprašyta 1.4 punkte.

3.7.   Mokėjimo proceso aprašymas ir etapai

Priklausomai nuo to, kokios yra sistemos ir kaip valstybės narės susitarė dėl sąsajos tarp jų, sutartas procedūras reikia įtraukti į susitarimus.

Darant prielaidą, kad finansiniuose aspektuose dalyvauja valstybė narė su valstybe nare, visų pirma stebi, tikrina ir perduoda paraiškas po solidaraus dujų tiekimo, atitinkamas solidariai dujas tiekiančios valstybės narės subjektas apskaičiuoja kompensacijos sumą pagal suteiktą dujų kiekį, sutartus išlaidų elementus ir sutartą skaičiavimo metodą ir atitinkamam solidarumo prašančios valstybės narės subjektui pateikia prašymą ją apmokėti. Solidariai tiekiamas dujas gavusi valstybė narė patvirtina faktiškai pristatytą kiekį, patikrina skaičiavimus ir, jei nėra prieštaravimų, sumoka iki sutarto termino. Finansiniai procesai valstybėse narėse, kaip antai kompensacijos paskirstymas arba mokesčio kompensacijai už solidarumą apmokėti paėmimas, vykdomi laikantis nacionalinių taisyklių (pvz., jie gali būti taikomi tiesiogiai siūlančiajam subjektui arba subjektui, kuriam tiekimas apribotas, arba bendrai paskirstomi).

Kompensacijos už solidarumą apskaičiavimo, tikrinimo ir mokėjimo terminus būtina įtraukti į susitarimus. Tas pats pasakytina apie taikytiną teisę ir arbitražo galimybes kilus ginčui dėl solidarumo mechanizmo naudojimo.

III.   IŠVADA

Dėl reglamento dėl dujų tiekimo saugumo pirmą kartą ES energetikos politikoje įgyvendinta politinė valia dėl valstybių narių solidarumo. Be to, reglamentu solidarumo statusas pakeliamas iš nacionaliniu mastu taikomos koncepcijos į ES masto apsauginį tinklą pažeidžiamiausiems apsaugoti. Juo nustatomos daug apimančios teisės ir pareigos, kurios užtikrina, kad namų ūkiams ir pagrindinėms socialinėms paslaugoms dujos bus tiekiamos saugiai ir nepertraukiamai. Šiame dokumente pateiktose rekomendacijose nurodyta daug įvairių variantų, kaip galima užtikrinti solidarumo mechanizmo veikimą, tačiau valstybėms narėms paliekama laisvė pasirinkti joms geriausiai tinkamus sprendimus.

---

(1)  Žr. reglamento 2 straipsnio 6 dalį ir 13 straipsnį.

(2)  Dėl šios priežasties ekstremaliųjų situacijų valdymo plano priemonėmis būtina užtikrinti, kad aktyvinus solidarumo veiksmus vėlesniame ekstremaliosios situacijos etape solidarumo prašančios valstybės narės dujų perdavimo sistema būtų techniškai pajėgi priimti atitekančias dujas (pavyzdžiui, būtų pakankamas dujų laikymo vamzdynuose pajėgumas).

(3)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL L 211, 2009 8 14, p. 36).

(4)  Kipras, Suomija ir Malta.

(5)  Estija, Latvija ir Lietuva.

(6)  Lenkija ir Lietuva, Suomija ir Estija, Suomija ir Švedija, Malta ir Italija, Kipras ir Graikija, Vengrija ir Slovėnija. Lenkija ir Čekija, Lenkija ir Slovakija, Prancūzija ir Italija.

(7)  Perdavimo sistemų operatoriai jau bendradarbiauja dėl lankstaus dujų tiekimo prieigos kaimyninėse valstybėse narėse. Kai kurie iš jų yra sudarę operacinius balansavimo susitarimus su gretimų perdavimo sistemų operatoriais. Pagal šiuos susitarimus galima bendradarbiauti ir taip patenkinti likutinio balansavimo poreikius, taip pat įveikti trumpalaikius tiekimo sutrikimus ir geriau stebėti įtekančius ir ištekančius srautus.

(8)  Pavyzdžiui, Italijos strateginė saugykla įkainota 63 EUR/MWh; Vengrijos strateginė saugykla susieta su TTF biržos kaina keletą dienų prieš išleidimą, prie jos pridedant priemoką.

(9)  Yra atvejų, kai priemoka padengiama atlaisvintų dujų „draudimo vertė“.Pramonės atstovų teigimu, šioje srityje ji sudaro nuo 0,5 iki 1 EUR/MWh.

(10)  Pavyzdžiui, tinklo „NetConect Germany“ trumpalaikio balansavimo produkto atveju už prekę apmokama per tam skirtą sąskaitą, kurią tvarko rinkos zonos valdytojas.