Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 32017R0654

    2016 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/654, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1628 papildomas techniniais ir bendraisiais reikalavimais, susijusiais su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu

    C/2016/8381

    OL L 102, 2017 4 13, p. 1–333 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 13/09/2021

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2017/654/oj

    Date of document:
    19/12/2016; Priėmimo data
    Date of effect:
    03/05/2017; įsigaliojimas paskelbimo data +20 žr. str. 21
    Date of end of validity:
    No end date
    Author:
    Europos Komisija, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas
    Responsible body:
    GROW
    Form:
    Deleguotasis reglamentas
    Treaty:
    Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
    Legal basis:
    Link
    Link
    Link
    Select all documents mentioning this document
    Modifies:
    Relation Act Comment Subdivision concerned From To
    Completion 32016R1628 03/05/2017
    Modified by:
    Relation Act Comment Subdivision concerned From To
    Corrected by 32017R0654R(01) (DE)
    Corrected by 32017R0654R(02) (DE)
    Corrected by 32017R0654R(03) (MT)
    Corrected by 32017R0654R(04) (ES)
    Modified by 32018R0236 pakeitimas (ET) priedas VI 14/03/2018
    Modified by 32018R0236 pakeitimas (ET) priedas I 14/03/2018
    Modified by 32018R0236 pakeitimas (ET) priedas V 14/03/2018
    Modified by 32018R0236 pakeitimas (ET) priedas IV 14/03/2018
    Modified by 32018R0236 pakeitimas (ET) priedas III 14/03/2018
    Modified by 32018R0236 pakeitimas (ET) priedas II 14/03/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VIII APP 2 punktas 7.1.3.4 dalis FR 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 11.4.1.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.12.1.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.12.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV) priedas VI punktas 7.5 dalis 1 PT (h) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VIII APP 2 punktas 7.1.5.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.4.5.3.2 sakinys 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.5 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 8.1.13.2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 1 punktas 10.5.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.6.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV punktas 2.2.3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 5.1 dalis 4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.3.1.5 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.5.1.1 punktas (a) PT (i) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 11.4.1.1.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VII punktas 3.8.2.2.2 NOTE tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.8.1.2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 7.3.1.1.5 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 5.2.5.2 dalis 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EN, FR, HR, IT, LT, LV, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV) priedas VI punktas 8.1.8.5.1 punktas (a) PT (iv) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 8.1.13.2.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IX APP 2 punktas 2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas I punktas 1.2.2.1 punktas (c) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 1 punktas 2.3.2.3.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 4 punktas 5.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.6.3 punktas (b) PT (i) TEXT 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9.2.3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 5.2.5.6 dalis 2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9.2.3.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.7.2.3 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (BG, CS, DA, DE, ET, EN, FR, HR, IT, LV, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SV) priedas VI APP 4 punktas 3.4.1 sakinys 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.12.1.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 2.3.2.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.12.1.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas V punktas 4 sakinys 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VIII APP 2 punktas 7.1.4.1 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.5.1.1 punktas (c) PT (i) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV punktas 2.6.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 9.5.1.3 dalis 2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.2.3.5 sakinys 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9.2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.3.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.8.1.2 punktas (c) P 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.1.1 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.3.2.2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VIII APP 2 punktas 4 dalis 3 FR 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VIII APP 2 punktas 7.2.3 dalis 1 FR 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.3.5 sakinys 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas III punktas 3.2.6.1 dalis 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 8.1.13 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.4.2.2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas V punktas 1 dalis 3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.9.1.4 punktas (b) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.9.3 punktas (a) TEXT 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII APP 6 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 5.1 dalis 2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas straipsnis 20a 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 8.1.13.1.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LT, LV, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV) priedas IV APP 4 punktas 6.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.2.3.3 dalis 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9.2.2.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, HR, IT, LT, LV, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV) priedas VI punktas 9.4.1.2 sakinys 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.3.1.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.2.1 punktas (c) PT (i) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VII punktas 2.4.1.2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.8.3.5 TABL 6.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 6.3.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas III punktas 3.1.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 8.1.13.1.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.10.1.3 punktas (b) FR 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.12.2.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 5.2.5.1.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 6.2 dalis 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9.5 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VII APP 3 punktas 5 TABL 7.9 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.6.3.1 punktas (b) FR 4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI APP 1 punktas 2.1.3.3.3 sakinys 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas XIII punktas 1 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.3.3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas IV APP 1 punktas 2.3.3.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 2.3.2.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 1 punktas 13.4.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.2.3.1 dalis 1 FR 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.3.1.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas III punktas 3.4.1.3 sakinys 2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.3.1.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.4.12 dalis 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 2 punktas 4.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VIII punktas 4.2.2.2 dalis FR 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas I punktas 2.4.1.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 2 punktas 4.5 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.9.5 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.8.5.8 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.8.4.1 punktas (f) P 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.3.2.3.1.1 dalis 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (BG, CS, DA, DE, ET, EL, EN, HR, IT, LT, LV, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, FI, SV) priedas VI punktas 9.5.1.2 punktas (b) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 2 punktas 2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VII punktas 2.4.2.2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.4.1.2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.5.3 punktas (c) TEXT 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.11.3.4 punktas (g) TEXT 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 1 punktas 2.2.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas III punktas 3.1.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 5.2.5.3 dalis 1 TEXT 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas IV APP 1 punktas 2.3.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal (ET, EL, EN, MT, PT, RO, FI, SV) priedas VIII punktas 4.6 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.8.5.4 sakinys 2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9.2.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 2 punktas 4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VIII APP 2 punktas 7.1.3.3 dalis 2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.5 FIGURE 6.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.8.1.2 punktas (b) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.6.3.1 punktas (b) FR 5 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas I punktas 1.2.2.1 dalis 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.4.6 sakinys 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.1.5.2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VIII punktas 6.8 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 6.6.2.3 dalis 1 FR 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 8.1.13.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas straipsnis 4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9.2.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 4 punktas 9.3.6 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (BG, CS, DA, DE, ET, EN, FR, HR, IT, LT, LV, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SV) priedas IV punktas 2.3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.12.2.5 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.3.4 dalis 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 5.2.5.3 dalis TEXT 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.3.3.4.3 sakinys 2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI APP 1 punktas 1.3.4 sakinys 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.8.1.1 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.9.2.4 punktas (b) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI APP 5 punktas 2.4 FIGURE 6.11 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 4 punktas 9.2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.12.2.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.2.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 2 punktas 4.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas I punktas 1.2.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.12.2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas III punktas 3.2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.12.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.1.6.4 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.3.2.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.4.1.3 sakinys 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI APP 4 punktas 4.2.7 sakinys 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII APP 5 punktas 2.2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 2 punktas 3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9.2.2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas V punktas 5 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.10.2.4 punktas (a) FR 2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 8.1.13.1.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.12.2.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 8.1.13.2.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.8.5.4 sakinys 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.3.2.1.1 sakinys 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VIII punktas 6.4.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 1 punktas 13.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII APP 5 punktas 2.3 sakinys 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 2 punktas 4.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 1 punktas 5.2.1.1 punktas (ea) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.3.1.1.2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9.2.3.1.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas II punktas 6.4 sakinys 3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 6.3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.4.2.2 NOTE tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.3.2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.6.3 punktas (b) PT (ii) TEXT 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 2 punktas 4.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.6 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, SV) priedas VI punktas 8.1.9.1.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas I punktas 2.5.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VIII APP 2 punktas 7.1.3.2.1 dalis 1 TEXT 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VII punktas 3.8.1.2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas V punktas 3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (HR, LV, SL) priedas VIII punktas 4.6 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 4 punktas 3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 5.2.5.2 dalis 3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.4.1.1 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 6.3.3 dalis 2 FR 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.10.1.3 punktas (c) PT (ii) FR 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas II punktas 3.3.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VII punktas 3.8.1.1 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas IV punktas 2.6 dalis 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 7.3.1.6 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 8.1.13.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas IV APP 1 punktas 2.3.3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VIII APP 2 punktas 7.2.3.1 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.5.1.2 punktas (a) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 1 punktas 2.2.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas V punktas 2.1.2 FIGURE 5.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas III punktas 3.2.5.2 dalis 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.8.2.2.2 NOTE tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.3.2.2 punktas (b) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.8.2.2.1 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas XV punktas 3 dalis 15 PT (a) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 1 punktas 2.3.2.2.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas V punktas 1 dalis 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.4.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.3.2.2.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.12 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 2.3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 1 punktas 10.5 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.8.2.2.1 NOTE tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VII APP 3 punktas 5 TABL 7.10 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 5.1 dalis 3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.8.2.2.2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 4 punktas 2.3.2.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI APP 1 punktas 2.1.4 FIGURE 6.10 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VII punktas 2.4.1.1 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI APP 3 punktas 3 dalis 2 FR 1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.4.1.1 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.1.3 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 6.6.2.3 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas V punktas 4 punktas (a) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 8.1.13.2.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.3.4.4 punktas (b) FR 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VIII punktas 4.5.1 punktas (b) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 6.6.2.3 FIGURE 6.1 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV punktas 2.6.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.2.2 punktas (g) P 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 7.1.1.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 8.1.13.1.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas V punktas 1 dalis 2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV) priedas VI punktas 8.1.2 TABL 6.4 punktas 8.1.12.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.3.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9.2.2.1.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.3.1.1 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas III punktas 3.1.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas V punktas 4 punktas (e) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.4.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.11.4.2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 3.6.3 punktas (b) PT (iii) TEXT 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.11.1.5 punktas (f) FR 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.2 TABL 6.4 punktas 8.1.11.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI APP 4 punktas 4.2.8 punktas (j) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VII punktas 2.4.2.2 NOTE tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.4.2.1 punktas (a) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 9 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.4.2.1 punktas (c) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV punktas 2.2.4 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 Repeal priedas VI punktas 8.1.12.1.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 10.3.3.5.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 2 punktas 4.6 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.5.1.2 punktas (b) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas XIII punktas 2 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI APP 5 punktas 2.5 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 4 punktas 2.2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 13.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 7.8.2.4 dalis 1 FR 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VII punktas 2.2.3 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 9.5.1.1 punktas (a) PT (iii) TABL 6.9 TEXT 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 6.6.2.4 dalis 3 PT (b) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 4 punktas 9.3.6.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VII punktas 3.8.2.2.1 NOTE tekstas 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.10.1.3 punktas (c) PT (i) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas III punktas 3.2.6.1.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, HR, IT, LT, LV, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV) priedas I punktas 2.5.2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas II punktas 6.2.3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas IV APP 1 punktas 2.2.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (BG, CS, DA, DE, ET, EL, EN, HR, IT, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, SV) priedas I punktas 2.4.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.7 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VIII APP 2 punktas 7.1.5.3 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 8.1.13.2.5 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EN, FR, HR, IT, LT, LV, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV) priedas IV APP 4 punktas 9.3.3.6.2 punktas (a) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas IV APP 1 punktas 2.3.2.3.1 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas V punktas 2.1.2 FIGURE 5.2 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas V punktas 4 punktas (f) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas VI punktas 8.1.11.1.5 punktas (e) 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 papildymas priedas VI punktas 7.3.1.1 dalis 07/08/2018
    Modified by 32018R0989 pakeitimas priedas II punktas 6.2.4 tekstas 07/08/2018
    Modified by 32021R1398 pakeitimas priedas IV priedėlis 1 FIGURE 4.7 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 pakeitimas priedas I punktas 2.6.2 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 pakeitimas priedas IV priedėlis 1 FIGURE 4.4 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 papildymas priedas XIII punktas 3 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 pakeitimas priedas V punktas 1 pastraipa 5 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 papildymas straipsnis 20a dalis 3 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 papildymas priedas XIII punktas 3.1 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 papildymas priedas XIII punktas 2 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 pakeitimas priedas IV priedėlis 1 FIGURE 4.6 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 pakeitimas priedas XIII punktas 1 punktas 2 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 papildymas priedas XIII punktas 4.1 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 pakeitimas priedas IV priedėlis 1 punktas 11.4.2.1.4 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 papildymas priedas XIII punktas 1 punktas 3 13/09/2021
    Modified by 32021R1398 papildymas priedas XIII punktas 4 13/09/2021
    Instruments cited:
    Link

    13.4.2017   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 102/1

    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/654

    2016 m. gruodžio 19 d.

    kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1628 papildomas techniniais ir bendraisiais reikalavimais, susijusiais su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1628 dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) Nr. 167/2013 ir iš dalies keičiama bei panaikinama Direktyva 97/68/EB (1), ypač į jo 24 straipsnio 11 dalį, 25 straipsnio 4 dalies a, b ir c punktus, 26 straipsnio 6 dalį, 34 straipsnio 9 dalį, 42 straipsnio 4 dalį, 43 straipsnio 5 dalį ir 48 straipsnį,

    kadangi:

    (1)

    siekiant baigti kurti Reglamentu (ES) 2016/1628 nustatytą sistemą, reikia nustatyti techninius ir bendruosius reikalavimus ir bandymų metodus, susijusius su išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis, ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių ES tipo tvirtinimo procedūromis, gamybos atitikties užtikrinimo priemonėmis ir tų variklių techninėms tarnyboms taikomais reikalavimais bei procedūromis;

    (2)

    Tarybos sprendimu 97/836/EB (2) Sąjunga prisijungė prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (toliau – JT EEK) susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų;

    (3)

    siekiant užtikrinti, kad nuostatos dėl ne keliais judančiuose mechanizmuose montuojamų variklių konstrukcijos atitiktų technikos pažangą, dėl tam tikrų reikalavimų turėtų būti taikomos viešai paskelbtos naujausios CEN ir CENELEC ar ISO standartų redakcijos;

    (4)

    variklių atitikties taikytiniems techniniams reikalavimams tikrinimas viso gamybos proceso metu yra viena iš esminių ES tipo tvirtinimo proceso dalių. Todėl gamybos atitikties užtikrinimo procedūrų tikrinimas ir toliau turėtų būti tobulinamas ir derinamas prie kelių transporto priemonėms taikomų griežtesnių procedūrų, siekiant padidinti bendrą ES tipo tvirtinimo proceso veiksmingumą;

    (5)

    siekiant užtikrinti, kad techninės tarnybos visose valstybėse narėse laikytųsi tokio paties aukšto lygio veiklos standartų, šiame reglamente reikėtų nustatyti suderintus reikalavimus, kurių privalo laikytis techninės tarnybos, taip pat tų reikalavimų laikymosi vertinimo ir techninių tarnybų akreditacijos procedūras;

    (6)

    siekiant aiškumo, šiame reglamente nurodytų bandymų procedūrų numerius tikslinga suderinti su Bendrajame techniniame reglamente Nr. 11 (3) ir JT EEK taisyklėje Nr. 96 (4) nurodytais numeriais,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Apibrėžtys

    Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

    1)    Vobės skaičius (W)– dujų tūrio vieneto atitinkamos šilumingumo vertės ir kvadratinės šaknies iš jų santykinio tankio tomis pačiomis pamatinėmis matavimo sąlygomis santykis:

    2)    λ poslinkio koeficientas (Sλ)– matematinė išraiška, rodanti variklio valdymo sistemos reikiamą lankstumą keičiant perteklinio oro santykį λ, jei variklio naudojamų dujinių degalų sudėtis skiriasi nuo gryno metano;

    3)    skystųjų degalų naudojimo veiksena – įprasta dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio veiksena, kai variklis bet kokiomis veikimo sąlygomis nenaudoja jokių dujinių degalų;

    4)    dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena – įprasta dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio veiksena, kai tam tikromis variklio veikimo sąlygomis jis tuo pat metu naudoja skystus degalus ir dujinius degalus;

    5)    papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, skirta išmetamųjų kietųjų dalelių kiekiui sumažinti naudojant mechaninio, aerodinaminio, difuzinio ar inercinio atskyrimo funkciją;

    6)    reguliatorius – variklio sūkių dažnio ar apkrovos automatinio reguliavimo įtaisas arba sistema, išskyrus NRSh kategorijos variklyje sumontuotą greičio viršijimo ribotuvą, kuriuo ribojamas didžiausiasis variklio sūkių dažnis, vien tik siekiant užtikrinti, kad variklio sukimosi greitis neviršytų tam tikros ribos;

    7)    aplinkos temperatūra – laboratorijos (pvz., filtrų svėrimo patalpos arba kameros) temperatūra nustatytomis laboratorijos sąlygomis;

    8)    pagrindinė išmetamųjų teršalų kontrolės strategija (BECS)– išmetamųjų teršalų kontrolės strategija, veikianti esant tam tikram variklio sukimo momento ir sūkių dažnio intervalui, jei neveikia papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija (AECS);

    9)    reagentas – bet kokia sunaudojamoji arba neatsinaujinanti medžiaga, reikalinga ir naudojama tam, kad papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema veiktų efektyviai;

    10)    papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija (AECS)– išmetamųjų teršalų kontrolės strategija, įsijungianti ir laikinai pakoreguojanti pagrindinę teršalų išmetimo strategiją tam tikru tikslu, reaguodama į tam tikrą aplinkos ir (arba) eksploatavimo sąlygų visumą ir veikianti tik tol, kol yra tos sąlygos;

    11)    geroji inžinerinė praktika – prie visuotinai priimtų mokslinių ir inžinerinių principų ir turimos atitinkamos informacijos priderinti sprendimai;

    12)    didelis sūkių dažnis (nhi)– didžiausias variklio sūkių dažnis, kuriuo sukantis varikliui gaunama 70 proc. didžiausiosios galios;

    13)    mažas sūkių dažnis (nhi)– mažiausias variklio sūkių dažnis, kuriuo sukantis varikliui gaunama 50 proc. didžiausiosios galios;

    14)    didžiausioji galia (Pmax)– didžiausia gamintojo nurodyta galios vertė, išreikšta kW;

    15)    dalies srauto skiedimas – dalies išmetamųjų dujų atskyrimo nuo viso srauto ir sumaišymo su atitinkamu kiekiu skiedimo oro prieš kietųjų dalelių ėminių filtrą procesas, kaip išmetamųjų dujų analizės metodas;

    16)    rodmenų slinkis – skirtumas tarp nulinio arba kalibravimo signalo ir atitinkamos matavimo prietaiso nurodytos vertės iškart po to, kai ji panaudojama atliekant teršalų išmetimo bandymą;

    17)    nustatyti matavimo intervalą – sureguliuoti prietaisą taip, kad jo atsako trukmė atitiktų kalibravimo ribą, lygią 75–100 proc. didžiausios prietaiso intervalo arba tikėtino darbinio intervalo vertės;

    18)    patikros dujos – išgrynintasis dujų mišinys, naudojamas dujų analizatorių matavimo intervalui nustatyti;

    19)    HEPA filtras – didelio veiksmingumo kietųjų dalelių filtras, kurio apskaičiuotas pradinis mažiausiasis filtravimo veiksmingumas pagal standartą ASTM F 1471-93 yra 99,97 proc.;

    20)    kalibravimas – matavimo sistemos atsako nustatymo pagal įvesties signalą procesas, kurio metu išvesties signalas patenka į atskaitos signalų intervalą;

    21)    išmetamųjų teršalų savitoji masė – išmetamųjų teršalų masė, išreikšta g/kWh;

    22)    valdymo komanda – variklio operatoriaus pateikiamas įvedinys variklio galiai valdyti;

    23)    didžiausio sukimo momento sūkių dažnis – variklio sukimosi greitis, kuriuo pasiekiamas gamintojo suprojektuotas didžiausias variklio sukimo momentas;

    24)    variklio valdomas sūkių dažnis – variklio darbinis sūkių dažnis, kontroliuojamas įrengtu reguliatoriumi;

    25)    atvirai išmetamos karterio dujos – bet kokios iš variklio karterio tiesiogiai į aplinką išmetamos dujos;

    26)    zondas – pirmoji tiekimo linijos, kuria ėminys perduodamas kitai ėminių ėmimo sistemos daliai, sekcija;

    27)    bandymo intervalas – laiko tarpas, per kurį nustatoma su stabdymu susijusi išmetamųjų teršalų masė;

    28)    nulinės vertės nustatymo dujos – dujos, kurių atsakas analizatoriuje yra nulinis;

    29)    nustatyti nulinę vertę – sureguliuoti prietaisą taip, kad jo atsakas į nulinės vertės standartines kalibravimo dujas (pvz., išgrynintąjį azotą arba išgrynintąjį orą) būtų nulinis;

    30)    kintamu greičiu ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklas (toliau – kintamo greičio NRSC)– ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklas, kuris nėra pastovaus greičio NRSC;

    31)    pastoviu greičiu ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklas (toliau – pastovaus greičio NRSC)– bet kuris ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2016/1628 IV priede: D2, E2, G1, G2 arba G3;

    32)    atnaujinimas ir užregistravimas – dažnumas, kuriuo analizatorius pateikia naujas, aktualias vertes;

    33)    kalibravimo dujos – išgrynintasis dujų mišinys, naudojamas dujų analizatoriams kalibruoti;

    34)    stechiometrinis – susijęs su konkrečiu oro ir degalų santykiu taip, kad jei degalai visiškai oksiduotųsi, degalų arba deguonies nebeliktų;

    35)    laikykla – kietųjų dalelių filtras, ėminių ėmimo maišas arba bet koks kitas periodiškai imamiems ėminiams laikyti skirtas įtaisas;

    36)    viso srauto skiedimas – viso išmetamųjų dujų srauto maišymo su skiedimo oru metodas, taikomas prieš atskiriant analizės tikslais praskiestų išmetamųjų dujų srauto dalį;

    37)    leidžiamoji nuokrypa – intervalas, kuriame turi būti 95 proc. užregistruotų konkrečių tam tikro dydžio verčių, o likę 5 proc. užregistruotų verčių į minėtą intervalą gali nepakliūti;

    38)    techninės priežiūros veiksena – speciali dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio veiksena, įjungiama atliekant remontą ar patraukiant ne keliais judantį mechanizmą į saugią vietą, kai nėra įmanoma dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena.

    2 straipsnis

    Bet kokiems kitiems nustatytiems degalams, degalų mišiniams ar degalų emulsijoms taikomi reikalavimai

    Etaloniniai degalai ir kiti nustatyti degalai, degalų mišiniai ar degalų emulsijos, nurodyti Reglamento (ES) 2016/1628 25 straipsnio 2 dalyje ir gamintojo įtraukti į ES tipo patvirtinimo paraišką, turi atitikti technines charakteristikas ir būti aprašyti informaciniame aplanke, kaip nustatyta šio reglamento I priede.

    3 straipsnis

    Gamybos atitikties užtikrinimo tvarka

    Siekdamos užtikrinti, kad, vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/1628 26 straipsnio 1 dalimi, gaminami varikliai atitiktų patvirtintą tipą, patvirtinimo institucijos taiko šio reglamento II priede nustatytas priemones ir procedūras.

    4 straipsnis

    Teršalų išmetimo laboratorinių bandymų rezultatų patikslinimo įtraukiant nusidėvėjimo koeficientus metodika

    Teršalų išmetimo laboratorinių bandymų rezultatai patikslinami įtraukiant nusidėvėjimo koeficientus, įskaitant susijusius su kietųjų dalelių skaičiaus matavimu ir dujomis varomais varikliais, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/1628 25 straipsnio 3 dalies d punkte, 25 straipsnio 4 dalies d ir e punktuose, laikantis šio reglamento III priede nustatytos metodikos.

    5 straipsnis

    Reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų, NOx kontrolės priemonių ir kietųjų dalelių kontrolės priemonių

    Su Reglamento (ES) 2016/1628 25 straipsnio 3 dalies f punkto i papunktyje nurodytomis išmetamųjų teršalų kontrolės strategijomis ir su to reglamento 25 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktyje nurodytomis NOx kontrolės priemonėmis, taip pat su išmetamųjų kietųjų dalelių kontrolės priemonėmis susiję matavimai bei bandymai, įskaitant jiems įrodyti būtiną dokumentavimą, atliekami laikantis šio reglamento IV priede nustatytų techninių reikalavimų.

    6 straipsnis

    Su atitinkamu ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklu susijusios srities matavimai ir bandymai

    Su Reglamento (ES) 2016/1628 25 straipsnio 3 dalies f punkto iii papunktyje nurodyta sritimi susiję matavimai ir bandymai atliekami laikantis šio reglamento V priede nustatytų išsamių techninių reikalavimų.

    7 straipsnis

    Bandymų sąlygos ir metodai

    Reglamento (ES) 2016/1628 25 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytos bandymų sąlygos, to reglamento 24 straipsnyje nurodyti variklio apkrovos ir sūkių dažnio parametrų nustatymo metodai, to reglamento 25 straipsnio 3 dalies e punkto i papunktyje nurodyti išmetamųjų karterio dujų kiekio apskaičiavimo metodai ir to reglamento 25 straipsnio 3 dalies e punkto ii papunktyje nurodyti papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemų nenutrūkstamojo arba periodinio regeneravimo nustatymo ir apskaičiavimo metodai turi atitikti šio reglamento VI priedo 5 ir 6 skirsniuose nustatytus reikalavimus.

    8 straipsnis

    Bandymų procedūros

    Reglamento (ES) 2016/1628 25 straipsnio 3 dalies a punkte ir f punkto iv papunktyje nurodytų bandymų procedūros atliekamos laikantis šio reglamento VI priedo 7 skirsnio ir VIII priedo nuostatų.

    9 straipsnis

    Išmetamųjų teršalų matavimo ir ėminių ėmimo procedūros

    Reglamento (ES) 2016/1628 25 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto išmetamųjų teršalų matavimo ir ėminių ėmimo procedūros atliekamos laikantis šio reglamento VI priedo 8 skirsnio ir to priedo 1 priedėlio nuostatų.

    10 straipsnis

    Bandymų ir išmetamųjų teršalų matavimo ir ėminių ėmimo įranga

    Reglamento (ES) 2016/1628 25 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų bandymų ir to reglamento 25 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto išmetamųjų teršalų matavimo ir ėminių ėmimo įranga turi atitikti šio reglamento VI priedo 9 skirsnyje nustatytus techninius reikalavimus ir charakteristikas.

    11 straipsnis

    Duomenų vertinimo ir apskaičiavimo metodas

    Reglamento (ES) 2016/1628 25 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyti duomenys vertinami ir apskaičiuojami laikantis šio reglamento VII priede nustatyto metodo.

    12 straipsnis

    Etaloninių degalų techninės charakteristikos

    Reglamento (ES) 2016/1628 25 straipsnio 2 dalyje nurodyti etaloniniai degalai turi atitikti šio reglamento IX priede nustatytas technines charakteristikas.

    13 straipsnis

    Išsamios techninės specifikacijos ir sąlygos, taikomos variklį pateikiant atskirai nuo jo papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos

    Kai gamintojas variklį pirminės įrangos gamintojui (toliau – PĮG) Sąjungoje pateikia atskirai nuo variklio papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/1628 34 straipsnio 3 dalyje, jis turi laikytis šio reglamento X priede nustatytų išsamių techninių specifikacijų ir sąlygų.

    14 straipsnis

    Išsamios techninės specifikacijos ir sąlygos, taikomos variklius laikinai pateikiant rinkai eksploatacinių bandymų tikslais

    Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/1628 34 straipsnio 4 dalimi, variklius, kuriems pagal tą reglamentą nebuvo suteiktas ES tipo patvirtinimas, leidžiama laikinai pateikti rinkai eksploatacinių bandymų tikslais, jeigu jie atitinka šio reglamento XI priede nustatytas išsamias technines specifikacijas ir sąlygas.

    15 straipsnis

    Specialios paskirties varikliams taikomos išsamios techninės specifikacijos ir sąlygos

    Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/1628 34 straipsnio 5 ir 6 dalimis, specialios paskirties variklių ES tipas patvirtinamas ir juos leidžiama pateikti rinkai, jeigu laikomasi šio reglamento XII priede nustatytų išsamių techninių specifikacijų ir sąlygų.

    16 straipsnis

    Lygiaverčių variklių tipo patvirtinimų pripažinimas

    Reglamento (ES) 2016/1628 42 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytos JT EEK taisyklės ar jų pakeitimai ir to reglamento 42 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyti Sąjungos aktai yra išvardyti šio reglamento XIII priede.

    17 straipsnis

    Išsamios nuostatos dėl PĮG skirtos svarbios informacijos bei instrukcijų

    Išsamios nuostatos dėl Reglamento (ES) 2016/1628 43 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos PĮG skirtos informacijos bei instrukcijų pateikiamos šio reglamento XIV priede.

    18 straipsnis

    Išsamios nuostatos dėl galutiniams naudotojams skirtos svarbios informacijos bei instrukcijų

    Išsamios nuostatos dėl Reglamento (ES) 2016/1628 43 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos galutiniams naudotojams skirtos informacijos bei instrukcijų pateikiamos šio reglamento XV priede.

    19 straipsnis

    Techninių tarnybų veiklos standartai ir vertinimas

    1.   Techninės tarnybos turi laikytis XVI priede nustatytų veiklos standartų.

    2.   Patvirtinimo institucijos technines tarnybas vertina vadovaudamosi šio reglamento XVI priede nustatyta tvarka.

    20 straipsnis

    Pastovios būsenos ir pereinamųjų režimų bandymų ciklų charakteristikos

    Reglamento (ES) 2016/1628 24 straipsnyje nurodyti pastovios būsenos ir pereinamųjų režimų bandymų ciklai turi atitikti šio reglamento XVII priede nustatytas charakteristikas.

    21 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymas

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2016 m. gruodžio 19 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkas

    Jean-Claude JUNCKER

    (1)  OL L 252, 2016 9 16, p. 53.

    (2)  1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (Pataisytas 1958 m. susitarimas) (OL L 346, 1997 12 17, p. 78).

    (3)  http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29glob_registry.html

    (4)  OL L 88, 2014 3 22, p. 1.

    PRIEDAI

    Priedo numeris

    Priedo pavadinimas

    Puslapis

    I

    Bet kokiems kitiems nustatytiems degalams, degalų mišiniams ar degalų emulsijoms taikomi reikalavimai

     

    II

    Gamybos atitikties užtikrinimo tvarka

     

    III

    Teršalų išmetimo laboratorinių bandymų rezultatų patikslinimo įtraukiant nusidėvėjimo koeficientus metodika

     

    IV

    Reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų, NOx kontrolės priemonių ir kietųjų dalelių kontrolės priemonių

     

    V

    Su atitinkamu ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklu susijusios srities matavimai ir bandymai

     

    VI

    Bandymų vykdymo, išmetamųjų teršalų matavimo ir ėminių ėmimo sąlygos, metodai, procedūros ir prietaisai

     

    VII

    Duomenų vertinimo ir apskaičiavimo metodas

     

    VIII

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių veikimo reikalavimai ir bandymo procedūros

     

    IX

    Etaloninių degalų techninės charakteristikos

     

    X

    Išsamios techninės specifikacijos ir sąlygos, taikomos variklį pateikiant atskirai nuo jo papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos

     

    XI

    Išsamios techninės specifikacijos ir sąlygos, taikomos variklius laikinai pateikiant rinkai eksploatacinių bandymų tikslais

     

    XII

    Specialios paskirties varikliams taikomos išsamios techninės specifikacijos ir sąlygos

     

    XIII

    Lygiaverčių variklių tipo patvirtinimų pripažinimas

     

    XIV

    Išsamios nuostatos dėl pirminės įrangos gamintojams skirtos svarbios informacijos ir instrukcijų

     

    XV

    Išsamios nuostatos dėl galutiniams naudotojams skirtos svarbios informacijos ir instrukcijų

     

    XVI

    Techninių tarnybų veiklos standartai ir vertinimas

     

    XVII

    Pastovios būsenos ir pereinamųjų režimų bandymų ciklų charakteristikos

     

    I PRIEDAS

    Bet kokiems kitiems nustatytiems degalams, degalų mišiniams ar degalų emulsijoms taikomi reikalavimai

    1.   Skystais degalais varomų variklių reikalavimai

    1.1.   Teikdami ES tipo patvirtinimo paraišką gamintojai gali pasirinkti vieną iš variantų pagal variklio degalų intervalą:

    a)

    standartinio degalų intervalo variklis, atitinkantis 1.2 punkte išdėstytus reikalavimus, arba

    b)

    tam tikros sudėties degalų variklis, atitinkantis 1.3 punkte išdėstytus reikalavimus.

    1.2.   Standartinio degalų intervalo variklio (dyzelinio, benzininio) reikalavimai

    Standartinio degalų intervalo variklis turi atitikti 1.2.1–1.2.4 punktų reikalavimus.

    1.2.1.   Pirminis variklis turi atitikti Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas taikytinas ribines vertes ir šiame reglamente išdėstytus reikalavimus, kai yra eksploatuojamas su IX priedo 1.1 arba 2.1 skirsnyje nurodytais etaloniniais degalais.

    1.2.2.   Kadangi nėra Europos standartizacijos komiteto ne keliais judantiems mechanizmams skirto gazolio standarto (toliau – CEN standartas), o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/70/EB (1) – lentelės, kurioje būtų nurodytos ne keliais judantiems mechanizmams skirto gazolio savybės, laikoma, kad IX priede nurodytus dyzelinius etaloninius degalus (ne keliais judantiems mechanizmams skirtą gazolį) atitinka rinkoje parduodamas ne keliais judantiems mechanizmams skirtas gazolis, kurio sieros kiekis ne didesnis kaip 10 mg/kg, cetaninis skaičius ne mažesnis kaip 45, o riebalų rūgščių metilesterio (RRME) kiekis ne didesnis kaip 7,0 proc. tūrio. Išskyrus 1.2.2.1, 1.2.3 ir 1.2.4 punktuose nurodytus atvejus, kuriais leidžiama elgtis kitaip, gamintojas pagal XV priedo reikalavimus atitinkamai galutiniams naudotojams deklaruoja, kad varikliuose, varomuose ne keliais judantiems mechanizmams skirtu gazoliu, naudojami tik degalai, kuriuose sieros kiekis ne didesnis kaip 10 mg/kg (20 mg/kg galutiniame paskirstymo punkte), cetaninis skaičius ne mažesnis kaip 45, o RRME kiekis ne didesnis kaip 7,0 proc. tūrio. Gamintojas gali pasirinktinai nurodyti kitus parametrus (pvz., tepumo).

    1.2.2.1.   Patvirtinant ES tipą, variklių gamintojas negali nurodyti, kad tam tikro variklių tipo ar tam tikros variklių šeimos varikliuose Sąjungoje galima naudoti kitus rinkoje parduodamus, ne šiame punkte išdėstytus reikalavimus atitinkančius degalus, nebent gamintojas taip pat užtikrina atitiktį 1.2.3 punkto reikalavimui:

    a)

    benzinui taikoma Direktyva 98/70/EB arba CEN standartas EN 228:2012. Tepamosios alyvos gali būti pridėta pagal gamintojo specifikacijas;

    b)

    dyzelinui (išskyrus ne keliais judantiems mechanizmams skirtą gazolį) taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB arba CEN standartas EN 590:2013;

    c)

    dyzelinui (ne keliais judantiems mechanizmams skirtam gazoliui) taikoma Direktyva 98/70/EB, be to, jo cetaninis skaičius turi būti ne mažesnis kaip 45, o RRME kiekis ne didesnis kaip 7,0 proc. tūrio.

    1.2.3.   Jeigu gamintojas leidžia varikliuose naudoti papildomus rinkoje parduodamus degalus, ne tik nurodytuosius 1.2.2 punkte, pvz., varikliuose, varomuose B100 (EN 14214:2012+A1:2014), B20, B30 (EN 16709:2015), konkrečiais degalais, degalų mišiniais arba degalų emulsijomis, gamintojas ne tik vykdo 1.2.2.1 punkto reikalavimus, bet ir imasi visų šių veiksmų:

    a)

    Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/656 (2) nustatytame informaciniame dokumente deklaruoja komercinių degalų, degalų mišinių arba emulsijų, kuriais gali būti varomi tam tikros variklių šeimos varikliai, specifikacijas;

    b)

    įrodo, kad pirminis variklis gali atitikti šio reglamento reikalavimus, kai naudojami deklaruojami degalai, degalų mišiniai arba emulsijos;

    c)

    prisiima atsakomybę už tai, kad būtų vykdomi Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/655 (3) nustatyti eksploatuojamų variklių stebėsenos reikalavimai, kai naudojami deklaruojami degalai, degalų mišiniai arba emulsijos, įskaitant visus deklaruojamų degalų, degalų mišinių arba emulsijų mišinius, ir taikomi rinkoje parduodami degalai, kaip nurodyta 1.2.2.1 punkte.

    1.2.4.   Kai naudojami kibirkštinio uždegimo varikliai, degalų ir alyvos santykis mišinyje turi būti toks, kokį rekomendavo gamintojas. Alyvos procentinė dalis degalų ir alyvos mišinyje įrašoma Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/656 nustatytame informaciniame dokumente.

    1.3.   Tam tikros sudėties degalų (ED 95 arba E 85) variklio reikalavimai

    Konkrečių degalų (ED 95 arba E 85) variklis turi atitikti 1.3.1 ir 1.3.2 punktų reikalavimus.

    1.3.1.   Kalbant apie ED 95 degalus, pirminis variklis turi atitikti Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas taikytinas ribines vertes ir šiame reglamente išdėstytus reikalavimus, kai yra eksploatuojamas su IX priedo 1.2 punkte nurodytais etaloniniais degalais.

    1.3.2.   Kalbant apie E 85 degalus, pirminis variklis turi atitikti Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas taikytinas ribines vertes ir šiame reglamente išdėstytus reikalavimus, kai yra eksploatuojamas su IX priedo 2.2 punkte nurodytais etaloniniais degalais.

    2.   Gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu (GD) arba suskystintomis naftos dujomis (SND) varomų variklių, įskaitant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklius, reikalavimai

    2.1.   Teikdami ES tipo patvirtinimo paraišką gamintojai gali pasirinkti vieną iš variantų pagal variklio degalų intervalą:

    a)

    universalaus degalų intervalo variklis, atitinkantis 2.3 punkte išdėstytus reikalavimus;

    b)

    riboto degalų intervalo variklis, atitinkantis 2.4 punkte išdėstytus reikalavimus,

    c)

    tam tikros sudėties degalų variklis, atitinkantis 2.5 punkte išdėstytus reikalavimus.

    2.2.   1 priedėlyje pateiktose lentelėse apibendrinami gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu, SND varomų ir dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių ES tipo patvirtinimo reikalavimai.

    2.3.   Universalaus degalų intervalo variklio reikalavimai

    2.3.1.   Gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu varomų variklių, įskaitant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklius, gamintojas įrodo, kad pirminis variklis gali prisitaikyti prie bet kokios sudėties gamtinių dujų ir (arba) biometano mišinių, kurie gali būti parduodami rinkoje. Tai įrodoma pagal šį 2 skirsnį ir, jei tai dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai, taip pat pagal papildomas VIII priedo 6.4 punkte nustatytos degalų pritaikymo procedūros nuostatas.

    2.3.1.1.   Suslėgtomis gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu (SlGD) varomų variklių degalai apskritai būna dviejų tipų: didelio šilumingumo degalai (H dujos) ir mažo šilumingumo degalai (L dujos), tačiau jų įvairovė abiejuose intervaluose yra gana didelė; pagal Vobės skaičiumi išreiškiamą energinį naudingumą ir pagal λ poslinkio koeficientą (Sλ) degalai labai skiriasi. Gamtinės dujos, kurių λ poslinkio koeficientas 0,89–1,08 (0,89 ≤ Sλ ≤ 1,08), laikomos H intervalo dujomis, o gamtinės dujos, kurių λ poslinkio koeficientas 1,08–1,19 (1,08 ≤ Sλ ≤ 1,19) – L intervalo dujomis. Iš etaloninių degalų sudėties matyti, kad Sλ skiriasi labai smarkiai.

    Pirminis variklis turi atitikti šio reglamento reikalavimus, kai naudojami IX priede nurodyti etaloniniai degalai GR (degalai Nr. 1) ir G25 (degalai Nr. 2) arba lygiaverčiai degalai, sukurti dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje, tarp dviejų bandymų variklio degalų tiekimo sistemos rankiniu būdu niekaip nereguliuojant (reikalaujamas prisitaikymas). Pakeitus degalus, leidžiamas vienas pritaikymo bandymas. Per pritaikymo bandymą atliekamas variklio parengiamasis kondicionavimas paskesniam teršalų išmetimo bandymui taikant atitinkamą bandymų ciklą. Jeigu varikliai bandomi taikant ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklus (NRSC) ir parengiamojo kondicionavimo ciklo nepakanka variklio degalų tiekimui susireguliuoti, prieš variklio parengiamojo kondicionavimo ciklą galima atlikti gamintojo apibrėžtą alternatyvų pritaikymo bandymą.

    2.3.1.1.1.   Gamintojas gali bandyti variklį su trečiaisiais degalais (degalai Nr. 3), jeigu jų λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra intervale nuo 0,89 (t. y. GR mažesniosios intervalo vertės) iki 1,19 (t. y. G25 didesniosios intervalo vertės), pvz., kai degalai Nr. 3 yra rinkoje parduodami degalai. Šio bandymo rezultatais galima remtis vertinant gamybos atitiktį.

    2.3.1.2.   Suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) suskystintu biometanu (SkGD) varomų variklių atveju pirminis variklis turi atitikti šio reglamento reikalavimus, kai naudojami IX priede nurodyti etaloniniai degalai GR (degalai Nr. 1) ir G20 (degalai Nr. 2) arba lygiaverčiai degalai, sukurti dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje, tarp dviejų bandymų variklio degalų tiekimo sistemos rankiniu būdu niekaip nereguliuojant (reikalaujamas prisitaikymas). Pakeitus degalus, leidžiamas vienas pritaikymo bandymas. Per pritaikymo bandymą atliekamas variklio parengiamasis kondicionavimas paskesniam teršalų išmetimo bandymui taikant atitinkamą bandymų ciklą. Jeigu varikliai bandomi taikant NRSC ir parengiamojo kondicionavimo ciklo nepakanka variklio degalų tiekimui susireguliuoti, prieš variklio parengiamojo kondicionavimo ciklą galima atlikti gamintojo apibrėžtą alternatyvų pritaikymo bandymą.

    2.3.2.   Suslėgtomis gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu (SlGD) varomų variklių, kurie patys prisitaiko prie H dujų intervalo ir prie L dujų intervalo, o perėjimui nuo H intervalo prie L intervalo naudojamas jungiklis, atveju pirminis variklis bandomas naudojant atitinkamus IX priede kiekvienam intervalui nurodytus etaloninius degalus, nustačius kiekvieną jungiklio padėtį. Degalai: H dujų intervalo degalai GR (degalai Nr. 1) ir G23 (degalai Nr. 3), L dujų intervalo degalai G25 (degalai Nr. 2) ir G23 (degalai Nr. 3) arba lygiaverčiai degalai, sukurti dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje. Pirminis variklis turi atitikti šio reglamento reikalavimus abiejose jungiklio padėtyse, degalų tiekimo tarp dviejų kiekvienoje jungiklio padėtyje atliekamų bandymų niekaip nereguliuojant. Pakeitus degalus, leidžiamas vienas pritaikymo bandymas. Per pritaikymo bandymą atliekamas variklio parengiamasis kondicionavimas paskesniam teršalų išmetimo bandymui taikant atitinkamą bandymų ciklą. Jeigu varikliai bandomi taikant NRSC ir parengiamojo kondicionavimo ciklo nepakanka variklio degalų tiekimui susireguliuoti, prieš variklio parengiamojo kondicionavimo ciklą galima atlikti gamintojo apibrėžtą alternatyvų pritaikymo bandymą.

    2.3.2.1.   Gamintojas gali bandyti variklį ne su G23, o su kitais trečiaisiais degalais (degalai Nr. 3), jeigu jų λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra intervale nuo 0,89 (t. y. GR mažesniosios intervalo vertės) iki 1,19 (t. y. G25 didesniosios intervalo vertės), pvz., kai degalai Nr. 3 yra rinkoje parduodami degalai. Šio bandymo rezultatais galima remtis vertinant gamybos atitiktį.

    2.3.3.   Gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu varomų variklių kiekvieno teršalo išmetimo bandymų rezultatų santykis „r“ nustatomas taip:

    Formula

    arba

    Formula

    taip pat

    Formula

    2.3.4.   SND varomų variklių gamintojas įrodo, kad pirminis variklis gali prisitaikyti prie bet kokios sudėties degalų, kurie gali būti parduodami rinkoje.

    SND varomiems varikliams skirtų degalų C3/C4 santykis gali skirtis. Šiuos skirtumus atspindi etaloninių degalų rūšys. Pirminis variklis turi atitikti teršalų išmetimo reikalavimus, kai naudojami IX priede nurodyti A ir B etaloniniai degalai, degalų tiekimo tarp dviejų bandymų niekaip nereguliuojant. Pakeitus degalus, leidžiamas vienas pritaikymo bandymas. Per pritaikymo bandymą atliekamas variklio parengiamasis kondicionavimas paskesniam teršalų išmetimo bandymui taikant atitinkamą bandymų ciklą. Jeigu varikliai bandomi taikant NRSC ir parengiamojo kondicionavimo ciklo nepakanka variklio degalų tiekimui susireguliuoti, prieš variklio parengiamojo kondicionavimo ciklą galima atlikti gamintojo apibrėžtą alternatyvų pritaikymo bandymą.

    2.3.4.1.   Kiekvieno teršalo išmetimo bandymų rezultatų santykis „r“ nustatomas taip:

    Formula

    2.4.   Riboto degalų intervalo variklio reikalavimai

    Riboto degalų intervalo variklis turi atitikti 2.4.1–2.4.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

    2.4.1.   SlGD varomi varikliai, suprojektuoti veikti H arba L dujų intervalu

    2.4.1.1.   Pirminis variklis bandomas naudojant atitinkamus IX priede atitinkamam intervalui nurodytus etaloninius degalus. Degalai: H dujų intervalo degalai GR (degalai Nr. 1) ir G23 (degalai Nr. 3), L dujų intervalo degalai G25 (degalai Nr. 2) ir G23 (degalai Nr. 3) arba lygiaverčiai degalai, sukurti dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje. Pirminis variklis turi atitikti šio reglamento reikalavimus degalų tiekimo tarp dviejų bandymų niekaip nereguliuojant. Pakeitus degalus, leidžiamas vienas pritaikymo bandymas. Per pritaikymo bandymą atliekamas variklio parengiamasis kondicionavimas paskesniam teršalų išmetimo bandymui taikant atitinkamą bandymų ciklą. Jeigu varikliai bandomi taikant NRSC ir parengiamojo kondicionavimo ciklo nepakanka variklio degalų tiekimui susireguliuoti, prieš variklio parengiamojo kondicionavimo ciklą galima atlikti gamintojo apibrėžtą alternatyvų pritaikymo bandymą.

    2.4.1.2.   Gamintojas gali bandyti variklį ne su G23, o su kitais trečiaisiais degalais (degalai Nr. 3), jeigu jų λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra intervale nuo 0,89 (t. y. GR mažesniosios intervalo vertės) iki 1,19 (t. y. G25 didesniosios intervalo vertės), pvz., kai degalai Nr. 3 yra rinkoje parduodami degalai. Šio bandymo rezultatais galima remtis vertinant gamybos atitiktį.

    2.4.1.3.   Kiekvieno teršalo išmetimo bandymų rezultatų santykis „r“ nustatomas taip:

    Formula

    arba

    Formula

    taip pat

    Formula

    2.4.1.4.   Ant naudotojui pristatomo variklio tvirtinama Reglamento (ES) 2016/1628 III priede nurodyta etiketė su informacija, kokiam dujų intervalui varikliui suteiktas ES tipo patvirtinimas.

    2.4.2.   Gamtinėmis dujomis arba SND varomi varikliai, suprojektuoti naudoti vienos konkrečios sudėties degalus

    2.4.2.1.   Pirminis variklis turi atitikti teršalų išmetimo reikalavimus, kai naudojami (SlGD atveju) etaloniniai degalai GR ir G25 arba lygiaverčiai degalai, sukurti dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje, (SkGD atveju) etaloniniai degalai GR ir G20 arba lygiaverčiai degalai, sukurti dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta VI priedo 2 priedėlyje, arba (SND atveju) etaloniniai degalai A ir B, kaip nurodyta IX priede. Tarp bandymų leidžiama tiksliai sureguliuoti degalų tiekimo sistemą. Šis tikslusis reguliavimas – tai degalų tiekimo duomenų bazės perkalibravimas niekaip nekeičiant pagrindinės kontrolės strategijos ar pagrindinės duomenų bazės struktūros. Jei reikia, leidžiama pakeisti tiesiogiai su degalų srauto dydžiu susijusias dalis, pvz., purkštuvų antgalius.

    2.4.2.2.   SlGD varomų variklių gamintojas gali bandyti variklį su etaloniniais degalais GR ir G23, etaloniniais degalais G25 ir G23 arba lygiaverčiais degalais, sukurtais dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje; tokiu atveju ES tipo patvirtinimas galioja atitinkamai tik H arba L intervalo dujoms.

    2.4.2.3.   Ant naudotojui pristatomo variklio tvirtinama Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 III priede nurodyta etiketė su informacija, kokios sudėties degalų intervalui variklis sukalibruotas.

    2.5.   Tam tikros sudėties degalų variklio, varomo suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) suskystintu biometanu (SkGD), reikalavimai

    Tam tikros sudėties suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) suskystintu biometanu varomas variklis turi atitikti 2.5.1–2.5.2 punktuose išdėstytus reikalavimus.

    2.5.1.   Tam tikros sudėties suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) suskystintu biometanu (SkGD) varomas variklis

    2.5.1.1.   Variklis sukalibruojamas tam tikros sudėties SkGD, kurių λ poslinkio koeficientas nuo IX priede nurodytų degalų G20 λ poslinkio koeficiento skiriasi ne daugiau negu 3 proc. ir kuriose etano kiekis neviršija 1,5 proc.

    2.5.1.2.   Jeigu 2.5.1.1 punkte išdėstyti reikalavimai nevykdomi, gamintojas teikia universalių degalų variklio paraišką pagal 2.1.3.2 punkte pateiktas specifikacijas.

    2.5.2.   Tam tikros sudėties suskystintomis gamtinėmis dujomis (SkGD) varomas variklis

    2.5.2.1.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių šeimos varikliai sukalibruojami tam tikros sudėties SkGD, kurių λ poslinkio koeficientas nuo IX priede nurodytų G20 degalų λ poslinkio koeficiento skiriasi ne daugiau kaip 3 proc. ir etano kiekis juose neviršija 1,5 proc., o pirminis variklis bandomas naudojant tik G20 etaloninius dujinius degalus arba lygiaverčius degalus, sukurtus dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje.

    2.6.   Variklių šeimos nario ES tipo patvirtinimas

    2.6.1.   Išskyrus 2.6.2 punkte nurodytą atvejį, pirminio variklio ES tipo patvirtinimas be papildomų bandymų išplečiamas ir taikomas visiems variklių šeimos nariams ir visokios sudėties degalams, priklausantiems prie intervalo, kurio atžvilgiu suteiktas pirminio variklio ES tipo patvirtinimas (jei tai 2.5 punkte aprašyti varikliai), arba degalams, priklausantiems prie to paties degalų intervalo (jei tai 2.3 arba 2.4 punkte aprašyti varikliai), kurio atžvilgiu suteiktas pirminio variklio ES tipo patvirtinimas.

    2.6.2.   Jeigu techninė tarnyba nustato, kad pagal pasirinktą pirminį variklį pateikta paraiška nevisiškai atitinka Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IX priede apibrėžtą variklių šeimą, techninė tarnyba gali parinkti ir išbandyti kitą ar, jei reikia, papildomą etaloninį bandomąjį variklį.

    2.7.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių papildomi reikalavimai

    Norėdamas gauti dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių tipo arba variklių šeimos ES tipo patvirtinimą, gamintojas:

    a)

    atlieka bandymus pagal 1 priedėlio 1.3 lentelę;

    b)

    įvykdo 2 skirsnyje išdėstytus reikalavimus ir taip pat įrodo, kad dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai yra bandomi ir atitinka VIII priede išdėstytus reikalavimus.

    (1)  1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28, p. 58).

    (2)  2016 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/656, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1628 nustatomi su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu susiję administraciniai reikalavimai (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 364).

    (3)  2016 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/655, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1628 papildomas nuostatomis dėl eksploatuojamų vidaus degimo variklių, sumontuotų ne keliais judančiuose mechanizmuose, išmetamų dujinių teršalų stebėsenos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 334).

    1 priedėlis

    Gamtinėmis dujomis ir SND varomų variklių, įskaitant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklius, patvirtinimo eigos santrauka

    1.1–1.3 lentelėse apibendrinta informacija apie gamtinėmis dujomis ir SND varomų variklių patvirtinimo eigą ir mažiausią bandymų, kuriuos reikia atlikti norint gauti dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių patvirtinimą, skaičių.

    1.1 lentelė

    Gamtinėmis dujomis varomų variklių ES tipo patvirtinimas

     

    2.3 punktas. Universalaus degalų intervalo variklio reikalavimai

    Bandymų skaičius

    „r“ apskaičiavimas

    2.4 punktas. Riboto degalų intervalo variklio reikalavimai

    Bandymų skaičius

    „r“ apskaičiavimas

    Žr. 2.3.1 punktą dėl

    GD varomų variklių, kuriuos galima pritaikyti bet kokios sudėties degalams

    GR (1) ir G25 (2)

    Gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su papildomais rinkoje parduodamais degalais (Nr. 3),

    jeigu Sl = 0,89–1,19

    2

    (ne daugiau kaip 3)

    Formula

    ir, jei bandoma su papildomais degalais:

    Formula

    taip pat

    Formula

     

     

     

    Žr. 2.3.2 punktą dėl

    GD varomų variklių, kurie prisitaiko automatiškai, perjungus jungiklį

    GR (1) ir G23 (3) H intervalui ir

    G25 (2) ir G23 (3) L intervalui.

    Gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su rinkoje parduodamais (Nr. 3), o ne su G23 degalais,

    jeigu Sl = 0,89–1,19

    2 – H intervalui ir

    2 – L intervalui;

    esant atitinkamai jungiklio padėčiai

    Formula

    taip pat

    Formula

     

     

     

    Žr. 2.4.1 punktą dėl

    GD varomų variklių, pritaikytų naudoti su H intervalo dujomis arba L intervalo dujomis

     

     

     

    GR (1) ir G23 (3) H intervalui arba

    G25 (2) ir G23 (3) L intervalui.

    Gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su rinkoje parduodamais (Nr. 3), o ne su G23 degalais,

    jeigu Sl = 0,89–1,19

    2 – H intervalui

    arba

    2 – L intervalui

    2

    Formula

    H intervalui

    arba

    Formula

    L intervalui

    Žr. 2.4.2 punktą dėl

    GD varomų variklių, pritaikytų naudoti su vienos konkrečios sudėties degalais

     

     

     

    GR (1) ir G25 (2),

    leidžiamas tikslusis reguliavimas tarp bandymų.

    Gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su

     

    GR (1) ir G23 (3) degalais H intervalui arba

     

    G25 (2) ir G23 (3) degalais L intervalui.

    2

    2 – H intervalui

    arba

    2 – L intervalui

     


    1.2 lentelė

    SND varomų variklių ES tipo patvirtinimas

     

    2.3 punktas. Universalaus degalų intervalo variklio reikalavimai

    Bandymų skaičius

    „r“ apskaičiavimas

    2.4 punktas. Riboto degalų intervalo variklio reikalavimai

    Bandymų skaičius

    „r“ apskaičiavimas

    Žr. 2.3.4 punktą dėl

    SND varomų variklių, kuriuos galima pritaikyti naudoti su bet kokios sudėties degalais

    A degalai ir B degalai

    2

    Formula

     

     

     

    Žr. 2.4.2 punktą dėl

    SND varomų variklių, pritaikytų naudoti su vienos konkrečios sudėties degalais

     

     

     

    A degalai ir B degalai, leidžiamas tikslusis reguliavimas tarp bandymų

    2

     


    1.3 lentelė

    Mažiausias bandymų, kuriuos reikia atlikti dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliams suteikiant ES tipo patvirtinimą, skaičius

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio tipas

    Skystųjų degalų naudojimo veiksena

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena

    SlGD

    SkGD

    SkGD20

    SND

    1A

     

    Universalus arba ribotas

    (2 bandymai)

    Universalus

    (2 bandymai)

    Tam tikros sudėties degalai

    (1 bandymas)

    Universalus arba ribotas

    (2 bandymai)

    1B

    Universalus

    (1 bandymas)

    Universalus arba ribotas

    (2 bandymai)

    Universalus

    (2 bandymai)

    Tam tikros sudėties degalai

    (1 bandymas)

    Universalus arba ribotas

    (2 bandymai)

    2A

     

    Universalus arba ribotas

    (2 bandymai)

    Universalus

    (2 bandymai)

    Tam tikros sudėties degalai

    (1 bandymas)

    Universalus arba ribotas

    (2 bandymai)

    2B

    Universalus

    (1 bandymas)

    Universalus arba ribotas

    (2 bandymai)

    Universalus

    (2 bandymai)

    Tam tikros sudėties degalai

    (1 bandymas)

    Universalus arba ribotas

    (2 bandymai)

    3B

    Universalus

    (1 bandymas)

    Universalus arba ribotas

    (2 bandymai)

    Universalus

    (2 bandymai)

    Tam tikros sudėties degalai

    (1 bandymas)

    Universalus arba ribotas

    (2 bandymai)

    II PRIEDAS

    Gamybos atitikties užtikrinimo tvarka

    1.   Apibrėžtys

    Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

    1.1.    kokybės valdymo sistema – tarpusavyje susiję arba tarpusavyje sąveikaujantys elementai, kuriuos organizacijos naudoja kokybės politikai valdyti ir kontroliuoti, kaip ji įgyvendinama ir kaip siekiama kokybės tikslų;

    1.2.    auditas – įrodymų rinkimo procesas, skirtas įvertinti, ar tinkamai taikomi audito kriterijai; auditas turėtų būti objektyvus, nešališkas ir nepriklausomas, o audito procesas turėtų būti sistemiškas ir dokumentuojamas;

    1.3.    taisomieji veiksmai – problemų sprendimo procesas, kuriuo nuosekliai siekiama pašalinti neatitikties priežastis arba nepageidaujamą padėtį ir neleisti joms pasikartoti.

    2.   Tikslas

    2.1.   Gamybos atitikties užtikrinimo tvarka siekiama užtikrinti, kad kiekvienas variklis atitiktų patvirtinto variklių tipo arba variklių šeimos specifikacijas, veikimo ir ženklinimo reikalavimus.

    2.2.   Procedūra visada apima 3 skirsnyje išdėstytą kokybės valdymo sistemų vertinimą, vadinamą pradiniu vertinimu, ir 4 skirsnyje aprašytą patikrą ir su gamyba susijusią kontrolę, vadinamas gaminio atitikties užtikrinimo tvarka.

    3.   Pradinis vertinimas

    3.1.   Prieš suteikdama ES tipo patvirtinimą patvirtinimo institucija tikrina, ar įdiegta pakankama gamintojo nustatyta tvarka ir procedūros, kad būtų užtikrinta veiksminga kontrolė ir gaminami varikliai atitiktų patvirtintą variklio tipą arba variklių šeimą.

    3.2.   Pradiniam vertinimui taikomos standarte EN ISO 19011:2011 išdėstytos kokybės ir (arba) aplinkos apsaugos valdymo sistemų audito gairės.

    3.3.   Atliekamas patvirtinimo institucijai priimtinas pradinis vertinimas ir laikomasi 4 skirsnyje nustatytos gaminių atitikties užtikrinimo tvarkos, atitinkamai laikantis kurios nors 3.3.1–3.3.3 punktuose aprašytos tvarkos arba derinant visas ar tam tikras tos tvarkos nuostatas (pagal poreikį).

    3.3.1.   Pradinį vertinimą ir (arba) gaminio atitikties užtikrinimo tvarkos patikrą atlieka patvirtinimą suteikianti patvirtinimo institucija arba jos vardu veikianti paskirta įstaiga.

    3.3.1.1.   Svarstydama ketinamo atlikti pradinio vertinimo mastą, patvirtinimo institucija gali atsižvelgti į turimą informaciją apie gamintojo sertifikavimą, kuris nebuvo pripažintas pagal 3.3.3 punktą.

    3.3.2.   Pradinį vertinimą ir gaminio atitikties užtikrinimo tvarkos patikrą taip pat gali atlikti kitos valstybės narės patvirtinimo institucija arba patvirtinimo institucijos šiam tikslui paskirta įstaiga.

    3.3.2.1.   Tokiu atveju kitos valstybės narės patvirtinimo institucija parengia atitikties pareiškimą ir jame išvardija tikrintas varikliams, kuriems ketinama suteikti ES tipo patvirtinimą, aktualias sritis ir gamybos įmones.

    3.3.2.2.   Kitos valstybės narės patvirtinimo institucija, gavusi ES tipo patvirtinimą suteikiančios valstybės narės patvirtinimo institucijos prašymą dėl atitikties pareiškimo, nedelsdama nusiunčia atitikties pareiškimą arba informuoja, kad tokio pareiškimo pateikti negali.

    3.3.2.3.   Atitikties pareiškime nurodomi bent šie duomenys:

    3.3.2.3.1.

    grupė arba įmonė (pvz., XYZ gamintojas);

    3.3.2.3.2.

    konkreti organizacija (pvz., Europos padalinys);

    3.3.2.3.3.

    gamyklos ir (arba) gamybos vietos (pvz., variklių gamykla Nr. 1 (Jungtinė Karalystė), variklių gamykla Nr. 2 (Vokietija));

    3.3.2.3.4.

    vertinti variklių tipai ir (arba) variklių šeimos;

    3.3.2.3.5.

    vertintos sritys (pvz., variklių surinkimo, variklių bandymo, papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemų gamybos);

    3.3.2.3.6.

    nagrinėti dokumentai (pvz., bendrovės ir gamybos vietos kokybės vadovas bei procedūros);

    3.3.2.3.7.

    vertinimo data (pvz., auditas atliktas 2013 m. gegužės 18–30 d.);

    3.3.2.3.8.

    numatytas stebėsenos vizitas (pvz., 2014 m. spalio mėn.).

    3.3.3.   Patvirtinimo institucija taip pat pripažįsta tinkamą gamintojo sertifikavimą pagal darnųjį standartą EN ISO 9001:2008 arba lygiavertį darnųjį standartą, kuriuo patvirtinama, kad gamintojas atitinka 3.3 punkte nustatytus pradinio vertinimo reikalavimus. Gamintojas pateikia išsamius sertifikavimo duomenis ir įsipareigoja pranešti patvirtinimo institucijai apie visus sertifikavimo galiojimo arba taikymo srities pakeitimus.

    4.   Gaminio atitikties užtikrinimo tvarka

    4.1.   Kiekvienas variklis, kuriam pagal Reglamentą (ES) 2016/1628, šį deleguotąjį reglamentą, Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/655 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/656 suteiktas ES tipo patvirtinimas, gaminamas taip, kaip atitiktų patvirtintą variklių tipą arba variklių šeimą pagal šio priedo, Reglamento (ES) 2016/1628 ir pirmiau nurodytų deleguotųjų ir įgyvendinimo reglamentų reikalavimus.

    4.2.   Prieš suteikdama ES tipo patvirtinimą pagal Reglamentą (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, patvirtinimo institucija tikrina, ar yra nustatyta tinkama tvarka ir ar dokumentuoti kontrolės planai (jie suderinami su gamintoju suteikiant kiekvieną patvirtinimą), kad nustatytais intervalais būtų atliekami reikiami bandymai arba susijusios patikros ir patikrinama nuolatinė atitiktis patvirtintam variklių tipui arba variklių šeimai, įskaitant, jei taikoma, Reglamente (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose nurodytus bandymus.

    4.3.   ES tipo patvirtinimo turėtojas:

    4.3.1.

    užtikrina, kad būtų sukurtos ir taikomos veiksmingos variklių atitikties patvirtintam variklių tipui arba variklių šeimai kontrolės procedūros;

    4.3.2.

    turi galimybę naudotis bandymų arba kita reikiama įranga, reikalinga norint patikrinti atitiktį kiekvienam patvirtintam variklių tipui arba variklių šeimai;

    4.3.3.

    užtikrina, kad bandymo arba tikrinimo rezultatų duomenys būtų registruojami ir kad pridėtais dokumentais būtų galima naudotis su patvirtinimo institucija sutartą laikotarpį (iki 10 metų);

    4.3.4.

    NRSh ir NRS variklių kategorijų, išskyrus NRS-v-2b ir NRS-v-3 pakategores, atžvilgiu užtikrina, kad kiekvieno tipo varikliai būtų tikrinami ir bandomi bent taip, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose. Gamintojas ir patvirtinimo institucija gali susitarti dėl kitų kategorijų bandymų, atliekamų pagal atitinkamą kriterijų su sudedamosiomis dalimis arba sudedamųjų dalių sąranka;

    4.3.5.

    analizuoja kiekvieno tipo bandymo arba tikrinimo rezultatus, kad patikrintų ir užtikrintų gaminio charakteristikų pastovumą, atsižvelgdamas į pramoninės gamybos sektoriuje leidžiamus nukrypimus;

    4.3.6.

    užtikrina, kad, per atitinkamo tipo bandymą nustačius kurio nors ėminių ar bandinių rinkinio neatitiktį, būtų imami papildomi ėminiai ir atliekami papildomi bandymai arba patikrinimai.

    4.4.   Jeigu, patvirtinimo institucijos nuomone, 4.3.6 punkte nurodyto papildomo audito arba tikrinimo rezultatai yra nepatenkinami, gamintojas užtikrina, kad gamybos atitiktis būtų kuo greičiau atkurta, imdamasis patvirtinimo institucijai priimtinų taisomųjų veiksmų.

    5.   Nuolatinės patikros tvarka

    5.1.   ES tipo patvirtinimą suteikusi institucija gali bet kada atlikti periodinį auditą ir patikrinti, ar kiekvienoje gamybos įmonėje taikomi gamybos atitikties kontrolės metodai atitinka reikalavimus. Tuo tikslu gamintojas leidžia patekti į gamybos, tikrinimų, bandymų, laikymo ir paskirstymo vietas ir pateikia visą reikiamą informaciją, susijusią su kokybės valdymo sistemos dokumentais ir įrašais.

    5.1.1.   Įprastai per periodinius auditus stebimas tęstinis 3 ir 4 skirsniuose aprašytų procedūrų (pradinio vertinimo ir gaminių atitikties užtikrinimo tvarkos) veiksmingumas.

    5.1.1.1.   Techninių tarnybų (kurios yra kvalifikuotos arba pripažintos pagal 3.3.3 punkto reikalavimus) atliekama priežiūros veikla pripažįstama kaip atitinkanti 5.1.1 punkto reikalavimus dėl pradinio vertinimo metu nustatomų procedūrų.

    5.1.1.2.   Patikros (išskyrus nurodytąsias 5.1.1.1 punkte), kuriomis užtikrinama, kad atitinkamos gamybos atitikties kontrolės priemonės, taikomos remiantis 3 ir 4 skirsniais, būtų peržiūrėtos per patvirtinimo institucijos nustatytą pasitikėjimo lygį atitinkantį laikotarpį, atliekamos ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Tačiau, atsižvelgdama į metinę gamybos apimtį, ankstesnių vertinimų rezultatus, poreikį stebėti taisomuosius veiksmus ir gavusi pagrįstą kitos patvirtinimo institucijos arba rinkos priežiūros institucijos prašymą, patvirtinimo institucija atlieka papildomas patikras.

    5.2.   Per kiekvieną peržiūrą inspektoriui pateikiami bandymų, patikrinimų ir gamybos duomenys, visų pirma pagal 4.2 punkte nustatytus reikalavimus dokumentuotų bandymų arba patikrinimų duomenys.

    5.3.   Inspektorius gali atsitiktine tvarka parinkti ėminius, skirtus išbandyti gamintojo laboratorijoje arba techninės tarnybos patalpose (tokiu atveju atliekami tik fiziniai bandymai). Mažiausią ėminių skaičių galima nustatyti remiantis paties gamintojo atliktos patikros rezultatais.

    5.4.   Jeigu paaiškėja, kad kontrolės lygis nepakankamas, matyti, jog reikia patikrinti bandymų, atliktų pagal 5.2 punktą, pagrįstumą, arba gaunamas pagrįstas kitos patvirtinimo institucijos arba rinkos priežiūros institucijos prašymas, inspektorius parenka ėminius, skirtus išbandyti gamintojo laboratorijoje arba siųsti techninei tarnybai fiziniams bandymams atlikti pagal 6 skirsnyje, Reglamente (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose išdėstytus reikalavimus.

    5.5.   Jeigu, atlikdama patikrinimą arba stebėseną, patvirtinimo institucija arba kitos valstybės narės patvirtinimo institucija pagal Reglamento (ES) 2016/1628 39 straipsnio 3 dalį nustato, jog rezultatai nepatenkinami, patvirtinimo institucija užtikrina, kad kuo greičiau būtų imtasi visų reikiamų veiksmų gamybos atitikčiai atkurti.

    6.   Gamybos atitikties bandymų reikalavimai, taikomi, kai gamybos atitikties kontrolės lygis nepakankamas, kaip nurodyta 5.4 punkte

    6.1.   Jeigu gaminio atitikties kontrolės lygis yra nepakankamas, kaip nurodyta 5.4 arba 5.5 punkte, gamybos atitiktis tikrinama atliekant teršalų išmetimo bandymus, remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IV priede nustatytame ES tipo patvirtinimo sertifikate pateiktu aprašymu.

    6.2.   Išskyrus 6.3 punkte nurodytus kitokius atvejus, taikoma toliau aprašyta procedūra.

    6.2.1.   Atsitiktine tvarka iš serijinės gamybos variklių paimami tikrinti trys nagrinėjamo tipo varikliai ir, jei taikoma, trys papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos. Prireikus teigiamam arba neigiamam sprendimui priimti tikrinami papildomi varikliai. Kad būtų priimtas teigiamas sprendimas, reikia išbandyti ne mažiau kaip keturis variklius.

    6.2.2.   Inspektoriui parinkus variklius, gamintojas parinktų variklių niekaip negali reguliuoti.

    6.2.3.   Su varikliais atliekami teršalų išmetimo bandymai pagal VI priedo reikalavimus arba, jeigu tai dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai, pagal VIII priedo 2 priedėlio reikalavimus, taikant tam variklio tipui tinkamus XVII priede nurodytus bandymų ciklus.

    6.2.4.   Taikomos Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytos ribinės vertės. Jeigu variklis su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema regeneruojamas nedažnai, kaip nurodyta VI priedo 6.6.2 punkte, kiekvienas dujinių arba kietųjų dalelių teršalų išmetimo bandymų rezultatas koreguojamas to variklio tipui taikytinu koeficientu. Visais atvejais kiekvienas dujinių arba kietųjų dalelių teršalų išmetimo bandymų rezultatas koreguojamas taikant reikiamus to variklio tipo nusidėvėjimo koeficientus (NK), kaip nustatyta III priede.

    6.2.5.   Bandomi tik naujai pagaminti varikliai.

    6.2.5.1.   Gamintojo prašymu bandymus galima atlikti su varikliais, kurių įvažinėjimo trukmė sudaro iki 2 proc. teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio arba 125 valandas, jei antrasis laikotarpis trumpesnis. Tokiu atveju variklius įvažinėja gamintojas; jis įsipareigoja niekaip nereguliuoti šių variklių. Jeigu gamintojas informacinio dokumento 3.3 punkte nurodo įvažinėjimo procedūrą, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priede, įvažinėjimas atliekamas laikantis tos procedūros.

    6.2.6.   Remiantis 1 priedėlyje nustatyta tvarka parinktų variklių bandymais, nagrinėjami serijinės gamybos varikliai laikomi atitinkančiais patvirtintą tipą, jeigu pagal 1 priedėlyje taikomus ir 2.1 pav. parodytus bandymo kriterijus priimamas teigiamas sprendimas dėl visų teršalų, ir neatitinkančiais patvirtinto tipo, jeigu pagal tuos kriterijus dėl vieno teršalo priimamas neigiamas sprendimas.

    6.2.7.   Dėl vieno teršalo priėmus teigiamą sprendimą, šio sprendimo negalima keisti remiantis bet kokių papildomų bandymų, atliktų norint priimti sprendimą dėl kitų teršalų, rezultatais.

    Jeigu teigiamas sprendimas priimamas ne dėl visų teršalų ir jei dėl jokio teršalo nepriimamas neigiamas sprendimas, bandomas kitas variklis.

    6.2.8.   Jei nepriimamas joks sprendimas, gamintojas gali bet kuriuo metu nuspręsti nutraukti bandymus. Tokiu atveju registruojamas neigiamas sprendimas.

    6.3.   Nukrypstant nuo 6.2.1 punkto, tam tikrų tipų varikliams, kurių per metus ES parduodama mažiau negu 100 vienetų, taikoma toliau aprašyta procedūra.

    6.3.1.

    Atsitiktine tvarka iš serijinės gamybos variklių paimamas tikrinti vienas nagrinėjamo tipo variklis ir, jei taikoma, viena papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema.

    6.3.2.

    Jeigu variklis atitinka 6.2.4 punkte išdėstytus reikalavimas, priimamas teigiamas sprendimas ir tolesnių bandymų atlikti nereikia.

    6.3.3.

    Jeigu per bandymą 6.2.4 punkte išdėstyti reikalavimai nepatenkinami, laikomasi 6.2.6–6.2.9 punktuose išdėstytos procedūros.

    6.4.   Visus šiuos bandymus galima atlikti naudojant taikomus rinkoje parduodamus degalus. Tačiau, jei gamintojas to prašo, naudojami IX priede aprašyti etaloniniai degalai. Tai taikoma I priedo 1 priedėlyje aprašytiems bandymams, per kuriuos kiekvienas dujinis variklis išbandomas bent su dvejais etaloniniais degalais, išskyrus dujinius variklius, kuriems suteikiamas tam tikros sudėties degalų ES tipo patvirtinimas, – tokiu atveju reikalingi tik vieni etaloniniai degalai. Jeigu naudojami daugiau negu vienos rūšies etaloniniai dujiniai degalai, iš rezultatų turi būti matyti, kad variklis atitinka ribines vertes su kiekvienais degalais.

    6.5.   Dujinių variklių neatitiktis

    Kilus ginčui dėl dujinių variklių, įskaitant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklius, atitikties, kai naudojami rinkoje parduodami degalai, bandymai atliekami su kiekvienos rūšies etaloniniais degalais, naudotais bandant pirminį variklį, ir, gamintojo prašymu, su galimais papildomais trečiaisiais degalais, kaip nurodyta I priedo 2.3.1.1.1, 2.3.2.1 ir 2.4.1.2 punktuose, kurie galėjo būti naudojami bandant pirminį variklį. Jei taikoma, rezultatas perskaičiuojamas taikant atitinkamus koeficientus r, r a arba r b, kaip aprašyta I priedo 2.3.3, 2.3.4.1 ir 2.4.1.3 punktuose. Jeigu r, r a arba r b vertė yra mažesnė už 1, pataisa netaikoma. Iš išmatuotų ir, jei taikoma, apskaičiuotų rezultatų turi būti matyti, kad variklis su visais atitinkamais degalais (pvz., degalais Nr. 1, Nr. 2 ir, jei taikoma, trečiaisiais degalais, jei tai gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu varomi varikliai, ir A bei B degalais, jei tai SND varomi varikliai) atitinka ribines vertes.

    2.1 pav.

    Gamybos atitikties bandymų schema

    Image

    1 priedėlis

    Gamybos atitikties bandymų procedūra

    1.

    Šiame priedėlyje aprašyta procedūra, taikytina tikrinant gamybos atitiktį teršalų išmetimo reikalavimams.

    2.

    Atrankos metodika, pagal kurią imtį sudaro ne mažiau kaip trys varikliai, nustatoma taip, kad tikimybė, jog partija, kurios 30 proc. variklių turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,90 (gamintojo rizika = 10 proc.), o partijos, kurios 65 proc. variklių turi trūkumų, tikimybė būti priimtai yra 0,10 (naudotojo rizika = 10 proc.).

    3.

    Kiekvienam išmetamajam teršalui taikoma toliau aprašyta procedūra (žr. 2.1 pav.).

    Tarkime, kad

    :

    n= esamas imties dydis.

    4.

    Imčiai apskaičiuojami bandymo statistiniai rezultatai, kuriais kiekybiškai išreiškiamas bendras bandymų, kurių rezultatai neatitinka reikalavimų, skaičius atliekant n-tąjį bandymą.

    5.

    Tuomet:

    a)

    jei bandymo statistinis rezultatas yra mažesnis už tokio dydžio imčiai 2.1 lentelėje pateiktą skaičių teigiamam sprendimui priimti arba jam lygus, dėl teršalo priimamas teigiamas sprendimas;

    b)

    jei bandymo statistinis rezultatas yra didesnis už tokio dydžio imčiai 2.1 lentelėje pateiktą skaičių neigiamam sprendimui priimti arba jam lygus, dėl teršalo priimamas neigiamas sprendimas;

    c)

    kitais atvejais pagal 6.2 punktą bandomas papildomas variklis ir apskaičiavimas kartojamas vienu varikliu padidėjusiai imčiai.

    2.1 lentelėje skaičiai teigiamam ir neigiamam sprendimui priimti apskaičiuoti pagal tarptautinį standartą ISO 8422/1991.

    2.1 lentelė

    Gamybos atitikties bandymų statistiniai duomenys

    Mažiausiasis imties dydis: 3

    Mažiausias imties dydis teigiamam sprendimui priimti: 4


    Bendras bandytų variklių skaičius (imties dydis)

    Skaičius teigiamam sprendimui priimti

    Skaičius neigiamam sprendimui priimti

    3

    —

    3

    4

    0

    4

    5

    0

    4

    6

    1

    5

    7

    1

    5

    8

    2

    6

    9

    2

    6

    10

    3

    7

    11

    3

    7

    12

    4

    8

    13

    4

    8

    14

    5

    9

    15

    5

    9

    16

    6

    10

    17

    6

    10

    18

    7

    11

    19

    8

    9

    III PRIEDAS

    Teršalų išmetimo laboratorinių bandymų rezultatų patikslinimo įtraukiant nusidėvėjimo koeficientus metodika

    1.   Apibrėžtys

    Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

    1.1.    sendinimo ciklas – ne keliais judančio mechanizmo arba variklio eksploatavimas (tam tikru sūkių dažniu, apkrova ir galia) per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį;

    1.2.    svarbiausios su teršalų išmetimu susijusios sudedamosios dalys – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, variklio elektroninis valdymo įtaisas ir susiję jutikliai bei paleidikliai, taip pat išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistema ir visi susiję filtrai, aušintuvai, valdymo vožtuvai bei vamzdžiai;

    1.3.    svarbiausi su teršalų išmetimu susiję techninės priežiūros darbai – svarbiausių su teršalų išmetimu susijusių variklio sudedamųjų dalių techninės priežiūros darbai;

    1.4.    su teršalų išmetimu susiję techninės priežiūros darbai – techninės priežiūros darbai, kurie daro esminį poveikį išmetamųjų teršalų kiekiui arba dėl kurių gali padidėti įprastai eksploatuojamo ne keliais judančio mechanizmo arba variklio išmetamų teršalų kiekis;

    1.5.    variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeima – variklių šeimos apibrėžimą atitinkanti gamintojo sudaryta variklių grupė, skirstoma smulkiau atsižvelgiant į varikliuose įrengtas panašias papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemas;

    1.6.    su teršalų išmetimu nesusiję techninės priežiūros darbai – techninės priežiūros darbai, kurie nedaro esminio poveikio išmetamųjų teršalų kiekiui ir kuriuos atlikus negali ilgam padidėti įprastai eksploatuojamo ne keliais judančio mechanizmo arba variklio išmetamų teršalų kiekis;

    1.7.    per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa – sendinimo ciklas ir nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis, per kuriuos nustatomi variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos nusidėvėjimo koeficientai.

    2.   Bendrosios nuostatos

    2.1.   Šiame priede išsamiai aprašoma, kokia tvarka parenkami varikliai, su kuriais bus atliekami bandymai pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, siekiant variklių tipo arba variklių šeimos ES tipo patvirtinimo tikslais nustatyti nusidėvėjimo koeficientus ir įvertinti gamybos atitiktį. Nusidėvėjimo koeficientai taikomi išmetamiesiems teršalams, matuojamiems pagal VI priedą ir apskaičiuojamiems pagal VII priedą, atitinkamai laikantis 3.2.7 arba 4.3 punkte nustatytos tvarkos.

    2.2.   Patvirtinimo institucija neprivalo dalyvauti atliekant bandymus per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį arba teršalų išmetimo bandymus, kuriais siekiama nustatyti nusidėvėjimą.

    2.3.   Šiame priede taip pat išsamiai aprašomi su teršalų išmetimu susiję ir nesusiję techninės priežiūros darbai, kuriuos reikėtų arba galima atlikti varikliams, bandomiems pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą. Tokie techninės priežiūros darbai turi atitikti eksploatuojamų variklių techninę priežiūrą, apie juos turi būti pranešama galutiniams naujų variklių naudotojams.

    3.   NRE, NRG, IWP, IWA, RLL, RLR, SMB, ATS variklių kategorijos ir NRS-v-2b ir NRS-v-3 pakategorės

    3.1.   Variklių atranka, siekiant nustatyti teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiu taikomus nusidėvėjimo koeficientus

    3.1.1.   Iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IX priedo 2 skirsnyje apibrėžtos variklių šeimos parenkami varikliai, su kuriais bus atliekami teršalų išmetimo bandymai, siekiant nustatyti teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiu taikomus nusidėvėjimo koeficientus.

    3.1.2.   Skirtingų šeimų varikliai taip pat gali būti jungiami į šeimas pagal naudojamos papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos tipus. Norėdamas prie tos pačios variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos priskirti variklius, kurių cilindrų išdėstymas skiriasi, bet kuriems taikomos panašios techninės specifikacijos ir kuriuose papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos montuojamos panašiai, gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia duomenis, įrodančius, kad šių variklių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo veiksmingumas yra panašus.

    3.1.3.   Variklių gamintojas parenka vieną reprezentatyvų tam tikros variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos variklį, kaip nustatyta 3.1.2 punkte, su kuriuo bus atliekami bandymai pagal 3.2.2 punkte nurodytą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, ir prieš pradėdamas bandymus apie tai praneša patvirtinimo institucijai.

    3.1.4.   Jeigu patvirtinimo institucija nusprendžia, kad variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos blogiausią išmetamųjų teršalų kiekio atvejį geriau atitiktų kitas bandomasis variklis, naudotiną bandomąjį variklį patvirtinimo institucija ir variklių gamintojas parenka drauge.

    3.2.   Teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiu taikomų nusidėvėjimo koeficientų nustatymas

    3.2.1.   Bendrosios nuostatos

    Variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimai taikomi nusidėvėjimo koeficientai nustatomi pagal parinktus variklius, remiantis per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa, į kurią įtraukti periodiniai dujų ir kietųjų dalelių išmetimo bandymai kiekvienu tam tikros kategorijos varikliams taikomu bandymų ciklu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/1628 IV priede. Atliekant NRE kategorijos ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų bandymų ciklus (NRTC), naudojami tik NRTC įšilusio variklio paleidimo bandymų rezultatai.

    3.2.1.1.   Gamintojo prašymu patvirtinimo institucija gali leisti taikyti nusidėvėjimo koeficientus, kurie buvo nustatyti taikant ne 3.2.2–3.2.5 punktuose nustatytąsias, o alternatyvias procedūras. Tokiu atveju gamintojas patvirtinimo institucijai priimtinu būdu įrodo, kad taikytos alternatyvios procedūros yra ne mažiau griežtos negu nustatytosios 3.2.2–3.2.5 punktuose.

    3.2.2.   Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa

    Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomas bandymų programas gamintojo nuožiūra galima vykdyti kaip eksploatuojamo ne keliais judančio mechanizmo, kuriame įrengtas pasirinktas variklis, per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą arba prie dinamometro prijungto variklio per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą. Nereikalaujama, kad gamintojas nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsniu tarp teršalų matavimo bandymo taškų naudotų etaloninius degalus.

    3.2.2.1.   Nustatytos trukmės eksploatavimo mechanizme tarpsnis ir nustatytos trukmės eksploatavimo prijungus prie dinamometro tarpsnis

    3.2.2.1.1.   Gamintojas, atsižvelgdamas į gerąją inžinerinę praktiką, nustato variklių nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnio ir sendinimo ciklo formą ir trukmę.

    3.2.2.1.2.   Gamintojas nustato bandymo taškus, kuriuose per taikytinus ciklus bus matuojamas dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų kiekis.

    3.2.2.1.2.1.

    Jei per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa yra trumpesnė už teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpį, kaip nurodyta 3.2.2.1.7 punkte, bandymo taškų turi būti ne mažiau kaip trys: vienas – per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje, antras – maždaug per vidurį, trečias – pabaigoje.

    3.2.2.1.2.2.

    Jei nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis baigiasi teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigoje, bandymo taškų turi būti ne mažiau kaip du: vienas – nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnio pradžioje, antras – pabaigoje.

    3.2.2.1.2.3.

    Gamintojas gali atlikti papildomus bandymus vienodais intervalais nutolusiuose tarpiniuose taškuose.

    3.2.2.1.3.   Pagal 3.2.5.1 punktą apskaičiuotos arba pagal 3.2.2.1.2.2 punktą tiesiogiai išmatuotos išmetamųjų teršalų kiekio vertės pradžios taške ir teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške turi atitikti variklių šeimai taikytinas ribines vertes. Tačiau tarpiniuose bandymo taškuose gauti pavieniai teršalų išmetimo bandymų rezultatai šias ribines vertes gali viršyti.

    3.2.2.1.4.   Jei variklis priklauso prie variklių kategorijos ar pakategorės, kurioms taikomi NRTC, arba prie NRS kategorijos ar pakategorių, kurioms taikomi dideliems kibirkštinio uždegimo varikliams skirti ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų bandymų ciklai (LSI-NRTC), gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos sutikimo, kad kiekviename bandymo taške būtų atliekamas tik vienas bandymų ciklas (atitinkamai įšilusio variklio paleidimo NRTC ar LSI-NRTC arba NRSC), o kitas bandymų ciklas būtų atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir pabaigoje.

    3.2.2.1.5.   Jei variklis priklauso prie variklių kategorijos ar pakategorės, kuriai taikytinas ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas Reglamento (ES) 2016/1628 IV priede nenustatytas, kiekviename bandymo taške atliekamas tik NRSC.

    3.2.2.1.6.   Skirtingoms variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimoms gali būti taikomos skirtingos per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos.

    3.2.2.1.7.   Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos gali būti trumpesnės už teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpį, tačiau negali būti trumpesnės už bent vienos ketvirtosios teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio, nurodyto Reglamento (ES) 2016/1628 V priede, dalies ekvivalentą.

    3.2.2.1.8.   Leidžiama taikyti spartesnį sendinimą, per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą koreguojant pagal degalų sąnaudas. Koreguojama remiantis įprastomis eksploatavimo sąlygomis suvartojamų degalų kiekio ir per sendinimo ciklą suvartojamų degalų kiekio santykiu, tačiau per sendinimo ciklą suvartojamų degalų kiekis įprastomis eksploatavimo sąlygomis suvartojamų degalų kiekio negali viršyti daugiau kaip 30 proc.

    3.2.2.1.9.   Patvirtinimo institucijai sutikus, gamintojas gali taikyti alternatyvius sendinimo metodus.

    3.2.2.1.10.   Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa išsamiai aprašoma ES tipo patvirtinimo paraiškoje, apie ją patvirtinimo institucijai pranešama prieš bandymų pradžią.

    3.2.2.2.   Jeigu patvirtinimo institucija nusprendžia, kad tarp gamintojo pasirinktų taškų reikia atlikti papildomų matavimų, ji apie tai praneša gamintojui. Gamintojas parengia pataisytą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą ir suderina ją su patvirtinimo institucija.

    3.2.3.   Variklio bandymai

    3.2.3.1   Variklio stabilizavimas

    3.2.3.1.1.   Kiekvienai variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimai gamintojas nustato, kiek valandų ne keliais judantis mechanizmas arba variklis turi veikti, kad variklio papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos veikimas stabilizuotųsi. Patvirtinimo institucijos prašymu gamintojas pateikia duomenis ir analizės rezultatus, kuriais remiantis nustatyta ši trukmė. Kita galimybė – norėdamas stabilizuoti variklio papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą, gamintojas gali 60–125 valandas arba lygiavertį laiką eksploatuoti variklį arba ne keliais judantį mechanizmą taikydamas sendinimo ciklą.

    3.2.3.1.2.   3.2.3.1.1 punkte nustatyto stabilizavimo laikotarpio pabaiga laikoma per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžia.

    3.2.3.2.   Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį atliekami bandymai

    3.2.3.2.1.   Baigus stabilizavimą, varikliui taikoma gamintojo pasirinkta per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa, kaip aprašyta 3.2.2 punkte. Periodiškai – taip, kaip gamintojas yra nustatęs per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomoje bandymų programoje, ir, jei taikoma, kai pagal 3.2.2.2 punktą taip nusprendžia patvirtinimo institucija, atliekamas variklio dujinių ir kietųjų dalelių išmetimo bandymai, taikant įšilusio variklio paleidimo NRTC ir NRSC arba LSI-NRTC ir NRSC, kurie pagal Reglamento (ES) 2016/1628 IV priedą yra taikytini tai variklių kategorijai.

    Gamintojas gali nuspręsti matuoti išmetamųjų teršalų kiekį prieš bet kurią papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą ir atskirai matuoti jų kiekį už bet kurios papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos.

    Vadovaujantis 3.2.2.1.4 punktu, jei susitarta kiekviename bandymo taške atlikti tik vieną bandymų ciklą (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC), kitas bandymų ciklas (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC) atliekamas per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir pabaigoje.

    Vadovaujantis 3.2.2.1.5 punktu, variklių kategorijos ar pakategorės, kurioms taikytinas ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas Reglamento (ES) 2016/1628 IV priede nenustatytas, atveju kiekviename bandymo taške atliekamas tik NRSC.

    3.2.3.2.2.   Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu variklio techninė priežiūra atliekama pagal 3.4 punktą.

    3.2.3.2.3.   Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu galima atlikti neplaninę variklio arba ne keliais judančio mechanizmo techninę priežiūrą, jeigu, pvz., įprasta gamintojo diagnostikos sistema nustatoma problema, iš kurios ne keliais judančio mechanizmo operatorius mato, jog įvyko gedimas.

    3.2.4.   Pranešimas

    3.2.4.1.   Visų pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą atliktų teršalų išmetimo bandymų (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC ir NRSC) rezultatai teikiami patvirtinimo institucijai. Jeigu kuris nors teršalų išmetimo bandymas paskelbiamas negaliojančiu, gamintojas nurodo priežastis, kodėl bandymas paskelbtas negaliojančiu. Tokiu atveju per kitas 100 nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnio valandų atliekama kita teršalų išmetimo bandymų seka.

    3.2.4.2.   Gamintojas saugo visus įrašus su informacija apie visus variklio teršalų išmetimo bandymus ir techninės priežiūros darbus, atliktus per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu. Ši informacija pateikiama patvirtinimo institucijai kartu su teršalų išmetimo bandymų, atliktų pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, rezultatais.

    3.2.5.   Nusidėvėjimo koeficientų nustatymas

    3.2.5.1.   Pagal 3.2.2.1.2.1 arba 3.2.2.1.2.3 punktą vykdant per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, remiantis visais bandymų rezultatais atliekama kiekvieno teršalo, kurio kiekis per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu taikant įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC ir NRSC matuojamas kiekviename bandymo taške, geriausios sutapties tiesinės regresijos analizė. Kiekvieno teršalo išmetimo bandymo rezultatai išreiškiami tokiu pačiu skaitmenų po kablelio tikslumu, kokiu išreikšta variklių šeimai taikytina to teršalo ribinė vertė, pridėjus vieną papildomą skaitmenį po kablelio.

    Jeigu, vadovaujantis 3.2.2.1.4 arba 3.2.2.1.5 punktu, kiekviename bandymo taške atliktas tik vienas bandymų ciklas (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC), regresinė analizė atliekama remiantis tik kiekviename bandymo taške atlikto bandymų ciklo bandymų rezultatais.

    Gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos išankstinio leidimo taikyti netiesinę regresiją.

    3.2.5.2.   Kiekvieno išmetamojo teršalo kiekio vertės, gautos per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir bandomo variklio teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške, nustatomos:

    a)

    jei per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa vykdoma pagal 3.2.2.1.2.1 arba 3.2.2.1.2.3 punktą – ekstrapoliuojant 3.2.5.1 punkte pateiktą regresijos lygtį, arba

    b)

    jei per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa vykdoma pagal 3.2.2.1.2.2 punktą – matuojant tiesiogiai.

    Jeigu išmetamųjų teršalų kiekio vertės taikomos prie tos pačios variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos priskiriamoms variklių šeimoms, tačiau jų teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiai skiriasi, kiekvieno teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio vertės, gautos teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške, perskaičiuojamos ekstrapoliuojant arba interpoliuojant 3.2.5.1 punkte pateiktą regresijos lygtį.

    3.2.5.3.   Kiekvienam teršalui taikomas nusidėvėjimo koeficientas (NK) – tai taikomų išmetamųjų teršalų kiekio verčių, gautų teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške, ir verčių, gautų per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje, santykis (multiplikacinis nusidėvėjimo koeficientas).

    Gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos išankstinio leidimo kiekvienam teršalui taikyti adityvųjį NK. Adityvusis NK – tai apskaičiuotų išmetamųjų teršalų kiekio verčių, gautų teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške, ir verčių, gautų per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje, skirtumas.

    Išmetamam NOx taikomų nusidėvėjimo koeficientų nustatymo tiesinės regresijos būdu pavyzdys pateiktas 3.1 pav.

    Multiplikacinių ir adityviųjų NK maišyti vienoje teršalų grupėje neleidžiama.

    Jeigu apskaičiuota multiplikacinio NK vertė mažesnė už 1,00, o adityviojo NK – mažesnė už 0,00, nusidėvėjimo koeficientas atitinkamai yra 1,0 arba 0,00.

    Vadovaujantis 3.2.2.1.4 punktu, jei kiekviename bandymo taške sutarta atlikti tik vieną bandymų ciklą (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC), o kitas bandymų ciklas (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC) atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir pabaigoje, kiekviename bandymo taške atliktam bandymų ciklui apskaičiuotas nusidėvėjimo koeficientas taikomas ir kitam bandymų ciklui.

    3.1 pav.

    NK nustatymo pavyzdys

    Image

    3.2.6.   Priskirtieji nusidėvėjimo koeficientai

    3.2.6.1.   Užuot nusidėvėjimo koeficientams nustatyti taikę per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, gamintojai gali nuspręsti naudoti 3.1 lentelėje pateiktus priskirtuosius multiplikacinius NK.

    3.1 lentelė

    Priskirtieji nusidėvėjimo koeficientai

    Bandymų ciklas

    CO

    HC

    NOx

    PM

    PN

    NRTC ir LSI-NRTC

    1,3

    1,3

    1,15

    1,05

    1,0

    NRSC

    1,3

    1,3

    1,15

    1,05

    1,0

    Priskirtieji adityvieji NK nepateikiami. Priskirtųjų multiplikacinių NK negalima transformuoti į adityviuosius NK.

    PN galima naudoti 0,0 adityvųjį NK arba 1,0 multiplikacinį NK kartu su ankstesnių NK bandymų, per kuriuos kietųjų dalelių skaičiui skirta vertė nebuvo nustatyta, rezultatais, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

    a)

    ankstesnis NK bandymas atliktas su variklio technologija, kurią būtų buvę galima įtraukti į tą pačią variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimą, kaip nustatyta 3.1.2 punkte, prie kurios priklauso variklių šeima, kuriai ketinama taikyti NK, ir

    b)

    bandymo rezultatai buvo naudoti ankstesniam tipo patvirtinimui, kuris buvo suteiktas prieš Reglamento (ES) 2016/1628 III priede nustatytą taikytiną ES tipo patvirtinimo datą.

    3.2.6.2.   Kai naudojami priskirtieji NK, gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia neginčijamus įrodymus, jog galima pagrįstai tikėtis, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sudedamųjų dalių teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumas bus toks, koks turi būti taikant minėtus priskirtuosius koeficientus. Šie įrodymai gali būti pagrįsti konstrukcijos analize, bandymais arba ir vienu, ir kitu.

    3.2.7.   Nusidėvėjimo koeficientų taikymas

    3.2.7.1.   Pagal VI priedą gautam bandymo rezultatui (svertinei išmetamųjų kietųjų dalelių ir kiekvienos rūšies dujų savitajai masei per ciklą) pritaikius nusidėvėjimo koeficientus, varikliai turi atitikti kiekvieno teršalo atžvilgiu jiems taikomas variklių šeimai nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes. Atsižvelgiant į NK tipą, taikomos šios nuostatos:

    a)

    multiplikacinis NK: (ciklo svertinė išmetamųjų teršalų savitoji masė) × NK ≤ išmetamųjų teršalų ribinė vertė;

    b)

    adityvusis NK: (ciklo svertinė išmetamųjų teršalų savitoji masė) + NK ≤ išmetamųjų teršalų ribinė vertė.

    Ciklo svertinė išmetamųjų teršalų savitoji masė gali būti pakoreguota, atsižvelgiant į nedažną regeneravimą (jei taikoma).

    3.2.7.2.   Taikant multiplikacinį NOx + HC nusidėvėjimo koeficientą, atskiros HC ir NOx NK vertės nustatomos ir atskirai taikomos pagal teršalų išmetimo bandymo rezultatus apskaičiuojant pablogėjusias išmetamųjų teršalų lygio vertes, tuomet gautos pablogėjusios NOx ir HC vertės sudedamos, kad būtų galima nustatyti atitiktį išmetamųjų teršalų ribinei vertei.

    3.2.7.3.   Gamintojas gali tam tikrai variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimai nustatytus NK taikyti varikliui, priskiriamam ne prie tos pačios variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos. Tokiais atvejais gamintojas patvirtinimo institucijai įrodo, kad variklio, kurio variklių šeimos su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema bandymai buvo pirmiau atlikti, ir variklio, kuriam ketinama taikyti NK, techninės specifikacijos ir montavimo ne keliais judančiame mechanizme reikalavimai yra panašūs ir kad to variklio išmetamų teršalų kiekis yra panašus.

    Jeigu NK ketinama taikyti varikliui, kurio teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpis yra kitoks, NK perskaičiuojami atsižvelgiant į taikytiną teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpį, ekstrapoliuojant arba interpoliuojant 3.2.5.1 punkte pateiktą regresijos lygtį.

    3.2.7.4.   Kiekvienam teršalui per kiekvieną taikomą bandymų ciklą taikomas NK užregistruojamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 VI priedo I priedėlyje nustatytame bandymų protokole.

    3.3.   Gamybos atitikties patikra

    3.3.1.   Gamybos atitiktis išmetamųjų teršalų reikalavimams tikrinama pagal II priedo 6 skirsnį.

    3.3.2.   Gamintojas gali išmetamųjų teršalų kiekį matuoti prieš bet kokią papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą tuo pačiu metu, kai atliekamas ES tipo tvirtinimo bandymas. Tuo tikslu gamintojas gali neoficialiai nustatyti du atskirus NK: vieną – varikliui be papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos, kitą – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai, ir juos naudoti kaip pagalbinį rodiklį baigiamajam gamybos linijos auditui.

    3.3.3.   Suteikiant ES tipo patvirtinimą, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 VI priedo 1 priedėlyje nustatytame bandymų protokole užregistruojami tik pagal 3.2.5 arba 3.2.6 punktą nustatyti NK.

    3.4.   Techninė priežiūra

    Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu techninė priežiūra atliekama pagal gamintojo parengtą techninio aptarnavimo ir techninės priežiūros vadovą.

    3.4.1.   Su teršalų išmetimu susijusi planinė techninė priežiūra

    3.4.1.1.   Su teršalų išmetimu susiję planinės techninės priežiūros darbai, atliekami, kai variklis yra eksploatuojamas vykdant per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, atliekami gamintojo parengtose ne keliais judančio mechanizmo arba variklio galutiniam naudotojui skirtose techninės priežiūros instrukcijose numatytais vienodais intervalais. Šį techninės priežiūros tvarkaraštį per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos laikotarpiu prireikus galima atnaujinti, bet iš jo negalima išbraukti nė vienos su bandomuoju varikliu jau atliktos techninės priežiūros operacijos.

    3.4.1.2.   Bet koks periodinis svarbiausių su teršalų išmetimu susijusių sudedamųjų dalių reguliavimas, ardymas, valymas ar keitimas teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiu, siekiant išvengti variklio darbo sutrikimų, atliekamas tik tokia apimtimi, kokia yra technologiškai būtina, kad būtų užtikrintas tinkamas išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimas. Reikia užtikrinti, kad per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos laikotarpiu ir po tam tikro variklio darbo laiko pagal planą nereikėtų keisti jokių svarbiausių su teršalų išmetimu susijusių sudedamųjų dalių, išskyrus tas, kurios yra reguliariai keičiamos dalys. Šiuo atveju reguliariai keičiamomis dalimis laikomos reguliariai atnaujinamos keičiamosios techninės priežiūros dalys arba dalys, kurias po tam tikro variklio darbo laiko reikia valyti.

    3.4.1.3.   Visus planinės techninės priežiūros reikalavimus prieš suteikdama ES tipo patvirtinimą tvirtina patvirtinimo institucija; šie reikalavimai įtraukiami į naudotojo vadovą. Patvirtinimo institucija neatsisako patvirtinti techninės priežiūros reikalavimų, jei jie pagrįsti ir techniniu požiūriu reikalingi, įskaitant, be kita ko, 1.6.1.4 punkte nurodytus reikalavimus.

    3.4.1.4.   Kad būtų galima vykdyti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomas bandymų programas, variklio gamintojas pateikia nurodymus dėl toliau išvardytų įtaisų reguliavimo, valymo, techninės priežiūros (jeigu reikia) ir planinio keitimo:

    —

    išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistemos filtrų ir aušintuvų,

    —

    karterio dujų ventiliavimo vožtuvo, jei taikoma,

    —

    degalų purkštuvo antgalių (leidžiama tik valyti),

    —

    degalų purkštuvų,

    —

    turbokompresoriaus,

    —

    variklio elektroninio valdymo įtaiso ir susijusių jo jutiklių bei paleidiklių,

    —

    papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos (įskaitant susijusias sudedamąsias dalis),

    —

    papildomo NOx apdorojimo sistemos (įskaitant susijusias sudedamąsias dalis),

    —

    išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistemos, įskaitant visus susijusius valdymo vožtuvus ir vamzdyną,

    —

    bet kurios kitos papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos.

    3.4.1.5.   Planiniai svarbiausi su teršalų išmetimu susiję techninės priežiūros darbai atliekami tik jei juos reikia atlikti eksploatavimo laikotarpiu ir jei apie šį reikalavimą pranešama variklio arba ne keliais judančio mechanizmo galutiniam naudotojui.

    3.4.2.   Su planine technine priežiūra susiję pakeitimai

    Gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia prašymą patvirtinti visus naujus planinės techninės priežiūros darbus, kuriuos jis nori atlikti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos laikotarpiu ir vėliau rekomenduoti juos atlikti ne keliais judančių mechanizmų arba variklių galutiniams naudotojams. Su prašymu pateikiami duomenys, kuriais pagrindžiama būtinybė atlikti naujus planinės techninės priežiūros darbus, ir tų darbų atlikimo intervalai.

    3.4.3.   Su teršalų išmetimu nesusijusi planinė techninė priežiūra

    Variklių arba ne keliais judančių mechanizmų, pasirinktų pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, su teršalų išmetimu nesusijusius planinės techninės priežiūros darbus, kurie yra pagrįsti ir techniniu požiūriu reikalingi (pvz., alyvos keitimas, alyvos filtro, degalų filtro, oro filtro keitimas, aušinimo sistemos techninė priežiūra, tuščiosios eigos sūkių dažnio reguliavimas, reguliatoriaus nustatymas, variklio diržo sukimo momento, vožtuvo tarpo, purkštuvo tarpo ir bet kurios diržinės pavaros įtempimo reguliavimas ir kt.), galima atlikti gamintojo galutiniam naudotojui rekomenduojamu mažiausiu dažnumu (pvz., ne tokiais intervalais, kurie yra rekomenduojami eksploatuojant sunkiomis sąlygomis).

    3.5.   Remontas

    3.5.1.   Variklių, pasirinktų bandyti pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, sudedamųjų dalių remontas atliekamas tik jei sudedamoji dalis sugenda arba sutrinka variklio veikimas. Paties variklio, išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos ar degalų tiekimo sistemos remonto atlikti neleidžiama, išskyrus 3.5.2 punkte nustatytus atvejus.

    3.5.2.   Jeigu per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos laikotarpiu variklis, jo išmetamųjų teršalų kontrolės sistema arba jo degalų tiekimo sistema sugenda, nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis laikomas negaliojančiu ir su nauju varikliu pradedamas skaičiuoti naujas nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis.

    Ankstesnė pastraipa netaikoma, jeigu sugedusios sudedamosios dalys pakeičiamos lygiavertėmis sudedamosiomis dalimis, kurių nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis valandomis yra toks pat.

    4.   NRSh ir NRS variklių kategorijos ir pakategorės, išskyrus NRS-v-2b ir NRS-v-3

    4.1.   Taikytina teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio (EDP) kategorija ir atitinkamas nusidėvėjimo koeficientas (NK) nustatomi pagal šį 4 skirsnį.

    4.2.   Variklių šeima laikoma atitinkančia variklių pakategorei taikomas reikalaujamas ribines vertes, jeigu visų variklių šeimai atstovaujančių variklių teršalų išmetimo bandymų rezultatai, pakoreguoti padauginus iš 2 skirsnyje nurodyto NK, yra ne didesni už tai variklių pakategorei taikomas reikalaujamas ribines vertes. Tačiau jeigu vieno ar kelių variklių šeimai atstovaujančių variklių vienas ar keli teršalų išmetimo bandymų rezultatai, pakoreguoti padauginus iš 2 skirsnyje nurodyto NK, yra didesni už vieną ar kelias tai variklių pakategorei taikomas atskiras reikalaujamas išmetamųjų teršalų ribines vertes, variklių šeima laikoma neatitinkančia tai variklių pakategorei taikomų reikalaujamų ribinių verčių.

    4.3.   NK nustatomi toliau aprašyta tvarka.

    4.3.1.

    Bent su vienu bandomuoju varikliu, kuriame pasirinkta konfigūracija su didžiausia tikimybe viršyti HC + NOx išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kurio konstrukcija atitinka gaminamų variklių konstrukciją, praėjus tam tikram valandų skaičiui, kai išmetamųjų teršalų kiekis stabilizuojasi, atliekama (visa) VI priede aprašyta teršalų išmetimo bandymų procedūra.

    4.3.2.

    Jei bandomi keli varikliai, rezultatai apskaičiuojami kaip visų bandytų variklių rezultatų vidurkis ir suapvalinami iki skaičiaus, išreikšto tokiu pačiu skaitmenų po kablelio tikslumu, kokiu yra išreikšta taikytina ribinė vertė, pridėjus vieną reikšminį skaitmenį.

    4.3.3.

    Tokie teršalų išmetimo bandymai vėl atliekami praėjus to variklio sendinimo laikotarpiui. Reikėtų parengti sendinimo metodiką, kad gamintojas galėtų per eksploatuojamo variklio EDP tinkamai prognozuoti teršalų išmetimo sistemos veikimo blogėjimą, atsižvelgdamas į nusidėvėjimo pobūdį ir kitus nusidėvėjimo procesus, kurių galima tikėtis įprastomis naudojimo sąlygomis ir kurie galėtų paveikti teršalų išmetimo sistemos darbą. Jei bandomi keli varikliai, rezultatai apskaičiuojami kaip visų bandytų variklių rezultatų vidurkis ir suapvalinami iki skaičiaus, išreikšto tokiu pačiu skaitmenų po kablelio tikslumu, kokiu yra išreikšta taikytina ribinė vertė, pridėjus vieną reikšminį skaitmenį.

    4.3.4.

    Išmetamųjų teršalų kiekis EDP pabaigoje (jei taikoma, vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis) pagal kiekvieną reguliuojamą teršalą dalijamas iš stabilizuoto išmetamųjų teršalų kiekio (jei taikoma, vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio) ir suapvalinamas iki dviejų reikšminių skaitmenų. Gautas skaičius yra NK, nebent jis mažesnis už 1,00 – tada NK yra 1,00.

    4.3.5.

    Gamintojas gali nuspręsti tarp stabilizuoto teršalų išmetimo bandymo taško ir EDP pabaigos nustatyti papildomų teršalų išmetimo bandymo taškų. Jei suplanuojama tarpinių bandymų, bandymo taškai tolygiai išdėstomi per EDP (2 val. tikslumu) ir vienas toks bandymo taškas turi būti viso EDP viduryje (2 val. tikslumu).

    4.3.6.

    Pagal duomenų taškus brėžiama kiekvieno teršalo HC + NOx ir CO tiesė, laikant, kad pradinis bandymas atliktas esant nuliui valandų, ir taikant mažiausių kvadratų metodą. NK apskaičiuojamas išmetamųjų teršalų kiekį ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigoje padalijus iš apskaičiuoto išmetamųjų teršalų kiekio esant nuliui valandų.

    Per kiekvieną taikytiną bandymų ciklą kiekvienam teršalui taikomas NK užregistruojamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 VII priedo 1 priedėlyje nustatytame bandymų protokole.

    4.3.7.

    Apskaičiuoti nusidėvėjimo koeficientai gali būti taikomi ne tik variklių šeimai, pagal kurią buvo apskaičiuoti, bet ir kitoms variklių šeimoms, jei prieš ES tipo patvirtinimą gamintojas patvirtinimo institucijai priimtinai pagrindžia, jog galima pagrįstai tikėtis, kad, atsižvelgiant į konstrukciją ir naudojamas technologijas, nagrinėjamų variklių šeimų išmetamųjų teršalų sistemos nusidėvėjimo charakteristikos yra panašios.

    Toliau pateiktas neišsamus klasifikavimas pagal konstrukciją ir technologijas:

    —

    tipiniai dviejų taktų varikliai be papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos,

    —

    tipiniai dviejų taktų varikliai su katalizatoriumi iš tos pačios veikliosios medžiagos, su tokia pačia įkrova ir su tokiu pačiu korių skaičiumi viename cm2,

    —

    dviejų taktų varikliai su sluoksniuota prapūtimo sistema,

    —

    dviejų taktų varikliai su sluoksniuota prapūtimo sistema, katalizatoriumi iš tos pačios veikliosios medžiagos, su tokia pačia įkrova ir su tokiu pačiu korių skaičiumi viename cm2,

    —

    keturių taktų varikliai su katalizatoriaus, kuriuose naudojama tokia pati vožtuvų technologija ir tokia pati tepimo sistema,

    —

    keturių taktų varikliai be katalizatoriaus, kuriuose naudojama tokia pati vožtuvų technologija ir tokia pati tepimo sistema.

    4.4.   EDP kategorijos

    4.4.1.   Dėl Reglamento (ES) 2016/1628 V priedo V-3 ir V-4 lentelėse nurodytų kategorijų variklių, kurių EDP vertės yra kitokios, ES tipo patvirtinimo metu gamintojai gali deklaruoti kiekvienos variklių šeimos varikliams taikytiną EDP kategoriją. Tai 3.2 lentelėje nurodyta variklio gamintojo nustatyta kategorija, tiksliausiai atitinkanti numatomą įrangos, kurioje ketinama montuoti variklius, eksploatavimo trukmę. Gamintojai saugo duomenis, kuriais galėtų pagrįsti EDP kategorijos pasirinkimą kiekvienai variklių šeimai. Šie duomenys pateikiami patvirtinimo institucijai, jei ji prašo.

    3.2 lentelė

    EDP kategorijos

    EDP kategorija

    Variklio pritaikymas

    1 kategorija

    Naudotojams skirti gaminiai

    2 kategorija

    Pusiau profesionalaus naudojimo gaminiai

    3 kategorija

    Profesionalaus naudojimo gaminiai

    4.4.2.   Gamintojas patvirtinimo institucijai įrodo, kad deklaruota EDP kategorija yra tinkama. Gamintojo tam tikrai variklių šeimai pasirinktą EDP kategoriją galima pagrįsti, be kita ko, šiais duomenimis:

    —

    įrangos, kurioje sumontuoti nagrinėjami varikliai, eksploatavimo trukmės tyrimais,

    —

    pasenusių variklių inžineriniu įvertinimu, atliktu siekiant išsiaiškinti, kada variklio veikimas pablogėja iki tokio lygio, kuriame naudingumas ir (arba) patikimumas paveikiami tiek, kad būtų reikalingas variklio kapitalinis remontas arba variklį reikėtų pakeisti,

    —

    garantijos pareiškimais ir garantijos laikotarpiais,

    —

    komercinės paskirties dokumentais dėl variklio eksploatavimo trukmės,

    —

    variklių naudotojų pranešimais apie gedimus ir

    —

    inžineriniu konkrečių variklio technologijų, variklio medžiagų arba variklio konstrukcijos valandomis išreikšto ilgaamžiškumo įvertinimu.

    IV PRIEDAS

    Reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų, NOx kontrolės priemonių ir kietųjų dalelių kontrolės priemonių

    1.   Apibrėžtys, santrumpos ir bendrieji reikalavimai

    1.1.   Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys ir santrumpos:

    1)    diagnostinis trikties kodas (DTK)– skaitmeninis arba raidinis ir skaitmeninis identifikatorius, kuriuo nurodoma arba apibūdinama NOx kontrolės sistemos triktis (NKT) ir (arba) kietųjų dalelių kontrolės sistemos triktis (KDKT);

    2)    patvirtintas ir aktyvus DTK – DTK, saugomas, kol NKD ir (arba) KDKD sistemoje yra nustatyta triktis;

    3)    variklių su NKD šeima – gamintojo sudaryta variklių, kuriems būdingi tie patys NKT stebėsenos ir (arba) diagnostikos būdai, grupė;

    4)    NOx kontrolės diagnostikos sistema (NKDS)– variklyje įrengta sistema, gebanti:

    a)

    aptikti NOx kontrolės sistemos triktį;

    b)

    nustatyti galimą NOx kontrolės sistemos trikties priežastį pagal kompiuterio atmintyje saugomą informaciją ir (arba) perduoti šią informaciją per išorės sąsają;

    5)    NOx kontrolės sistemos triktis (NKT)– mėginimas neteisėtai keisti variklio NOx kontrolės sistemos veikimą arba dėl to galėjusi atsirasti įtakos sistemai turinti triktis, kurią aptikus pagal šį reglamentą turi įsijungti įspėjimo arba raginimo imtis priemonių sistema;

    6)    kietųjų dalelių kontrolės diagnostikos sistema (KDKDS)– variklyje įdiegta sistema, gebanti:

    a)

    aptikti kietųjų dalelių kontrolės sistemos triktį;

    b)

    nustatyti galimą kietųjų dalelių kontrolės sistemos trikties priežastį pagal kompiuterio atmintyje saugomą informaciją ir (arba) perduoti šią informaciją per išorės sąsają;

    7)    kietųjų dalelių kontrolės sistemos triktis (KDKT)– mėginimas neteisėtai keisti variklio papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos veikimą arba dėl to galėjusi atsirasti papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemai įtakos turinti triktis, kurią aptikus pagal šį reglamentą turi įsijungti įspėjimo sistema;

    8)    variklių su KDKD sistema šeima – gamintojo sudaryta variklių, kuriems būdingi tie patys KDKT stebėsenos ir diagnostikos būdai, grupė;

    9)    skaitytuvas – išorinis bandymo įtaisas, naudojamas ryšiui su NKD ir (arba) KDKD sistema per išorės sąsają palaikyti.

    1.2.   Aplinkos temperatūra

    Nepaisant 2 straipsnio 7 dalies, kai nurodoma aplinkos temperatūra yra susijusi su kita, ne laboratorijos aplinka, taikomos šios nuostatos.

    1.2.1.

    Jeigu variklis sumontuotas bandymų stende, aplinkos temperatūra yra į variklį tiekiamo degimo oro temperatūra prieš bet kurią bandomo variklio dalį.

    1.2.2.

    Jeigu variklis sumontuotas ne keliais judančiame mechanizme, aplinkos temperatūra yra oro temperatūra iš karto už ne keliais judančio mechanizmo perimetro.

    2.   Su išmetamųjų teršalų kontrolės strategijomis susiję techniniai reikalavimai

    2.1.   Šis 2 skirsnis taikomas elektroniškai valdomiems NRE, NRG, IWP, IWA, RLL ir RLR kategorijų varikliams, kurie atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kuriuose naudojamos elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis nustatomas ir įpurškiamų degalų kiekis, ir įpurškimo laikas, arba elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis įjungiama, išjungiama arba moduliuojama išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, naudojama NOx kiekiui sumažinti.

    2.2.   Pagrindinės išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos reikalavimai

    2.2.1.   Pagrindinė išmetamųjų teršalų kontrolės strategija parengiama taip, kad būtų galima užtikrinti, kad įprastai naudojamas variklis atitiktų šio reglamento nuostatas. Įprastas naudojimas neapsiriboja 2.4 punkte nustatytomis kontrolės sąlygomis.

    2.2.2.   Pagrindinės išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos, be kita ko, yra charakteristikų grafikai arba algoritmai, kuriais kontroliuojamas:

    a)

    degalų įpurškimo arba uždegimo dažnis (uždegimo paskubos kampas);

    b)

    išmetamųjų dujų recirkuliacija (IDR);

    c)

    selektyviosios katalizinės redukcijos (SCR) katalizatoriaus reagento dozavimas.

    2.2.3.   Jokios pagrindinės išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos, pagal kurią galima skirti, kada variklis veikia atliekant standartinį ES tipo patvirtinimo bandymą, o kada – kitomis eksploatavimo sąlygomis, ir pagal tai yra mažinamas išmetamųjų teršalų kontrolės lygis, kai variklis veikia sąlygomis, kurios iš esmės nėra įtrauktos į ES tipo patvirtinimo procedūrą, taikyti neleidžiama.

    2.3.   Papildomos išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos reikalavimai

    2.3.1.   Papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija variklyje arba ne keliais judančiame mechanizme gali būti naudojama, jeigu ta papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija:

    2.3.1.1.

    visam laikui nesumažina išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumo;

    2.3.1.2.

    veikia tik tada, kai nėra 2.4.1, 2.4.2 arba 2.4.3 punkte nurodytų kontrolės sąlygų 2.3.5 punkte nurodytais tikslais, ir tik tiek, kiek reikia tiems tikslams pasiekti, išskyrus 2.3.1.3, 2.3.2 ir 2.3.4 punktuose leidžiamus atvejus;

    2.3.1.3.

    naudojama tik išimtiniais atvejais, atitinkamai 2.4.1, 2.4.2 arba 2.4.3 punkte nurodytomis kontrolės sąlygomis, kai įrodoma, jog to reikia 2.3.5 punkte nurodytais tikslais, ir kai tai leidžia patvirtinimo institucija, bet ne ilgiau, negu reikia tiems tikslams pasiekti;

    2.3.1.4.

    užtikrina tokį išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimo lygį, kuris kuo tiksliau atitiktų pagrindinėje išmetamųjų teršalų kontrolės strategijoje numatytą lygį.

    2.3.2.   Jeigu papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija naudojama per ES tipo patvirtinimo bandymą, ji naudojama ne vien tada, kai nėra 2.4 punkte nurodytų kontrolės sąlygų, ir jos tikslas neapribojamas 2.3.5 punkte išdėstytais kriterijais.

    2.3.3.   Jeigu papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija atliekant ES tipo patvirtinimo bandymą nenaudojama, reikia įrodyti, kad papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija naudojama tik tol, kol to reikia 2.3.5 punkte nurodytais tikslais.

    2.3.4.   Veikimas žemoje temperatūroje

    Papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija gali būti naudojama varikliuose, kuriuose įrengta išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema (IDR), nepaisant 2.4 punkte nurodytų kontrolės sąlygų, kai aplinkos temperatūra yra žemesnė kaip 275 K (2 °C) ir jei įvykdomas vienas iš šių dviejų kriterijų:

    a)

    įsiurbimo kolektoriaus temperatūra yra ne didesnė už temperatūrą, apskaičiuotą pagal šią lygtį: IMTc = PIM / 15,75 + 304,4, čia IMTc – apskaičiuotoji įsiurbimo kolektoriaus temperatūra (K), o PIM – absoliutusis įsiurbimo kolektoriaus slėgis (kPa);

    b)

    variklio aušalo temperatūra ne didesnė už temperatūrą, apskaičiuotą pagal šią lygtį: ECTc = PIM / 14,004 + 325,8, čia ECTc – apskaičiuotoji variklio aušalo temperatūra (K), o PIM – absoliutusis įsiurbimo kolektoriaus slėgis (kPa).

    2.3.5.   Išskyrus 2.3.2 punkte leidžiamus atvejus, papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija gali būti naudojama tik šiais tikslais:

    a)

    pagal mechanizmo įrangos perduodamus signalus varikliui (įskaitant oro srauto valdymo įtaisą) ir (arba) ne keliais judantiems mechanizmams, kuriuose sumontuotas variklis, apsaugoti nuo sugadinimo;

    b)

    siekiant užtikrinti eksploatavimo saugą;

    c)

    siekiant užtikrinti, kad paleidžiant neįšilusį variklį, variklį šildant arba išjungiant nebūtų išmetamas pernelyg didelis teršalų kiekis;

    d)

    jeigu ji naudojama tam, kad tam tikromis aplinkos arba eksploatavimo sąlygomis kurio nors iš reguliuojamų išmetamųjų teršalų kiekis nebūtų kontroliuojamas, –siekiant užtikrinti, kad visų kitų reguliuojamų išmetamųjų teršalų kiekis atitiktų atitinkamam varikliui nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes. Taip siekiama kompensuoti natūraliai vykstančius reiškinius, kad visos išmetamųjų teršalų sudedamosios dalys būtų tinkamai kontroliuojamos.

    2.3.6.   Per ES tipo patvirtinimo bandymą gamintojas techninei tarnybai įrodo, kad kiekvienos papildomos išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos veikimas atitinka šio skirsnio nuostatas. Įrodinėjimą sudaro 2.6 punkte nurodytų dokumentų vertinimas.

    2.3.7.   Bet kokia papildomos išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos veikimo neatitiktis 2.3.1–2.3.5 punktams draudžiama.

    2.4.   Kontrolės sąlygos

    Kontrolės sąlygomis apibūdinamas aukštis, aplinkos temperatūra ir variklio aušalo intervalas – tuo remiantis nustatoma, ar pagal 2.3 punktą papildomas išmetamųjų teršalų kontrolės strategijas galima taikyti bendra, ar tik išimtine tvarka.

    Kontrolės sąlygos apima atmosferos slėgį, matuojamą kaip absoliutųjį atmosferos statinį slėgį (drėgną arba sausą) (toliau – atmosferos slėgis).

    2.4.1.   IWP ir IWA kategorijų variklių kontrolės sąlygos:

    a)

    aukštis: ne didesnis kaip 500 metrų (arba ekvivalentinis 95,5 kPa atmosferos slėgis);

    b)

    aplinkos temperatūros intervalas: 275–303 K (2–30 °C);

    c)

    variklio aušalo temperatūra: didesnė kaip 343 K (70 °C).

    2.4.2.   RLL kategorijos variklių kontrolės sąlygos:

    a)

    aukštis: ne didesnis kaip 1 000 metrų (arba ekvivalentinis 90 kPa atmosferos slėgis);

    b)

    aplinkos temperatūros intervalas: 275–303 K (2–30 °C);

    c)

    variklio aušalo temperatūra: didesnė kaip 343 K (70 °C).

    2.4.3.   NRE, NRG ir RLR kategorijų variklių kontrolės sąlygos:

    a)

    atmosferos slėgis: ne mažesnis kaip 82,5 kPa;

    b)

    aplinkos temperatūros intervalas:

    —

    266 K (– 7 °C) arba didesnė,

    —

    bet ne didesnė už temperatūrą, nustatytą pagal šią lygtį, esant nurodytam atmosferos slėgiui: Tc = – 0,4514 × (101,3 – Pb) + 311, čia: Tc – apskaičiuotoji aplinkos oro temperatūra (K), o Pb – atmosferos slėgis (kPa);

    c)

    variklio aušalo temperatūra: didesnė kaip 343 K (70 °C).

    2.5.   Jeigu aplinkos oro temperatūrai įvertinti naudojamas variklio įsiurbiamo oro temperatūros jutiklis, vertinamas variklių tipo arba variklių šeimos vardinis nukrypimas tarp dviejų matavimo taškų. Jeigu yra naudojama, išmatuota įsiurbiamo oro temperatūra koreguojama dydžiu, lygiu vardiniam nukrypimui, ir taip apskaičiuojama įrenginio, kuriame naudojamas konkretaus variklių tipo arba variklių šeimos variklis, aplinkos temperatūra.

    Nukrypimas vertinamas pagal gerąją inžinerinę praktiką įvertinus techninius elementus (skaičiavimą, modeliavimą, eksperimentų rezultatus, duomenis ir pan.), tarp jų:

    a)

    tipines ne keliais judančių mechanizmų, kuriuose bus montuojamas tam tikro variklių tipo arba variklių šeimos variklis, kategorijas ir

    b)

    pirminės įrangos gamintojui gamintojo pateiktas montavimo instrukcijas.

    Vertinimo rezultatai pateikiami patvirtinimo institucijai, kai ši to paprašo.

    2.6.   Dokumentavimo reikalavimai

    Gamintojas laikosi Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo A dalies 1.4 punkte ir to priedo 2 priedėlyje nustatytų dokumentavimo reikalavimų.

    3.   Su NOx kontrolės priemonėmis susiję techniniai reikalavimai

    3.1.   Šis 3 skirsnis taikomas elektroniškai valdomiems NRE, NRG, IWP, IWA, RLL ir RLR kategorijų varikliams, kurie atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kuriuose naudojamos elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis nustatomas ir įpurškiamų degalų kiekis, ir įpurškimo laikas, arba elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis įjungiama, išjungiama arba moduliuojama išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, naudojama NOx kiekiui sumažinti.

    3.2.   Gamintojas, naudodamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priede nurodytus dokumentus, pateikia išsamią informaciją apie NOx kontrolės priemonių funkcines veikimo charakteristikas.

    3.3.   NOx kontrolės strategija turi veikti visomis Sąjungos teritorijoje dažnai susiklostančiomis aplinkos sąlygomis, ypač esant žemai aplinkos temperatūrai.

    3.4.   Gamintojas įrodo, kad amoniako kiekis, išmetamas per taikytiną ES tipo patvirtinimo procedūros teršalų išmetimo bandymų ciklą, kai naudojamas reagentas, RLL kategorijos varikliuose neviršija vidutinės 25 ppm vertės, o visų kitų taikytinų kategorijų varikliuose – 10 ppm vertės.

    3.5.   Jeigu ne keliais judančiame mechanizme įrengiamos arba prie jo prijungiamos atskiros reagento talpyklos, turi būti pridėtos priemonės reagento ėminiams iš talpyklų imti. Ėminio ėmimo vieta turi būti lengvai pasiekiama be specialaus įrankio arba įtaiso.

    3.6.   Be 3.2–3.5 punktuose išdėstytų reikalavimų, taikomi šie reikalavimai:

    a)

    NRG kategorijos varikliams – 1 priedėlyje išdėstyti techniniai reikalavimai;

    b)

    NRE kategorijos varikliams:

    i)

    2 priedėlyje išdėstyti reikalavimai, jeigu variklis išimtinai skirtas naudoti vietoj IWP ir IWA kategorijų V etapo variklių pagal Reglamento (ES) 2016/1628 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, arba

    ii)

    varikliams, kuriems i įtrauka netaikoma, – 1 priedėlyje išdėstyti reikalavimai;

    c)

    IWP, IWA ir RLR kategorijų varikliams – 2 priedėlyje išdėstyti techniniai reikalavimai;

    d)

    RLL kategorijos varikliams – 3 priedėlyje išdėstyti techniniai reikalavimai.

    4.   Su kietųjų dalelių teršalų kontrolės priemonėmis susiję techniniai reikalavimai

    4.1.   Šis skirsnis taikomas varikliams su papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema, priskirtiems prie variklių pakategorių, kurioms taikoma PN ribinė vertė pagal Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes. Jeigu NOx kontrolės sistemoje ir kietųjų dalelių kontrolės sistemoje naudojamos tos pačios fizinės sudedamosios dalys (pvz., tas pats filtravimo elementas (SCR ant filtro), tas pats išmetamųjų dujų temperatūros jutiklis) ir jeigu, atsižvelgdama į pagrįstą gamintojo pateiktą įvertinimą, patvirtinimo institucija padaro išvadą, kad kietųjų dalelių kontrolės sistemos triktis pagal šį skirsnį sukeltų 3 skirsnyje aprašytą atitinkamą NOx kontrolės sistemos triktį, šio skirsnio reikalavimai jokiai sudedamajai daliai arba trikčiai netaikomi.

    4.2.   Išsamūs kietųjų dalelių teršalų kontrolės priemonių techniniai reikalavimai išdėstyti 4 priedėlyje.

    1 priedėlis

    Papildomi NRE ir NRG kategorijų variklių NOx kontrolės priemonių techniniai reikalavimai, įskaitant šių strategijų parodomojo bandymo metodą

    1.   Įžanga

    Šiame priedėlyje išdėstyti papildomi tinkamo NOx kontrolės priemonių veikimo užtikrinimo reikalavimai. Prie jų priskiriami variklių, kuriuose išmetamųjų teršalų kiekis mažinamas naudojant reagentą, reikalavimai. ES tipo patvirtinimas suteikiamas tik jei laikomasi atitinkamų šio priedėlio nuostatų dėl operatoriui skirtų instrukcijų, montavimo dokumentų, operatoriaus įspėjimo sistemos, raginimo imtis priemonių sistemos ir apsaugos nuo reagento užšalimo.

    2.   Bendrieji reikalavimai

    Variklyje sumontuojama NOx kontrolės diagnostikos (NKD) sistema, gebanti nustatyti NOx kontrolės sistemos triktis (NKT). Visi varikliai, kuriems taikomos šio 2 skirsnio nuostatos, projektuojami, konstruojami ir montuojami taip, kad tuos reikalavimus atitiktų visą variklio įprasto eksploatavimo įprastomis sąlygomis laiką. Siekiant šio tikslo, priimtina, kad variklių, kurie naudoti ilgiau už Reglamento (ES) 2016/1628 V priede nurodytą išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpį, NOx kontrolės diagnostikos sistemos veiksmingumas ir jautris šiek tiek sumažėja taip, kad šiame priede nurodytos slenkstinės vertės gali būti viršytos pirmiau, nei suveiks įspėjimo ir (arba) raginimo imtis priemonių sistemos.

    2.1.   Privaloma informacija

    2.1.1.   Jeigu išmetamųjų teršalų kontrolės sistemoje turi būti naudojamas reagentas, gamintojas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo B dalį nurodo to reagento tipą, informaciją apie reagento koncentraciją, jei tai reagento tirpalas, veikimo temperatūros sąlygas, pateikia nuorodas į tarptautinius sudėties ir kokybės standartus ir nurodo kitas reagento charakteristikas.

    2.1.2.   Suteikiant ES tipo patvirtinimą, patvirtinimo institucijai pateikiama išsami rašytinė informacija apie visas 4 skirsnyje aprašytos operatoriaus įspėjimo sistemos ir 5 skirsnyje aprašytos operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos funkcines veikimo charakteristikas.

    2.1.3.   Gamintojas pateikia pirminės įrangos gamintojui dokumentus su instrukcijomis, kaip montuoti variklį ne keliais judančiame mechanizme, kad variklis, jo išmetamųjų teršalų kontrolės sistema ir ne keliais judančio mechanizmo dalys veiktų pagal šio priedėlio reikalavimus. Šie dokumentai apima išsamius variklio (programinės, aparatinės bei ryšių įrangos) techninius reikalavimus, reikalingus, kad variklis ne keliais judančiame mechanizme būtų tinkamai sumontuotas.

    2.2.   Eksploatavimo sąlygos

    2.2.1.   NOx kontrolės diagnostikos sistema veikia šiomis sąlygomis:

    a)

    266–308 K (– 7–35 °C) aplinkos temperatūroje;

    b)

    mažesniame nei 1 600 m aukštyje;

    c)

    esant didesnei kaip 343 K (70 °C) variklio aušalo temperatūra.

    Šis 2 skirsnis netaikomas stebint reagento lygį talpykloje, kai stebėsena atliekama visomis sąlygomis, kuriomis matavimas yra techniškai įmanomas (pvz., visomis sąlygomis, kai skystas reagentas nėra užšalęs).

    2.3.   Reagento apsauga nuo užšalimo

    2.3.1.   Leidžiama naudoti šildomąją arba nešildomąją reagento talpyklą ir dozavimo sistemą. Šildomoji sistema turi atitikti 2.3.2 punkto reikalavimus. Nešildomoji sistema turi atitikti 2.3.3 punkto reikalavimus.

    2.3.1.1.   Jeigu naudojama nešildomoji reagento talpykla ir dozavimo sistema, tai nurodoma ne keliais judančio mechanizmo galutiniam naudotojui skirtose rašytinėse instrukcijose.

    2.3.2.   Reagento talpykla ir dozavimo sistema

    2.3.2.1.   Reagentui užšalus, reagentas parengiamas naudoti ne vėliau kaip per 70 minučių nuo variklio paleidimo, esant 266 K (– 7 °C) aplinkos temperatūrai.

    2.3.2.2.   Šildomosios sistemos projektavimo kriterijai

    Šildomoji sistema projektuojama taip, kad, atliekant bandymus pagal nustatytą procedūrą, atitiktų šiame 2 skirsnyje nustatytus veikimo reikalavimus.

    2.3.2.2.1.   Reagento talpykla ir dozavimo sistema stabilizuojamos 255 K (– 18 °C) temperatūroje trumpesnįjį iš šių laikotarpių: 72 valandas arba tol, kol reagentas sukietėja.

    2.3.2.2.2.   Pasibaigus 2.3.2.2.1 punkte nustatytam stabilizavimo laikotarpiui, ne keliais judantis mechanizmas ir (arba) variklis paleidžiami ir veikia esant 266 K (– 7 °C) arba žemesnei aplinkos temperatūrai tokiu režimu:

    a)

    10–20 minučių tuščiąja eiga, po to

    b)

    iki 50 minučių ne didesnės kaip 40 proc. vardinės apkrovos režimu.

    2.3.2.2.3.   Bandymo procedūros, nurodytos 2.3.2.2.2 punkte, pabaigoje reagento dozavimo sistema turi būti veikianti visais atžvilgiais.

    2.3.2.3.   Atitiktis projektavimo kriterijams gali būti vertinama vėsioje bandymų kameroje, naudojant visą ne keliais judantį mechanizmą arba dalis, atitinkančias ne keliais judančiame mechanizme montuoti skirtas dalis, arba atliekant eksploatacinį bandymą.

    2.3.3.   Operatoriaus įspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas, kai sistema nešildoma

    2.3.3.1.   4 skirsnyje aprašyta operatoriaus įspėjimo sistema turi įsijungti, jei esant ≤ 266 K (– 7 °C) aplinkos temperatūrai reagentas nedozuojamas.

    2.3.3.2.   5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema turi įsijungti, jei esant ≤ 266 K (– 7 °C) aplinkos temperatūrai reagentas nepradedamas dozuoti ne vėliau kaip per 70 minučių nuo variklio paleidimo.

    2.4.   Diagnostikos reikalavimai

    2.4.1.   NOx kontrolės diagnostikos (NKD) sistema, naudodama kompiuterio atmintyje saugomus diagnostinius trikčių kodus (DTK), turi būti pajėgi nustatyti NOx kontrolės sistemos triktis ir, to paprašius, perduoti šią informaciją per išorės sąsają.

    2.4.2.   Diagnostinių trikčių kodų (DTK) registravimo reikalavimai

    2.4.2.1.   NKD sistemoje registruojamas kiekvienos atskiros NOx kontrolės sistemos trikties (NKT) DTK.

    2.4.2.2.   Per 60 minučių nuo variklio paleidimo NKD sistemoje nustatoma, ar yra aptiktina triktis. Tuo metu išsaugomas patvirtintas ir aktyvus DTK ir pagal 4 skirsnį įjungiama įspėjimo sistema.

    2.4.2.3.   Jeigu stebėjimo prietaisai turi veikti ilgiau kaip 60 minučių, kad būtų galima tinkamai aptikti ir patvirtinti NKT (pvz., kai stebėjimo prietaisuose taikomi statistiniai modeliai arba kai tikrinamos ne keliais judančio mechanizmo skysčių sąnaudos), patvirtinimo institucija gali leisti ilgesnę stebėseną, bet gamintojas turi pagrįsti būtinybę tam skirti daugiau laiko (pvz., techniniais duomenimis, bandymų rezultatais, gamybine patirtimi ir pan.).

    2.4.3.   Diagnostinių trikčių kodų (DTK) ištrynimo reikalavimai:

    a)

    NKD sistema pati netrina DTK iš kompiuterio atminties tol, kol nepašalinamas su tuo DTK susijęs gedimas;

    b)

    NKD sistema gali ištrinti visus DTK, kai gaunama variklio gamintojo pagal prašymą įrengto nuosavybinio skaitytuvo ar techninės priežiūros prietaiso užklausa arba kai panaudojamas variklio gamintojo suteiktas slaptažodis.

    2.4.4.   NKD sistema negali būti užprogramuota arba kitaip suprojektuota, kad iš dalies ar visiškai išsijungtų faktiniu variklio eksploatavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į ne keliais judančio mechanizmo amžių, joje taip pat negali būti jokio algoritmo arba strategijos, kurių paskirtis būtų ilgainiui mažinti NKD sistemos veiksmingumą.

    2.4.5.   Visi perprogramuojami NKD sistemos kompiuteriniai kodai ar veikimo parametrai apsaugomi nuo neteisėto keitimo.

    2.4.6.   Variklių su NKD sistema šeima

    Gamintojas yra atsakingas už variklių su NKD sistema šeimos sudėties nustatymą. Varikliai prie variklių su NKD sistema šeimos priskiriami remiantis gerąja inžinerine praktika, o priskyrimą tvirtina patvirtinimo institucija.

    Ne prie tos pačios variklių šeimos priklausantys varikliai gali priklausyti prie tos pačios variklių su NKD sistema šeimos.

    2.4.6.1.   Varikliams su NKD sistema būdingi parametrai

    Variklių su NKD sistema šeimai būdingi pagrindiniai visiems tos šeimos varikliams bendri konstrukcijos parametrai.

    Kad variklius būtų galima priskirti prie tos pačios variklių su NKD sistema šeimos, turi būti panašūs šie jų pagrindiniai parametrai:

    a)

    išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos;

    b)

    NKD stebėsenos metodai;

    c)

    NKD stebėsenos kriterijai;

    d)

    stebėsenos parametrai (pvz., dažnumas).

    Šiuos panašumus gamintojas įrodo atitinkamais inžineriniais parodomaisiais bandymais arba kita tinkama tvarka, juos tvirtina patvirtinimo institucija.

    Gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos patvirtinti nedidelius NKD sistemos stebėsenos ir (arba) diagnozavimo metodų skirtumus, atsiradusius dėl skirtingos variklių konfigūracijos, jei gamintojas tuos metodus laiko panašiais ir jie skiriasi tik todėl, kad atitiktų konkrečias nagrinėjamų sudedamųjų dalių charakteristikas (pvz., dydį, išmetamųjų dujų srautą ir pan.), arba jei jų panašumai yra pagrįsti gerąja inžinerine praktika.

    3.   Techninės priežiūros reikalavimai

    3.1.   Pagal XV priedą gamintojas visiems naujų variklių arba mechanizmų galutiniams naudotojams pateikia rašytines išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos ir tinkamo jos veikimo instrukcijas arba užtikrina, kad tokios instrukcijos jiems būtų pateiktos.

    4.   Operatoriaus įspėjimo sistema

    4.1.   Ne keliais judančiame mechanizme įrengiama operatoriaus įspėjimo sistema, kuria vaizdo signalais operatoriui pranešama, jeigu nustatomas žemas reagento lygis, netinkama reagento kokybė, sutrinka reagento dozavimas arba nustatoma 9 skirsnyje nurodyta triktis ir dėl to, problemų laiku neišsprendus, įsijungs operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema. Įspėjimo sistema veikia ir tada, kai įsijungia 5 skirsnyje aprašyta operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema.

    4.2.   Įspėjimas negali būti toks pat kaip įspėjimas, kuriuo pranešama apie triktį arba kitokį variklio techninės priežiūros aspektą, tačiau tam gali būti naudojama ta pati įspėjimo sistema.

    4.3.   Operatoriaus įspėjimo sistemą gali sudaryti viena arba daugiau lempučių, joje gali būti rodomi trumpi pranešimai, įskaitant, pvz., pranešimus, kuriuose aiškiai nurodomi šie dalykai:

    a)

    likęs laikas iki negriežto ir (arba) griežto raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo;

    b)

    negriežto ir (arba) griežto raginimo imtis priemonių mastas, pvz., tai, kiek sumažėjo sukimo momentas;

    c)

    ne keliais judančio mechanizmo blokavimo panaikinimo sąlygos.

    Jeigu rodomi pranešimai, šiems pranešimams rodyti gali būti naudojama ta pati kaip ir kitiems techninės priežiūros tikslams naudojama sistema.

    4.4.   Gamintojo nuožiūra įspėjimo sistemoje gali būti naudojamas ir garsinis operatoriaus įspėjimo signalas. Operatoriui leidžiama išjungti garsinius įspėjimus.

    4.5.   Operatoriaus įspėjimo sistema įsijungia taip, kaip nurodyta atitinkamai 2.3.3.1, 6.2, 7.2, 8.4 ir 9.3 punktuose.

    4.6.   Pašalinus operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimo priežastis, sistema išsijungia. Operatoriaus įspėjimo sistema negali automatiškai išsijungti, kol jos įsijungimo priežastys nepašalintos.

    4.7.   Įspėjimo sistemos signalai laikinai gali būti pertraukti kitų įspėjimo signalų, kuriais perduodami svarbūs saugos pranešimai.

    4.8.   Operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimo ir išsijungimo procedūros išsamiai aprašytos 11 skirsnyje.

    4.9.   Teikdamas ES tipo patvirtinimo paraišką pagal šį reglamentą, gamintojas įrodo, kad operatoriaus įspėjimo sistema veikia, kaip nustatyta 10 skirsnyje.

    5.   Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema

    5.1.   Variklyje įrengiama vienu iš šių principų pagrįsta operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema:

    5.1.1.

    dviejų pakopų raginimo imtis priemonių sistema, kuria iš pradžių negriežtai (veikimas apribojamas), o vėliau griežtai raginama imtis priemonių (ne keliais judančio mechanizmo veikimas faktiškai užblokuojamas);

    5.1.2.

    vienos pakopos griežto raginimo imtis priemonių sistema (ne keliais judančio mechanizmo veikimas faktiškai užblokuojamas), įsijungianti 6.3.1, 7.3.1, 8.4.1 ir 9.4.1 punktuose nurodytomis negriežto raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo sąlygomis.

    Jeigu gamintojas nusprendžia, kad vykdant vienos pakopos griežto raginimo imtis priemonių sistemos reikalavimus variklis išjungiamas, raginimas imtis priemonių dėl reagento lygio gamintojo sprendimu gali įsijungti 6.3.2 punkte, o ne 6.3.1 punkte nurodytomis sąlygomis.

    5.2.   Variklyje gali būti sumontuotos priemonės, kuriomis operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemą būtų galima išjungti, jei jos atitinka 5.2.1 punkto reikalavimus.

    5.2.1.   Variklyje gali būti sumontuotos priemonės, kuriomis operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemą galima laikinai išjungti nacionalinės ar regionų valdžios institucijoms, jų skubios pagalbos tarnyboms arba ginkluotųjų pajėgų tarnyboms paskelbus apie ekstremaliąją padėtį.

    5.2.1.1.   Jeigu variklyje sumontuotos priemonės, kuriomis operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemą galima laikinai išjungti susiklosčius ekstremaliajai padėčiai, taikomos visos šios sąlygos:

    a)

    ilgiausias variklio veikimo laikas, kuriam operatorius gali išjungti raginimo imtis priemonių sistemą, yra 120 valandų;

    b)

    įsijungimo metodas sukurtas taip, kad nebūtų galimas netyčinis įsijungimas: būtų reikalaujama veiksmą savanoriškai atlikti dukart ir būtų pateikiama aiški informacija – bent įspėjimas „EMERGENCY USE ONLY“ (NAUDOTI TIK EKSTREMALIOSIOS PADĖTIES ATVEJU);

    c)

    sistemos išjungimo režimas po 120 valandų savaime išsijungia, taip pat įrengiamos priemonės, kuriomis, ekstremaliajai padėčiai pasibaigus, operatorius galėtų ranka išjungti sistemos išjungimo režimą;

    d)

    po 120 veikimo valandų raginimo imtis priemonių sistemos išjungti nebegalima, nebent išjungimo priemonės iš naujo suaktyvinamos įvedus gamintojo suteiktą laikinąjį saugumo kodą, kvalifikuotam techninės priežiūros specialistui perkonfigūravus variklio EVĮ arba pasinaudojus lygiaverte kiekvienam varikliui unikalia apsaugos funkcija;

    e)

    informacija apie bendrą išjungimų skaičių ir trukmę saugoma neištrinamojoje elektroninėje atmintyje arba matuokliuose ir užtikrinama, kad informacijos nebūtų galima netyčia ištrinti. Nacionalinėms tikrinimo institucijoms sudaroma galimybė skaitytuvu nuskaityti šiuos duomenis;

    f)

    gamintojas saugo duomenis apie kiekvieną prašymą iš naujo suaktyvinti operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos laikino išjungimo priemones ir pateikia šiuos duomenis Komisijai arba nacionalinėms valdžios institucijoms, jei jos paprašo.

    5.3.   Negriežto raginimo imtis priemonių sistema

    5.3.1.   Negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia atsiradus kuriai nors iš 6.3.1, 7.3.1, 8.4.1 ir 9.4.1 punktuose nurodytų sąlygų.

    5.3.2.   Negriežto raginimo imtis priemonių sistema laipsniškai bent 25 proc. sumažinamas didžiausias galimas variklio sukimo momentas, pasiekiamas variklio sūkių dažnio intervale nuo didžiausio sukimo momento sūkių dažnio iki reguliatoriaus stabdos taško, kaip parodyta 4.1 pav. Sukimo momentas mažinamas ne lėčiau kaip 1 proc. per minutę.

    5.3.3.   Gali būti taikomi kiti raginimo imtis priemonių būdai, jeigu patvirtinimo institucijai įrodoma, kad jų griežtumo lygis yra toks pat arba didesnis.

    4.1 pav.

    Negriežto raginimo imtis priemonių mažinant sukimo momentą schema

    Image

    5.4.   Griežto raginimo imtis priemonių sistema

    5.4.1.   Griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia atsiradus kuriai nors iš 2.3.3.2, 6.3.2, 7.3.2, 8.4.2 ir 9.4.2 punktuose nurodytų sąlygų.

    5.4.2.   Griežto raginimo imtis priemonių sistema ne keliais judančio mechanizmo naudingumas sumažinamas iki pakankamai sudėtingos būklės, kad operatorius būtų priverstas šalinti 6–9 skirsniuose nurodytas problemas. Tinkamomis laikomos toliau nurodytos priemonės.

    5.4.2.1.

    Variklio sukimo momentas intervale nuo didžiausio sukimo momento sūkių dažnio iki reguliatoriaus stabdos taško laipsniškai, ne lėčiau kaip 1 proc. per minutę, mažinamas nuo sukimo momento, sumažinto taikant negriežto raginimo imtis priemonių sistemą, kaip parodyta 4.1 pav., iki 50 proc. arba mažesnės didžiausio sukimo momento dalies; kintamo greičio variklių sūkių dažnis per tą patį laiką laipsniškai mažinamas iki 60 proc. arba mažesnės vardinio sūkių dažnio dalies, kaip parodyta 4.2 pav.

    4.2 pav.

    Griežto raginimo imtis priemonių mažinant sukimo momentą schema

    Image

    5.4.2.2.

    Gali būti taikomi kiti raginimo imtis priemonių būdai, jeigu patvirtinimo institucijai įrodoma, kad jų griežtumo lygis yra toks pat arba didesnis.

    5.5.   Atsižvelgiant į saugos aspektus ir siekiant sudaryti sąlygas savaiminei diagnostikai, leidžiama pasinaudoti raginimo imtis priemonių sistemos išjungimo funkcija, kad būtų pasiekta visa variklio galia, tik tai:

    a)

    gali trukti ne ilgiau kaip 30 minučių ir

    b)

    gali pasikartoti ne daugiau kaip 3 kartus kiekvienu operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos veikimo laikotarpiu.

    5.6.   Pašalinus operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežastis, sistema išsijungia. Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema negali automatiškai išsijungti, kol jos įsijungimo priežastys nepašalintos.

    5.7.   Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo ir išsijungimo procedūros išsamiai aprašytos 11 skirsnyje.

    5.8.   Teikdamas ES tipo patvirtinimo paraišką pagal šį reglamentą, gamintojas įrodo, kad operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema veikia, kaip nustatyta 11 skirsnyje.

    6.   Reagento lygis

    6.1.   Reagento lygio indikatorius

    Ne keliais judančiame mechanizme įrengiamas indikatorius, kad operatorius būtų aiškiai informuojamas apie reagento lygį talpykloje. Užtikrinamas toks būtiniausias reagento indikatoriaus veikimo lygis, kad, įsijungus 4 skirsnyje nurodytai operatoriaus įspėjimo sistemai, jis nuolat rodytų reagento lygį. Reagento indikatorius gali būti analoginis arba skaitmeninis ekranas, o lygis jame gali būti rodomas kaip visos talpyklos tūrio dalis, kaip likęs reagento kiekis arba kaip likęs numatytas jo naudojimo laikas.

    6.2.   Operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimas

    6.2.1.   4 skirsnyje nurodyta operatoriaus įspėjimo sistema įsijungia, kai reagento lygis talpykloje tampa mažesnis negu 10 proc. jos tūrio arba nebesiekia gamintojo nustatyto aukštesnio lygio.

    6.2.2.   Įspėjimo signalas turi būti pakankamai aiškus, kad iš jo ir iš reagento indikatoriaus operatorius suprastų, jog reagento lygis yra žemas. Jeigu į įspėjimo sistemą integruota pranešimų rodymo sistema, joje rodomas pranešimas, kad reagento lygis yra žemas (pvz., „urea level low“ (žemas karbamido lygis), „AdBlue level low“ (žemas AdBlue lygis) arba „reagent low“ (žemas reagento lygis)).

    6.2.3.   Iš pradžių operatoriaus įspėjimo sistema neprivalo veikti nenutrūkstamai (pvz., pranešimas neturi būti rodomas nuolat), tačiau reagentui vis labiau senkant ir artėjant operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo momentui operatoriaus įspėjimo sistema veikia vis intensyviau (pvz., kinta lemputės mirksėjimo dažnumas), galop ima veikti nenutrūkstamai. Pranešimo operatoriui kulminacinis taškas yra gamintojo nustatytame lygyje, tačiau kai įsijungia 6.3 punkte nurodyta operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema, pranešimas turi būti kur kas geriau matomas negu tada, kai sistema įsijungė pirmą kartą.

    6.2.4.   Nenutrūkstamo įspėjimo signalo turi būti neįmanoma lengvai išjungti arba nepaisyti. Jeigu į įspėjimo sistemą integruota pranešimų rodymo sistema, joje rodomas aiškus pranešimas (pvz., „fill up urea“ (papildykite karbamido), „fill up AdBlue“ (papildykite AdBlue) arba „fill up reagent“ (papildykite reagento)). Nenutrūkstamus įspėjimo signalus laikinai gali pertraukti kiti įspėjimo signalai, kuriais perduodama svarbi saugos informacija.

    6.2.5.   Operatoriaus įspėjimo sistemos turi būti neįmanoma išjungti tol, kol reagento nebus papildyta iki lygio, kuriam esant sistema neturi įsijungti.

    6.3.   Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas

    6.3.1.   5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento lygis talpykloje tampa mažesnis nei 2,5 proc. viso jos vardinio tūrio arba nebesiekia gamintojo nustatyto aukštesnio lygio.

    6.3.2.   5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento talpykla ištuštėja, t. y. kai dozavimo sistema nebegali paimti reagento iš talpyklos, arba kai reagento lygis sumažėja iki kurio nors gamintojo nustatyto lygio, mažesnio už 2,5 proc. viso talpyklos vardinio tūrio.

    6.3.3.   Išskyrus 5.5 punkte nustatytus atvejus, negriežto arba griežto raginimo imtis priemonių sistemos turi būti neįmanoma išjungti tol, kol reagento nebus papildyta iki lygio, kuriam esant atitinkama sistema neturi įsijungti.

    7.   Reagento kokybės stebėsena

    7.1.   Variklyje arba ne keliais judančiame mechanizme turi būti priemonių, leidžiančių nustatyti, kad ne keliais judančiame mechanizme naudojamas netinkamas reagentas.

    7.1.1.   Gamintojas nurodo mažiausią priimtiną reagento koncentraciją CDmin, kuriai esant per išmetimo vamzdį išmetamo NOx kiekis neviršija mažesniosios iš šių verčių: dydžio, gauto taikytiną NOx ribinę vertę padauginus iš 2,25, arba dydžio, gauto prie NOx ribinės vertės pridėjus 1,5 g/kWh. Tam tikrų pakategorių varikliams, kuriems taikoma bendra HC ir NOx ribinė vertė, taikytina NOx ribinė vertė pagal šį punktą yra bendra HC ir NOx ribinė vertė, atėmus 0,19 g/kWh.

    7.1.1.1.   CDmin vertės tinkamumas įrodomas ES tipo patvirtinimo metu vykdant 13 skirsnyje nustatytą procedūrą, tinkama CDmin vertė įrašoma į I priedo 8 skirsnyje nurodytą išplėstą dokumentų rinkinį.

    7.1.2.   Jei reagento koncentracija mažesnė už CDmin, tai visais atvejais turi būti nustatyta ir pagal 7.1 punktą toks reagentas laikomas netinkamu.

    7.1.3.   Reagento kokybė matuojama specialiu matuokliu (reagento kokybės matuokliu). Reagento kokybės matuokliu matuojama variklio veikimo naudojant netinkamą reagentą trukmė valandomis.

    7.1.3.1.   Kitas variantas – gamintojas gali netinkamą reagento kokybę grupuoti su vienu ar keliais 8 ir 9 skirsniuose išvardytais gedimais ir jiems naudoti bendrą matuoklį.

    7.1.4.   Reagento kokybės matuoklio įjungimo ir išjungimo kriterijai ir mechanizmai išsamiai aprašyti 11 skirsnyje.

    7.2.   Operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimas

    Stebėsenos sistemai patvirtinus, kad reagento kokybė netinkama, įsijungia 4 skirsnyje aprašyta operatoriaus įspėjimo sistema. Jeigu į įspėjimo sistemą integruota pranešimų rodymo sistema, rodomas pranešimas, kuriame nurodoma įspėjimo priežastis (pvz., „incorrect urea detected“ (netinkamas karbamidas), „incorrect AdBlue detected“ (netinkamas AdBlue) arba „incorrect reagent detected“ (netinkamas reagentas)).

    7.3.   Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas

    7.3.1.   5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento kokybė nepagerinama ne vėliau kaip per 10 variklio veikimo valandų nuo 7.2 punkte aprašyto operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimo.

    7.3.2.   5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento kokybė nepagerinama ne vėliau kaip per 20 variklio veikimo valandų nuo 7.2 punkte aprašyto operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimo.

    7.3.3.   Jeigu triktis kartojasi, valandų skaičius iki raginimo imtis priemonių sistemų įsijungimo mažinamas 11 skirsnyje aprašytu metodu.

    8.   Reagento dozavimas

    8.1.   Variklyje įrengiamos dozavimo sutrikimo nustatymo priemonės.

    8.2.   Reagento dozavimo matuoklis

    8.2.1.   Įrengiamas specialus dozavimo matuoklis (dozavimo matuoklis). Juo apskaičiuojama variklio veikimo sutrikus reagento dozavimui trukmė valandomis. Tai nėra būtina, jei dozavimas sutrikdomas pagal variklio EVĮ komandą, kai tam tikromis ne keliais judančio mechanizmo eksploatavimo sąlygomis ne keliais judančio mechanizmo teršalų išmetimo sistemų veikimui reagento dozavimas nereikalingas.

    8.2.1.1.   Kitas variantas – gamintojas gali reagento dozavimo gedimą grupuoti su vienu ar keliais 7 ir 9 skirsniuose išvardytais gedimais ir jiems naudoti bendrą matuoklį.

    8.2.2.   Reagento dozavimo matuoklio įsijungimo ir išsijungimo kriterijai ir mechanizmai išsamiai aprašyti 11 skirsnyje.

    8.3.   Operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimas

    4 skirsnyje aprašyta operatoriaus įspėjimo sistema įsijungia, jei sutrinka dozavimas ir pagal 8.2.1 punktą įsijungia dozavimo matuoklis. Jeigu į įspėjimo sistemą integruota pranešimų rodymo sistema, rodomas pranešimas, kuriame nurodoma įspėjimo priežastis (pvz., „urea dosing malfunction“ (karbamido dozavimo triktis), „AdBlue dosing malfunction“ (AdBlue dozavimo triktis) arba „reagent dosing malfunction“ (reagento dozavimo triktis)).

    8.4.   Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas

    8.4.1.   5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento dozavimo sutrikimas nepašalinamas ne vėliau kaip per 10 variklio veikimo valandų nuo 8.3 punkte aprašyto operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimo.

    8.4.2.   5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento dozavimo sutrikimas nepašalinamas ne vėliau kaip per 20 variklio veikimo valandų nuo 8.3 punkte aprašyto operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimo.

    8.4.3.   Jeigu triktis kartojasi, valandų skaičius iki raginimo imtis priemonių sistemų įsijungimo mažinamas 11 skirsnyje aprašytu metodu.

    9.   Stebėsenos gedimai, kurie gali būti susiję su neteisėtu keitimu

    9.1.   Be reagento lygio talpykloje ir reagento kokybės bei dozavimo sutrikimų, taip pat stebimi šie gedimai, nes jie gali būti susiję su neteisėtu keitimu:

    a)

    išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) vožtuvo triktis;

    b)

    9.2.1 punkte aprašyti NOx kontrolės diagnostikos (NKD) sistemos gedimai.

    9.2.   Stebėsenos reikalavimai

    9.2.1.   NOx kontrolės diagnostikos (NKD) sistema stebima, siekiant nustatyti, ar nėra elektros sistemos gedimų ir ar nėra pašalintas arba atjungtas koks nors jutiklis, be kurio ja nebegalima nustatyti kitų 6–8 skirsniuose nurodytų gedimų (sudedamųjų dalių stebėsena).

    Iš jutiklių, turinčių įtakos diagnostikos pajėgumams, paminėtini jutikliai, kuriais tiesiogiai matuojama NOx koncentracija, karbamido kokybės jutikliai, aplinkos stebėsenos jutikliai ir jutikliai, naudojami reagento dozavimui, reagento lygiui arba reagento sąnaudoms stebėti.

    9.2.2.   IDR vožtuvo matuoklis

    9.2.2.1.   Įrengiamas specialus IDR vožtuvo veikimo trikčių matuoklis. IDR vožtuvo matuokliu matuojama variklio veikimo trukmė valandomis nuo to momento, kai patvirtinamas aktyvus DTK, susijęs su IDR vožtuvo veikimo triktimi.

    9.2.2.1.1.   Kitas variantas – gamintojas gali IDR vožtuvo veikimo sutrikimo gedimus grupuoti su vienu ar keliais 7 bei 8 skirsniuose ir 9.2.3 punkte išvardytais gedimais ir jiems naudoti bendrą matuoklį.

    9.2.2.2.   IDR vožtuvo matuoklio įsijungimo ir išsijungimo kriterijai ir mechanizmai išsamiai aprašyti 11 skirsnyje.

    9.2.3.   NKD sistemos matuoklis (-iai)

    9.2.3.1.   Įrengiama po specialų kiekvieno 9.1 punkto b papunktyje aptarto stebėsenos gedimo matuoklį. NKD sistemos matuokliais matuojama variklio veikimo trukmė valandomis nuo to momento, kai patvirtinamas aktyvus DTK, susijęs su NKD sistemos triktimi. Gedimus galima grupuoti po kelis ir jiems naudoti bendrą matuoklį.

    9.2.3.1.1.   Kitas variantas – gamintojas gali NKD sistemos gedimus grupuoti su vienu arba keliais 7 bei 8 skirsniuose ir 9.2.2 punkte išvardytais gedimais ir jiems naudoti bendrą matuoklį.

    9.2.3.2.   NKD sistemos matuoklio (-ių) įsijungimo ir išsijungimo kriterijai ir mechanizmai išsamiai aprašyti 11 skirsnyje.

    9.3.   Operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimas

    4 skirsnyje aprašyta operatoriaus įspėjimo sistema įsijungia įvykus kuriam nors iš 9.1 punkte nurodytų gedimų ir joje nurodoma, kad reikia skubaus taisymo. Jeigu įspėjimo sistemoje integruota pranešimų rodymo sistema, rodomas pranešimas, kuriame nurodoma įspėjimo priežastis (pvz., „reagent dosing valve disconnected“ (atjungtas reagento dozavimo vožtuvas) arba „critical emission failure“ (kritinis teršalų išmetimo sistemos gedimas)).

    9.4.   Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas

    9.4.1.   5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei 9.1 punkte nurodytas gedimas nepašalinamas ne vėliau kaip per 36 variklio veikimo valandas nuo 9.3 punkte aprašyto operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimo.

    9.4.2.   5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei 9.1 punkte nurodytas gedimas nepašalinamas ne vėliau kaip per 100 variklio veikimo valandų nuo 9.3 punkte aprašyto operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimo.

    9.4.3.   Jeigu triktis kartojasi, valandų skaičius iki raginimo imtis priemonių sistemų įsijungimo mažinamas 11 skirsnyje aprašytu metodu.

    9.5.   Užuot taikęs 9.2 punkte nustatytus reikalavimus, gamintojas gali naudoti išmetimo sistemoje įtaisytą NOx jutiklį. Tokiu atveju:

    a)

    NOx vertė negali viršyti mažesniojo iš šių dydžių: dydžio, gauto taikytiną NOx ribinę vertę padauginus iš 2,25, arba dydžio, gauto prie taikytinos NOx ribinės vertės pridėjus 1,5 g/kWh. Tam tikrų pakategorių varikliams, kuriems taikoma bendra HC ir NOx ribinė vertė, taikytina NOx ribinė vertė pagal šį punktą yra bendra HC ir NOx ribinė vertė, atėmus 0,19 g/kWh;

    b)

    galima žymėti vieną gedimą „high NOx – root cause unknown“ (didelis kiekis NOx – pagrindinė priežastis nežinoma);

    c)

    9.4.1 punkte turi būti nurodyta „per 10 variklio veikimo valandų“;

    d)

    9.4.2 punkte turi būti nurodyta „per 20 variklio veikimo valandų“.

    10.   Parodomojo bandymo reikalavimai

    10.1.   Bendrosios nuostatos

    Atitiktis šio priedėlio reikalavimams įrodoma per ES tipo patvirtinimo procedūrą, kaip parodyta 4.1 lentelėje ir aprašyta šiame 10 skirsnyje, atliekant:

    a)

    įspėjimo sistemos įsijungimo parodomąjį bandymą;

    b)

    negriežto raginimo imtis priemonių sistemos, jei taikoma, įsijungimo parodomąjį bandymą;

    c)

    griežto raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo parodomąjį bandymą.

    10.2.   Variklių šeimos ir variklių su NKD sistema šeimos

    Variklių šeimos arba variklių su NKD sistema šeimos atitiktį šio 10 skirsnio reikalavimams galima įrodyti atliekant bandymus su vienu iš nagrinėjamos šeimos variklių, jeigu gamintojas patvirtinimo institucijai įrodo, kad tos šeimos variklių stebėsenos sistemos, būtinos atitikčiai šio priedėlio reikalavimams užtikrinti, yra panašios.

    10.2.1.   Tai, kad kitų variklių su NKD sistema šeimos variklių stebėsenos sistemos yra panašios, gali būti įrodoma patvirtinimo institucijoms pateikiant, pvz., algoritmus, funkcinę analizę ir kt.

    10.2.2.   Bandomąjį variklį parenka gamintojas, suderinęs su patvirtinimo institucija. Tai gali būti pirminis arba kitas nagrinėjamos šeimos variklis.

    10.2.3.   Jeigu variklių šeimos varikliai priklauso prie variklių su NKD sistema šeimos, kuriai ES tipo patvirtinimas pagal 10.2.1 punktą (4.3 pav.) jau suteiktas, tos variklių šeimos atitiktis laikoma įrodyta be papildomų bandymų, jei gamintojas institucijai įrodo, kad nagrinėjamo variklio šeimos ir variklių su NKD sistema šeimos variklių stebėsenos sistemos, būtinos atitikčiai šio priedėlio reikalavimams užtikrinti, yra panašios.

    4.1 lentelė

    Pagal 10.3 ir 10.4 punktų nuostatas atliekamo parodomojo bandymo turinio pavyzdys

    Mechanizmas

    Parodomojo bandymo elementai

    10.3 punkte aprašytas įspėjimo sistemos įsijungimas

    —

    2 įsijungimo bandymai (įskaitant atvejį, kai trūksta reagento)

    —

    Papildomi parodomojo bandymo elementai, jei reikia

    10.4 punkte aprašytas negriežto raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas

    —

    2 įsijungimo bandymai (įskaitant atvejį, kai trūksta reagento)

    —

    Papildomi parodomojo bandymo elementai, jei reikia

    —

    1 sukimo momento sumažinimo bandymas

    10.4.6 punkte aprašytas griežto raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas

    —

    2 įsijungimo bandymai (įskaitant atvejį, kai trūksta reagento)

    —

    Papildomi parodomojo bandymo elementai, jei reikia

    4.3 pav.

    Anksčiau įrodyta variklių su NKD sistema šeimos atitiktis

    Image

    10.3.   Įspėjimo sistemos įsijungimo parodomasis bandymas

    10.3.1.   Įspėjimo sistemos įsijungimo atitiktis įrodoma atliekant du bandymus: reagento trūkumo ir vienos iš 7–9 skirsniuose aprašytų kategorijų gedimo.

    10.3.2.   Gedimų, kurie bus bandomi, pasirinkimas

    10.3.2.1.   Norint įrodyti, kad įspėjimo sistema įsijungia, kai reagento kokybė yra netinkama, parenkamas reagentas, kurio veiklioji sudedamoji dalis praskiesta bent taip, kaip nurodyta gamintojo pagal 7 skirsnio reikalavimus.

    10.3.2.2.   Norint įrodyti, kad įspėjimo sistema įsijungia, kai įvyksta 9 skirsnyje aprašyti gedimai, kurie gali būti susiję su neteisėtu keitimu, gedimai parenkami laikantis toliau nurodytų reikalavimų.

    10.3.2.2.1.

    Gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai tokių galimų gedimų sąrašą.

    10.3.2.2.2.

    Patvirtinimo institucija iš šio 10.3.2.2.1 punkte nurodyto sąrašo parenka gedimą, kuris bus nagrinėjamas atliekant bandymą.

    10.3.3.   Parodomasis bandymas

    10.3.3.1.   Šiuo atveju dėl kiekvieno 10.3.1 punkte nurodyto gedimo atliekamas atskiras bandymas.

    10.3.3.2.   Atliekant bandymą neturi būti kitų gedimų, išskyrus parinktąjį bandymui.

    10.3.3.3.   Prieš pradedant bandymą ištrinami visi DTK.

    10.3.3.4.   Gamintojui paprašius ir patvirtinimo institucijai sutikus, bandymui parinktus gedimus galima imituoti.

    10.3.3.5.   Gedimų, išskyrus reagento trūkumą, nustatymas

    Įvykus gedimui, išskyrus reagento trūkumą, arba jį imitavus, gedimas nustatomas toliau aprašyta tvarka.

    10.3.3.5.1.

    NKD sistema sureaguoja į patvirtinimo institucijos parinktą atitinkamą gedimą pagal šio priedėlio nuostatas. Jeigu sistema įsijungia per du iš eilės 10.3.3.7 punkte nurodytus NKD bandymų ciklus, laikoma, jog tai įrodyta.

    Jeigu stebėsenos aprašyme nurodyta, kad tam tikro prietaiso atliekamai stebėsenai užbaigti reikia daugiau kaip dviejų NKD bandymų ciklų, ir patvirtinimo institucija tam pritaria, NKD bandymų ciklų skaičius gali būti padidintas iki trijų.

    Atliekant parodomąjį bandymą po kiekvieno atskiro NKD bandymų ciklo variklis gali būti išjungiamas. Laikotarpiu iki kito paleidimo atsižvelgiama į bet kokią įmanomą stebėsenos veiką po variklio išjungimo ir į bet kokią stebėsenai atlikti būtiną sąlygą, kuri turi egzistuoti kitą kartą paleidžiant variklį.

    10.3.3.5.2.

    Įspėjimo sistemos įsijungimo parodomasis bandymas laikomas atliktu, jeigu kiekvieno pagal 10.3.2.1 punktą atliekamo parodomojo bandymo pabaigoje įspėjimo sistema tinkamai įsijungė ir pasirinkto gedimo DTK būsena yra „patvirtintas ir aktyvus“.

    10.3.3.6.   Gedimo nustatymas, kai trūksta reagento

    Norint įrodyti, kad įspėjimo sistema įsijungia, kai trūksta reagento, variklis gamintojo nuožiūra veikia vieną arba daugiau NKD bandymų ciklų.

    10.3.3.6.1.   Parodomasis bandymas pradedamas esant gamintojo ir patvirtinimo institucijos sutartam reagento lygiui, tačiau tas lygis turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. talpyklos vardinio tūrio.

    10.3.3.6.2.   Įspėjimo sistema laikoma veikiančia tinkamai, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

    a)

    įspėjimo sistema įsijungia, kai reagento lygis sudaro 10 proc. arba didesnę reagento talpyklos tūrio dalį, ir

    b)

    nenutrūkstamo įspėjimo sistema įsijungia, kai reagento lygis pasiekia gamintojo deklaruotą arba už ją didesnę vertę, kaip nurodyta 6 skirsnyje.

    10.3.3.7.   NKD bandymų ciklas

    10.3.3.7.1.   Atliekant šiame 10 skirsnyje aptariamą NKD bandymų ciklą, siekiant įrodyti, kad NKD sistema veikia tinkamai, NRE-v-3, NRE-v-4, NRE-v-5, NRE-v-6 pakategorių varikliams taikomas įšilusio variklio paleidimo NRTC, o visų kitų kategorijų varikliams – taikytinas NRSC.

    10.3.3.7.2.   Gamintojui paprašius ir patvirtinimo institucijai tai patvirtinus, konkrečiam stebėjimo prietaisui gali būti taikomas alternatyvus NKD bandymų ciklas (pvz., ne NRTC arba NRSC). Prašyme pateikiama informacija (techniniai argumentai, imitavimo informacija, bandymų rezultatai ir kt.), iš kurios matyti, kad:

    a)

    taikant prašomą bandymų ciklą, stebėjimo prietaisas veiks realiomis veikimo sąlygomis, ir

    b)

    10.3.3.7.1 punkte nurodytas taikytinas NKD bandymų ciklas yra mažiau tinkamas nagrinėjamai stebėsenai atlikti.

    10.3.4.   Įspėjimo sistemos įsijungimo parodomasis bandymas laikomas atliktu, jeigu kiekvieno pagal 10.3.3 punktą atliekamo parodomojo bandymo pabaigoje įspėjimo sistema tinkamai įsijungė.

    10.4.   Raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas

    10.4.1.   Raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas atliekamas bandymais variklio bandymų stende.

    10.4.1.1.   Visos variklyje fiziškai nesumontuotos sudedamosios dalys arba posistemės, įskaitant, be kita ko, aplinkos temperatūros jutiklius, lygio jutiklius ir operatoriaus įspėjimo bei informavimo sistemas, kurių reikia parodomajam bandymui atlikti, prijungiamos prie šiam tikslui skirto variklio arba patvirtinimo institucijai priimtinu būdu imituojamos.

    10.4.1.2.   Gamintojui taip nutarus ir patvirtinimo institucijai sutikus, parodomuosius bandymus galima atlikti ir su visu ne keliais judančiu mechanizmu ar įranga – ne keliais judantis mechanizmas įtvirtinamas tinkamame bandymų stende arba, nepaisant 10.4.1 punkto, kontroliuojamomis sąlygomis išbandomas bandymų kelyje.

    10.4.2.   Atliekant bandymo veiksmų seką, parodoma, kaip, jei trūksta reagento arba įvyksta kuris nors iš 7, 8 arba 9 skirsnyje nurodytų gedimų, įsijungia raginimo imtis priemonių sistema.

    10.4.3.   Šio parodomojo bandymo tikslais:

    a)

    patvirtinimo institucija, be reagento trūkumo, parenka vieną iš 7, 8 arba 9 skirsnyje nurodytų gedimų, prieš tai naudotą įspėjimo sistemos parodomajam bandymui;

    b)

    suderinus su patvirtinimo institucija, gamintojui leidžiama pagreitinti bandymą imituojant, kad suėjo tam tikra veikimo trukmė valandomis;

    c)

    tai, kad sukimo momentas sumažintas, kaip reikalaujama, kai įsijungia negriežto raginimo imtis priemonių sistema, galima įrodyti tuo pačiu metu, kai pagal šį reglamentą yra vykdoma bendroji variklio veikimo patvirtinimo procedūra. Tokiu atveju per raginimo imtis priemonių sistemos parodomąjį bandymą sukimo momento atskirai matuoti nereikia;

    d)

    griežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas atliekamas pagal 10.4.6 punkto reikalavimus.

    10.4.4.   Be to, gamintojas įrodo, kad raginimo imtis priemonių sistema veikia 7, 8 arba 9 skirsnyje nurodytomis gedimų sąlygomis, kurios nebuvo pasirinktos taikyti atliekant 10.4.1–10.4.3 punktuose aprašytus parodomuosius bandymus.

    Tai galima įrodyti patvirtinimo institucijai pateikus techninių dokumentų rinkinį su įrodymais, pvz., algoritmais, funkcinėmis analizėmis ir pirmiau atliktų bandymų rezultatais.

    10.4.4.1.   Papildomais parodomaisiais bandymais patvirtinimo institucijai priimtinu būdu pirmiausia įrodoma, kad variklio EVĮ įdiegtas tinkamas sukimo momento mažinimo mechanizmas.

    10.4.5.   Negriežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas

    10.4.5.1.   Šis parodomasis bandymas pradedamas, kai, aptikus patvirtinimo institucijos parinktą gedimą, įsijungia įspėjimo sistema arba, jeigu reikia, nenutrūkstamo įspėjimo sistema.

    10.4.5.2.   Tikrinant, kaip sistema reaguoja, jeigu talpykloje nepakanka reagento, variklis laikomas įjungtas tol, kol reagento lygis pasiekia 2,5 proc. viso talpyklos vardinio tūrio arba gamintojo pagal 6.3.1 punktą deklaruotą vertę, kuriai esant turi įsijungti negriežto raginimo imtis priemonių sistema.

    10.4.5.2.1.   Gamintojas, patvirtinimo institucijai sutikus, gali imituoti nenutrūkstamą veikimą išsiurbdamas reagentą iš talpyklos varikliui veikiant arba variklį išjungęs.

    10.4.5.3.   Tikrinant, kaip sistema reaguoja į kitokį gedimą, ne reagento trūkumą talpykloje, variklis laikomas įjungtas reikiamą 4.3 lentelėje nurodytą veikimo valandų skaičių arba, gamintojo sprendimu, tol, kol atitinkamu matuokliu užregistruojama vertė, kuriai esant įsijungia negriežto raginimo imtis priemonių sistema.

    10.4.5.4.   Negriežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas laikomas atliktu, jeigu gamintojas patvirtinimo institucijai įrodo, kad kiekvieno pagal 10.4.5.2 ir 10.4.5.3 punktus atliekamo parodomojo bandymo pabaigoje variklio EVĮ įjungia sukimo momento mažinimo mechanizmą.

    10.4.6.   Griežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas

    10.4.6.1.   Parodomasis bandymas pradedamas tomis sąlygomis, kuriomis pirmiau įsijungė negriežto raginimo imtis priemonių sistema. Jį galima atlikti tęsiant bandymus, pradėtus siekiant parodyti, kaip veikia negriežto raginimo imtis priemonių sistema.

    10.4.6.2.   Tikrinant, kaip sistema reaguoja į reagento trūkumą talpykloje, variklis laikomas įjungtas, kol reagento talpykla ištuštėja arba kol pasiekiamas mažesnis kaip 2,5 proc. visos talpyklos vardinio tūrio lygis, kuriam esant, kaip deklaravo gamintojas, įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema.

    10.4.6.2.1.   Gamintojas, patvirtinimo institucijai sutikus, gali imituoti nenutrūkstamą veikimą išsiurbdamas reagentą iš talpyklos varikliui veikiant arba variklį išjungęs.

    10.4.6.3.   Tikrinant, kaip sistema reaguoja į kitokį gedimą, ne reagento trūkumą talpykloje, variklis laikomas įjungtas reikiamą 4.4 lentelėje nurodytą veikimo valandų skaičių arba, gamintojo sprendimu, tol, kol atitinkamu matuokliu užregistruojama vertė, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema.

    10.4.6.4.   Griežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas laikomas atliktu, jeigu gamintojas patvirtinimo institucijai įrodo, kad kiekvieno pagal 10.4.6.2 ir 10.4.6.3 punktus atliekamo parodomojo bandymo pabaigoje įsijungia šiame priedėlyje nagrinėjamas griežto raginimo imtis priemonių mechanizmas.

    10.4.7.   Kitas variantas – gamintojas, jei taip nusprendžia ir patvirtinimo institucija su tuo sutinka, raginimo imtis priemonių mechanizmų parodomąjį bandymą pagal 5.4 ir 10.4.1.2 punktų reikalavimus gali atlikti su visu ne keliais judančiu mechanizmu, ne keliais judantį mechanizmą įtvirtinęs tinkamame bandymų stende arba kontroliuojamomis sąlygomis mechanizmą išbandydamas bandymų kelyje.

    10.4.7.1.   Ne keliais judantis mechanizmas laikomas įjungtas, kol parinkto gedimo matuoklyje pasiekiamas reikiamas 4.4 lentelėje nurodytas veikimo valandų skaičius arba atitinkamai kol ištuštėja reagento talpykla ar pasiekiamas mažesnis kaip 2,5 proc. viso talpyklos vardinio tūrio lygis, kuriam esant, kaip nurodė gamintojas, įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema.

    11.   Operatoriaus įspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemų įsijungimo ir išsijungimo mechanizmų aprašymas

    11.1.   Siekiant papildyti šiame priedėlyje nustatytus reikalavimus dėl įspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemų įsijungimo ir išsijungimo mechanizmų, šiame 11 skirsnyje nustatomi šių įsijungimo ir išsijungimo mechanizmų diegimo techniniai reikalavimai.

    11.2.   Įspėjimo sistemos įsijungimo ir išsijungimo mechanizmai

    11.2.1.   Operatoriaus įspėjimo sistema įsijungia, kai pasiekiama 4.2 lentelėje nurodyta diagnostinio trikties kodo (DTK), susijusio su NKT, dėl kurios sistema įsijungia, būsena.

    4.2 lentelė

    Operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimas

    Gedimo tipas

    DTK būsena, kurią pasiekus įsijungia įspėjimo sistema

    Bloga reagento kokybė

    Patvirtintas ir aktyvus

    Dozavimo sutrikimas

    Patvirtintas ir aktyvus

    IDR vožtuvo veikimo triktis

    Patvirtintas ir aktyvus

    Stebėsenos sistemos triktis

    Patvirtintas ir aktyvus

    Pasiekiama NOx slenkstinė vertė, jei taikoma

    Patvirtintas ir aktyvus

    11.2.2.   Operatoriaus įspėjimo sistema išsijungia, kai diagnostikos sistemoje nustatoma, kad trikties, dėl kurios įsijungė įspėjimas, nebėra arba kai informacija, įskaitant su gedimais susijusius DTK, dėl kurių sistema įsijungia, ištrinama skaitytuvu.

    11.2.2.1.   NOx kontrolės informacijos ištrynimo reikalavimai

    11.2.2.1.1.   NOx kontrolės informacijos ištrynimas ir (arba) atkūrimas skaitytuvu

    Gavus skaitytuvo užklausą, iš kompiuterio atminties ištrinami toliau nurodyti duomenys arba atkuriama šiame priedėlyje nurodyta jų vertė (žr. 4.3 lentelę).

    4.3 lentelė

    NOx kontrolės informacijos ištrynimas ir (arba) atkūrimas skaitytuvu

    NOx kontrolės informacija

    Trinama

    Atkuriama

    Visi DTK

    X

     

    Matuoklio vertė, kai pasiektas didžiausias variklio veikimo valandų skaičius

     

    X

    NKD matuoklyje (-iuose) nurodytas variklio veikimo valandų skaičius

     

    X

    11.2.2.1.2.   Atjungus ne keliais judančio mechanizmo akumuliatorių (-ius), NOx kontrolės informacija neturi išsitrinti.

    11.2.2.1.3.   NOx kontrolės informaciją turi būti įmanoma ištrinti tik išjungus variklį.

    11.2.2.1.4.   Kai NOx kontrolės informacija, įskaitant DTK, ištrinama, visi šiame priedėlyje nurodyti su šiais gedimais susiję matuoklio rodmenys ne ištrinami, bet atkuriama atitinkamame šio priedėlio skirsnyje nurodyta vertė.

    11.3.   Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo ir išsijungimo mechanizmas

    11.3.1.   Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema įsijungia tada, kai suveikia įspėjimo sistema ir kai atitinkamu matuokliu užregistruojama 4.4 lentelėje nurodyta NKT vertė, dėl kurios sistema įsijungia.

    11.3.2.   Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema išsijungia, kai sistema nebeaptinka trikties, dėl kurios ji įsijungė, arba kai informacija, įskaitant su NKT susijusius DTK, dėl kurių sistema įsijungia, ištrinama skaitytuvu ar techninės priežiūros prietaisu.

    11.3.3.   Įvertinus reagento kiekį talpykloje, operatoriaus įspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos iš karto įsijungia arba išsijungia, kaip to reikalaujama pagal 6 skirsnio nuostatas. Tokiu atveju įsijungimo arba išsijungimo mechanizmai nesiejami su jokių susijusių DTK būsena.

    11.4.   Matuoklio mechanizmas

    11.4.1.   Bendrosios nuostatos

    11.4.1.1.   Kad sistema atitiktų šio priedėlio reikalavimus, joje turi būti įrengti ne mažiau kaip keturi matuokliai, kuriais būtų registruojama, kiek valandų veikė variklis, kai sistema aptiko kurį nors iš toliau nurodytų gedimų:

    a)

    netinkamą reagento kokybę;

    b)

    reagento dozavimo sutrikimą;

    c)

    IDR vožtuvo veikimo triktį;

    d)

    NKD sistemos gedimą pagal 9.1 punkto b papunktį.

    11.4.1.1.1.   Kitas variantas – gamintojas gali 11.4.1.1 punkte nurodytus gedimus grupuoti ir jiems naudoti vieną ar daugiau matuoklių.

    11.4.1.2.   Kiekvienu iš šių matuoklių vertės matuojamos iki numatytos didžiausiosios 2 baitų matuoklio vertės vienos valandos intervalais ir gautos vertės saugomos tol, kol įvykdomos sąlygos, leidžiančios vėl nustatyti nulinę matuoklio vertę.

    11.4.1.3.   Gamintojas gali naudoti vieną bendrą NKD sistemos matuoklį arba kelis matuoklius. Vienu bendru matuokliu galima kaupti informaciją apie dviejų arba daugiau skirtingų to tipo matuokliu matuojamų trikčių, kurių nė vienos trukmė nepasiekia bendru matuokliu rodomo laiko, trukmę valandomis.

    11.4.1.3.1.   Jeigu gamintojas nusprendžia naudoti kelis NKD sistemos matuoklius, sistemoje turi būti galimybė konkretų stebėsenos sistemos matuoklį susieti su kiekviena triktimi, kuri pagal šį priedėlį stebima to tipo matuokliais.

    11.4.2.   Matuoklių mechanizmų veikimo principas

    11.4.2.1.   Kiekvienas matuoklis veikia toliau aprašytu būdu.

    11.4.2.1.1.

    Jei pradinė vertė yra nulis, skaičiavimas matuoklyje pradedamas iš karto, kai aptinkama tuo matuokliu matuojama triktis ir kai pasiekiama 4.2 lentelėje nurodyta atitinkamo diagnostinio trikties kodo (DTK) būsena.

    11.4.2.1.2.

    Jei gedimai kartojasi, gamintojo nuožiūra taikoma viena iš šių nuostatų.

    a)

    Jeigu įvyksta vienas stebimas įvykis ir triktis, dėl kurios matuoklis pirmiau įsijungė, nebeaptinkama arba jei informacija apie gedimą ištrinama skaitytuvu ar techninės priežiūros prietaisu, matuoklis sustabdomas ir jo rodoma vertė išsaugoma. Jeigu skaičiavimas matuoklyje sustabdomas, kai griežto raginimo imtis priemonių sistema yra įsijungusi, matuoklio rodmenys užfiksuojami, kai pasiekiama 4.4 lentelėje nustatyta vertė arba vertė, lygi vertei, gautai iš matuoklio vertės, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema, arba ją viršijančios vertės atėmus 30 minučių.

    b)

    Matuoklio duomenys užfiksuojami, kai pasiekiama 4.4 lentelėje nustatyta vertė arba vertė, lygi vertei, gautai iš matuoklio vertės, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema, arba ją viršijančios vertės atėmus 30 minučių.

    11.4.2.1.3.

    Jeigu naudojamas vienas bendras stebėsenos sistemos matuoklis, skaičiavimas matuoklyje tęsiamas, jei aptinkama tuo matuokliu matuojama NKT ir jei atitinkamas diagnostinis trikties kodas (DTK) yra patvirtintas ir aktyvus. Matuoklis sustabdomas ir užfiksuojama viena iš 11.4.2.1.2 punkte nurodytų verčių, jeigu neaptinkama jokių NKT, dėl kurių matuoklis turėtų įsijungti, arba jeigu informacija apie visus tuo matuokliu matuojamus gedimus buvo ištrinta skaitytuvu ar techninės priežiūros prietaisu.

    4.4 lentelė

    Matuokliai ir raginimas imtis priemonių

     

    DTK būsena, kuriai esant matuoklis įsijungia pirmą kartą

    Matuoklio vertė, kuriai esant įsijungia negriežto raginimo imtis priemonių sistema

    Matuoklio vertė, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema

    Matuoklyje užfiksuota ir išsaugota vertė

    Reagento kokybės matuoklis

    Patvirtintas ir aktyvus

    ≤ 10 val.

    ≤ 20 val.

    ≥ 90 proc. matuoklio vertės, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema

    Dozavimo matuoklis

    Patvirtintas ir aktyvus

    ≤ 10 val.

    ≤ 20 val.

    ≥ 90 proc. matuoklio vertės, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema

    IDR vožtuvo matuoklis

    Patvirtintas ir aktyvus

    ≤ 36 val.

    ≤ 100 val.

    ≥ 95 proc. matuoklio vertės, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema

    Stebėsenos sistemos matuoklis

    Patvirtintas ir aktyvus

    ≤ 36 val.

    ≤ 100 val.

    ≥ 95 proc. matuoklio vertės, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema

    Pasiekiama NOx slenkstinė vertė, jei taikoma

    Patvirtintas ir aktyvus

    ≤ 10 val.

    ≤ 20 val.

    ≥ 90 proc. matuoklio vertės, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema

    11.4.2.1.4.

    Užfiksavus matuoklio rodmenis, vėl nustatoma nulinė vertė, jei su tuo matuokliu susiję stebėjimo prietaisai bent kartą baigia stebėjimo ciklą neaptikę trikties ir jei per 40 variklio veikimo valandų nuo tada, kai matuoklis paskutinį kartą sustabdytas, neaptinkama tuo matuokliu matuojamų trikčių (žr. 4.4 pav.).

    11.4.2.1.5.

    Skaičiavimas matuoklyje tęsiamas nuo vertės, kuriai esant matuoklis buvo sustabdytas, jeigu per laikotarpį, kuriuo saugota užfiksuota vertė, nustatoma tuo matuokliu matuojama triktis (žr. 4.4 pav.).

    12.   Matuoklių įsijungimo, išsijungimo ir mechanizmų veikimo pavyzdžiai

    12.1.   Šiame 12 skirsnyje pateikti kai kurie tipiški matuoklių įsijungimo, išsijungimo ir mechanizmų veikimo pavyzdžiai. 12.2, 12.3 ir 12.4 punktuose paveikslai ir aprašymai pateikiami tik kaip šio priedėlio pavyzdžiai, jais nereikėtų remtis nei kaip šio reglamento reikalavimų pavyzdžiais, nei kaip galutinių atitinkamų procedūrų nuostatų pavyzdžiais. 4.6 ir 4.7 pav. parodytos matuoklių valandos yra 4.4 lentelėje pateiktos didžiausios griežto raginimo imtis priemonių sistemos vertės. Pavyzdžiui, kad būtų paprasčiau, pateiktuose pavyzdžiuose nenurodyta, jog įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai būna įsijungusi ir įspėjimo sistema.

    4.4 pav.

    Pakartotinis matuoklio įsijungimas arba nulinės matuoklio vertės nustatymas pasibaigus užfiksuotos vertės saugojimo laikotarpiui

    Image

    12.2.   4.5 pav. parodyta, kaip veikia įsijungimo ir išsijungimo mechanizmai keturiais reagento lygio stebėjimo atvejais:

    a)

    naudojimo atvejis Nr. 1: operatorius toliau eksploatuoja ne keliais judantį mechanizmą nepaisydamas įspėjimo, kol ne keliais judančio mechanizmo veikimas užblokuojamas;

    b)

    pripildymo atvejis Nr. 1 (pripildoma pakankamai): operatorius pripildo reagento talpyklą tiek, kad jo lygis viršytų 10 proc. slenkstinę vertę. Įspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos išsijungia;

    c)

    pripildymo atvejai Nr. 2 ir Nr. 3 (pripildoma nepakankamai): įspėjimo sistema įsijungia. Įspėjimo signalo lygis priklauso nuo reagento kiekio;

    d)

    pripildymo atvejis Nr. 4 (pripildoma visiškai netinkamai): iš karto įsijungia negriežto raginimo imtis priemonių sistema.

    4.5 pav.

    Reagento lygis

    Image

    12.3.   4.6 pav. parodyti trys netinkamos reagento kokybės atvejai:

    a)

    naudojimo atvejis Nr. 1: operatorius toliau eksploatuoja ne keliais judantį mechanizmą nepaisydamas įspėjimo, kol ne keliais judančio mechanizmo veikimas užblokuojamas;

    b)

    taisymo atvejis Nr. 1 (pataisyta blogai arba nesąžiningai): ne keliais judantį mechanizmą užblokavus, operatorius pakeičia reagentą į kokybišką, tačiau netrukus vėl pakeičia jį prastos kokybės reagentu. Raginimo imtis priemonių sistema iš karto vėl įsijungia, o po dviejų variklio veikimo valandų ne keliais judantis mechanizmas užblokuojamas;

    c)

    taisymo atvejis Nr. 2 (pataisyta gerai): ne keliais judantį mechanizmą užblokavus, operatorius pagerina reagento kokybę. Tačiau po kurio laiko jis vėl pripildo prastos kokybės reagento. Įspėjimo, raginimo imtis priemonių ir skaičiavimo procesai prasideda nuo nulinės vertės.

    4.6 pav.

    Prastos kokybės reagento pripildymas

    Image

    12.4.   4.7 pav. parodyti trys karbamido tirpalo dozavimo sistemos gedimo atvejai. Šiame paveiksle taip pat parodyta, kokia procedūra taikoma įvykus 9 skirsnyje aprašytiems stebėsenos gedimams:

    a)

    naudojimo atvejis Nr. 1: operatorius toliau eksploatuoja ne keliais judantį mechanizmą nepaisydamas įspėjimo, kol ne keliais judančio mechanizmo veikimas užblokuojamas;

    b)

    taisymo atvejis Nr. 1 (pataisyta gerai): ne keliais judantį mechanizmą užblokavus, operatorius pataiso dozavimo sistemą. Tačiau po kurio laiko dozavimo sistema vėl sugenda. Įspėjimo, raginimo imtis priemonių ir skaičiavimo procesai prasideda nuo nulinės vertės.

    c)

    taisymo atvejis Nr. 2 (pataisyta blogai): kai suveikia negriežto raginimo imtis priemonių sistema (sumažinamas sukimo momentas), operatorius pataiso dozavimo sistemą. Tačiau netrukus dozavimo sistema vėl sugenda. Negriežto raginimo imtis priemonių sistema iš karto vėl įsijungia, o matuoklyje skaičiavimas pradedamas nuo vertės, buvusios prieš taisymą.

    4.7 pav.

    Reagento dozavimo sistemos gedimas

    Image

    13.   Mažiausios priimtinos reagento koncentracijos CDmin parodomasis bandymas

    13.1.   Gamintojas per ES tipo patvirtinimo procedūrą naudodamas CDmin koncentracijos reagentą ir NRE-v-3, NRE-v-4, NRE-v-5, NRE-v-6 pakategorių varikliams taikydamas įšilusio variklio paleidimo NRTC, o visų kitų kategorijų varikliams – taikytiną NRSC įrodo, kad CDmin vertė yra tinkama.

    13.2.   Bandymas atliekamas po atitinkamo NKD ciklo (-ų) arba gamintojo apibrėžto parengiamojo kondicionavimo ciklo, sudarant galimybę uždarajai NOx kontrolės sistemai prisitaikyti prie CDmin koncentracijos reagento kokybės.

    13.3.   Atliekant šį bandymą išmetamų teršalų kiekis turi būti mažesnis už 7.1.1 punkte nustatytą NOx slenkstinę vertę.

    2 priedėlis

    Papildomi IWP, IWA ir RLR kategorijų variklių NOx kontrolės priemonių techniniai reikalavimai, įskaitant šių strategijų parodomojo bandymo metodą

    1.   Įžanga

    Šiame priedėlyje išdėstyti papildomi reikalavimai, kuriais užtikrinama, kad IWP, IWA ir RLR kategorijų variklių NOx kontrolės priemonės veiktų tinkamai.

    2.   Bendrieji reikalavimai

    Varikliams, kuriems taikomas šis priedėlis, papildomai taikomi 1 priedėlio reikalavimai.

    3.   1 priedėlio reikalavimų išimtys

    Atsižvelgiant į saugos aspektus, 1 priedėlyje reikalaujami raginimai imtis priemonių šiame priedėlyje aprašytiems varikliams netaikomi. Todėl netaikomi šie 1 priedėlio punktai: 2.3.3.2, 5, 6.3, 7.3, 8.4, 9.4, 10.4 ir 11.3.

    4.   Reikalavimai dėl informacijos apie variklio veikimo sutrikimus dėl netinkamo reagento įpurškimo arba nepakankamos reagento kokybės saugojimo

    4.1.   Mechanizmo kompiuterio žurnale į neištrinamąją kompiuterio atmintį arba matuoklius įrašomas visas visų variklio veikimo sutrikimų, kilusių dėl netinkamo reagento įpurškimo arba nepakankamos reagento kokybės, skaičius ir trukmė, užtikrinant, kad informacijos nebūtų galima netyčia ištrinti.

    Nacionalinėms tikrinimo institucijoms sudaroma galimybė skaitytuvu nuskaityti šiuos duomenis.

    4.2.   Į atmintį pagal 4.1 punktą įrašytas sutrikimas trunka nuo momento, kai reagento talpykla ištuštėja, tai yra kai dozavimo sistema nebegali paimti reagento iš talpyklos, arba kai reagento lygis sumažėja iki kurio nors gamintojo nustatyto lygio, mažesnio už 2,5 proc. viso talpyklos vardinio tūrio.

    4.3.   Kiti pagal 4.1 punktą į atmintį įrašomi sutrikimai, išskyrus nurodytuosius 4.1.1 punkte, trunka nuo momento, kai pasiekiama 1 priedėlio 4.4 lentelėje nurodyta atitinkamo matuoklio rodmenų vertė, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema.

    4.4.   Pagal 4.1 punktą į atmintį įrašytas sutrikimas baigiasi, kai yra ištaisomas.

    4.5.   Atliekant parodomąjį bandymą pagal 1 priedėlio 10 skirsnio reikalavimus, vietoj to priedėlio 10.1 punkto c papunktyje ir atitinkamai 4.1 lentelėje nurodyto griežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomojo bandymo atliekamas informacijos apie variklio veikimo sutrikimus dėl netinkamo reagento įpurškimo arba nepakankamos reagento kokybės saugojimo parodomasis bandymas.

    Šiuo atveju taikomi 1 priedėlio 10.4.1 punkto reikalavimai ir gamintojui, patvirtinimo institucijai sutikus, leidžiama pagreitinti bandymą imituojant, kad variklis veikė tam tikrą skaičių valandų.

    3 priedėlis

    Papildomi RLL kategorijos variklių NOx kontrolės priemonių techniniai reikalavimai

    1.   Įžanga

    Šiame priedėlyje išdėstyti papildomi reikalavimai, kuriais užtikrinama, kad RLL kategorijos variklių NOx kontrolės priemonės veiktų tinkamai. Prie jų priskiriami variklių, kuriuose išmetamųjų teršalų kiekis mažinamas naudojant reagentą, reikalavimai. ES tipo patvirtinimas suteikiamas tik jei laikomasi atitinkamų šio priedėlio nuostatų dėl operatoriui skirtų instrukcijų, montavimo dokumentų ir operatoriaus įspėjimo sistemos.

    2.   Privaloma informacija

    2.1.   Gamintojas, vadovaudamasis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo A dalies 1.5 punktu, pateikia informaciją, kuria išsamiai apibūdinamos NOx kontrolės priemonių funkcinės veikimo charakteristikos.

    2.2.   Jeigu išmetamųjų teršalų kontrolės sistemoje turi būti naudojamas reagentas, gamintojas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo 3 priedėlyje nustatytame informaciniame dokumente nurodo to reagento charakteristikas, įskaitant reagento tipą, informaciją apie reagento koncentraciją tirpale, veikimo temperatūros sąlygas, ir pateikia nuorodas į tarptautinius sudėties ir kokybės standartus.

    3.   Reagento lygis ir operatoriaus įspėjimo sistema

    Kai naudojamas reagentas, ES tipo patvirtinimas suteikiamas tik jei, atsižvelgiant į ne keliais judančių mechanizmų konfigūraciją, pateikiami rodikliai ar kitos tinkamos priemonės, kuriais tų mechanizmų operatorius informuojamas:

    a)

    apie reagento talpykloje likusį reagento kiekį ir papildomu specialiu signalu įspėjamas, kada reagento lieka mažiau nei 10 proc. viso talpyklos tūrio;

    b)

    kai reagento talpykla ištuštėja arba beveik ištuštėja;

    c)

    kai, remiantis įrengtomis vertinimo priemonėmis, reagentas talpykloje neatitinka deklaruotų ir į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo 3 priedėlyje nustatytą informacinį dokumentą įrašytų charakteristikų;

    d)

    kai nutrūksta reagento dozavimas, išskyrus atvejus, kai dozavimą nutraukia variklio EVĮ ar dozavimo reguliatorius, reaguodamas į variklio veikimo sąlygas, kuriomis dozavimas nereikalingas, jeigu apie šias veikimo sąlygas pranešta patvirtinimo institucijai.

    4.   Reagento kokybė

    Gamintojas pasirenka, kuriuo iš toliau nurodytų būdų užtikrins reagento atitiktį deklaruotoms charakteristikoms ir su jomis susijusiai išmetamo NOx kiekio leidžiamajai nuokrypai:

    a)

    tiesioginėmis priemonėmis, pvz., naudodamas reagento kokybės jutiklį;

    b)

    netiesioginėmis priemonėmis, pvz., naudodamas išmetimo sistemoje įrengtą NOx jutiklį, kad būtų galima įvertinti reagento efektyvumą;

    c)

    kitomis priemonėmis, jeigu jos efektyvumu bent prilygsta a ar b punkte nurodytų priemonių efektyvumui ir jeigu laikomasi pagrindinių šio 4 skirsnio reikalavimų.

    4 priedėlis

    Kietųjų dalelių teršalų kontrolės priemonių techniniai reikalavimai, įskaitant šių priemonių parodomojo bandymo metodą

    1.   Įžanga

    Šiame priedėlyje išdėstyti reikalavimai, kuriais užtikrinama, kad kietųjų dalelių teršalų kontrolės priemonės veiktų tinkamai.

    2.   Bendrieji reikalavimai

    Variklyje sumontuojama kietųjų dalelių kontrolės diagnostikos (KDKD) sistema, gebanti nustatyti šiame priede aptariamas papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos triktis. Visi varikliai, kuriems taikomos šio 2 skirsnio nuostatos, projektuojami, konstruojami ir montuojami taip, kad tuos reikalavimus atitiktų visą variklio įprasto eksploatavimo įprastomis sąlygomis laiką. Siekiant šio tikslo priimtina, kad variklių, kurie buvo eksploatuojami ilgiau už Reglamento (ES) 2016/1628 V priede nurodytą teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpį, KDKD sistemos veiksmingumas ir jautris šiek tiek sumažėja.

    2.1.   Privaloma informacija

    2.1.1.   Jeigu išmetamųjų teršalų kontrolės sistemoje turi būti naudojamas reagentas, pvz., degaluose esantis katalizatorius, gamintojas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo 3 priedėlyje nustatytame informaciniame dokumente nurodo to reagento charakteristikas, įskaitant reagento tipą, informaciją apie reagento koncentraciją tirpale, veikimo temperatūros sąlygas, ir pateikia nuorodas į tarptautinius sudėties ir kokybės standartus.

    2.1.2.   Suteikiant ES tipo patvirtinimą, patvirtinimo institucijai pateikiama išsami rašytinė informacija apie visas 4 skirsnyje aprašytos operatoriaus įspėjimo sistemos funkcines veikimo charakteristikas.

    2.1.3.   Gamintojas pateikia montavimo dokumentus, kuriuos naudodamas pirminės įrangos gamintojas užtikrins, kad ne keliais judančiame mechanizme sumontuotas variklis, įskaitant išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, kuri yra patvirtinto variklių tipo arba variklių šeimos dalis, kartu su kitomis reikiamomis mechanizmo dalimis veiks taip, kaip reikalaujama pagal šio priedo nuostatas. Šie dokumentai apima išsamius variklio (programinės, aparatinės bei ryšių įrangos) techninius reikalavimus ir nuostatas, kurie yra reikalingi, kad variklis ne keliais judančiame mechanizme būtų tinkamai sumontuotas.

    2.2.   Eksploatavimo sąlygos

    2.2.1.   KDKD sistema veikia šiomis sąlygomis:

    a)

    266–308 K (– 7–35 °C) aplinkos temperatūroje;

    b)

    mažesniame nei 1 600 m aukštyje;

    c)

    esant didesnei kaip 343 K (70 °C) variklio aušalo temperatūrai.

    2.3.   Diagnostikos reikalavimai

    2.3.1.   KDKD sistema, naudodama kompiuterio atmintyje saugomus diagnostinius trikčių kodus (DTK), geba nustatyti šiame priede nagrinėjamas kietųjų dalelių kontrolės sistemos triktis (KDKT) ir, to paprašius, perduoti šią informaciją per išorės sąsają.

    2.3.2.   Diagnostinių trikčių kodų (DTK) registravimo reikalavimai

    2.3.2.1.   KDKD sistemoje registruojami kiekvienos atskiros KDKT DTK.

    2.3.2.2.   Per 4.5 lentelėje nurodytą variklio veikimo laiką KDKD sistemoje nustatoma, ar yra aptiktina triktis. Tuo metu išsaugomas patvirtintas ir aktyvus DTK ir įsijungia 4 skirsnyje nurodyta įspėjimo sistema.

    2.3.2.3.   Jeigu stebėjimo prietaisai turi veikti ilgiau, negu nurodyta 1 lentelėje, kad būtų galima tinkamai aptikti ir patvirtinti KDKT (pvz., kai stebėjimo prietaisuose taikomi statistiniai modeliai arba kai tikrinamos ne keliais judančio mechanizmo skysčių sąnaudos), patvirtinimo institucija gali leisti ilgesnę stebėseną, bet gamintojas turi pagrįsti būtinybę tam skirti daugiau laiko (pvz., techniniais duomenimis, bandymų rezultatais, gamybine patirtimi ir pan.).

    4.5 lentelė

    Stebėsenos pobūdis ir atitinkamas laikotarpis, kurį saugomi patvirtinti ir aktyvūs DTK

    Stebėsenos pobūdis

    Kaupiamasis veikimo laikotarpis, kurį saugomi patvirtinti ir aktyvūs DTK

    Papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos pašalinimas

    Variklis veikia 60 minučių ne tuščiąja eiga

    Papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema nebeatlieka savo funkcijų

    Variklis veikia 240 minučių ne tuščiąja eiga

    KDKD sistemos gedimai

    Variklis veikia 60 minučių

    2.3.3.   Diagnostinių trikčių kodų ištrynimo reikalavimai:

    a)

    KDKD sistema pati netrina DTK iš kompiuterio atminties, kol nepašalinamas su tuo DTK susijęs gedimas;

    b)

    KDKD sistema gali ištrinti visus DTK, kai gaunama variklio gamintojo pagal prašymą įrengto nuosavybinio skaitytuvo ar techninės priežiūros prietaiso užklausa arba kai panaudojamas variklio gamintojo suteiktas slaptažodis;

    c)

    pagal 5.2 punktą neištrinamojoje atmintyje saugomų veikimo sutrikimo duomenų, kurių DTK patvirtintas ir aktyvus, ištrinti negalima.

    2.3.4.   KDKD sistema negali būti užprogramuota arba kitaip suprojektuota, kad iš dalies ar visiškai išsijungtų faktiniu variklio eksploatavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į ne keliais judančio mechanizmo amžių, joje taip pat negali būti jokio algoritmo arba strategijos, kurių paskirtis yra ilgainiui mažinti KDKD sistemos veiksmingumą.

    2.3.5.   Visi perprogramuojamieji KDKD sistemos kompiuteriniai kodai ar veikimo parametrai apsaugomi nuo neteisėto keitimo.

    2.3.6.   Variklių su KDKD sistema šeima

    Gamintojas yra atsakingas už variklių su KDKD sistema šeimos sudėties nustatymą. Varikliai prie variklių su KDKD sistema šeimos priskiriami remiantis gerąja inžinerine praktika, o priskyrimą tvirtina patvirtinimo institucija.

    Ne prie tos pačios variklių šeimos priklausantys varikliai gali priklausyti prie tos pačios variklių su KDKD sistema šeimos.

    2.3.6.1.   Variklių su KDKD sistema šeimai būdingi parametrai

    Variklių su KDKD sistema šeimai būdingi pagrindiniai visiems tos šeimos varikliams bendri konstrukcijos parametrai.

    Kad variklius būtų galima priskirti prie tos pačios variklių su KDKD sistema šeimos, turi būti panašūs šie jų pagrindiniai parametrai:

    a)

    papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos veikimo principas (pvz., mechaninis, aerodinaminis, difuzinis, inercinis, periodinio regeneravimo, nenutrūkstamo regeneravimo ir pan.);

    b)

    KDKD stebėsenos metodai;

    c)

    KDKD stebėsenos kriterijai;

    d)

    stebėsenos parametrai (pvz., dažnumas).

    Šiuos panašumus gamintojas įrodo atitinkamais inžineriniais parodomaisiais bandymais arba kita tinkama tvarka, juos tvirtina patvirtinimo institucija.

    Gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos patvirtinti nedidelius KDKD stebėsenos sistemos stebėsenos ir (arba) diagnozavimo metodų skirtumus, atsiradusius dėl skirtingos variklių konfigūracijos, jei gamintojas tuos metodus laiko panašiais ir jie skiriasi tik todėl, kad atitiktų konkrečias nagrinėjamų sudedamųjų dalių charakteristikas (pvz., dydį, išmetamųjų dujų srautą ir pan.), arba jei jų panašumai yra pagrįsti gerąja inžinerine praktika.

    3.   Techninės priežiūros reikalavimai

    3.1.   Pagal XV priedo reikalavimus gamintojas visiems naujų variklių arba mechanizmų galutiniams naudotojams pateikia rašytines išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos ir tinkamo jos veikimo instrukcijas arba užtikrina, kad tokios instrukcijos jiems būtų pateiktos.

    4.   Operatoriaus įspėjimo sistema

    4.1.   Ne keliais judančiame mechanizme įrengiama operatoriaus įspėjimo vaizdo signalais sistema.

    4.2.   Operatoriaus įspėjimo sistemą gali sudaryti viena arba daugiau lempučių, joje gali būti rodomi trumpi pranešimai.

    Šiems pranešimams rodyti gali būti naudojama ta pati kaip ir kitiems techninės priežiūros arba NKD tikslams naudojama sistema.

    Įspėjimo sistema nurodo, kad reikalingas skubus remontas. Jeigu įspėjimo sistemoje naudojama pranešimų rodymo sistema, rodomas pranešimas, kuriame nurodoma įspėjimo priežastis (pvz., „sensor disconnected“ (atjungtas jutiklis) arba „critical emission failure“ (kritinis teršalų išmetimo sistemos gedimas)).

    4.3.   Gamintojo nuožiūra įspėjimo sistemoje gali būti naudojamas ir garsinis operatoriaus įspėjimo signalas. Operatoriui leidžiama išjungti garsinius įspėjimus.

    4.4.   Operatoriaus įspėjimo sistema įsijungia taip, kaip nurodyta 2.3.2.2 punkte.

    4.5.   Pašalinus operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimo priežastis, sistema išsijungia. Operatoriaus įspėjimo sistema negali automatiškai išsijungti, kol jos įsijungimo priežastys nepašalintos.

    4.6.   Įspėjimo sistemos signalai laikinai gali būti pertraukti kitų įspėjimo signalų, kuriais perduodami svarbūs saugos pranešimai.

    4.7.   Teikdamas ES tipo patvirtinimo paraišką pagal Reglamentą (ES) 2016/1628, gamintojas įrodo, kad operatoriaus įspėjimo sistema veikia, kaip nustatyta 9 skirsnyje.

    5.   Informacijos apie operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimą saugojimo sistema

    5.1.   KDKD sistemoje yra neištrinamoji kompiuterio atmintis arba matuokliai, kuriuose saugoma informacija apie variklio veikimo sutrikimus, kurių DTK yra patvirtintas ir aktyvus, užtikrinant, kad informacijos nebūtų galima netyčia ištrinti.

    5.2.   KDKD sistemos neištrinamojoje atmintyje saugoma informacija apie bendrą visų variklio veikimo sutrikimų, kurių DTK yra patvirtintas ir aktyvus, skaičių ir trukmę, kai operatoriaus įspėjimo sistema veikė 20 variklio veikimo valandų arba gamintojo nustatytą trumpesnį laikotarpį.

    5.2.   Nacionalinėms institucijoms sudaroma galimybė skaitytyvu nuskaityti šiuos duomenis.

    6.   Papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos pašalinimo stebėsena

    6.1   KDKD sistema nustatoma, jeigu papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema, įskaitant visus jos veikimo stebėsenos, įjungimo, išjungimo arba moduliavimo jutiklius, visiškai pašalinama.

    7.   Papildomi reikalavimai, taikomi, kai papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemoje naudojamas reagentas (pvz., degaluose esantis katalizatorius)

    7.1.   Jeigu gaunamas patvirtintas ir aktyvus DTK, kuriuo pažymima, kad papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema pašalinta arba nebeatlieka savo funkcijų, reagento dozavimas nedelsiant sustabdomas. Dozavimas atnaujinamas, kai DTK nebėra aktyvus.

    7.2.   Įspėjimo sistema įsijungia, jei reagento kiekis prijungtoje talpykloje sumažėja tiek, kad tampa mažesnis už gamintojo nustatytą minimalią vertę.

    8.   Stebėsenos gedimai, kurie gali būti susiję su neteisėtu keitimu

    8.1.   Be papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos pašalinimo stebėsenos, stebimi toliau nurodyti gedimai, nes jie gali būti susiję su neteisėtu keitimu:

    a)

    papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos funkcijų nebevykdymas;

    b)

    8.3 punkte aprašyti KDKD sistemos gedimai.

    8.2.   Papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos funkcijų nebevykdymo stebėsena

    KDKD sistema nustatoma, jeigu visiškai pašalinamas papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos filtravimo elementas („empty can“ (tuščias korpusas)). Tokiu atveju papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos korpusas ir jutikliai, kuriais stebimas, įjungiamas, išjungiamas arba moduliuojamas jos veikimas, vis dar yra.

    8.3.   KDKD sistemos gedimų stebėsena

    8.3.1.   Stebima, ar KDKD sistemoje nėra elektros sistemos gedimų, ar nepašalintas arba neatjungtas kuris nors jutiklis ar paleidiklis, be kurio ja nebebūtų galima nustatyti kitų 6.1 punkte ir 8.1 punkto a papunktyje nurodytų gedimų (sudedamųjų dalių stebėsena).

    Iš jutiklių, kurie turi įtakos diagnostiniams pajėgumams, paminėtini jutikliai, kuriais tiesiogiai matuojamas diferencinis papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos slėgis, ir išmetamųjų dujų temperatūros jutikliai, kuriais kontroliuojamas papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos regeneravimas.

    8.3.2.   Jeigu tai, kad kuris nors KDKD sistemos jutiklis arba paleidiklis sugenda, yra pašalinamas arba išjungiamas, sistemai netrukdo per reikiamą laiką nustatyti 6.1 punkte ir 8.1 punkto a papunktyje nurodytų gedimų (perteklinė sistema), nereikalaujama, kad įsijungtų įspėjimo sistema ir būtų saugoma informacija apie operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimą, nebent papildomi jutiklių arba paleidiklių gedimai yra patvirtinti ir aktyvūs.

    9.   Parodomojo bandymo reikalavimai

    9.1.   Bendrosios nuostatos

    Atitiktis šio priedėlio reikalavimams įrodoma per ES tipo patvirtinimo procedūrą, atliekant įspėjimo sistemos įsijungimo parodomąjį bandymą pagal 4.6 lentelėje pateiktus pavyzdžius ir šį 9 skirsnį.

    4.6 lentelė

    Pagal 9.3 punkto nuostatas atliekamo parodomojo bandymo turinio pavyzdys

    Mechanizmas

    Parodomojo bandymo elementai

    4.4 punkte aprašytas įspėjimo sistemos įsijungimas

    —

    2 įsijungimo bandymai (įskaitant atvejį, kai papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema nebeatlieka savo funkcijų)

    —

    Papildomi parodomojo bandymo elementai, jei reikia

    9.2.   Variklių šeimos ir variklių su KDKD sistema šeimos

    9.2.1.   Jeigu variklių šeimos varikliai priklauso prie variklių su KDKD sistema šeimos, kuriai ES tipo patvirtinimas pagal 4.8 pav. jau suteiktas, tos variklių šeimos atitiktis laikoma įrodyta be papildomų bandymų, jei gamintojas institucijai įrodo, kad nagrinėjamo variklio šeimos ir variklių su KDKD sistema šeimos variklių stebėsenos sistemos, būtinos atitikčiai šio priedėlio reikalavimams užtikrinti, yra panašios.

    4.8 pav.

    Anksčiau įrodyta variklių su KDKD sistema šeimos atitiktis

    Image

    9.3.   Įspėjimo sistemos įsijungimo parodomasis bandymas

    9.3.1.   Įspėjimo sistemos įsijungimo atitiktis įrodoma atliekant du bandymus: kai papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema nebeatlieka savo funkcijų ir įvyksta vienas iš šio priedo 6 arba 8.3 punkte aptartų kategorijų gedimų.

    9.3.2.   Gedimų, kurie bus bandomi, pasirinkimas

    9.3.2.1.   Gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai tokių galimų gedimų sąrašą.

    9.3.2.2.   Patvirtinimo institucija iš 9.3.2.1 punkte nurodyto sąrašo parenka gedimą, kuris bus nagrinėjamas atliekant bandymą.

    9.3.3.   Parodomasis bandymas

    9.3.3.1.   Atliekant parodomuosius bandymus atskiras bandymas atliekamas, kai papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema nebeatlieka savo funkcijų, kaip nurodyta 8.2 punkte, ir kai įvyksta 6 ir 8.3 punktuose nurodyti gedimai. Atvejis, kai papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema nebeatlieka savo funkcijų, sukuriamas iš papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos korpuso visiškai pašalinus filtravimo elementą.

    9.3.3.2.   Atliekant bandymą neturi būti kitų gedimų, išskyrus parinktąjį bandymui.

    9.3.3.3.   Prieš pradedant bandymą ištrinami visi DTK.

    9.3.3.4.   Gamintojui paprašius ir patvirtinimo institucijai sutikus, bandymui parinktus gedimus galima imituoti.

    9.3.3.5.   Gedimų nustatymas

    9.3.3.5.1.   KDKD sistema sureaguoja į patvirtinimo institucijos parinktą atitinkamą gedimą pagal šio priedėlio nuostatas. Jeigu sistema iš eilės įsijungia per 4.7 lentelėje nustatytą skaičių KDKD bandymų ciklų, laikoma, jog tai įrodyta.

    Jeigu stebėsenos aprašyme nurodyta, kad tam tikro prietaiso atliekamai stebėsenai pabaigti reikia daugiau KDKD bandymų ciklų, negu nurodyta 4.7 lentelėje, ir patvirtinimo institucija tam pritaria, KDKD bandymų ciklų skaičius gali būti padidintas iki 50 proc.

    Atliekant parodomąjį bandymą po kiekvieno atskiro KDKD bandymų ciklo variklis gali būti išjungiamas. Laikotarpiu iki kito paleidimo atsižvelgiama į bet kokią įmanomą stebėsenos veiką po variklio išjungimo ir į bet kokią stebėsenai atlikti būtiną sąlygą, kuri turi egzistuoti kitą kartą paleidžiant variklį.

    4.7 lentelė

    Stebėsenos pobūdis ir atitinkamas KDKD bandymų ciklų, per kuriuos išsaugomi patvirtinti ir aktyvūs DTK, skaičius

    Stebėsenos pobūdis

    KDKD bandymų ciklų, per kuriuos išsaugomi patvirtinti ir aktyvūs DTK, skaičius

    Papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos pašalinimas

    2

    Papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema nebeatlieka savo funkcijų

    8

    KDKD sistemos gedimai

    2

    9.3.3.6.   KDKD bandymų ciklas

    9.3.3.6.1.   Atliekant šiame 9 skirsnyje nagrinėjamą KDKD bandymų ciklą, siekiant įrodyti, kad papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos stebėsenos sistema veikia tinkamai, NRE-v-3, NRE-v-4, NRE-v-5, NRE-v-6 pakategorių varikliams taikomas įšilusio variklio paleidimo NRTC, o visų kitų kategorijų varikliams – NRSC.

    9.3.3.6.2.   Gamintojui paprašius ir patvirtinimo institucijai tai patvirtinus, konkrečiam stebėjimo prietaisui gali būti taikomas alternatyvus KDKD bandymų ciklas (pvz., ne NRTC arba NRSC). Prašyme pateikiama informacija (techniniai argumentai, imitavimo informacija, bandymų rezultatai ir kt.), iš kurios matyti, kad:

    a)

    taikant prašomą bandymų ciklą, stebėjimo prietaisas veiks realiomis veikimo sąlygomis ir

    b)

    9.3.3.6.1 punkte nurodytas taikytinas KDKD bandymų ciklas mažiau tinka nagrinėjamajai stebėsenai atlikti.

    9.3.3.7.   Įspėjimo sistemos įjungimo konfigūravimas parodomajam bandymui

    9.3.3.7.1.   Įspėjimo sistemos įsijungimo parodomasis bandymas atliekamas bandymais variklio bandymų stende.

    9.3.3.7.2.   Visos variklyje fiziškai nesumontuotos sudedamosios dalys arba posistemės, įskaitant, be kita ko, aplinkos temperatūros jutiklius, lygio jutiklius ir operatoriaus įspėjimo bei informavimo sistemas, kurių reikia parodomajam bandymui atlikti, prijungiamos prie šiam tikslui skirto variklio arba patvirtinimo institucijai priimtinu būdu imituojamos.

    9.3.3.7.3.   Gamintojui taip nutarus ir patvirtinimo institucijai sutikus, parodomuosius bandymus galima atlikti, nepaisant 9.3.3.7.1 punkto, su visu ne keliais judančiu mechanizmu ar įranga – ne keliais judantis mechanizmas įtvirtinamas tinkamame bandymų stende arba kontroliuojamomis sąlygomis išbandomas bandymų kelyje.

    9.3.4.   Įspėjimo sistemos įsijungimo parodomasis bandymas laikomas atliktu, jeigu kiekvieno pagal 9.3.3 punktą atlikto parodomojo bandymo pabaigoje įspėjimo sistema tinkamai įsijungė ir pasirinkto gedimo DTK yra „patvirtintas ir aktyvus“.

    9.3.5.   Jeigu atliekamas papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos, kurioje naudojamas reagentas, parodomasis bandymas, kai papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema nebeatlieka savo funkcijų arba yra pašalinta, taip pat patvirtinama, kad reagento dozavimas nutrūko.

    V PRIEDAS

    Su atitinkamu ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklu susijusios srities matavimai ir bandymai

    1.   Bendrieji reikalavimai

    Šis priedas taikomas elektroniškai valdomiems NRE, NRG, IWP, IWA ir RLR kategorijų varikliams, kurie atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kuriuose naudojamos elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis nustatomas ir įpurškiamų degalų kiekis, ir įpurškimo laikas, arba elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis įjungiama, išjungiama arba moduliuojama išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, naudojama NOx kiekiui sumažinti.

    Šiame priede išdėstyti srities, susijusios su atitinkamu NRSC, per kurį kontroliuojamas dydis, kuriuo išmetamieji teršalai gali viršyti II priede nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes, techniniai reikalavimai.

    Kai variklis išbandomas pagal 4 skirsnyje išdėstytus bandymo reikalavimus, bet kuriame atsitiktine tvarka pasirinktame 2 skirsnyje nustatytos taikytinos kontrolės srities taške paimtas išmetamųjų teršalų ėminys negali viršyti dydžio, gauto taikytiną Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytą išmetamųjų teršalų ribinę vertę padauginus iš koeficiento 2,0.

    3 skirsnyje aprašyta, kaip techninė tarnyba per teršalų išmetimo bandymą stende kontrolės srityje pasirenka papildomus matavimo taškus, norėdama įrodyti, kad šio 1 skirsnio reikalavimai įvykdyti.

    Gamintojas gali reikalauti, kad techninė tarnyba, atlikdama 3 skirsnyje nurodytą parodomąjį bandymą, neįtrauktų veikimo taškų iš kurios nors iš 2 skirsnyje nustatytų kontrolės sričių. Techninė tarnyba gali leisti taikyti šią išimtį, jeigu gamintojas gali įrodyti, kad variklis, naudojamas bet kokiame ne keliais judančių mechanizmų junginyje, jokiais atvejais negalės veikti tuose taškuose.

    Gamintojo pirminės įrangos gamintojui pagal XIV priedą pateiktose montavimo instrukcijose nustatomos viršutinė ir apatinė taikytinos kontrolės srities ribos ir paaiškinama, jog pirminės įrangos gamintojas negali variklio montuoti taip, kad variklio veikimas būtų apribotas ir variklis nuolat veiktų tik į patvirtinto variklių tipo arba variklių šeimos sukimo momento kreivės kontrolės sritį nepatenkančiuose sūkių dažnio ir apkrovos taškuose.

    2.   Variklio kontrolės sritis

    Taikytina kontrolės sritis variklio bandymui atlikti yra šiame 2 skirsnyje nurodyta sritis, atitinkanti taikytiną bandomo variklio NRSC.

    2.1.   Variklių, bandomų taikant NRSC ciklą C1, kontrolės sritis

    Šių variklių sūkių dažnis ir apkrova yra kintami. Priklausomai nuo variklio kategorijos (pakategorės) ir darbinio sūkių dažnio, taikomos skirtingos kontrolės srities išimtys.

    2.1.1.   Kintamo greičio NRE kategorijos varikliai, kurių didžiausia naudingoji galia ≥ 19 kW, kintamo greičio IWA kategorijos varikliai, kurių didžiausia naudingoji galia ≥ 300 kW, kintamo greičio RLR kategorijos varikliai ir kintamo greičio NRG kategorijos varikliai

    Kontrolės sritis (žr. 5.1 pav.) apibrėžiama taip:

    viršutinė sukimo momento ribinė vertė: pilnutinės apkrovos sukimo momento kreivė;

    sūkių dažnio intervalas: sūkių dažnis nuo A iki n hi;

    čia:

    sūkių dažnis A = n lo + 0,15 × (n hi – n lo);

    n hi

    =

    didelis sūkių dažnis [žr. 1 straipsnio 12 dalį],

    n lo

    =

    mažas sūkių dažnis [žr. 1 straipsnio 13 dalį].

    Atliekant bandymus nebandomos šios variklio veikimo sąlygos:

    a)

    taškai, kuriuose nesiekiama 30 proc. didžiausio sukimo momento;

    b)

    taškai, kuriuose nesiekiama 30 proc. didžiausios naudingosios galios.

    Jei išmatuotas variklio sūkių dažnis A ± 3 proc. tikslumu atitinka gamintojo deklaruotą variklio sūkių dažnį, naudojamos deklaruotosios variklio sūkių dažnio vertės. Jeigu kurio nors bandymo sūkių dažnio leidžiamoji nuokrypa viršijama, naudojamas išmatuotasis variklio sūkių dažnis.

    Tarpiniai kontrolės srities bandymo taškai nustatomi taip:

     

    %torque – didžiausio sukimo momento proc. dalis;

     

    Formula;

    čia: n100% yra 100 proc. atitinkamo bandymų ciklo sūkių dažnis.

    5.1 pav.

    Kintamo greičio NRE kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia ≥ 19 kW, kintamo greičio IWA kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia ≥ 300 kW, ir kintamo greičio NRG kategorijos variklių kontrolės sritis

    Image

    2.1.2.   Kintamo greičio NRE kategorijos varikliai, kurių didžiausia naudingoji galia < 19 kW, kintamo greičio IWA kategorijos varikliai, kurių didžiausia naudingoji galia < 300 kW

    Taikoma 2.1.1 punkte nurodyta kontrolės sritis, bet tik laikantis papildomos šiame punkte aprašytų ir 5.2 ir 5.3 pav. pavaizduotų variklių veikimo sąlygų išimties:

    a)

    tik kietųjų dalelių masei – jeigu C sūkių dažnis yra mažesnis kaip 2 400 sūk./min., taškai į dešinę nuo teisės arba po tiese, nubrėžta sujungus 30 proc. didžiausio sukimo momento arba 30 proc. didžiausios naudingosios galios (priklausomai nuo to, kuris dydis didesnis) esant B sūkių dažniui tašką ir 70 proc. didžiausios naudingosios galios esant dideliam sūkių dažniui tašką;

    b)

    tik kietųjų dalelių masei – jeigu C sūkių dažnis yra ne mažesnis kaip 2 400 sūk./min., taškai į dešinę nuo tiesės, nubrėžtos sujungus 30 proc. didžiausio sukimo momento arba 30 proc. didžiausios naudingosios galios (priklausomai nuo to, kuris dydis didesnis) esant B sūkių dažniui tašką, 50 proc. didžiausios naudingosios galios esant 2 400 sūk./min. sūkių dažniui tašką ir 70 proc. didžiausios naudingosios galios esant dideliam sūkių dažniui tašką.

    Čia:

     

    sūkių dažnis B= n lo + 0,5 × (n hi – n lo);

     

    sūkių dažnis C= n lo + 0,75 × (n hi – n lo);

    n hi

    =

    didelis sūkių dažnis [žr. 1 straipsnio 12 dalį],

    n lo

    =

    mažas sūkių dažnis [žr. 1 straipsnio 13 dalį].

    Jei išmatuotos variklio sūkių dažnio vertės A, B ir C ± 3 proc. tikslumu atitinka gamintojo deklaruotą variklio sūkių dažnį, naudojamos deklaruotojo variklio sūkių dažnio vertės. Jeigu kurio nors bandymo sūkių dažnio leidžiamoji nuokrypa viršijama, naudojamas išmatuotasis variklio sūkių dažnis.

    5.2 pav.

    Kintamo greičio NRE kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia < 19 kW, ir kintamo greičio IWA kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia < 300 kW, o sūkių dažnis C < 2 400 sūk./min., kontrolės sritis

    Image

    Paaiškinimai:

    1

    Variklio kontrolės sritis

    2

    Visų išmetamųjų teršalų išskyrimas

    3

    PM išskyrimas

    a

    Didžiausios naudingosios galios proc. dalis

    b

    Didžiausio sukimo momento proc. dalis

    5.3 pav.

    Kintamo greičio NRE kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia < 19 kW, ir kintamo greičio IWA kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia < 300 kW, o sūkių dažnis C ≥ 2 400 sūk./min., kontrolės sritis

    Image

    Paaiškinimai:

    1

    Variklio kontrolės sritis

    2

    Visų išmetamųjų teršalų išskyrimas

    3

    PM išskyrimas

    a

    Didžiausios naudingosios galios proc. dalis

    b

    Didžiausio sukimo momento proc. dalis

    2.2.   Variklių, bandomų taikant NRSC ciklus D2, E2 ir G2, kontrolės sritis

    Šie varikliai dažniausiai eksploatuojami labai artimu projektiniam darbiniam sūkių dažniui režimu, todėl kontrolės sritis apibrėžiama taip:

    sūkių dažnis

    :

    100 proc.,

    sukimo momento dydis

    :

    50 proc. didžiausią galią atitinkančio sukimo momento.

    2.3.   Variklių, bandomų taikant NRSC ciklą E3, kontrolės sritis

    Šie varikliai dažniausiai eksploatuojami režimu šiek tiek virš fiksuotojo žingsnio sraigto kreivės arba po fiksuotojo žingsnio sraigto kreive. Kontrolės sritis yra susijusi su sraigto kreive ir turi matematinių lygčių, kuriomis apibrėžiamos kontrolės srities ribos, eksponenčių. Kontrolės sritis apibrėžiama taip:

    apatinė sūkių dažnio ribinė vertė

    :

    0,7 × n 100 %

    viršutinės ribos kreivė

    :

    %power = 100 ×·( %speed/90)3,5

    apatinės ribos kreivė

    :

    %power = 70 ×·( %speed/100)2,5

    viršutinė galios ribinė vertė

    :

    pilnutinės apkrovos galios kreivė

    viršutinė sūkių dažnio ribinė vertė

    :

    didžiausias reguliatoriaus leidžiamas sūkių dažnis

    Čia:

    %power

    –

    didžiausios naudingosios galios proc. dalis;

    %speed

    –

    n 100 % proc. dalis;

    n 100%

    –

    100 proc. atitinkamo bandymų ciklo sūkių dažnis.

    5.4 pav.

    Variklių, bandomų taikant NRSC ciklą E3, kontrolės sritis

    Image

    Paaiškinimai:

    1

    Apatinė sūkių dažnio ribinė vertė

    2

    Viršutinės ribos kreivė

    3

    Apatinės ribos kreivė

    4

    Pilnutinės apkrovos galios kreivė

    5

    Reguliatoriaus didžiausio sūkių dažnio kreivė

    6

    Variklio kontrolės sritis

    3.   Parodomojo bandymo reikalavimai

    Bandomoje kontrolės srityje techninė tarnyba atsitiktine tvarka parenka apkrovos ir sūkių dažnio taškus. 2.1 punkte nurodytiems varikliams parenkama iki trijų taškų. 2.2 punkte nurodytiems varikliams parenkamas vienas taškas. 2.3 arba 2.4 punkte nurodytiems varikliams parenkama iki dviejų taškų. Techninė tarnyba taip pat nustato atsitiktinę bandymo taškų naudojimo eilės tvarką. Bandymas atliekamas laikantis pagrindinių NRSC reikalavimų, tačiau kiekvienas bandymo taškas vertinamas atskirai.

    4.   Bandymo reikalavimai

    Bandymas atliekamas iškart po diskrečiojo režimo NRSC:

    a)

    bandymas atliekamas iškart po diskrečiojo režimo NRSC, kaip aprašyta VI priedo 7.8.1.2 punkto a–e papunkčiuose, bet prieš procedūras, taikomas po bandymo (f punktas) arba po VI priedo 7.8.2.3 punkto a–d papunkčiuose nurodyto ne keliais judančių mechanizmų nuolydinio režimo bandymų ciklo (RMC) bandymo, bet prieš procedūras, taikomas po bandymo (e punktas);

    b)

    bandymai atliekami pagal VI priedo 7.8.1.2 punkto b–e papunkčių reikalavimus, taikant kelių filtrų metodą (po vieną filtrą kiekviename bandymo taške) kiekviename iš pagal 3 skirsnį pasirinktų bandymo taškų;

    c)

    kiekviename bandymo taške apskaičiuojama išmetamųjų teršalų savitosios masės vertė (atitinkamai g/kWh arba #/kWh);

    d)

    išmetamųjų teršalų masės vertės gali būti apskaičiuojamos kaip masė pagal VII priedo 2 skirsnį arba kaip molinė masė pagal VII priedo 3 skirsnį, tačiau turi atitikti metodą, taikomą atliekant diskrečiojo režimo NRSC arba RMC bandymą;

    e)

    apskaičiuojant dujų ir kietųjų dalelių skaičiaus, jei taikoma, sumą, nustatoma, kad Nmode vertė (7-63) lygtyje yra 1, ir taikomas 1 lygus svertinis koeficientas;

    f)

    apskaičiuojant kietąsias daleles, taikomas kelių filtrų metodas; apskaičiuojant sumą nustatoma, kad Nmode vertė (7-64) lygtyje yra 1, ir taikomas 1 lygus svertinis koeficientas.

    VI PRIEDAS

    Teršalų išmetimo bandymų atlikimas ir matavimo įrangos reikalavimai

    1.   Įžanga

    Šiame priede aprašomas bandomo variklio dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų nustatymo metodas ir matavimo įrangos specifikacijos. Nuo 6 dalies šio priedo dalių numeracija atitinka NKJM bendrojo techninio reglamento Nr. 11 ir JT taisyklės Nr. 96-03 4B priedo numeraciją. Tačiau kai kurie NKJM bendrojo techninio reglamento Nr. 11 punktai šiame priede nėra reikalingi arba buvo pakeisti, atsižvelgiant į techninę pažangą.

    2.   Bendroji apžvalga

    Šiame priede išdėstytos toliau nurodytos techninės nuostatos dėl teršalų išmetimo bandymų vykdymo. Papildomų nuostatų sąrašas pateiktas 3 dalyje.

    —

    5 dalis. Veiksmingumo reikalavimai, įskaitant bandymo sūkių dažnio nustatymą

    —

    6 dalis. Bandymų sąlygos, įskaitant išmetamųjų karterio dujų apskaičiavimo metodą, papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemų nenutrūkstamo ir nedažno regeneravimo nustatymo ir apskaičiavimo metodą.

    —

    7 dalis. Bandymų procedūros, įskaitant variklių charakteristikų grafikų sudarymą, bandymų ciklų generavimą ir bandymų ciklų vykdymo procedūrą.

    —

    8 dalis. Matavimo procedūros, įskaitant prietaisų kalibravimą, veikimo patikrą ir prietaisų priimtinumo bandymui patvirtinimą.

    —

    9 dalis. Matavimo įranga, įskaitant matavimo prietaisus, skiedimo procedūras, ėminių ėmimo procedūras, analizinių dujų bei masės standartus.

    —

    1 priedėlis. KDK matavimo procedūra.

    3.   Susiję priedai

    —

    :

    Duomenų vertinimas ir apskaičiavimas

    :

    VII priedas

    —

    :

    Dvejopų degalų variklių bandymų procedūros

    :

    VIII priedas

    —

    :

    Etaloniniai degalai

    :

    IX priedas

    —

    :

    Bandymų ciklai

    :

    XVII priedas

    4.   Bendrieji reikalavimai

    Bandomi varikliai turi atitikti 5 dalyje išdėstytus veikimo reikalavimus, kai yra bandomi 6 dalyje nurodytomis bandymų sąlygomis ir atliekant 7 dalyje nurodytas bandymų procedūras.

    5.   Išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimai

    5.1.   Dujiniai ir kietųjų dalelių išmetamieji teršalai ir CO2 bei NH3

    Teršalus sudaro:

    a)

    azoto oksidai, NOx;

    b)

    angliavandeniliai, žymimi kaip bendras angliavandenilių kiekis, HC arba THC;

    c)

    anglies monoksidas, CO;

    d)

    kietosios dalelės, KD;

    e)

    kietųjų dalelių kiekis, KDK.

    Išmatuotos variklio dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų bei CO2 vertės – su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų kiekis gramais per kilovatvalandę (g/kWh).

    Matuotini dujiniai ir kietųjų dalelių teršalai – dujiniai ir kietųjų dalelių taršalai, kurių ribinės vertės yra taikytinos bandomos pakategorės varikliams, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/1628 II priede. Gauti rezultatai, įskaitant pagal III priedą nustatytą nusidėvėjimo koeficientą, negali viršyti taikytinų ribinių verčių.

    CO2 kiekis matuojamas ir nurodomas visų pakategorių varikliams, kaip to reikalaujama Reglamento (ES) 2016/1628 41 straipsnio 4 dalyje.

    Kai NOx kontrolės priemonės, įtrauktos į variklio išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, apima reagento naudojimą, papildomai išmatuojamas vidutinis išmetamo amoniako (NH3) kiekis, kaip to reikalaujama IV priedo 3 dalyje; jo kiekis negali viršyti toje dalyje nurodytų verčių.

    Išmetamieji teršalai nustatomi per darbo ciklus (pastovios būsenos ir (arba) pereinamųjų režimų bandymų ciklus), kaip aprašyta 7 dalyje ir XVII priede. Matavimo sistemos turi atitikti 8 dalyje nustatytus kalibravimo ir veiksmingumo tikrinimo, naudojant 9 punkte nurodytą matavimo įrangą, reikalavimus.

    Patvirtinimo institucija gali patvirtinti kitas sistemas ar analizatorius, jei pagal 5.1.1 punktą nustatoma, kad juos naudojant gaunami lygiaverčiai rezultatai. Rezultatai apskaičiuojami pagal VII priedo reikalavimus.

    5.1.1.   Lygiavertiškumas

    Sistemos lygiavertiškumas nustatomas, ištyrus septynias ėminių poras (arba daugiau) ir nustačius nagrinėjamos sistemos ir vienos iš šiame priede nurodytų sistemų koreliaciją. Rezultatai – ciklo išmetamųjų teršalų savitosios masės svertinė vertė. Koreliacijos bandymai atliekami toje pačioje laboratorijoje, naudojant tą pačią bandymų įrangą ir tą patį variklį; geriausia, jei jie atliekami vienu metu. Ėminių porų vidutinių verčių lygiavertiškumas nustatomas pagal F ir t kriterijų statistinius duomenis, kaip aprašyta VII priedo 3 priedėlyje, surinktus naudojant pirmiau minėtą laboratoriją, bandymų įrangą ir taikant pirmiau aprašytas variklio naudojimo sąlygas. Riktai nustatomi pagal standartą ISO 5725 ir neįtraukiami į duomenų bazę. Koreliacijos bandymui naudotinas sistemas turi patvirtinti patvirtinimo institucija.

    5.2.   Bendrieji bandymų ciklų reikalavimai

    5.2.1.   ES tipo patvirtinimo bandymas atliekamas taikant atitinkamą NRSC ir, jei taikytina, NRTC arba LSI-NRTC, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/1628 24 straipsnyje ir IV priede.

    5.2.2.   NRSC techninės specifikacijos ir charakteristikos išdėstytos XVII priedo 1 priedėlyje (diskrečiojo režimo NRSC) ir 2 priedėlyje (nuolydinio režimo NRSC). Gamintojo sprendimu, NRSC bandymą galima atlikti kaip diskrečiojo režimo NRSC arba, jei taikytina, kaip nuolydinio režimo NRSC (RMC), kaip nurodyta 7.4.1 punkte.

    5.2.3.   NRTC ir LSI-NRTC techninės specifikacijos ir charakteristikos išdėstytos XVII priedo 3 priedėlyje.

    5.2.4.   7.4 punkte ir XVII priede nurodyti bandymų ciklai vykdomi remiantis didžiausio sukimo momento arba galios ir bandymo sūkių dažnio (juos reikia nustatyti tam, kad bandymų ciklai vyktų tinkamai) procentinėmis dalimis:

    a)

    100 proc. sūkių dažniu (didžiausiu bandymo sūkių dažniu arba vardiniu sūkių dažniu);

    b)

    tarpiniu sūkių dažniu (-iais), nurodytu (-ais) 5.2.5.4 punkte;

    c)

    sūkių dažniu tuščiąja eiga, kaip nurodyta 5.2.5.5 punkte.

    Tai, kaip nustatomas bandymo sūkių dažnis, aprašyta 5.2.5 punkte, o kaip naudojamas sukimo momentas ir galia – 5.2.6 punkte.

    5.2.5.   Bandymo sūkių dažniai

    5.2.5.1.   Didžiausias bandymo sūkių dažnis (MTS)

    MTS apskaičiuojamas pagal 5.2.5.1.1 arba 5.2.5.1.3 punktą.

    5.2.5.1.1.   MTS apskaičiavimas

    Siekiant apskaičiuoti MTS, pagal 7.4 punktą sudaromas pereinamųjų charakteristikų grafikas. Tada, palyginus charakteristikų grafike nurodytas variklio sūkių dažnio ir galios vertes, nustatomas MTS. MTS apskaičiuojamas pagal (6-1), (6-2) arba (6-3) lygtį:

    a)

    MTS = n lo + 0,95 × (n hi – n lo)

    (6-1);

    b)

    MTS = n i

    (6-2);

    čia:

    n i

    mažiausio ir didžiausio sūkių dažnių, kuriais vertė (n 2 norm i + P 2 norm i ) yra lygi 98 proc. didžiausios vertės (n 2 norm i + P 2 norm i ), vidurkis.

    c)

    Jeigu yra tik vienas sūkių dažnis, kuriuo vertė (n2 norm i + P 2 norm i ) yra lygi 98 proc. didžiausios vertės (n 2 norm i + P 2 norm i ):

    MTS = n i

    (6-3),

    čia:

    n i

    sūkių dažnis, kuriuo vertė (n 2 norm i + P 2 norm i ) yra didžiausia,

    čia:

    n

    =

    variklio sūkių dažnis;

    i

    =

    indeksavimo kintamasis, atitinkantis vieną užregistruotą variklio charakteristikų grafiko vertę;

    n hi

    =

    didelis sūkių dažnis, nurodytas 2 straipsnio 12 dalyje;

    n lo

    =

    mažas sūkių dažnis, nurodytas 2 straipsnio 13 dalyje;

    n norm i

    =

    variklio sūkių dažnis, normalizuotas padalijus iš Formula

    P norm i

    =

    variklio galia, normalizuota padalijus iš Pmax;

    Formula

    =

    mažiausio ir didžiausio sūkių dažnių, kuriais galia yra lygi 98 proc. P max, vidurkis.

    Tarp charakteristikų grafike pažymėtų verčių atliekama tiesinė interpoliacija ir nustatomos šios vertės:

    a)

    		 sūkių dažnis, kuriuo galia yra lygi 98 proc. vertės P max. Jeigu yra tik vienas sūkių dažnis, kuriuo galia yra lygi 98 proc. vertės Pmax,

    Formula

    yra sūkių dažnis, kuriuo pasiekiama Pmax;

    b)

    sūkių dažnis, kuriuo vertė (n 2 norm i + P 2 n orm i ) yra lygi 98 proc. didžiausios vertės (n 2 norm i + P 2 n orm i ).

    5.2.5.1.2.   Deklaruoto MTS naudojimas

    Jeigu pagal 5.2.5.1.1 arba 5.2.5.1.3 punktus apskaičiuotas MTS ± 3 proc. tikslumu atitinka gamintojo deklaruotą MTS, teršalų išmetimo bandymui galima naudoti deklaruotą MTS. Jeigu nuokrypis viršijamas, teršalų išmetimo bandymui naudojamas išmatuotas MTS.

    5.2.5.1.3.   Pakoreguoto MTS naudojimas

    Jeigu pilnutinės apkrovos kreivės krintančiosios dalies kraštas yra itin status, per NRTC gali būti sunku tinkamai pritaikyti 105 proc. dydžio sūkių dažnį. Šiuo atveju, prieš tai gavus techninės tarnybos sutikimą, leidžiama naudoti alternatyvią MTS vertę, nustatytą vienu iš šių būdų:

    a)

    MTS galima šiek tiek sumažinti (ne daugiau kaip 3 proc.), kad NRTC būtų galima atlikti tinkamai;

    b)

    apskaičiuoti alternatyvią MTS vertę pagal (6-4) lygtį:

    MTS = ((n max – n idle)/1,05) + n idle

    (6-4)

    čia:

    n max

    =

    variklio sūkių dažnis, kuriuo variklio reguliatorius kontroliuoja variklio sūkių dažnį pagal didžiausią valdymo komandą, o apkrova yra nulinė (didžiausias sūkių dažnis nesant apkrovos);

    n idle

    =

    dažnis tuščiąja eiga.

    5.2.5.2.   Vardinis sūkių dažnis

    Vardinis sūkių dažnis apibrėžtas Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 29 dalyje. Kintamo greičio variklių, su kuriais atliekamas teršalų išmetimo bandymas, vardinis sūkių dažnis nustatomas, sudarius charakteristikų grafiką, kaip nurodyta 7.6 punkte. Pastovaus greičio variklių vardinį sūkių dažnį deklaruoja gamintojas pagal reguliatoriaus charakteristikas. Jeigu teršalų išmetimo bandymas atliekamas su Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 21 dalyje nustatytais tam tikro tipo varikliais, galinčiais veikti alternatyvaus sūkių dažnio režimu, deklaruojamas ir išbandomas kiekvienas alternatyvus sūkių dažnis.

    Jeigu vardinis sūkių dažnis, nustatytas sudarius 7.6 punkte nurodytą charakteristikų grafiką, atitinka gamintojo deklaruotą sūkių dažnį (NRS kategorijos variklių, pateiktų su reguliatoriumi, – ± 150 rpm tikslumu, NRS tipo variklių, pateiktų be reguliatoriaus, – ± 350 rpm arba ± 4 proc. tikslumu, nelygu, kuri iš verčių yra mažesnė, visų kitų kategorijų variklių – ± 100 rpm tikslumu), gali būti naudojama deklaruota vertė. Jeigu nuokrypis viršijamas, vardinis sūkių dažnis nustatomas sudarius charakteristikų grafiką.

    NRSh kategorijos variklių 100 proc. bandymo sūkių dažnio turi atitikti vardinį sūkių dažnį ± 350 rpm tikslumu.

    Kita galimybė – per bet kurį pastovios būsenos bandymų ciklą vietoj vardinio sūkių dažnio galima naudoti MTS.

    5.2.5.3.   Kintamo greičio variklių didžiausio sukimo momento sūkių dažnis

    Didžiausio sukimo momento sūkių dažnis, nustatomas pagal didžiausio sukimo momento kreivę, brėžiamą, remiantis charakteristikų grafiku, sudarytu pagal 7.6.1 arba 7.6.2 punktą, yra:

    a)

    sūkių dažnis, kuriuo užregistruojamas didžiausias sukimo momentas, arba

    b)

    mažiausio ir didžiausio sūkių dažnių, kuriais sukimo momentas yra lygus 98 proc. didžiausio sukimo momento, vidurkis. Prireikus sūkių dažnis, kuriuo sukimo momentas sudaro 98 proc. didžiausio sukimo momento, nustatomas tiesinės interpoliacijos metodu.

    Jeigu didžiausio sukimo momento sūkių dažnis, nustatytas pagal didžiausio sukimo momento kreivę, atitinka gamintojo deklaruotą didžiausio sukimo momento sūkių dažnį (NRS arba NRSh kategorijos variklių – ± 4 proc. tikslumu, kitų kategorijų variklių – ± 2,5 proc. tikslumu), taikant šį reglamentą galima naudoti deklaruotą vertę. Jeigu nuokrypis viršijamas, naudojamas pagal didžiausio sukimo momento kreivę nustatytas didžiausio sukimo momento sūkių dažnis.

    5.2.5.4.   Tarpinis sūkių dažnis

    Tarpinis sūkių dažnis turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

    a)

    variklių, skirtų veikti pilnutinės apkrovos sukimo momento kreivės sūkių dažnio intervale, tarpinis sūkių dažnis – didžiausio sukimo momento sūkių dažnis, jei jis sudaro 60–75 proc. vardinio sūkių dažnio;

    b)

    jei didžiausio sukimo momento sūkių dažnis sudaro mažiau kaip 60 proc. vardinio sūkių dažnio, tarpinis sūkių dažnis lygus 60 proc. vardinio sūkių dažnio;

    c)

    jei didžiausio sukimo momento sūkių dažnis sudaro daugiau kaip 75 proc. vardinio sūkių dažnio, tarpinis sūkių dažnis lygus 75 proc. vardinio sūkių dažnio. Jeigu variklis gali veikti tik taip, kad sūkių dažnis būtų didesnis kaip 75 proc. vardinio sūkių dažnio, tarpinis sūkių dažnis yra mažiausias sūkių dažnis, kuriam esant variklis gali veikti;

    d)

    variklių, kurie pastovios būsenos sąlygomis nėra skirti veikti pilnutinės apkrovos sukimo momento kreivės sūkių dažnio intervale, tarpinis sūkių dažnis lygus 60–70 proc. vardinio sūkių dažnio;

    e)

    variklių, bandomų G1 ciklu, išskyrus ATS kategorijos variklius, tarpinis sūkių dažnis lygus 85 proc. vardinio sūkių dažnio;

    f)

    ATS kategorijos variklių, bandomų taikant G1 ciklą, tarpinis sūkių dažnis lygus 60 arba 85 proc. vardinio sūkių dažnio, priklausomai nuo to, kuri vertė artimesnė faktiniam didžiausio sukimo momento sūkių dažniui.

    Jeigu taikant 100 proc. bandymo sūkių dažnį vietoj vardinio sūkių dažnio naudojama MTS vertė, nustatant tarpinį sūkių dažnį vietoj vardinio sūkių dažnio taip pat naudojama MTS vertė.

    5.2.5.5.   Sūkių dažnis tuščiąja eiga

    Tuščioji eiga – mažiausias variklio sūkių dažnis esant mažiausiai apkrovai (kai apkrova viršija nulinę apkrovą arba yra jai lygi), kai variklio sūkių dažnis kontroliuojamas variklyje įrengtu reguliatoriumi. Variklių be tuščiosios eigos reguliatoriaus tuščioji eiga – gamintojo deklaruotas mažiausias galimas variklio sūkių dažnis esant mažiausiai apkrovai. Pastaba. Sūkių dažnis, kai įšilęs variklis dirba tuščiąja eiga, yra įšilusio variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga.

    5.2.5.6.   Pastovaus greičio variklių bandymo sūkių dažnis

    Gali būti, kad pastovaus greičio variklių reguliatoriais visiškai pastovus sūkių dažnis bus palaikomas ne visada. Paprastai sūkių dažnis gali sumažėti (0,1–10) proc., palyginti su sūkių dažniu esant nulinei apkrovai, taip, kad sūkių dažnis bus mažiausias, varikliui beveik pasiekus didžiausiosios galios tašką. Pastovaus greičio variklių bandymo sūkių dažnį galima valdyti naudojant variklyje sumontuotą reguliatorių arba bandymo stendo sūkių dažnio valdymo įrenginį, kai jis naudojamas vietoj variklio reguliatoriaus.

    Jeigu naudojamas variklyje sumontuotas reguliatorius, 100 proc. sūkių dažnio yra variklio reguliuojamas sūkių dažnis, kaip apibrėžta 2 straipsnio 24 dalyje.

    Jeigu reguliatorius imituojamas naudojant bandymo stendo valdymo įrenginio signalą, 100 proc. sūkių dažnio esant nulinei apkrovai yra pagal to reguliatoriaus parametrus gamintojo nustatytas sūkių dažnis nesant apkrovos, o 100 proc. sūkių dažnis esant pilnutinei apkrovai yra pagal to reguliatoriaus parametrus nustatytas vardinis sūkių dažnis. Kitiems bandymo režimams sūkių dažnis nustatomas interpoliavimo būdu.

    Jeigu reguliatoriaus veikimo parametrai yra izochroniniai arba jei vardinis sūkių dažnis ir gamintojo deklaruotas sūkių dažnis nesant apkrovos skiriasi ne daugiau kaip 3 proc., visuose apkrovos taškuose taikant 100 proc. sūkių dažnį galima naudoti vieną gamintojo deklaruotą vertę.

    5.2.6.   Sukimo momentas ir galia

    5.2.6.1.   Sukimo momentas

    Per bandymų ciklus nurodomos sukimo momento vertės yra procentinės vertės, kurios tam tikru bandymo režimu atitinka:

    a)

    reikalingo sukimo momento ir didžiausio galimo sukimo momento, esant nurodytam bandymo sūkių dažniui, santykį (taikant visus ciklus, išskyrus D2 ir E2);

    b)

    reikalingo sukimo momento ir sukimo momento, atitinkančio gamintojo deklaruotą vardinę naudingąją galią, santykį (taikant D2 ir E2 ciklus).

    5.2.6.2.   Galia

    Per bandymų ciklus nurodomos galios vertės yra procentinės vertės, kurios tam tikru bandymo režimu atitinka:

    a)

    E3 bandymų ciklo galios vertes, kurios yra didžiausios naudingosios galios, taikant 100 proc. sūkių dažnį, procentinės vertės, nes šis ciklas grindžiamas laivų, varomų didelės galios varikliais be atstumo apribojimų, teorine sraigto charakteristikų kreive;

    b)

    F bandymų ciklo galios vertes, kurios yra didžiausios naudingosios galios esant pasirinktam bandymo sūkių dažniui, procentinės vertės, išskyrus sūkių dažnį tuščiąja eiga, nes jis išreiškiamas procentine didžiausios naudingosios galios, taikant 100 proc. sūkių dažnį, dalimi.

    6.   Bandymų sąlygos

    6.1.   Laboratorinių bandymų sąlygos

    Remiantis toliau išdėstytomis nuostatomis ir naudojant (6-5) arba (6-6) lygtį išmatuojama į variklį įleidžiamo oro absoliučioji temperatūra (T a), išreikšta Kelvino laipsniais, ir sauso oro atmosferinis slėgis (p s), išreikštas kPa, ir nustatomas f a parametras. Jeigu atmosferos slėgis matuojamas angoje, užtikrinama, kad slėgio nuostoliai atmosferą ir matavimo vietą skiriančiame taške būtų nereikšmingi ir būtų atsižvelgta į angoje dėl srauto susidariusį statinį slėgį. Varikliuose su keliais cilindrais ir skirtingomis įleidimo kolektorių grupėmis, pvz., varikliuose, kurių cilindrai išdėstyti V forma, naudojama vidutinė skirtingų grupių temperatūra. Apie fa dydį pranešama pateikiant bandymo rezultatus.

    Varikliai be pripūtimo ir su mechaniniu pripūtimu:

    Formula

    (6-5)

    Varikliai su turbokompresoriumi ir su įsiurbiamo oro aušinimu arba be jo:

    Formula

    (6-6)

    6.1.1.   Kad bandymas būtų laikomas tinkamu, reikia, kad būtų įvykdytos abi šios sąlygos:

    a)

    f a turi atitikti intervalą 0,93 ≤ f a ≤ 1,07, išskyrus 6.1.2 ir 6.1.4 punktuose leidžiamus atvejus;

    b)

    prieš bet kokią variklio sudedamąją dalį matuojamas įsiurbiamas oras palaikomas pastovios 298 ± 5 K (25 ± 5 °C) temperatūros, išskyrus 6.1.3 ir 6.1.4 punktuose leidžiamus atvejus ir laikantis 6.1.5 ir 6.1.6 punktų reikalavimų.

    6.1.2.   Jeigu laboratorija, kurioje variklis bandomas, yra daugiau kaip 600 m aukštyje, gamintojui sutikus, f a gali būti didesnis už 1,07, jeigu p s bus ne mažesnis kaip 80 kPa.

    6.1.3.   Jeigu bandomo variklio galia yra didesnė kaip 560 kW, gamintojui sutikus, didžiausia įsiurbiamo oro temperatūra gali būti didesnė kaip 303 K (30 °C), su sąlyga, kad neviršys 308 K (35 °C).

    6.1.4.   Jeigu laboratorija, kurioje variklis bandomas, yra daugiau kaip 300 m aukštyje, o bandomo variklio galia yra didesnė kaip 560 kW, gamintojui sutikus, fa gali būti didesnis už 1,07, jeigu ps bus ne mažesnis kaip 80 kPa, o įsiurbiamo oro temperatūra gali būti didesnė kaip 303 K (30 °C), su sąlyga, kad neviršys 308 K (35 °C).

    6.1.5.   Jeigu NRS kategorijos mažesnės negu 19 kW galios variklių šeimą išskirtinai sudaro varikliai, skirti naudoti sniego valytuvuose, turi būti palaikoma 273–268 K (nuo 0 iki –5 °C) įsiurbiamo oro temperatūra.

    6.1.6.   SMB kategorijos varikliuose palaikoma 263 ± 5 K (– 10 ± 5 °C) įsiurbiamo oro temperatūra, išskyrus 6.1.6.1 punkte leidžiamus atvejus.

    6.1.6.1.   SMB kategorijos varikliuose, kuriuose sumontuota elektroniniu būdu valdoma ir pagal įsiurbiamo oro temperatūrą degalų srautą pritaikanti degalų įpurškimo sistema, gamintojo nuožiūra, įsiurbiamo oro temperatūra taip pat gali būti palaikoma 298 ± 5 K (25 ± 5 °C).

    6.1.7.   Leidžiama naudoti:

    a)

    atmosferos slėgio matuoklį, kurio rodmenys naudojami kaip visos bandymų patalpos, kurioje yra daugiau negu viena dinamometrinė bandymų įranga, atmosferos slėgis, jeigu variklio bandymo vietoje įsiurbiamo oro reguliavimo įranga užtikrinamas aplinkos slėgis, ± 1 kPa tikslumu atitinkantis bendrą atmosferos slėgį;

    b)

    drėgnio matuoklį, kuriuo matuojamas visos bandymų patalpos, kurioje yra daugiau negu viena dinamometrinė bandymų įranga, įsiurbiamas oras, jeigu variklio bandymo vietoje įsiurbiamo oro reguliavimo įranga galima užtikrinti rasos tašką, ± 0,5 K tikslumu atitinkantį bendrą drėgnio matą.

    6.2.   Varikliai su pripučiamo oro aušinimu

    a)

    Naudojama pripučiamo oro aušinimo sistema, turinti bendrą įsiurbiamo oro pasisavinimo funkciją ir atitinkanti eksploatuojamuose serijinės gamybos varikliuose montuojamą sistemą. Bet kokia laboratorinė pripučiamo oro aušinimo sistema projektuojama taip, kad kondensato kauptųsi kuo mažiau. Prieš pradedant teršalų išmetimo bandymus visas susikaupęs kondensatas išleidžiamas, o visos drenos sandariai uždaromos. Per teršalų išmetimo bandymą drenos lieka uždarytos. Palaikomos šios aušalo sąlygos:

    a)

    per visą bandymą pripučiamo oro aušintuvo įleidimo angoje palaikoma bent 20 °C aušalo temperatūra;

    b)

    esant vardiniam sūkių dažniui ir pilnutinei apkrovai, nustatomas toks aušalo srautas, kad oro temperatūros už pripučiamo oro aušintuvo išėjimo angos atitiktų gamintojo nustatytą vertę ± 5 °C tikslumu. Oro temperatūra išėjimo angoje matuojama gamintojo nurodytoje vietoje. Šis aušalo nuostatis naudojamas per visą bandymą;

    c)

    jei pripučiamo oro aušinimo sistemoje variklio gamintojas nustato slėgio kryčio ribas, užtikrinama, kad slėgio krytis pripučiamo oro aušinimo sistemoje, esant gamintojo nustatytoms variklio veikimo sąlygoms, atitiktų gamintojo nustatytą ribinę vertę (-es). Slėgio krytis matuojamas gamintojo nustatytose vietose.

    Jeigu, atliekant bandymų ciklą, 5.2.5.1 punkte apibrėžta MTS vertė naudojama vietoj vardinio sūkių dažnio, nustatant pripučiamo oro temperatūrą šį sūkių dažnį galima naudoti vietoj vardinio sūkių dažnio.

    Siekiama, kad gauti išmetamųjų teršalų rezultatai būtų reprezentatyvūs ir atspindėtų įprastas veikimo sąlygas. Jei, remiantis gerąja inžinerine praktika, paaiškėja, kad pagal šios dalies specifikacijas būtų gauti nereprezentatyvūs bandymų rezultatai (pvz., įsiurbiamas oras bus pernelyg atvėsintas), tam, kad rezultatai būtų reprezentatyvesni, galima naudoti sudėtingesnius nuostačius ir pripučiamo oro slėgio kryčio, aušalo temperatūros ir srauto valdymo parametrus.

    6.3.   Variklio galia

    6.3.1.   Išmetamųjų teršalų matavimo pagrindas

    Išmetamųjų teršalų savitosios masės matavimo pagrindas yra nepakoreguota naudingoji galia, apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 23 dalyje.

    6.3.2.   Sumontuotini pagalbiniai prietaisai

    Atliekant bandymą, pagal 2 priedėlio reikalavimus bandymo stende sumontuojami varikliui veikti būtini pagalbiniai prietaisai.

    Jeigu bandymui reikalingų pagalbinių prietaisų negalima sumontuoti, jų sugertoji galia nustatoma ir atimama iš išmatuotos variklio galios.

    6.3.3.   Išmontuotini pagalbiniai prietaisai

    Atliekant bandymus išmontuojami tam tikri tik eksploatuojant ne keliais judantį mechanizmą būtini pagalbiniai prietaisai, kuriuos galima montuoti variklyje.

    Jeigu pagalbinių prietaisų neįmanoma išmontuoti, nesant apkrovos jų sugeriamą galią galima nustatyti ir pridėti prie išmatuotos variklio galios (žr. 2 priedėlio g pastabą). Jei ši vertė didesnė negu 3 proc. didžiausios galios esant bandymo sūkių dažniui, techninė tarnyba gali ją patikrinti. Pagal pagalbinių prietaisų sugertą galią koreguojamos nustatytos vertės ir apskaičiuojamas per bandymų ciklą variklio atliktas darbas, kaip nurodyta 7.7.1.3 arba 7.7.2.3.1 punkte.

    6.3.4.   Pagalbinės galios nustatymas

    Pagalbinių prietaisų ir (arba) įrangos sugertą galią reikia nustatyti tik tada, jei:

    a)

    pagal 2 priedėlį reikalaujami pagalbiniai prietaisai ir (arba) įranga nėra primontuoti prie variklio

    ir (arba)

    b)

    pagal 2 priedėlį nereikalaujami pagalbiniai prietaisai ir (arba) įranga yra primontuoti prie variklio.

    Variklio gamintojas nurodo visų taikytinų bandymų ciklų eksploatavimo intervalo pagalbinės galios vertes ir joms nustatyti taikytą matavimo ir (arba) skaičiavimo metodą, o tipo patvirtinimo institucija juos patvirtina.

    6.3.5.   Variklio ciklo darbas

    Etaloninio ir faktinio ciklo darbo apskaičiavimas (žr. 7.8.3.4 punktą) grindžiamas variklio galia pagal 6.3.1 punktą. Šiuo atveju P f ir P r vertės (6-7) lygtyje lygios nuliui, o P lygi Pm.

    Jei pagalbiniai prietaisai ir (arba) įranga yra sumontuoti, kaip nurodyta 6.3.2 ir (arba) 6.3.3 punktuose, jų sugertoji galia taikoma kiekvienai akimirkinei ciklo galios vertei P m,i pataisyti pagal (6-8) lygtį:

    P i = P m,i – P f,i + P r,i

    (6-7)

    P AUX = P r,i – P f,i

    (6-8)

    čia:

    P m,i

    išmatuota variklio galia (kW);

    P f,i

    pagalbinių prietaisų ir (arba) įrangos, kuriuos bandant reikėjo sumontuoti, bet kurie nebuvo sumontuoti, sugertoji galia (kW);

    P r,i

    pagalbinių prietaisų ir (arba) įrangos, kuriuos bandant reikėjo išmontuoti, bet kurie buvo sumontuoti, sugertoji galia (kW).

    6.4.   Variklio įsiurbiamas oras

    6.4.1.   Įžanga

    Naudojama variklyje sumontuota įsiurbiamo oro sistema arba tipinė įprastoms veikimo sąlygoms pritaikytos konfigūracijos sistema. Į ją įeina pripučiamo oro aušinimo ir išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistemos.

    6.4.2.   Įsiurbiamo oro slėgio apribojimas

    Naudojama variklio oro įsiurbimo sistema arba bandymų laboratorijos sistema, kuriai taikoma įsiurbiamo oro slėgio riba, naudojant švarų oro filtrą ir esant vardiniam sūkių dažniui bei pilnutinei apkrovai, atitiktų didžiausią gamintojo nustatytą vertę ±300 Pa tikslumu. Jei dėl bandymų laboratorijos oro tiekimo sistemos konstrukcijos tai neįmanoma, leidžiama taikyti slėgio ribą, neviršijančią gamintojo užterštam filtrui nustatytos vertės, prieš tai gavus techninės tarnybos patvirtinimą. Statinis skirtuminis slėgio ribojimo slėgis matuojamas gamintojo nurodytoje vietoje, taikant jo nurodytus sūkių dažnio ir sukimo momento nuostačius. Jeigu gamintojas vietos nenurodo, šis slėgis matuojamas prieš turbokompresoriaus arba išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistemos jungtį su įsiurbiamo oro sistema.

    Jeigu, atliekant bandymų ciklą, 5.2.5.1 punkte apibrėžta MTS vertė naudojama vietoj vardinio sūkių dažnio, nustatant įsiurbiamo oro slėgio ribą, šį sūkių dažnį galima naudoti vietoj vardinio sūkių dažnio.

    6.5.   Variklio išmetimo sistema

    Naudojama variklyje sumontuota išmetimo sistema arba tipinė įprastoms veikimo sąlygoms paruoštos konfigūracijos sistema. Išmetimo sistema turi atitikti išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo reikalavimus, nustatytus 9.3 punkte. Naudojama išmetimo sistema arba bandymų laboratorijos sistema, kurios statinis išmetamųjų dujų priešslėgis atitinka 80–100 proc. didžiausios išmetamųjų dujų slėgio ribos, esant vardiniam sūkių dažniui ir pilnutinei apkrovai. Išmetamųjų dujų slėgį galima riboti vožtuvu. Jei didžiausia išmetamųjų dujų slėgio riba yra 5 kPa arba mažesnė, nuostatis nuo didžiausios vertės gali skirtis ne daugiau kaip 1,0 kPa. Jeigu, atliekant bandymų ciklą, 5.2.5.1 punkte apibrėžta MTS vertė naudojama vietoj vardinio sūkių dažnio, nustatant išmetamųjų dujų slėgio ribą, šį sūkių dažnį galima naudoti vietoj vardinio sūkių dažnio.

    6.6.   Variklis su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema

    Jei variklis yra su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, kuri nėra jame tiesiogiai sumontuota, išmetimo vamzdis turi būti tokio pat skersmens, koks įprastomis veikimo sąlygomis naudojamas bent keturgubo vamzdžio skersmens atstumu prieš plečiamąją dalį, kurioje įrengtas papildomo apdorojimo įtaisas. Atstumas nuo išmetimo kolektoriaus tarpiklio ar turbokompresoriaus išėjimo angos iki papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos turi būti toks pat, kaip ne keliais judančio mechanizmo konstrukcijoje arba kaip nurodyta gamintojo pateiktose atstumų specifikacijose. Jeigu gamintojas taip nustato, vamzdis apšiltinamas, kad būtų pasiekta gamintojo specifikacijas atitinkanti įleidimo į papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą temperatūra. Jeigu gamintojas yra nustatęs papildomų montavimo reikalavimų, pasirenkant bandomą konstrukciją, į juos taip pat reikia atsižvelgti. Išmetamųjų dujų priešslėgis arba slėgio riba nustatomi pagal 6.5 punktą. Kai naudojami papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo įtaisai, kuriems taikomos kintamos išmetamųjų dujų slėgio ribos, 6.5 punkte nurodyta didžiausia išmetamųjų dujų slėgio riba apibrėžiama gamintojo nurodytos papildomo apdorojimo būsenos sąlygomis (esant nužalinimo ir (arba) senėjimo ir regeneravimo ir (arba) apkrovos lygiui). Atliekant fiktyvius bandymus ir sudarant variklio charakteristikų grafiką papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo talpyklą galima išimti ir pakeisti tokia pačia, neaktyviu katalizatoriaus nešiklio pripildyta talpykla.

    Per bandymų ciklą matuojami išmetamieji teršalai turi reprezentatyviai atitikti eksploatuojant išmetamus teršalus. Jei variklis yra su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, kurioje būtina naudoti reagentą, gamintojas deklaruoja, koks reagentas naudotas per visus bandymus.

    NRE, NRG, IWP, IWA, RLR, NRS, NRSh, SMB ir ATS kategorijų variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis, kurios regeneruojamos nedažnai (periodiškai), kaip aprašyta 6.6.2 punkte, išmetamųjų teršalų rezultatai koreguojami atsižvelgiant į regeneravimo ciklus. Šiuo atveju vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis priklauso nuo regeneravimo ciklų dažnumo, išreiškiamo kaip bandymų, per kuriuos vyksta regeneravimas, dalis. Papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemoms, kuriose regeneravimo procesas vyksta pastoviai arba bent kartą per taikytiną pereinamųjų režimų (NRTC arba LSI-NRTC) bandymų ciklą arba RMC (nenutrūkstamas regeneravimas), remiantis 6.6.1 punktu, speciali bandymų procedūra nereikalinga.

    6.6.1.   Nenutrūkstamas regeneravimas

    Kai naudojama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, kurioje vyksta nenutrūkstamo regeneravimo procesas, išmetamųjų teršalų kiekis matuojamas taip stabilizuotoje papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemoje, kad teršalų išmetimo rezultatai būtų pastovūs. Per įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC regeneravimo procesas vyksta bent kartą, o gamintojas deklaruoja įprastas regeneravimo sąlygas (suodžių kiekį, temperatūrą, išmetamųjų dujų priešslėgį ir t. t.). Siekiant įrodyti, kad regeneravimo procesas yra nenutrūkstamas, atliekami bent trys įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC. Atliekant įšilusio variklio paleidimo NRTC, variklis įšildomas pagal 7.8.2.1 punktą, laikomas įšildytas pagal 7.4.2.1 punkto b papunktį, tada atliekamas pirmasis įšilusio variklio paleidimo NRTC.

    Paskesni įšilusio variklio paleidimo NRTC pradedami po to, kai variklis stabilizuojamas pagal 7.4.2.1 punkto b papunktį. Atliekant bandymus registruojama išmetamųjų dujų temperatūra ir slėgis (temperatūra prieš papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą ir už jos, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.). Laikoma, kad papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema veikia tinkamai, jeigu atliekant bandymą gamintojo nurodytos sąlygos veikia pakankamai ilgai, o teršalų išmetimo rezultatai skiriasi ne daugiau kaip ± 25 proc. vidutinės vertės arba 0,005 g/kWh, nelygu, kuri iš šių verčių yra didesnė.

    6.6.2.   Nedažnas regeneravimas

    Ši nuostata taikoma tik varikliams su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, kuri regeneruojama nedažnai, paprastai rečiau negu kas 100 variklio įprasto veikimo valandų. Šiems varikliams nustatomi adityvieji arba multiplikaciniai didinimo ir mažinimo koeficientai, kaip nurodyta 6.6.2.4 punkte (koregavimo koeficientai).

    Koregavimo koeficientus tikrinti ir skaičiuoti reikia tik veikiant vienam taikytinam pereinamojo režimo (NRTC arba LSI-NRTC) bandymų ciklui arba RMC. Apskaičiuotus koeficientus galima taikyti kitų taikytinų bandymų ciklų, įskaitant diskrečiojo režimo NRSC, rezultatams.

    Jeigu per bandymus atliekant pereinamųjų režimų (NRTC arba LSI-NRTC) bandymų ciklus arba RMC tinkamų koregavimo koeficientų negaunama, koregavimo koeficientai nustatomi atliekant taikytino diskrečiojo režimo NRSC bandymą. Koeficientai, apskaičiuoti taikant diskrečiojo režimo NRSC bandymą, taikomi tik diskrečiojo režimo NRSC.

    Neprivaloma atlikti bandymų ir apskaičiuoti koregavimo koeficientų ir RMC, ir diskrečiojo režimo NRSC atveju.

    6.6.2.1.   Koregavimo koeficientų nustatymo taikant NRTC, LSI-NRTC arba RMC reikalavimai

    Išmetamųjų teršalų kiekis, stabilizavus papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą, matuojamas bent per tris NRTC, LSI-NRTC arba RMC, kai paleidžiamas įšilęs variklis: vieną kartą – taikant regeneravimą, du – jo netaikant. Per NRTC, LSI-NRTC arba RMC su regeneravimu įvyksta bent vienas regeneravimo procesas. Jei regeneravimas trunka ilgiau negu vienas NRTC, LSI-NRTC arba RMC, NRTC, LSI-NRTC arba RMC atliekami vienas paskui kitą, o išmetamųjų teršalų kiekis toliau matuojamas neišjungus variklio tol, kol baigiamas regeneravimas; tada apskaičiuojamas bandymų rezultatų vidurkis. Jeigu per kurį nors bandymą regeneravimas baigiamas, bandymas tęsiamas iki pabaigos.

    Reikiamas koregavimo koeficientas nustatomas visam taikytinam ciklui pagal (6-10)–(6-13) lygtis.

    6.6.2.2.   Koregavimo koeficientų nustatymo taikant diskrečiojo režimo NRSC bandymus reikalavimai

    Išmetamųjų teršalų kiekis, stabilizavus papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą, matuojamas bent tris kartus kiekvienu taikytino diskrečiojo režimo NRSC bandymo režimu, kuriuo galima įvykdyti regeneravimo sąlygas: vieną kartą – taikant regeneravimą, du – netaikant. KD matuojamos taikant 7.8.1.2 punkto c papunktyje aprašytą kelių filtrų metodą. Jeigu regeneravimas prasideda, bet iki ėminių ėmimo konkrečiu bandymo režimu laikotarpio pabaigos nesibaigia, ėminių ėmimo laikotarpis pratęsiamas, kol regeneravimas bus baigtas. Jeigu tuo pačiu režimu variklis paleidžiamas keletą kartų, apskaičiuojamas rezultatų vidurkis. Procesas kartojamas kiekvienu bandymo režimu.

    Taikytino ciklo režimams, kuriais vyksta regeneravimas, reikiamas koregavimo koeficientas nustatomas pagal (6-10)–(6-13) lygtis.

    6.6.2.3.   Bendra nedažno regeneravimo koregavimo koeficientų (IRAF) apskaičiavimo tvarka

    Gamintojas deklaruoja įprastas parametrų sąlygas, kuriomis vyksta regeneravimo procesas (suodžių kiekį, temperatūrą, išmetamųjų dujų priešslėgį ir t. t.). Gamintojas taip pat nurodo regeneravimo ciklų dažnumą, išreiškiamą kaip bandymų, per kuriuos vyksta regeneravimas, skaičius. Dėl tikslios šio dažnumo nustatymo procedūros susitariama su tipo patvirtinimo arba sertifikavimo institucija, remiantis gerąja inžinerine praktika.

    Atlikdamas regeneravimo bandymą, gamintojas pateikia pripildytą papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą. Šiuo variklio kondicionavimo etapu regeneravimas nevyksta. Kita galimybė – gamintojas gali iš eilės atlikti taikytino ciklo bandymus, kol papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema užsipildys. Per visus bandymus nebūtina matuoti išmetamųjų teršalų kiekio.

    Vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis tarp regeneravimo etapų nustatomas apskaičiuojant kelių maždaug vienodais laiko tarpais atliktų taikytino ciklo bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Bent vienas taikytinas ciklas atliekamas prieš pat regeneravimo bandymo pradžią, o kitas – iš karto po regeneravimo bandymo.

    Atliekant regeneravimo bandymą, registruojami visi regeneravimui nustatyti reikalingi duomenys (išmetamo CO arba NOx kiekis, temperatūra prieš papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą ir už jos, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.). Per regeneravimo procesą taikomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės gali būti viršytos. Bandymo schema parodyta 6.1 paveiksle.

    6.1 pav.

    Nedažno (periodinio) regeneravimo, atliekant n ir n r matavimų, kai vyksta regeneravimas, schema

    Image

    Bandymų, atliktų pagal 6.6.2.1 arba 6.6.2.2 punktą, išmetamųjų teršalų vidutinė savitoji masė [g/kWh arba #/kWh] perskaičiuojama taikant svertinius koeficientus pagal (6-9) lygtį (žr. 6.1 pav.):

    Formula

    (6-9)

    čia:

    n

    bandymų, per kuriuos regeneravimas nevyksta, skaičius;

    n r

    bandymų, per kuriuos regeneravimas vyksta, skaičius (mažiausiai vienas bandymas);

    Formula

    bandymo, per kurį regeneravimas nevyksta, išmetamųjų teršalų vidutinė savitoji masė [g/kWh arba #/kWh];

    Formula

    bandymo, per kurį regeneravimas vyksta, išmetamųjų teršalų vidutinė savitoji masė [g/kWh arba #/kWh].

    Gamintojo nuožiūra ir remiantis gerąja inžinerine praktika, pagal (6-10)–(6-13) lygtis galima apskaičiuoti visiems dujiniams teršalams ir, jei yra nustatyta taikytina riba, KD ir KDK taikytiną multiplikacinį ar adityvųjį regeneravimo koregavimo koeficientą kr, kuriuo žymima vidutinė išmetamųjų teršalų masė.

     

    Multiplikacinis:

    Formula

    (koregavimo didinimo koeficientas)

    (6-10)

    Formula

    (koregavimo mažinimo koeficientas)

    (6-11)

     

    Adityvusis:

    k ru,a = e w – e

    (koregavimo didinimo koeficientas)

    (6-12)

    k rd,a = e w – e r

    (koregavimo mažinimo koeficientas)

    (6-13)

    6.6.2.4.   Koregavimo koeficientų taikymas

    Per visus bandymus, per kuriuos regeneravimas nevyksta, koregavimo didinimo koeficientai dauginami iš išmatuoto išmetamųjų teršalų kiekio arba prie jo pridedami. Per visus bandymus, per kuriuos regeneravimas vyksta, koregavimo mažinimo koeficientai dauginami iš išmatuoto išmetamųjų teršalų kiekio arba prie jo pridedami. Atliekant visus bandymus, aiškiai nustatoma, ar regeneravimas įvyko. Jeigu nenustatoma, ar regeneravimas įvyko, taikomas koregavimo didinimo koeficientas.

    Remiantis VII priedu ir VII priedo 5 priedėliu dėl su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų savitosios masės apskaičiavimo, regeneravimo koregavimo koeficientas:

    a)

    jei nustatomas visam svertiniam ciklui, taikomas taikytinų svertinių NRTC, LSI-NRTC ir NRSC rezultatams;

    b)

    jei konkrečiai nustatomas tam tikriems taikytino diskrečiojo režimo NRSC režimams, taikomas tų taikytino diskrečiojo režimo NRSC režimų, kuriais regeneravimas vyksta prieš apskaičiuojant ciklo išmetamųjų teršalų kiekio svertinį rezultatą, rezultatams. Šiuo atveju KD matuojamos taikant keleto filtrų metodą;

    c)

    gali būti taikomas kitiems tos pačios variklių šeimos nariams;

    d)

    gali būti taikomas kitoms variklių šeimoms, kurių varikliai priklauso tai pačiai variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimai, kaip apibrėžta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IX priede, jeigu patvirtinimo institucija, remdamasi techniniais gamintojo pateiktais duomenimis, yra patvirtinusi, kad jų išmetamųjų teršalų kiekis yra panašus.

    Taikomos šios galimybės:

    a)

    gamintojas gali nuspręsti netaikyti koregavimo koeficientų vienai ar kelioms savo variklių šeimoms (arba konfigūracijoms), nes regeneravimo poveikis yra nežymus arba iš esmės nėra svarbu nustatyti, kada įvyksta regeneravimas. Tokiais atvejais koregavimo koeficientas netaikomas, o gamintojas yra atsakingas už tai, kad išmetamųjų teršalų ribinių verčių būtų laikomasi per visus bandymus, neatsižvelgiant į tai, ar regeneravimas įvyko, ar ne;

    b)

    gavusi gamintojo prašymą, patvirtinimo institucija regeneravimo ciklus gali apskaičiuoti kitaip, nei nurodyta a papunktyje. Tačiau ši galimybė taikoma tik tiems ciklams, kurie vyksta itin retai ir į kuriuos iš esmės neįmanoma atsižvelgti taikant a papunktyje aprašytus koregavimo koeficientus.

    6.7.   Aušinimo sistema

    Naudojama pakankamo tūrio variklio aušinimo sistema, kad būtų galima palaikyti gamintojo nustatytą įprastinę variklio eksploatavimo temperatūrą, įskaitant įsiurbiamo oro, alyvos, aušalo, bloko ir galvučių temperatūras. Galima naudoti pagalbinius laboratorinius aušintuvus ir ventiliatorius.

    6.8.   Tepamoji alyva

    Tepamąją alyvą nurodo gamintojas; tai turi būti rinkoje parduodama tipinė tepamoji alyva; per bandymą naudotos tepamosios alyvos specifikacijos užregistruojamos ir pateikiamos su bandymo rezultatais.

    6.9.   Etaloninių degalų specifikacijos

    Bandymui naudojami IX priede nurodyti etaloniniai degalai.

    Degalų temperatūra turi atitikti gamintojo rekomendacijas. Degalų temperatūra matuojama degalų įpurškimo siurblio angoje arba ten, kur nurodo gamintojas, o matavimo vieta užregistruojama.

    6.10.   Išmetamosios karterio dujos

    Šis punktas taikomas NRE, NRG, IWP, IWA, RLR, NRS, NRSh, SMB ir ATS kategorijų varikliams, atitinkantiems Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes.

    Tiesiogiai į atmosferą išleidžiamos karterio dujos pridedamos prie išmetamųjų teršalų kiekio (fiziškai arba matematiškai) per visus teršalų išmetimo bandymus.

    Gamintojai, kurie pasinaudoja šia išimtimi, variklius montuoja taip, kad visas karterio išmetamas dujas būtų galima nukreipti į išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo sistemą. Pagal šį punktą karterio išmetamos dujos, per visą veikimo laikotarpį nukreipiamos į išmetamųjų dujų sistemą prieš papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą, nelaikomos išleidžiamomis tiesiogiai į atmosferą.

    Kad išmetamuosius teršalus būtų galima išmatuoti, atvirai išmetamosios karterio dujos į išmetimo sistemą nukreipiamos taip:

    a)

    vamzdynas turi būti pagamintas iš lygaus paviršiaus, elektrai laidžios ir su karterio išmetamomis dujomis nereaguojančios medžiagos. Vamzdeliai turi būti kuo trumpesni;

    b)

    laboratorinio karterio vamzdelių linkių turi būti kuo mažiau, o būtinų linkių spindulys – kuo didesnis;

    c)

    laboratorinio karterio išmetimo vamzdynas turi atitikti variklių gamintojo specifikacijų reikalavimus dėl karterio priešslėgio;

    d)

    karterio išmetimo vamzdynas sujungiamas su nepraskiestų išmetamųjų dujų kanalu už papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos, už sumontuoto išmetamųjų teršalų ribojimo įtaiso ir pakankamu atstumu iki visų ėminių ėmimo zondų, kad prieš imant ėminius dujos visiškai susimaišytų su variklio išmetamaisiais teršalais. Karterio vamzdis turi išeiti į laisvąjį išmetimo sistemos srautą, kad būtų išvengta pasienio sluoksnio efekto ir dujos geriau maišytųsi. Karterio išmetimo vamzdžio anga gali būti nukreipta bet kuria kryptimi pagal nepraskiestų išmetamųjų dujų srautą.

    7.   Bandymo procedūros

    7.1.   Įžanga

    Šioje dalyje aprašomas iš bandomų variklių išmetamų su stabdymu susijusių dujinių ir kietųjų dalelių teršalų savitosios masės nustatymo metodas. Bandomas variklis turi būti sukonfigūruotas kaip pirminis variklių šeimos variklis, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IX priede.

    Atliekant laboratorinį teršalų išmetimo bandymą, matuojami XVII priede nurodytų bandymų ciklų metu išmetami teršalai ir kiti parametrai. Aptariami šie aspektai:

    a)

    išmetamųjų teršalų kiekiui išmatuoti skirtos laboratorinės įrangos konfigūracija (7.2 punktas);

    b)

    prieš bandymą ir po bandymo taikomos patikros procedūros (7.3 punktas);

    c)

    bandymų ciklai (7.4 punktas);

    d)

    bendroji bandymo seka (7.5 punktas);

    e)

    variklio charakteristikų grafiko sudarymas (7.6 punktas);

    f)

    bandymų ciklų generavimas (7.7 punktas);

    g)

    konkreti bandymų ciklų vykdymo procedūra (7.8 punktas).

    7.2.   Išmetamųjų teršalų kiekio matavimo principas

    Norint išmatuoti su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų kiekį, variklis veikia 7.4 punkte nustatytais atitinkamais bandymų ciklais. Norint išmatuoti su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų (t. y. HC, CO, NOx ir KD) kiekį, būtina nustatyti išmetamųjų kietųjų dalelių kiekį (t. y. KDK), CO2 masę išmetamuosiuose teršaluose ir atitinkamą variklio darbą.

    7.2.1.   Komponento masė

    Kiekvieno komponento bendroji masė per taikytinus bandymų ciklus nustatoma taikant toliau nurodytus metodus.

    7.2.1.1.   Nenutrūkstamas ėminių ėmimas

    Ėminius imant nenutrūkstamai, komponentų koncentracija nenutrūkstamai matuojama nepraskiestose arba praskiestose išmetamosiose dujose. Ši koncentracija dauginama iš nenutrūkstamo (nepraskiestų arba praskiestų) išmetamųjų dujų srauto dydžio ėminių ėmimo vietoje ir taip nustatomas komponento srauto dydis. Išmetamas komponento kiekis nenutrūkstamai sumuojamas per visą bandymų ciklą. Ši suma yra bendroji išmesto komponento masė.

    7.2.1.2.   Periodinis ėminių ėmimas

    Ėminius imant periodiškai, nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų ėminys imamas nenutrūkstamai ir kaupiamas, o išmatuojamas vėliau. Paimtas ėminys turi būti proporcingas nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų srautui. Pavyzdžiui, periodinis ėminių ėmimas yra praskiestų išmetamųjų dujinių teršalų rinkimas maiše ir KD rinkimas ant filtro. Iš esmės išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas taip: periodiškai surinktų ėminių koncentracija dauginama iš bendrosios masės arba masės srauto (nepraskiesto arba praskiesto), iš kurio ėminys buvo imamas per bandymų ciklą. Gautas rezultatas yra bendroji išmesto komponento masė arba masės srautas. Norint apskaičiuoti KD koncentraciją, iš proporcingai paimto išmetamųjų dujų kiekio ant filtro nusėdusių KD kiekis padalijamas iš filtruotų išmetamųjų dujų kiekio.

    7.2.1.3.   Derinamas ėminių ėmimas

    Nenutrūkstamąjį ir periodinį ėminių ėmimą leidžiama visaip derinti (pvz., derinti KD ėmimą ir periodinį ėminių ėmimą arba išmetamųjų dujinių teršalų ėmimą ir nenutrūkstamą ėminių ėmimą).

    6.2 paveiksle parodyti du išmetamųjų teršalų matavimo bandymų procedūrų aspektai: įranga ir jai priklausančios ėminių ėmimo linijos, skirtos nepraskiestoms ir praskiestoms išmetamosioms dujoms, ir išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti būtini veiksmai pastovios būsenos arba pereinamųjų režimų bandymų ciklais.

    6.2 pav.

    Išmetamųjų teršalų matavimo bandymų procedūros

    Image

    7.2.2.   Darbo nustatymas

    Darbas per bandymų ciklą nustatomas sinchroniškai dauginant sūkių dažnio ir stabdymo momento vertes, taip apskaičiuojant akimirkines variklio stabdymo galios vertes. Variklio stabdymo galios vertės integruojamos per visą bandymų ciklą, siekiant nustatyti bendrą darbą.

    7.3.   Patikra ir kalibravimas

    7.3.1.   Prieš bandymą atliekamos procedūros

    7.3.1.1.   Parengiamasis kondicionavimas

    Siekiant užtikrinti sąlygų pastovumą, prieš pradedant bandymo seką, atliekamas ėminių ėmimo sistemos ir variklio parengiamasis kondicionavimas, kaip nurodyta šiame punkte.

    Variklio parengiamojo kondicionavimo tikslas – užtikrinti išmetamųjų teršalų ir išmetamųjų teršalų kontrolės priemonių reprezentatyvumą per darbo ciklą ir sumažinti subjektyvumą, kad po jo vykdomas teršalų išmetimo bandymas atitiktų sąlygų stabilumo reikalavimus.

    Išmetamųjų teršalų kiekį galima matuoti per parengiamojo kondicionavimo ciklus, jeigu parengiamojo kondicionavimo ciklų atliekama tiek, kiek buvo iš anksto nustatyta, ir jeigu matavimo sistema buvo įjungta laikantis 7.3.1.4 punkto reikalavimų. Parengiamojo kondicionavimo mastą nustato variklio gamintojas prieš pradedant parengiamąjį kondicionavimą. Parengiamasis kondicionavimas vyksta toliau nurodyta tvarka; pažymėtina, kad konkretūs parengiamojo kondicionavimo ciklai yra tokie patys, kokie taikomi teršalų išmetimo bandymui.

    7.3.1.1.1.   Parengiamasis kondicionavimas prieš šalto variklio paleidimo NRTC

    Variklio parengiamasis kondicionavimas vykdomas atliekant bent vieną įšilusio variklio paleidimo NRTC. Iš karto po kiekvieno parengiamojo kondicionavimo ciklo variklis išjungiamas, ir kol jis yra išjungtas turi praeiti įšilusio variklio stabilizavimo etapas. Iš karto po paskutinio parengiamojo kondicionavimo ciklo variklis išjungiamas ir pradedamas 7.3.1.2 punkte aprašytas variklio aušinimas.

    7.3.1.1.2.   Parengiamasis kondicionavimas prieš įšilusio variklio paleidimo NRTC arba LSI-NRTC

    Šiame punkte aprašomas parengiamasis kondicionavimas, taikomas, kai ėminius ketinama imti per įšilusio variklio paleidimo NRTC, neatliekant šalto variklio paleidimo NRTC (šalto variklio paleidimo NRTC), arba prieš LSI-NRTC. Variklio parengiamasis kondicionavimas atliekamas atitinkamai atliekant bent vieną įšilusio variklio paleidimo NRTC arba LSI-NRTC. Iš karto po kiekvieno parengiamojo kondicionavimo ciklo variklis išjungiamas ir, kai tik galima, pradedamas kitas ciklas. Kitą parengiamojo kondicionavimo ciklą rekomenduojama pradėti per 60 sekundžių nuo paskutiniojo parengiamojo kondicionavimo ciklo pabaigos. Jei reikia, prieš variklį paleidžiant teršalų išmetimo bandymui atlikti, po paskutinio parengiamojo kondicionavimo ciklo išlaukiamas atitinkamas įšilusio variklio (įšilusio variklio paleidimo NRTC) arba aušinimo (LSI-NRTC) laikotarpis. Jeigu įšilusio variklio arba variklio aušinimo laikotarpis nenaudojamas, teršalų išmetimo bandymą rekomenduojama pradėti per 60 sekundžių nuo paskutinio parengiamojo kondicionavimo ciklo pabaigos.

    7.3.1.1.3.   Parengiamasis kondicionavimas prieš diskrečiojo režimo NRSC

    Varikliai, išskyrus NRS ir NRSh kategorijų variklius, įšildomi ir dirba, kol variklio temperatūros (aušinimo vandens ir tepamosios alyvos) stabilizuojasi esant 50 proc. sūkių dažnio ir 50 proc. sukimo momento (jei tai kuris nors diskrečiojo režimo NRSC bandymų ciklas, išskyrus D2, E2 arba G tipų ciklus) arba esant vardiniam variklio sūkių dažniui ir 50 proc. sukimo momento (jei tai D2, E2 arba G diskrečiojo režimo NRSC bandymų ciklas). Jei variklio bandymo sūkių dažniui apskaičiuoti naudojama MTS vertė, 50 proc. sūkių dažnio apskaičiuojama pagal 5.2.5.1 punktą, visais kitais atvejais – pagal 7.7.1.3 punktą. 50 proc. sukimo momento yra 50 proc. didžiausio galimo sukimo momento esant tokiam sūkių dažniui. Teršalų išmetimo bandymas pradedamas nesustabdžius variklio.

    NRS ir NRSh kategorijų varikliai įšildomi pagal gamintojo rekomendacijas ir gerąją inžinerinę praktiką. Prieš pradedant imti išmetamųjų teršalų ėminius, variklis veikia atitinkamo bandymų ciklo 1 režimu, kol variklio temperatūra stabilizuojasi. Teršalų išmetimo bandymas pradedamas nesustabdžius variklio.

    7.3.1.1.4.   Parengiamasis kondicionavimas prieš RMC

    Variklio gamintojas pasirenka a arba b papunktyje aprašytą parengiamojo kondicionavimo eilės tvarką. Variklio parengiamasis kondicionavimas atliekamas pasirinkta eilės tvarka.

    a)

    Variklio parengiamasis kondicionavimas atliekamas atliekant bent antrąją RMC dalį, remiantis bandymo režimų skaičiumi. Tarp ciklų variklis neišjungiamas. Iš karto po kiekvieno parengiamojo kondicionavimo ciklo kitas ciklas (įskaitant teršalų išmetimo bandymą) pradedamas kuo greičiau. Jei tai įmanoma, kitą ciklą rekomenduojama pradėti per 60 sekundžių nuo paskutinio parengiamojo kondicionavimo ciklo pabaigos.

    b)

    Variklis įšildomas ir dirba, kol variklio temperatūros (aušinimo vandens ir tepamosios alyvos) stabilizuojasi esant 50 proc. sūkių dažnio ir 50 proc. sukimo momento (jei tai kuris nors RMC bandymų ciklas, išskyrus D2, E2 arba G tipo ciklus) arba esant vardiniam variklio sūkių dažniui ir 50 proc. sukimo momento (jei tai D2, E2 arba G RMC bandymų ciklas). Jei variklio bandymo sūkių dažniui apskaičiuoti naudojamas MTS, 50 proc. sūkių dažnio apskaičiuojama pagal 5.2.5.1 punktą, visais kitais atvejais – pagal 7.7.1.3 punktą. 50 proc. sukimo momento yra 50 proc. didžiausio galimo sukimo momento esant tokiam sūkių dažniui.

    7.3.1.1.5.   Variklio aušinimas (NRTC)

    Galima natūralaus arba priverstinio aušinimo procedūra. Jei aušinimas priverstinis, sistemos sukonfigūruojamos remiantis gerąja inžinerine praktika, kad aušinimo oras būtų tiekiamas visam varikliui aušinti, vėsi alyva būtų tiekiama variklio tepimo sistemai aušinti ir iš visos variklio aušinimo sistemos aušalo bei papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos būtų pašalintas karštis. Taikant priverstinį papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos aušinimą, aušinimo oras netiekiamas tol, kol papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema neatvėsta iki žemesnės nei katalizinio suaktyvinimo temperatūros. Neleidžiama taikyti jokios aušinimo procedūros, dėl kurios teršalų išmetimas taptų nereprezentatyvus.

    7.3.1.2.   Užteršimo HC patikra

    Jeigu yra prielaidų, kad išmetamųjų dujų matavimo sistema yra iš esmės užteršta HC, užteršimą HC galima tikrinti nulinės vertės nustatymo dujomis, tada atlikti pataisą dėl delsos. Jeigu reikia patikrinti matavimo sistemos taršą ir HC fono sistemą, tai daroma ne anksčiau kaip prieš 8 val. iki kiekvieno bandymų ciklo pradžios. Vertės užregistruojamos, o vėliau pataisomos. Prieš šią patikrą reikia atlikti nuotėkio patikrą ir sukalibruoti FID analizatorių.

    7.3.1.3.   Ėminiams imti skirtos matavimo įrangos parengimas

    Prieš pradedant imti išmetamųjų teršalų ėminius, atliekami šie veiksmai:

    a)

    ne anksčiau kaip prieš 8 val. iki išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo pagal 8.1.8.7 punktą atliekama nuotėkio patikra;

    b)

    jei ėminiai imami periodiškai, prijungiamos švarios laikyklos, pvz., ištuštinti maišai arba filtrai, kurių tuščioji masė yra žinoma;

    c)

    visi matavimo prietaisai įjungiami pagal gamintojo instrukcijas ir laikantis gerosios inžinerinės praktikos;

    d)

    įjungiamos skiedimo sistemos, ėminių siurbliai, aušinimo ventiliatoriai ir duomenų rinkimo sistema;

    e)

    nustatomi norimo lygio ėminių srautai, prireikus panaudojamas apylankinis srautas;

    f)

    ėminių ėmimo sistemos šilumokaičiai pašildomi arba ataušinami neviršijant bandymui nustatyto darbinės temperatūros intervalo;

    g)

    šildomų arba aušinamų įtaisų, pvz., ėminių ėmimo linijų, filtrų, aušintuvų ir siurblių, temperatūrą leidžiama stabilizuoti darbinės temperatūros lygyje;

    h)

    išmetamųjų dujų skiedimo sistemos srautas įjungiamas ne vėliau kaip likus 10 min. iki bandymo sekos;

    i)

    toliau 7.3.1.4 punkte nustatyta tvarka sukalibruojami dujų analizatoriai ir nustatomos nulinės nenutrūkstamo veikimo analizatorių vertės;

    j)

    prieš bet kokį bandymo tarpsnį nustatomos arba pakartotinai nustatomos nulinės visų elektroninių integravimo prietaisų vertės.

    7.3.1.4.   Dujų analizatorių kalibravimas

    Pasirenkami tinkami dujų analizatorių intervalai. Leidžiama naudoti automatinio arba rankinio intervalo keitimo išmetamųjų teršalų analizatorius. Per bandymą, kurį atliekant taikomi pereinamųjų režimų (NRTC arba LSI-NRTC) bandymų ciklai arba RMC, taip pat imant išmetamųjų dujinių teršalų ėminius kiekvieno diskrečiojo režimo NRSC bandymo režimo pabaigoje, negalima keisti išmetamųjų teršalų analizatoriaus intervalo. Bandymų ciklo metu taip pat negalima keisti analizatoriaus analoginio veikimo stiprintuvo (-ų) stiprinimo koeficiento.

    Naudojant 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančias tarptautiniu mastu pripažintas pėdsakines dujas visuose nenutrūkstamo veikimo analizatoriuose nustatoma nulinė vertė ir matavimo intervalas. FID analizatorių matavimo intervalas nustatomas vieną anglies atomą turinčios medžiagos pagrindu (C1).

    7.3.1.5.   KD filtro parengiamasis kondicionavimas ir tuščio filtro svėrimas

    KD filtro parengiamojo kondicionavimo ir tuščio filtro svėrimo procedūros atliekamos pagal 8.2.3 punktą.

    7.3.2.   Po bandymo atliekamos procedūros

    Baigus imti išmetamųjų teršalų ėminius, atliekami toliau nuodyti veiksmai.

    7.3.2.1.   Proporcinio ėminių ėmimo patikra

    Patikrinama, ar kiekvienas proporcinis periodinis ėminys, pvz., maiše surinktas arba KD ėminys, buvo paimtas pagal 8.2.1 punktą. Taikant vieno filtro metodą ir diskretųjį pastovios būsenos bandymų ciklą, apskaičiuojamas faktinis svertinis KD koeficientas. Visi 8.2.1 punkto reikalavimų neatitinkantys ėminiai skelbiami negaliojančiais.

    7.3.2.2.   KD kondicionavimas ir svėrimas po bandymo

    Panaudoti KD ėminių filtrai sudedami į uždengtas ar sandarias talpyklas arba filtrų laikikliai uždaromi, kad ėminių filtrai būtų apsaugoti nuo aplinkos taršos. Taip apsaugoti užpildyti filtrai grąžinami į KD filtrų kondicionavimo kamerą ar patalpą. Tada KD ėminių filtrai kondicionuojami ir sveriami pagal 8.2.4 punktą (KD filtrų kondicionavimo po bandymų ir bendrojo svorio nustatymo procedūros).

    7.3.2.3.   Periodiškai imamų dujų ėminių analizė

    Kai tik galima, atliekami šie veiksmai:

    a)

    jei galima, ne vėliau kaip per 30 minučių nuo bandymų ciklo pabaigos arba per stabilizavimo etapą visuose periodinio veikimo dujų analizatoriuose nustatomos nulinės vertės ir nustatomas matavimo intervalas, siekiant patikrinti, ar dujų analizatorių naudojimo sąlygos vis dar stabilios;

    b)

    visi periodiškai paimti įprastiniai dujų ėminiai išanalizuojami ne vėliau kaip per 30 minučių nuo įšilusio variklio paleidimo NRTC pabaigos arba per stabilizavimo etapą;

    c)

    foniniai ėminiai išanalizuojami ne vėliau kaip per 60 minučių nuo įšilusio variklio paleidimo NRTC pabaigos.

    7.3.2.4.   Rodmenų slinkio patikra

    Apskaičiavus išmetamųjų dujų kiekį, patikrinamas rodmenų slinkis:

    a)

    kai nulinės vertės nustatymo dujos į analizatorių ima tekėti stabiliai, užregistruojama vidutinė periodinio ir nenutrūkstamo veikimo dujų analizatorių vertė. Į stabilizavimo laiką galima įtraukti bet kurio dujų ėminio prapūtimo iš analizatoriaus laiką ir visą papildomą analizatoriaus atsako registravimo laiką;

    b)

    kai patikros dujos į analizatorių ima tekėti stabiliai, užregistruojama vidutinė analizatoriaus vertė. Į stabilizavimo laiką galima įtraukti bet kurio dujų ėminio prapūtimo iš analizatoriaus laiką ir visą papildomą analizatoriaus atsako registravimo laiką;

    c)

    šie duomenys naudojami tada, kai rezultatus reikia patvirtinti ar pataisyti, atsižvelgiant į rodmenų slinkį, kaip aprašyta 8.2.2 punkte.

    7.4.   Bandymų ciklai

    ES tipo patvirtinimo bandymas atliekamas taikant atitinkamą NRSC ir, jei taikytina, NRTC arba LSI-NRTC, nurodytą Reglamento (ES) 2016/1628 23 straipsnyje ir IV priede. NRSC, NRTC ir LSI-NRTC techninės specifikacijos ir charakteristikos išdėstytos XVII priede, o apkrovos bei sūkių dažnio nustatymo šiems bandymų ciklams metodas išdėstytas 5.2 punkte.

    7.4.1.   Pastovios būsenos bandymų ciklai

    Ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklai (NRSC) nurodyti XVII priedo 1 ir 2 priedėliuose pateiktame diskrečiųjų režimų NRSC (veikimo taškų) sąraše; kiekvienam veikimo taškui priskirta po vieną sūkių dažnio ir sukimo momento vertę. NRSC matuojamas, kai variklis yra įšilęs ir veikia pagal gamintojo specifikacijas. Gamintojo sprendimu, NRSC galima taikyti kaip diskrečiojo režimo NRSC arba RMC, kaip paaiškinta 7.4.1.1 ir 7.4.1.2 punktuose. Teršalų išmetimo bandymą atlikti ir pagal 7.4.1.1, ir pagal 7.4.1.2 punktą nereikalaujama.

    7.4.1.1.   Diskrečiojo režimo NRSC

    Diskrečiojo režimo NRSC – įšilusio variklio darbo ciklai, per kuriuos išmetamųjų teršalų kiekis pradedamas skaičiuoti tada, kai variklis paleidžiamas, įšildomas ir veikia taip, kaip nustatyta 7.8.1.2. punkte. Kiekvieną ciklą sudaro po keletą sūkių dažnio ir apkrovos režimų (kiekvienam režimui taikomas atitinkamas svertinis koeficientas), atitinkančių nurodytos kategorijos variklio tipinių veikimo sąlygų intervalą.

    7.4.1.2.   Nuolydinio režimo NRSC

    RMC – įšilusio variklio darbo ciklai, per kuriuos išmetamųjų teršalų kiekis pradedamas skaičiuoti tada, kai variklis paleidžiamas, įšildomas ir veikia taip, kaip nustatyta 7.8.2.1. punkte. Per RMC variklis nuolat kontroliuojamas naudojant bandymo stendo valdymo bloką. Per RMC išmetamųjų dujų ir kietųjų dalelių kiekis matuojamas ir jų ėminiai imami nenutrūkstamai taip, kaip per pereinamųjų režimų (NRTC arba LSI-NRTC) bandymų ciklus.

    RMC – metodas, kuriuo tariamai pereinamuoju būdu atliekamas pastovios būsenos bandymas. Kiekvieną RMC sudaro keletas pastovios būsenos režimų, o nuo vieno prie kito režimo pereinama tiesiniu būdu. Santykinis visas kiekvieno režimo laikas ir prieš tai ėjusio pereinamojo režimo laikas atitinka diskrečiojo režimo NRSC svertinę svarbą. Variklio sūkių dažnio ir apkrovos pokyčiai vieną režimą keičiant kitu kontroliuojami tiesiškai 20 ± 1 s intervalu. Režimo pakeitimo laikas įeina į naujojo režimo trukmę (įskaitant pirmąjį režimą). Kai kuriais atvejais režimai taikomi ne tokia pačia eilės tvarka kaip diskrečiojo režimo NRSC arba yra suskaidomi, kad nebūtų kraštutinių temperatūros pokyčių.

    7.4.2.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai

    Kiekvienas ne keliais judančių mechanizmų NRE kategorijos variklių pereinamųjų režimų ciklas (NRTC) ir ne keliais judančių mechanizmų NRS kategorijos didelių kibirkštinio uždegimo variklių pereinamųjų režimų ciklas (LSI-NRTC) XVII priedo 3 priedėlyje apibrėžtas kaip normalizuotų sūkių dažnio ir sukimo momento verčių sekundinė seka. Norint atlikti bandymą su variklio bandymo sąranka, normalizuotos vertės perskaičiuojamos į jas atitinkančias konkretaus bandomo variklio atskaitos vertes, remiantis variklio charakteristikų grafiko kreivėje nurodytomis konkrečiomis sūkių dažnio ir sukimo momento vertėmis. Perskaičiavimas vadinamas denormalizacija, o taip gautas bandymų ciklas yra etaloninis bandomo variklio NRTC arba LSI-NRTC bandymų ciklas (žr. 7.7.2 punktą).

    7.4.2.1.   NRTC bandymo seka

    Normalizuotas NRTC dinamometrinis grafikas pavaizduotas 6.3 paveiksle.

    6.3 pav.

    Normalizuotas NRTC dinamometrinis grafikas

    Image

    Po parengiamojo kondicionavimo etapo NRTC atliekamas du kartus (žr. 7.3.1.1.1 punktą) taikant šią procedūrą:

    a)

    paleidžiant šaltą variklį, kai natūraliai aušinamas variklis ir papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos atvėsta iki kambario temperatūros, arba paleidžiant šaltą variklį, kai priverstinai aušinamas variklis, aušalas ir alyva, papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos ir visi variklio kontrolės įtaisai stabilizuojasi ir pasiekia 293–303 K (20–30 °C) temperatūrą. Paleidus šaltą variklį, išmetamųjų teršalų kiekis pradedamas matuoti nuo šalto variklio paleidimo momento;

    b)

    variklio įšildymo etapas prasideda iš karto, kai pasibaigia šalto variklio paleidimo etapas. Variklis išjungiamas ir prieš paleidžiant jį įšildytą kondicionuojamas ir stabilizuojamas 20 ± 1 min.;

    c)

    įšilusio variklio paleidimas pradedamas nuo variklio užvedimo iškart po stabilizavimo etapo. Dujų analizatoriai įjungiami ne vėliau kaip likus 10 s iki stabilizavimo etapo pabaigos, kad būtų išvengta didžiausiųjų signalo verčių pasikeitimo. Išmetamųjų teršalų matavimo pradžia sutampa su įšilusio variklio paleidimo NRTC pradžia, įskaitant variklio užvedimą.

    Su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų savitoji masė (g/kWh) nustatoma šioje dalyje nurodyta tvarka taikant ir šalto, ir įšilusio variklio paleidimo NRTC. Svertiniai sudėtiniai išmetamųjų teršalų kiekiai apskaičiuojami šalto variklio paleidimo rezultatams taikant 10 proc., o įšilusio variklio paleidimo rezultatams – 90 proc. svertinį koeficientą, kaip nurodyta VII priede.

    7.4.2.2.   LSI-NRTC bandymo seka

    Po parengiamojo kondicionavimo LSI-NRTC atliekamas vieną kartą, atliekant įšilusio variklio paleidimo bandymą (žr. 7.3.1.1.2 punktą) taikant šią procedūrą:

    a)

    variklis užvedamas ir pirmas 180 s veikia darbo ciklu, tada 30 s – tuščiąja eiga be apkrovos. Per šiuos įšilimo etapus išmetamųjų teršalų kiekis nematuojamas;

    b)

    pasibaigus 30 s veikimo tuščiąja eiga, išmetamieji teršalai pradedami matuoti, o variklis veikia visą darbo ciklą nuo pradžių (nuo 0 s).

    Su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų savitoji masė (g/kWh) nustatoma VII priede nurodyta tvarka.

    Jeigu prieš bandymą variklis jau dirbo, remiantis gerąja inžinerine praktika, varikliui leidžiama pakankamai atvėsti, kad išmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis tiksliai atspindėtų teršalų kiekį, kurį išmeta variklis, kai yra užvedamas kambario temperatūros. Pavyzdžiui, jeigu variklis, paleistas kambario temperatūros, per tris minutes įšyla pakankamai, kad pradėtų veikti uždarosios sistemos režimu ir būtų pasiektas visapusiškas katalizinis poveikis, prieš pradedant kitą bandymą reikalingas minimalus variklio aušinimo laikotarpis.

    Gavus techninės tarnybos išankstinį pritarimą, į variklio įšildymo procedūrą galima įtraukti iki 15 min. veikimo darbo režimu.

    7.5.   Bendroji bandymo seka

    Norint išmatuoti variklio išmetamų teršalų kiekį, atliekami šie veiksmai:

    a)

    bandomo variklio bandymo sūkių dažnis ir apkrova nustatomi išmatuojant didžiausią sukimo momentą (jei tai pastovaus greičio varikliai) arba didžiausio sukimo momento kreivę (jei tai kintamo greičio varikliai), kaip variklio sūkių dažnio funkciją;

    b)

    normalizuotas bandymų ciklų vertes reikia denormalizuoti taikant sukimo momento vertę (jei tai pastovaus greičio varikliai) arba sūkių dažnio ir sukimo momento vertes (jei tai kintamo greičio varikliai), nurodytas 7.5 punkto a papunktyje;

    c)

    variklis, įranga ir matavimo prietaisai iš anksto parengiami tolesniam teršalų išmetimo bandymui ar bandymų sekai (taikant šalto arba įšilusio variklio paleidimo ciklą);

    d)

    prieš bandymą atliekamos procedūros, siekiant patikrinti, ar tam tikra įranga ir analizatoriai veikia tinkamai. Visi analizatoriai turi būti sukalibruoti. Visi prieš bandymą gauti duomenys užregistruojami;

    e)

    bandymų ciklo pradžioje variklis paleidžiamas (NRTC) arba toliau veikia (pastovios būsenos ciklai ir LSI-NRTC), tuo pat metu įjungiamos ėminių ėmimo sistemos;

    f)

    imant ėminius (per NRTC, LSI-NRTC ir RMC viso bandymų ciklo metu), matuojami arba registruojami išmetamieji teršalai ir kiti reikiami parametrai;

    g)

    po bandymo atliekamos procedūros, siekiant patikrinti, ar tam tikra įranga ir analizatoriai veikia tinkamai;

    h)

    atliekamas KD filtro (-ų) parengiamasis kondicionavimas, KD filtras (-ai) sveriamas (-i) (tuščio filtro svėrimas), pripildomas (-i), pakartotinai kondicionuojamas (-i), vėl sveriamas (-i) (pripildyto filtro svėrimas), tada ėminiai vertinami, atliekant prieš bandymą (7.3.1.5 punktas) ir po bandymo (7.3.2.2 punktas) taikomas procedūras;

    i)

    įvertinami teršalų išmetimo bandymo rezultatai.

    6.4 paveiksle apžvelgiamos NKJM bandymų ciklams, matuojant variklio išmetamųjų teršalų kiekį, atlikti reikalingos procedūros.

    6.4 pav.

    Bandymų seka

    Image

    7.5.1.   Variklio paleidimas ir pakartotinis paleidimas

    7.5.1.1.   Variklio paleidimas

    Variklis paleidžiamas:

    a)

    kaip rekomenduojama galutinių naudotojų instrukcijose, naudojant serijinės gamybos starterį arba pneumatinio paleidimo sistemą ir tinkamai įkrautą akumuliatorių, tinkamą energijos šaltinį arba tinkamai suslėgto oro šaltinį;

    b)

    naudojant dinamometrą varikliui užvesti ir jį taip paleisti. Paprastai variklis užvedamas taip, kad variklio sūkių dažnis ± 25 proc. tikslumu atitiktų jam įprastomis veikimo sąlygomis būdingą užvedimo sūkių dažnį, arba paleidžiamas tiesiškai didinant dinamometro greitį nuo nulinio sūkių dažnio iki sūkių dažnio, 100 min-1 mažesnio už sūkių dažnį tuščiąja eiga, bet tik iki variklio paleidimo momento.

    Užvedimas sustabdomas per 1 s nuo variklio paleidimo. Jei variklis nepasileidžia per 15 s nuo užvedimo pradžios, užvedimas sustabdomas ir nustatoma paleidimo trikties priežastis, nebent galutinių naudotojų instrukcijose ar techninės priežiūros ir remonto vadove nurodyta ilgesnė nei įprasta užvedimo trukmė.

    7.5.1.2.   Variklio gesimas

    a)

    Jei variklis užgęsta kuriuo nors šalto variklio paleidimo NRTC momentu, bandymo rezultatai skelbiami negaliojančiais;

    a)

    jei variklis užgęsta kuriuo nors įšilusio variklio paleidimo NRTC momentu, bandymo rezultatai skelbiami negaliojančiais; Varikliui leidžiama stabilizuotis, kaip nurodyta 7.4.2.1 punkto b papunktyje, tada pakartojamas įšilusio variklio paleidimo bandymas. Šiuo atveju šalto variklio paleidimo bandymo kartoti nereikia;

    c)

    jei variklis užgęsta kuriuo nors LSI-NRTC momentu, bandymo rezultatai skelbiami negaliojančiais;

    d)

    jei variklis užgęsta kuriuo nors NRSC (diskrečiojo arba nuolydinio režimo ciklo) momentu, bandymo rezultatai skelbiami negaliojančiais ir bandymas kartojamas nuo variklio sušildymo procedūros pradžios. Kai taikomas kelių filtrų KD matavimo metodas (po vieną ėminių ėmimo filtrą kiekvienam veikimo režimui), bandymas tęsiamas stabilizuojant variklį ankstesniu režimu, kad būtų galima atlikti temperatūrinį variklio kondicionavimą, tada pradedamas matavimas tuo režimu, kurį taikant variklis užgeso.

    7.5.1.3.   Variklio veikimas

    Operatorius – asmuo (kai valdymas rankinis) arba reguliatorius (kai valdymas automatinis), mechaniniu arba elektroniniu būdu perduodantis įvedamos jėgos, kuria valdoma variklio galia, signalą. Įvedama jėga gali būti perduodama akceleratoriaus pedalu ar signalu, droselinės sklendės svirtimi ar signalu, degalų valdymo svirtimi ar signalu, greičio reguliavimo svirtimi ar signalu, reguliatoriaus nuostačiu ar jo signalu;

    7.6.   Variklio charakteristikų grafiko sudarymas

    Prieš pradedant sudaryti variklio charakteristikų grafiką, variklis įšildomas ir, baigiantis įšildymo etapui, mažiausiai 10 min. veikia didžiausiąja galia arba taip, kaip rekomenduoja gamintojas ir yra numatyta remiantis gerąja inžinerine praktika, kad variklio aušalo ir tepamosios alyvos temperatūra stabilizuotųsi. Kai variklio veikimas stabilizuojasi, sudaromas variklio charakteristikų grafikas.

    Jeigu gamintojas ketina taikyti sukimo momento signalo perdavimo per elektroninį valdymo įtaisą metodą (kai varikliai yra taip sumontuoti), sudarant variklio charakteristikų grafiką pagal eksploatavimo stebėsenos bandymus, atliekamus pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/655, papildomai atliekama 3 priedėlyje nustatyta patikra.

    Variklio charakteristikų grafikas sudaromas, kai degalų valdymo svirtis arba reguliatorius yra visiškai atidarytas, taikant diskrečiąsias sūkių dažnio vertes didėjančia tvarka, išskyrus pastovaus greičio variklius. Mažiausias ir didžiausias į charakteristikų grafiką įtraukiamas sūkių dažnis apibrėžiamas taip:

    mažiausias charakteristikų grafiko sūkių dažnis

    =

    įšilusio variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga;

    didžiausias charakteristikų grafiko sūkių dažnis

    =

    nhi × 1,02 arba sūkių dažnis, kuriuo didžiausias sukimo momentas sumažėja iki nulio (nelygu, kuri iš verčių yra mažesnė).

    čia:

    n hi didelis sūkių dažnis, kaip nurodyta 2 straipsnio 12 dalyje.

    Jeigu didžiausio sūkių dažnio vertė yra nepatikima arba netipiška (pvz., jei tai nereguliuojami varikliai), remiantis gerąja inžinerine praktika, charakteristikų grafikas sudaromas iki didžiausio patikimo sūkių dažnio arba didžiausio tipiško sūkių dažnio.

    7.6.1.   Variklio charakteristikų grafiko sudarymas kintamo greičio NRSC

    Kai variklio charakteristikų grafikas sudaromas kintamo greičio NRSC (tik tų variklių, kuriems nereikia taikyti NRTC arba LSI-NRTC ciklo), remiantis gerąja inžinerine praktika, pasirenkamas pakankamas skaičius vienodu atstumu išdėstytų nuostačių. Kiekviename nuostatyje sūkių dažnis stabilizuojamas, o sukimo momentui leidžiama stabilizuotis bent 15 s. Užregistruojamas kiekvieno nuostačio vidutinis sūkių dažnis ir sukimo momentas. Vidutinį sūkių dažnį ir sukimo momentą rekomenduojama apskaičiuoti pagal užregistruotus paskutiniųjų 4–6 s duomenis. Jei reikia, NRSC bandymo sūkių dažnio ir sukimo momento vertes galima nustatyti tiesinio interpoliavimo būdu. Kai varikliams reikia papildomai taikyti NRTC arba LSI-NRTC ciklus, pastovios būsenos bandymo sūkių dažnio ir sukimo momento vertės nustatomos pagal NRTC variklio charakteristikų grafiko kreivę.

    Gamintojo sprendimu, variklio charakteristikų grafikas taip pat gali būti sudaromas 7.6.2 punkte nustatyta tvarka.

    7.6.2.   Variklio charakteristikų grafiko sudarymas NRTC ir LSI-NRTC ciklams

    Variklio charakteristikų grafikas sudaromas taikant šią procedūrą:

    a)

    variklis veikia tuščiąja eiga be apkrovos;

    i)

    jeigu variklyje yra mažo sūkių dažnio reguliatorius, nustatoma mažiausia valdymo komanda, variklio pirminio išėjimo veleno nuliniam sukimo momentui nustatyti naudojamas dinamometras ar kitas apkrovos prietaisas, o sūkių dažnis reguliuojamas varikliu. Tada išmatuojamas šis įšilusio variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga;

    ii)

    jeigu variklyje nėra mažo sūkių dažnio reguliatoriaus, variklio pirminio išėjimo veleno nuliniam sukimo momentui nustatyti naudojamas dinamometras, o sūkių dažniui reguliuoti pagal gamintojo nurodytą mažiausią variklio sūkių dažnį, taikant mažiausią apkrovą, naudojama valdymo komanda (dar vadinama gamintojo deklaruotu įšilusio variklio sūkių dažniu tuščiąja eiga);

    iii)

    gamintojo deklaruotą sukimo momentą tuščiąja eiga galima taikyti visiems kintamo greičio varikliams (su mažo sūkių dažnio reguliatoriumi arba be jo), jeigu nuliui nelygus sukimo momentas tuščiąja eiga atitinka veikimo sąlygas;

    b)

    nustatoma didžiausia valdymo komanda, o variklio sūkių dažnis reguliuojamas taip, kad atitiktų intervalą nuo įšilusio variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga iki 95 proc. įšilusio variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga vertės. Variklių, kurių darbo ciklai yra etaloniniai ir kurių mažiausias sūkių dažnis yra didesnis už įšilusio variklio sūkių dažnį tuščiąja eiga, charakteristikų grafiką galima pradėti nuo intervalo tarp mažiausio etaloninio sūkių dažnio ir 95 proc. mažiausio etaloninio sūkių dažnio vertės;

    c)

    variklio sūkių dažnis didinamas vidutiniškai 8 ± 1 min-1/s arba variklio charakteristikų grafikas sudaromas variklio sūkių dažnį didinant pastoviu tempu taip, kad per 4–6 min. būtų pereita nuo mažiausio prie didžiausio charakteristikų grafikui sudaryti naudojamo sūkių dažnio. Charakteristikų grafikas pradedamas sudaryti nuo įšilusio variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga iki 95 proc. įšilusio variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga vertės, o baigiamas viršijant didžiausiąją galią pasiektu didžiausiu sūkių dažniu, kuriam esant gaunama mažiau nei 70 proc. didžiausiosios galios. Jeigu didžiausio sūkių dažnio vertė yra nepatikima arba netipiška (pvz., jei tai nereguliuojami varikliai), remiantis gerąja inžinerine praktika, charakteristikų grafikas sudaromas iki didžiausio patikimo sūkių dažnio arba didžiausio tipiško sūkių dažnio. Variklio sūkių dažnio ir sukimo momento vertės registruojamos bent 1 Hz dažniu;

    d)

    jei gamintojas mano, kad pirmiau nurodyti charakteristikų grafiko sudarymo metodai yra nepatikimi ar nebūdingi kuriam nors bandomam varikliui, galima taikyti alternatyvius charakteristikų grafiko sudarymo metodus. Pasirinkti alternatyvūs metodai turi atitikti nurodytų charakteristikų grafiko sudarymo procedūrų tikslą – nustatyti didžiausią galimą sukimo momentą visuose per bandymų ciklus pasiektuose variklio sūkių dažnio taškuose. Nukrypimus nuo šiame punkte aprašytų charakteristikų grafiko sudarymo metodų dėl metodų nepatikimumo arba nebūdingumo, taip pat jų taikymo pagrįstumą tvirtina patvirtinimo institucija. Tačiau variklio su reguliatoriumi arba turbokompresoriumi sukimo momento kreivės jokiais būdais negalima brėžti pagal variklio sūkių dažnio vertes mažėjančia tvarka;

    e)

    variklio charakteristikų grafiko nereikia sudaryti prieš kiekvieną bandymų ciklą. Variklio charakteristikų grafikas sudaromas iš naujo, jeigu:

    i)

    remiantis gerąja inžinerine praktika, nuo paskutinio charakteristikų grafiko sudarymo praėjo nepagrįstai daug laiko arba

    ii)

    variklis buvo fiziškai pakeistas arba iš naujo sukalibruotas, o tai gali turėti įtakos variklio veiksmingumui, arba

    iii)

    atmosferos slėgis prie variklio įsiurbiamo oro angos daugiau kaip ± 5 kPa skiriasi nuo vertės, užregistruotos sudarant paskutinį variklio charakteristikų grafiką.

    7.6.3.   Variklio charakteristikų grafiko sudarymas pastovaus greičio NRSC

    Variklis gali būti valdomas serijinės gamybos pastovaus sūkių dažnio reguliatoriumi arba pastovaus sūkių dažnio reguliatorių gali imituoti valdymo komandos kontrolės sistema. Reguliatoriaus veikimas turi būti atitinkamai izochroniškas arba prireikus pagrįstas sūkių dažnio mažėjimu.

    7.6.3.1.   Variklių, kuriuos ketinama bandyti per D2 arba E2 ciklą, vardinės galios patikrinimas

    Atliekamas šis patikrinimas:

    a)

    variklis dirba vardinio sūkių dažnio ir vardinės galios režimu (sūkių dažnis reguliuojamas reguliatoriumi arba imituojant reguliatoriaus darbą ir naudojant valdymo komandą) tol, kol ima dirbti stabiliai;

    b)

    sukimo momentas didinamas, kol variklis nebegali palaikyti reguliuojamo sūkių dažnio. Užregistruojama galia šiame taške. Prieš šį patikrinimą gamintojas ir patikrinimą atliekanti techninė tarnyba, atsižvelgdami į reguliatoriaus charakteristikas, susitaria, kokiu būdu saugiai nustatyti, kada šis taškas pasiekiamas. Galia, užregistruota b punkte nurodytame taške, negali viršyti Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 25 dalyje nurodytos vardinės galios daugiau kaip 12,5 proc. Jei ši vertė viršijama, gamintojas patikslina deklaruotą vardinę galią.

    Jeigu tam tikro bandomo variklio taip patikrinti neįmanoma, nes kyla pavojus sugadinti jį arba dinamometrą, gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai pagrįstų duomenų, kad didžiausioji galia neviršija vardinės galios daugiau kaip12,5 proc.

    7.6.3.2.   Charakteristikų grafiko sudarymas pastovaus greičio NRSC:

    a)

    variklis bent 15 sekundžių veikia reguliuojamo sūkių dažnio režimu be apkrovos (dideliu sūkių dažniu, ne tuščiąja eiga), sūkių dažnį reguliuojant reguliatoriumi arba imituojant reguliatoriaus darbą naudojama valdymo komanda, nebent su konkrečiu varikliu šios užduoties atlikti neįmanoma;

    b)

    sukimo momentui pastoviu tempu didinti naudojamas dinamometras. Charakteristikų grafikas sudaromas taip, kad ne vėliau kaip per 2 minutes nuo reguliuojamo sūkių dažnio be apkrovos būtų pereita prie sukimo momento, atitinkančio vardinę D2 arba E2 ciklu bandomų variklių galią arba didžiausią sukimo momentą, jei atliekami kiti pastovaus sūkių dažnio bandymų ciklai. Sudarant variklio charakteristikų grafiką, faktinės sūkių dažnio ir sukimo momento vertės registruojamos bent 1 Hz dažniu;

    c)

    pastovaus greičio variklis su reguliatoriumi, kurį galima perjungti į alternatyvaus sūkių dažnio režimą, bandomas kiekvienu taikytinu pastoviu sūkių dažnio režimu.

    Pastovaus greičio varikliams, remiantis gerąja inžinerine praktika ir suderinus su patvirtinimo institucija, taikomi kiti sukimo momento ir galios verčių, esant nustatytam darbiniam sūkių dažniui (-iams), registravimo metodai.

    Variklių, bandomų kitais ciklais, ne D2 arba E2, atveju, kai žinomos ir išmatuotos, ir deklaruotos didžiausio sukimo momento vertės, vietoj išmatuotos vertės galima naudoti deklaruotą vertę, jei ji sudaro 95–100 proc. išmatuotos vertės.

    7.7.   Bandymų ciklo generavimas

    7.7.1.   NRSC generavimas

    Pagal šį punktą generuojamas variklio sūkių dažnio ir apkrovos režimas, kuriuo variklis dirbs atliekant pastovios būsenos bandymus taikant diskrečiojo režimo NRSC arba RMC.

    7.7.1.1.   Variklių, bandomų NRSC ir NRTC arba LSI-NRTC ciklais, NRSC bandymo sūkių dažnio generavimas

    Varikliuose, kurie bandomi ne tik NRSC, bet ir NRTC arba LSI-NRTC, 5.2.5.1 punkte nurodyta MTS vertė naudojama kaip 100 proc. sūkių dažnio ir pereinamųjų režimų, ir pastovios būsenos bandymuose.

    Nustatant tarpinį sūkių dažnį pagal 5.2.5.4 punktą, MTS vertė naudojama vietoj vardinio sūkių dažnio.

    Sūkių dažnis tuščiąja eiga nustatomas pagal 5.2.5.5 punktą.

    7.7.1.2.   Variklių, bandomų tik NRSC ciklu, NRSC bandymo sūkių dažnio generavimas

    Variklių, kurie nėra bandomi pereinamųjų režimų (NRTC arba LSI-NRTC) bandymų ciklu, 5.2.5.3 punkte nurodytas vardinis sūkių dažnis naudojamas kaip 100 proc. sūkių dažnio.

    Vardinis sūkių dažnis naudojamas tarpiniam sūkių dažniui nustatyti pagal 5.2.5.4 punktą. Jeigu NRSC atveju nurodomi procentine dalimi išreikšti papildomi sūkių dažniai, jie apskaičiuojami kaip procentinė vardinio sūkių dažnio dalis.

    Sūkių dažnis tuščiąja eiga nustatomas pagal 5.2.5.5 punktą.

    Gavus išankstinį techninės tarnybos patvirtinimą, šiame punkte nurodytam bandymo sūkių dažniui generuoti vietoj vardinio sūkių dažnio galima naudoti MTS.

    7.7.1.3.   NRSC apkrovos generavimas taikant kiekvieną bandymo režimą

    Pagal pasirinktą bandymų ciklą kiekvieno bandymo režimo apkrovos procentinė dalis paimama iš atitinkamos XVII priedo 1 arba 2 priedėlyje pateiktos NRSC lentelės. Priklausomai nuo bandymų ciklo, tose lentelėse ir su kiekvieną iš jų susijusiose išnašose nurodyta apkrova pagal 5.2.6 punktą išreiškiama kaip galia arba kaip sukimo momentas.

    100 proc. vertė esant nurodytam sūkių dažniui yra išmatuota arba deklaruota vertė, paimta iš atitinkamai pagal 7.6.1, 7.6.2 arba 7.6.3 punktą nubrėžtos charakteristikų grafiko kreivės; ji išreiškiama kaip galia (kW).

    Variklio parametrai kiekvienam bandymo režimui apskaičiuojami pagal (6-14) formulę:

    Formula

    (6-14)

    čia:

    S

    dinamometro parametrai (kW);

    P max

    didžiausia bandymo sąlygomis nustatyta arba deklaruota galia esant bandymo sūkių dažniui (nurodyta gamintojo) (kW);

    P AUX

    pagal (6-8) lygtį apskaičiuota deklaruota pagalbinių prietaisų sugerta bendroji galia (žr. 6.3.5 punktą), esant nurodytam bandymo sūkių dažniui (kW);

    L

    procentinė sukimo momento dalis.

    Galima deklaruoti įprastas veikimo sąlygas atitinkančią mažiausią įšilusio variklio sukimo momento vertę ir ją naudoti bet kuriame apkrovos taške, kuris kitu atveju būtų žemesnis už šią vertę, jei to tipo variklis įprastomis sąlygomis neveikia, kai sukimo momentas yra mažesnis už šį mažiausią sukimo momentą, pavyzdžiui, nes bus prijungtas prie ne keliais judančio mechanizmo, kuris neveikia, kai sukimo momentas yra mažesnis už tam tikro dydžio mažiausią sukimo momentą.

    E2 ir D2 ciklų atveju gamintojas deklaruoja vardinę galią; generuojant bandymų ciklą, ši vardinė galia naudojama kaip 100 proc. galios.

    7.7.2.   NRTC ir LSI-NRTC sūkių dažnio ir apkrovos generavimas kiekviename bandymo taške (denormalizavimas)

    Pagal šį punktą generuojamas variklio sūkių dažnis ir apkrova; šio sūkių dažnio ir apkrovos režimu variklis dirbs atliekant NRTC arba LSI-NRTC bandymus. XVII priedo 3 priedėlyje nustatyti taikytini normalizuoto formato bandymų ciklai. Normalizuotą bandymų ciklą sudaro procentais išreikštų sūkių dažnio ir sukimo momento verčių porų sekos.

    Normalizuotos sūkių dažnio ir sukimo momento vertės transformuojamos pagal šias taisykles:

    a)

    normalizuotas sūkių dažnis transformuojamas į etaloninio sūkių dažnio n ref verčių seką pagal 7.7.2.2 punktą;

    b)

    normalizuotas sukimo momentas išreiškiamas kaip pagal 7.6.2 punktą nubrėžtoje charakteristikų grafiko kreivėje pažymėto sukimo momento, esant atitinkamam etaloniniam sūkių dažniui, procentinė dalis. Pagal 7.7.2.3 punktą šios normalizuotos vertės transformuojamos į etaloninių sukimo momento T ref verčių seką;

    c)

    etaloninės sūkių dažnio ir sukimo momento vertės, išreikštos vienodais vienetais, padauginamos, taip apskaičiuojant galios atskaitos vertes.

    7.7.2.1.   Rezervuota

    7.7.2.2.   Variklio sūkių dažnio denormalizavimas

    Variklio sūkių dažnis denormalizuojamas pagal (6-15) lygtį:

    Formula

    (6-15)

    čia:

    n ref

    etaloninis sūkių dažnis;

    MTS

    didžiausias bandymo sūkių dažnis;

    n idle

    sūkių dažnis tuščiąja eiga;

    %speed

    NRTC arba LSI-NRTC normalizuoto sūkių dažnio vertė, paimta iš XVII priedo 3 priedėlio.

    7.7.2.3.   Variklio sukimo momento denormalizavimas

    XVII priedo 3 priedėlyje pateiktame variklio dinamometro grafike nurodytos sukimo momento vertės normalizuojamos iki didžiausio sukimo momento, esant atitinkamam sūkių dažniui. Etaloninio ciklo sukimo momento vertės denormalizuojamos, naudojant pagal 7.6.2 punktą ir pagal (6-16) lygtį nubrėžtą charakteristikų grafiko kreivę:

    Formula

    (6-16)

    taikant atitinkamą etaloninį sūkių dažnį, kaip nustatyta 7.7.2.2 punkte.

    čia:

    T ref

    etaloninis sukimo momentas, esant atitinkamam etaloniniam sūkių dažniui;

    max.torque

    didžiausio sukimo momento, esant atitinkamam bandymo sūkių dažniui, vertė, paimta iš variklio charakteristikų grafiko, sudaryto pagal 7.6.2 punktą ir, jei reikia, patikslinto pagal 7.7.2.3.1 punktą;

    %torque

    NRTC arba LSI-NRTC normalizuota sukimo momento vertė, paimta iš XVII priedo 3 priedėlio.

    a)   Deklaruotas mažiausias sukimo momentas

    Gali būti deklaruota mažiausia veikimo sąlygas atitinkanti sukimo momento vertė. Pavyzdžiui, jei variklis dažniausiai prijungiamas prie ne keliais judančio mechanizmo, kuris neveikia, kai sukimo momentas yra mažesnis už tam tikro dydžio mažiausią sukimo momentą, šį sukimo momentą galima deklaruoti ir naudoti bet kuriame apkrovos taške, kuris kitu atveju būtų mažesnis už šią vertę.

    b)   Variklio sukimo momento koregavimas dėl teršalų išmetimo bandymui sumontuotų pagalbinių prietaisų

    Jeigu pagal 2 priedėlį yra sumontuoti pagalbiniai prietaisai, didžiausio sukimo momento vertė nekoreguojama pagal atitinkamą bandymo sūkių dažnio vertę, paimtą iš variklio charakteristikų grafiko, sudaryto pagal 7.6.2 punktą.

    Jeigu pagal 6.3.2 arba 6.3.3 punktą reikalingi pagalbiniai prietaisai, kuriuos dėl bandymo reikėjo sumontuoti, nebuvo sumontuoti arba jeigu pagalbiniai prietaisai, kuriuos dėl bandymo reikėjo pašalinti, yra sumontuoti, T max vertė koreguojama pagal (6-17) lygtį.

    T max = T map – T AUX

    (6-17)

    čia:

    TAUX = Tr – Tf

    (6-18)

    čia:

    T map

    nepakoreguota didžiausio sukimo momento, esant atitinkamam bandymo sūkių dažniui, vertė, paimta iš variklio charakteristikų grafiko, sudaryto pagal 7.6.2 punktą;

    T f

    sukimo momentas, reikalingas pagalbiniams prietaisams, kuriuos dėl bandymo reikėjo sumontuoti, bet kurie nebuvo sumontuoti, paleisti;

    T r

    sukimo momentas, reikalingas pagalbiniams prietaisams, kuriuos dėl bandymo reikėjo išmontuoti, bet kurie buvo sumontuoti, paleisti.

    7.7.2.4.   Denormalizavimo procedūros pavyzdys

    Pavyzdžiui, denormalizuojamas šis bandymo taškas:

     

    % speed = 43 proc.

     

    % torque = 82 proc.

    Jei taikomos šios vertės:

     

    MTS = 2 200 min– 1

     

    n idle = 600 min– 1

    gaunama:

    Formula

    jei, remiantis charakteristikų grafiko kreive, didžiausias sukimo momentas yra 700 Nm, o sūkių dažnis 1 288 min– 1

    Formula

    7.8.   Konkretaus bandymų ciklo taikymo tvarka

    7.8.1.   Diskrečiojo režimo NRSC teršalų išmetimo bandymo seka

    7.8.1.1.   Variklio įšildymas, taikant pastovios būsenos diskrečiojo režimo NRSC

    Prieš bandymą atliekamos 7.3.1 punkte nustatytos procedūros, įskaitant analizatoriaus kalibravimą. Variklis įšildomas taikant 7.3.1.1.3 punkte nurodytą parengiamojo kondicionavimo seką. Bandymų ciklo matavimas pradedamas iš karto nuo šio variklio kondicionavimo momento.

    7.8.1.2.   Diskrečiojo režimo NRSC atlikimas

    a)

    Bandymas atliekamas bandymų ciklui nustatyta didėjančia režimų eilės tvarka (žr. XVII priedo 1 priedėlį);

    b)

    kiekvienas režimas trunka ne trumpiau kaip 10 minučių, išskyrus tuos atvejus, kai bandomi kibirkštinio uždegimo varikliai, naudojant G1, G2 arba G3 ciklą; tais atvejais kiekvienas režimas trunka ne trumpiau kaip 3 minutes. Kiekvienu režimu dirbantis variklis stabilizuojamas ne trumpiau kaip 5 minutes, o išmetamųjų teršalų, jei tai išmetamosios dujos, ėminiai imami 1-3 minutes; jeigu yra taikytina ribinė vertė, KDK ėminiai imami kiekvieno režimo pabaigoje, išskyrus tuos atvejus, kai kibirkštinio uždegimo varikliai bandomi naudojant G1, G2 arba G3 ciklą; tais atvejais išmetamųjų teršalų ėminiai imami ne trumpiau kaip paskutiniąsias 2 atitinkamo bandymo režimo minutes. Siekiant padidinti KD ėminių ėmimo tikslumą, ėminių ėmimo laiką leidžiama pailginti.

    Režimo trukmė užregistruojama ir įtraukiama į protokolą;

    c)

    KD ėminiai imami taikant vieno filtro arba kelių filtrų metodą. Kadangi šių metodų taikymo rezultatai gali šiek tiek skirtis, kartu su rezultatais nurodomas ir taikytas metodas.

    Kai, imant ėminius, taikomas vieno filtro metodas, atsižvelgiama į režimui taikomus svertinius koeficientus, nustatytus bandymų ciklo tvarkos apraše, ir į faktinį išmetamųjų dujų srautą, atitinkamai suderinant ėminio srautą ir (arba) ėminių ėmimo trukmę. Reikalaujama, kad faktinis svertinis koeficientas, taikomas KD ėminių ėmimui, atitinkamam režimui taikomą svertinį koeficientą atitiktų ± 0,005 tikslumu.

    Ėminiai kiekvienu režimu imami kuo vėliau. Taikant vieno filtro metodą, KD ėminių ėmimo pabaiga turi ± 5 s tikslumu sutapti su išmetamųjų dujinių teršalų kiekio matavimo pabaiga. Pagal vieno filtro metodą vienu režimu ėminiai imami ne trumpiau kaip 20 s, o taikant kelių filtrų metodą – ne trumpiau kaip 60 s. Sistemose be aplenkiamojo įtaiso ėminiai vienu režimu imami ne trumpiau kaip 60 s ir taikant vieno, ir taikant kelių filtrų metodus;

    d)

    kiekvienu režimu variklio sūkių dažnis ir apkrova, įsiurbiamo oro temperatūra, degalų srautas ir, jei taikytina, oro arba išmetamųjų dujų srautas matuojami tuo pačiu laiko tarpsniu, kaip matuojant dujų koncentracijos vertes.

    Visi apskaičiavimui reikalingi papildomi duomenys užregistruojami;

    e)

    jei kuriuo nors momentu, pradėjus imti ėminius diskrečiojo režimo NRSC metu pagal vieno filtro metodą, variklis užgęsta arba ėminių ėmimas nutrūksta, bandymas skelbiamas negaliojančiu ir kartojamas nuo variklio įšildymo procedūros pradžios. Kai taikomas kelių filtrų KD matavimo metodas (po vieną ėminių ėmimo filtrą kiekvienam veikimo režimui), bandymas tęsiamas variklį stabilizavus ankstesniu režimu, kad būtų galima kondicionuoti variklio temperatūrą; tada matavimas pradedamas nustačius režimą, kurį taikant variklis užgeso;

    f)

    po bandymo atliekamos 7.3.2 punkte nustatytos procedūros.

    7.8.1.3.   Priimtinumo patvirtinimo kriterijai

    Po pradinio pereinamojo laikotarpio kiekvienu nurodytu pastovios būsenos bandymų ciklo režimu išmatuotas sūkių dažnis nuo etaloninio sūkių dažnio negali skirtis daugiau kaip ± 1 proc. vardinio sūkių dažnio arba ± 3 min-1 (nelygu, kuri iš verčių yra didesnė), išskyrus tuščiąją eigą, kurios režimu laikomasi gamintojo deklaruotų nuokrypių. Išmatuotas sukimo momentas nuo etaloninio sukimo momento negali skirtis daugiau kaip ± 2 proc. didžiausio sukimo momento, esant bandymo sūkių dažniui.

    7.8.2.   Teršalų išmetimo bandymų RMC seka

    7.8.2.1.   Variklio įšildymas

    Prieš bandymą atliekamos 7.3.1 punkte nustatytos procedūros, įskaitant analizatoriaus kalibravimą. Variklis įšildomas taikant 7.3.1.1.4 punkte nurodytą kondicionavimo prieš bandymą seką. Iškart po šios variklio kondicionavimo procedūros (jei variklio sūkių dažnis ir sukimo momentas dar nėra nustatyti pagal pirmąjį bandymo režimą) pakeičiamas variklio sūkių dažnis ir sukimo momentas, pirmajam bandymo režimui taikant tiesinį 20 ± 1 s nuolydį. Pasibaigus nuolydžiui, per 5–10 s pradedamas bandymų ciklo matavimas.

    7.8.2.2.   RMC atlikimas

    Bandymas atliekamas bandymų ciklui nustatyta režimų eilės tvarka (žr. XVII priedo 2 priedėlį). Jeigu nurodytam NRSC nėra nustatyta RMC, laikomasi 7.8.1 punkte nustatytos diskrečiojo režimo NRSC procedūros.

    Variklis kiekvienu režimu veikia nustatytą laiką. Nuo vieno režimo prie kito pereinama taikant tiesinį 20 ± 1 s metodą ir laikantis 7.8.2.4 punkte nustatytų leidžiamųjų nuokrypių.

    Taikant RMC, etaloninio sūkių dažnio ir sukimo momento vertės generuojamos ne mažesniu kaip 1 Hz dažniu; atliekant ciklą, taikoma ši verčių seka. Pereinant nuo vieno režimo prie kito, denormalizuoto etaloninio sūkių dažnio ir sukimo momento vertėms tarp režimų taikomas tiesinis nuolydis, kad būtų gauti atskaitos taškai. Tiesinis nuolydis netaikomas normalizuoto etaloninio sukimo momento vertėms tarp režimų; jos vėliau denormalizuojamos. Jeigu sūkių dažnio ir sukimo momento nuolydis eina per tašką virš variklio sukimo momento kreivės, jis pratęsiamas, kad būtų gauta komanda dėl etaloninių sukimo momento verčių, o valdymo komanda pasiektų didžiausią ribą.

    Per visą RMC (kiekvienu režimu, įskaitant nuolydžius tarp režimų), matuojama kiekvieno dujinio teršalo koncentracija ir, jei yra nustatyta taikytina riba, imami KD ir KDK ėminiai. Dujiniai teršalai gali būti matuojami nepraskiestose arba praskiestose dujose ir nuolat registruojami; jei dujos praskiestos, ėminiai gali būti talpinami į ėminių ėmimo maišą. Kietųjų dalelių ėminys praskiedžiamas kondicionuotu švariu oru. Per visą bandymo procedūrą paimamas vienas ėminys; jei imamas KD ėminys, jis surenkamas nuo vieno KD ėminių ėmimo filtro.

    Apskaičiuojant su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų savitąją masę, faktinis ciklo darbas apskaičiuojamas integruojant faktinę variklio galią per užbaigtą ciklą.

    7.8.2.3.   Teršalų išmetimo bandymo seka:

    a)

    vienu metu pradedamas RMC, pradedama imti išmetamųjų dujų ėminius, duomenys registruojami, o išmatuotos vertės integruojamos;

    b)

    sūkių dažnis ir sukimo momentas reguliuojami pagal pirmąjį bandymų ciklo režimą;

    c)

    jei kuriuo nors RMC momentu variklis užgęsta, bandymo rezultatai skelbiami negaliojančiais. Atliekamas variklio parengiamasis kondicionavimas ir bandymas kartojamas;

    d)

    RMC pabaigoje ėminių ėmimas, išskyrus KD ėminių ėmimą, tęsiamas, visos sistemos veikia tol, kol baigiasi sistemų atsako laikas. Tada baigiamas visas ėminių ėmimas ir registravimas, įskaitant fono ėminių registravimą. Galiausiai sustabdomi visi integravimo prietaisai ir įrašuose nurodoma bandymų ciklo pabaiga;

    e)

    po bandymo atliekamos 7.3.2 punkte nustatytos procedūros.

    7.8.2.4.   Priimtinumo patvirtinimo kriterijai

    RMC bandymai patvirtinami taikant 7.8.3.3 ir 7.8.3.5 punktuose aprašytą regresijos analizę. RMC leidžiami nuokrypiai pateikiami 6.1 lentelėje. Pažymėtina, kad RMC leidžiamieji nuokrypiai skiriasi nuo 6.2 lentelėje pateiktų NRTC leidžiamųjų nuokrypių. Bandant variklius, kurių naudingoji galia didesnė kaip 560 kW, galima naudoti 6.2 lentelėje nurodytus regresijos tiesės nuokrypius ir pašalinti 6.3 lentelėje nurodytus taškus.

    6.1 lentelė

    RMC regresijos tiesės nuokrypiai

     

    Sūkių dažnis

    Sukimo momentas

    Galia

    Liekamasis standartinis įverčio y ašyje nuokrypis (SEE) pagal x ašį

    Ne didesnis kaip 1 proc. vardinio sūkių dažnio

    Ne didesnis kaip 2 proc. didžiausiojo variklio sukimo momento

    Ne didesnis kaip 2 proc. didžiausios variklio galios

    Regresijos tiesės koeficientas, a 1

    nuo 0,99 iki 1,01

    nuo 0,98 iki 1,02

    nuo 0,98 iki 1,02

    Determinacijos koeficientas, r 2

    Ne mažesnis kaip 0,990

    Ne mažesnis kaip 0,950

    Ne mažesnis kaip 0,950

    Regresijos tiesės atkarpa y ašyje, a 0

    ± 1 proc. vardinio sūkių dažnio

    ± 20 Nm arba 2 proc. didžiausiojo sukimo momento (nelygu, kuri iš verčių yra didesnė)

    ± 4 kW arba 2 proc. didžiausiosios galios (nelygu, kuri iš verčių yra didesnė)

    Jeigu RMC bandymas vykdomas ne ant pereinamųjų režimų bandymo stendo ir sūkių dažnio bei sukimo momento verčių sekundinės sekos nėra, taikomi toliau nurodyti priimtinumo patvirtinimo kriterijai.

    Sūkių dažnio ir sukimo momento leidžiamųjų nuokrypių kiekvienu režimu reikalavimai pateikti 7.8.1.3 punkte. Kai tarp RMC pastovios būsenos bandymų režimų taikomas tiesinis 20 s sūkių dažnio perėjimas ir tiesinis sukimo momento perėjimas (7.4.1.2 punktas), nuolydžiui taikomi toliau nurodyti sūkių dažnio ir apkrovos leidžiamieji nuokrypiai:

    a)

    sūkių dažnis tiesiškai nuo vardinio sūkių dažnio gali skirtis ne daugiau kaip ± 2 proc.,

    b)

    sukimo momentas nuo didžiausiojo sukimo momento, esant vardiniam sūkių dažniui, tiesiškai gali skirtis ne daugiau kaip ± 5 proc.

    7.8.3.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai

    Etaloninio sūkių dažnio ir sukimo momento komandos atliekamos iš eilės, taip atliekant NRTC ir LSI-NRTC. Sūkių dažnio ir sukimo momento komandos pateikiamos bent 5 Hz dažniu. Etaloniniam bandymų ciklui taikomas 1 Hz dažnis, todėl tarpinės sūkių dažnio ir sukimo momento komandos turi būti tiesiškai interpoliuojamos, naudojant sukimo momento atskaitos vertes, gautas atlikus ciklo generavimą.

    Mažos denormalizuotos sūkių dažnio vertės, beveik lygios įšilusio variklio sūkių dažniui tuščiąja eiga, gali būti priežastimi, dėl kurios įsijungs mažo sūkių dažnio tuščiąja eiga reguliatoriai, o variklio sukimo momentas viršys etaloninį sukimo momentą, net jeigu valdymo komanda bus žemiausiame taške. Tokiais atvejais dinamometrą rekomenduojama reguliuoti taip, kad juo pirmiausia būtų kontroliuojamas etaloninis sukimo momentas, ne etaloninis sūkių dažnis, o sūkių dažnis būtų reguliuojamas varikliu.

    Šalto variklio paleidimo sąlygomis varikliams galima naudoti padidintos tuščiosios eigos prietaisą, kad variklis ir papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema greitai įšiltų. Šiomis sąlygomis labai maži normalizuoti sūkių dažniai leis pasiekti etaloninius sūkių dažnius, kurie bus mažesni nei šis didesnis sūkių dažnis, gaunamas esant padidintai tuščiajai eigai. Tokiu atveju dinamometrą rekomenduojama reguliuoti taip, kad juo pirmiausia būtų kontroliuojamas etaloninis sukimo momentas, o sūkių dažnis būtų reguliuojamas varikliu, kai valdymo komanda bus žemiausiame taške.

    Atliekant teršalų išmetimo bandymą, etaloninio sūkių dažnio ir sukimo momento vertės ir išmatuotos sūkių dažnio ir sukimo momento vertės registruojamos mažiausiai 1 Hz dažniu, bet geriau, jei jos registruojamos 5 ar net 10 Hz dažniu. Šis didesnis registravimo dažnis yra svarbus, nes leidžia sumažinti paklaidą dėl delsos tarp atskaitos ir išmatuotų sūkių dažnio bei sukimo momento verčių.

    Atskaitos ir išmatuotos sūkių dažnio bei sukimo momento vertės gali būti registruojamos mažesniu dažniu (net 1 Hz), jeigu per laiko tarpsnį tarp verčių registravimo užregistruojamos vidutinės vertės. Vidutinės vertės apskaičiuojamos, remiantis išmatuotomis ir bent 5 Hz dažniu atnaujinamomis vertėmis. Šios užregistruotos vertės naudojamos apskaičiuojant ciklo priimtinumo patvirtinimo statistinius duomenis ir visą darbą.

    7.8.3.1.   NRTC bandymo atlikimas

    Prieš bandymą atliekamos 7.3.1 punkte nustatytos procedūros, įskaitant parengiamąjį kondicionavimą, aušinimą ir analizatoriaus kalibravimą.

    Bandymas pradedamas toliau nurodyta tvarka.

     

    Bandymo seka pradedama iškart po to, kai variklis paleidžiamas: jei atliekamas šalto variklio NRTC, užvedamas ataušintas variklis, kaip nurodyta 7.3.1.2 punkte, jei įšilusio variklio NRTC – įšildytas. Laikomasi 7.4.2.1 punkte nustatytos veiksmų sekos.

     

    Užvedus variklį, vienu metu pradedama įvesti duomenis, imti išmetamųjų dujų ėminius ir integruoti išmatuotas vertes. Bandymų ciklas pradedamas užvedus variklį ir atliekamas pagal XVII priedo 3 priedėlyje pateiktą grafiką.

     

    Ciklo pabaigoje ėminių ėmimas tęsiamas ir visos sistemos veikia tol, kol baigiasi sistemų atsako laikas. Tada baigiamas visas ėminių ėmimas ir registravimas, įskaitant fono ėminių registravimą. Galiausiai sustabdomi visi integravimo prietaisai ir įrašuose nurodoma bandymų ciklo pabaiga.

    Po bandymo atliekamos 7.3.2 punkte nustatytos procedūros.

    7.8.3.2.   LSI-NRTC bandymo atlikimas

    Prieš bandymą atliekamos 7.3.1 punkte nustatytos procedūros, įskaitant parengiamąjį kondicionavimą ir analizatoriaus kalibravimą.

    Bandymas pradedamas taip:

     

    Bandymas pradedamas, laikantis 7.4.2.2 punkte nurodytos veiksmų sekos.

     

    Pradėjus LSI-NRTC, kai baigiasi 7.4.2.2. punkto b papunktyje nurodytas 30 s trukmės tuščiosios eigos etapas, vienu metu pradedama įvesti duomenis, imti išmetamųjų dujų ėminius ir integruoti išmatuotas vertes. Bandymų ciklas atliekamas pagal XVII priedo 3 priedėlyje pateiktą grafiką.

     

    Ciklo pabaigoje ėminių ėmimas tęsiamas ir visos sistemos veikia tol, kol baigiasi sistemų atsako laikas. Tada baigiamos visas ėminių ėmimas ir registravimas, įskaitant fono ėminių registravimą. Galiausiai sustabdomi visi integravimo prietaisai ir įrašuose nurodoma bandymų ciklo pabaiga.

    Po bandymo atliekamos 7.3.2 punkte nustatytos procedūros.

    7.8.3.3.   Ciklo patvirtinimo kriterijai, kai taikomi pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai

    Siekiant patikrinti bandymo pagrįstumą, atskaitos ir išmatuotoms sūkių dažnio, sukimo momento, galios ir viso darbo vertėms taikomi šiame punkte pateikti ciklo priimtinumo patvirtinimo kriterijai.

    7.8.3.4.   Ciklo darbo apskaičiavimas

    Prieš apskaičiuojant ciklo darbą, praleidžiamos visos sūkių dažnio ir sukimo momento vertės, užregistruotos paleidus variklį. Taškai, kuriuose sukimo momento vertės yra neigiamos, vertinami kaip nulinis darbas. Faktinis ciklo darbas W act (kWh) apskaičiuojamas naudojant išmatuotas variklio sūkių dažnio ir sukimo momento vertes. Etaloninis ciklo darbas W ref (kWh) apskaičiuojamas remiantis variklio sūkių dažnio ir sukimo momento atskaitos vertėmis. Faktinis ciklo darbas W act naudojamas tada, kai jį norima palyginti su etaloniniu ciklo darbu W ref ir apskaičiuoti su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų savitąją masę (žr. 7.2 punktą).

    W act vertė turi sudaryti 85–105 proc. W ref.

    7.8.3.5.   Priimtinumo patvirtinimo statistiniai duomenys (žr. VII priedo 2 priedėlį)

    Apskaičiuojama atskaitos ir išmatuotų sūkių dažnio, sukimo momento ir galios verčių tiesinė regresija.

    Siekiant sumažinti paklaidą dėl delsos tarp atskaitos ir išmatuotų ciklo verčių, visą variklio sūkių dažnio ir sukimo momento išmatuotųjų signalų seką galima paskubinti arba uždelsti etaloninės sūkių dažnio ir sukimo momento sekos atžvilgiu. Jei išmatuoti signalai pasislenka, sūkių dažnio ir sukimo momento vertės tiek pat paslenkamos ta pačia kryptimi.

    Taikomas mažiausiųjų kvadratų metodas, o geriausios sutapties lygtis yra kaip (6-19) lygtis:

    y= a 1 x + a 0

    (6-19)

    čia:

    y

    sūkių dažnio (min-1), sukimo momento (Nm) arba galios (kW) išmatuotoji vertė;

    a 1

    regresijos tiesės koeficientas;

    x

    sūkių dažnio (min-1), sukimo momento (Nm) arba galios (kW) atskaitos vertė;

    a 0

    regresijos tiesės atkarpa y ašyje.

    Pagal VII priedo 3 priedėlį apskaičiuojamas liekamasis standartinis kiekvienos regresijos tiesės įverčio y ašyje nuokrypis (SEE) pagal x ašį ir determinacijos koeficientas (r 2).

    Šią analizę rekomenduojama atlikti taikant 1 Hz dažnį. Kad bandymas būtų laikomas pagrįstu, reikia, kad jis atitiktų 6.2 lentelėje pateiktus kriterijus.

    6.2 lentelė

    Regresijos tiesės nuokrypiai

     

    Sūkių dažnis

    Sukimo momentas

    Galia

    Liekamasis standartinis įverčio y ašyje nuokrypis (SEE) pagal x ašį

    ≤ 5,0 proc. didžiausio bandymo sūkių dažnio

    ≤ 10,0 proc. didžiausio charakteristikų grafike nurodyto sukimo momento

    ≤ 10,0 proc. didžiausios charakteristikų grafike nurodytos galios

    Regresijos tiesės koeficientas, a 1

    nuo 0,95 iki 1,03

    nuo 0,83 iki 1,03

    nuo 0,89 iki 1,03

    Determinacijos koeficientas, r 2

    Ne mažesnis kaip 0,970

    Ne mažesnis kaip 0,850

    Ne mažesnis kaip 0,910

    Regresijos tiesės atkarpa y ašyje, a 0

    ≤ 10 proc. tuščiosios eigos

    ± 20 Nm arba ±2 proc. didžiausio sukimo momento (nelygu, kuri iš verčių yra didesnė)

    ± 4 kW arba ±2 proc. didžiausiosios galios (nelygu, kuri iš verčių yra didesnė)

    Prieš apskaičiuojant regresiją, jei taškai yra pažymėti 6.3 lentelėje, juos galima šalinti, bet tik siekiant gauti regresijos tiesę. Tačiau šie taškai nėra šalinami apskaičiuojant ciklo darbą ir išmetamųjų teršalų kiekį. Režimo tuščiąja eiga taškas apibrėžiamas kaip taškas, kuriame ir normalizuotas etaloninis sukimo momentas, ir normalizuotas etaloninis sūkių dažnis yra 0 proc. Taško pašalinimas gali būti taikomas visam ciklui arba bet kuriai jo daliai; taškus, kuriems taikomas taško pašalinimas, reikia nurodyti.

    6.3 lentelė

    Taškai, kuriuos leidžiama pašalinti iš regresijos analizės

    Įvykis

    Sąlygos (n = variklio sūkių dažnis, T = sukimo momentas)

    Leidžiama pašalinti šiuos taškus

    Mažiausioji valdymo komanda (tuščiosios eigos taškas)

    n ref = n idle

    taip pat

    T ref = 0 %

    taip pat

    T act > (T ref – 0,02 T maxmappedtorque)

    taip pat

    T act < (T ref + 0,02 T maxmappedtorque)

    sūkių dažnis ir galia

    Mažiausioji valdymo komanda

    n act ≤ 1,02 n ref ir T act > T ref

    arba

    n act > n ref ir T act ≤ T ref'

    arba

    n act > 1,02 n ref ir T ref < T act ≤ (T ref + 0,02 T maxmappedtorque)

    galia ir sukimo momentas arba sūkių dažnis

    Didžiausioji valdymo komanda

    n act < n ref ir T act ≥ T ref

    arba

    n act ≥ 0,98 n ref ir T act < T ref

    arba

    n act < 0,98 n ref ir T ref > T act ≥ (T ref – 0,02 T maxmappedtorque)

    galia ir sukimo momentas arba sūkių dažnis

    8.   Matavimo procedūros

    8.1.   Kalibravimas ir veiksmingumo tikrinimas

    8.1.1.   Įžanga

    Šiame punkte aprašomos reikalaujamos kalibravimo ir matavimo patikros sistemos. 9.4 punkte pateiktos specifikacijos, taikomos atskiriems prietaisams.

    Kalibravimas ar patikros paprastai atliekami per visą matavimo seką.

    Jeigu dalies matavimo sistemos kalibravimo ar patikros reikalavimai nenustatyti, ta sistemos dalis kalibruojama ir jos veiksmingumas tikrinamas matavimo sistemos gamintojo rekomenduojamu dažnumu ir laikantis gerosios inžinerinės praktikos.

    Siekiant užtikrinti atitiktį kalibravimui ir patikrai taikomiems leidžiamiesiems nuokrypiams, remiamasi tarptautiniu lygiu pripažintais standartais.

    8.1.2.   Kalibravimo ir patikros santrauka

    6.4 lentelėje apibendrinamas 8 dalyje aprašytas kalibravimas ir patikra, taip pat nurodoma, kada juos reikia atlikti.

    6.4 lentelė

    Kalibravimo ir patikrų santrauka

    Kalibravimo ir patikros pobūdis

    Mažiausias dažnumas (1)

    8.1.3: tikslumas, pakartojamumas ir triukšmas

    Tikslumas: nebūtina, tačiau rekomenduojama, kai įrengiama pirmą kartą.

    Pakartojamumas: nebūtina, tačiau rekomenduojama, kai įrengiama pirmą kartą.

    Triukšmas: nebūtina, tačiau rekomenduojama, kai įrengiama pirmą kartą.

    8.1.4: tiesiškumo patikra

    Sūkių dažnis: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    Sukimo momentas: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    Įsiurbiamo oro, skiedimo oro, praskiestų išmetamųjų dujų srautai ir periodinių ėminių srautai: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus, nebent srautas tikrinamas naudojant propaną arba anglies ar deguonies balanso metodą.

    Nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas: įrengus pirmą kartą, per 185 dienas iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus, nebent srautas tikrinamas naudojant propaną arba anglies ar deguonies balanso metodą.

    Dujų dozatoriai: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    Dujų analizatoriai (jei nepažymėta kitaip): įrengus pirmą kartą, per 35 dienas iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    FTIR analizatorius: įrengus, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    KD svarstyklės: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    Nesusijęs slėgis ir temperatūra: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.5: nenutrūkstamai veikiančios dujų analizatorių sistemos atsako ir atnaujinimo bei užregistravimo patikra (skirta dujų analizatoriams, kuriuose yra nuolatinio kompensavimo funkcija, kai naudojamos kitų rūšių dujos)

    Įrengus pirmą kartą arba po atsakui poveikio turinčio sistemos modifikavimo.

    8.1.6: Nenutrūkstamai veikiančios dujų analizatorių sistemos atsako ir atnaujinimo bei užregistravimo patikra (skirta dujų analizatoriams, kuriuose yra nuolatinio kompensavimo funkcija, kai naudojamos kitų rūšių dujos)

    Įrengus pirmą kartą arba po atsakui poveikio turinčio sistemos modifikavimo.

    8.1.7.1: sukimo momentas

    Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.7.2: slėgis, temperatūra, rasos taškas

    Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.8.1: degalų srautas

    Įrengus pirmą kartą ir atlikus atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.8.2: įsiurbiamas srautas

    Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.8.3: nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas:

    Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.8.4: praskiestų išmetamųjų dujų srautas (CVS ir PFD)

    Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.8.5: CVS / PFD ir periodinio ėminių ėmiklio patikra (2)

    Įrengus pirmą kartą, per 35 dienas iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus (patikrinimas naudojant propaną).

    8.1.8.8: nuotėkis dėl sumažėjusio slėgio

    Įrengus ėminių ėmimo sistemą. Prieš kiekvieną laboratorinį bandymą pagal 7.1 punktą: per 8 val. iki kiekvienos darbo ciklo sekos pirmojo bandymo intervalo pradžios ir atlikus techninę priežiūrą, pavyzdžiui, pakeitus priešfiltrį.

    8.1.9.1: CO2 NDIR H2O trukdžiai

    Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.9.2: CO2 NDIR CO2 ir H2O trukdžiai

    Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.10.1: FID kalibravimas

    HC FID optimizavimas ir HC FID patikra

    Sukalibruoti, optimizuoti ir nustatyti CH4 atsaką: įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    Patikrinti CH4 atsaką: įrengus pirmą kartą, per 185 dienas iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.10.2: nepraskiestų išmetamųjų dujų FID O2 trukdžiai

    Visiems FID analizatoriams: įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    THC FID analizatoriams: įrengus pirmą kartą, atlikus svarbius techninės priežiūros darbus ir po

    FID optimizavimo pagal 8.1.10.1 punktą.

    8.1.11.1: CLD CO2 ir H2O aušinimas

    Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.11.3: NDUV HC ir H2O trukdžiai

    Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.11.4: NO2 skverbtis aušinimo vonioje (aušintuvas)

    Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.11.5: NO2 virsmo į NO katalizatorius

    Įrengus pirmą kartą, per 35 dienas iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.12.1: ėminių džiovintuvo patikra

    Šiluminis aušintuvas: įrengus ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. Osmosinės membranos: įrengus, per 35 dienas iki bandymo ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.13.1: KD svarstyklės ir svėrimas

    Nepriklausoma patikra: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    Tuščiojo, patikros ir etaloninio ėminio patikra: per 12 val. iki svėrimo ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.3.   Tikslumo, rezultatų pakartojamumo ir triukšmo patikra

    Remiantis 6.8 lentelėje nurodytų atskirų prietaisų veiksmingumo vertėmis, nustatomas prietaiso matavimo tikslumas, rezultatų pakartojamumas ir triukšmas.

    Prietaiso matavimo tikslumo, rezultatų pakartojamumo ar triukšmo tikrinti nebūtina. Tačiau gali būti pravartu apsvarstyti galimybę atlikti šią patikrą, kai norima apibrėžti naujo prietaiso specifikacijas, patikrinti naujo prietaiso veiksmingumą, prietaisą pristačius, arba atlikti esamo prietaiso gedimų paiešką.

    8.1.4.   Tiesiškumo patikra

    8.1.4.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Kiekvienos 6.5 lentelėje išvardytos matavimo sistemos tiesiškumo patikra atliekama ne rečiau, nei nurodyta lentelėje, laikantis matavimo sistemos gamintojo rekomendacijų ir gerosios inžinerinės praktikos. Tiesiškumo patikros tikslas – nustatyti, ar matavimo sistemos atsakas pasirinktame matavimo intervale yra proporcingas. Atliekant tiesiškumo patikrą, į matavimo sistemą įvedama bent 10 atskaitos verčių seką, jeigu nenurodyta kitaip. Matavimo sistemoje kiekviena atskaitos vertė išreiškiama kiekybiškai. Visos išmatuotos vertės palyginamos su atskaitos vertėmis, taikant mažiausiųjų kvadratų tiesinės regresijos principą ir 6.5 lentelėje pateiktus tiesiškumo kriterijus.

    8.1.4.2.   Veiksmingumo reikalavimai

    Jeigu matavimo sistema neatitinka 6.5 lentelėje pateiktų taikytinų tiesiškumo kriterijų, trūkumai pašalinami atlikus pakartotinį kalibravimą, priežiūrą arba, prireikus, sudedamąsias dalis pakeitus kitomis. Trūkumus pašalinus, tiesiškumo patikra pakartojama, siekiant užtikrinti, kad matavimo sistema atitiktų tiesiškumo kriterijus.

    8.1.4.3.   Procedūra

    Naudojamas šis tiesiškumo patikros protokolas:

    a)

    matavimo sistema naudojama taikant nustatytąją temperatūrą, slėgį ir srautą;

    b)

    kaip ir prieš teršalų išmetimo bandymą, įvedamas nulio signalas ir nustatoma nulinė prietaiso vertė. Atliekant dujų analizatoriaus tiesiškumo patikrą, tiesiai į analizatoriaus angą įleidžiamos 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančios nulinės vertės nustatymo dujos;

    c)

    kaip ir prieš teršalų išmetimo bandymą, įvedamas patikros signalas ir nustatomas prietaiso matavimo intervalas. Tikrinant dujų analizatorių, naudojamos 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančios patikros dujos; jos įleidžiamos tiesiai į analizatoriaus angą;

    d)

    nustačius prietaiso matavimo intervalą ir įvedus pagal šio punkto b papunktį naudotą signalą, patikrinama nulinė vertė. Remiantis nuliniu rodmeniu ir gerąja inžinerine praktika nustatoma, ar, prieš pereinant prie kito veiksmo, reikia pakartotinai nustatyti prietaiso nulinę vertę ir matavimo intervalą;

    e)

    visais atvejais matuojant dydžius, vadovaujamasi gamintojo rekomendacijomis ir gerąja inžinerine praktika ir parenkamos atskaitos vertės y refi, apimančios visas per teršalų išmetimo bandymus galimas vertes, taip išvengiant poreikio šias vertes ekstrapoliuoti. Atliekant tiesiškumo patikrą, kaip viena iš atskaitos verčių pasirenkamas nulinis atskaitos signalas. Atliekant nesusijusio slėgio ir temperatūros tiesiškumo patikras, pasirenkamos ne mažiau kaip trys atskaitos vertės. Atliekant visas kitas tiesiškumo patikras, pasirenkama ne mažiau kaip dešimt atskaitos verčių;

    f)

    pasirenkant atskaitos verčių sekos įvedimo eilės tvarką, vadovaujamasi gamintojo rekomendacijomis ir gerąja inžinerine praktika;

    g)

    atskaitos dydžiai generuojami ir įvedami taip, kaip aprašyta 8.1.4.4 punkte. Dujų analizatoriams naudojamos 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančios koncentracijos dujos, kurios į dujų analizatoriaus angą įleidžiamos tiesiogiai;

    h)

    kol matuojama atskaitos vertė, prietaisui leidžiama stabilizuotis;

    i)

    		 atskaitos vertė matuojama 30 s ir registruojama ne rečiau už mažiausią 6.7 lentelėje nustatytą dažnį, tada užrašomas aritmetinis užregistruotų verčių vidurkis

    Formula

    ;

    j)

    veiksmai, nurodyti šio punkto g–i papunkčiuose, kartojami, kol bus išmatuoti visi atskaitos dydžiai;

    k)

    		 siekiant apskaičiuoti mažiausiųjų kvadratų tiesinės regresijos parametrus ir statistines vertes ir jas palyginti su 6.5 lentelėje nurodytais mažiausiais veikimo kriterijais, naudojamas aritmetinis vidurkis

    Formula

    ir atskaitos vertės yrefi. Atliekami VII priedo 3 priedėlyje aprašyti apskaičiavimai.

    8.1.4.4.   Atskaitos signalai

    Šiame punkte aprašomi rekomenduojami atskaitos verčių generavimo, kai naudojamas 8.1.4.3 punkte nustatytas tiesiškumo patikros protokolas, metodai. Naudojamos faktines vertes imituojančios atskaitos vertės arba įvedama ir etalonine matavimo sistema išmatuojama faktinė vertė. Antruoju atveju atskaitos vertė yra etalonine matavimo sistema gauta vertė. Atskaitos vertės ir etaloninės matavimo sistemos turi būti pripažintos tarptautiniu lygiu.

    Jei temperatūros matavimo sistemose įrengti jutikliai, tokie kaip termoporos, varžiniai termometrai (RTD) ir termistoriai, atliekant tiesiškumo patikrą, jutiklį iš sistemos galima pašalinti ir vietoj jo naudoti imitatorių. Prireikus, naudojamas atskirai sukalibruotas imitatorius, kuriam taikomas šaltosios jungties kompensavimas. Tarptautiniu lygiu pripažinto imitatoriaus neapibrėžtis pagal temperatūros skalę turi būti mažesnė nei 0,5 proc. didžiausiosios veikimo temperatūros T max. Jeigu pasirenkamas šis variantas, būtina naudoti jutiklius, kurių tikslumas, kaip teigia tiekėjas, palyginti su jų normaliąja kalibravimo kreive, yra didesnis nei 0,5 proc. didžiausiosios veikimo temperatūros T max.

    8.1.4.5.   Matavimo sistemos, kurioms būtina taikyti tiesiškumo patikrą

    6.5 lentelėje nurodytos matavimo sistemos, kurioms būtina taikyti tiesiškumo patikrą. Naudojant šią lentelę laikomasi šių nuostatų:

    a)

    tiesiškumo patikra taikoma dažniau, jeigu tai rekomenduoja prietaiso gamintojas arba patartina remiantis gerąja inžinerine praktika;

    b)

    „min“ yra mažiausia atliekant tiesiškumo patikrą naudojama atskaitos vertė.

    Pažymėtina, kad, priklausomai nuo signalo, ši vertė gali būti nulinė arba neigiama;

    c)

    „max“ paprastai yra didžiausia atliekant tiesiškumo patikrą naudojama atskaitos vertė. Pvz., naudojant dujų dozatorius, x max yra nedozuotų, nepraskiestų patikros dujų koncentracija. Šiais konkrečiais atvejais „max“ yra kita vertė:

    i)

    atliekant KD svarstyklių tiesiškumo patikrą, m max yra tipinė KD filtro masė;

    ii)

    atliekant sukimo momento tiesiškumo patikrą, T max yra gamintojo nurodyta bandomo variklio su didžiausia sukimo momento verte didžiausioji sukimo momento vertė;

    d)

    nurodyti intervalai yra įskaitomojo pobūdžio. Pvz., a1 kreivės koeficientui nurodytas intervalas nuo 0,98 iki 1,02 reiškia, kad 0,98 ≤ a1 ≤ 1,02;

    e)

    šių tiesiškumo patikrų nereikalaujama atlikti sistemoms, kurios atitinka praskiestų išmetamųjų dujų srauto patikros, naudojant propaną, reikalavimus, aprašytus 8.1.8.5 punkte, arba sistemoms, kurios reikalavimus atitinka ± 2 proc. tikslumu remiantis anglies ar deguonies įsiurbiamame ore, degalų ir praskiestų išmetamųjų dujų cheminiu balansu;

    f)

    šiems dydžiams nustatyto a 1 kriterijaus laikomasi tik tada, jeigu yra reikalinga absoliučioji kiekio vertė, priešingai signalui, kuris faktinei vertei proporcingas tik tiesiškai;

    g)

    prie nesusijusių temperatūrų priskiriama variklio temperatūra ir aplinkos sąlygos, kuriomis nustatomos arba tikrinamos variklio veikimo sąlygos, temperatūra, pagal kurią nustatomos arba tikrinamos kritinės bandymų sistemos sąlygos, ir temperatūra, naudojama apskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį:

    i)

    reikalingos šios temperatūros tiesiškumo patikros: oro įsiurbimo, papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos linijos (-ų) (jeigu varikliai bandomi naudojant papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemas ir ciklus, kuriems taikomi šalto variklio paleidimo kriterijai), KD ėminių ėmimui naudojamo skiedimo oro (CVS, dvigubo skiedimo ir dalies srauto sistemų), KD ėminio ir aušintuvo pavyzdžio (jei tai dujų ėminių ėmimo sistemos, kuriose ėminių džiovinimui naudojami aušintuvai);

    ii)

    šios temperatūros tiesiškumo patikros reikalingos tik tada, jeigu taip nurodo variklio gamintojas: degalų įleidimo; bandymo įrangos pripučiamo oro aušintuvo oro išpūtimo angos (jei tai varikliai, bandomi naudojant bandymo įrangos šilumokaitį, kuriuo imituojamas ne keliais judančio mechanizmo pripučiamo oro aušintuvas), bandymo įrangos pripučiamo oro aušintuvo aušalo angos (jei tai varikliai, bandomi naudojant bandymo įrangos šilumokaitį, kuriuo imituojamas ne keliais judančio mechanizmo pripučiamo oro aušintuvas), alyvos karterio dugninėje ir (arba) rezervuare, aušalo prieš termostatą (jei varikliai aušinami skysčiais);

    h)

    prie nesusijusių slėgių priskiriamas variklio slėgis ir aplinkos sąlygos, kuriomis nustatomos arba tikrinamos variklio veikimo sąlygos, slėgiai, pagal kuriuos nustatomos arba tikrinamos kritinės bandymų sistemos sąlygos, ir apskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį naudojami slėgiai:

    i)

    reikalingos šios slėgio tiesiškumo patikros: įsiurbiamo oro slėgio apribojimo, išmetamųjų dujų priešslėgio, barometro, įvadinio CVS slėgmačio slėgio (jeigu matuojant naudojama CVS), aušintuvo pavyzdžio (jei tai dujų ėminių ėmimo sistemos, kuriose ėminių džiovinimui naudojami aušintuvai);

    ii)

    šios slėgio tiesiškumo patikros reikalingos, tik jeigu taip nurodo variklio gamintojas: bandymo įrangos pripučiamo oro aušintuvo ir slėgio jungiamajame vamzdyne kryčio (jei tai yra turbokompresorių turintys varikliai, bandomi naudojant bandymo įrangos šilumokaitį, kuriuo imituojamas ne keliais judančio mechanizmo pripučiamo oro aušintuvas) degalų įleidimo ir išleidimo angose.

    6.5 lentelė

    Matavimo sistemos, kurioms būtina taikyti tiesiškumo patikrą

    Matavimo sistema

    Kiekis

    Minimalus tikrinimo dažnumas

    Tiesiškumo kriterijai

    Formula

    α

    SEE

    r 2

    Variklio sūkių dažnis

    n

    Per 370 dienų iki bandymų

    ≤ 0,05 proc. n max

    0,98–1,02

    ≤ 2 proc. n max

    ≥ 0,990

    Variklio sukimo momentas

    T

    Per 370 dienų iki bandymų

    ≤ 1 proc. T max

    0,98–1,02

    ≤ 2 proc. T max

    ≥ 0,990

    Degalų srautas

    qm

    Per 370 dienų iki bandymų

    ≤ 1 proc. qm , max

    0,98–1,02

    ≤ 2 proc. qm , max

    ≥ 0,990

    Įsiurbiamo oro srautas (1)

    qV

    Per 370 dienų iki bandymų

    ≤ 1 proc. qV , max

    0,98–1,02

    ≤ 2 proc. qV , max

    ≥ 0,990

    Skiedimo oro srautas (1)

    qV

    Per 370 dienų iki bandymų

    ≤ 1 proc. qV , max

    0,98–1,02

    ≤ 2 proc. qV , max

    ≥ 0,990

    Praskiestų išmetamųjų dujų srautas (1)

    qV

    Per 370 dienų iki bandymų

    ≤ 1 proc. qV , max

    0,98–1,02

    ≤ 2 proc. qV , max

    ≥ 0,990

    Nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas (1)

    qV

    Per 185 dienas iki bandymų

    ≤ 1 proc. qV , max

    0,98–1,02

    ≤ 2 proc. qV , max

    ≥ 0,990

    Periodinis ėminių ėmimo srautas (1)

    qV

    Per 370 dienų iki bandymų

    ≤ 1 proc. qV , max

    0,98–1,02

    ≤ 2 proc. qV , max

    ≥ 0,990

    Dujų dozatoriai

    x/x span

    Per 370 dienų iki bandymų

    ≤ 0,5 proc. x max

    0,98–1,02

    ≤ 2 proc. x max

    ≥ 0,990

    Dujų analizatoriai

    x

    Per 35 dienas iki bandymų

    ≤ 0,5 proc. x max

    0,99–1,01

    ≤ 1 proc. x max

    ≥ 0,998

    KD svarstyklės

    m

    Per 370 dienų iki bandymų

    ≤ 1 proc. m max

    0,99–1,01

    ≤ 1 proc. m max

    ≥ 0,998

    Nesusiję slėgiai

    p

    Per 370 dienų iki bandymų

    ≤ 1 proc. p max

    0,99–1,01

    ≤ 1 proc. p max

    ≥ 0,998

    Nesusijusios temperatūros signalų vertimas iš analoginių į skaitmeninius

    T

    Per 370 dienų iki bandymų

    ≤ 1 proc. T max

    0,99–1,01

    ≤ 1 proc. T max

    ≥0,998

    8.1.5.   Nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriaus sistemos atsako ir atnaujinimo bei užregistravimo patikra

    Šioje dalyje aprašoma bendra nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriaus sistemos atsako ir atnaujinimo bei užregistravimo patikros procedūra. Kompensacinio pobūdžio analizatorių patikros procedūros aprašytos 8.1.6 punkte.

    8.1.5.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Ši patikra atliekama įrengus arba pakeitus nenutrūkstamam ėminių ėmimui naudojamą dujų analizatorių. Ši patikra taip pat atliekama, jeigu, sistemą sukonfigūravus iš naujo, pasikeičia sistemos atsakas. Ši patikra reikalinga nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriams, naudojamiems atliekant pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklus arba RMC, tačiau nėra reikalinga periodinio dujų analizavimo sistemoms ar nenutrūkstamo dujų analizavimo sistemoms, naudojamoms tik diskrečiojo režimo NRSC metu.

    8.1.5.2.   Matavimo principai

    Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar atnaujinimo ir užregistravimo dažniai atitinką bendrą sistemos atsaką į greitą koncentracijos ėminių ėmimo zonde vertės pokytį. Dujų analizatorių sistemų veikimas optimizuojamas taip, kad jų bendras atsakas į greitą koncentracijos pokytį būtų atnaujinamas ir užregistruojamas reikiamu dažniu ir taip būtų išvengta informacijos praradimo. Šiuo bandymu taip pat tikrinama, ar nenutrūkstamo veikimo dujų analizatorių sistemos atitinka būtiniausius atsako trukmės reikalavimus.

    Atsako trukmei įvertinti skirti sistemos parametrai turi būti tiksliai tokie patys, kaip naudotieji per bandymą atliekant matavimus (t. y. slėgis, srautai, analizatoriaus filtro parametrai ir visi kiti atsako trukmei įtakos galintys turėti veiksniai). Atsako trukmė nustatoma pakeičiant dujas tiesiog ėminių zondo įleidimo angoje. Dujų pakeitimo prietaisais turi būti įmanoma pakeitimą atlikti greičiau nei per 0,1 s. Bandymui naudojamomis dujomis koncentracijos vertė turi būti pakeičiama bent 60 proc. visos skalės vertės.

    Turi būti nubrėžtos visų dujinių komponentų koncentracijos kreivės.

    8.1.5.3.   Sistemos reikalavimai

    a)

    Sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 10 s, jeigu visų matuojamų sudedamųjų dalių (CO, NOx, CO2 ir HC) ir visų naudojamų intervalų signalo kilimo trukmė yra ≤ 5 s.

    Prieš atliekant VII priede nurodytus išmetamųjų teršalų apskaičiavimus, visi duomenys (koncentracija, degalų ir oro srautai) paslenkami per išmatuotą jų atsako trukmę.

    b)

    Siekiant įrodyti, kad atnaujinimas ir užregistravimas yra priimtini ir atitinka bendrą sistemos atsaką, sistema turi atitikti vieną iš šių kriterijų:

    i)

    vidutinės signalo kilimo trukmės ir dažnio, kuriuo sistema registruoja atnaujintas koncentracijos vertes, sandauga turi būti ne mažesnė už 5. Bet kuriuo atveju, vidutinė signalo kilimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 10 s;

    ii)

    dažnis, kuriuo sistema registruoja koncentracijos vertes, negali būti mažesnis kaip 2 Hz (taip pat žr. 6.7 lentelę).

    8.1.5.4.   Procedūra

    Siekiant patikrinti kiekvienos nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriaus sistemos atsaką, taikoma ši procedūra:

    a)

    vadovaujamasi analizatoriaus sistemos gamintojo įrangos parengimo ir naudojimo instrukcijomis. Matavimo sistema sureguliuojama taip, kad veiktų optimaliai. Atliekant šią patikrą analizatorius veikia taip, kaip atliekant teršalų išmetimo bandymus. Jeigu viena ėminių ėmimo sistema naudojama daugiau nei vienam analizatoriui ir jeigu dujų srautas į kitus analizatorius turės poveikio sistemos atsako trukmei, tuomet, atliekant patikros bandymą, kiti analizatoriai taip pat įjungiami ir turi veikti. Šis patikros bandymas gali būti vykdomas naudojant keletą analizatorių ir tuo pat metu naudojant tą pačią ėminių ėmimo sistemą. Jeigu atliekant teršalų išmetimo bandymus naudojami analoginiai arba tikrojo laiko skaitmeniniai filtrai, per šią patikrą jie naudojami tokiu pačiu būdu;

    b)

    naudojant įrangą sistemos atsako trukmei patvirtinti, tarp visų jungčių rekomenduojama naudoti mažiausius dujų tiekimo linijos ilgius, o nulinės vertės oro šaltinis prijungiamas prie vienos greito veikimo 3 krypčių vožtuvo įėjimo angos (2 įėjimo angos ir 1 išėjimo anga), kad būtų galima kontroliuoti nulinės vertės nustatymo ir sumaišytų patikros dujų srautą į ėminių ėmimo sistemos zondo įėjimo angą arba prie zondo išėjimo angos esančią trišakę jungtį. Paprastai dujų srautas būna didesnis už zondu imamų ėminių srautą, tad perteklius nepatenka į zondo įėjimo angą. Jeigu dujų srautas yra mažesnis už zondo srautą, dujų koncentracija pakoreguojama, atsižvelgiant į skiedimą aplinkos oru, įsiurbiamu į zondą. Gali būti naudojamos dvinarės arba daugiatipės patikros dujos. Patikros dujoms maišyti gali būti naudojamas dujų kompaundavimo arba maišymo prietaisas. Maišant patikros dujas, praskiestas naudojant N2, su patikros dujomis, praskiestomis naudojant orą, rekomenduojama naudoti dujų kompaundavimo arba maišymo prietaisą.

    Dujų dozatoriumi patikros dujos NO–CO–CO2–C3H8–CH4 (su N2 likučiu) sumaišomos lygiomis dalimis su NO2 patikros dujomis su išvalyto dirbtinio oro likučiu. Jei reikia, vietoj sumaišytų dujų NO–CO–CO2–C3H8–CH4 su patikros dujų N2 likučiu taip pat galima naudoti įprastines dvinares patikros dujas; šiuo atveju atliekamas atskiras kiekvieno analizatoriaus atsako bandymas. Dujų dozatoriaus išėjimo anga sujungiama su kita 3 angų vožtuvo įėjimo anga. Vožtuvo išėjimo anga sujungiama taip, kad į ją patektų perteklius, nepatenkantis į dujų analizatoriaus sistemos zondą, arba prijungiama prie viršslėgio įtaiso tarp zondo ir srauto tiekimo į visus tikrinamus analizatorius linijos. Naudojama įranga, leidžianti išvengti slėgio svyravimų, sustabdžius srautą per dujų kompaundavimo prietaisą. Jeigu, atliekant šią patikrą, kurie nors iš šių dujų komponentų analizatoriams neturi reikšmės, tų dujų komponentų nepaisoma. Kita galimybė – leidžiama naudoti dujų indus su atskiromis dujomis ir atskirą atsako trukmės matavimo įrangą;

    c)

    duomenys renkami taip:

    i)

    įjungiamas vožtuvas, kad pradėtų tekėti nulinės vertės nustatymo dujų srautas;

    ii)

    leidžiama taikyti stabilizavimą, kad būtų galima atsižvelgti į tiekimo vėlavimą ir lėčiausią pilnutinį analizatoriaus atsaką;

    iii)

    per teršalų išmetimo bandymus naudotu dažnumu pradedama registruoti duomenis. Kiekviena užregistruota vertė – tai analizatoriumi išmatuota atnaujinta unikali koncentracijos vertė. Užregistruotų verčių negalima keisti naudojant interpoliavimą arba filtravimą;

    iv)

    įjungiamas vožtuvas, kad sumaišytos patikros dujos tekėtų į analizatorius. Šis laikas užregistruojamas kaip t 0;

    v)

    atsižvelgiama į tiekimo vėlavimą ir lėčiausią pilnutinį analizatoriaus atsaką;

    vi)

    įjungiamas srautas, kad nulinės vertės nustatymo dujos tekėtų į analizatorių. Šis laikas užregistruojamas kaip t 100;

    vii)

    atsižvelgiama į tiekimo vėlavimą ir lėčiausią pilnutinį analizatoriaus atsaką;

    viii)

    c punkto iv-vii papunkčiuose nurodyti veiksmai kartojami tol, kol bus užregistruoti septyni pilnutiniai ciklai, užbaigiant juos nulinės vertės nustatymo dujų tekėjimu į analizatorius;

    ix)

    tada registravimas stabdomas.

    8.1.5.5.   Veiksmingumo vertinimas

    Norint apskaičiuoti vidutinį kiekvieno analizatoriaus signalo kilimo laiką, naudojami 8.1.5.4 punkto c papunktyje nurodyti duomenys.

    a)

    Jeigu nusprendžiama įrodyti atitiktį 8.1.5.3 punkto b papunkčio i daliai, taikoma ši procedūra: signalo kilimo trukmė (sekundėmis) dauginama iš atitinkamo registravimo dažnio Hz (1/s). Kiekvieno rezultato vertė turi būti lygi bent 5. Jeigu vertė mažesnė negu 5, registravimo dažnis padidinamas, srautai reguliuojami arba keičiama ėminių ėmimo sistemos konstrukcija, kad signalo kilimo trukmė padidėtų tiek, kiek reikia. Be to, skaitmeninius filtrus galima sukonfigūruoti taip, kad signalo kilimo trukmė padidėtų.

    b)

    Jeigu nusprendžiama įrodyti atitiktį 8.1.5.3 punkto b papunkčio ii daliai, pakanka įrodyti atitiktį 8.1.5.3 punkto b papunkčio ii dalyje pateiktam reikalavimui.

    8.1.6.   Kompensacinio pobūdžio analizatorių atsako trukmės patikra

    8.1.6.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Ši patikra atliekama nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriaus atsakui nustatyti, kai, apskaičiuojant išmetamųjų dujinių teršalų kiekį, vieno analizatoriaus atsakas kompensuojamas kito atsaku. Atliekant šią patikrą, vandens garai laikomi dujiniu komponentu. Šią patikrą reikalaujama taikyti nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriams, naudojamiems pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklų arba RMC metu. Šios patikros nereikia atlikti periodinio dujų ėminių ėmimo analizatoriams arba nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriams, naudojamiems tik diskrečiojo režimo NRSC metu. Ši patikra nevykdoma, kai taikoma pataisa dėl vandens, pašalinto iš ėminio po apdorojimo proceso. Ši patikra atliekama pirmą kartą įrengus (t. y. po bandymo įrangos priėmimo eksploatuoti). Atlikus svarbius techninės priežiūros darbus, galima taikyti 8.1.5 punktą ir patikrinti atsako vienodumą, bet tik tada, jei visiems pakeistiems komponentams tam tikru momentu buvo taikoma vienodo atsako patikra, naudojant drėkintuvą.

    8.1.6.2.   Matavimo principai

    Šios procedūros tikslas – patikrinti nuolat derinamų dujų matavimų sinchroniškumą ir atsako vienodumą. Taikant šią procedūrą, būtina užtikrinti, kad būtų taikomi visi kompensavimo algoritmai ir drėgnio pataisos.

    8.1.6.3.   Sistemos reikalavimai

    Bendros atsako trukmės ir signalo kilimo trukmės reikalavimas, nustatytas 8.1.5.3 punkto a papunktyje, galioja ir kompensacinio pobūdžio analizatoriams. Be to, jeigu registravimo dažnis skiriasi nuo nuolat derinamo (kompensuojamo) signalo atnaujinimo dažnio, 8.1.5.3 punkto b papunkčio i dalyje nustatytos patikros tikslais naudojamas mažesnysis iš šių dviejų dažnių.

    8.1.6.4.   Procedūra

    Taikomos visos 8.1.5.4 punkto a–c papunkčiuose nustatytos procedūros. Be to, jeigu taikomas išmatuotais vandens garais pagrįstas kompensavimo algoritmas, turi būti išmatuotos ir vandens garų atsako, ir signalo kilimo trukmės. Šiuo atveju drėkintuvu turi būti apdorotos bent vienos rūšies naudotos kalibravimo dujos (bet ne NO2).

    Jeigu sistemoje nenaudojamas ėminių džiovintuvas vandeniui iš dujų ėminių pašalinti, patikros dujos drėkinamos dujų mišinį leidžiant per sandarų indą, kuriame dujos sudrėkinamos iki aukščiausio ėminio rasos taško, kuris imant išmetamųjų dujų ėminius įvertinamas jas barbotuojant į distiliuotą vandenį. Jeigu, atliekant bandymus, sistemoje naudojamas ėminių džiovintuvas, kurio patikros rezultatai yra teigiami, sudrėkintą dujų mišinį galima leisti už ėminių džiovintuvo, barbotuojant jas į distiliuotą vandenį sandariame inde 298 ± 10 K (25 ± 10 oC) arba didesnės nei rasos taškas temperatūros sąlygomis. Visais atvejais sudrėkintų dujų temperatūra linijoje už indo palaikoma bent 5 K (5 oC) didesnė už vietinį rasos tašką. Pažymėtina, kad visų šių dujų komponentų galima nepaisyti, jeigu, atliekant šią patikrą, jie neturi reikšmės analizatoriams. Jeigu kuris nors iš dujų komponentų yra atsparus vandens kompensavimui, tokių analizatorių atsako patikrą galima atlikti be drėkinimo.

    8.1.7.   Variklio parametrų ir aplinkos sąlygų matavimas

    Variklio gamintojas taiko vidaus kokybės procedūras, atitinkančias pripažintus nacionalinius arba tarptautinius standartus. Kitais atvejais taikomos toliau aprašytos procedūros.

    8.1.7.1.   Sukimo momento kalibravimas

    8.1.7.1.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Visos sukimo momento matavimo sistemos, įskaitant dinamometro sukimo momento matavimo reles ir sistemas, kalibruojamos įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus, taikant, be kita ko, etaloninę jėgą arba svirtį, sujungtą su savuoju svoriu. Kartojant kalibravimą vadovaujamasi gerąja inžinerine praktika. Kai atliekamas sukimo momento jutiklio siunčiamo signalo tiesinis aproksimavimas, vadovaujamasi sukimo momento relės gamintojo instrukcijomis. Leidžiama taikyti kitus kalibravimo metodus.

    8.1.7.1.2.   Savojo svorio kalibravimas

    Pagal šią metodiką nustatyta jėga taikoma nustatytu atstumu ant svirties pakabinant nustatytus svarelius. Užtikrinama, kad svarelių svirties petys būtų statmenas sunkiui (t. y. horizontalus) ir statmenas dinamometro sukimosi ašiai. Kiekvienam taikomam sukimo momento matavimo intervalui nustatomi bent šeši kalibravimo svareliais deriniai, per visą intervalą svarelius išdėstant maždaug lygiu atstumu. Kalibruojant dinamometras įsiūbuojamas arba įsukamas, kad būtų sumažinta statinė trinties histerezė. Kiekvieno svarelio jėga nustatoma jo tarptautiniu mastu pripažintą masę dauginant iš vietinio laisvojo kritimo pagreičio.

    8.1.7.1.3.   Kalibravimas įtempio matuokliu arba kalibravimo žiedu

    Pagal šią metodiką jėga taikoma arba pakabinant svarelius ant svirties (šie svareliai ir jų svirties petys nelaikomi etaloninio sukimo momento nustatymo dalimi), arba taikant skirtingus dinamometro sukimo momentus. Kiekvienam taikomam sukimo momento matavimo intervalui nustatomi bent šeši jėgos deriniai, per visą intervalą jėgos momentus išdėstant maždaug lygiu atstumu. Kalibruojant dinamometras įsiūbuojamas arba įsukamas, kad būtų sumažinta statinė trinties histerezė. Šiuo atveju etaloninis sukimo momentas nustatomas, gautą jėgą dauginant iš etaloninio matuoklio (kaip antai įtempio matuoklio arba kalibravimo žiedo) efektyviojo svirties peties, kuris matuojamas nuo jėgos matavimo pradžios taško iki dinamometro sukimosi ašies. Užtikrinama, kad šis ilgis būtų matuojamas statmenai etaloninio matuoklio matavimo ašiai ir statmenai dinamometro sukimosi ašiai.

    8.1.7.2.   Slėgio, temperatūros ir rasos taško kalibravimas

    Prietaisus įrengus pirmą kartą, jie sukalibruojami, kad matuotų slėgį, temperatūrą ir rasos tašką. Kartojant kalibravimą vadovaujamasi prietaisų gamintojo instrukcijomis ir gerąja inžinerine praktika.

    Jei temperatūros matavimo sistemose įrengtos termoporos, varžiniai termometrai arba termistoriai, sistema kalibruojama pagal 8.1.4.4 punkto nuostatas dėl tiesiškumo patikros.

    8.1.8.   Su srautu susiję matavimai

    8.1.8.1.   Degalų srauto kalibravimas

    Degalų srauto matuoklius įrengus pirmą kartą, jie sukalibruojami. Kartojant kalibravimą vadovaujamasi prietaisų gamintojo instrukcijomis ir gerąja inžinerine praktika.

    8.1.8.2.   Įsiurbiamo oro srauto kalibravimas

    Įsiurbiamo oro srauto matuoklius įrengus pirmą kartą, jie sukalibruojami. Kartojant kalibravimą vadovaujamasi prietaisų gamintojo instrukcijomis ir gerąja inžinerine praktika.

    8.1.8.3.   Išmetamųjų dujų srauto kalibravimas

    Išmetamųjų teršalų srauto matuoklius įrengus pirmą kartą, jie sukalibruojami. Kartojant kalibravimą vadovaujamasi prietaisų gamintojo instrukcijomis ir gerąja inžinerine praktika.

    8.1.8.4.   Praskiestų išmetamųjų dujų srauto (CVS) kalibravimas

    8.1.8.4.1.   Apžvalga

    a)

    Šiame punkte aprašoma, kaip sukalibruoti pastovaus tūrio ėminių ėmimo iš praskiestų išmetamųjų dujų srauto (CVS) sistemoms naudojamus srautmačius.

    b)

    Šis kalibravimas atliekamas tada, kai srautmatis įrengiamas nuolatinėje vietoje. Kalibravimas atliekamas, kai pakeičiama kuri nors srauto konfigūracijos prieš srautmatį ir už jo dalis, galinti turėti poveikio srautmačio kalibravimui. Kalibravimas atliekamas CVS įrengus pirmą kartą ir kaskart, kai taisomosiomis priemonėmis nepavyksta pašalinti gedimo, dėl kurio praskiestų išmetamųjų dujų srauto patikros (t. y. patikros naudojant propaną) neįmanoma atlikti taip, kaip nustatyta 8.1.8.5 punkte.

    c)

    CVS srautmatis kalibruojamas naudojant etaloninį srautmatį, kaip antai ikigarsinį Ventūrio vamzdį, ilgo spindulio srauto tūtą, glotnios prieigos angą, laminariojo srauto matuoklį, kritinio tekėjimo Ventūrio vamzdžių rinkinį arba ultragarsinį srautmatį. Naudojamas etaloninis srautmatis, kuriuo, vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, dydžius galima registruoti su ± 1 proc. paklaida. Šis etaloninio srautmačio atsakas į srautą naudojamas kaip etaloninė CVS srautmačio kalibravimo vertė.

    d)

    Prieš srovę naudoti ekraną arba kitą slėgio apribojimą, kuris galėtų paveikti srautą prieš etaloninį srautmatį, negalima, nebent srautmatis sukalibruotas, atsižvelgiant į šį slėgio apribojimą.

    e)

    Šiame 8.8.1.4 punkte aprašyta kalibravimo seka yra pagrįsta moline mase. Atitinkama seka, kai naudojamas mase pagrįstas metodas, aprašyta VII priedo 2.5 punkte.

    f)

    Gamintojo sprendimu, kalibravimo tikslais CFV arba SSV galima pašalinti iš nuolatinės pozicijos, jeigu juos įrengiant CVS sistemoje laikomasi šių reikalavimų:

    1)

    CFV arba SSV įrengus CVS sistemoje, remiamasi gerąja inžinerine praktika ir patikrinama, ar tarp CVS įleidimo angos ir Ventūrio vamzdžio neatsirado kokių nors nuotėkių;

    2)

    Ventūrio vamzdį sukalibravus ex situ, taikant 8.1.8.5 punkte aprašytą patikrą propanu, reikia patikrinti visas Ventūrio vamzdžio CFV srauto kombinacijas arba ne mažiau kaip 10 SSV srauto taškų. Patikros naudojant propaną rezultatas nė viename Ventūrio vamzdžio srauto taške negali viršyti 8.1.8.5.6 punkte nurodyto nuokrypio.

    3)

    Norint patikrinti CVS sistemos su daugiau negu vienu CFV kalibravimą ex situ, atliekama ši patikra:

    i)

    pastoviam propano srautui tiekti į skiedimo tunelį naudojamas pastovaus srauto prietaisas;

    ii)

    angliavandenilių koncentracija matuojama ne mažiau kaip 10-yje atskirų vieno SSV srautmačio srautų arba matuojamos visos galimos CFV srautmačio srauto kombinacijos, kartu palaikant pastovų propano srautą;

    iii)

    šio bandymo pradžioje ir pabaigoje išmatuojama foninė angliavandenilių koncentracija skiedimo ore. Prieš atliekant iv punkte nurodytą regresijos analizę, iš kiekvieno rezultato, gauto kiekviename srauto matavimo taške, atimama vidutinė foninė koncentracija;

    iv)

    galios regresija apskaičiuojama naudojant visas srauto verčių poras ir pataisytą koncentraciją; taip apskaičiuojamas santykis y = a × xb; koncentracija naudojama kaip nepriklausomas kintamasis, o srauto vertė – kaip priklausomas kintamasis. Kiekviename duomenų taške reikia apskaičiuoti skirtumą tarp išmatuotos srauto vertės ir kreivėje parodytos vertės. Kiekviename taške skirtumas turi būti mažesnis negu ± 1 proc. atitinkamos regresijos vertės. B punkte nurodyta vertė turi atitikti intervalą nuo – 1,005 iki – 0,995. Jeigu rezultatai neatitinka šių ribinių verčių, reikia imtis taisomųjų veiksmų pagal 8.1.8.5.1 punkto a papunktį.

    8.1.8.4.2.   PDP kalibravimas

    Tūrinis siurblys (PDP) kalibruojamas taip, kad būtų galima sudaryti srauto ir PDP sūkių dažnio santykio lygtį, kurią taikant nustatomas srauto nuotėkis pro sandarius PDP paviršius kaip slėgio PDP įėjimo angoje funkcija. Pagal kiekvieną sūkių dažnį, kuriuo veikia PDP, nustatomi unikalūs lygties koeficientai. PDP srautmatis kalibruojamas taip:

    a)

    sistema sujungiama, kaip parodyta 6.5 paveiksle;

    b)

    nuotėkis tarp kalibravimo srautmačio ir PDP turi būti mažesnis negu 0,3 proc. viso srauto žemiausiame sukalibruotame srauto taške; pavyzdžiui, esant didžiausiam slėgio apribojimui ir žemiausiam PDP sūkių dažnio taškui;

    c)

    kol PDP veikia, PDP įėjimo angoje palaikoma pastovi temperatūra, ±2 proc. tikslumu atitinkanti vidutinę absoliučiąją įėjimo angos temperatūrą, T in;

    d)

    nustatoma pirmoji PDP sūkių dažnio vertė, kurią ketinama naudoti kalibruojant;

    e)

    kintamasis droselis nustatomas taip, kad būtų visiškai atidarytas;

    f)

    PDP veikia bent 3 min., kad sistema stabilizuotųsi. Tada, PDP nenutrūkstamai veikiant, bent 30 s registruojami apie kiekvieną iš šių dydžių renkami duomenys ir užrašomos vidutinės jų vertės:

    i)

    		 etaloninio srautmačio vidutinis srautas,

    Formula

    ;

    ii)

    vidutinė temperatūra PDP įėjimo angoje, Tin;

    iii)

    vidutinis statinis absoliutusis slėgis PDP įėjimo angoje, p in;

    iv)

    vidutinis statinis absoliutusis slėgis PDP išėjimo angoje, p out;

    v)

    vidutinis PDP sūkių dažnis, n PDP;

    g)

    siekiant sumažinti absoliutųjį slėgį PDP įėjimo angoje p in, droselio sklendė laipsniškai uždaroma;

    h)

    siekiant duomenis užregistruoti ne mažiau kaip šešiose droselio padėtyse, kad būtų atsižvelgta į visas įprastomis veikimo sąlygomis galimas slėgio PDP įėjimo angoje vertes, pakartojami 8.1.8.4.2 punkto f ir g papunkčiuose nustatyti veiksmai;

    i)

    PDP kalibruojamas, remiantis surinktais duomenimis ir naudojant VII priede pateiktas lygtis;

    j)

    šio punkto f–i papunkčiuose nurodyti veiksmai pakartojami pagal kiekvieną sūkių dažnį, kuriuo veikia PDP;

    k)

    siekiant nustatyti PDP srauto lygtį, taikomą atliekant teršalų išmetimo bandymus, naudojamos VII priedo 3 dalyje (moline mase pagrįstas metodas) arba VII priedo 2 dalyje (mase pagrįstas metodas) pateiktos lygtys;

    l)

    kalibravimas patikrinamas atliekant CVS patikrą (t. y. patikrą naudojant propaną), kaip aprašyta 8.1.8.5 punkte;

    m)

    PDP negalima naudoti, jeigu slėgis įėjimo angoje yra mažesnis nei mažiausioji vertė, užregistruota atliekant kalibravimą.

    8.1.8.4.3.   CFV kalibravimas

    Siekiant patikrinti kritinio srauto Ventūrio vamzdžio (CFV) pralaidumo koeficientą Cd, CFV sukalibruojamas tikėtino mažiausio statinio skirtuminio slėgio tarp CFV įėjimo ir išėjimo angų sąlygomis. CFV srautmatis kalibruojamas taip:

    a)

    sistema sujungiama, kaip parodyta 6.5 paveiksle;

    b)

    orpūtė įjungiama už CFV;

    c)

    kol CFV veikia, CFV įėjimo angoje palaikoma pastovi temperatūra, ± 2 proc. tikslumu atitinkanti vidutinę absoliučiąją įėjimo angos temperatūrą, T in;

    d)

    nuotėkis tarp kalibravimo srautmačio ir CFV turi būti mažesnis kaip 0,3 proc. viso srauto, taikant didžiausią slėgio apribojimą;

    e)

    kintamasis droselis nustatomas taip, kad būtų visiškai atidarytas. Užuot naudojus kintamąjį droselį, slėgį už CFV galima keisti keičiant orpūčių sūkių dažnį arba sukuriant reguliuojamą nuotėkį. Pažymėtina, kad nesant apkrovos kai kurių orpūčių veikimas yra ribotas;

    f)

    CFV veikia bent 3 min., kad sistema stabilizuotųsi. CFV toliau veikiant, bent 30 s registruojami apie kiekvieną iš šių dydžių renkami duomenys ir užrašomos vidutinės jų vertės:

    i)

    		 etaloninio srautmačio vidutinis srautas,

    Formula

    ;

    ii)

    kitas variantas – vidutinis rasos taškas kalibravimo oro sąlygomis, T dew. VII priede nurodytos prielaidos, kurias leidžiama taikyti atliekant išmetamųjų teršalų kiekio matavimus;

    iii)

    vidutinė temperatūra Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje, T in;

    iv)

    vidutinis statinis absoliutusis slėgis Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje, p in;

    v)

    vidutinis statinis skirtuminis slėgis tarp CFV įėjimo ir išėjimo angų, Δp CFV;

    g)

    siekiant sumažinti absoliutųjį slėgį CFV įėjimo angoje p in, droselio sklendė laipsniškai uždaroma;

    h)

    siekiant vidutinius duomenis užregistruoti mažiausiai dešimtyje droselio padėčių taip, kad būtų išbandytas kuo didesnis per bandymą tikėtinas intervalas Δp CFV, šio punkto f ir g papunkčiuose nustatyti veiksmai pakartojami. Kai kalibruojant taikomi patys mažiausi slėgio apribojimai, kalibravimo komponentų arba CVS komponentų pašalinti nereikalaujama;

    i)

    nustatomas C d ir leidžiamas didžiausias slėgio rodiklis r, kaip aprašyta VII priede;

    j)

    CFV srautui nustatyti per teršalų išmetimo bandymą taikomas C d. CFV nenaudojamas, jeigu r yra didesnis už leidžiamą didžiausią vertę, kaip nustatyta VII priede;

    k)

    kalibravimas patikrinamas atliekant CVS patikrą (t. y. patikrą naudojant propaną), kaip aprašyta 8.1.8.5 punkte;

    l)

    jeigu CVS sutvarkomas taip, kad vienu metu lygiagrečiai būtų galima naudoti daugiau nei vieną CFV, CVS sukalibruojamas vienu iš šių būdų:

    i)

    kiekvienas CVF derinys kalibruojamas pagal šios dalies ir VII priedo nuostatas. VII priede pateiktos srauto apskaičiavimo, pasirinkus šį variantą, instrukcijos;

    ii)

    kiekvienas CVF kalibruojamas pagal šio punkto ir VII priedo nuostatas. VII priede pateiktos srauto apskaičiavimo, pasirinkus šį variantą, instrukcijos.

    8.1.8.4.4.   SSV kalibravimas

    Ikigarsinis Ventūrio vamzdis (SSV) kalibruojamas, siekiant nustatyti jo kalibravimo koeficientą C d tikėtinam slėgio įėjimo angoje intervalui. SSV srautmatis kalibruojamas taip:

    a)

    sistema sujungiama, kaip parodyta 6.5 paveikle;

    b)

    orpūtė įjungiama už SSV;

    c)

    nuotėkis tarp kalibravimo srautmačio ir SSV turi būti mažesnis kaip 0,3 proc. viso srauto, taikant didžiausią slėgio apribojimą;

    d)

    kol SSV veikia, SSV įėjimo angoje palaikoma pastovi temperatūra, ± 2 proc. tikslumu atitinkanti vidutinę absoliučiąją įėjimo angos temperatūrą, T in;

    e)

    nustatomas didesnis kintamojo droselio arba kintamojo greičio orpūtės srautas nei atliekant bandymus tikėtinas didžiausias srautas. Srauto negalima ekstrapoliuoti, naudojant nekalibruotas vertes, todėl rekomenduojama nustatyti, kad SSV tūtoje Reinoldso skaičius Re, taikant didžiausią kalibruotą srautą, būtų didesnis už atliekant bandymus tikėtiną didžiausią Re;

    f)

    SSV veikia bent 3 min., kad sistema stabilizuotųsi. SSV toliau veikiant, bent 30 s registruojami apie kiekvieną iš šių dydžių renkami duomenys ir užrašomos vidutinės jų vertės:

    i)

    		 etaloninio srautmačio vidutinis srautas,

    Formula

    ;

    ii)

    kitas variantas – vidutinis rasos taškas kalibravimo oro sąlygomis, T dew. VII priede nurodytos leidžiamos prielaidos;

    iii)

    vidutinė temperatūra Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje, T in;

    iv)

    vidutinis statinis absoliutusis slėgis Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje, p in;

    v)

    statinis skirtuminis slėgis tarp statinio slėgio Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje ir statinio slėgio Ventūrio vamzdžio tūtoje, Δp SSV;

    g)

    siekiant sumažinti srautą, droselio sklendė laipsniškai uždaroma arba orpūtės sūkių dažnis sumažinamas;

    h)

    norint užregistruoti bent dešimties srautų vertes, šio punkto f ir g papunkčiuose nustatyti veiksmai pakartojami;

    i)

    remiantis surinktais duomenimis ir taikant VII priede pateiktas lygtis, nustatoma funkcinė Cd ir Re santykio forma;

    j)

    kalibravimas patikrinamas, atliekant CVS patikrą (t. y. patikrą naudojant propaną), kaip aprašyta 8.1.8.5 punkte, naudojant naująją C d ir Re santykio lygtį;

    k)

    SSV naudojamas tik mažiausio ir didžiausio kalibruoto srauto intervalo ribose;

    l)

    norint nustatyti SSV srautą, atliekant bandymą naudojamos VII priedo 3 dalyje (moline mase pagrįstas metodas) arba VII priedo 2 dalyje (mase pagrįstas metodas) pateiktos lygtys.

    8.1.8.4.5.   Viršgarsinis kalibravimas (rezervuota)

    6.5 pav.

    Praskiestų išmetamųjų dujų CVS kalibravimo schemos

    Image

    8.1.8.5.   CVS ir periodinio ėminių ėmiklio patikra (patikra naudojant propaną)

    8.1.8.5.1.   Įžanga

    a)

    Patikra naudojant propaną taikoma kaip CVS patikra, siekiant nustatyti, ar nėra išmatuotų praskiestų išmetamųjų dujų srauto verčių nukrypimų. Patikra naudojant propaną taip pat taikoma kaip periodinio ėminių ėmiklio patikra, siekiant nustatyti, ar nėra periodinio ėminių ėmimo sistemos, kuria ėminys ištraukiamas iš CVS, kaip aprašyta šio punkto f papunktyje, nukrypimų. Remiantis gerąja inžinerine praktika ir saugos reikalavimais, atliekant šį patikrinimą galima naudoti ne propaną, o kitas dujas, tokias kaip CO2 arba CO. Jei patikra naudojant propaną nepavyksta, tai gali būti vienos ar kelių problemų požymis, o joms išspręsti gali prireikti taisomųjų veiksmų:

    i)

    analizatorius netinkamai sukalibruotas. FID analizatorius perkalibruojamas, sutaisomas arba pakeičiamas kitu;

    ii)

    pagal 8.1.8.7 punktą tikrinamas nuotėkis CVS tunelyje, prie jungčių, tvirtiklių ir HC ėminių ėmimo sistemoje;

    iii)

    pagal 9.2.2 punktą atliekama prasto maišymo patikra;

    iv)

    pagal 7.3.1.2 punktą atliekama ėminių ėmimo sistemos užteršimo angliavandeniliais patikra;

    v)

    pasikeičia CVS kalibravimas. Pagal 8.1.8.4 punktą CVS srautmatis sukalibruojamas in situ;

    vi)

    kitos problemos, susijusios su CVS arba ėminių ėmimo patikros aparatine ar programine įranga. Patikrinama, ar CVS sistemoje, CVS patikros aparatinėje ar programinėje įrangoje nėra nukrypimų;

    b)

    patikrai naudojant propaną naudojama etaloninė C3H8, naudojamų CVS kaip pėdsakinės dujos, masė arba etaloninis srautas. Jeigu naudojamas etaloninis srautas, atsižvelgiama į visą neidealiųjų C3H8 dujų poveikį etaloniniame srautmatyje. VII priedo 2 dalyje (mase pagrįstas metodas) arba VII priedo 3 dalyje (moline mase pagrįstas metodas) aprašoma, kaip kalibruoti ir naudoti tam tikrus srautmačius. Pagal 8.1.8.5 punktą ir VII priedą idealiųjų dujų prielaidos negalima taikyti. Per patikrą naudojant propaną, įpurkštų C3H8 dujų masė, apskaičiuota atlikus HC ir CVS srauto matavimus, palyginama su atskaitos verte.

    8.1.8.5.2.   Nustatyto propano kiekio įleidimo į CVS sistemą metodas

    Bendras CVS ėminių ėmimo ir analizės sistemos tikslumas nustatomas į įprastu režimu veikiančią sistemą įleidžiant žinomos masės dujinį teršalą. Teršalas analizuojamas, jo masė apskaičiuojama pagal VII priedo nuostatas. Pasirenkamas vienas iš šių metodų:

    a)

    matavimas gravimetriniu metodu atliekamas taip: ± 0,01 g tikslumu nustatoma nedidelio baliono, pripildyto anglies monoksido arba propano, masė.Į sistemą leidžiant anglies monoksidą arba propaną, maždaug 5–10 minučių CVS sistema naudojama taip, kaip ir per įprastą teršalų išmetimo bandymą Išleistų grynųjų dujų kiekis nustatomas pagal masių skirtumą. Dujų ėminys analizuojamas įprasta įranga (naudojamas ėminių ėmimo maišas arba integravimo metodas) ir apskaičiuojama dujų masė;

    b)

    matavimas kritinio srauto tūta atliekamas taip: nustatytas grynųjų dujų (anglies monoksido arba propano) kiekis per kalibruotą kritinio srauto tūtą įleidžiamas į CVS sistemą. Jei įleidimo angoje slėgis pakankamai didelis, kritinio srauto tūta reguliuojamas srautas nepriklauso nuo slėgio tūtos išėjimo angoje (kritinis srautas). Maždaug 5–10 min. CVS sistema naudojama taip, kaip atliekant įprastą teršalų išmetimo bandymą. Dujų ėminys analizuojamas įprasta įranga (naudojamas ėminių ėmimo maišas arba integravimo metodas) ir apskaičiuojama dujų masė.

    8.1.8.5.3.   Pasirengimas patikrai naudojant propaną

    Patikrai naudojant propaną pasirengiama taip:

    a)

    jeigu vietoj etaloninio srauto naudojama C3H8 etaloninė masė, balionas pripildomas C3H8 dujomis. Nustatyta C3H8 dujomis pripildyto baliono atskaitos masė turi atitikti numatytą naudoti C3H8 kiekį ± 0,5 proc. tikslumu;

    b)

    parenkami reikiami CVS ir C3H8 srautai;

    c)

    pasirenkama C3H8 įpurškimo į CVS anga. Pasirenkama anga, kuri būtų kuo arčiau vietos, kurioje variklio išmetamųjų teršalų sistemoje atliekamas CVS. C3H8 balionas prijungiamas prie įpurškimo sistemos;

    d)

    CVS veikia ir yra stabilizuojamas;

    e)

    visi ėminių ėmimo sistemos šilumokaičiai iš anksto pašildomi arba ataušinami;

    f)

    šildomoms arba aušinamoms sudedamosioms dalims, pvz., ėminių ėmimo linijoms, filtrams, aušintuvams ir siurbliams leidžiama stabilizuotis darbinės temperatūros sąlygomis;

    g)

    jeigu taikoma, pagal 8.1.8.7 punktą atliekama nuotėkio dėl sumažėjusio slėgio HC ėminių ėmimo sistemoje patikra.

    8.1.8.5.4.   Pasirengimas patikrai HC ėminių ėmimo sistemoje naudojant propaną

    Nuotėkio dėl sumažėjusio slėgio HC ėminių ėmimo sistemoje patikrą galima atlikti pagal šio punkto g papunktį. Jeigu taikoma ši procedūra, galima taikyti 7.3.1.2 punkte nustatytą užteršimo HC procedūrą. Jeigu nuotėkio dėl sumažėjusio slėgio HC ėminių ėmimo sistemoje patikra pagal g punktą neatliekama, nustatoma HC ėminių ėmimo sistemos nulinė vertė bei matavimo intervalas ir patikrinama tarša:

    a)

    pasirenkamas mažiausias HC analizatoriaus intervalas, kuriame galima išmatuoti tikėtiną C3H8 koncentraciją CVS tikslais ir C3H8 srauto vertes;

    b)

    pro analizatoriaus angą įleidžiant nulinės vertės nustatymo orą, nustatoma HC analizatoriaus nulinė vertė;

    c)

    pro analizatoriaus angą įleidžiant patikros dujas C3H8, nustatomas HC analizatoriaus matavimo intervalas;

    d)

    į HC zondą arba HC zondo ir tiekimo linijos jungtį tiekiamas perteklinis nulinės vertės nustatymo oro srautas;

    e)

    stabili HC koncentracija HC ėminių ėmimo sistemoje matuojama kaip perteklinio nulinės vertės nustatymo oro srautai. Periodinio HC matavimo atveju pripildoma periodinio ėminių ėmimo talpa (pvz., maišas) ir išmatuojama HC pertekliaus koncentracija;

    f)

    jeigu HC pertekliaus koncentracija viršija 2 μmol/mol, procedūros negalima tęsti, kol nepašalinama tarša. Nustatomas taršos šaltinis ir imamasi taisomųjų priemonių, pvz., sistema išvaloma arba užterštos ėminio dalys pakeičiamos kitomis;

    g)

    jeigu HC pertekliaus koncentracija neviršija 2 μmol/mol, ši vertė užregistruojama kaip x HCinit ir naudojama taikant pataisą dėl užteršimo HC, kaip aprašyta VII priedo 2 dalyje (mase pagrįstas metodas) arba VII priedo 3 dalyje (moline mase pagrįstas metodas).

    8.1.8.5.5.   Patikros naudojant propaną atlikimas

    a)

    Patikra naudojant propaną atliekama taip:

    i)

    jei HC ėminiai imami periodiniu būdu, prijungiamos švarios laikyklos, pvz., ištuštinti maišai;

    ii)

    HC matavimo prietaisai naudojami pagal prietaisų gamintojų instrukcijas;

    iii)

    jeigu numatoma taikyti pataisą dėl skiedimo oro foninės koncentracijos, išmatuojama ir užregistruojama foninė HC koncentracija skiedimo ore;

    iv)

    nustatoma nulinė visų integravimo prietaisų vertė;

    v)

    pradedama imti ėminius ir įjungiami visi srauto integravimo įtaisai;

    vi)

    C3H8 dujos paleidžiamos tekėti pasirinkta sparta. Jeigu naudojamas etaloninis C3H8 srautas, pradedamas šio srauto integravimas;

    vii)

    C3H8 leidžiama toliau tekėti tol, kol dujų priteka bent tiek, kad būtų galima tiksliai nustatyti etaloninių C3H8 ir išmatuotų C3H8 kiekį;

    viii)

    C3H8 balionas užsukamas, o ėminių ėmimas tęsiamas tiek laiko, kad būtų galima atsižvelgti į delsą dėl ėminių tekėjimo ir analizatoriaus atsako trukmės;

    ix)

    ėminių ėmimas baigiamas, visi srauto integravimo įtaisai sustabdomi;

    b)

    jeigu matavimui naudojama kritinio srauto tūta, vietoj 8.1.8.5.5 punkto a papunktyje nustatyto metodo patikrą naudojant propaną galima atlikti taip:

    i)

    jei HC ėminiai imami periodiniu būdu, prijungiamos švarios laikyklos, pvz., ištuštinti maišai;

    ii)

    HC matavimo prietaisai naudojami pagal prietaisų gamintojų instrukcijas;

    iii)

    jeigu numatoma taikyti pataisą dėl skiedimo oro foninės koncentracijos, išmatuojama ir užregistruojama foninė HC koncentracija skiedimo ore;

    iv)

    nustatoma nulinė visų integravimo prietaisų vertė;

    v)

    etaloninio C3H8 baliono turinys išleidžiamas pasirinkta sparta;

    vi)

    pradedama imti ėminius ir, gavus patvirtinimą, kad HC koncentracija stabilizavosi, įjungiami visi srauto integravimo įtaisai;

    vii)

    cilindro turinys leidžiamas tol, kol C3H8 priteka bent tiek, kad būtų galima tiksliai nustatyti etaloninių C3H8 ir išmatuotų C3H8 kiekį;

    viii)

    visi integravimo įtaisai sustabdomi;

    ix)

    etaloninis C3H8 balionas užsukamas.

    8.1.8.5.6.   Patikros naudojant propaną vertinimas

    Po bandymo atliekama ši procedūra:

    a)

    jeigu ėminiai imti periodiniu būdu, periodiniu būdu surinkti ėminiai išanalizuojami kuo anksčiau;

    b)

    išanalizavus HC, taikoma taršos ir fono pataisa;

    c)

    kaip nustatyta VII priede, remiantis CVS ir HC duomenimis ir taikant bendrą C3H8 molinę masę M C3H8, o ne tikrąją HC molinę masę M HC, apskaičiuojama visa C3H8 masė;

    d)

    jeigu naudojama atskaitos masė (gravimetrinis metodas), propano balione masė nustatoma ± 0,5 proc. tikslumu, o C3H8 atskaitos masė nustatoma tuščio propano baliono masę atėmus iš pilno propano baliono masės. Jeigu naudojama kritinio srauto tūta (ja matuojama), propano masė nustatoma srautą padauginus iš bandymo trukmės;

    e)

    C3H8 atskaitos masė atimama iš apskaičiuotos masės. Jeigu šis skirtumas sudaro ne daugiau kaip ± 3,0 proc. atskaitos masės, laikoma, kad CVS patikra sėkminga.

    8.1.8.5.7.   Antrinio KD skiedimo sistemos patikra

    Kai reikia pakartoti patikrą naudojant propaną ir patikrinti antrinio KD skiedimo sistemą, ši patikra atliekama a–d punktuose nustatyta tvarka:

    a)

    HC ėminių ėmimo sistema sukonfigūruojama taip, kad ėminį būtų galima paimti šalia periodinio ėminių ėmiklio laikyklos (pvz., KD filtro). Jeigu šioje vietoje absoliutusis slėgis yra per mažas, kad būtų galima paimti HC ėminį, HC ėminį galima paimti iš periodinio ėminių ėmiklio siurblio išmetimo angos. Ėminius iš siurblio išmetimo angos reikia imti atsargiai, nes dėl siurblio nuotėkio už periodinio ėminių ėmiklio srautmačio, kuris kitais atvejais yra priimtinas, bus gautas klaidingas rezultatas, kad patikra naudojant propaną nepavyko;

    b)

    patikra naudojant propaną pakartojama, kaip aprašyta šiame punkte, tačiau HC ėminiai imami iš periodinio ėminių ėmiklio;

    c)

    C3H8 masė apskaičiuojama, atsižvelgiant į visą antrinį skiedimą periodiniame ėminių ėmiklyje;

    d)

    C3H8 atskaitos masė atimama iš apskaičiuotos masės. Jeigu šis skirtumas sudaro ne daugiau kaip ± 5,0 proc. atskaitos masės, laikoma, kad periodinio ėminių ėmiklio patikra sėkminga. Kitais atvejais imamasi taisomųjų veiksmų.

    8.1.8.5.8.   Ėminių džiovintuvo patikra

    Jeigu ėminių džiovintuvo išėjimo angoje yra įtaisytas drėgnio jutiklis rasos taškui nenutrūkstamai stebėti ir užtikrinama, kad drėgnis džiovintuvo išėjimo angoje būtų mažesnis už mažiausias vertes, taikomas atliekant aušinimo, trukdžių ir kompensavimo patikras, ši patikra netaikoma.

    a)

    Jeigu vandeniui iš dujų ėminių pašalinti naudojamas ėminių džiovintuvas, kaip tai leidžiama daryti pagal 9.3.2.3.1 punktą, šiluminių aušintuvų veiksmingumo patikra atliekama juos įrengus ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. Osmosinių membraninių džiovintuvų veiksmingumas tikrinamas juos įrengus, atlikus svarbius techninės priežiūros darbus ir per 35 bandymų dienas.

    b)

    Vanduo gali slopinti analizatoriaus savybę tinkamai matuoti matuotiną išmetamųjų teršalų sudedamąją dalį, todėl jis kartais pašalinamas prieš dujų ėminiui patenkant į analizatorių. Pavyzdžiui, taikant smūginį aušinimą, vanduo gali sukelti neigiamuosius CLD atsako į NOx trukdžius ir teigiamuosius NDIR analizatoriaus trukdžius bei atsaką, panašų į CO.

    c)

    Ėminių džiovintuvas turi atitikti 9.3.2.3.1 punkte išdėstytas specifikacijas dėl rasos taško T dew ir absoliučiojo slėgio p total už osmosinio membraninio džiovintuvo arba šiluminio aušintuvo.

    d)

    Siekiant nustatyti ėminių džiovintuvo veiksmingumą, taikomas toliau aprašytas ėminių džiovintuvo patikros metodas arba, remiantis gerąja inžinerine praktika, parengiamas kitoks protokolas:

    i)

    iš politetrafluoretileno (PTFE) arba nerūdijančio plieno vamzdžių padaromos reikiamos jungtys;

    ii)

    N2 arba išvalytas oras barbotuojami į distiliuotą vandenį sandariame inde, kuriame dujos sudrėkinamos iki imant išmetamųjų teršalų ėminius apskaičiuoto aukščiausio ėminių rasos taško;

    iii)

    sudrėkintos dujos įleidžiamos prieš ėminių džiovintuvą;

    iv)

    už indo palaikoma bent 5 oC už jų rasos tašką didesnė sudrėkintų dujų temperatūra;

    v)

    siekiant patikrinti, ar tai yra imant išmetamųjų teršalų ėminius apskaičiuotas aukščiausias ėminių rasos taškas, kuo arčiau ėminių džiovintuvo įėjimo angos išmatuojamas sudrėkintų dujų rasos taškas T dew ir slėgis p total;

    vi)

    kuo arčiau ėminių džiovintuvo išėjimo angos išmatuojami sudrėkintų dujų rasos taškas T dew ir slėgis p total;

    vii)

    ėminių džiovintuvas atitinka patikros kriterijus, jeigu šios dalies d punkto vi papunktyje nurodytas rezultatas yra mažesnis už rasos tašką, atitinkantį dydį, gautą prie 9.3.2.3.1 punkte nustatytose ėminių džiovintuvo specifikacijose nurodytos vertės pridėjus 2 oC, arba jeigu d punkto vi papunktyje nurodyta molinė frakcija yra mažesnė už dydį, gautą prie atitinkamos ėminių džiovintuvo specifikacijose nurodytos vertės pridėjus 0,002 mol/mol arba 0,2 tūrio proc. Pažymėtina, kad atliekant šią patikrą, ėminių rasos taškas išreiškiamas absoliučiąja temperatūra, Kelvino laipsniais.

    8.1.8.6.   Periodinis dalies KD ir susijusių nepraskiestų išmetamųjų dujų srauto matavimo sistemų kalibravimas

    8.1.8.6.1.   Skirtuminio srauto matavimo specifikacijos

    Dalies srauto skiedimo sistemose, siekiant ištraukti proporcinį nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį, ypač svarbus ėminių srauto q mp tikslumas, jeigu jis nustatomas matuojant skirtuminį srautą, o ne tiesiogiai, kaip parodyta (6-20) lygtyje:

    q m p = q m dew – q m dw

    (6-20)

    čia:

    qm p

    į dalies srauto skiedimo sistemą patenkantis išmetamųjų dujų ėminio masės srautas;

    qm dw

    skiedimo oro masės srautas (pagal drėgną orą);

    qm dew

    praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas pagal drėgnas dujas.

    Šiuo atveju didžiausia skirtumo paklaida turi būti tokia, kad, kai skiedimo santykis yra mažesnis kaip 15, q mp tikslumas būtų ± 5 proc. Ją galima apskaičiuoti imant kiekvieno prietaiso vidutines kvadratines paklaidas.

    Priimtiną q mp tikslumą galima užtikrinti vienu iš šių metodų:

    a)

    qmdew ir q mdw absoliučiosios tikslumo vertės yra ± 0,2 proc.; tuo garantuojama, kad q mp tikslumas, kai skiedimo santykis yra 15, būtų ≤5 proc. Tačiau jei skiedimo santykis būtų didesnis, paklaida padidėtų;

    b)

    q mdw, atsižvelgiant į q mdew, kalibravimas atliekamas taip, kad būtų užtikrinamas toks q mp tikslumas, kaip nurodyta a punkte. Išsamesnė informacija pateikiama 8.1.8.6.2 punkte;

    c)

    q mp tikslumas nustatomas netiesiogiai, atsižvelgiant į skiedimo santykio tikslumą, kuris nustatomas pėdsakinėmis dujomis, pvz., CO2. Reikia taikyti a punkte nurodytam metodui lygiavertį q mp tikslumo nustatymo metodą;

    d)

    qmdew ir q mdw absoliutusis tikslumas yra ± 2 proc. visos skalės, didžiausia q mdew ir q mdw skirtumo paklaida – 0,2 proc., o tiesiškumo paklaida – ± 0,2 proc. didžiausios per bandymą užregistruotos q mdew vertės.

    8.1.8.6.2.   Skirtuminio srauto matavimo kalibravimas

    Norint ištraukti proporcinį nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį, dalies srauto skiedimo sistema periodiškai kalibruojama tarptautinius ir (arba) nacionalinius standartus atitinkančiu tiksliu srautmačiu. Srautmatis arba srauto matavimo prietaisai kalibruojami taikant vieną iš toliau nurodytų procedūrų taip, kad per zondą į tunelį tekantis qm p srautas atitiktų 8.1.8.6.1 punkte nustatytus tikslumo reikalavimus.

    a)

    qm dw srautmatis nuosekliai sujungiamas su qm dew srautmačiu, abiejų srautmačių skirtumas kalibruojamas ne mažiau kaip pagal 5 nuostačius, srauto vertes tolygiai paskirstant nuo mažiausios bandymui atlikti naudotos qm dw vertės iki bandymui atlikti naudotos qm dew vertės. Skiedimo tunelį galima aplenkti;

    b)

    kalibruotas srauto įtaisas nuosekliai sujungiamas su qm dew srautmačiu ir patikrinamas bandymui atlikti naudotos vertės tikslumas. Kalibruoto srauto įtaisas nuosekliai sujungiamas su qm dw srautmačiu, tada ne mažiau kaip pagal penkis nuostačius, atitinkančius skiedimo santykį nuo 3 iki 15, ir atsižvelgiant į bandymui atlikti naudotą qm dew, patikrinamas tikslumas;

    c)

    tiekimo linija TL (žr. 6.7 pav.) atjungiamas nuo išmetimo sistemos ir prie tiekimo linijos prijungiamas kalibruotas srauto matavimo įtaisas, kurio intervalas yra tinkamas qm p matuoti. Tada nustatoma bandymui naudojama qm dew vertė ir paeiliui nustatomos bent penkios qm dw vertės, atitinkančios skiedimo santykį nuo 3 iki 15. Kitas variantas – naudojamas specialus kalibruoto srauto kelias, kuriuo apeinamas tunelis, tačiau, kaip ir darant tikrąjį bandymą, turi būti užtikrinama, kad per atitinkamus matuoklius tekėtų visas srautas ir skiedimo oro srautas;

    d)

    pėdsakinės dujos tiekiamos į išmetimo sistemos tiekimo liniją TL. Šios pėdsakinės dujos gali būti išmetamųjų dujų sudedamoji dalis, pvz., CO2 arba NOx. Pėdsakinių dujų sudedamoji dalis išmatuojama, jas praskiedus tunelyje. Tai daroma imant penkis skiedimo santykius nuo 3 iki 15. Ėminio srauto tikslumas nustatomas pagal skiedimo santykį r d ir pagal (6-21) lygtį:

    q m p = q m dew /r d

    (6-21)

    Norint garantuoti qm p tikslumą, atsižvelgiama į dujų analizatorių tikslumą.

    8.1.8.6.3.   Specialieji skirtuminio srauto matavimo reikalavimai

    Matavimo ir kontrolės problemoms nustatyti ir tinkamam dalies srauto skiedimo sistemos veikimui patikrinti labai rekomenduojama tikrinti anglies srautą, naudojant tikrąsias išmetamąsias dujas. Anglies srauto patikra turėtų būti atliekama bent kas kartą, kai sumontuojamas naujas variklis arba padaromas reikšmingas bandymo įrangos konfigūracijos pakeitimas.

    Variklis turi dirbti didžiausiu sukimo momentu ir sūkių dažniu arba kuriuo nors kitu pastovios būsenos režimu, kuriuo dirbant gaunama 5 proc. arba daugiau CO2. Kai veikia dalies srauto skiedimo sistema, skiedimo koeficientas turi būti maždaug 15 su 1.

    Jeigu atliekama anglies srauto patikra, taikomas VII priedo 2 priedėlis. Anglies srauto vertės apskaičiuojamos pagal VII priedo 2 priedėlyje pateiktas lygtis. Visos anglies srauto vertės viena nuo kitos neturėtų skirtis daugiau kaip 5 proc.

    8.1.8.6.3.1.   Patikra prieš bandymą

    Patikra prieš bandymą atliekama prieš dvi valandas iki bandymo toliau aprašytu būdu.

    Srautmačių tikslumas tikrinamas tuo pačiu būdu kaip kalibruojant (žr. 8.1.8.6.2 punktą) ne mažiau kaip dviejuose taškuose, įskaitant srauto qm dw vertes, kurios atitinka skiedimo santykius nuo 5 iki 15, taikytus per bandymą naudotai qm dew vertei.

    Jei pagal 8.1.8.6.2 punkte nurodyto kalibravimo įrašus galima įrodyti, kad srautmačio kalibravimas išlieka stabilus ilgesnį laiką, patikros prieš bandymą galima neatlikti.

    8.1.8.6.3.2.   Transformacijos trukmės nustatymas

    Sistemos parametrai transformacijos trukmei įvertinti turi būti tokie patys, kaip atliekant matavimą per bandymą. Šio priedo 5 priedėlio 2.4 punkte ir 6-11 paveiksle nurodyta transformacijos trukmė nustatoma taikant toliau aprašytą metodą.

    Atskiras etaloninis srautmatis, kurio matavimo intervalas yra tinkamas pro zondą tekančiam srautui, nuosekliai ir arti sujungiamas su zondu. Šio srautmačio transformacijos trukmė turi būti mažesnė nei 100 ms, esant srauto pokyčio dydžiui, naudojamam atsako trukmei matuoti, ir srautmatis turi pakankamai mažai riboti srauto slėgį, kad, remiantis gerąja inžinerine praktika, nebūtų jaučiamas poveikis dinaminėms dalies srauto skiedimo sistemos charakteristikoms. Į dalies srauto skiedimo sistemą įleidžiamas išmetamųjų dujų srautas (arba oro srautas, jei skaičiuojamas išmetamųjų dujų srautas) keičiamas pakopomis nuo mažo srauto iki bent 90 proc. visos skalės. Naudojamas toks pat pakopinio keitimo paleidimo įtaisas, koks naudotas išankstiniam reguliavimui pradėti darant tikrąjį bandymą. Išmetamųjų dujų srauto pakopinio keitimo impulsas ir srautmačio atsakas registruojami ne mažesniu kaip 10 Hz dažniu.

    Pagal šiuos duomenis apskaičiuojama dalies srauto skiedimo sistemos transformacijos trukmė, kuri apibrėžiama kaip laikas nuo pakopinio keitimo impulso pradžios iki taško, atitinkančio 50 proc. srautmačio atsako. Panašiai nustatoma qm p signalo (t. y. išmetamųjų dujų ėminių srauto į dalies srauto skiedimo sistemą) ir qm ew,i signalo (t. y. išmetamųjų dujų srautmačiu tiekiamo išmetamųjų dujų masės srauto, skaičiuojamo pagal drėgnas dujas) transformacijos trukmė. Šie signalai naudojami po kiekvieno bandymo atliekamai regresijos analizei (žr. 8.2.1.2 punktą).

    Apskaičiavimas kartojamas bent penkiems didėjimo ir mažėjimo impulsams, tada apskaičiuojamas rezultatų vidurkis. Iš šios vertės atimama etaloninio srautmačio vidinės transformacijos trukmė (< 100 ms). Jeigu reikalinga išankstinė kontrolė, dalies srauto skiedimo sistemos išankstinė vertė taikoma pagal 8.2.1.2 punktą.

    8.1.8.7.   Vakuuminės dalies nuotėkio patikra

    8.1.8.7.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Ėminių ėmimo sistemą įrengus pirmą kartą, po tokių svarbių techninės priežiūros darbų, kaip priešfiltrio keitimas, ir per 8 valandas prieš kiekvieną darbo ciklo seką patikrinama, ar nėra reikšmingų vakuuminės dalies nuotėkių; tuo tikslu atliekamas vienas iš šioje dalyje aprašytų nuotėkio bandymų. Ši patikra netaikoma jokiai CVS skiedimo sistemos viso srauto daliai.

    8.1.8.7.2.   Matavimo principai

    Nuotėkį galima nustatyti vienu iš šių būdų: matuojant mažą srauto dalį, kai srautas turi būti nulinis, nustatant žinomos koncentracijos patikros dujų praskiedimą, kai jos teka ėminių ėmimo sistemos vakuumine dalimi, arba matuojant, ar padidėjo vakuuminės sistemos slėgis.

    8.1.8.7.3.   Mažo srauto nuotėkio bandymas

    Ar ėminių ėmimo sistemoje nėra mažo srauto nuotėkių tikrinama taip:

    a)

    vienu iš toliau nurodytų būdų užsandarinamas sistemos zondo galas:

    i)

    ant ėminių ėmimo zondo galo uždedamas dangtelis arba kamštis;

    ii)

    tiekimo linija prie zondo atjungiama ir uždaroma dangteliu arba kamščiu;

    iii)

    uždaromas tarp zondo ir tiekimo linijos įmontuotas sandarus vožtuvas;

    b)

    visi vakuumo siurbliai turi veikti. Po stabilizavimo patikrinama, ar srautas ėminių ėmimo sistemos vakuuminėje dalyje yra mažesnis nei 0,5 proc. sistemos srauto įprastomis naudojimo sąlygomis. Sistemos srauto įprastomis naudojimo sąlygomis artiniu gali būti laikomi tipiški analizatoriaus ir apėjimo srautai.

    8.1.8.7.4.   Nuotėkio bandymas tikrinant patikros dujų praskiedimą

    Šiam bandymui galima naudoti bet kurį dujų analizatorių. Jeigu šiam bandymui naudojamas FID, bet koks užteršimas HC ėminių ėmimo sistemoje koreguojamas pagal VII priedo 2 arba 3 dalies nuostatas dėl HC nustatymo. Kad būtų išvengta klaidinančių rezultatų, naudojami analizatoriai, kuriais su šiam bandymui naudojamomis patikros dujomis galima užtikrinti ne mažesnį kaip 0,5 proc. arba didesnį pakartojamumą. Vakuuminės dalies nuotėkio patikra atliekama taip:

    a)

    dujų analizatorius paruošiamas taip pat, kaip teršalų išmetimo bandymui;

    b)

    į analizatoriaus angą tiekiamos patikros dujos; patikrinama, ar patikros dujų koncentracijos matavimas atitinka tikėtinąjį matavimo tikslumą ir pakartojamumą;

    c)

    perviršio patikros dujos nukreipiamos į vieną iš šių ėminių ėmimo sistemos vietų:

    i)

    ėminių ėmimo zondo galą;

    ii)

    tiekimo linija prie zondo jungties atjungiama, o perviršio patikros dujos nukreipiamos į atvirąjį tiekimo linijos galą;

    iii)

    tarp zondo ir tiekimo linijos įmontuojamas trieigis vožtuvas;

    d)

    patikrinama, ar išmatuotos perviršio patikros dujų koncentracijos ir patikros dujų koncentracijos skirtumas neviršija ± 0,5 proc. Jeigu išmatuotoji vertė yra mažesnė už tikėtinąją – yra nuotėkis, o didesnė vertė gali būti patikros dujų arba paties analizatoriaus problemos požymis. Tai, kad išmatuotoji vertė yra didesnė už tikėtinąją, nėra nuotėkio požymis.

    8.1.8.7.5.   Nuotėkio patikra nykstant vakuumui

    Norint atlikti šį bandymą, vakuuminė ėminių ėmimo sistemos dalis veikiama vakuumu, o sistemos nuotėkio greitis nustatomas pagal naudoto vakuumo nykimą. Atliekant šį bandymą, įsitikinama, ar vakuuminės ėminių ėmimo sistemos dalies tūris yra ± 10 proc. jos tikrojo tūrio. Atliekant šį bandymą, naudojami 8.1 ir 9.4 punktuose išdėstytas specifikacijas atitinkantys matavimo prietaisai.

    Nuotėkio patikra nykstant vakuumui atliekama taip:

    a)

    vienu iš nurodytų būdų sistemos zondo galas užsandarinamas kuo arčiau zondo įėjimo angos:

    i)

    ant ėminių ėmimo zondo galo uždedamas dangtelis arba kamštis;

    ii)

    tiekimo linija prie zondo atjungiama ir uždaroma dangteliu arba kamščiu;

    iii)

    uždaromas tarp zondo ir tiekimo linijos įmontuotas sandarus vožtuvas;

    b)

    visi vakuumo siurbliai turi veikti. Sudaromas įprastas veikimo sąlygas atitinkantis vakuumas. Jeigu naudojami ėminių maišai, įprastinę ėminių maišo išsiurbimo procedūrą rekomenduojama kartoti du kartus, kad kuo labiau sumažėtų savaiminis tūris;

    c)

    ėminių siurbliai išjungiami, o sistema užsandarinama. Išmatuojamas ir užregistruojamas absoliutusis savaiminių dujų slėgis ir, jei norima, absoliučioji sistemos temperatūra. Palaukiama pakankamai laiko, kad stabilizuotųsi visi pereinamieji rezultatai ir kad 0,5 proc. nuotėkis galėtų sukelti slėgio pokytį, kuris būtų bent dešimt kartų didesnis už slėgio relės skiriamąją gebą. Dar kartą užregistruojamas slėgis ir, jei norima, temperatūra;

    d)

    nuotėkio srautas apskaičiuojamas, remiantis prielaida, kad išsiurbto maišo tūrio vertės lygios nuliui, ir žinomomis ėminių ėmimo sistemos tūrio vertėmis, pradiniu ir galutiniu slėgiais, neprivalomos apskaičiuoti temperatūros vertėmis ir praėjusiu laiku. Pagal (6-22) lygtį patikrinama, ar nuotėkio srautas nykstant vakuumui yra mažesnis nei 0,5 proc. sistemos srauto įprastomis naudojimo sąlygomis:

    Formula

    (6-22)

    čia:

    qV leak

    nuotėkio srautas nykstant vakuumui (mol/s);

    V vac

    vakuuminės ėminių ėmimo sistemos dalies geometrinis tūris (m3);

    R

    molinė dujų konstanta (J/(mol·K));

    p 2

    absoliutusis slėgis vakuuminėje dalyje, kai laikas yra t 2 (Pa);

    T 2

    absoliučioji temperatūra vakuuminėje dalyje, kai laikas yra t 2 (K);

    p 1

    absoliutusis slėgis vakuuminėje dalyje, kai laikas yra t 1 (Pa);

    T 1

    absoliučioji temperatūra vakuuminėje dalyje, kai laikas yra t 1 (K);

    t 2

    nuotėkio patikros nykstant vakuumui bandymo pabaigos laikas (s);

    t 1

    nuotėkio patikros nykstant vakuumui bandymo pradžios laikas (s).

    8.1.9.   CO ir CO2 matavimas

    8.1.9.1.   H2O trukdžių patikra, kai naudojami CO2 NDIR analizatoriai

    8.1.9.1.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Jeigu CO2 matuojamas naudojant NDIR analizatorių, H2O trukdžių poveikis tikrinamas, analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.9.1.2.   Matavimo principai

    H2O gali trukdyti NDIR analizatoriaus atsakui į CO2. Jei NDIR analizatoriuje taikomi kompensavimo algoritmai, kuriems naudojami kitų dujų matavimo rezultatai, kad būtų užtikrinta atitiktis šios trukdžių patikros reikalavimams, tokie matavimai atliekami tuo pačiu metu, siekiant patikrinti kompensavimo algoritmus analizatoriui atliekant trukdžių patikrą.

    8.1.9.1.3.   Sistemos reikalavimai

    CO2 NDIR analizatoriuje H2O trukdžiai negali viršyti (0,0 ± 0,4) mmol/mol (tikėtinos vidutinės CO2 koncentracijos).

    8.1.9.1.4.   Procedūra

    Trukdžių patikra atliekama taip:

    a)

    CO2 NDIR analizatorius įjungiamas ir turi veikti, nulinė vertė ir matavimo intervalas nustatomi, kaip prieš teršalų išmetimo bandymą;

    b)

    barbotuojant į distiliuotą vandenį sandariame inde nulinės vertės nustatymo orą, atitinkantį 9.5.1 punkte išdėstytas specifikacijas, gaunamos sudrėkintos bandymo dujos. Jeigu ėminys per džiovintuvą neleidžiamas, temperatūra inde kontroliuojama, kad H2O lygis būtų bent ne mažesnis kaip per bandymą tikėtinas didžiausias lygis. Jeigu per bandymą ėminys leidžiamas per džiovintuvą, temperatūra inde kontroliuojama, kad H2O lygis būtų bent ne mažesnis kaip 9.3.2.3.1 punkte reikalaujamas lygis;

    c)

    už indo sudrėkintų bandymo dujų temperatūra palaikoma bent 5 oK didesnė už dujų rasos tašką;

    d)

    sudrėkintos bandymo dujos įleidžiamos į ėminių ėmimo sistemą. Sudrėkintas bandymo dujas galima įleisti už bet kurio ėminių džiovintuvo, jeigu per bandymą ėminių džiovintuvas yra naudojamas;

    e)

    sudrėkintų dujų vandens molinė frakcija x H2O išmatuojama kuo arčiau analizatoriaus įėjimo angos. Pvz., norint apskaičiuoti x H2O, išmatuojamas rasos taškas T dew ir absoliutusis slėgis p total;

    f)

    remiantis gerąja inžinerine praktika, užtikrinama, kad tiekimo linijose, jungtyse ar vožtuvuose nebūtų kondensato, pradedant vieta, kurioje matuojamas x H2O srautas į analizatorių;

    g)

    palaukiama, kol analizatoriaus atsakas stabilizuosis. Į stabilizavimo laiką įtraukiamas tiekimo linijos ištuštinimo laikas ir analizatoriaus atsako registravimo laikas;

    h)

    kol analizatoriumi matuojama ėminio koncentracija, 30 s registruojami imties duomenys. Apskaičiuojamas aritmetinis šių duomenų vidurkis. Jeigu ši vertė yra lygi (0,0 ± 0,4) mmol/mol, analizatorius atitinka trukdžių patikros reikalavimus.

    8.1.9.2.   H2O ir CO2 trukdžių patikra, kai naudojami CO NDIR analizatoriai

    8.1.9.2.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Jeigu CO matuojamas naudojant NDIR analizatorių, H2O ir CO2 trukdžių poveikis tikrinamas, analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.9.2.2.   Matavimo principai

    H2O ir CO2 gali sukelti teigiamuosius NDIR analizatoriaus trukdžius ir atsaką, panašų į CO. Jei NDIR analizatoriuje taikomi kompensavimo algoritmai, kurie naudoja kitų dujų matavimo rezultatus atitikčiai šios trukdžių patikros reikalavimams užtikrinti, tuo pačiu metu šie kiti matavimai atliekami kompensavimo algoritmams per analizatoriaus trukdžių patikrą patikrinti.

    8.1.9.2.3.   Sistemos reikalavimai

    CO NDIR analizatoriuje bendri H2O ir CO2 trukdžiai turi ± 2 proc. tikslumu atitikti tikėtinąją vidutinę CO koncentraciją.

    8.1.9.2.4.   Procedūra

    Trukdžių patikra atliekama taip:

    a)

    CO NDIR analizatorius įjungiamas ir turi veikti, nulinė vertė ir matavimo intervalas nustatomi, kaip prieš teršalų išmetimo bandymą;

    b)

    barbotuojant patikros dujas CO2 į distiliuotą vandenį sandariame inde, gaunamos sudrėkintos bandymo dujos CO2. Jeigu ėminys neleidžiamas per džiovintuvą, temperatūra inde kontroliuojama, kad H2O lygis būtų bent ne mažesnis kaip per bandymą tikėtinas didžiausias lygis. Jeigu per bandymą ėminys leidžiamas per džiovintuvą, temperatūra inde kontroliuojama, kad H2O lygis būtų bent ne mažesnis kaip 9.3.2.3.1.1 punkte reikalaujamas lygis. Naudojamų patikros dujų CO2 koncentracija turi būti bent per bandymą tikėtino didžiausio lygio;

    c)

    sudrėkintos CO2 bandymo dujos įleidžiamos į ėminių ėmimo sistemą. Sudrėkintas CO2 bandymo dujas galima įleisti už ėminių džiovintuvo, jeigu ėminių džiovintuvas per bandymą naudojamas;

    d)

    sudrėkintų dujų vandens molinė frakcija x H2O išmatuojama kuo arčiau analizatoriaus įėjimo angos. Pvz., norint apskaičiuoti x H2O, išmatuojamas rasos taškas T dew ir absoliutusis slėgis p total;

    e)

    remiantis gerąja inžinerine praktika, užtikrinama, kad tiekimo linijose, jungtyse ar vožtuvuose nebūtų kondensato, pradedant vieta, kurioje matuojamas x H2O srautas į analizatorių;

    f)

    palaukiama, kol analizatoriaus atsakas stabilizuosis;

    g)

    kol analizatoriumi matuojama ėminio koncentracija, 30 s registruojamas jos atsakas. Apskaičiuojamas šių duomenų aritmetinis vidurkis;

    h)

    jeigu šio punkto g papunktyje nurodytas rezultatas atitinka 8.1.9.2.3 punkte nurodytą nuokrypį, analizatorius atitinka trukdžių patikros reikalavimus;

    i)

    CO2 ir H2O trukdžių procedūras taip pat galima atlikti atskirai. Jei naudojamų CO2 ir H2O lygis aukštesnis nei per bandymą tikėtinas didžiausias lygis, kiekviena gauta trukdžių vertė proporcingai sumažinama ją padauginus iš tikėtinos didžiausios koncentracijos vertės ir per šią procedūrą taikomos faktinės vertės santykio. Galima atlikti atskiras trukdžių procedūros, taikant mažesnę H2O koncentraciją (iki 0,025 mol/mol H2O kiekio) nei didžiausias per bandymą tikėtinas lygis, bet gauta H2O trukdžių vertė proporcingai padidinama ją padauginus iš tikėtinos didžiausios H2O koncentracijos vertės ir per šią procedūrą taikomos faktinės vertės santykio. Abiejų perskaičiuotų trukdžių verčių suma turi atitikti 8.1.9.2.3 punkte nurodytą leidžiamąjį nuokrypį.

    8.1.10.   Angliavandenilių kiekio matavimas

    8.1.10.1.   FID optimizavimas ir tikrinimas

    8.1.10.1.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    FID analizatoriai kalibruojami, juos įrengus pirmą kartą. Prireikus, remiantis gerąja inžinerine praktika, kalibravimas kartojamas. Naudojant HC matuojantį FID, atliekama ši procedūra:

    a)

    FID atsakas į įvairius angliavandenilius optimizuojamas, analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. FID atsakas į propileną ir tolueną, palyginti su propanu, turi būti nuo 0,9 iki 1,1;

    b)

    FID atsako į metaną (CH4) koeficientas nustatomas, analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus, kaip aprašyta 8.1.10.1.4 punkte;

    c)

    metano (CH4) atsako patikra atliekama per 185 dienas iki bandymo.

    8.1.10.1.2.   Kalibravimas

    Remiantis gerąja inžinerine praktika, pavyzdžiui, atsižvelgiant į FID analizatoriaus gamintojo instrukcijas ir rekomenduojamą FID kalibravimo dažnumą, parengiama kalibravimo procedūra. FID kalibruojamas naudojant 9.5.1 punkte išdėstytas specifikacijas atitinkančias kalibravimo dujas C3H8. Kalibruojama vieną anglies atomą turinčios medžiagos pagrindu (C1).

    8.1.10.1.3.   HC FID atsako optimizavimas

    Ši procedūra taikoma tik FID analizatoriams, kuriais matuojami HC.

    a)

    Atliekant pirminį prietaisų paleidimą ir bazinį veikimo sureguliavimą, naudojant FID degalus ir nulinės vertės nustatymo orą, remiamasi prietaisų gamintojo reikalavimais ir gerąja inžinerine praktika. Šildomų FID temperatūra turi atitikti reikalaujamus veikimo temperatūros intervalus. FID atsakas optimizuojamas, kad labiausiai per teršalų išmetimo bandymus tikėtiname įprasčiausiame analizatoriaus intervale atitiktų angliavandenilių atsako koeficientus ir deguonies trukdžių patikros reikalavimus pagal 8.1.10.1.1 punkto a papunktį ir 8.1.10.2 punktą. Siekiant tiksliai optimizuoti FID, pagal prietaisų gamintojo rekomendacijas ir gerąją inžinerinę praktiką galima naudoti aukštesnį analizatoriaus matavimo intervalą, jei įprastas analizatoriaus matavimo intervalas yra žemesnis už optimizavimo tikslais prietaisų gamintojo nustatytą mažiausią intervalą;

    b)

    šildomų FID temperatūra turi atitikti reikalaujamus veikimo temperatūros intervalus. FID atsakas optimizuojamas labiausiai per teršalų išmetimo bandymus tikėtiname įprasčiausiame analizatoriaus matavimo intervale. Degalų ir oro srautus nustačius pagal gamintojo rekomendacijas, į analizatorių tiekiamos patikros dujos;

    c)

    optimizavimo tikslais atliekami toliau i–iv punktuose nurodyti veiksmai arba prietaisų gamintojo nustatyta procedūra. Kaip alternatyvą, optimizavimo tikslais galima taikyti SAE dokumente Nr. 770141 nurodytas procedūras;

    i)

    atsakas esant tam tikram degalų srautui nustatomas pagal atsako į patikros dujas ir atsako į nulinės vertės nustatymo dujas skirtumą;

    ii)

    degalų srautas laipsniškai didinamas ir mažinamas, palyginti su gamintojo specifikacijose nustatyta verte. Užregistruojamas patikros ir nulinės vertės nustatymo dujų atsakas esant šiems degalų srautams;

    iii)

    skirtumas tarp atsako į patikros ir nulinės vertės nustatymo dujas pavaizduojamas grafike, o degalų srautas koreguojamas pagal kreivės dalį, kuriai tenka didesnis degalų srautas. Tai pradiniai srauto parametrai; juos gali tekti toliau optimizuoti, atsižvelgiant į gautus angliavandenilių atsako koeficientus ir deguonies trukdžių patikros rezultatus pagal 8.1.10.1.1 punkto a papunktį ir 8.1.10.2 punktą;

    iv)

    jei deguonies trukdžių patikra arba angliavandenilių atsako koeficientai neatitinka toliau pateiktų specifikacijų, oro srautas laipsniškai didinamas ir mažinamas, palyginti su gamintojo specifikacijose nustatytomis vertėmis; 8.1.10.1.1 punkto a papunktyje ir 8.1.10.2 punkte nurodyti veiksmai kartojami su kiekvienu srautu;

    d)

    nustatomos optimalios FID degalų ir degimo oro srauto ir (arba) slėgio vertės, vėlesniam palyginimui imami ir registruojami ėminiai.

    8.1.10.1.4.   HC FID CH4 atsako koeficiento nustatymas

    FID analizatorių atsakas į CH4 paprastai skiriasi nuo atsako į C3H8, todėl po FID optimizavimo nustatomas kiekvieno HC FID analizatoriaus atsako į CH4 koeficientas RF CH4[THC-FID]. Pagal šią dalį išmatuotas paskutinysis RF CH4[THC-FID] naudojamas atliekant skaičiavimus HC nustatyti, kaip aprašyta VII priedo 2 dalyje (mase pagrįstas metodas) arba VII priedo 3 dalyje (moline pagrįstas metodas), ir taip kompensuojamas atsakas į CH4. RF CH4[THC-FID] nustatomas taip:

    a)

    pasirenkamos tam tikros koncentracijos patikros dujos C3H8 analizatoriaus matavimo intervalui nustatyti prieš teršalų išmetimo bandymą. Pasirenkamos tik 9.5.1 punkte išdėstytas specifikacijas atitinkančios patikros dujos, užregistruojama C3H8 dujų koncentracija;

    b)

    pasirenkamos 9.5.1 punkte išdėstytas specifikacijas atitinkančios CH4 patikros dujos, užregistruojama CH4 dujų koncentracija;

    c)

    FID analizatorius naudojamas pagal prietaisų gamintojo instrukcijas;

    d)

    patvirtinama, kad FID analizatorius buvo sukalibruotas naudojant C3H8. Kalibruojama vieną anglies atomą turinčios medžiagos pagrindu (C1);

    e)

    nulinė FID vertė nustatoma naudojant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymams naudotas nulinės vertės nustatymo dujas;

    f)

    FID matavimo intervalas nustatomas naudojant pasirinktas patikros dujas C3H8;

    g)

    CH4 patikros dujos, pasirinktos pagal b punktą, įleidžiamos į FID analizatoriaus ėminių ėmimo angą;

    h)

    analizatoriaus atsakas stabilizuojamas. Į stabilizavimo laiką galima įskaičiuoti analizatoriaus ištuštinimo laiką ir jo atsako laiką;

    i)

    kol analizatoriumi matuojama CH4 koncentracija, 30 s registruojami renkami duomenys ir apskaičiuojamas šių verčių aritmetinis vidurkis;

    j)

    išmatuota vidutinė koncentracijos vertė padalijama iš užregistruotos CH4 kalibravimo dujų patikros koncentracijos. Gautas rezultatas yra FID analizatoriaus atsako koeficientas, naudojant CH4, RF CH4[THC-FID].

    8.1.10.1.5.   HC FID atsako į metaną (CH4) patikra

    Jeigu pagal 8.1.10.1.4 punktą apskaičiuota RF CH4[THC-FID] vertė ± 5,0 proc. tikslumu atitinka prieš tai nustatytą paskutiniąją vertę, laikoma, kad HC FID atsakas į metaną atitinka patikros reikalavimus.

    a)

    Pirmiausiai patikrinama, ar FID degalų, degimo oro ir ėminio slėgio ir (arba) srauto vertė ± 5,0 proc. tikslumu atitinka prieš tai nustatytas paskutiniąsias vertes, kaip aprašyta 8.1.10.1.3 punkte. Jeigu šiuos srautus reikia reguliuoti, nustatoma nauja RF CH4[THC-FID] vertė, kaip aprašyta 8.1.10.1.4 punkte. Reikėtų patikrinti, ar RF CH4[THC-FID] vertė atitinka 8.1.10.1.5 punkte nurodytą leidžiamąjį nuokrypį;

    b)

    jeigu RF CH4[THC-FID] neatitinka 8.1.10.1.5 punkte nurodyto leidžiamojo nuokrypio, FID atsakas vėl optimizuojamas 8.1.10.1.3 punkte aprašyta tvarka;

    c)

    nauja RF CH4[THC-FID] vertė nustatoma 8.1.10.1.4 punkte aprašyta tvarka. Naujoji RF CH4[THC-FID] vertė naudojama atliekant HC skaičiavimus pagal VII priedo 2 dalį (mase pagrįstas metodas) arba pagal VII priedo 3 dalį (moline mase pagrįstas metodas).

    8.1.10.2.   Nestechiometrinių nepraskiestų išmetamųjų dujų FID O2 trukdžių patikra

    8.1.10.2.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Jeigu nepraskiestų išmetamųjų dujų kiekiui matuoti naudojami FID analizatoriai, FID O2 trukdžiai tikrinami, įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.10.2.2.   Matavimo principai

    O2 koncentracijos nepraskiestose išmetamosiose dujose pokyčiai gali paveikti FID atsaką, nes pakis FID liepsnos temperatūra. Atitikties šios patikros reikalavimams tikslu reikia optimizuoti FID degalų, degimo oro ir ėminio srautą. FID veiksmingumas tikrinamas naudojant per teršalų išmetimo bandymą pasireiškiančių FID O2 trukdžių kompensavimo algoritmus.

    8.1.10.2.3.   Sistemos reikalavimai

    Visi bandymams naudojami FID analizatoriai turi atitikti FID O2 trukdžių patikros pagal šioje dalyje nustatytas procedūras reikalavimus.

    8.1.10.2.4.   Procedūra

    FID O2 trukdžiai nustatomi toliau nurodyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad šiai patikrai atlikti būtinoms etaloninių dujų koncentracijos vertėms gauti galima naudoti vieną ar kelis dujų dozatorius:

    a)

    pasirenkamos trejos etaloninės patikros dujos, atitinkančios 9.5.1 punkte išdėstytas specifikacijas, kuriose analizatorių matavimo intervalui nustatyti naudojamo C3H8 koncentracija turi būti kaip per teršalų išmetimo bandymus. FID analizatoriams, kurie kalibruoti naudojant CH4 ir angliavandenilių be metano skyriklį, gali būti naudojamos etaloninės patikros dujos CH4. Parenkama tokia trejų dujų koncentracijos pusiausvyra, kad O2 ir N2 koncentracija atitiktų per bandymą tikėtinas didžiausią, mažiausią ir tarpinę O2 koncentracijos vertes. Reikalavimo naudoti vidutinę O2 koncentraciją galima netaikyti, jeigu FID sukalibruojamas naudojant patikros dujas, užtikrinus jų pusiausvyrą su vidutine tikėtina deguonies koncentracija;

    b)

    patvirtinama, kad FID analizatorius atitinka visas 8.1.10.1 punkto specifikacijas;

    c)

    FID analizatorius įjungiamas ir naudojamas taip, kaip prieš teršalų išmetimo bandymą. Nepaisant to, koks yra per bandymus naudojamo FID degimo oro šaltinis, atliekant šią patikrą kaip FID degimo oras naudojamas nulinės vertės nustatymo oras;

    d)

    nustatoma analizatoriaus nulinė vertė;

    e)

    analizatoriaus matavimo intervalas nustatomas naudojant per teršalų išmetimo bandymus naudojamas patikros dujas;

    f)

    nulinis atsakas tikrinamas naudojant per teršalų išmetimo bandymus naudotas nulinės vertės nustatymo dujas. Jeigu 30 s registruojant renkamus duomenis gautas vidutinis nulinis atsakas ± 0,5 proc. tikslumu atitinka etaloninių patikros dujų vertę, naudotą pagal šio punkto e papunktį, pereinama prie kito veiksmo; kitu atveju procedūra kartojama nuo šio punkto d papunkčio;

    g)

    analizatoriaus atsakas patikrinamas naudojant patikros dujas, kuriose O2 koncentracija lygi per bandymus tikėtinai mažiausiai koncentracijai. 30 s registruojant stabilius renkamus duomenis gautas vidutinis atsakas užregistruojamas kaip x O2minHC;

    h)

    nulinis FID analizatoriaus atsakas tikrinamas naudojant per teršalų išmetimo bandymus naudotas nulinės vertės nustatymo dujas. Jeigu 30 s registruojant stabilius renkamus duomenis gautas vidutinis nulinis atsakas ± 0,5 proc. tikslumu atitinka etaloninių patikros dujų vertę, naudotą pagal šio punkto e papunktį, pereinama prie kito veiksmo; kitu atveju procedūra kartojama nuo šio punkto d papunkčio;

    i)

    analizatoriaus atsakas tikrinamas naudojant patikros dujas, kuriose O2 koncentracija lygi per bandymus tikėtinai vidutinei koncentracijai. 30 s registruojant stabilius renkamus duomenis gautas vidutinis atsakas užregistruojamas kaip x O2avgHC;

    j)

    nulinis FID analizatoriaus atsakas tikrinamas naudojant per teršalų išmetimo bandymus naudotas nulinės vertės nustatymo dujas. Jeigu 30 s registruojant stabilius renkamus duomenis gautas vidutinis nulinis atsakas ± 0,5 proc. tikslumu atitinka etaloninių patikros dujų vertę, naudotą pagal šio punkto e papunktį, pereinama prie kito veiksmo; kitu atveju procedūra kartojama nuo šio punkto d papunkčio;

    k)

    analizatoriaus atsakas tikrinamas naudojant patikros dujas, kuriose O2 koncentracija lygi per bandymus tikėtinai didžiausiai koncentracijai. 30 s registruojant stabilius renkamus duomenis gautas vidutinis atsakas užregistruojamas kaip x O2maxHC;

    l)

    nulinis FID analizatoriaus atsakas tikrinamas naudojant per teršalų išmetimo bandymus naudotas nulinės vertės nustatymo dujas. Jeigu 30 s registruojant stabilius renkamus duomenis gautas vidutinis nulinis atsakas ± 0,5 proc. tikslumu atitinka etaloninių patikros dujų vertę, naudotą pagal šio punkto e papunktį, pereinama prie kito veiksmo; kitu atveju procedūra kartojama nuo šio punkto d papunkčio;

    m)

    apskaičiuojamas x O2maxHC ir jos etaloninių dujų koncentracijos skirtumas procentais. Apskaičiuojamas x O2avgHC ir jos etaloninių dujų koncentracijos skirtumas procentais. Apskaičiuojamas x O2minHC ir jos etaloninių dujų koncentracijos skirtumas procentais. Nustatomas didžiausias iš šių trijų skirtumų procentais. Tai yra O2 trukdžiai;

    n)

    jeigu O2 trukdžiai yra ± 3 proc., laikoma, kad FID atitinka O2 trukdžių patikros reikalavimus; kitu atveju reikia atlikti vieną ar kelis iš toliau nurodytų veiksmų ir pašalinti trūkumus:

    i)

    pakartoti patikrą, siekiant nustatyti, ar atliekant procedūrą nepadaryta klaidų;

    ii)

    teršalų išmetimo bandymams pasirinkti nulinės vertės nustatymo ir patikros dujas, kuriose O2 koncentracija būtų mažesnė arba didesnė, ir pakartoti patikrą;

    iii)

    sureguliuoti FID degimo oro, degalų ir ėminių srautus. Pastaba. Pažymėtina, kad jeigu šie srautai reguliuojami naudojant THC FID, siekiant užtikrinti atitiktį šios O2 trukdžių patikros reikalavimams, atliekant kitą RF CH4 patikrą, RF CH4 nustatomas iš naujo. Po sureguliavimo O2 trukdžių patikra pakartojama, nustatomas RF CH4;

    iv)

    FID sutaisomas arba pakeičiamas kitu, O2 trukdžių patikra pakartojama.

    8.1.10.3.   Angliavandenilių be metano skyriklio skverbties frakcijos (rezervuota)

    8.1.11.   NOx matavimai

    8.1.11.1.   CLD CO2 ir H2O aušinimo patikra

    8.1.11.1.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Jeigu NOx matuojamas naudojant CLD analizatorių, aušinimo H2O ir CO2 poveikis tikrinamas, CLD analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.11.1.2.   Matavimo principai

    H2O ir CO2 gali sukelti neigiamus trukdžius CLD atsakui į NOx dėl smūginio aušinimo, kuris slopina chemiliuminescencinę reakciją, kuri CLD naudojama NOx aptikti. Aušinimas nustatomas taikant šią procedūrą ir atliekant 8.1.11.2.3 punkte nurodytus apskaičiavimus, o aušinimo rezultatai suderinami su didžiausia moline H2O frakcija ir didžiausia CO2 koncentracija, tikėtina per teršalų išmetimo bandymus. Jei CLD analizatoriuje taikomi aušinimo kompensavimo algoritmai, kuriems reikalingi H2O ir (arba) CO2 matavimo prietaisai, aušinimas įvertinamas šiems prietaisams veikiant ir taikant kompensavimo algoritmus.

    8.1.11.1.3.   Sistemos reikalavimai

    Atliekant praskiestų išmetamųjų dujų matavimus, CLD analizatorius negali viršyti bendros ± 2 proc. aušinimo H2O ir CO2 ribos. Atliekant nepraskiestų išmetamųjų dujų matavimus, CLD analizatorius negali viršyti bendros ± 2,5 proc. aušinimo H2O ir CO2 ribos. Bendras aušinimas – tai aušinimo CO2, kaip nustatyta 8.1.11.1.4 punkte, ir aušinimo H2O, kaip nustatyta 8.1.11.1.5 punkte, suma. Jeigu šie reikalavimai nevykdomi, imamasi taisomųjų veiksmų – analizatorius taisomas arba keičiamas kitu. Prieš pradedant teršalų išmetimo bandymus, patikrinama, ar po taisomųjų veiksmų analizatorius vėl veikia tinkamai.

    8.1.11.1.4.   Aušinimo CO2 patikros procedūra

    Siekiant įvertinti aušinimą CO2, kai naudojamas dujų dozatorius, kuriuo, kaip skiedikliu, dvinarės patikros dujos sumaišomos su nulinės vertės nustatymo dujomis ir kuris atitinka 9.4.5.6 punkto specifikacijas, galima taikyti toliau nurodytą metodą, prietaiso gamintojo nustatytą metodą arba, remiantis gerąja inžinerine praktika, parengti kitokį protokolą:

    a)

    iš PTFE arba nerūdijančio plieno vamzdžių padaromos reikiamos jungtys;

    b)

    dujų dozatorius sukonfigūruojamas taip, kad vieni su kitais būtų sumaišyti beveik vienodi patikros ir skiedimo dujų kiekiai;

    c)

    jeigu CLD analizatorius gali veikti tokiu režimu, kad juo būtų aptinkamas tik NO, ne visos NOx, naudojant CLD analizatorių įjungiamas tik NO nustatymo režimas;

    d)

    naudojamos 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančios patikros dujos CO2, kurių koncentracija yra maždaug du kartus didesnė nei didžiausia CO2 koncentracija, tikėtina per teršalų išmetimo bandymus;

    e)

    naudojamos 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančios patikros dujos NO, kurių koncentracija yra maždaug du kartus didesnė nei didžiausia NO koncentracija, tikėtina per teršalų išmetimo bandymus. Remiantis prietaisų gamintojo rekomendacijomis ir gerąja inžinerine praktika, koncentracija gali būti didesnė, kad patikra būtų tiksli, jei tikėtina NO koncentracija yra mažesnė nei patikros tikslais prietaisų gamintojo nustatytas mažiausiasis intervalas;

    f)

    nustatoma nulinė CLD analizatoriaus vertė ir matavimo intervalas. CLD analizatoriaus matavimo intervalas nustatomas naudojant šio punkto e papunktyje nurodytas patikros dujas NO ir dujų dozatorių. Patikros dujos NO prijungiamos prie dujų dozatoriaus patikros angos;nulinės vertės nustatymo dujos prijungiamos prie dujų dozatoriaus skiedimo angos; naudojamas toks pat maišymo santykis, koks pasirinktas pagal šio punkto b papunktį; nustatant CLD analizatoriaus matavimo intervalą, naudojama NO dujų koncentracija dujų dozatoriaus išėjimo angoje. Siekiant užtikrinti tikslų dujų dozavimą, taikomos reikiamos dujų savybių pataisos;

    g)

    patikros dujos CO2 prijungiamos prie dujų dozatoriaus patikros angos;

    h)

    patikros dujos NO prijungiamos prie dujų dozatoriaus skiedimo angos;

    i)

    NO ir CO2 tekant dujų dozatoriumi, dujų dozatoriaus darbas stabilizuojamas. Nustatoma CO2 koncentracija dujų dozatoriaus išėjimo angoje, prireikus taikant dujų savybių pataisą, kad būtų užtikrintas tikslus dujų dozavimas. Ši koncentracija x CO2act užregistruojama ir naudojama atliekant 8.1.11.2.3 punkte nurodytus aušinimo patikros apskaičiavimus. Vietoj dujų dozatoriaus galima naudoti kitą paprastą dujų maišymo prietaisą. Tokiu atveju CO2 koncentracijai nustatyti naudojamas analizatorius. Jeigu su paprastu dujų maišymo prietaisu naudojamas NDIR, jis turi atitikti šios dalies reikalavimus, o jo matavimo intervalas nustatomas naudojant šio punkto d papunktyje nurodytas patikros dujas CO2. Pieš tai patikrinamas NDIR analizatoriaus tiesiškumas visame intervale iki koncentracijos, kuri yra iki dviejų kartų didesnė už didžiausią per teršalų išmetimo bandymus tikėtiną CO2 koncentraciją;

    j)

    už dujų dozatoriaus CLD analizatoriumi išmatuojama NO koncentracija. Analizatoriaus atsakui leidžiama stabilizuotis. Į stabilizavimo laiką galima įskaičiuoti tiekimo linijos ištuštinimo laiką ir analizatoriaus atsako registravimo laiką. Analizatoriumi matuojant ėminio koncentraciją, 30 s registruojami analizatoriaus atsako duomenys. Pagal šiuos duomenis apskaičiuojamas koncentracijos aritmetinis vidurkis x NOmeas. x NOmeas užregistruojamas ir naudojamas atliekant 8.1.11.2.3 punkte nurodytus aušinimo patikros apskaičiavimus;

    k)

    remiantis patikros dujų koncentracijos vertėmis ir x CO2act pagal (6-24) lygtį apskaičiuojama faktinė NO koncentracija prie dujų dozatoriaus išėjimo angos x NOact. Apskaičiuota vertė naudojama atliekant aušinimo patikros apskaičiavimus pagal (6-23) lygtį;

    l)

    siekiant apskaičiuoti 8.1.11.2.3 punkte nurodytą aušinimą, naudojamos pagal 8.1.11.1.4 ir 8.1.11.1.5 punktus užregistruotos vertės.

    8.1.11.1.5.   Aušinimo H2O patikros procedūra

    Siekiant įvertinti aušinimą H2O, galima taikyti toliau nurodytą metodą, prietaisų gamintojo nustatytą metodą arba, remiantis gerąja inžinerine praktika, parengti kitokį protokolą:

    a)

    iš PTFE arba nerūdijančio plieno vamzdžių padaromos reikiamos jungtys;

    b)

    jeigu CLD analizatorius gali veikti tokiu režimu, kad juo būtų aptinkamas tik NO, ne visos NOx, naudojant CLD analizatorių įjungiamas tik NO nustatymo režimas;

    c)

    naudojamos 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančios patikros dujos NO, kurių koncentracija beveik atitinka didžiausią koncentraciją, tikėtiną per teršalų išmetimo bandymus. Remiantis prietaisų gamintojo rekomendacijomis ir gerąja inžinerine praktika, koncentracija gali būti didesnė, kad patikra būtų tiksli, jei tikėtina NO koncentracija yra mažesnė nei patikros tikslais prietaisų gamintojo nustatytas mažiausiasis intervalas;

    d)

    nustatoma nulinė CLD analizatoriaus vertė ir matavimo intervalas. CLD analizatoriaus matavimo intervalas nustatomas naudojant šio punkto c papunktyje nurodytas patikros dujas NO, patikros dujų koncentracija užregistruojama kaip x NOdry ir naudojama atliekant 8.1.11.2.3 punkte nurodytus aušinimo patikros apskaičiavimus;

    e)

    NO patikros dujos drėkinamos jas barbotuojant į distiliuotą vandenį sandariame inde. Jeigu šio patikros bandymo tikslais sudrėkintų patikros dujų NO ėminys neteka per ėminių džiovintuvą, indo temperatūra kontroliuojama, kad H2O lygis būtų maždaug lygus didžiausiai per teršalų išmetimo bandymus tikėtinai H2O molinei frakcijai. Jeigu sudrėkintų patikros dujų NO ėminys neprateka pro ėminių džiovintuvą, atlikus 8.1.11.2.3 punkte nurodytus aušinimo patikros apskaičiavimus, išmatuoto aušinimo H2O skalė sudaroma pagal didžiausią H2O molinę frakciją, tikėtiną atliekant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymus. Jeigu šio patikros bandymo tikslais sudrėkintų patikros dujų NO ėminys prateka per ėminių džiovintuvą, indo temperatūra kontroliuojama, kad H2O lygis būtų bent toks, kaip reikalaujama 9.3.2.3.1 punkte. Šiuo atveju, atlikus 8.1.11.2.3 punkte nurodytus aušinimo patikros apskaičiavimus, aušinimo H2O skalė nesudaroma;

    f)

    sudrėkintos bandymo dujos NO įleidžiamos į ėminių ėmimo sistemą. Jas galima įleisti prieš teršalų išmetimo bandymams naudojamą ėminių džiovintuvą arba už jo. Atsižvelgiant į tai, kurioje vietoje dujos įleidžiamos, pagal šio punkto e papunktį pasirenkamas atitinkamas apskaičiavimo metodas. Pažymėtina, kad ėminių džiovintuvas turi atitikti 8.1.8.5.8 punkte nustatytos ėminių džiovintuvo patikros reikalavimus;

    g)

    išmatuojama H2O molinė frakcija sudrėkintose patikros dujose NO. Jeigu naudojamas ėminių džiovintuvas, H2O molinė frakcija sudrėkintose patikros dujose NO x H2Omeas išmatuojama už ėminių džiovintuvo. x H2Omeas rekomenduojama matuoti kuo arčiau CLD analizatoriaus įėjimo angos. x H2Omeas galima apskaičiuoti remiantis išmatuotomis rasos taško T dew ir absoliučiojo slėgio p total vertėmis;

    h)

    remiantis gerąja inžinerine praktika užtikrinama, kad tiekimo linijose, jungtyse ar vožtuvuose nebūtų kondensato, pradedant vieta, kurioje matuojamas x H2Omeas srautas į analizatorių. Sistemą rekomenduojama parengti taip, kad sienelių temperatūra tiekimo linijose, jungtyse ir vožtuvuose, pradedant vieta, kurioje matuojamas x H2Omeas srautas į analizatorių, būtų bent 5 oK aukštesnė už vietinį dujų ėminio rasos tašką;

    i)

    sudrėkintų patikros dujų NO koncentracija matuojama CLD analizatoriumi. Palaukiama, kol analizatoriaus atsakas stabilizuosis. Į stabilizavimo laiką galima įskaičiuoti tiekimo linijos ištuštinimo laiką ir analizatoriaus atsako registravimo laiką. Analizatoriumi matuojant ėminio koncentraciją, 30 s registruojami analizatoriaus atsako duomenys. Apskaičiuojamas šių duomenų aritmetinis vidurkis x NOwet. x NOwet užregistruojamas ir naudojamas atliekant aušinimo patikros apskaičiavimus pagal 8.1.11.2.3 punktą.

    8.1.11.2.   CLD aušinimo patikros apskaičiavimas

    CLD aušinimo patikros apskaičiavimas atliekamas šiame punkte nustatyta tvarka.

    8.1.11.2.1.   Per bandymus tikėtinas vandens kiekis

    Įvertinama per teršalų išmetimo bandymus tikėtina didžiausia vandens molinė frakcija x H2Oexp. Šis įvertis nustatomas toje vietoje, kurioje pagal 8.1.11.1.5 punkto f papunktį buvo įleistos sudrėkintos patikros dujos NO. Įvertinant tikėtiną didžiausią vandens molinę frakciją, atsižvelgiama į tikėtiną didžiausią vandens kiekį degimo ore, degalų degimo produktuose ir skiedimo ore (jeigu taikoma). Jeigu per patikros bandymą sudrėkintos patikros dujos NO į ėminių ėmimo sistemą įleidžiamos prieš ėminių džiovintuvą, tikėtinos didžiausios vandens molinės frakcijos galima nevertinti, o x H2Oexp prilyginama x H2Omeas.

    8.1.11.2.2.   Per bandymus tikėtinas CO2 kiekis

    Įvertinama per teršalų išmetimo bandymus tikėtina didžiausia CO2 koncentracija x CO2exp. Šis įvertis nustatomas toje ėminių ėmimo sistemos vietoje, kurioje pagal 8.1.11.1.4 punkto j papunktį įleidžiamos sumaišytos patikros dujos NO ir CO2. Įvertinant tikėtiną didžiausią CO2 koncentraciją, atsižvelgiama į tikėtiną didžiausią CO2 kiekį degalų degimo produktuose ir skiedimo ore.

    8.1.11.2.3.   Bendro aušinimo H2O ir CO2 apskaičiavimas

    Bendras aušinimas H2O ir CO2 apskaičiuojamas pagal (6-23) lygtį:

    Formula

    (6-23)

    čia:

    quench =

    CLD aušinimo suma;

    x NOdry

    pagal 8.1.11.1.5 punkto d papunktį išmatuota NO koncentracija prieš barbotavimo įtaisą;

    x NOwet

    pagal 8.1.11.1.5 punkto i papunktį išmatuota NO koncentracija už barbotavimo įtaiso;

    x H2Oexp

    per teršalų išmetimo bandymus tikėtina didžiausia vandens molinė frakcija pagal 8.1.11.2.1 punktą;

    x H2Omeas

    pagal 8.1.11.1.5 punkto g papunktį per aušinimo patikrą išmatuota vandens molinė frakcija;

    x NOmeas

    pagal 8.1.11.1.4 punkto j papunktį išmatuota NO koncentracija, patikros dujoms NO susimaišius su patikros dujomis CO2;

    x NOact

    pagal 8.1.11.1.4 punkto k papunktį ir pagal (6-24) lygtį apskaičiuota faktinė NO koncentracija, patikros dujoms NO susimaišius su patikros dujomis CO2;

    x CO2exp

    per teršalų išmetimo bandymus tikėtina didžiausia CO2 koncentracija pagal 8.1.11.2.2 punktą;

    x CO2act

    faktinė CO2 koncentracija, patikros dujoms NO susimaišius su patikros dujomis CO2 pagal 8.1.11.1.4 punkto i papunktį;

    Formula

    (6-24)

    čia:

    x NOspan

    patikros dujų NO koncentracija, patikros dujas įleidus į dujų dozatorių pagal 8.1.11.1.4 punkto e papunktį;

    x CO2span

    patikros dujų CO2 koncentracija, patikros dujas įleidus į dujų dozatorių pagal 8.1.11.1.4 punkto d papunktį.

    8.1.11.3.   NDUV analizatoriaus, HC ir H2O trukdžių patikra

    8.1.11.3.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Jeigu NOx matuojamas naudojant NDUV analizatorių, H2O ir angliavandenilių trukdžių dydžio patikra atliekama, analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.11.3.2.   Matavimo principai

    Angliavandeniliai ir H2O gali sukelti teigiamuosius NDUV analizatoriaus trukdžius ir atsaką, panašų į NOx. Jei NDUV analizatoriuje taikomi kompensavimo algoritmai, kuriems naudojami kitų dujų matavimo rezultatai, kad būtų užtikrinta atitiktis šios trukdžių patikros reikalavimams, tokie matavimai atliekami tuo pačiu metu, siekiant patikrinti kompensavimo algoritmus analizatoriui atliekant trukdžių patikrą.

    8.1.11.3.3.   Sistemos reikalavimai

    NOx NDUV analizatoriuje bendri H2O ir HC trukdžiai turi ± 2 proc. tikslumu atitikti vidutinę NOx koncentraciją.

    8.1.11.3.4.   Procedūra

    Trukdžių patikra atliekama taip:

    a)

    pagal prietaiso gamintojo instrukcijas įjungiamas ir turi veikti NOx NDUV analizatorius, nustatoma jo nulinė vertė ir matavimo intervalas;

    b)

    prieš atliekant šią patikrą, iš variklio rekomenduojama ištraukti išmetamąsias dujas. NOx kiekiui išmetamosiose dujose nustatyti naudojamas 9.4 punkto specifikacijas atitinkantis CLD. CLD atsakas naudojamas kaip atskaitos vertė. 9.4 punkto specifikacijas atitinkančiu FID analizatoriumi taip pat išmatuojamas HC kiekis išmetamosiose dujose. FID atsakas naudojamas kaip angliavandenilių atskaitos vertė;

    c)

    variklio išmetamosios dujos nukreipiamos į NDUV analizatorių prieš ėminių džiovintuvą, jei ėminių džiovintuvas naudojamas per bandymą;

    d)

    palaukiama, kol analizatoriaus atsakas stabilizuosis. Į stabilizavimo laiką galima įskaičiuoti tiekimo linijos ištuštinimo laiką ir analizatoriaus atsako registravimo laiką;

    e)

    visais analizatoriais matuojant ėminio koncentraciją, 30 s registruojami renkami duomenys ir apskaičiuojami trijų analizatorių duomenų aritmetiniai vidurkiai;

    f)

    CLD vidutinė vertė atimama iš NDUV vidutinės vertės;

    g)

    šis skirtumas dauginamas iš tikėtinos vidutinės HC koncentracijos ir per patikrą išmatuotos HC koncentracijos santykio. Analizatorius atitinka šiame punkte nustatytos trukdžių patikros reikalavimus, jeigu šis rezultatas tikėtiną etaloninę NOx koncentraciją atitinka ± 2 proc. tikslumu, kaip parodyta (6-25) lygtyje:

    Formula

    (6-25)

    čia:

    Formula

    CLD išmatuota vidutinė NOx koncentracija (μmol/mol arba ppm);

    Formula

    NDUV išmatuota vidutinė NOx koncentracija (μmol/mol arba ppm);

    Formula

    išmatuota vidutinė HC koncentracija (μmol/mol arba ppm);

    Formula

    tikėtina standartinė vidutinė HC koncentracija (μmol/mol arba ppm);

    Formula

    tikėtina etaloninė vidutinė NOx koncentracija (μmol/mol arba ppm).

    8.1.11.4   NO2 skverbtis ėminių džiovintuve

    8.1.11.4.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Jeigu prieš NOx matavimo prietaisą ėminiams džiovinti naudojamas ėminių džiovintuvas, tačiau prieš ėminių džiovintuvą nenaudojamas joks NO2 virsmo į NO katalizatorius, atliekama ši NO2 skverbties ėminių džiovintuve patikra. Ši patikra atliekama, prietaisą įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    8.1.11.4.2.   Matavimo principai

    Ėminių džiovintuvu pašalinamas vanduo, galintis trukdyti matuoti NOx. Tačiau dėl netinkamai suprojektuotoje aušinimo vonioje likusio skysto vandens NO2 gali pasišalinti iš ėminio. Todėl, jei prieš naudojamą ėminių džiovintuvą nėra NO2 virsmo į NO katalizatoriaus, NO2 gali pasišalinti iš ėminio prieš išmatuojant NOx.

    8.1.11.4.3.   Sistemos reikalavimai

    Ėminių džiovintuvas turi leisti išmatuoti ne mažiau kaip 95 proc. viso NO2 kiekio, esant didžiausiai tikėtinai NO2 koncentracijai.

    8.1.11.4.4.   Procedūra

    Siekiant patikrinti ėminių džiovintuvo veiksmingumą, atliekama toliau aprašyta procedūra.

    a)

    Prietaiso nustatymas. Vadovaujamasi analizatoriaus ir ėminių džiovintuvo gamintojo parengtomis įrangos paleidimo ir naudojimo instrukcijomis. Analizatorius ir ėminių džiovintuvas sureguliuojami taip, kad veiktų optimaliai.

    b)

    Įrangos nustatymas ir duomenų rinkimas:

    i)

    viso NOx dujų kiekio analizatoriaus (-ių) nulinė vertė ir matavimo intervalas nustatomi taip, kaip prieš teršalų išmetimo bandymą;

    ii)

    pasirenkamos kalibravimo dujos NO2 (sauso oro balansinės dujos), kuriose esančių NO2 koncentracija yra maždaug lygi per bandymus tikėtinai didžiausiai koncentracijai. Remiantis prietaisų gamintojo rekomendacijomis ir gerąja inžinerine praktika, koncentracija gali būti didesnė, kad patikra būtų tiksli, jei tikėtina NO2 koncentracija yra mažesnė nei patikros tikslais prietaisų gamintojo nustatytas mažiausiasis intervalas;

    iii)

    perteklinis kalibravimo dujų srautas nukreipiamas į dujų ėminių ėmimo sistemos zondą arba viršslėgio įtaisą. Palaukiama, kol viso NOx kiekio atsakas stabilizuojasi, atsižvelgiant tik į tiekimo delsą ir prietaiso atsaką;

    iv)

    apskaičiuojamas 30 s registruotų duomenų apie visą NOx kiekį vidurkis, o ši vertė užregistruojama kaip x NOxref;

    v)

    kalibravimo dujų NO2 srautas sustabdomas;

    vi)

    tada ėminių ėmimo sistema prisotinama, perteklinį rasos taško, kuris turi būti 323 K (50 oC) temperatūros, generatoriaus išėjimo srautą nukreipiant į dujų ėminių ėmimo sistemos zondą arba viršslėgio įtaisą. Ėminių ėmimo sistemoje ir ėminių džiovintuve ne trumpiau kaip 10 min. iš rasos taško generatoriaus išėjimo srauto imami ėminiai, kol, kaip tikimasi, ėminių džiovintuvas ims šalinti pastovų vandens kiekį;

    vii)

    nedelsiant vėl grįžtama prie x NOxref vertei nustatyti naudojamo perteklinio kalibravimo dujų NO2 srauto tiekimo. Palaukiama, kol viso NOx kiekio atsakas stabilizuojasi, atsižvelgiant tik į tiekimo delsą ir prietaiso atsaką, Apskaičiuojamas 30 s registruotų duomenų apie visą NOx kiekį vidurkis, o ši vertė užregistruojama kaip x NOxmeas;

    viii)

    x NOxmeas pakoreguojama pagal x NOxdry, atsižvelgiant į vandens garų likutį, pratekėjusį pro ėminių džiovintuvą ėminių džiovintuvo išėjimo angos temperatūros ir slėgio sąlygomis.

    c)

    Veiksmingumo vertinimas. Jeigu x NOxdry rezultatas yra mažesnis negu 95 proc., ėminių džiovintuvas taisomas arba keičiamas kitu.

    8.1.11.5.   NO2 virsmo į NO katalizatoriaus patikra

    8.1.11.5.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Jeigu naudojamas analizatorius, kuriuo matuojamas tik NOx, NO2 virsmo į NO katalizatorius naudojamas prieš analizatorių. Ši patikra atliekama, katalizatorių įrengus, atliktus svarbius techninės priežiūros darbus ir per 35 dienas iki teršalų išmetimo bandymo. Ši patikra kartojama tokiu pačiu dažnumu, siekiant patikrinti, ar nepablogėjo NO2 virsmo į NO katalizatoriaus katalizinis poveikis.

    8.1.11.5.2.   Matavimo principai

    Naudojant NO2 virsmo į NO katalizatorių, analizatoriumi, kuriuo matuojamas tik NO, visą NOx kiekį galima nustatyti išmetamosiose dujose esantį NO2 pavertus į NO.

    8.1.11.5.3.   Sistemos reikalavimai

    NO2 virsmo į NO katalizatoriumi turi būti įmanoma išmatuoti ne mažiau kaip 95 proc. viso NO2 kiekio, esant tikėtinai didžiausiai NO2 koncentracijai.

    8.1.11.5.4.   Procedūra

    Siekiant patikrinti NO2 virsmo į NO katalizatoriaus veiksmingumą, atliekama ši procedūra:

    a)

    vadovaujamasi analizatoriaus ir NO2 virsmo į NO katalizatoriaus gamintojo parengtomis įrangos paleidimo ir naudojimo instrukcijomis. Analizatorius ir katalizatorius reikiamai suderinami, kad veiktų optimaliai;

    b)

    ozonatoriaus įėjimo anga sujungiama su nulinės vertės nustatymo oro arba deguonies šaltiniu, o išėjimo anga – su viena iš trišakės jungties angų. Patikros dujos NO nukreipiamos į vieną angą, o NO2 virsmo į NO katalizatoriaus įėjimo anga sujungiama su paskutiniąja anga;

    c)

    vykdant šią patikrą atliekami šie veiksmai:

    i)

    ozonatoriaus oras paleidžiamas ir išjungiama ozonotariaus galia, o NO2 virsmo į NO katalizatorius nustatomas veikti apėjimo režimu (t. y. NO režimu). Stabilizavimą leidžiama taikyti tik tam, kad būtų atsižvelgta į tiekimo delsą ir prietaiso atsaką;

    ii)

    NO ir nulinės vertės nustatymo dujų srautai sureguliuojami taip, kad NO koncentracija analizatoriuje būtų artima per bandymus tikėtinai aukščiausiai viso NOx kiekio koncentracijai. NO2 kiekis dujų mišinyje turi būti mažesnis nei 5 proc. NO koncentracijos. NO koncentracija užregistruojama apskaičiuojant 30 s analizatoriumi rinktų duomenų vidurkį, o ši vertė užregistruojama kaip x NOref. Remiantis prietaisų gamintojo rekomendacijomis ir gerąja inžinerine praktika, koncentracija gali būti didesnė, kad patikra būtų tiksli, jei tikėtina NO koncentracija yra mažesnė nei patikros tikslais prietaisų gamintojo nustatytas mažiausiasis intervalas;

    iii)

    įjungiamas O2 tiekimas ozonatoriumi, o O2 srautas nustatomas taip, kad analizatoriaus nurodytas NO būtų maždaug 10 proc. mažesnis už x NOref. NO koncentracija užregistruojama apskaičiuojant 30 s analizatoriumi rinktų duomenų vidurkį, o ši vertė užregistruojama kaip x NO+O2mix;

    iv)

    ozonatorius įjungiamas, o ozono tiekimo srautas nustatomas taip, kad analizatoriumi matuojamas NO sudarytų maždaug 20 proc. x Noref ir liktų maždaug 10 proc. nesureagavusių NO. NO koncentracija užregistruojama apskaičiuojant 30 s analizatoriumi rinktų duomenų vidurkį, o ši vertė užregistruojama kaip x NOmeas;

    v)

    NOx analizatorius perjungiamas į NOx režimą, tada išmatuojamas visas NOx kiekis. NOx koncentracija užregistruojama apskaičiuojant 30 s analizatoriumi rinktų duomenų vidurkį, o ši vertė užregistruojama kaip x NOxmeas;

    vi)

    ozonatorius išjungiamas, tačiau dujų srautas sistema turi tekėti toliau. NOx analizatorius rodys NO + O2 mišinyje esantį NOx. NOx koncentracija užregistruojama apskaičiuojant 30 s analizatoriumi rinktų duomenų vidurkį, o ši vertė užregistruojama kaip x NO+O2mix;

    vii)

    O2 tiekimas išjungiamas. NOx analizatorius rodys NOx kiekį pradiniame NO ir N2 mišinyje. NOx koncentracija užregistruojama apskaičiuojant 30 s analizatoriumi rinktų duomenų vidurkį, o ši vertė užregistruojama kaip x NOxref. Ši vertė negali būti daugiau kaip 5 proc. didesnė už x NOref vertę;

    d)

    veiksmingumo vertinimas. NOx katalizatoriaus veiksmingumas apskaičiuojamas gautas koncentracijos vertes įrašius į (6-26) lygtį:

    Formula

    (6-26)

    e)

    jeigu rezultatas yra mažesnis nei 95 proc., NO2 virsmo į NO katalizatorius taisomas arba keičiamas kitu.

    8.1.12.   KD matavimai

    8.1.12.1.   KD svarstyklių patikra ir svėrimo proceso patikra

    8.1.12.1.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Šiame punkte aprašomos trys patikros:

    a)

    nepriklausoma KD svarstyklių veiksmingumo patikra, atliekama per 370 dienų iki bet kurio filtro svėrimo;

    b)

    svarstyklių nulinės vertės ir matavimo intervalo patikra, atliekama per 12 val. iki bet kurio filtro svėrimo;

    c)

    patikra, ar nustatant etaloninių filtrų masę iki ir po filtro svėrimo neviršytas nurodytas leidžiamasis nuokrypis.

    8.1.12.1.2.   Nepriklausoma patikra

    Svarstyklių gamintojas (arba svarstyklių gamintojo įgaliotasis atstovas), laikydamasis vidaus audito procedūrų, patikrina svarstyklių veiksmingumą per 370 dienų iki bandymų.

    8.1.12.1.3.   Nulinės vertės ir matavimo intervalo nustatymas

    Svarstyklių veiksmingumas tikrinamas nustatant jų nulinę vertę ir matavimo intervalą bent vienu kalibravimo svareliu; kad šią patikrą būtų galima atlikti, visi naudojami svareliai turi atitikti 9.5.2 punkto specifikacijas. Taikoma rankinė arba automatizuota procedūra:

    a)

    rankinei procedūrai turi būti naudojamos svarstyklės, kurių nulinė vertė ir matavimo intervalas būtų nustatyti bent vienu kalibravimo svareliu. Jeigu siekiant didesnio KD matavimų tikslumo ir glaudumo, kartojant svėrimo procesą paprastai gaunamos vidutinės vertės, tas pats procesas naudojamas ir tikrinant svarstyklių veiksmingumą;

    b)

    pagal automatizuotą procedūrą naudojami vidiniai kalibravimo svareliai, kuriais svarstyklių veiksmingumas tikrinamas automatiškai. Kad šią patikrą būtų galima atlikti, šie vidiniai kalibravimo svareliai turi atitikti 9.5.2 punkto specifikacijas.

    8.1.12.1.4.   Etaloninio ėminio svėrimas

    Sveriant visi masės rodmenys patikrinami, etaloninę KD ėminių ėmimo terpę (pvz., filtrus) pasveriant prieš svėrimą ir po jo. Svėrimas gali trukti neilgai, jeigu tai priimtina, tačiau ne ilgiau nei 80 val.; per svėrimą galima įtraukti prieš bandymą ir po jo gautus masės rodmenis. Iš eilės apskaičiuojant kiekvienos etaloninės KD ėminių ėmimo terpės masę, turi būti gauta ta pati vertė, ± 10 μg arba ± 10 proc. tikslumu (nelygu, kuri vertė yra didesnė) atitinkanti tikėtiną visą KD masę. Jeigu iš eilės atliekamas KD ėminių filtro svėrimas šio kriterijaus neatitinka, visi atskiri bandymų filtro masės rodmenys, gauti tarp iš eilės vykdytų etaloninio filtro masės apskaičiavimo veiksmų, skelbiami negaliojančiais. Šiuos filtrus galima pasverti pakartotinai sveriant kitą kartą. Jeigu po bandymo naudojamas filtras pripažįstamas netinkamu, bandymų intervalas skelbiamas negaliojančiu. Ši patikra atliekama taip:

    a)

    KD stabilizavimo aplinkoje paliekami bent du nenaudotos KD ėminių ėmimo terpės ėminiai. Jie naudojami kaip etaloniniai ėminiai. Parenkami ir kaip etaloniniai naudojami iš tos pačios medžiagos pagaminti tokio paties dydžio nenaudoti filtrai;

    b)

    etaloniniai ėminiai stabilizuojami KD stabilizavimo aplinkoje. Etaloniniai ėminiai laikomi stabilizuotais, jeigu KD stabilizavimo aplinkoje išbūna mažiausiai 30 min, o iki tol bent 60 min. KD stabilizavimo aplinka atitiko 9.3.4.4 punkto specifikacijas;

    c)

    etaloninis ėminys svarstyklėmis pasveriamas keletą kartų, bet vertės neregistruojamos;

    d)

    nustatoma nulinė svarstyklių vertė ir matavimo intervalas. Bandomoji masė (pvz., kalibravimo svarelis) padedama ant svarstyklių, tada nuimama, užtikrinus, kad svarstyklės grįžtų į priimtiną nulinio rodmens padėtį per įprastą stabilizavimo laiką;

    e)

    kiekviena etaloninė terpė (pvz., filtrai) pasveriama, užregistruojamos jų masės. Jeigu siekiant didesnio etaloninės terpės (pvz., filtrų) matavimų tikslumo ir glaudumo kartojant svėrimo procesą paprastai gaunamos vidutinės vertės, tas pats procesas naudojamas matuojant ėminių ėmimo terpės (pvz., filtrų) masės vidutines vertes;

    f)

    užregistruojamas svarstyklių aplinkos rasos taškas, aplinkos temperatūra ir atmosferos slėgis;

    g)

    į užregistruotas aplinkos sąlygas atsižvelgiama rezultatams pritaikius pataisą dėl keliamosios jėgos pagal 8.1.13.2 punktą. Užregistruojama dėl keliamosios jėgos pataisyta kiekvienos etaloninės terpės masė;

    h)

    kiekviena dėl keliamosios jėgos pataisyta etaloninės terpės (pvz., filtrų) atskaitos masė atimama iš anksčiau išmatuotos, užregistruotos ir dėl keliamosios jėgos pataisytos masės;

    i)

    jei stebima kurio nors etaloninio filtro masė pasikeičia daugiau nei leidžiama pagal šią dalį, negaliojančiomis pripažįstamos visos KD masės, nustatytos nuo paskutinio sėkmingo etaloninės terpės (pvz., filtrų) masės patvirtinimo. Į etaloninius KD filtrus galima neatsižvelgti, jeigu tik vieno iš filtrų masė pakito daugiau nei leidžiama ir galima aiškiai nustatyti konkrečią to filtro masės pokyčio priežastį, o ši priežastis nebūtų turėjusi poveikio kitiems naudojamiems filtrams. Patikrą galima laikyti sėkminga. Tokiu atveju, vertinant atitiktį šio punkto j papunkčiui, į užterštą etaloninę terpę neatsižvelgiama, bet pažeistas etaloninis filtras išmontuojamas ir pakeičiamas kitu;

    j)

    jei kuri nors atskaitos masė pasikeičia daugiau nei leidžiama pagal 8.1.13.1.4 punktą, visi KD rezultatai, gauti tarp dviejų atskaitos masės nustatymo kartų, skelbiami negaliojančiais. Jeigu etaloninė KD ėminių ėmimo terpė išmontuojama pagal šio punkto i papunktį, nustatomas bent vienas atskaitos masės skirtumas, atitinkantis 8.1.13.1.4 punkte nustatytus kriterijus. Kitu atveju visi KD rezultatai, gauti tarp dviejų etaloninės terpės (pvz., filtrų) masės nustatymo kartų, skelbiami negaliojančiais.

    8.1.12.2.   KD ėminių filtro pataisa dėl keliamosios jėgos

    8.1.12.2.1.   Bendrosios nuostatos

    Atliekama KD ėminių filtro pataisa dėl keliamosios jėgos ore. Pataisa dėl keliamosios jėgos priklauso nuo ėminių ėmimo terpės tankio, oro tankio ir kalibravimo svarelio, kuriuo kalibruojamos svarstyklės, tankio. Taikant pataisą dėl keliamosios jėgos paprastai neatsižvelgiama į pačių KD keliamąją jėgą, nes KD masė paprastai sudaro tik (0,01–0,10) proc. viso svorio. Pataisa pagal šią mažą masės frakciją būtų ne didesnė kaip 0,010 proc. Dėl keliamosios jėgos pataisytos vertės yra tuščiosios KD ėminių masės. Vėliau šios dėl keliamosios jėgos pataisytos vertės, gautos filtrą pasvėrus prieš bandymą, atimamos iš verčių, pataisytų dėl keliamosios jėgos ir gautų atitinkamą filtrą pasvėrus po bandymo, ir taip nustatoma per bandymą išmetamų KD masė.

    8.1.12.2.2.   KD ėminių filtro tankis

    Skirtingų KD ėminių filtrų tankis skiriasi. Taikomas žinomas ėminių ėmimo terpės tankis arba kurios nors iš įprastų ėminių ėmimo terpių tankis:

    a)

    jei tai PTFE padengtas borosilikatinis stiklas, naudojamas 2 300 kg/m3 ėminių ėmimo terpės tankis;

    b)

    jei tai PTFE membraninė (juostinė) terpė su integruotu atraminiu polimetilpentano žiedu, kuris sudaro 95 proc. terpės masės, naudojamas 920 kg/m3 ėminių ėmimo terpės tankis;

    c)

    jei tai PTFE membraninė (juostinė) terpė su integruotu atraminiu PTFE žiedu, naudojamas 2 144 kg/m3 ėminių ėmimo terpės tankis.

    8.1.12.2.3.   Oro tankis

    Oro tankis pirmiausiai yra atmosferos slėgio funkcija, nes KD svarstyklių aplinka griežtai kontroliuojama, kad aplinkos temperatūra būtų 295 ± 1 K (22 ± 1 oC), o rasos taškas 282,5 ± 1 K (9,5 ± 1 oC). Todėl nurodoma tik pataisa dėl keliamosios jėgos, kuri yra atmosferos slėgio funkcija.

    8.1.12.2.4.   Kalibravimo svarelio tankis

    Naudojamas nurodytas metalinio kalibravimo svarelio medžiagos tankis.

    8.1.12.2.5.   Pataisos apskaičiavimas

    KD ėminių filtro pataisa dėl keliamosios jėgos apskaičiuojama pagal (6-27) lygtį:

    Formula

    (6-27)

    čia:

    m cor

    KD ėminių filtro masė, pataisyta dėl keliamosios jėgos;

    m uncor

    KD ėminių filtro masė, netaisyta dėl keliamosios jėgos;

    ρ air

    oro tankis svarstyklių aplinkoje;

    ρ weight

    kalibravimo svarelių, kuriais nustatomas svarstyklių matavimo intervalas, tankis;

    ρ media

    KD ėminių filtro tankis;

    su

    Formula

    (6-28)

    čia:

    p abs

    absoliutusis slėgis svarstyklių aplinkoje;

    M mix

    oro molinė masė svarstyklių aplinkoje;

    R

    molinė dujų konstanta;

    T amb

    absoliučioji svarstyklių aplinkos temperatūra.

    8.2.   Prietaiso patvirtinimas bandymui

    8.2.1.   Proporcinio srauto kontrolės patvirtinimas periodinio ėminių ėmimo tikslais ir mažiausio skiedimo santykio patvirtinimas periodinio KD ėminių ėmimo tikslais

    8.2.1.1.   CVS proporcingumo kriterijai

    8.2.1.1.1.   Proporciniai srautai

    Kiekvienai porai srautmačių naudojamas užregistruoto ėminio ir visas srautas arba jų vidurkiai, nustatyti taikant 1 Hz dažnį, kartu su VII priedo 3 priedėlyje nurodytais statistinių apskaičiavimų rezultatais. Nustatomas liekamasis standartinis ėminių srauto nuokrypis SEE, palyginti su visu srautu. Kiekvieno bandymo intervalo atžvilgiu įrodoma, kad SEE sudarė 3,5 proc. vidutinio ėminio srauto arba buvo mažesnis.

    8.2.1.1.2.   Pastovūs srautai

    Kiekvienai porai srautmačių naudojamas užregistruoto ėminio ir visas srautas arba jų vidurkiai, nustatyti taikant 1 Hz dažnį, ir taip įrodoma, kad kiekvienas srautas buvo pastovus ir nuo atitinkamo vidutinio ar tikslinio srauto skyrėsi ne daugiau kaip ± 2,5 proc. Užuot registravus atitinkamą srautą kiekvieno tipo srautmačiu, galima taikyti šias alternatyvas:

    a)

    kritinio srauto Ventūrio vamzdį. Kritinio srauto Ventūrio vamzdžiams taikomos užregistruotos vamzdžio įėjimo angos sąlygos arba jų vidurkiai, nustatyti taikant 1 Hz dažnį. Įrodoma, kad kiekvieno bandymo intervalo srauto tankis Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje buvo pastovus ir nuo vidutinio ar tikslinio tankio skyrėsi ne daugiau kaip ± 2,5 proc. Jei naudojami CVS kritinio srauto Ventūrio vamzdžiai, tai galima įrodyti parodžius, kad kiekvieno bandymo intervalo absoliučioji temperatūra Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje buvo pastovi ir nuo vidutinės ar tikslinės absoliučiosios temperatūros skyrėsi ne daugiau kaip ± 4 proc.;

    b)

    tūrinį siurblį. Naudojamos užregistruotos siurblio įėjimo angos sąlygos arba jų vidurkiai, nustatyti taikant 1 Hz dažnį. Įrodoma, kad kiekvieno bandymo intervalo srauto tankis siurblio įėjimo angoje buvo pastovus ir nuo vidutinio ar tikslinio tankio skyrėsi ne daugiau kaip ± 2,5 proc. Jei naudojamas CVS siurblys, tai galima įrodyti parodžius, kad kiekvieno bandymo intervalo absoliučioji temperatūra siurblio įsiurbimo angoje buvo pastovi ir nuo vidutinės ar tikslinės absoliučiosios temperatūros skyrėsi ne daugiau kaip ± 2 proc.

    8.2.1.1.3.   Proporcinio ėminių ėmimo parodomasis bandymas

    Kiekvieno proporcinio periodinio ėminio, pvz., surinkto maiše arba KD filtru, atžvilgiu įrodoma, kad proporcinis ėminių ėmimas buvo vykdomas laikantis vienos iš toliau išdėstytų nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad iki 5 proc. visų duomenų taškų gali būti atmesti kaip riktai.

    Taikant gerąją inžinerinę praktiką ir atlikus inžinerinę analizę įrodoma, kad proporcinio srauto kontrolės sistema savaime užtikrina proporcinį ėminių ėmimą visomis per bandymus tikėtinomis sąlygomis. Pvz., tiek ėminio srautui, tiek visam srautui galima naudoti CFV, jeigu įrodoma, kad jų įėjimo angos slėgiai ir temperatūra visada bus tie patys ir kritinio srauto sąlygomis jie visada veiks.

    Norint nustatyti mažiausią skiedimo santykį bandymų intervale, KD ėminius imant periodiškai, taikomi išmatuoti arba apskaičiuoti srautai ir (arba) pėdsakinių dujų (pvz., CO2) koncentracijos vertės.

    8.2.1.2.   Dalies srauto skiedimo sistemos patvirtinimas

    Siekiant kontroliuoti dalies srauto skiedimo sistemą ir paimti proporcinį nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį, būtina taikyti greito atsako sistemą;tai rodo dalies srauto skiedimo sistemos spartumas. Sistemos transformacijos trukmė nustatoma 8.1.8.6.3.2 punkte nustatyta tvarka. Faktinė dalies srauto skiedimo sistemos kontrolė grindžiama esamomis matavimo sąlygomis. Jeigu išmetamųjų dujų srauto matavimo ir dalies srauto sistemos bendra transformacijos trukmė yra ≤ 0,3 s, taikoma tiesioginė kontrolė. Jeigu transformacijos trukmė ilgesnė nei 0,3 s, taikoma išankstinė kontrolė, remiantis išankstiniu bandymu. Tokiu atveju bendra signalo kilimo trukmė turi būti ≤ 1 s, o bendra delsos trukmė ≤ 10 s. Bendras sistemos atsakas turi būti toks, kad būtų galima užtikrinti išmetamųjų dujų masės srautui proporcingą reprezentatyvų kietųjų dalelių ėminį qmp,i (išmetamųjų dujų ėminio srautas į dalies srauto skiedimo sistemą). Nustatant proporcingumą, palyginamoji q mp,i ir q mew,i (išmetamųjų dujų masės srautas pagal drėgnas dujas) regresijos analizė atliekama ne mažesne nei 5 Hz duomenų rinkimo sparta; laikomasi šių kriterijų:

    a)

    q mp,i ir q mew,i tiesinės regresijos koreliacijos koeficientas r 2 negali būti mažesnis nei 0,95;

    b)

    liekamasis standartinis nuokrypis apskaičiuojant q mp,i, jeigu atsižvelgiama į q mew,i, negali viršyti 5 proc. didžiausios q mp vertės;

    c)

    regresijos linijos atkarpa q mp negali būti didesnė kaip ± 2 proc. q mp didžiausios vertės.

    Išankstinė kontrolė reikalinga, jei kietųjų dalelių sistemos bendra transformacijos trukmė t 50,P, o išmetamųjų dujų masės srauto signalas t 50,F yra >0,3 s. Šiuo atveju atliekamas išankstinis bandymas ir per jį gautas išmetamųjų dujų masės srauto signalas naudojamas ėminio srautui į kietųjų dalelių sistemą kontroliuoti. Dalies srauto skiedimo sistema tinkamai valdoma, jeigu per pradinį bandymą nustatytą qm ew,pre trukmę, į kurią atsižvelgiant kontroliuojama qm p, galima paslinkti „išankstinio laikotarpio“ verte t 50,P + t 50,F.

    Nustatant koreliaciją tarp qm p,i ir qm ew,i, naudojami per tikrąjį bandymą užregistruoti duomenys, o qm ew,i trukmė, palyginti su qm p,i, gretinama su t50,F verte (t 50,P nenaudojama laikui reguliuoti). Laiko poslinkis tarp qm ew ir qm p yra pagal 8.1.8.6.3.2 punktą nustatytas jų transformacijos trukmės skirtumas.

    8.2.2.   Dujų analizatoriaus intervalo patvirtinimas, rodmenų slinkio patvirtinimas ir pataisa

    8.2.2.1.   Intervalo patvirtinimas

    Jei kuriuo nors bandymo momentu viršijamas 100 proc. naudojamo analizatoriaus intervalas, atliekami toliau nurodyti veiksmai.

    8.2.2.1.1.   Periodinis ėminių ėmimas

    Ėminius imant periodiškai, ėminys pakartotinai analizuojamas naudojant mažiausią analizatoriaus intervalą, kuriuo būtų gautas didžiausias prietaiso atsakas, nesiekiantis 100 proc. Užregistruojamas rezultatas, gautas taikant mažiausią intervalą, kuriuo analizatorius naudojamas neviršijant 100 proc. jo intervalo per visą bandymą.

    8.2.2.1.2.   Nenutrūkstamas ėminių ėmimas

    Ėminius imant nenutrūkstamai, visas bandymas kartojamas iš eilės taikant kitą didesnį analizatoriaus intervalą. Jeigu naudojant analizatorių ir vėl viršijama 100 proc. jo intervalo, bandymas kartojamas iš eilės taikant kitą didesnį intervalą. Bandymas kartojamas tol, kol per visą bandymą naudojamas analizatorius neviršys 100 proc. intervalo.

    8.2.2.2.   Rodmenų slinkio patvirtinimas ir pataisa

    Jeigu rodmenų slinkis neviršija ± 1 proc., duomenis galima pripažinti priimtinais be pataisos arba pripažinti atlikus pataisą. Jeigu rodmenų slinkis yra didesnis negu ± 1 proc., pagal kiekvieną teršalą, kuriam taikoma su stabdymu susijusi ribinė vertė, ir CO2, apskaičiuojami du su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų savitosios masės rezultatų rinkiniai arba bandymas skelbiamas negaliojančiu. Vienas duomenų rinkinys apskaičiuojamas naudojant duomenis iki rodmenų slinkio pataisos, kitas – naudojant duomenis, kuriems visiems pritaikyta rodmenų slinkio pataisa pagal VII priedo 2.6 punktą ir VII priedo 1 priedėlį. Palyginimo rezultatas apskaičiuojamas kaip netaisytų rezultatų procentinė dalis. Skirtumas tarp netaisytos ir taisytos su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų kiekio verčių negali būti didesnis kaip 4 proc. netaisytos su stabdymu susijusios išmetamųjų teršalų kiekio vertės arba atitinkamos ribinės vertės, nelygu, kuri iš jų didesnė. Jeigu taip nėra, visas bandymas skelbiamas negaliojančiu.

    8.2.3.   KD ėminių ėmimo terpės (pvz., filtrų) parengiamasis kondicionavimas ir tuščio filtro svėrimas

    KD ėminių ėmimo terpei ir įrangai parengti KD kiekio matavimams, prieš teršalų išmetimo bandymą atliekami toliau nurodyti veiksmai.

    8.2.3.1.   Periodinės patikros

    Užtikrinama, kad svarstyklės ir KD stabilizavimo aplinkos sąlygos atitiktų 8.1.12 punkte nustatytus periodinių patikrų reikalavimus. Etaloninis filtras pasveriamas prieš pat bandymo filtrų svėrimą ir nustatomas atitinkamas atskaitos taškas (žr. 8.1.12.1 punkte pateiktas išsamias tvarkos nuostatas). Etaloninių filtrų stabilumo patikra atliekama pasibaigus stabilizavimo po bandymo tarpsniui ir iškart prieš svėrimą po bandymo.

    8.2.3.2.   Apžiūra

    Nepanaudotos ėminių filtravimo terpės apžiūrimos, ar nėra defektų; filtrai su defektais pašalinami.

    8.2.3.3.   Įžeminimas

    Ruošiant KD filtrus, kaip aprašyta 9.3.4 punkte, naudojami elektriškai įžeminti pincetai arba įžeminimo juosta.

    8.2.3.4.   Nepanaudota ėminių ėmimo terpė

    Nepanaudotos ėminių ėmimo terpės dedamos į vieną ar daugiau talpyklų su angomis į KD stabilizavimo aplinką. Jeigu naudojami filtrai, juos galima įdėti į apatinę filtrų kasetės dalį.

    8.2.3.5.   Stabilizavimas

    Ėminių ėmimo terpės stabilizuojamos KD stabilizavimo aplinkoje. Nepanaudotas ėminių ėmimo terpes galima laikyti stabiliomis, jeigu KD stabilizavimo aplinkoje jos išbūna mažiausiai 30 min., o KD stabilizavimo aplinka tuo metu atitinka 9.3.4 punkto specifikacijas. Tačiau, jeigu numatoma, kad masė sudarys 400 μg arba bus didesnė, ėminių terpė stabilizuojama bent 60 min.

    8.2.3.6.   Svėrimas

    Ėminių ėmimo terpės sveriamos automatiškai arba rankiniu būdu taip:

    a)

    sveriant automatiškai ir ruošiant ėminius svėrimui, laikomasi automatinės sistemos gamintojo instrukcijų; tuo tikslu ėminius gali tekti sudėti į specialią talpyklą;

    b)

    sveriant rankiniu būdu, laikomasi gerosios inžinerinės praktikos;

    c)

    vietoj šių būdų leidžiama taikyti pakaitinį svėrimą (žr. 8.2.3.10 punktą);

    d)

    pasvertas filtras dedamas atgal į Petri lėkštelę ir uždengiamas.

    8.2.3.7.   Pataisa dėl keliamosios jėgos

    Išmatuotam svoriui taikoma pataisa dėl keliamosios jėgos, kaip aprašyta 8.1.13.2 punkte.

    8.2.3.8.   Kartojimas

    Filtrų masės matavimus galima kartoti ir taip, laikantis gerosios inžinerinės praktikos, nustatyti vidutinę filtro masę, o apskaičiuojant vidurkį atmesti riktus.

    8.2.3.9.   Tuščiosios masės svėrimas

    Nepanaudoti filtrai, kurių tuščioji masė yra pasverta, dedami į švarias filtrų kasetes, užpildytos kasetės dedamos į uždengtą arba sandarią talpyklą, tada į bandymo įrangą, kur imami ėminiai.

    8.2.3.10.   Pakaitinis svėrimas

    Pakaitinis svėrimas – alternatyva, kurią pasirinkus etaloninis svoris matuojamas prieš kiekvieną KD ėminių ėmimo terpės (pvz., filtro) svėrimą ir po jo. Pasirinkus pakaitinį svėrimą, reikia atlikti daugiau matavimų, tačiau kartu atsižvelgiama į svarstyklių nulinį rodmenų slinkį, o į svarstyklių tiesiškumą atsižvelgiama tik siaurame intervale. Tai tinkamiausias būdas bendrajai KD masei, neviršijančiai 0,1 proc. ėminių ėmimo terpės masės, apskaičiuoti. Tačiau toks būdas gali netikti, kai bendroji KD masė viršija 1 proc. ėminių ėmimo terpės masės. Jeigu taikomas pakaitinis svėrimas, jis naudojamas ir sveriant iki bandymo, ir po bandymo. Tas pats pakaitinis svarelis naudojamas ir sveriant iki bandymo, ir po bandymo. Pakaitinio svarelio masė pataisoma dėl keliamosios jėgos, jeigu pakaitinio svarelio tankis yra mažesnis nei 2,0 g/cm3. Taikant pakaitinį svėrimą, pvz., atliekami šie veiksmai:

    a)

    kaip aprašyta 9.3.4.6 punkte, naudojami elektriškai įžeminti pincetai arba įžeminimo juosta;

    b)

    norint kuo labiau sumažinti bet kurio objekto statinį elektros krūvį prieš jį dedant ant svarstyklių lėkštės, naudojamas statinio elektros krūvio neutralizavimo įrenginys, kaip aprašyta 9.3.4.6 punkte;

    c)

    parenkamas pakaitinis svarelis, atitinkantis 9.5.2 punkte išdėstytas kalibravimo svarelių specifikacijas. Pakaitinio svarelio tankis turi būti toks pat, kaip svarelio, naudojamo mikrosvarstyklių kalibravimui, o masė – panaši į nenaudotos ėminių ėmimo terpės (pvz., filtro) masę. Jeigu naudojami filtrai, tipiškam 47 mm skersmens filtrui skirto svarelio masė turėtų būti maždaug 80–100 mg;

    d)

    užregistravus stabilių svarstyklių rodmenį, kalibravimo svarelis nuimamas;

    e)

    pasveriama nenaudota ėminių ėmimo terpė (pvz., naujas filtras), užregistruojamas stabilių svarstyklių rodmuo ir svarstyklių aplinkos rasos taškas, aplinkos temperatūra ir atmosferos slėgis;

    f)

    kalibravimo svarelis pasveriamas pakartotinai ir užregistruojamas stabilių svarstyklių rodmuo;

    g)

    apskaičiuojamas aritmetinis dviejų kalibracinio svėrimo rodmenų, užregistruotų iškart prieš nenaudoto ėminio svėrimą ir po jo, vidurkis. Ta vidutinė vertė atimama iš nenaudoto ėminio rodmens, tada pridedama tikroji kalibravimo svarelio masė, nurodyta kalibracinio svėrimo sertifikate. Šis rezultatas užregistruojamas. Tai tuščiasis dėl keliamosios jėgos netaisytas nenaudoto ėminio svoris;

    h)

    šie pakaitinio svėrimo veiksmai kartojami naudojant likusias nenaudotas ėminių ėmimo terpes;

    i)

    užbaigus svėrimą, laikomasi 8.2.3.7–8.2.3.9 punktuose pateiktų reikalavimų.

    8.2.4.   KD ėminio kondicionavimas ir svėrimas po bandymo

    Panaudoti KD ėminių filtrai sudedami į uždengtas ar sandarias talpyklas arba filtrų laikikliai uždaromi, kad ėminių filtrai būtų apsaugoti nuo aplinkos taršos. Taip apsaugoti užpildyti filtrai grąžinami į KD filtrų kondicionavimo kamerą ar patalpą. Tada KD ėminių filtrai atitinkamai kondicionuojami ir sveriami.

    8.2.4.1.   Periodinė patikra

    Užtikrinama, kad svėrimo ir KD stabilizavimo aplinkos sąlygos atitiktų 8.1.13.1 punkte nustatytus periodinių patikrų reikalavimus. Atlikus bandymus, filtrai grąžinami į svėrimo ir KD stabilizavimo aplinką. Svėrimo ir KD stabilizavimo aplinka turi atitikti 9.3.4.4 punkte nustatytus aplinkos sąlygų reikalavimus; kitu atveju bandymų filtrai lieka uždengti tol, kol bus sudarytos tinkamos sąlygos.

    8.2.4.2.   Išėmimas iš sandarių talpyklų

    KD stabilizavimo aplinkoje KD ėminiai išimami iš sandarių talpyklų. Filtrus iš kasečių galima išimti prieš stabilizavimą arba po jo. Filtrą išėmus iš kasetės, viršutinė kasetės dalis kasetės skyrikliu atskiriama nuo apatinės.

    8.2.4.3.   Elektrinis įžeminimas

    KD ėminiams tvarkyti, kaip aprašyta 9.3.4.5 punkte, naudojami elektriškai įžeminti pincetai arba įžeminimo juosta.

    8.2.4.4.   Apžiūra

    Surinkti KD ėminiai ir su jais susijusios filtravimo terpės apžiūrimi. Jeigu pastebima, kad filtro ar surinkto KD ėminio laikymo sąlygų nesilaikyta arba kietosios dalelės liečiasi su kitu, ne filtro, paviršiumi, tokio ėminio išmetamųjų kietųjų dalelių kiekiui nustatyti naudoti negalima. Jei liečiamasi prie kito paviršiaus, prieš tęsiant darbą, paviršius nuvalomas.

    8.2.4.5.   KD ėminių stabilizavimas

    Norint stabilizuoti KD ėminius, jie dedami į vieną ar kelias talpyklas su angomis į KD stabilizavimo aplinką, kaip aprašyta 9.3.4.3 punkte. KD ėminys laikomas stabiliu, jeigu KD stabilizavimo aplinkoje išbūna tiek, kiek nurodyta viename iš šių punktų, o stabilizavimo aplinka tuo metu atitinka 9.3.4.3 punkto specifikacijas:

    a)

    jeigu numatoma, kad bendra KD koncentracija filtro paviršiuje bus didesnė negu 0,353 μg/mm2, darant prielaidą, kad padengtąjį 38 mm skersmens filtro plotą veikia 400 μg apkrova, filtras bent 60 min. iki svėrimo laikomas stabilizavimo aplinkos sąlygomis;

    b)

    jeigu numatoma, kad bendra KD koncentracija filtro paviršiuje bus mažesnė negu 0,353 μg/mm2, filtras bent 30 min. iki svėrimo laikomas stabilizavimo aplinkos sąlygomis;

    c)

    jeigu per bandymą tikėtina bendroji KD koncentracija filtro paviršiuje yra nežinoma, filtras bent 60 min. iki svėrimo laikomas stabilizavimo aplinkos sąlygomis.

    8.2.4.6.   Filtro masės po bandymo nustatymas

    Norint nustatyti filtro masę po bandymo, kartojamos 8.2.3 punkte (8.2.3.6–8.2.3.9 punktuose) nustatytos procedūros.

    8.2.4.7.   Bendroji masė

    Dėl keliamosios jėgos pataisyta kiekvieno tuščio filtro masė atimama iš atitinkamos dėl keliamosios jėgos pataisytos filtro masės po bandymo. Gautas rezultatas yra bendroji masė m total, naudojama atliekant išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimus pagal VII priedą.

    9.   Matavimo įranga

    9.1.   Variklio dinamometro specifikacijos

    9.1.1.   Veleno darbas

    Naudojamas variklio dinamometras, pasižymintis tinkamomis savybėmis ir galintis veikti taikytinų darbo ciklų režimu, taip pat galintis atitikti reikiamus ciklo patvirtinimo kriterijus. Galima naudoti šiuos dinamometrus:

    a)

    sūkurinių srovių arba vandens stabdžio dinamometrus;

    b)

    kintamosios srovės arba nuolatinės srovės varomuosius dinamometrus;

    c)

    vieną arba kelis dinamometrus.

    9.1.2.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai

    Sukimo momentui išmatuoti galima naudoti dinamometrinį jutiklį arba įmontuotąjį sukimo momento matuoklį.

    Naudojant dinamometrinį jutiklį, sukimo momento signalas perduodamas variklio velenui ir atsižvelgiama į dinamometro inerciją. Faktinis variklio sukimo momentas yra lygus dinamometrinio jutiklio sukimo momento rodmens ir stabdžių inercijos momento, padauginto iš kampinio pagreičio, sumai. Kontrolės sistemoje visa tai apskaičiuojama realiuoju laiku.

    9.1.3.   Variklio priedai

    Atsižvelgiama į degalams tiekti, varikliui sutepti ar įšildyti, aušalui tiekti arba papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemoms kontroliuoti reikalingų variklio priedų darbą; šie variklio priedai montuojami pagal 6.3 punktą.

    9.1.4.   Variklio tvirtinimo įtaisas ir galios perdavimo velenų sistema (NRSh kategorija)

    Jei to reikia NRSh kategorijos variklio bandymui tinkamai atlikti, naudojamas gamintojo nurodytas variklio tvirtinimo prie bandymo stendo įtaisas ir galios perdavimo velenų sistemos sujungimo su dinamometro sukimo sistema įtaisas.

    9.2.   Skiedimo procedūra (jeigu taikoma)

    9.2.1.   Skiedimo sąlygos ir foninė koncentracija

    Dujinius komponentus galima matuoti nepraskiestos arba praskiestos būsenos, tačiau matuojant KD, paprastai jas reikia praskiesti. Skiesti galima viso arba dalies srauto skiedimo sistema. Jeigu skiedžiama, išmetamąsias dujas galima skiesti aplinkos oru, dirbtiniu oru arba azotu. Matuojant išmetamuosius dujinius teršalus, skiediklis turi būti bent 288 K (15 oC) temperatūros. Imant KD ėminius, taikoma 9.2.2 punkte (CVS) ir 9.2.3 punkte (PFD su kintamu skiedimo santykiu) nurodyta skiediklio temperatūra. Skiedimo sistemos pralaidumas turi būti pakankamai didelis, kad skiedimo ir ėminių ėmimo sistemoje nesikondensuotų vanduo. Jei skiedimo oras labai drėgnas, prieš įleidžiant į skiedimo sistemą jį leidžiama džiovinti. Skiedimo tunelio sieneles arba visos sistemos vamzdyną už tunelio galima šildyti arba izoliuoti, kad komponentams, kurių sudėtyje yra vandens, iš dujinės fazės pereinant į skystąją fazę, neišsiskirtų vanduo (toliau vadinama – vandens kondensatas).

    Prieš skiedikliui susimaišant su išmetamosiomis dujomis, jį galima kondicionuoti didinant arba mažinant temperatūrą arba drėgnį. Iš skiediklio tam tikrus komponentus galima pašalinti, kad sumažėtų jų foninė koncentracija. Norint pašalinti komponentus arba atsižvelgti į foninę koncentraciją, taikomos šios nuostatos:

    a)

    galima išmatuoti komponentų koncentraciją skiediklyje ir ją pakoreguoti, atsižvelgiant į fono poveikį bandymų rezultatams. Žr. VII priedo nuostatas dėl apskaičiavimų, kuriais atsižvelgiama į foninę koncentraciją;

    b)

    matuojant foninius dujinius arba kietųjų dalelių teršalus leidžiami šie 7.2, 9.3 ir 9.4 punktuose išdėstytų reikalavimų pakeitimai:

    i)

    nereikalaujama naudoti proporcinį ėminių ėmimą;

    ii)

    galima naudoti nešildomas ėminių ėmimo sistemas;

    iii)

    ėminius galima imti nenutrūkstamai, neatsižvelgiant į tai, kad praskiestų išmetamųjų teršalų ėminiai imami periodiškai;

    iv)

    ėminius galima imti periodiškai, neatsižvelgiant į tai, kad praskiestų išmetamųjų teršalų ėminiai imami nenutrūkstamai;

    c)

    siekiant atsižvelgti į fonines KD, gali būti renkamasi iš šių alternatyvų:

    i)

    norint pašalinti fonines KD, skiediklis filtruojamas didelio veiksmingumo kietųjų dalelių (HEPA) filtrais, kurių mažiausias pradinis surinkimo veiksmingumas yra 99,97 proc. (žr. 2 straipsnio 19 dalies nuostatas dėl procedūrų, susijusių su HEPA filtrų veiksmingumu);

    ii)

    tam, kad kad būtų galima atsižvelgti į fonines KD, bet HEPA filtrų nenaudoti, foninių KD negali būti daugiau kaip 50 proc. grynųjų KD, surinktų ėminių filtru;

    iii)

    naudojant HEPA filtrus, fono koncentracijos pataisą grynosioms KD leidžiama taikyti be slėgio apribojimų.

    9.2.2.   Viso srauto sistema

    Viso srauto skiedimas; pastovaus tūrio ėminių ėmimas (CVS). Visas nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas skiedžiamas skiedimo tunelyje. Pastovų srautą galima palaikyti, srautmatyje palaikant ribines vertes atitinkančią temperatūrą ir slėgį. Jeigu srautas nepastovus, kad būtų galima paimti proporcinius ėminius, srautas matuojamas tiesiogiai. Sistema įrengiama taip (žr. 6.6 pav.):

    a)

    naudojamas tunelis, kurio vidinis paviršius pagamintas iš nerūdijančio plieno. Visas skiedimo tunelis elektriškai įžeminamas. Kitas variantas – tų kategorijų varikliuose, kurioms netaikomos nei KD, nei KDK ribinės vertės, galima naudoti elektrai nelaidžią medžiagą;

    b)

    išmetamųjų dujų priešslėgis skiedimo oro įleidimo sistema negali būti priverstinai mažinamas. Statinis slėgis nepraskiestų išmetamųjų dujų patekimo į tunelį vietoje palaikomas kaip atmosferos slėgis ± 1,2 kPa tikslumu;

    c)

    siekiant pagerinti maišymąsi, nepraskiestos išmetamosios dujos įleidžiamos į tunelį ir nukreipiamos pagal centrinę tunelio liniją. Skiedimo oro frakciją galima įleisti radialiai, nuo vidinio tunelio paviršiaus, siekiant kuo labiau sumažinti išmetamųjų dujų sąveiką su tunelio sienelėmis;

    d)

    skiediklis. Imant KD ėminius, skiediklių (aplinkos oro, dirbtinio oro arba azoto, kaip nurodyta 9.2.1 punkte) temperatūra arti skiedimo tunelio įėjimo angos turi būti 293–325 K (20–52 oC);

    e)

    matuojant praskiestų išmetamųjų dujų srautą, Reinoldso skaičius Re negali būti mažesnis kaip 4 000, jis apskaičiuojamas pagal vidinį skiedimo tunelio skersmenį. Re apibrėžtas VII priede. Patikra, ar maišoma tinkamai, atliekama ėminių ėmimo zondą įleidus vertikaliai arba horizontaliai per visą tunelio skersmenį. Jeigu analizatoriaus atsaku žymimas nukrypimas, kuris nuo vidutinės išmatuotos koncentracijos skiriasi daugiau kaip ± 2 proc., CVS turi pradėti veikti didesne srauto sparta arba, maišymui pagerinti, įrengiama maišymo lėkštelė arba tūta;

    f)

    srauto parengiamasis kondicionavimas prieš atliekant matavimą. Praskiestas išmetamąsias dujas galima kondicionuoti prieš matuojant jų srautą, jeigu šis kondicionavimas vyksta už šildomų HC arba KD ėminių ėmimo zondų:

    i)

    galima naudoti srauto formuotuvą, impulsų ribotuvą arba abu įtaisus;

    ii)

    galima naudoti filtrą;

    iii)

    temperatūrai prieš srautmatį kontroliuoti galima naudoti šilumokaitį, tačiau imamasi priemonių, kad nesikondensuotų vanduo;

    g)

    vandens kondensatas. Vandens kondensatas – drėgnio, slėgio, temperatūros ir kitų komponentų, tokių kaip sulfato rūgštis, koncentracijų funkcija. Šie parametrai kaip funkcija kinta priklausomai nuo variklio įsiurbiamo oro drėgnio, praskiesto oro drėgnio, oro ir degalų santykio variklyje ir degalų sudėties, įskaitant vandenilio ir sieros kiekį degaluose.

    Siekiant užtikrinti, kad būtų išmatuotas matuojamą koncentraciją atitinkantis srautas, tarp ėminių ėmimo zondo vietos ir srautmačio įleidimo į skiedimo tunelį angos neturi būti vandens kondensato arba kondensato gali būti, bet tada matuojamas drėgnis srautmačio įleidimo vietoje. Norint, kad vanduo nesikondensuotų, galima šildyti arba izoliuoti skiedimo tunelio sieneles arba visos sistemos vamzdyną už tunelio. Skiedimo tunelyje vandens kondensato neturi būti. Jei drėgmės bus, tam tikri išmetamųjų dujų komponentai gali prasiskiesti arba pasišalinti.

    Imant KD ėminius, iš CVS tekantis proporcinis srautas papildomai praskiedžiamas (vieną ar kelis kartus), kad būtų gautas pageidaujamas bendras skiedimo santykis, kaip nurodyta 9.2 paveiksle ir 9.2.3.2 punkte;

    h)

    bendras mažiausias skiedimo santykis turi atitikti intervalą nuo 5:1 iki 7:1, o pradiniu skiedimo etapu turi būti ne mažesnis kaip 2:1, remiantis didžiausiu variklio išmetamųjų teršalų srautu per bandymų ciklą arba intervalą;

    i)

    bendras buvimo sistemoje laikas turi sudaryti 0,5–5 s, matuojant nuo skiediklio įleidimo vietos iki filtro laikiklio (-ių);

    j)

    bendras buvimo antrinio skiedimo sistemoje laikas turi sudaryti bent 0,5 s, matuojant nuo papildomo skiediklio įleidimo vietos iki filtro laikiklio (-ių).

    Kietųjų dalelių masei nustatyti reikalinga kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtras, gravimetrinės svarstyklės ir reguliuojamos temperatūros bei drėgnio svėrimo kamera.

    6.6 pav.

    Viso srauto skiedimo ir ėminių ėmimo sistemos konfigūracijos pavyzdžiai

    Image

    9.2.3.   Dalies srauto skiedimo (PFD) sistema

    9.2.3.1.   Dalies srauto sistemos aprašas

    PFD sistemos schema pateikta 6.7 paveiksle. Tai bendra schema, kurioje parodyti ėminių paėmimo, skiedimo ir KD ėminių ėmimo principai. Tai nereiškia, jog visos paveiksle pavaizduotos sudedamosios dalys yra reikalingos kitose galimose ėminių ėmimo sistemose, kurias tinka naudoti ėminiams rinkti. Leidžiamos kitos, šios schemos neatitinkančios, konfigūracijos sistemos, tik jos turi būti skirtos tam pačiam tikslui – ėminių rinkimui, skiedimui ir KD ėminių ėmimui. Jos turi atitikti kitus kriterijus, pavyzdžiui, 8.1.8.6 punktą (dėl periodinio kalibravimo), 8.2.1.2 punkto (dėl patvirtinimo) nuostatas dėl kintamo skiedimo PFD ir 8.1.4.5 punktą, taip pat 8.2 lentelę (dėl tiesiškumo patikros) ir 8.1.8.5.7 punkto (dėl patikros) nuostatas dėl pastovaus skiedimo PFD.

    Kaip parodyta 6.7 paveiksle, nepraskiestos išmetamosios dujos arba pirminio skiedimo srautas atitinkamai iš išmetimo vamzdžio EP arba iš CVS ėminių ėmimo zondu SP ir tiekimo linija TL tiekiami į skiedimo tunelį DT. Visas srautas tunelyje reguliuojamas srauto reguliatoriumi ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos (PSS) ėminių ėmimo siurbliu P. Išmetamųjų dujų ėminius imant proporciniu būdu, skiedimo oro srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC1, kuriame kaip valdymo signalus išmetamųjų dujų srautui suskirstyti į norimas dalis galima naudoti qm ew (išmetamųjų dujų masės srautas pagal drėgnas dujas), qm aw (įsiurbiamo oro masės srautas pagal drėgną orą) ir q mf (degalų masės srautas). Ėminių srautas į skiedimo tunelį DT yra lygus skirtumui tarp viso srauto ir skiedimo oro srauto. Skiedimo oro srautas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1, visas srautas – kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto matavimo įtaisu. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal šiuos du srautus. Imant ėminius, kai taikomas pastovus nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų ir išmetamųjų dujų srauto skiedimo santykis (pvz., antrinis skiedimas, imant KD ėminius), skiedimo oro srautas paprastai būna pastovus ir reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC1 arba skiedimo oro siurbliu.

    Skiedimo oras (aplinkos oras, dirbtinis oras arba azotas) filtruojamas didelio veiksmingumo KD oro (HEPA) filtru.

    6.7 pav.

    Dalies srauto skiedimo sistemos schema (viso ėminio ėmimo tipo)

    Image

    a

    =

    variklio išmetamųjų dujų arba pirminio skiedimo srautas;

    b

    =

    neprivaloma;

    c

    =

    KD ėminių ėmimas

    6.7 paveiksle parodytos sudedamosios dalys:

    DAF

    :

    skiedimo oro filtras;

    DT

    :

    skiedimo tunelis arba antrinio skiedimo sistema;

    EP

    :

    išmetimo vamzdis arba pirminio skiedimo sistema;

    FC1

    :

    srauto reguliatorius;

    FH

    :

    filtro laikiklis;

    FM1

    :

    srauto matavimo įtaisas, kuriuo matuojamas skiedimo oro srautas;

    P

    :

    ėminių ėmimo siurblys;

    PSS

    :

    KD ėminių ėmimo sistema;

    PTL

    :

    KD tiekimo linija;

    SP

    :

    nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų ėminių ėmimo zondas;

    TL

    :

    tiekimo linija.

    Masės srautai, taikomi tik proporcinio nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminių ėmimo PFD:

    qm ew

    išmetamųjų dujų masės srautas pagal drėgnas dujas;

    qm aw

    įsiurbiamo oro masės srautas pagal drėgną orą;

    qm f

    degalų masės srautas.

    9.2.3.2.   Skiedimas

    Prie pat skiedimo tunelio įleidimo angos palaikoma 293–325 K (20–52 °C) skiediklių (aplinkos oro, dirbtinio oro, azoto, kaip nurodyta 9.2.1 punkte) temperatūra.

    Prieš skiedimo orui patenkant į skiedimo sistemą, iš jo leidžiama pašalinti drėgnį. Dalies srauto skiedimo sistema turi būti pritaikyta proporciniam nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminiui imti iš variklio išmetamųjų dujų srauto, taip reaguojant į išmetamųjų dujų srauto svyravimus, ir ėminiui skiedimo oru praskiesti, kad būtų užtikrinta bandymo filtro temperatūra, kaip nustatyta 9.3.3.4.3 punkte. Dėl to svarbu, kad būtų nustatytas toks skiedimo santykis, kuris atitiktų 8.1.8.6.1 punkte nustatytus tikslumo reikalavimus.

    Siekiant užtikrinti, kad būtų išmatuotas matuojamą koncentraciją atitinkantis srautas, tarp ėminių ėmimo zondo vietos ir srautmačio įleidimo į skiedimo tunelį angos neturi būti vandens kondensato arba kondensato gali būti, bet tada matuojamas drėgnis srautmačio įleidimo vietoje. Kad vandens kondensatas nesusidarytų, PFD sistemą galima šildyti arba izoliuoti. Skiedimo tunelyje vandens kondensato neturi būti.

    Mažiausiasis skiedimo santykis turi atitikti intervalą nuo 5:1 iki 7:1, remiantis didžiausiu variklio išmetamųjų dujų srautu per bandymų ciklą arba intervalą.

    Buvimo sistemoje laikas turi sudaryti 0,5–5 s, matuojant nuo skiediklio įleidimo vietos iki filtro laikiklio (-ių).

    Kietųjų dalelių masei nustatyti reikalinga kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, kietųjų dalelių ėminių filtras, gravimetrinės svarstyklės ir reguliuojamos temperatūros bei drėgnio svėrimo kamera.

    9.2.3.3.   Taikymas

    Norint paimti proporcinį nepraskiestų išmetamųjų teršalų ėminį, kai KD ir išmetamųjų dujų ėminiai imami periodiškai arba nenutrūkstamai per pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) darbo ciklą, bet kurio diskrečiojo režimo NRSC arba bet kurio RMC darbo ciklą, galima naudoti PFD.

    Sistemą taip pat galima naudoti prieš tai praskiestoms išmetamosioms dujoms, kai, taikant pastovaus skiedimo santykį, skiedžiamas jau proporcingas srautas (žr. 9.2 pav.). Taip atliekamas antrinis srauto iš CVS tunelio skiedimas, siekiant gauti reikiamą bendrą skiedimo santykį KD ėminiams imti.

    9.2.3.4.   Kalibravimas

    PFD kalibravimas, siekiant paimti proporcinį nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį, aprašytas 8.1.8.6 punkte.

    9.3.   Ėminių ėmimo procedūros

    9.3.1.   Bendrieji ėminių ėmimo reikalavimai

    9.3.1.1.   Zondo modelis ir konstrukcija

    Zondas yra pirmasis ėminių ėmimo sistemos įtaisas. Jis įleidžiamas į nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų srautą ėminiui paimti taip, kad jo vidinis ir išorinis paviršiai liestųsi su išmetamosiomis dujomis. Iš zondo ėminys perkeliamas į tiekimo liniją.

    Ėminių ėmimo zondų vidaus paviršius gaminamas iš nerūdijančio plieno arba, jei imami nepraskiestų dujų ėminiai, bet kokios nereaktyvios, nepraskiestų išmetamųjų dujų temperatūrai atsparios medžiagos. Ėminių ėmimo zondai įleidžiami ten, kur komponentai maišosi iki vidutinės ėminių koncentracijos ir kur kuo mažiau trukdo kiti zondai. Rekomenduojama užtikrinti, kad nė vieno zondo neveiktų ribiniai sluoksniai, srovės ir sūkuriai, ypač šalia nepraskiestų dujų matuoklio išmetimo vamzdžio angos, kur teršalai gali nepageidaujamai prasiskiesti. Zondo prapūtimas iš priekio ar iš galo per bandymą neturi daryti jokio poveikio kitam zondui. Vieną zondą galima naudoti daugiau nei vieno komponento ėminiui paimti, jeigu zondas atitinka visas kiekvienam iš tų komponentų nustatytas specifikacijas.

    9.3.1.1.1.   Maišymo kamera (NRSh kategorija)

    Jeigu gamintojas leidžia, bandant NRSh kategorijos variklius, galima naudoti maišymo kamerą. Maišymo kamera yra neprivaloma nepraskiestų dujų ėminių ėmimo sistemos sudedamoji dalis, ji įrengiama dujų išmetimo sistemoje tarp duslintuvo ir ėminių ėmimo zondo. Maišymo kameros bei prieš ją ir už jos montuojamų vamzdelių forma ir matmenys turi būti tokie, kad ėminys ėminių ėmimo zondo vietoje būtų gerai sumaišytas, homogeniškas ir kad nebūtų stiprių impulsų ir rezonanso, kurie darytų poveikį išmetamųjų teršalų rezultatams.

    9.3.1.2.   Tiekimo linijos

    Tiekimo linijų, kuriomis paimtas ėminys perkeliamas iš zondo į analizatorių, laikyklą arba skiedimo sistemą, ilgis kuo labiau sumažinamas, jei įmanoma, analizatorius, laikyklas ir skiedimo sistemas perkeliant kuo arčiau zondų. Tiekimo linijų linkių turi būti kuo mažiau, o būtinų linkių spindulys – kuo didesnis.

    9.3.1.3.   Ėminių ėmimo metodai

    7.2 punkte nustatytam nenutrūkstamam ir periodiniam ėminių ėmimui taikomos šios sąlygos:

    a)

    jei ėminys imamas iš pastovaus srauto, ėminys taip pat perkeliamas pastoviu srauto greičiu;

    b)

    jei ėminys paimamas iš kintamo srauto, ėminio srauto greitis taip pat keičiamas proporcingai kintamo srauto greičiui;

    c)

    proporcinis ėminių ėmimas tvirtinamas, kaip aprašyta 8.2.1 punkte.

    9.3.2.   Dujų ėminių ėmimas

    9.3.2.1.   Ėminių ėmimo zondai

    Imant išmetamųjų dujinių teršalų ėminius naudojami vienos angos ar kelių angų zondai. Zondai nepraskiestų ar praskiestų išmetamųjų dujų srauto atžvilgiu gali būti nukreipti bet kuria kryptimi. Naudojant kai kuriuos zondus, ėminių temperatūra kontroliuojama taip:

    a)

    zondų, kuriais iš praskiestų išmetamųjų dujų ištraukiamas NOx, sienelių temperatūra reguliuojama, kad nesikondensuotų vanduo;

    b)

    jei zondais iš praskiestų išmetamųjų dujų ištraukiami angliavandeniliai, rekomenduojama palaikyti maždaug 191 °C zondo sienelės temperatūrą, kad tarša būtų kuo mažesnė.

    9.3.2.1.1.   Maišymo kamera (NRSh kategorija)

    Kai pagal 9.3.1.1.1 punktą naudojama maišymo kamera, jos vidinis tūris negali būti mažesnis už tūrį, gautą bandomo variklio cilindrų tūrį padauginus iš dešimties. Maišymo kamera montuojama kuo arčiau prie variklio duslintuvo, jos vidinio paviršiaus temperatūra negali būti mažesnė kaip 452 K (179 °C). Gamintojas gali nustatyti maišymo kameros konstrukciją.

    9.3.2.2.   Tiekimo linijos

    Naudojamos tiekimo linijos, kurių vidinis paviršius padengtas nerūdijančiu plienu, PTFE, VitonTM ar kita medžiaga, pasižyminčia geresnėmis išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo savybėmis. Naudojama nereaktyvi, išmetamųjų dujų temperatūrai atspari medžiaga. Gali būti naudojami įmontuotieji filtrai, jeigu filtrai ir jų korpusai atitinka tuos pačius temperatūros reikalavimus, kaip ir tiekimo linijos:

    a)

    NOx tiekimo linijose prieš NO2 virsmo į NO katalizatorių, atitinkantį 8.1.11.5 punkto specifikacijas, arba aušintuvą, atitinkantį 8.1.11.4 punkto specifikacijas, palaikoma tokia ėminio temperatūra, kad nesikondensuotų vanduo;

    b)

    per visą linijos ilgį palaikomas 191 ± 11 °C THC tiekimo linijų sienelių temperatūros nuokrypis. Jeigu imami nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminiai, prie zondo galima tiesiogiai prijungti nešildomą, izoliuotą tiekimo liniją. Tiekimo linijos ilgis ir izoliacija turi būti tokie, kad tikėtina didžiausia nepraskiestų išmetamųjų dujų temperatūra, matuojama prie tiekimo linijos išėjimo angos, nesumažėtų daugiau kaip iki 191 °C. Ėminius imant iš praskiesto srauto, tarp zondo ir tiekimo linijos leidžiama įrengti ne mažiau kaip 0,92 m ilgio pereinamąją zoną, siekiant laipsniškai užtikrinti 191 ± 11 °C sienelių temperatūrą.

    9.3.2.3.   Ėminių kondicionavimo komponentai

    9.3.2.3.1.   Ėminių džiovintuvai

    9.3.2.3.1.1.   Reikalavimai

    Drėgniui pašalinti iš ėminio, kad vandens poveikis dujinių išmetamųjų teršalų matavimui būtų kuo mažesnis, galima naudoti ėminių džiovintuvus. Ėminių džiovintuvai turi atitikti 9.3.2.3.1.1 ir 9.3.2.3.1.2 punktų reikalavimus. (7-13) lygtyje naudojama 0,8 tūrio proc. drėgmės kiekio vertė.

    Kai pasiekiama didžiausia tikėtina vandens garų koncentracija H m, taikant vandens pašalinimo metodiką palaikomas ≤ 5 g vandens 1 kg sauso oro (arba apie 0,8 tūrio proc. H2O) drėgnis, o tai yra 100 proc. santykinis drėgnis esant 277,1 K (3,9 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui. Ši drėgnio specifikacija prilygsta apie 25 proc. santykiniam drėgniui, esant 298 K (25 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui. Tai galima įrodyti:

    a)

    išmatavus temperatūrą ėminių džiovintuvo išėjimo angoje;

    b)

    išmatavus drėgnį kuriame nors taške prieš pat CLD;

    atlikus 8.1.8.5.8 punkte nurodytą patikrą.

    9.3.2.3.1.2.   Leidžiamų ėminių džiovintuvų tipas ir drėgmės kiekio už džiovintuvo apskaičiavimo tvarka

    Galima naudoti bet kokio tipo ėminių džiovintuvą.

    a)

    Jeigu prieš kurį nors dujų analizatorių arba laikyklą naudojamas osmosinis membraninis džiovintuvas, jis turi atitikti 9.3.2.2 punkte nustatytas temperatūros specifikacijas. Už osmosinio membraninio džiovintuvo turi būti stebimas rasos taškas T dew ir absoliutusis slėgis p total. Vandens kiekis apskaičiuojamas pagal VII priedą, naudojant nenutrūkstamai registruojamas vertes T dew ir p total, didžiausiąsias jų vertes per bandymą arba jų pavojaus signalo nuostačius. Kai verčių tiesiogiai išmatuoti neįmanoma, vardinė p total vertė išreiškiama per bandymą tikėtina mažiausia džiovintuvo absoliučiojo slėgio verte.

    b)

    Prieš slėginio uždegimo varikliams skirtą THC matavimo sistemą negalima įrengti šiluminio aušintuvo. Jeigu prieš NO2 virsmo į NO katalizatorių arba ėminių ėmimo sistemoje be NO2 virsmo į NO katalizatoriaus naudojamas šiluminis aušintuvas, jis turi atitikti 8.1.11.4 punkte nustatytus NO2 nuostolių ir veiksmingumo patikros reikalavimus. Už šiluminio aušintuvo turi būti stebimas rasos taškas T dew ir absoliutusis slėgis p total. Vandens kiekis apskaičiuojamas pagal VII priedą, naudojant nenutrūkstamai registruojamas vertes T dew ir p total, per bandymą nustatytas didžiausiąsias jų vertes arba jų pavojaus signalo nuostačius. Kai verčių tiesiogiai išmatuoti neįmanoma, vardinė p total vertė išreiškiama per bandymą tikėtina mažiausia šiluminio aušintuvo absoliučiojo slėgio verte. Jeigu galima pagrįstai daryti prielaidą dėl soties laipsnio šiluminiame aušintuve, T dew galima apskaičiuoti remiantis nustatytu aušintuvo efektyvumu ir vykdant nenutrūkstamą aušintuvo temperatūros T chiller stebėseną. Jeigu T chiller vertės nėra registruojamos nenutrūkstamai, norint pagal VII priedą nustatyti pastovų vandens kiekį, kaip pastovią vertę galima naudoti per bandymą nustatytą didžiausiąją jos vertę arba pavojaus signalo nuostatį. Jeigu galima pagrįstai daryti prielaidą, kad T chiller vertė lygi T dew, pagal VII priedą vietoj T dew galima naudoti T chiller. Jeigu galima pagrįstai daryti prielaidą dėl pastovios temperatūros nuokrypio tarp T chiller ir T dew dėl žinomo ir fiksuotojo ėminio pakartotinio kaitinimo kiekio tarp aušintuvo išėjimo angos ir temperatūros matavimo vietos, šią tariamą temperatūros nuokrypio vertę galima įtraukti į išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimus. Bet kurios pagal šį punktą leidžiamos prielaidos pagrįstumas įrodomas remiantis inžinerine analize arba duomenimis.

    9.3.2.3.2.   Ėminių ėmimo siurbliai

    Ėminių ėmimo siurbliai naudojami prieš bet kurių dujų analizatorių arba laikyklą. Naudojami ėminių ėmimo siurbliai, kurių vidinis paviršius padengtas nerūdijančiu plienu, PTFE ar bet kuria kita medžiaga, pasižyminčia geresnėmis išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo savybėmis. Naudojant kai kuriuos ėminių ėmimo siurblius, temperatūra reguliuojama taip:

    a)

    jei prieš NO2 virsmo į NO katalizatorių, atitinkantį 8.1.11.5 punkto reikalavimus, arba aušintuvą, atitinkantį 8.1.11.4 punkto reikalavimus, naudojamas NOx ėminių ėmimo siurblys, jis šildomas, kad nesikondensuotų vanduo;

    b)

    jei prieš THC analizatorių arba laikyklą naudojamas THC ėminių ėmimo siurblys, jo vidiniai paviršiai įšildomi iki 464 ± 11 K (191 ± 11 °C) temperatūros.

    9.3.2.3.3.   Amoniako skruberiai

    Amoniako skruberius galima naudoti bet kurioje arba visose dujų ėminių ėmimo sistemose, jei norima, kad nebūtų NH3 trukdžių, NO2 virsmo į NO katalizatorius nesiterštų ir ėminių ėmimo sistemoje arba analizatoriuose nebūtų nuosėdų. Amoniako skruberis įrengiamas laikantis gamintojo rekomendacijų.

    9.3.2.4.   Ėminių laikykla

    Jei ėminiai renkami į maišą, dujos laikomos pakankamai švariose talpyklose, kuriose dujų išsiskyrimas arba jų skverbimasis būtų kuo mažesnis. Priimtini švaros laikyklose reikalavimai ir skverbties ribos nustatomi remiantis gerąja inžinerine praktika. Talpyklą valant, ją galima pakartotinai prapūsti, pašildyti, iš jos galima išsiurbti orą. Reguliuojamos temperatūros aplinkoje naudojama elastinga talpykla (pvz., maišas) arba reguliuojamos temperatūros standžioji talpykla, iš kurios pirmiausia išsiurbiamas oras arba kurios tūrį galima išstumti, pavyzdžiui, stūmoklio ir cilindro įtaisu. Naudojamos talpyklos, atitinkančios 6.6 lentelėje nustatytas specifikacijas.

    6.6 lentelė

    Periodinio dujų ėminių ėmimo talpykloms naudojamos medžiagos

    CO, CO2, O2, CH4, C2H6, C3H8, NO, NO2  (2)

    Polivinilfluoridas (PVF) (3), pvz., TedlarTM, polivinilidenfluoridas (3), pvz., KynarTM, politetrafluoretilenas (4), pvz., TeflonTM, arba nerūdijantis plienas (4)

    HC

    Politetrafluoretilenas (5) arba nerūdijantis plienas (5)

    9.3.3.   KD ėminių ėmimas

    9.3.3.1.   Ėminių ėmimo zondai

    Naudojami KD ėminių ėmimo zondai su viena anga gale. KD ėminių ėmimo zondai nukreipiami tiesiai prieš srautą.

    KD ėminių ėmimo zondus galima apsaugoti 6.8 paveiksle nurodytus reikalavimus atitinkančiu cilindru. Šiuo atveju 9.3.3.3 punkte aprašytas pirminis skirtuvas nenaudojamas.

    6.8 pav.

    Ėminių ėmimo zondo su cilindro formos pirminiu skirtuvu schema

    Image

    9.3.3.2.   Tiekimo linijos

    Siekiant kuo labiau sumažinti temperatūros skirtumus tarp tiekimo linijų ir išmetamųjų dujų komponentų, rekomenduojama naudoti izoliuotas ar šildomas tiekimo linijas arba šildomus korpusus. Naudojamos KD atžvilgiu inertiškos tiekimo linijos, kurių vidinis paviršius laidus elektrai. Rekomenduojama naudoti iš nerūdijančio plieno pagamintas KD tiekimo linijas; vietoj nerūdijančio plieno naudojama kita medžiaga turės atitikti tuos pačius ėminių ėmimo veiksmingumo reikalavimus, kaip nerūdijantis plienas. Vidinis KD tiekimo linijų paviršius turi būti elektriškai įžemintas.

    9.3.3.3.   Pirminis skirtuvas

    Leidžiama naudoti KD pirminį skirtuvą, kuriuo pašalinamos didelio skersmens kietosios dalelės ir kuris skiedimo sistemoje įrengiamas tiesiai prieš filtro laikiklį. Leidžiama naudoti tik vieną pirminį skirtuvą. Pirminį skirtuvą draudžiama naudoti, jeigu naudojamas cilindro formos zondas (žr. 6.8 pav.).

    KD pirminis skirtuvas gali būti inercinis ėminių ėmiklis arba cikloninis skirtuvas. Jis turi būti pagamintas iš nerūdijančio plieno. Vardinė pirminio skirtuvo galia turi būti tokia, kad iš srautų, kuriems skirtuvas yra skirtas naudoti, būtų galima pašalinti bent 50 proc. KD, kai jo aerodinaminis skersmuo yra 10 μm, ir ne daugiau kaip 1 proc. KD, kai jo aerodinaminis skersmuo yra 1 μm. Pirminio skirtuvo išėjimo anga sukonfigūruojama taip, kad būtų apeinamas bet koks KD ėminių filtras ir pirminio skirtuvo srautą būtų galima stabilizuoti iki bandymo pradžios. KD ėminių filtras įrengiamas 75 cm atstumu už pirminio skirtuvo išėjimo vietos.

    9.3.3.4.   Ėminių filtras

    Praskiestų išmetamųjų dujų ėminiai per bandymo seką imami 9.3.3.4.1–9.3.3.4.4 punktų reikalavimus atitinkančiu filtru.

    9.3.3.4.1.   Filtrų specifikacijos

    Visų tipų filtrų sulaikymo veiksmingumas turi būti bent 99,7 proc. Siekiant įrodyti atitiktį šiam reikalavimui, galima remtis ėminių filtrų gamintojo matavimais, nurodytais jų gaminamų produktų vertinime. Filtrai gaminami iš:

    a)

    anglies fluoridu (PTFE) padengto stiklo pluošto arba

    b)

    anglies fluorido (PTFE) membranos.

    Jeigu tikėtina grynoji KD ant filtro masė yra didesnė nei 400 μg, galima naudoti filtrą, kurio mažiausias pradinis surinkimo veiksmingumas yra 98 proc.

    9.3.3.4.2.   Filtrų dydis

    Filtrai turi būti 46,50 ± 0,6 mm vardinio skersmens (ne mažesnio kaip 37 mm darbinio skersmens). Didesnio skersmens filtrus galima naudoti tai iš anksto suderinus su patvirtinimo institucija. Rekomenduojama užtikrinti filtro ir darbinio ploto proporcijas.

    9.3.3.4.3.   KD ėminių skiedimo ir temperatūros kontrolė

    KD ėminiai skiedžiami mažiausiai vieną kartą prieš tiekimo linijas, jei naudojama CVS sistema, ir už jų, jei naudojama PFD sistema (žr. 9.3.3.2 punkto nuostatas dėl tiekimo linijų). Kontroliuojama, kad ėminių temperatūra bet kurioje vietoje 200 mm atstumu prieš KD laikyklą arba 200 mm už jos neviršytų leidžiamojo nuokrypio ir būtų 320 ± 5 K (47 ± 5 °C). KD ėminys pirmiausia šildomas arba aušinamas, laikantis 9.2.1 punkto a papunktyje nustatytų skiedimo sąlygų.

    9.3.3.4.4.   Per filtrą tekančio srauto greitis

    Per filtrą tekančio srauto greitis turi būti 0,90–1,00 m/s, o į šias ribas nepatenkančio srauto verčių gali būti ne daugiau kaip 5 proc. Jei bendra KD masė viršija 400 μg, per filtrą tekančio srauto greitį galima sumažinti. Per filtrą tekančio srauto greitis apskaičiuojamas ėminio tūrinį srautą slėgio prieš filtrą ir filtro paviršiaus temperatūros sąlygomis padalijus iš naudojamo filtro ploto. Slėgis prieš srautą nustatomas pagal išmetimo sistemos dūmų dujas arba CVS tunelio slėgį, jeigu slėgio kritimas nuo pat KD ėmiklio iki filtro yra mažesnis kaip 2 kPa.

    9.3.3.4.5.   Filtro laikiklis

    Siekiant sumažinti turbulentinį nusodinimą ir KD nusodinti ant filtro vienodai, naudojamas 12,5° kampu (nuo centro) atsišakojantis kūginis atvamzdis, skirtas perėjimui nuo tiekimo linijos skersmens prie naudojamo filtro paviršiaus skersmens užtikrinti. Šiam perėjimui naudojamas nerūdijantis plienas.

    9.3.4.   Gravimetrinei analizei atlikti skirta KD stabilizavimo ir svėrimo aplinka

    9.3.4.1.   Gravimetrinės analizės aplinka

    Šioje dalyje aprašomos dvi gravimetrinės analizės tikslais KD stabilizuoti ir pasverti būtinos aplinkos: KD stabilizavimo aplinka, kurioje prieš svėrimą laikomi filtrai, ir svėrimo aplinka, kurioje laikomos svarstyklės. Abi aplinkos gali būti bendroje erdvėje.

    Stabilizavimo aplinkoje ir svėrimo aplinkoje neturi būti jokių aplinkos teršalų (pvz., dulkių, aerozolių ar pusiau lakių medžiagų), kurie galėtų užteršti KD ėminius.

    9.3.4.2.   Švara

    Naudojant etaloninius filtrus, patikrinama KD stabilizavimo aplinkos švara, kaip aprašyta 8.1.12.1.4 punkte.

    9.3.4.3.   Temperatūra kameroje

    Kameroje (arba patalpoje), kurioje dalelių filtrai kondicionuojami ir sveriami, visą kondicionavimo ir svėrimo laiką turi būti užtikrinama 295 ± 1 K (22 ± 1 °C) temperatūra. Užtikrinamas drėgnis, kurio rasos taško temperatūra yra 282,5 ± 1 K (9,5 ± 1 °C), o santykinis drėgnis 45 ± 8 proc. Jeigu stabilizavimo aplinka ir svėrimo aplinka yra atskiros, stabilizavimo aplinkoje palaikoma 295 ± 3 K (22 ± 3 °C) temperatūra.

    9.3.4.4.   Aplinkos sąlygų patikra

    Naudojant 9.4 punkto specifikacijas atitinkančius matavimo prietaisus patikrinamos šios aplinkos sąlygos:

    a)

    užregistruojamas rasos taškas ir aplinkos temperatūra. Šios vertės naudojamos norint nustatyti, ar bent 60 min iki filtrų svėrimo stabilizavimo aplinka ir svėrimo aplinka atitiko 9.3.4.3 punkte nustatytus leidžiamuosius nuokrypius;

    b)

    svėrimo aplinkoje nenutrūkstamai registruojamas atmosferos slėgis. Barometrą, kuriuo atmosferos slėgis matuojamas už svėrimo aplinkos, naudoti leidžiama, jeigu galima užtikrinti, kad prie svarstyklių atmosferos slėgis visais atvejais ± 100 Pa tikslumu atitiks bendrą atmosferos slėgį. Numatomi būdai, kaip, sveriant kiekvieną KD ėminį, užregistruoti naujausią atmosferos slėgio vertę. Ši vertė naudojama apskaičiuojant 8.1.12.2 punkte nustatytą KD pataisą dėl keliamosios jėgos.

    9.3.4.5.   Svarstyklių įrengimas

    Svarstyklės įrengiamos taip:

    a)

    ant platformos, apsaugotos nuo vibracijos, kad jų neveiktų išorinis triukšmas ir vibracija;

    b)

    apsaugomos nuo konvekcinių oro srautų statinį krūvį išsklaidančiu elektriškai įžemintu ekranu.

    9.3.4.6.   Statinis elektros krūvis

    Svarstyklių aplinkoje statinis elektros krūvis kuo labiau sumažinamas:

    a)

    svarstyklės elektriškai įžeminamos;

    b)

    jei KD ėminiai tvarkomi rankiniu būdu, naudojamas nerūdijančio plieno pincetas;

    c)

    pincetas įžeminamas įžeminimo juosta arba tokia juosta prijungiama prie operatoriaus, kad juostos ir svarstyklių įžeminimas būtų bendras;

    d)

    įrengiamas statinio elektros krūvio neutralizavimo įrenginys; siekiant apsaugoti KD ėminius nuo statinio krūvio, jam ir svarstyklėms naudojamas bendras įžeminimas.

    9.4.   Matavimo prietaisai

    9.4.1.   Įžanga

    9.4.1.1.   Taikymo sritis

    Šiame punkte nurodomi matavimo prietaisai ir jiems taikomi sisteminiai reikalavimai, susiję su teršalų išmetimo bandymais. Prie šių prietaisų priskiriami laboratoriniai prietaisai, skirti variklių parametrams, aplinkos sąlygoms, su srautu susijusiems parametrams ir išmetamųjų teršalų (nepraskiestų arba praskiestų) koncentracijos vertėms matuoti.

    9.4.1.2.   Prietaisų rūšys

    Visi šiame reglamente paminėti prietaisai naudojami taip, kaip aprašyta pačiame reglamente (žr. 6.5 lentelę dėl šiais prietaisais nustatomų matavimo dydžių). Kai šiame reglamente paminėtas prietaisas naudojamas nenustatytu būdu arba jei vietoj jo naudojamas kitas prietaisas, taikomi 5.1.1 punkte nustatyti lygiavertiškumo reikalavimai. Kai tam tikram matavimui atlikti nurodomas daugiau negu vienas prietaisas, pateikus paraišką, tipo patvirtinimo arba sertifikavimo institucija vieną iš jų nurodo kaip etaloninį prietaisą, kuriuo parodoma, kad alternatyvi procedūra yra lygiavertė nustatytajai.

    9.4.1.3.   Rezervinės sistemos

    Gavus išankstinį tipo patvirtinimo arba sertifikavimo institucijos leidimą, visų šiame punkte aprašytų matavimo prietaisų atveju galima remtis keliais prietaisais gautais duomenimis ir pagal juos apskaičiuoti konkretaus bandymo rezultatus. Visų matavimų rezultatai užregistruojami, o neapdoroti duomenys išsaugomi. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar matavimo rezultatai yra faktiškai naudojami atliekant apskaičiavimus.

    9.4.2.   Duomenų registravimas ir kontrolė

    Bandymų sistema parengiama taip, kad duomenis būtų įmanoma atnaujinti ir registruoti, o su valdymo komanda susijusias sistemas, dinamometrą, ėminių ėmimo įrangą ir matavimo prietaisus būtų galima kontroliuoti. Naudojamos tokios duomenų rinkimo ir kontrolės sistemos, kuriomis duomenis galima registruoti 6.7 lentelėje nustatytu mažiausiu dažniu (ši lentelė netaikoma diskrečiojo režimo NRSC bandymams).

    6.7 lentelė

    Mažiausias duomenų registravimo ir kontrolės dažnis

    Taikytinas bandymų protokolo skirsnis

    Matuojamos vertės

    Mažiausias valdymo komandos ir kontrolės dažnis

    Mažiausias registravimo dažnis

    7.6

    Sūkių dažnis ir sukimo momentas, sudarant pakopinį variklio charakteristikų grafiką

    1 Hz

    Po 1 vidutinę vertę per pakopą

    7.6

    Sūkių dažnis ir sukimo momentas, sudarant variklio charakteristikų keitimo grafiką

    5 Hz

    Vidutiniškai 1 Hz

    7.8.3

    Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) darbo ciklo atskaitos ir išmatuotos sūkių dažnio bei sukimo momento vertės

    5 Hz

    Vidutiniškai 1 Hz

    7.8.2

    Diskrečiojo režimo NRSC ir RMC darbo ciklo atskaitos ir išmatuotos sūkių dažnio bei sukimo momento vertės

    1 Hz

    1 Hz

    7.3

    Nepraskiestų dujų analizatoriais nenutrūkstamai registruojamos koncentracijos vertės

    Netaikoma

    1 Hz

    7.3

    Praskiestų dujų analizatoriais nenutrūkstamai registruojamos koncentracijos vertės

    Netaikoma

    1 Hz

    7.3

    Nepraskiestų arba praskiestų dujų analizatoriais periodiškai registruojamos koncentracijos vertės

    Netaikoma

    Po 1 vidutinę vertę per bandymo intervalą

    7.6

    8.2.1

    Praskiestų išmetamųjų dujų srautas iš CVS, kai prieš srautmatį yra šilumokaitis

    Netaikoma

    1 Hz

    7.6

    8.2.1

    Praskiestų išmetamųjų dujų srautas iš CVS, kai šilumokaičio prieš srautmatį nėra

    5 Hz

    Vidutiniškai 1 Hz

    7.6

    8.2.1

    Įsiurbiamo oro arba išmetamųjų dujų srautas (nepraskiestas dujas matuojant pereinamuoju režimu)

    Netaikoma

    Vidutiniškai 1 Hz

    7.6

    8.2.1

    Skiedimo oras, jei jį galima aktyviai reguliuoti

    5 Hz

    Vidutiniškai 1 Hz

    7.6

    8.2.1

    Ėminių srautas iš CVS su šilumokaičiu

    1 Hz

    1 Hz

    7.6

    8.2.1

    Ėminių srautas iš CVS be šilumokaičio

    5 Hz

    Vidutiniškai 1 Hz

    9.4.3.   Matavimo prietaisų veikimo specifikacijos

    9.4.3.1.   Apžvalga

    Visa bandymų sistema turi atitikti visus taikytinus kalibravimo, patikrų ir bandymų patvirtinimo kriterijus, nurodytus 8.1 punkte, įskaitant 8.1.4 ir 8.2 punktuose nustatytus tiesiškumo patikros reikalavimus. Prietaisai turi atitikti 6.7 lentelėje pateiktas specifikacijas visuose bandant naudojamuose intervaluose. Taip pat saugomi visi iš prietaisų gamintojų gauti dokumentai, įrodantys, kad prietaisai atitinka 6.7 lentelėje pateiktas specifikacijas.

    9.4.3.2.   Sudedamųjų dalių reikalavimai

    6.8 lentelėje pateikiamos sukimo momento, sūkių dažnio ir slėgio relių, temperatūros ir rasos taško jutiklių bei kitų prietaisų specifikacijos. Visa nurodyto fizinio ir (arba) cheminio kiekio matavimo sistema turi atitikti 8.1.4 punkte nustatytus tiesiškumo patikros reikalavimus. Matuojant išmetamųjų dujinių teršalų kiekį, galima naudoti analizatorius, kurių kompensavimo algoritmai yra kitų matuojamų dujinių komponentų ir degalų savybių, nustatytų atliekant konkretų variklio bandymą, funkcijos. Bet kurių kompensavimo algoritmų paskirtis tėra kompensuoti nuokrypį, nedarant poveikio gauto kiekio pokyčiui (kuris nėra paklaida).

    6.8 lentelė

    Rekomenduojamos matavimo prietaisų veikimo specifikacijos

    Matavimo prietaisas

    Matuojamo kiekio simbolis

    Sukomplektuota sistema

    Signalo kilimo trukmė

    Registravimas Atnaujinimo dažnumas

    Tikslumas (3)

    Pakartojamumas (3)

    Variklio sūkių dažnio relė

    n

    1 s

    Vidutiniškai 1 Hz

    2,0 proc. pt. arba

    0,5 proc. maks.

    1,0 proc. pt. arba

    0,25 proc. maks.

    Variklio sukimo momento relė

    T

    1 s

    Vidutiniškai 1 Hz

    2,0 proc. pt. arba

    1,0 proc. maks.

    1,0 proc. pt. arba

    0,5 proc. maks.

    Degalų srauto matuoklis

    (degalų sumuotuvas)

     

    5 s

    (netaikoma)

    1 Hz

    (netaikoma)

    2,0 proc. pt. arba

    1,5 proc. maks.

    1,0 proc. pt. arba

    0,75 proc. maks.

    Bendro praskiestų išmetamųjų dujų srauto matuoklis (CVS)

    (su šilumokaičiu prieš matuoklį)

     

    1 s

    (5 s)

    Vidutiniškai 1 Hz

    (1 Hz)

    2,0 proc. pt. arba

    1,5 proc. maks.

    1,0 proc. pt. arba

    0,75 proc. maks.

    Skiedimo oro, įleidžiamo oro, išmetamųjų dujų ir ėminių srauto matuokliai

     

    1 s

    5 Hz ėminių vidutiniškai 1 Hz

    2,5 proc. pt. arba

    1,5 proc. maks.

    1,25 proc. pt. arba

    0,75 proc. maks.

    Nenutrūkstamai veikiantis nepraskiestų dujų analizatorius

    x

    5 s

    2 Hz

    2,0 proc. pt. arba

    2,0 proc. išmat.

    1,0 proc. pt. arba

    1,0 proc. išmat.

    Nenutrūkstamai veikiantis praskiestų dujų analizatorius

    x

    5 s

    1 Hz

    2,0 proc. pt. arba

    2,0 proc. išmat.

    1,0 proc. pt. arba

    1,0 proc. išmat.

    Nenutrūkstamai veikiantis dujų analizatorius

    x

    5 s

    1 Hz

    2,0 proc. pt. arba

    2,0 proc. išmat.

    1,0 proc. pt. arba

    1,0 proc. išmat.

    Periodinio veikimo dujų analizatorius

    x

    Netaikoma

    Netaikoma

    2,0 proc. pt. arba

    2,0 proc. išmat.

    1,0 proc. pt. arba

    1,0 proc. išmat.

    Gravimetrinės KD svarstyklės

    m PM

    Netaikoma

    Netaikoma

    Žr. 9.4.11 punktą

    0,5 μg

    Inercinės KD svarstyklės

    m PM

    5 s

    1 Hz

    2,0 proc. pt. arba

    2,0 proc. išmat.

    1,0 proc. pt. arba

    1,0 proc. išmat.

    9.4.4.   Variklio parametrų ir aplinkos sąlygų matavimas

    9.4.4.1.   Sūkių dažnio ir sukimo momento jutikliai

    9.4.4.1.1.   Taikymas

    Matavimo prietaisai, skirti veikiančio variklio sąnaudoms ir veikimo rezultatams matuoti, turi atitikti šio punkto specifikacijas. Rekomenduojama naudoti 6.8 lentelėje nurodytas specifikacijas atitinkančius jutiklius, reles ir matuoklius. Bendrosios sąnaudų ir veikimo rezultatų matavimo sistemos turi atitikti 8.1.4 punkte nustatytus tiesiškumo patikros reikalavimus.

    9.4.4.1.2.   Veleno darbas

    Darbas ir galia apskaičiuojami, remiantis sūkių dažnio ir sukimo momento relių veikimo rezultatais pagal 9.4.4.1 punktą. Bendrosios sūkių dažnio ir sukimo momento matavimo sistemos turi atitikti 8.1.7 ir 8.1.4 punktuose nustatytus kalibravimo ir patikros reikalavimus.

    Sukimo momentas, gautas dėl sudedamųjų dalių, sujungtų su smagračiu, kaip antai varantysis velenas ir dinamometro rotorius, greitėjimo ir lėtinimo inercijos, prireikus, kompensuojamas remiantis gerąja inžinerine praktika.

    9.4.4.2.   Slėgio relės, temperatūros jutikliai ir rasos taško jutikliai

    Bendrosios slėgio, temperatūros ir rasos taško matavimo sistemos turi atitikti 8.1.7 punkte nustatytus kalibravimo reikalavimus.

    Slėgio relės laikomos reguliuojamos temperatūros aplinkoje arba jose kompensuojami temperatūros pokyčiai tikėtiname veikimo intervale. Medžiaga, iš kurios relės pagamintos, turi būti pritaikyta matuojamam skysčiui.

    9.4.5.   Su srautu susiję matavimai

    Naudojant bet kokio tipo srautmatį (degalų, įsiurbiamo oro, nepraskiestų išmetamųjų dujų, praskiestų išmetamųjų dujų, ėminių), srautas tinkamai kondicionuojamas, kad būtų išvengta srovių, sūkurių, cirkuliuojančių srautų ar srauto svyravimų poveikio matuoklio tikslumui ir rodmenų pakartojamumui. Kai kuriuose matuokliuose tai galima užtikrinti naudojant pakankamo ilgio tiesų vamzdį (pvz., tokį, kurio ilgis būtų lygus bent 10 vamzdžių skersmeniui) arba naudojant specialiai sukonstruotas alkūnes, tiesinimo priemones, tūtų dangtelius (arba pneumatinius svyravimo ribotuvus, skirtus degalų srauto matuokliui), kad iki matuoklio tekėtų pastovaus ir nuspėjamo pobūdžio spartos srautas.

    9.4.5.1.   Degalų srauto matuoklis

    Bendroji degalų srauto matavimo sistema turi atitikti 8.1.8.1 punkte nustatytus kalibravimo reikalavimus. Per kiekvieną degalų srauto matavimą atsižvelgiama į tai, koks kiekis degalų nepatenka į variklį arba iš variklio grąžinamas į degalų baką.

    9.4.5.2.   Įsiurbiamo oro srauto matuoklis

    Bendroji įsiurbiamo oro srauto matavimo sistema turi atitikti 8.1.8.2 punkte nustatytus kalibravimo reikalavimus.

    9.4.5.3.   Nepraskiestų išmetamųjų dujų srauto matuoklis

    9.4.5.3.1.   Sudedamųjų dalių reikalavimai

    Bendra nepraskiestų išmetamųjų dujų srauto matavimo sistema turi atitikti 8.1.4 punkte nustatytus tiesiškumo reikalavimus. Kiekvienas nepraskiestų išmetamųjų teršalų srauto matuoklis turi būti sukonstruotas taip, kad tinkamai kompensuotų nepraskiestų išmetamųjų dujų termodinaminius, skystosios būsenos ir sudėties pokyčius.

    9.4.5.3.2.   Srautmačio atsako trukmė

    Siekiant kontroliuoti dalies srauto skiedimo sistemą ir paimti proporcinį nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį, būtinas greitesnis srautmačio atsakas nei nurodyta 9.3 lentelėje. Tiesiogiai valdomose dalies srauto skiedimo sistemose srautmačio atsako trukmė turi atitikti 8.2.1.2 punkte nustatytas specifikacijas.

    9.4.5.3.3.   Išmetamųjų dujų aušinimas

    Šis punktas netaikomas išmetamųjų dujų aušinimui dėl variklio konstrukcijos, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) vandeniu aušinamus išmetimo kolektorius arba turbokompresorius.

    Išmetamąsias dujas prieš srautmatį leidžiama aušinti, tačiau taikomi šie apribojimai:

    a)

    už aušinimo vietos KD ėminiai neimami;

    b)

    jeigu dėl aušinimo didesnė nei 475 K (202 °C) išmetamųjų dujų temperatūra nukrenta žemiau 453 K (180 °C), už aušinimo vietos HC ėminiai neimami;

    c)

    jeigu dėl aušinimo kondensuojasi vanduo, už aušinimo vietos NOx ėminiai neimami, nebent aušintuvas atitinka 8.1.11.4 punkte nustatytus veiksmingumo patikros reikalavimus;

    d)

    jeigu dėl aušinimo vanduo kondensuojasi prieš srautui pasiekiant srautmatį, rasos taškas T dew ir slėgis p total matuojami prie srautmačio įėjimo angos. Šios vertės naudojamos išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti pagal VII priedą.

    9.4.5.4.   Skiedimo oras ir praskiestų išmetamųjų teršalų srautmačiai

    9.4.5.4.1.   Taikymas

    Akimirkinis praskiestų išmetamųjų dujų srautas arba bendras praskiestų išmetamųjų dujų srautas per bandymo intervalą nustatomi praskiestų išmetamųjų dujų srautmačiu. Nepraskiestų išmetamųjų dujų srautą arba bendrą nepraskiestų išmetamųjų dujų srautą per bandymo intervalą galima apskaičiuoti pagal praskiestų išmetamųjų dujų srautmačiu ir skiedimo oro srautmačiu gautų rodmenų skirtumą.

    9.4.5.4.2.   Sudedamųjų dalių reikalavimai

    Bendra praskiestų išmetamųjų dujų srauto matavimo sistema turi atitikti 8.1.8.4 ir 8.1.8.5 punktuose nustatytus kalibravimo ir patikros reikalavimus. Galima naudoti šiuos matuoklius:

    a)

    jei iš bendro praskiestų išmetamųjų dujų srauto imamas pastovaus tūrio ėminys (CVS), galima naudoti kritinio srauto Ventūrio vamzdį (CFV) arba kelis lygiagrečiai išdėstytus kritinio srauto Ventūrio vamzdžius, tūrinį siurblį (PDP), ikigarsinį Ventūrio vamzdį (SSV) arba ultragarsinį srauto matuoklį (UFM). Kartu su prieš srautą įrengtu šilumokaičiu CFV arba PDP taip pat veikia kaip pasyvūs srauto reguliatoriai, nes jais CVS sistemoje palaikoma pastovi praskiestų išmetamųjų dujų srauto temperatūra;

    b)

    dalies srauto skiedimo sistemose (PFD) galima derinti bet kurį srautmatį ir bet kurią aktyvią srauto reguliavimo sistemą ir jais užtikrinti proporcinį išmetamųjų dujų komponentų ėminių ėmimą. Norint užtikrinti proporcinį ėminių ėmimą, galima reguliuoti bendrą praskiestų išmetamųjų dujų srautą, vieną arba kelis ėminių srautus arba šių srautų derinį.

    Bet kurioje kitoje skiedimo sistemoje galima naudoti laminariojo srauto matuoklį, ultragarsinį srauto matuoklį, ikigarsinį Ventūrio vamzdį, kritinio srauto Ventūrio vamzdį arba kelis lygiagrečiai išdėstytus kritinio srauto Ventūrio vamzdžius, tūrinį siurblį, šiluminės masės matuoklį, vidurkį nustatantį Pito vamzdelį arba įkaitintos vielos anemometrą.

    9.4.5.4.3.   Išmetamųjų dujų aušinimas

    Praskiestų išmetamųjų dujų srautą galima aušinti prieš praskiestų išmetamųjų dujų srautmatį, jeigu laikomasi šių nuostatų:

    a)

    už aušinimo vietos KD ėminiai neimami;

    b)

    jeigu dėl aušinimo didesnė nei 475 K (202 °C) išmetamųjų dujų temperatūra nukrenta žemiau 453 K (180 °C), už aušinimo vietos HC ėminiai neimami;

    c)

    jeigu dėl aušinimo kondensuojasi vanduo, už aušinimo vietos NOx ėminiai neimami, nebent aušintuvas atitinka 8.1.11.4 punkte nustatytus veiksmingumo patikros reikalavimus;

    d)

    jeigu dėl aušinimo vanduo kondensuojasi prieš srautui pasiekiant srautmatį, rasos taškas T dew ir slėgis p total matuojami prie srautmačio įėjimo angos. Šios vertės naudojamos išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti pagal VII priedą.

    9.4.5.5.   Periodiniam ėminių ėmimui skirtas srautmatis

    Ėminių srautmatis naudojamas, norint nustatyti ėminių srautą arba bendrą ėminių srautą, patenkantį į periodinio ėminių ėmimo sistemą per bandymo intervalą. Pagal skirtumą tarp abiem srautmačiais gaunamų verčių galima apskaičiuoti ėminių srautą į skiedimo tunelį, pvz., matuojant KD, kai taikomas dalies srauto skiedimo metodas, ir matuojant KD antrinio skiedimo sraute. 8.1.8.6.1 punkte pateiktos skirtuminio srauto matavimo, imant proporcinį nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį, specifikacijos, o 8.1.8.6.2 punkte pateikti skirtuminio srauto matuoklio kalibravimo reikalavimai.

    Bendra ėminių srauto matavimo sistema turi atitikti 8.1.8 punkte nustatytus kalibravimo reikalavimus.

    9.4.5.6.   Dujų dozatorius

    Dujų dozatorių galima naudoti kalibravimo dujoms maišyti.

    Naudojamas dujų dozatorius, kuriuo dujos sumaišomos pagal 9.5.1 punkte pateiktas specifikacijas, kol bus gauta per bandymą tikėtina koncentracija. Galima naudoti kritinio srauto dujų dozatorius, dujų dozatorius su kapiliariniu vamzdeliu arba dujų dozatorius su šiluminės masės matuokliu. Prireikus, siekiant tinkamai užtikrinti teisingą dujų dozavimą, taikoma klampumo pataisa (jeigu to nedaroma dujų dozatoriaus programine įranga). Dujų dozavimo sistema turi atitikti 8.1.4.5 punkte nustatytus tiesiškumo patikros reikalavimus. Pasirinktinai maišymo įtaisą galima tikrinti tiesinio tipo prietaisu, pvz., CLD naudojant NO dujas. Prietaiso matavimo intervalas reguliuojamas patikros dujomis, tiesiogiai prijungtomis prie prietaiso. Dujų dozatorius tikrinamas esant naudojamiems nustatymams, o vardinė vertė lyginama su prietaisu išmatuota koncentracija.

    9.4.6.   CO ir CO2 matavimas

    Siekiant išmatuoti CO ir CO2 koncentraciją nepraskiestose arba praskiestose išmetamosiose dujose, ėminius imant periodiškai arba nenutrūkstamai, naudojamas nedispersinis infraraudonųjų spindulių (NDIR) analizatorius.

    Sistema, kurioje naudojamas NDIR, turi atitikti 8.1.8.1 punkte nustatytus kalibravimo ir patikros reikalavimus.

    9.4.7.   Angliavandenilių matavimas

    9.4.7.1.   Liepsnos jonizacijos detektorius

    9.4.7.1.1.   Taikymas

    Siekiant išmatuoti angliavandenilių koncentraciją nepraskiestose arba praskiestose išmetamosiose dujose, ėminius imant periodiškai arba nenutrūkstamai, naudojamas šildomas liepsnos jonizacijos detektorius (HFID). Angliavandenilių koncentracija nustatoma vieną anglies atomą turinčios medžiagos pagrindu (C1). Šildomi FID analizatoriai turi būti pritaikyti visiems paviršiams, kurie būna veikiami 465 ± 11 K (191 ± 11 o°) temperatūros išmetamųjų teršalų. Kitas variantas – GD ir SkND varomuose bei kibirkštinio uždegimo varikliuose angliavandenilių analizatorius gali būti nešildomo liepsnos jonizacijos detektoriaus (FID) tipo.

    9.4.7.1.2.   Sudedamųjų dalių reikalavimai

    THC matavimo sistema, kurioje naudojamas FID, turi atitikti visus 8.1.10 punkte nustatytus angliavandenilių matavimui taikomus patikros reikalavimus.

    9.4.7.1.3.   FID degalai ir degimo oras

    FID degalai ir degimo oras turi atitikti 9.5.1 punkto specifikacijas. Prieš patekdami į FID analizatorių, FID degalai ir degimo oras neturi susimaišyti, siekiant užtikrinti, kad FID analizatorius veiktų degant difuzinei liepsnai, o ne visiškai paruošto mišinio liepsnai.

    9.4.7.1.4.   Rezervuota

    9.4.7.1.5.   Rezervuota

    9.4.7.2.   Rezervuota

    9.4.8.   NOx matavimas

    NOx skirti du matavimo prietaisai; bet kurį iš jų galima naudoti, jei jis atitinka atitinkamai 9.4.8.1 arba 9.4.8.2 punkto reikalavimus. Kaip etaloninė procedūra, su kuria lyginama kiekviena pagal 5.1.1 punktą siūloma alternatyvi matavimo procedūra, naudojamas chemiliuminescencinis detektorius.

    9.4.8.1.   Chemiliuminescencinis detektorius

    9.4.8.1.1.   Taikymas

    Chemiliuminescencinis detektorius (CLD) kartu su NO2 virsmo į NO katalizatoriumi yra naudojamas NOx koncentracijai nepraskiestose arba praskiestose išmetamosiose dujose matuoti, ėminius imant periodiškai arba nenutrūkstamai.

    9.4.8.1.2.   Sudedamųjų dalių reikalavimai

    Sistema, kurioje naudojamas CLD, turi atitikti 8.1.11.1 punkte nustatytus aušinimo patikros reikalavimus. Galima naudoti šildomą arba nešildomą CLD ir CLD, kuris veikia atmosferos slėgio arba vakuumo sąlygomis.

    9.4.8.1.3.   NO2 virsmo į NO katalizatorius

    Vidinis arba išorinis NO2 virsmo į NO katalizatorius, atitinkantis 8.1.11.5 punkte nustatytus patikros reikalavimus, įrengiamas prieš CLD ir sukonfigūruojamas su apėjimo įtaisu, kad šią patikrą atlikti būtų lengviau.

    9.4.8.1.4.   Drėgnio poveikis

    Norint išvengti vandens kondensavimosi, reikia laikytis visų CLD temperatūros reikalavimų. Kad iš ėminių, imamų prieš CLD, būtų pašalintas drėgnis, naudojama viena iš toliau nurodytų konfigūracijų:

    a)

    CLD prijungiamas už kurio nors džiovintuvo arba aušintuvo, kuris yra už NO2 virsmo į NO katalizatoriaus, atitinkančio 8.1.11.5 punkte nustatytus patikros reikalavimus;

    b)

    CLD prijungiamas už kurio nors džiovintuvo arba šiluminio aušintuvo, atitinkančio 8.1.11.4 punkte nustatytus patikros reikalavimus.

    9.4.8.1.5.   Atsako trukmė

    Siekiant pagerinti CLD atsako trukmę, galima naudoti šildomą CLD.

    9.4.8.2.   Nedispersinis ultravioletinių spindulių analizatorius

    9.4.8.2.1.   Taikymas

    Nedispersinis ultravioletinių spindulių (NDUV) analizatorius naudojamas NOx koncentracijai nepraskiestose arba praskiestose išmetamosiose dujose matuoti, ėminius imant periodiškai arba nenutrūkstamai.

    9.4.8.2.2.   Sudedamųjų dalių reikalavimai

    Sistema, kurioje naudojamas NDUV, turi atitikti 8.1.11.3 punkte nustatytus patikros reikalavimus.

    9.4.8.2.3.   NO2 virsmo į NO katalizatorius

    Jei NDUV analizatoriumi matuojamas tik NO, prieš jį įrengiamas vidinis arba išorinis NO2 virsmo į NO katalizatorius, atitinkantis 8.1.11.5 punkte nustatytus patikros reikalavimus. Katalizatorius sukonfigūruojamas su apėjimo įtaisu, kad šią patikrą atlikti būtų lengviau.

    9.4.8.2.4.   Drėgnio poveikis

    Norint išvengti vandens kondensavimosi, reikia laikytis NDUV temperatūros reikalavimų, nebent naudojama viena iš šių konfigūracijų:

    a)

    NDUV prijungiamas už kurio nors džiovintuvo arba aušintuvo, kuris yra už NO2 virsmo į NO katalizatoriaus, atitinkančio 8.1.11.5 punkte nustatytus patikros reikalavimus;

    b)

    NDUV prijungiamas už kurio nors džiovintuvo arba šiluminio aušintuvo, atitinkančio 8.1.11.4 punkte nustatytus patikros reikalavimus.

    9.4.9.   O2 matavimas

    O2 koncentracijai nepraskiestuose arba praskiestose išmetamosiose dujose matuoti, ėminius imant periodiškai arba nenutrūkstamai, naudojamas paramagnetinis detektorius (PMD) arba magnetopneumatinis detektorius (MPD).

    9.4.10.   Oro ir degalų santykio matavimas

    Oro ir degalų santykiui nepraskiestose išmetamosiose dujose matuoti, ėminius imant nenutrūkstamai, galima naudoti cirkonio (ZrO2) analizatorių. Norint pagal VII priedą apskaičiuoti išmetamųjų dujų srautą, galima remtis O2 matavimais ir įsiurbiamo oro arba degalų srauto matavimais.

    9.4.11.   KD matavimas gravimetrinėmis svarstyklėmis

    Ėminių filtrais surinktų grynųjų KD svoriui nustatyti naudojamos svarstyklės.

    Būtiniausias reikalavimas svarstyklių skiriamajai gebai – svarstyklių vertės suskirstomos 6.8 lentelėje rekomenduojamais 0,5 mikrogramo arba mažesniais intervalais. Jei įprastomis sąlygomis nustatant matavimo intervalą ir atliekant tiesiškumo patikrą svarstyklėse naudojami vidiniai kalibravimo svareliai, šie kalibravimo svareliai turi atitikti 9.5.2 punkte nustatytas specifikacijas.

    Svarstyklės sukonfigūruojamos taip, kad jų naudojimo vietoje būtų užtikrinta optimali nustatymo trukmė ir stabilumas.

    9.4.12.   Amoniako (NH3) matavimas

    FTIR (Furjė transformacijos infraraudonųjų spindulių analizatorių), NDUV arba lazerinį infraraudonųjų spindulių analizatorių galima naudoti laikantis prietaiso tiekėjo instrukcijų.

    9.5.   Analizinės dujos ir masės standartai

    9.5.1.   Analizinės dujos

    Analizinės dujos turi atitikti šioje dalyje nustatytus tikslumo ir grynumo reikalavimus.

    9.5.1.1.   Dujų specifikacijos

    Laikomasi šių dujų specifikacijų:

    a)

    išvalytos dujos maišomos su kalibravimo dujomis ir naudojamos matavimo prietaisams reguliuoti, kad pagal nulinę kalibravimo vertę būtų gautas nulinis atsakas. Naudojamos dujos, kurių užteršimo lygis neviršija toliau nurodytų didžiausių verčių, išmatuotų dujų cilindre arba nulinės vertės nustatymo dujų generatoriaus išėjimo angoje:

    i)

    2 proc. užteršimo, matuojamo palyginant su vidutine tikėtina etalonine koncentracija. Pvz., jei tikėtina CO koncentracija yra 100,0 μmol/mol, būtų leidžiama naudoti nulinės vertės nustatymo dujas, kuriose CO užteršimas yra 2 000 μmol/mol arba mažesnis;

    ii)

    6.9 lentelėje nurodytos matuojamiems nepraskiestiems arba praskiestiems teršalams taikytinos užteršimo ribinės vertės;

    iii)

    6.10 lentelėje nurodytos matuojamiems nepraskiestiems teršalams taikytinos užteršimo ribinės vertės;

    6.9 lentelė

    Užteršimo ribinės vertės, taikytinos matuojant nepraskiestus arba praskiestus teršalus (μmol/mol = ppm)

    Komponentas

    Išvalytas dirbtinis oras (4)

    Išvalytas N2  (4)

    THC (C1 ekvivalentas)

    ≤ 0,05 μmol/mol

    ≤ 0,05 μmol/mol

    CO

    ≤ 1 μmol/mol

    ≤ 1 μmol/mol

    CO2

    ≤ 1, μmol/mol

    ≤ 10 μmol/mol

    O2

    0 205–0,215 mol/mol

    ≤ 2 μmol/mol

    NOx

    ≤ 0,02 μmol/mol

    ≤ 0,02 μmol/mol


    6.10 lentelė

    Užteršimo ribinės vertės, taikytinos matuojant nepraskiestus teršalus (μmol/mol = ppm)

    Komponentas

    Išvalytas dirbtinis oras (5)

    Išvalytas N2  (5)

    THC (C1 ekvivalentas)

    ≤ 1 μmol/mol

    ≤ 1 μmol/mol

    CO

    ≤ 1 μmol/mol

    ≤ 1 μmol/mol

    CO2

    ≤ 400 μmol/mol

    ≤ 400 μmol/mol

    O2

    0,18–0,21 mol/mol

    —

    NOx

    ≤ 0,1 μmol/mol

    ≤ 0,1 μmol/mol

    b)

    su FID analizatoriumi naudojamos šios dujos:

    i)

    FID degalai naudojami su H2, kurio koncentracija yra 0,39–0,41 mol/mol (He arba N2 likutis). Mišinyje negali būti daugiau kaip 0,05 μmol/mol THC;

    ii)

    naudojamas FID degimo oras, atitinkantis šio punkto a papunktyje nustatytas išvalyto oro specifikacijas;

    iii)

    FID nulinės vertės nustatymo dujos. Liepsnos jonizacijos detektorių nulinė vertė nustatoma naudojant išvalytas dujas, atitinkančias šio punkto a papunkčio specifikacijas, išskyrus tai, kad išvalytų dujų O2 koncentracijos vertė gali būti bet kokia;

    iv)

    FID patikros dujos propanas. THC FID matavimo intervalui nustatyti ir sukalibruoti naudojamas tam tikros koncentracijos patikros propanas C3H8. Kalibruojama vieną anglies atomą turinčios medžiagos pagrindu (C1);

    v)

    rezervuota;

    c)

    naudojami toliau nurodyti dujų mišiniai, į kuriuos įeinančios dujos ± 1,0 proc. tikslumu atitinka tarptautiniu ir (arba) nacionaliniu lygiu pripažintuose standartuose nurodytas tikrąsias vertes arba atitinka kitus patvirtintus dujų standartus:

    i)

    rezervuota;

    ii)

    rezervuota;

    iii)

    C3H8, išvalyto dirbtinio oro ir (arba) N2 likutis (jei taikytina);

    iv)

    CO, išvalyto N2 likutis;

    v)

    CO2, išvalyto N2 likutis;

    vi)

    NO, išvalyto N2 likutis;

    vii)

    NO2, išvalyto dirbtinio oro likutis;

    viii)

    O2, išvalyto N2 likutis;

    ix)

    C3H8, CO, CO2, NO, išvalyto N2 likutis;

    x)

    C3H8, CH4, CO, CO2, NO, išvalyto N2 likutis;

    d)

    gali būti naudojamos kitų rūšių dujos, negu išvardyta šio punkto c papunktyje (pvz., metanolis ore, kurį galima naudoti atsako koeficientams nustatyti), jeigu jos ± 3,0 proc. tikslumu atitinka tarptautiniu ir (arba) nacionaliniu mastu pripažintuose standartuose nurodytas tikrąsias vertes ir atitinka 9.5.1.2 punkte nustatytus stabilumo reikalavimus;

    e)

    savas kalibravimo dujas galima gauti naudojant tikslaus maišymo įtaisą, pvz., dujų dozatorių, kuriuo dujos skiedžiamos išvalytu N2 arba išvalytu dirbtiniu oru. Jeigu dujų dozatoriai atitinka 9.4.5.6 punkte nustatytas specifikacijas, o maišomos dujos atitinka šio punkto a ir c papunkčiuose nustatytus reikalavimus, gauti mišiniai laikomi atitinkančiais 9.5.1.1 punkte nustatytus reikalavimus.

    9.5.1.2.   Koncentracija ir galiojimo pabaigos data

    Užregistruojama kiekvienų kalibravimo dujų etalono koncentracija ir dujų tiekėjo nurodyta galiojimo pabaigos data.

    a)

    Sukakus galiojimo pabaigos datai, jokio kalibravimo dujų etalono negalima naudoti, išskyrus šio punkto b papunktyje nustatytus atvejus.

    b)

    Jeigu iš anksto gaunamas tipo patvirtinimo arba sertifikavimo institucijos leidimas, kalibravimo dujų ženklinimą galima pakeisti ir jas naudoti po galiojimo pabaigos datos.

    9.5.1.3.   Dujų tiekimas

    Dujos iš šaltinio į analizatorius tiekiamos naudojant sudedamąsias dalis, skirtas tik tų dujų kontrolei ir tiekimui.

    Būtina atsižvelgti į kalibravimo dujų laikymo trukmę. Užregistruojama gamintojo nurodyta kalibravimo dujų galiojimo pabaigos data.

    9.5.2.   Masės standartai

    Naudojami KD svarstyklių kalibravimo svareliai, kurie yra sertifikuoti kaip 0,1 proc. tikslumu atitinkantys tarptautiniu ir (arba) nacionaliniu lygiu pripažintus standartus. Kalibravimo svarelius gali sertifikuoti bet kuri kalibravimo laboratorija, užtikrinanti atitiktį tarptautiniu ir (arba) nacionaliniu lygiu pripažintiems standartams. Užtikrinama, kad lengviausio kalibravimo svarelio masė būtų ne daugiau kaip dešimt kartų didesnė už nepanaudotų KD ėminių ėmimo terpės masę. Kalibravimo protokole taip pat nurodomas svarelių tankis.

    (1)  Reikalingas dažnesnis kalibravimas ir patikros, laikantis matavimo sistemos gamintojo instrukcijų ir gerosios inžinerinės praktikos.

    (2)  Sistemų, reikalavimus atitinkančių ± 2 proc. tikslumu, remiantis anglies ar deguonies įsiurbiamame ore, degalų ir praskiestų išmetamųjų dujų cheminiu balansu, CVS patikra nėra būtina.

    (1)  Molinės masės srautą galima naudoti vietoj standartinio tūrinio srauto kaip kiekio matą. Šiuo atveju taikant atitinkamus tiesiškumo kriterijus didžiausią molinės masės srautą galima naudoti vietoj didžiausio standartinio tūrinio srauto.

    (2)  Jeigu užtikrinama, kad talpykloje nesikondensuos vanduo.

    (3)  Iki 313 K (40 °C).

    (4)  Iki 475 K (202 °C).

    (5)  464 ± 11 K (191 ± 11 °C).

    (3)  Tikslumas ir pakartojamumas nustatomi remiantis tais pačiais surinktais duomenimis, kaip aprašyta 9.4.3 punkte, ir absoliučiosiomis vertėmis. „pt.“ yra bendra vidutinė vertė, tikėtina pasiekus išmetamųjų teršalų ribinę vertę; „maks.“ yra didžiausioji vertė, tikėtina pasiekus išmetamųjų teršalų ribinę vertę per darbo ciklą, tai nėra didžiausia prietaiso intervalo vertė;„išmat.“ yra per darbo ciklą išmatuota faktinė vidutinė vertė.

    (4)  Reikalavimas, kad šie grynumo lygiai būtų nustatyti tarptautiniu ir (arba) nacionaliniu lygiu pripažintuose standartuose, netaikomas.

    (5)  Reikalavimas, kad šie grynumo lygiai būtų nustatyti tarptautiniu ir (arba) nacionaliniu lygiu pripažintuose standartuose, netaikomas.

    1 priedėlis

    Išmetamųjų kietųjų dalelių teršalų kiekio matavimo įranga

    1.   Matavimo bandymo procedūra

    1.1.   Ėminių ėmimas

    Išmetamųjų kietųjų dalelių kiekis matuojamas nenutrūkstamai imant ėminius iš dalies srauto skiedimo sistemos, kaip aprašyta šio priedo 9.2.3 punkte, arba iš viso srauto skiedimo sistemos, kaip aprašyta šio priedo 9.2.2 punkte.

    1.1.1.   Skiediklio filtravimas

    Skiediklis, naudojamas pirminiam ir, kai taikytina, antriniam išmetamųjų dujų skiedimui skiedimo sistemoje, perleidžiamas pro filtrus, atitinkančius 1 straipsnio 19 dalyje nustatytus didelio veiksmingumo kietųjų dalelių (HEPA) filtrų reikalavimus. Prieš leidžiant skiediklį pro HEPA filtrą, jį galima perleisti pro medžio anglies skruberį ir taip sumažinti ir stabilizuoti angliavandenilių koncentraciją skiediklyje. Prieš HEPA filtrą ir už medžio anglies skruberio, jei jis naudojamas, rekomenduojama įrengti papildomą stambių kietųjų dalelių filtrą.

    1.2.   Kietųjų dalelių kiekio ėminio srauto kompensavimas. Viso srauto skiedimo sistemos

    Siekiant kompensuoti iš skiedimo sistemos išskirtą masės srautą, imant kietųjų dalelių ėminius, ištrauktas (filtruotas) masės srautas sugrąžinamas į skiedimo sistemą. Kitas variantas – bendros masės srautas skiedimo sistemoje matematiškai patikslinamas pagal išskirtą kietųjų dalelių ėminio srautą. Jeigu iš skiedimo sistemos išskirtas bendros masės srautas kietųjų dalelių skaičiaus ėminiui ir kietųjų dalelių ėminiui paimti yra mažesnis nei 0,5 proc. bendro praskiestų išmetamųjų dujų srauto skiedimo tunelyje (med), į šią pataisą arba srauto grįžtį galima nekreipti dėmesio.

    1.3.   Kietųjų dalelių kiekio ėminio srauto kompensavimas. Dalies srauto skiedimo sistemos

    1.3.1.   Į dalies srauto skiedimo sistemose iš skiedimo sistemos išskirtą masės srautą, imant kietųjų dalelių ėminius, atsižvelgiama reguliuojant ėminių proporcingumą. Tai užtikrinama grąžinant kietųjų dalelių kiekio ėminio srautą į skiedimo sistemą prieš srauto matavimo įtaisą arba pritaikant matematinę pataisą, kaip nurodyta 1.3.2 punkte. Viso ėminio ėmimo tipo dalies srauto skiedimo sistemose masės srautas, išskirtas imant kietųjų dalelių kiekio ėminį, taip pat tikslinamas apskaičiuojant kietųjų dalelių masę, kaip nurodyta 1.3.3 punkte.

    1.3.2.   Akimirkinis į skiedimo sistemą patenkantis išmetamųjų dujų srautas (qmp), naudojamas ėminių proporcingumui kontroliuoti, taisomas vienu iš šių būdų:

    a)

    jeigu išskirtas kietųjų dalelių kiekio ėminio srautas atmetamas, 8.1.8.6.1 punkte pateikta (6-20) lygtis pakeičiama (6-29) lygtimi:

    qmp = qmdew – qmdw + qex

    (6-29)

    čia:

    qm dew

    praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s);

    qm dw

    skiedimo oro masės srautas (kg/s);

    q ex

    kietųjų dalelių kiekio ėminio masės srautas (kg/s).

    Dalies srauto sistemos valdikliui pranešamos q ex vertės tikslumas visais atvejais turi būti ± 0,1 proc. qm dew ir šios vertės signalas turėtų būti siunčiamas ne mažesniu kaip 1 Hz dažniu;

    b)

    jeigu išskirtas kietųjų dalelių kiekio ėminio srautas visiškai arba iš dalies atmetamas, bet lygiavertis srautas grąžinamas į skiedimo sistemą prieš srauto matavimo įtaisą, šio priedo 8.1.8.6.1 punkte pateikta (6-20) lygtis pakeičiama (6-30) lygtimi:

    qmp = qmdew – qmdw + qex – qsw

    (6-30)

    čia:

    qm dew

    praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s);

    qm dw

    skiedimo oro masės srautas (kg/s);

    q ex

    kietųjų dalelių kiekio ėminio masės srautas (kg/s);

    q sw

    masės srautas, grąžintas į skiedimo tunelį, siekiant kompensuoti ištrauktą kietųjų dalelių kiekio ėminį (kg/s).

    Skirtumo tarp q ex ir q sw vertės, siunčiamos į dalies srauto sistemos valdiklį, visais atvejais apskaičiuojamos ± 0,1 proc. qm dew tikslumu. Signalas (arba signalai) turėtų būti siunčiamas ne mažesniu kaip 1 Hz dažniu.

    1.3.3.   KD matavimo pataisa

    Kai kietųjų dalelių kiekio ėminio srautas išskiriamas iš viso ėminio ėmimo tipo dalies srauto skiedimo sistemos, kietųjų dalelių masė (m PM), apskaičiuota pagal VII priedo 2.3.1.1 punktą, pataisoma, kaip nurodyta toliau, kad būtų atsižvelgta į išskirtą srautą. Ši pataisa būtina net ir tuo atveju, kai išskirtas filtruotas srautas grąžinamas į dalies srauto skiedimo sistemas, kaip parodyta (6-31) lygtyje:

    Formula

    (6-31)

    čia:

    m PM

    kietųjų dalelių masė, nustatyta pagal VII priedo 2.3.1.1 punktą (g per bandymą);

    m sed

    bendra skiedimo tuneliu tekančių praskiestų išmetamųjų dujų masė (kg);

    m ex

    bendra praskiestų išmetamųjų dujų, ištrauktų iš skiedimo tunelio imant kietųjų dalelių kiekio ėminį, masė (kg).

    1.3.4.   Dalies srauto skiedimo sistemos ėminių proporcingumas

    Siekiant išmatuoti kietųjų dalelių kiekį, kuriuo nors šio priedo 8.4.1.3–8.4.1.7 punktuose aprašytų būdų nustatytas išmetamųjų dujų masės srautas yra naudojamas dalies srauto skiedimo sistemai kontroliuoti, kad būtų paimtas išmetamųjų dujų masės srautui proporcingas ėminys. Proporcingumo kokybė tikrinama taikant ėminio ir išmetamųjų dujų srauto regresijos analizę pagal šio priedo 8.2.1.2 punktą.

    1.3.5.   Kietųjų dalelių kiekio apskaičiavimas

    KDK nustatymo ir apskaičiavimo tvarka išdėstyta VII priedo 5 priedėlyje.

    2.   Matavimo įranga

    2.1.   Specifikacijos

    2.1.1.   Sistemos apžvalga

    2.1.1.1.   Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą sudaro zondas arba ėminių ėmimo vieta, kurioje ėminys išskiriamas iš skiedimo sistemoje tolygiai sumaišyto srauto, kaip aprašyta šio priedo 9.2.2 arba 9.2.3 punkte, lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaisas (VPR), esantis prieš kietųjų dalelių matuoklį (PNC), ir tinkami tiekimo vamzdžiai.

    2.1.1.2.   Kietųjų dalelių dydžio pirminį skirtuvą (pvz., cikloninį atskyriklį, ėmiklį ar pan.) rekomenduojama montuoti prieš VPR įleidimo angą. Tačiau vietoj kietųjų dalelių dydžio pirminio skirtuvo galima naudoti ir ėminių ėmimo zondą, kaip parodyta 6.8 paveiksle, ir juo atlikti kietųjų dalelių dydžio pirminio atskyrimo veiksmus. Dalies srauto skiedimo sistemose tą patį pirminį skirtuvą galima naudoti ir kietųjų dalelių masės, ir kietųjų dalelių kiekio ėminiams imti, kietųjų dalelių kiekio ėminį išskiriant skiedimo sistemoje už pirminio skirtuvo. Kitas variantas – naudoti atskirus pirminius skirtuvus, kietųjų dalelių kiekio ėminį skiedimo sistemoje ištraukiant prieš kietųjų dalelių pirminį skirtuvą.

    2.1.2.   Bendrieji reikalavimai

    2.1.2.1.   Kietųjų dalelių ėminių ėmimo vieta turi būti skiedimo sistemoje.

    Kietųjų dalelių tiekimo sistemą (PTS) sudaro ėminių ėmimo zondo viršus arba kietųjų dalelių ėminių ėmimo vieta ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdis (PTT). PTS sistemoje ėminys iš skiedimo tunelio patenka prie VPR angos. PTS turi atitikti toliau nurodytas sąlygas.

    Viso srauto skiedimo sistemose ir dalies srauto skiedimo sistemose (dalies ėminio ėmimo tipo, kaip aprašyta šio priedo 9.2.3 punkte) ėminių ėmimo zondas įrengiamas prie tunelio centrinės linijos 10–20 tunelio skersmenų atstumu už dujų įleidimo angos ir nukreipiamas dujų srauto tekėjimui tunelyje priešinga kryptimi, o zondo ašis ties jo viršumi turi būti lygiagreti skiedimo tunelio ašiai. Ėminių ėmimo zondas montuojamas skiedimo tunelyje taip, kad ėminį būtų galima paimti iš homogeninio skiediklio ir išmetamųjų dujų mišinio.

    Dalies srauto skiedimo sistemose (viso ėminio ėmimo tipo, kaip aprašyta šio priedo 9.2.3 punkte) kietųjų dalelių ėminių ėmimo vieta arba ėminių ėmimo zondas įrengiamas kietųjų dalelių tiekimo vamzdyje prieš kietųjų dalelių filtro laikiklį, srauto matavimo įtaisą ir bet kurią ėminio ir (arba) papildomos atšakos vietą. Ėminių ėmimo vieta arba ėminių ėmimo zondo vieta pasirenkama taip, kad ėminį būtų galima paimti iš homogeninio skiediklio ir (arba) išmetamųjų dujų mišinio. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondo matmenys turėtų būti tokie, kad netrikdytų dalies srauto skiedimo sistemos veikimo.

    Iš PTS paimtas dujų ėminys turi atitikti šias sąlygas:

    a)

    viso srauto skiedimo sistemose dujų srauto Reinoldso skaičius Re turi būti < 1 700;

    b)

    dalies srauto skiedimo sistemose kietųjų dalelių tiekimo vamzdyje, t. y. už ėminių ėmimo zondo arba ėminių ėmimo vietos, srauto Reinoldso skaičius Re turi būti < 1 700;

    c)

    šių dujų buvimo PTS sistemoje laikas turi būti ≤ 3 s;

    d)

    PTS sistemoje galima bet kokia kita ėminių ėmimo konfigūracija, jeigu galima įrodyti, kad kietųjų dalelių skverbtis yra lygi 30 nm;

    e)

    išleidimo vamzdžio (OT), kuriuo praskiestas ėminys teka iš VPR į PNC įleidimo angą, savybės:

    f)

    vidinis skersmuo yra ≥ 4 mm;

    g)

    ėminio dujų srauto buvimo OT trukmė yra ≤ 0,8 s;

    h)

    OT vamzdyje galima bet kokia kita ėminių ėmimo konfigūracija, jeigu galima įrodyti, kad kietųjų dalelių skverbtis yra lygi 30 nm.

    2.1.2.2.   VPR įtaise turi būti ėminių skiedimo įtaisas ir lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaisas.

    2.1.2.3.   Visų skiedimo sistemos ir ėminių ėmimo sistemos dalių nuo išmetimo vamzdžio iki PNC, kurios liečiasi su nepraskiestomis ir praskiestomis išmetamosiomis dujomis, konstrukcija turi būti tokia, kad kietųjų dalelių nusodinimas būtų kuo mažesnis. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, kurios nereaguoja su išmetamųjų dujų sudedamosiomis dalimis, ir yra įžemintos, kad būtų išvengta elektrostatinio poveikio.

    2.1.2.4.   Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema naudojama laikantis gerosios aerozolių ėminių ėmimo patirties – vengiama staigių išlinkių ir pokyčių skerspjūvyje, naudojami glotnūs vidiniai paviršiai ir kuo labiau sumažinamas ėminių ėmimo linijos ilgis. Leidžiami laipsniški skerspjūvio pokyčiai.

    2.1.3.   Konkretūs reikalavimai

    2.1.3.1.   Prieš patekdamas į siurblį kietųjų dalelių ėminys prateka per PNC.

    2.1.3.2.   Rekomenduojama naudoti pirminį ėminių skirtuvą.

    2.1.3.3.   Ėminių parengiamojo kondicionavimo blokas turi:

    2.1.3.3.1.

    leisti praskiesti ėminį vienu arba keliais etapais, kad kietųjų dalelių kiekio koncentracija būtų mažesnė už viršutinę slenkstinę ribą, nustatytą PNC atskirtų kietųjų dalelių apskaičiavimo rėžimu, o dujų temperatūra ties PNC įleidimo anga būtų mažesnė nei 308 K (35 oC);

    2.1.3.3.2.

    apimti pradinį skiedimo kaitinant etapą, kurį užbaigus ėminys išskiriamas, esant ≥ 423 K (150 oC) ir ≤ 673 K (400 oC) temperatūrai bei ne mažesniam nei 10 skiedimo koeficientui;

    2.1.3.3.3.

    leisti kaitinimo etapais užtikrinti pastovią vardinę veikimo temperatūrą, atitinkančią 2.1.4.3.2 punkte nurodytą intervalą su ± 10 oC tikslumu. Nurodyti, ar kaitinimo etapais veikimo temperatūra yra tinkama;

    2.1.3.3.4.

    visame VPR įtaise pasiekti 2.2.2.2 punkte nustatytą kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientą (f r(d i)), kuris kietųjų dalelių, kurių elektrinio mobilumo skersmuo yra 30 nm ir 50 nm, atveju atitinkamai būtų ne daugiau kaip 30 ir 20 proc. didesnis, o kietųjų dalelių, kurių elektrinio mobilumo skersmuo yra 100 nm, atveju – ne daugiau kaip 5 proc. mažesnis;

    2.1.3.3.5.

    taip pat leisti užtikrinti, kad, kaitinant tetrakontaną ir mažinant jo dalinį slėgį, 30 nm kietųjų tetrakontano (CH3(CH2)38CH3) dalelių garavimo lygis būtų > 99,0 proc., kai koncentracija prie įėjimo angos yra ≥ 10 000 cm-3.

    2.1.3.4.   PNC:

    2.1.3.4.1.

    veikia viso srauto tekėjimo sąlygomis;

    2.1.3.4.2.

    jo skaičiavimo tikslumas yra ± 10 proc. 1 cm-3 intervale iki viršutinės slenkstinės ribos, nustatytos PNC atskirtų kietųjų dalelių apskaičiavimo režimu pagal pripažintą standartą. Jeigu koncentracija mažesnė negu 100 cm-3, gali būti reikalaujama įrodyti, kad per ilgesnį ėminių ėmimo laikotarpį PNC išmatuotų vidutinių verčių tikslumas atitiks aukštą statistinio pasikliovimo lygį;

    2.1.3.4.3.

    leidžia nustatyti bent 0,1 kietosios dalelės cm-3 esant mažesnei nei 100 cm-3 koncentracijai;

    2.1.3.4.4.

    užtikrina tiesinį atsaką į kietųjų dalelių koncentraciją visame matavimo intervale, kai veikia atskirtų kietųjų dalelių apskaičiavimo režimu;

    2.1.3.4.5.

    jo duomenų siuntimo dažnis yra 0,5 Hz arba didesnis;

    2.1.3.4.6.

    jo atsako trukmė visame matuojamos koncentracijos verčių intervale yra trumpesnė nei 5 s;

    2.1.3.4.7.

    turi funkciją, leidžiančią, atsižvelgiant į atsitiktinumo veiksnį, atlikti ne didesnę kaip 10 proc. pataisą, jam galima taikyti vidinio kalibravimo koeficientą, kaip apibrėžta 2.2.1.3 punkte, bet nenaudojami jokie kiti algoritmai skaičiavimo našumui koreguoti arba apibrėžti;

    2.1.3.4.8.

    kai kietųjų dalelių elektrinio mobilumo skersmens dydis yra 23 nm (± 1 nm) ir 41 nm (± 1 nm), jo skaičiavimo našumas turi būti atitinkamai 50 proc. (± 12 proc.) ir > 90 proc.; tokias skaičiavimo našumo vertes galima pasiekti vidinėmis (pvz., prietaisų konstrukcijos kontrolės) arba išorinėmis (pvz., pirminio skirstymo pagal dydį) priemonėmis;

    2.1.3.4.9.

    jeigu PNC naudojamas darbinis skystis, jis keičiamas prietaiso gamintojo nustatytu dažnumu.

    2.1.3.5.   Jeigu toje vietoje, kurioje kontroliuojamas PNC srautas, neužtikrinamas žinomas pastovus slėgis ir (arba) temperatūra, šie dydžiai matuojami ties PNC įleidimo anga, o gauti rodmenys užregistruojami, kad būtų galima patikslinti išmatuotas koncentracijos vertes, atsižvelgiant į standartines sąlygas.

    2.1.3.6.   Buvimo PTS, VPR ir OT trukmė kartu su PNC atsako trukme t 90 neturi neviršyti 20 s.

    2.1.3.7.   Visos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos (PTS, VPR, OT ir PNC) transformacijos trukmė nustatoma pagal tiesioginį aerozolio pasikeitimą ties PTS įleidimo anga. Aerozolis turi pasikeisti greičiau nei per 0,1 s. Dėl bandymui naudojamo aerozolio koncentracijos vertė turi pasikeisti bent 60 proc. visos skalės vertės.

    Užregistruojamas koncentracijos pėdsakas. Suderinant kietųjų dalelių koncentracijos ir išmetamųjų dujų srauto signalų laiką, transformacijos trukmė apibrėžiama kaip laikas nuo pokyčio (t 0) iki tol, kol atsakas pasiekia 50 proc. galutinio rodmens vertės (t 50).

    2.1.4.   Rekomenduojamos sistemos aprašas

    Šiame punkte pateikiama rekomenduojama kietųjų dalelių kiekio matavimo tvarka. Tačiau galima naudoti bet kurią 2.1.2 ir 2.1.3 punktuose nurodytas veikimo specifikacijas atitinkančią sistemą.

    6.9 ir 6.10 paveiksluose pateiktos rekomenduojamos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos konfigūracijos atitinkamai dalies ir viso srauto skiedimo sistemoms schemos.

    6.9 pav.

    Rekomenduojamos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos schema. Dalies srauto ėminių ėmimas

    Image

    6.10 pav.

    Rekomenduojamos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos schema. Viso srauto ėminių ėmimas

    Image

    2.1.4.1.   Ėminių ėmimo sistemos aprašas

    Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą sudaro ėminių ėmimo zondo viršus arba kietųjų dalelių ėminių ėmimo vieta skiedimo sistemoje, kietųjų dalelių tiekimo vamzdis (PTT), kietųjų dalelių pirminis skirtuvas (PCF) ir lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaisas (VPR) prieš kietųjų dalelių koncentracijos matavimo (PNC) įtaisą. VPR įtaise turi būti ėminių skiedimo įtaisai (kietųjų dalelių skiedimo įtaisai PND1 ir PND2) ir kietųjų dalelių garinimo įtaisas (garinimo vamzdis, ET). Bandymo dujų srauto ėminių ėmimo zondas arba ėmimo vieta nustatoma skiedimo tunelyje taip, kad iš homogeninio skiediklio ir išmetamųjų dujų mišinio būtų galima paimti tipinį ėminį. Buvimo sistemoje trukmė, įskaitant ir PNC atsako trukmę t90, neturi viršyti 20 s.

    2.1.4.2.   Kietųjų dalelių tiekimo sistema

    Kietųjų dalelių tiekimo sistemą (PTS) sudaro ėminių ėmimo zondo viršus arba kietųjų dalelių ėminių ėmimo vieta ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdis (PTT). PTS sistemoje ėminys iš skiedimo tunelio patenka prie pirmo kietųjų dalelių skiedimo įtaiso angos. PTS turi atitikti toliau nurodytas sąlygas.

     

    Viso srauto skiedimo sistemose ir dalies srauto skiedimo sistemose (dalies ėminio ėmimo tipo, kaip aprašyta šio priedo 9.2.3 punkte), ėminių ėmimo zondas įrengiamas prie tunelio centrinės linijos 10–20 tunelio skersmenų atstumu už dujų įleidimo angos ir nukreipiamas dujų srauto tekėjimui tunelyje priešinga kryptimi, o zondo ašis ties jo viršumi turi būti lygiagreti su skiedimo tunelio ašimi. Ėminių ėmimo zondas montuojamas skiedimo tunelyje taip, kad ėminį būtų galima paimti iš homogeninio skiediklio ir (arba) išmetamųjų dujų mišinio.

     

    Dalies srauto skiedimo sistemose (viso ėminio ėmimo tipo, kaip aprašyta šio priedo 9.2.3 punkte), kietųjų dalelių ėminių ėmimo vieta pasirenkama kietųjų dalelių tiekimo vamzdyje prieš kietųjų dalelių filtro laikiklį, srauto matavimo įtaisą ir bet kurią ėminių ir (arba) papildomos atšakos vietą. Ėminių ėmimo vieta arba ėminių ėmimo zondo vieta pasirenkama taip, kad ėminį būtų galima paimti iš homogeninio skiediklio ir (arba) išmetamųjų dujų mišinio.

    Iš PTS paimtas dujų ėminys turi atitikti šias sąlygas:

     

    jų srauto Reinoldso skaičius turi būti <1 700;

     

    šių dujų buvimo PTS sistemoje laikas turi būti ≤ 3 s.

    PTS sistemoje galima bet kokia kita ėminių ėmimo konfigūracija, jeigu galima įrodyti, kad 30 nm elektrinio mobilumo skersmens kietųjų dalelių skverbtis yra lygiavertė.

    Išleidimo vamzdžio (OT), kuriuo praskiestas ėminys teka iš VPR į PNC įleidimo angą, savybės:

     

    vidinis skersmuo – ≥ 4 mm;

     

    dujų ėminio srauto buvimo OT trukmė – ≤ 0,8 s.

    OT galima bet kokia kita ėminių ėmimo konfigūracija, jeigu kiekvienu atveju galima įrodyti, kad 30 nm elektrinio mobilumo skersmens kietųjų dalelių skverbtis yra lygiavertė.

    2.1.4.3.   Kietųjų dalelių pirminis skirtuvas

    Kietųjų dalelių pirminį skirtuvą rekomenduojama įrengti prieš VPR. Pirminio skirtuvo 50 proc. kietųjų dalelių skersmens skiriamoji riba turi būti 2,5–10 μm, esant tūriniam srautui, pasirinktam išmetamų kietųjų dalelių kiekio ėminiams imti. Pirminis skirtuvas turi praleisti ne mažiau kaip 99 proc. į pirminį skirtuvą patenkančių ir pro pirminio skirtuvo išleidimo angą, esant tūriniam srautui, pasirinktam išmetamųjų kietųjų dalelių kiekio ėminiams imti, ištekėsiančių 1 μm skersmens kietųjų dalelių masės koncentracijos. Dalies srauto skiedimo sistemose tą patį pirminį skirtuvą galima naudoti ir kietųjų dalelių, ir kietųjų dalelių kiekio ėminiams imti, kietųjų dalelių kiekio ėminį išskiriant skiedimo sistemoje už pirminio skirtuvo. Kitas variantas – naudoti atskirus pirminius skirtuvus, kietųjų dalelių kiekio ėminį skiedimo sistemoje išskiriant prieš kietųjų dalelių masės pirminį skirtuvą.

    2.1.4.4.   Lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaisas (VPR)

    VPR sudaro paeiliui sujungti pirmas kietųjų dalelių kiekio skiedimo įtaisas (PND1), garinimo vamzdis ir antras skiedimo įtaisas (PND2). Šio skiedimo įtaiso paskirtis – sumažinti ėminio kietųjų dalelių, įtekančių į kietųjų dalelių koncentracijos matavimo įtaisą, kiekio koncentraciją, kad ji būtų mažesnė už viršutinę slenkstinę ribą, nustatytą taikant PNC atskirtų kietųjų dalelių apskaičiavimo režimą, ir slopinti kristalų užuomazgų susidarymą ėminyje. Iš VPR turi būti matyti, ar PND1 ir garinimo vamzdžio veikimo temperatūros yra tinkamos.

    VPR turi leisti užtikrinti, kad 30 nm kietųjų tetrakontano (CH3(CH2)38CH3) dalelių garavimo lygis būtų <99,0 proc., esant ne mažesnei nei 10 000 cm-3 koncentracijai ties įleidimo anga, kaitinant tetrakontaną ir mažinant jo dalinį slėgį. Jis taip pat turi leisti visame VPR pasiekti kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientą (f r), kuris kietųjų dalelių, kurių elektrinio mobilumo skersmuo yra 30 nm ir 50 nm, atveju būtų atitinkamai ne daugiau kaip 30 ir 20 proc. didesnis, o kietųjų dalelių, kurių elektrinio mobilumo skersmuo yra 100 nm, atveju – ne daugiau kaip 5 proc. mažesnis.

    2.1.4.4.1.   Pirmas kietųjų dalelių kiekio skiedimo įtaisas (PND1)

    Pirmas kietųjų dalelių skiedimo įtaisas specialiai projektuojamas taip, kad praskiestų kietųjų dalelių kiekio koncentraciją ir veiktų esant 423–673 K (150–400 oC) (sienelių) temperatūrai. Sienelių temperatūros nuostatis turėtų būti pastovus, atitikti vardinę veikimo temperatūrą šiame intervale ± 10 oC tikslumu bei neviršyti ET sienelių temperatūros (2.1.4.4.2 punktas). Į skiedimo įtaisą turėtų būti tiekiamas HEPA filtruotas skiedimo oras, o jo skiedimo koeficientas turi būti 10–200 kartų dydžio.

    2.1.4.4.2.   Garinimo vamzdis (ET)

    Garinimo vamzdyje per visą jo ilgį sienelių temperatūra kontroliuojama, kad būtų didesnė už pirmo kietųjų dalelių kiekio skiedimo įtaiso sienelių temperatūrą arba jai lygi, ir ± 10 oC tikslumu palaikoma pastovi nustatytoji vardinė 300–400 oC sienelių temperatūra.

    2.1.4.4.3.   Antras kietųjų dalelių kiekio skiedimo įtaisas (PND2)

    PND2 specialiai projektuojamas taip, kad praskiestų kietųjų dalelių kiekio koncentraciją. Į skiedimo įtaisą turi būti tiekiamas HEPA filtru filtruotas skiedimo oras, o jo skiedimo koeficientas turi būti 10–30 kartų dydžio. Pasirenkamas PND2 skiedimo koeficientas nuo 10 iki 15, kad kietųjų dalelių kiekio koncentracija už antrojo skiedimo įtaiso būtų mažesnė už viršutinę slenkstinę ribą, nustatytą taikant PNC atskirtų kietųjų dalelių apskaičiavimo režimą, o dujų temperatūra prieš įtekant į PNC būtų <35 oC.

    2.1.4.5.   Kietųjų dalelių skaitiklis (PNC)

    PNC turi atitikti 2.1.3.4 punkto reikalavimus.

    2.2.   Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos kalibravimas ir (arba) patvirtinimas (1)

    2.2.1.   Kietųjų dalelių skaitiklio kalibravimas

    2.2.1.1.   Techninė tarnyba užtikrina, kad PNC kalibravimo sertifikatas, įrodantis atitiktį pripažintam standartui, būtų gautas per 12 mėnesių iki teršalų išmetimo bandymo.

    2.2.1.2.   Be to, atlikus bet kokio pobūdžio svarbius techninės priežiūros darbus, PNC perkalibruojamas ir išduodamas naujas kalibravimo sertifikatas.

    2.2.1.3.   Turi būti įmanoma nustatyti, koks standartinis metodas buvo taikomas kalibruojant:

    a)

    lyginant kalibruojamo PNC atsaką su sukalibruoto aerozolio elektrinio skaitiklio atsaku, tuo pačiu metu imant elektrostatiškai suklasifikuotų kalibravimo kietųjų dalelių ėminius, arba

    b)

    lyginant kalibruojamo PNC atsaką su antro PNC, kuris buvo tiesiogiai sukalibruotas taikant minėtą metodą, atsaku.

    Elektrinio skaitiklio atveju, kalibruojama naudojant bent šešias standartines koncentracijos vertes, kuo tolygiau paskirstytas PNC matavimo intervale. Vienas iš šių taškų bus vardinės nulinės koncentracijos taškas, gautas prie kiekvieno prietaiso įleidimo angos pritvirtinus bent H13 klasės (EN 1822:2008) arba lygiavertėmis veikimo savybėmis pasižyminčius HEPA filtrus. Kalibruojamam PNC netaikant jokio kalibravimo koeficiento, kiekvienos naudojamos koncentracijos vertės atveju išmatuojamos koncentracijos vertės standartinę koncentraciją turi atitikti ± 10 proc. tikslumu, išskyrus nulinės vertės tašką – priešingu atveju kalibruojamas PNC atmetamas. Apskaičiuojamas ir užregistruojamas dviejų duomenų rinkinių tiesinės regresijos gradientas. Kalibruojamam PNC taikomas kalibravimo koeficientas, lygus atvirkštinei gradiento vertei. Atsako tiesiškumas apskaičiuojamas kaip dviejų duomenų rinkinių Pirsono koreliacijos koeficiento kvadratas (R2); jis turi būti lygus 0,97 arba didesnis. Apskaičiuojant gradientą ir R2, tiesinė regresija nukreipiama per pradinį tašką (nulinė koncentracija abiejuose prietaisuose).

    Standartinio PNC atveju kalibruojama naudojant bent šešias standartines koncentracijos vertes, paskirstytas PNC matavimo intervale. Bent trys taškai turi būti ties mažesnėmis nei 1 000 cm–3 koncentracijos vertėmis, likusios koncentracijos vertės turi pasiskirstyti tiesiškai nuo 1 000 cm–3 iki maksimalios PNC intervalo vertės, skaitikliui veikiant atskirtų kietųjų dalelių apskaičiavimo rėžimu. Vienas iš šių taškų bus vardinės nulinės koncentracijos taškas, gautas prie kiekvieno prietaiso įleidimo angos pritvirtinus bent H13 klasės (EN 1822:2008) arba lygiavertėmis veikimo savybėmis pasižyminčius HEPA filtrus. Kalibruojamam PNC netaikant jokio kalibravimo koeficiento, kiekvienos koncentracijos vertės atveju išmatuojamos koncentracijos vertės standartinę koncentraciją turi atitikti ± 10 proc. tikslumu, išskyrus nulinės vertės tašką – priešingu atveju kalibruojamas PNC atmetamas. Apskaičiuojamas ir užregistruojamas dviejų duomenų rinkinių tiesinės regresijos gradientas. Kalibruojamam PNC taikomas kalibravimo koeficientas, lygus atvirkštinei gradiento vertei. Atsako tiesiškumas apskaičiuojamas kaip dviejų duomenų rinkinių Pirsono koreliacijos koeficiento kvadratas (R2); jis turi būti lygus 0,97 arba didesnis. Apskaičiuojant gradientą ir R2, tiesinė regresija nukreipiama per pradinį tašką (nulinė koncentracija abiejuose prietaisuose).

    2.2.1.4.   Kalibruojant taip pat patikrinamas PNC skaičiavimo našumas pagal 2.1.3.4.8 punkto reikalavimus, kai kietųjų dalelių elektrinio mobilumo skersmens dydis yra 23 nm. Kai kietųjų dalelių dydis yra 41 nm, skaičiavimo našumo tikrinti nereikalaujama.

    2.2.2.   Lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaiso (VPR) kalibravimas ir (arba) patvirtinimas

    2.2.2.1.   Jeigu įtaisas yra naujas arba jei buvo atlikta svarbių techninės priežiūros darbų, VPR kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientus reikalaujama kalibruoti pagal visus skiedimo parametrus, esant nustatytai pastoviai vardinei prietaisų veikimo temperatūrai. Laikantis reikalavimo reguliariai tvirtinti VPR kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientą, pakanka jį patikrinti pagal vieną parametrą, atitinkantį parametrą, taikomą atliekant ne keliais judančių mechanizmų, kuriuose įmontuoti dyzelinio kietųjų dalelių filtrai, matavimus. Techninė tarnyba užtikrina, kad lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaiso kalibravimo arba patvirtinimo sertifikatas būtų gautas per 6 mėnesius iki teršalų išmetimo bandymo. Jeigu lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaise įmontuota temperatūros stebėsenos signalizacija, leidžiamas 12 mėnesių patvirtinimo tarpsnis.

    VPR apibūdinamas pagal kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientą, nustatytą 30 nm, 50 nm ir 100 nm elektrinio mobilumo skersmens kietosioms dalelėms. 30 nm ir 50 nm elektrinio mobilumo skersmens kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientai (f r(d)) turi būti atitinkamai ne daugiau kaip 30 proc. ir 20 proc. didesni, o 100 nm elektrinio mobilumo skersmens kietųjų dalelių – ne daugiau kaip 5 proc. mažesni. Patvirtinimo tikslais vidutinis kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientas turi ± 10 proc. tikslumu atitikti per pradinio VPR kalibravimo etapą nustatytą vidutinį kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientą (Formula).

    2.2.2.2.   Atliekant šiuos matavimus bandymui naudojamas aerozolis, kurio kietųjų dalelių elektrinio mobilumo skersmens dydis yra 30, 50 ir 100 nm, o minimali koncentracija ties VPR įleidimo anga yra 5 000 kietųjų dalelių cm–3. Kietųjų dalelių koncentracija matuojama prieš įtaisus ir už jų.

    Kiekvieno dydžio kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientas (f r(d i)) apskaičiuojamas pagal (6-32) lygtį:

    Formula

    (6-32)

    čia:

    Nin (di )

    d i skersmens kietųjų dalelių koncentracija prieš įtaisus;

    Nout (di )

    d i skersmens kietųjų dalelių koncentracija už įtaisų;

    di

    kietųjų dalelių elektrinio mobilumo skersmuo (30, 50 arba 100 nm).

    Nin (di ) ir Nout (di ) tikslinami pagal tas pačias sąlygas.

    Vidutinis kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo, esant konkrečiam skiedimo parametrui, koeficientas (Formula) apskaičiuojamas pagal (6-33) lygtį:

    Formula

    (6-33)

    Lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaisą (VPR) rekomenduojama kalibruoti ir patvirtinti kaip baigtą komplektuoti įtaisą.

    2.2.2.3.   Techninė tarnyba užtikrina, kad VPR patvirtinimo sertifikatas, įrodantis faktinį lakių kietųjų dalelių šalinimo našumą, būtų gautas per 6 mėnesius iki teršalų išmetimo bandymo. Jeigu lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaise įmontuota temperatūros stebėsenos signalizacija, leidžiamas 12 mėnesių patvirtinimo tarpsnis. VPR turi užtikrinti, kad bent 30 nm elektrinio mobilumo skersmens kietųjų tetrakontano (CH3(CH2)38CH3) dalelių pašalinimo lygis būtų didesnis nei 99,0 proc., esant ≥ 10 000 cm-3 koncentracijai ties įleidimo anga, kai jis veikia nustačius mažiausius skiedimo parametrus, ir gamintojo rekomenduojamai veikimo temperatūrai.

    2.2.3.   Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemų patikros procedūros

    2.2.3.1.   Prieš kiekvieną bandymą kietųjų dalelių skaitikliu išmatuojama ir užregistruojama mažesnė nei 0,5 kietosios dalelės cm-3 koncentracija, kai prie visos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos (VPR ir PNC) įleidimo angos yra pritvirtintas bent H13 klasės (EN 1822:2008) arba lygiavertėmis veikimo savybėmis pasižymintis HEPA filtras.

    2.2.3.2.   Kiekvieną mėnesį kietųjų dalelių skaitikliu išmatuojama ir užregistruojama į skaitiklį tekančio srauto vertė, 5 proc. tikslumu atitinkanti kietųjų dalelių skaitiklio vardinį srautą, kai patikra atliekama naudojant sukalibruotą srauto skaitiklį.

    2.2.3.3.   Kiekvieną dieną, naudojant prie kietųjų dalelių skaitiklio įleidimo angos pritvirtintą bent H13 klasės (EN 1822:2008) arba lygiavertėmis veikimo savybėmis pasižymintį HEPA filtrą, kietųjų dalelių skaitikliu turi būti užregistruojama ≤ 0,2 cm-3 koncentracija. Pašalinus šį filtrą, kietųjų dalelių skaitiklis turi rodyti, kad atsiradus aplinkos oro poveikiui išmatuota koncentracija padidėjo bent iki 100 kietųjų dalelių cm-3, o sugrąžinus HEPA filtrą jis vėl turi rodyti ≤ 0,2 cm-3 koncentraciją.

    2.2.3.4.   Prieš pradedant kiekvieną bandymą patvirtinama, kad matavimo sistema rodo, jog garinimo vamzdyje, jeigu jis naudojamas sistemoje, veikimo temperatūra atitinka nustatytąją.

    2.2.3.5.   Prieš pradedant kiekvieną bandymą patvirtinama, kad matavimo sistema rodo, jog skiedimo įtaise PND1 veikimo temperatūra atitinka nustatytąją.

    (1)  Kalibravimo ir (arba) patvirtinimo metodų pavyzdžiai pateikiami interneto svetainėje www.unece.org/es/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29grpe/pmpfcp

    2 priedėlis

    Įrangos ir pagalbinių prietaisų montavimo reikalavimai

    Eil. Nr.

    Įranga ir pagalbiniai prietaisai

    Įrengta teršalų išmetimo bandymui

    1

    Įleidimo sistema

     

     

    Įleidimo kolektorius

    Taip

     

    Karterio išmetamųjų dujų kontrolės sistema

    Taip

     

    Oro srautmatis

    Taip

     

    Oro filtras

    Taip (1)

     

    Įleidimo triukšmo slopintuvas

    Taip (1)

    2

    Išmetimo sistema

     

     

    Papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema

    Taip

     

    Išmetimo kolektorius

    Taip

     

    Jungiamieji vamzdžiai

    Taip (2)

     

    Duslintuvas

    Taip (2)

     

    Išmetimo vamzdis

    Taip (2)

     

    Išmetamųjų dujų stabdis

    Ne (3)

     

    Kompresorius

    Taip

    3

    Degalų tiekimo siurblys

    Taip (4)

    4

    Degalų įpurškimo įranga

     

     

    Priešfiltris

    Taip

     

    Filtras

    Taip

     

    Siurblys

    Taip

    5

    Aukšto slėgio vamzdis

    Taip

     

    Injektorius

    Taip

     

    Elektroninis valdymo įtaisas, jutikliai ir kt.

    Taip

     

    Reguliatorius (valdymo sistema)

    Taip

     

    Kuro siurblio krumpliastiebio visos apkrovos automatinis ribotuvas, naudojamas atsižvelgiant į atmosferos sąlygas

    Taip

    6

    Aušinimo skysčiu įranga

     

     

    Radiatorius

    Ne

     

    Ventiliatorius

    Ne

     

    Ventiliatoriaus gaubtas

    Ne

     

    Vandens siurblys

    Taip (5)

     

    Termostatas

    Taip (6)

    7

    Aušinimas oru

     

     

    Gaubtas

    Ne (7)

     

    Ventiliatorius arba orpūtė

    Ne (7)

     

    Temperatūros reguliavimo įtaisas

    Ne

    8

    Kompresorius

     

     

    Kompresorius, varomas tiesiogiai varikliu ir (arba) išmetimo sistema

    Taip

     

    Pripučiamo oro aušintuvas

    Taip (7)  (8)

     

    Aušinimo priemonės siurblys arba ventiliatorius (varomas varikliu)

    Ne (7)

     

    Aušinimo priemonės srauto reguliavimo įtaisas

    Taip

    9

    Papildomas bandymo stendo ventiliatorius

    Taip, jei reikalingas

    10

    Taršą mažinantis įtaisas

    Taip

    11

    Paleidimo įranga

    Taip arba yra naudojama bandymo stendo įranga (9)

    12

    Tepamosios alyvos siurblys

    Taip

    13

    Atliekant bandymus atsisakoma tam tikrų pagalbinių prietaisų, kurie būtini tik eksploatuojant ne keliais judantį mechanizmą ir kuriuos galima montuoti ant variklio.

    Šis nebaigtinis sąrašas pateikiamas kaip pavyzdys:

    i)

    stabdžių oro kompresorius;

    ii)

    vairo stiprintuvo kompresorius;

    iii)

    pakabos kompresorius;

    iv)

    oro kondicionavimo sistema.

    Ne

    (1)  Komplektinė įleidimo sistema montuojama taip, kaip numatyta pagal paskirtį:

    i)

    kai ji gali daryti akivaizdų poveikį variklio galiai;

    ii)

    kai to reikalauja gamintojas.

    Kitais atvejais galima naudoti lygiavertę sistemą, bet reikėtų patikrinti, ar įsiurbimo slėgis nuo švaraus oro filtrui gamintojo nustatytos viršutinės ribos nesiskiria daugiau kaip 100 Pa.

    (2)  Komplektinė išmetimo sistema įrengiama taip, kaip numatyta pagal paskirtį:

    i)

    kai ji gali daryti akivaizdų poveikį variklio galiai;

    ii)

    kai to reikalauja gamintojas.

    Kitais atvejais galima įrengti lygiavertę sistemą, tik išmatuotas slėgis ir gamintojo nustatyta viršutinė ribinė vertė negali skirtis daugiau kaip 1 000 Pa.

    (3)  Jeigu variklyje sumontuotas išmetimo sistemos stabdis, droselinė sklendė turi būti visiškai atidaryta.

    (4)  Prireikus, degalų tiekimo slėgį galima reguliuoti, kad jis atitiktų slėgį tam tikro variklio veikimo režimo sąlygomis (ypač, kai naudojama degalų grąžinimo sistema).

    (5)  Aušinamąjį skystį turi varinėti tik variklinis vandens siurblys. Skystį galima aušinti išorinėje sistemoje, jeigu šios sistemos slėgio nuostoliai ir siurblio įėjimo angos slėgis iš esmės lieka tokie patys, kaip ir variklio aušinimo sistemos.

    (6)  Termostatas gali būti visiškai atidarytas.

    (7)  Kai atliekant bandymą prijungiamas aušinamasis ventiliatorius arba orpūtė, jų sugertoji galia pridedama prie rezultatų, išskyrus oru aušinamų variklių aušinamuosius ventiliatorius, įrengiamus tiesiogiai ant alkūninio veleno. Ventiliatoriaus arba orpūtės galia nustatoma taikant bandymų sūkių dažnius, apskaičiuotus pagal tipines charakteristikas arba atliekant praktinius bandymus.

    (8)  Įpučiamu oru aušinami varikliai bandomi naudojant skysčiu arba oru aušinamą pripučiamo oro aušinimo sistemą, tačiau jei gamintojas pageidauja, aušinimo oru sistema gali būti pakeista bandymo stendo įranga. Bet kuriuo atveju, kaskart nustačius vis kitą sūkių dažnį, galia matuojama, kai bandymo stendo pripučiamo oro aušintuve sumažėjusio variklio oro slėgio didžiausioji vertė ir sumažėjusios temperatūros mažiausioji vertė yra tokios pačios, kaip ir gamintojo nurodytosios.

    (9)  Elektrinėms ar kitoms paleidimo sistemoms galia tiekiama naudojant bandymo stendą.

    3 priedėlis

    Sukimo momento signalo perdavimo per elektroninį valdymo bloką patikra

    1.   Įžanga

    Šiame priedėlyje išdėstyti patikros, vykdomos atliekant eksploatuojamų variklių stebėsenos bandymus pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/655, reikalavimai, taikomi tais atvejais, kai gamintojas ketina taikyti sukimo momento signalo perdavimo per elektroninį valdymo įtaisą (EVĮ) metodą (kai varikliai taip sumontuoti.

    Grynasis sukimo momentas, nustatomas remiantis nepakoreguotu variklio su visa įranga ir pagalbiniais prietaisais, ketinamais naudoti per teršalų išmetimo bandymą pagal 2 priedėlį, grynuoju sukimo momentu.

    2.   EVĮ sukimo momento signalas

    Kai variklis sumontuojamas ant bandymo stendo, kad būtų galima sudaryti variklio charakteristikų grafiką, užtikrinama galimybė naudotis priemonėmis, kuriomis būtų galima nuskaityti EVĮ perduodamą sukimo momento signalą, kaip to reikalaujama Deleguotojo reglamento (ES) 2017/655 I priedo 6 priedėlyje.

    3.   Patikros procedūra

    Pagal šio priedo 7.6.2 punktą sudarant charakteristikų grafiką, vienu metu fiksuojami dinamometru matuojamo sukimo momento ir EVĮ perduodamo sukimo momento rodmenys bent trijuose sukimo momento kreivės taškuose. Bent vieni rodmenys fiksuojami kreivės taške, kuriame sukimo momentas sudaro ne mažiau kaip 98 proc. didžiausios vertės.

    EVĮ perduodamas sukimo momentas registruojamas be pataisų, jeigu koeficientas, apskaičiuotas padalijus dinamometru išmatuotą sukimo momento vertę iš EVĮ perduodamo sukimo momento vertės, kiekviename taške, kuriame atliktas matavimas, yra ne mažesnis kaip 0,93 (t. y. skirtumas yra 7 proc.). Šiuo atveju tipo patvirtinimo sertifikate įrašoma, kad EVĮ perduodamo sukimo momento patikra atlikta be pataisų. Jeigu koeficientas viename arba keliuose bandymo taškuose yra mažesnis negu 0,93, pagal visus taškus, kuriuose fiksuoti rodmenys, nustatomas ir į tipo patvirtinimo sertifikatą įrašomas vidutinis korekcijos koeficientas. Jeigu koeficientas įrašomas tipo patvirtinimo sertifikate, atliekant eksploatavimo stebėsenos bandymus pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/655, jis taikomas EVĮ perduodamam sukimo momentui.

    4 priedėlis

    Amoniako kiekio matavimo metodika

    1.   Šiame priedėlyje aprašoma amoniako (NH3) kiekio matavimo metodika. Netiesinio atsako analizatoriams leidžiama taikyti tiesinimo grandines.

    2.   Nustatyti trys NH3 kiekio matavimo principai; galima taikyti bet kurį iš jų, jeigu tas principas atitinka 2.1, 2.2 arba 2.3 punkte (atitinkamai) nustatytus kriterijus. Matuojant NH3 kiekį, dujų džiovintuvų naudoti neleidžiama.

    2.1.   Furjė transformacijos infraraudonųjų spindulių (toliau – FTIR) analizatorius

    2.1.1.   Matavimo principas

    Naudojant FTIR analizatorių, taikomas plataus spektro infraraudonųjų spindulių spektroskopijos principas. Taip galima vienu metu išmatuoti išmetamųjų dujų komponentų, kurių standartiniai spektrai yra numatyti įrenginyje, kiekį. Sugerties spektras (intensyvumas pagal bangų ilgį) apskaičiuojamas naudojant matavimų interferogramą (intensyvumą pagal laiką) ir taikant Furjė transformacijos metodą.

    2.1.2.   Įrengimas ir ėminių ėmimas

    FTIR analizatorius įrengiamas pagal prietaiso gamintojo instrukcijas. Parenkamas vertintinas NH3 bangų ilgis. Ėminių ėmimo kanalas (ėminių ėmimo vamzdis, pirminis (-iai) priešfiltris (-iai) ir vožtuvai) turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno arba PTFE ir įšildyti iki 383–464 K (110–191 °C) temperatūros nuostačių, kad būtų kuo labiau sumažinti NH3 nuostoliai ir ėminių ėmimo artefaktų kiekis. Be to, ėminių ėmimo vamzdis turi būti kuo trumpesnis.

    2.1.3.   Tarpusavio trukdžiai

    NH3 bangų ilgio spektro skiriamoji geba turi neviršyti 0,5 cm-1, kad kitų išmetamosiose dujose esančių dujų poveikis būtų kuo mažesnis.

    2.2.   Nedispersinis ultravioletinių spindulių rezonanso sugėrimo analizatorius (toliau – NDUV).

    2.2.1.   Matavimo principas

    NDUV pagrįstas grynai fizikiniu principu, nereikalingos jokios pagalbinės dujos arba įranga. Pagrindinis fotometro elementas yra beelektrodė išlydžio lempa. Ji skleidžia griežtos struktūros ultravioletinio diapazono spinduliuotę ir leidžia išmatuoti keletą komponentų, pavyzdžiui, NH3.

    Fotometrinę sistemą sudaro dvigubo laikinio spindulio sistema, kuria atliekamas matavimas, ir etaloninis spindulys, nustatomas filtro koreliacijos metodu.

    Kad matavimo signalas būtų labai stabilus, dvigubo laikinio spindulio sistema derinama su dvigubo erdvinio spindulio sistema. Apdorojus detektoriaus signalus gaunamas labai mažas nulinis rodmenų slinkis.

    Analizatoriaus kalibravimo režimu izoliuotas kvarcinis elementas pakreipiamas į spindulio kelią ir taip gaunama tiksli kalibravimo vertė, nes elemento langų atspindžio ir sugerties nuostoliai yra kompensuojami. Kadangi elemento dujų užpildas yra labai stabilus, šiuo kalibravimo metodu užtikrinamas labai didelis ilgalaikis fotometro stabilumas.

    2.2.2.   Montavimas

    Analizatorius montuojamas analizatoriaus korpuse, pagal prietaiso gamintojo instrukcijas taikant ekstrakcinę ėminių ėmimo metodiką. Analizatoriaus vieta turi atlaikyti gamintojo nurodytą apkrovą.

    Ėminių ėmimo kanalas (ėminių ėmimo linija, priešfiltris (-iai) ir vožtuvai) turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno arba PTFE ir įšildyti iki 383–464 K (110–191 °C) temperatūros nuostačių.

    Be to, ėminių ėmimo linija turi būti kuo trumpesnė. Išmetamųjų dujų temperatūros ir slėgio, įrenginio aplinkos ir vibracijos poveikis matavimo rezultatams kuo labiau sumažinamas.

    Dujų analizatorius apsaugomas nuo šalčio, karščio, temperatūros svyravimų, stiprių oro srovių, dulkių sankaupų, korozinės atmosferos ir vibracijos. Kad būtų išvengta kaitimo, užtikrinama pakankama oro ventiliacija. Karščio nuostoliams išsklaidyti naudojamas visas paviršius.

    2.2.3.   Kryžminis jautris

    Siekiant sumažinti kryžminius trukdžius, pasirenkamas tinkamas spektro intervalas. Tipiniai komponentai, dėl kurių atsiranda kryžminis NH3 matavimo jautris, yra SO2, NO2 ir NO.

    Kryžminiam jautriui sumažinti papildomai galima taikyti kitus metodus.

    a)

    Trukdžių filtrų naudojimas.

    b)

    Kryžminio jautrio kompensavimas matuojant kryžminio jautrio komponentus ir kompensavimui naudojant matavimo signalą.

    2.3.   Lazerinis infraraudonųjų spindulių analizatorius

    2.3.1.   Matavimo principas

    Infraraudonųjų spindulių lazeris, pavyzdžiui, derinamasis diodinis lazeris (TDL) arba kvantinis kaskadinis lazeris (QCL) gali skleisti koherentišką šviesą infraraudonajai spinduliuotei artimame spektre arba atitinkamai infraraudonosios spinduliuotės spektro viduryje, kur azoto komponentai, įskaitant NH3, pasižymi stipriomis sugeriamosiomis savybėmis. Šio lazerio optiniai prietaisai gali generuoti pulsuojančio režimo aukštos raiškos siauro diapazono juostą infraraudonajai spinduliuotei artimame spektre arba infraraudonosios spinduliuotės spektro viduryje. Todėl lazeriniais infraraudonųjų spindulių analizatoriais galima sumažinti trukdžius, atsirandančius persidengus keleto variklio išmetamųjų dujų komponentų spektrams.

    2.3.2.   Montavimas

    Analizatorius montuojamas tiesiog išmetimo vamzdyje (in situ) arba analizatoriaus korpuse, pagal gamintojo instrukcijas taikant ekstrakcinę ėminių ėmimo metodiką. Jeigu analizatorius montuojamas analizatoriaus korpuse, ėminių ėmimo kanalas (ėminių ėmimo linija, priešfiltris (-iai) ir vožtuvai) turi būti pagamintas iš nerūdijančio plieno arba PTFE ir įšildytas iki 383–464 K (110–191 °C) temperatūros nuostačių, kad būtų kuo labiau sumažinti NH3 nuostoliai ir ėminių ėmimo artefaktų kiekis. Be to, ėminių ėmimo linija turi būti kuo trumpesnė.

    Išmetamųjų dujų temperatūros ir slėgio, įrenginio aplinkos ir vibracijos poveikis matavimo rezultatams kuo labiau sumažinamas arba taikoma kompensavimo metodika.

    Jeigu taikytina, apsauginis oras, naudojamas įrenginiui apsaugoti atliekant matavimą in situ, neturi veikti už įtaiso matuojamos išmetamųjų dujų komponentų koncentracijos arba prieš įtaisą imamų kitų išmetamųjų dujų komponentų ėminių.

    2.3.3.   NH3 lazerinių infraraudonųjų spindulių analizatorių trukdžių patikra (kryžminiai trukdžiai)

    2.3.3.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Jeigu NH3 matuojamas naudojant lazerinių infraraudonųjų spindulių analizatorių, trukdžių kiekis tikrinamas analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

    2.3.3.2.   Trukdžių patikrai taikomi matavimo principai

    Trukdžių dujos gali sukelti teigiamuosius tam tikrų lazerinių infraraudonųjų spindulių analizatorių trukdžius ir atsaką, panašų į NH3. Jei analizatoriuje taikomi kompensavimo algoritmai, kuriems naudojami kitų dujų matavimo rezultatai, kad būtų užtikrinta atitiktis šios trukdžių patikros reikalavimams, tokie matavimai atliekami tuo pačiu metu, siekiant patikrinti kompensavimo algoritmus analizatoriui atliekant trukdžių patikrą.

    Norint nustatyti lazerinių infraraudonųjų spindulių analizatoriaus trukdžių dujas, remiamasi gerąja inžinerine praktika. Pažymėtina, kad trukdžių rūšys, išskyrus H2O, priklauso nuo gamintojo pasirinktos NH3 infraraudonųjų spindulių sugerties juostos. Nustatoma kiekvieno analizatoriaus NH3 infraraudonųjų spindulių sugerties juosta. Kiekvienai NH3 infraraudonųjų spindulių sugerties juostai, remiantis gerąja inžinerine praktika, nustatomos patikrai naudotinos trukdžių dujos.

    3.   Teršalų išmetimo bandymo procedūra

    3.1.   Analizatorių patikra

    Prieš pradedant teršalų išmetimo bandymą, parenkamas analizatoriaus intervalas. Leidžiama naudoti automatinio arba rankinio intervalo keitimo išmetamųjų teršalų analizatorius. Atliekant bandymų ciklą, analizatorių intervalo keisti negalima.

    Jeigu prietaisui netaikomos 3.4.2 punkto nuostatos, nustatomas nulinis atsakas ir patikros atsakas. Nustatant patikros atsaką, naudojamos 4.2.7 punkto specifikacijas atitinkančios NH3 dujos. Leidžiama naudoti etaloninius elementus su NH3 patikros dujomis.

    3.2.   Išmetamųjų dujų duomenų rinkimas

    Bandymų sekos pradžioje pradedami rinkti NH3 duomenys. NH3 koncentracija matuojama nenutrūkstamai ir kompiuterio sistemoje išsaugoma ne mažesniu kaip 1 Hz dažniu.

    3.3.   Veiksmai po bandymo

    Bandymą užbaigus, ėminiai imami toliau, kol baigiasi sistemos atsako laikas. Analizatoriaus rodmenų slinkį nustatyti pagal 3.4.1 punktą reikalaujama tik tada, jeigu neturima 3.4.2 punkte nurodytos informacijos.

    3.4.   Analizatoriaus rodmenų slinkis

    3.4.1.   Kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 minučių nuo bandymų ciklo pabaigos arba stabilizavimo laikotarpiu, nustatomas analizatoriaus nulinis atsakas ir patikros atsakas. Skirtumas tarp rezultatų prieš bandymą ir po bandymo turi būti mažesnis kaip 2 proc. visos skalės vertės.

    3.4.2.   Nustatyti analizatoriaus rodmenų slinkį nereikalaujama šiais atvejais:

    a)

    jeigu 4.2.3 ir 4.2.4 punktuose nurodytas prietaiso gamintojo nustatytas nulinių ir patikros rodmenų slinkis atitinka 3.4.1 punkto reikalavimus;

    b)

    jeigu 4.2.3 ir 4.2.4 punktuose nurodytas prietaiso gamintojo nustatytas nulinių ir patikros rodmenų slinkio laiko intervalas viršija bandymo trukmę.

    4.   Analizatoriaus specifikacija ir patikra

    4.1.   Tiesiškumo reikalavimai

    Analizatorius turi atitikti šio priedo 6.5 lentelėje nustatytus tiesiškumo reikalavimus. Tiesiškumo patikra pagal šio priedo 8.1.4 punktą atliekama ne rečiau negu nustatyta šio priedo 6.4 lentelėje. Patvirtinimo institucijai tam iš anksto pritarus, leidžiama tikrinti mažiau kaip 10 kontrolinių taškų, jeigu įrodoma, kad užtikrinamas toks pats tikslumas.

    Atliekant tiesiškumo patikrą, naudojamos 4.2.7 punkto specifikacijas atitinkančios NH3 dujos. Leidžiama naudoti etaloninius elementus su NH3 patikros dujomis.

    Prietaisai, kurių signalai naudojami taikant kompensavimo algoritmus, turi atitikti šio priedo 6.5 lentelėje nustatytus tiesiškumo reikalavimus. Tiesiškumo patikra atliekama pagal vidaus audito procedūrų, prietaiso gamintojo arba ISO 9000 reikalavimus.

    4.2.   Analizatoriaus specifikacijos

    Analizatoriaus matavimo intervalas ir atsako laikas turi būti tokie, kad būtų užtikrintas reikalingas tikslumas, NH3 koncentraciją matuojant pereinamųjų ir pastovios būsenos režimų sąlygomis.

    4.2.1.   Mažiausioji aptikimo riba

    Analizatoriaus mažiausioji aptikimo riba visomis bandymų sąlygomis turi būti < 2 ppm.

    4.2.2.   Tikslumas

    Tikslumas, apibrėžiamas kaip analizatoriaus rodmens nuokrypis nuo atskaitos vertės, negali viršyti ± 3 proc. rodmens vertės arba ± 2 ppm, nelygu, kuri iš šių verčių yra didesnė.

    4.2.3.   Nulinių rodmenų slinkis

    Nulinio atsako slinkį ir susijusį laiko intervalą nustato prietaiso gamintojas.

    4.2.4.   Patikros rodmenų slinkis

    Patikros atsako slinkį ir susijusį laiko intervalą nustato prietaiso gamintojas.

    4.2.5.   Sistemos atsako trukmė

    Sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 20 s.

    4.2.6.   Signalo kilimo trukmė

    Analizatoriaus signalo kilimo trukmė turi būti ≤ 5 s.

    4.2.7.   Kalibravimo dujos NH3

    Parengiamas dujų mišinys, kurio cheminė sudėtis yra tokia:

    NH3 ir išvalytas azotas.

    Tikroji kalibravimo dujų koncentracija nuo vardinės vertės negali skirtis daugiau kaip ± 3 proc. NH3 koncentracija nurodoma tūrio dalimi (tūrio procentais arba tūrio ppm).

    Užrašoma gamintojo nurodyta kalibravimo dujų laikymo pabaigos data.

    4.2.8.   Trukdžių patikros procedūra

    Trukdžių patikra atliekama taip:

    a)

    NH3 analizatorius įjungiamas ir veikia, nulinė vertė ir matavimo intervalas nustatomi, kaip prieš teršalų išmetimo bandymą;

    b)

    daugiakomponentes patikros dujas barbotuojant į distiliuotą H2O sandariame inde, gaunamos sudrėkintos trukdžių bandymo dujos. Jeigu ėminys neleidžiamas pro ėminių džiovintuvą, temperatūra inde kontroliuojama, kad H2O lygis būtų bent toks, kaip per teršalų išmetimo bandymą tikėtinas didžiausias lygis. Naudojamų trukdžių patikros dujų koncentracija turi būti bent tokia, kaip per bandymą tikėtina didžiausia koncentracija;

    c)

    sudrėkintos trukdžių bandymo dujos įleidžiamos į ėminių ėmimo sistemą;

    d)

    sudrėkintų trukdžių bandymo dujų vandens molinė frakcija x H2O išmatuojama kuo arčiau analizatoriaus įėjimo angos. Pvz., siekiant apskaičiuoti x H2O, išmatuojamas rasos taškas T dew ir absoliutusis slėgis p total;

    e)

    remiantis gerąja inžinerine praktika, užtikrinama, kad tiekimo linijose, jungtyse ar vožtuvuose nebūtų kondensato, pradedant vieta, kurioje matuojamas x H2O srautas į analizatorių.

    f)

    palaukiama, kol analizatoriaus atsakas stabilizuosis;

    g)

    analizatoriumi matuojant ėminio koncentraciją, 30 s registruojamas jo atsakas. Apskaičiuojamas šių duomenų aritmetinis vidurkis;

    h)

    jeigu šio punkto g papunktyje nurodytas rezultatas atitinka šio punkto g papunktyje nustatytą nuokrypį, analizatorius atitinka trukdžių patikros reikalavimus;

    i)

    atskirų trukdžių dujų trukdžių procedūras taip pat galima atlikti atskirai. Jei naudojamų trukdžių dujų koncentracija didesnė už didžiausiąjį per bandymą tikėtiną lygį, kiekviena gauta trukdžių vertė proporcingai sumažinama, ją padauginus iš tikėtinos didžiausios koncentracijos vertės ir per šią procedūrą taikomos faktinės vertės santykio. Galima atskirai atlikti trukdžių procedūras, taikant mažesnę H2O koncentraciją (iki 0,025 mol/mol H2O kiekio) nei didžiausiasis per bandymą tikėtinas lygis, bet gauta H2O trukdžių vertė turi būti proporcingai padidinta, ją padauginus iš tikėtinos didžiausiosios H2O koncentracijos vertės ir per šią procedūrą taikomos faktinės vertės santykio. Abiejų perskaičiuotų trukdžių verčių suma turi atitikti šio punkto j papunktyje nustatytą bendro trukdžio leidžiamąjį nuokrypį;

    j)

    bendras analizatoriaus trukdis ± 2 poc. tikslumu turi atitikti srauto svertinę vidutinę NH3 koncentraciją, kuri yra tikėtina pasiekus išmetamųjų teršalų ribinę vertę.

    5.   Alternatyvios sistemos

    Patvirtinimo institucija gali patvirtinti kitas sistemas ar analizatorius, jei nustatoma, kad jais pagal šio priedo 5.1.1 punktą gaunami lygiaverčiai rezultatai. Šiuo atveju tame punkte vartojama sąvoka „rezultatai“ reiškia taikytinam ciklui apskaičiuotą vidutinę NH3 koncentracijos vertę.

    5 priedėlis

    Sistemos atsakų aprašas

    1.   Šiame priedėlyje aprašomos laiko trukmės, per kurias išreiškiamas analitinių sistemų ir kitų matavimo sistemų atsakas į įvesties signalą.

    2.   Taikomos šios 6-11 paveiksle parodytos trukmės:

    2.1.

    Delsos trukmė – atskaitos taške matuotino komponento pokyčio laiko ir laiko, kai sistemos atsakas pasiekia 10 proc. galutinio rodmens vertės (t 10), skirtumas, tariant, kad atskaitos taškas yra ėminių ėmimo zondas.

    2.2.

    Atsako trukmė – atskaitos taške matuotino komponento pokyčio laiko ir laiko, kai sistemos atsakas pasiekia 90 proc. galutinio rodmens vertės (t 10), skirtumas, tariant, kad atskaitos taškas yra ėminių ėmimo zondas.

    2.3.

    Signalo kilimo trukmė – laiko, kai atsakas, sudaro 10 proc. galutinio rodmens vertės, ir laiko, kai atsakas pasiekia 90 proc. galutinio rodmens vertės, skirtumas (t 90 – t 10).

    2.4.

    Transformacijos trukmė – atskaitos taške matuotino komponento pokyčio laiko ir laiko, kai sistemos atsakas pasiekia 50 proc. galutinio rodmens vertės (t 50), skirtumas, tariant, kad atskaitos taškas yra ėminių ėmimo zondas.

    6-11 pav.

    Sistemos atsakų pavyzdžiai

    Image

    VII PRIEDAS

    Duomenų vertinimo ir apskaičiavimo metodas

    1.   Bendrieji reikalavimai

    Išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal 2 skirsnio (mase pagrįsti apskaičiavimai) ar 3 skirsnio (moline mase pagrįsti apskaičiavimai) nuostatas. Šių dviejų metodų taikyti pramaišiui neleidžiama. Nereikalaujama, kad apskaičiavimai būti atlikti ir pagal 2, ir pagal 3 skirsnio nuostatas.

    Specialūs kietųjų dalelių skaičiaus (PN) matavimo reikalavimai, jei taikoma, pateikti 5 priedėlyje.

    1.1.   Bendri simboliai

    2 skirsnis

    3 skirsnis

    Mato vienetas

    Dydis

     

    A

    m2

    Plotas

     

    At

    m2

    Venturio tūtos skerspjūvio plotas

    b, D 0

    a 0

    t.b.n. (3)

    Regresijos kreivės atkarpa y ašyje

    A/F st

     

    —

    Stechiometrinis oro ir degalų santykis

     

    C

    —

    Koeficientas

    C d

    C d

    —

    Ištekėjimo koeficientas

     

    C f

    —

    Srauto koeficientas

    c

    x

    ppm, tūrio proc.

    Koncentracija / molinė dalis (μmol/mol = ppm)

    c d

     (1)

    ppm, tūrio proc.

    Sausų dujų koncentracija

    c w

     (1)

    ppm, tūrio proc.

    Drėgnų dujų koncentracija

    cb

     (1)

    ppm, tūrio proc.

    Foninė koncentracija

    D

    x dil

    —

    Skiedimo koeficientas (2)

    D 0

     

    m3/sūk.

    PDP kalibravimo atkarpa

    d

    d

    m

    Skersmuo

    d V

     

    m

    Venturio tūtos skersmuo

    e

    e

    g/kWh

    Su stabdymu susijusi sąlyga

    e gas

    e gas

    g/kWh

    Išmetamųjų dujinių komponentų savitoji masė

    e PM

    e PM

    g/kWh

    Išmetamųjų kietųjų dalelių savitoji masė

    E

    1 – PF

    proc.

    Keitimo veiksmingumas (PF = penetracijos frakcija)

    F s

     

    —

    Stechiometrinis koeficientas

     

    ƒ

    Hz

    Dažnis

    f c

     

    —

    Anglies koeficientas

     

    γ

    —

    Savitosios šilumos verčių santykis

    H

     

    g/kg

    Absoliutus drėgnis

     

    K

    —

    Pataisos faktorius

    K V

     

    Formula

    CFV kalibravimo funkcija

    k f

     

    m3/kg degalų

    Savitasis degalų koeficientas

    k h

     

    —

    NOx drėgnio pataisos faktorius dyzeliniams varikliams

    k Dr

    k Dr

    —

    Mažinamasis koregavimo koeficientas

    k r

    k r

    —

    Multiplikacinis regeneravimo koeficientas

    k Ur

    k Ur

    —

    Didinamasis koregavimo koeficientas

    k w,a

     

    —

    Įsiurbiamo oro drėgnio pataisos faktorius

    k w,d

     

    —

    Skiedimo oro drėgnio pataisos faktorius

    k w,e

     

    —

    Praskiestų išmetamųjų dujų drėgnio pataisos faktorius

    k w,r

     

    —

    Nepraskiestų išmetamųjų dujų drėgnio pataisos faktorius

    μ

    μ

    kg/(m·s)

    Dinaminė klampa

    M

    M

    g/mol

    Molinė masė (3)

    M a

     (1)

    g/mol

    Įsiurbiamo oro molinė masė

    M e

    v

    g/mol

    Išmetamųjų dujų molinė masė

    M gas

    M gas

    g/mol

    Dujinių komponentų molinė masė

    m

    m

    kg

    Masė

    m

    a 1

    t.b.n. (3)

    Regresijos kreivės statumas

     

    ν

    m2/s

    Kinematinė klampa

    m d

    v

    kg

    Per kietųjų dalelių ėminių filtrus pratekėjusio skiedimo oro masė

    m ed

     (1)

    kg

    Bendra praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą

    m edf

     (1)

    kg

    Lygiaverčių praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą

    m ew

     (1)

    kg

    Bendra išmetamųjų dujų masė per ciklą

    m f

     (1)

    mg

    Surinktų kietųjų dalelių ėminio masė

    m f,d

     (1)

    mg

    Surinktų kietųjų dalelių skiedimo ore masė

    m gas

    m gas

    g

    Dujinių išmetamųjų teršalų masė per bandymų ciklą

    m PM

    m PM

    g

    Išmetamųjų kietųjų dalelių masė per bandymų ciklą

    m se

     (1)

    kg

    Išmetamųjų dujų ėminio masė per bandymų ciklą

    m sed

     (1)

    kg

    Skiedimo tuneliu tekančių praskiestų išmetamųjų dujų masė

    m sep

     (1)

    kg

    Per kietųjų dalelių surinkimo filtrus tekančių praskiestų išmetamųjų dujų masė

    m ssd

     

    kg

    Antrinio skiedimo oro masė

     

    N

    —

    Bendras eilių skaičius

     

    n

    mol

    Medžiagos kiekis

     

    ṅ

    mol/s

    Medžiagos kiekio srautas

    n

    f n

    min-1

    Variklio sūkių dažnis

    n p

     

    r/s

    PDP siurblio sūkių dažnis

    P

    P

    kW

    Galia

    p

    p

    kPa

    Slėgis

    p a

     

    kPa

    Sauso oro atmosferos slėgis

    p b

     

    kPa

    Bendras atmosferos slėgis

    p d

     

    kPa

    Skiedimo oro sočiųjų garų slėgis

    p p

    p abs

    kPa

    Absoliutusis slėgis

    p r

    p H2O

    kPa

    Vandens garų slėgis

    p s

     

    kPa

    Sauso oro atmosferos slėgis

    1 – E

    PF

    proc.

    Penetracijos frakcija

    qm

    ṁ

    kg/s

    Masės srautas

    qm ad

    ṁ  (1)

    kg/s

    Įsiurbiamo oro masės srautas, skaičiuojamas sausam orui

    qm aw

     (1)

    kg/s

    Įsiurbiamo oro masės srautas, skaičiuojamas drėgnam orui

    qm Ce

     (1)

    kg/s

    Anglies masės srautas nepraskiestose išmetamosiose dujose

    qm Cf

     (1)

    kg/s

    Į variklį patenkantis anglies masės srautas

    qm Cp

     (1)

    kg/s

    Anglies masės srautas dalies srauto skiedimo sistemoje

    qm dew

     (1)

    kg/s

    Praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms

    qm dw

     (1)

    kg/s

    Skiedimo oro masės srautas, skaičiuojamas drėgnam orui

    qm edf

     (1)

    kg/s

    Lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms

    qm ew

     (1)

    kg/s

    Išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms

    qm ex

     (1)

    kg/s

    Iš skiedimo tunelio ištraukiamo ėminio masės srautas

    qm f

     (1)

    kg/s

    Degalų masės srautas

    qm p

     (1)

    kg/s

    Į dalies srauto skiedimo sistemą patenkantis išmetamųjų dujų ėminio srautas

    qV

    ̇

    m3/s

    Tūrio srautas

    q V CVS

     (1)

    m3/s

    CVS tūrio srautas

    q V s

     (1)

    dm3/min

    Išmetamųjų dujų analizatoriaus sistemos srautas

    q V t

     (1)

    cm3/min

    Pėdsakinių dujų srautas

    ρ

    ρ

    kg/m3

    Masės tankis

    ρ e

     

    kg/m3

    Išmetamųjų dujų tankis

     

    r

    —

    Slėgio verčių santykis

    r d

    DR

    —

    Skiedimo santykis (2)

     

    Ra

    μm

    Vidutinis paviršiaus šiurkštis

    RH

     

    proc.

    Santykinis drėgnis

    r D

    β

    m/m

    Skersmens verčių santykis (CVS sistemos)

    r p

     

    —

    SSV slėgio santykis

    Re

    Re#

    —

    Reinoldso skaičius

     

    S

    K

    Suterlendo konstanta

    σ

    σ

    —

    Standartinis nuokrypis

    T

    T

    °C

    Temperatūra

     

    T

    Nm

    Variklio sukimo momentas

    T a

     

    K

    Absoliučioji temperatūra

    t

    t

    s

    Laikas

    Δt

    Δt

    s

    Laiko tarpsnis

    u

     

    —

    Dujų komponento ir išmetamųjų dujų tankio verčių santykis

    V

    V

    m3

    Tūris

    qV

    ̇

    m3/s

    Tūrio srautas

    V 0

     

    m3/r

    Vienu PDP sūkiu perpumpuojamas dujų tūris

    W

    W

    kWh

    Darbas

    W act

    W act

    kWh

    Faktinis ciklo darbas per atitinkamą bandymų ciklą

    WF

    WF

    —

    Svertinis koeficientas

    w

    w

    g/g

    Masės dalis

     

    Formula

    mol/mol

    Pagal srautą nustatyta svertinė vidutinė koncentracija

    X 0

    K s

    sūkiai per sekundę

    PDP kalibravimo funkcija

     

    y

    —

    Bendrasis kintamasis

    Formula

    Formula

     

    Aritmetinis vidurkis

     

    Z

    —

    Spūdos faktorius

    1.2.   Apatiniai indeksai

    2 skirsnis (4)

    3 skirsnis

    Dydis

    act

    act

    Faktinis kiekis

    i

     

    Akimirkinis matavimas (pvz., 1 Hz)

     

    i

    Eilės narys

    1.3.   Cheminių komponentų simboliai ir santrumpos (taip pat naudojami kaip apatiniai indeksai)

    2 skirsnis

    3 skirsnis

    Dydis

    Ar

    Ar

    Argonas

    C1

    C1

    1 anglies atomą turinčio angliavandenilio kiekiui lygiavertis angliavandenilio kiekis

    CH4

    CH4

    Metanas

    C2H6

    C2H6

    Etanas

    C3H8

    C3H8

    Propanas

    CO

    CO

    Anglies monoksidas

    CO2

    CO2

    Anglies dioksidas

     

    H

    Atominis vandenilis

     

    H2

    Molekulinis vandenilis

    HC

    HC

    Angliavandenilis

    H2O

    H2O

    Vanduo

     

    He

    Helis

     

    N

    Atominis azotas

     

    N2

    Molekulinis azotas

    NOx

    NOx

    Azoto oksidai

    NO

    NO

    Azoto monoksidas

    NO2

    NO2

    Azoto dioksidas

     

    O

    Atominis deguonis

    PM

    PM

    Kietosios dalelės

    S

    S

    Siera

    1.4.   Degalų sudėties simboliai ir santrumpos

    2 skirsnis (5)

    3 skirsnis (6)

    Dydis

    w C  (8)

    w C  (8)

    Anglies kiekis degaluose, masės dalis [g/g arba proc. masės]

    w H

    w H

    Vandenilio kiekis degaluose, masės dalis [g/g arba proc. masės]

    w N

    w N

    Azoto kiekis degaluose, masės dalis [g/g arba proc. masės]

    w O

    w O

    Deguonies kiekis degaluose, masės dalis [g/g arba proc. masės]

    w S

    w S

    Sieros kiekis degaluose, masės dalis [g/g arba proc. masės]

    α

    α

    Atominio vandenilio ir anglies santykis (H/C)

    ε

    β

    Atominio deguonies ir anglies santykis (O/C) (7)

    γ

    γ

    Atominės sieros ir anglies santykis (S/C)

    δ

    δ

    Atominio azoto ir anglies santykis (N/C)

    2.   Mase pagrįstas išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

    2.1.   Nepraskiesti dujiniai išmetamieji teršalai

    2.1.1.   Diskrečiojo režimo NRSC bandymai

    Dujinių išmetamųjų teršalų srautas qm gas, i [g per val.] taikant kiekvieną pastovios būsenos bandymo režimą i apskaičiuojamas dujinių išmetamųjų teršalų koncentraciją dauginant iš atitinkamo srauto:

    Formula

    (7-1)

    čia:

    k

    =

    1, jei cgasr,w,i išreikšta [ppm] ir k = 10 000, jei cgasr,w,i išreikšta [proc. tūrio];

    k h

    =

    NOx pataisos faktorius [–], taikomas apskaičiuojant išmetamą NOx kiekį (žr. 2.1.4 punktą);

    u gas

    =

    savitasis komponento koeficientas arba dujų komponento ir išmetamųjų dujų tankio verčių santykis [–];

    qm ew, i

    =

    išmetamųjų dujų masės srautas, taikant režimą i, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    c gas, i

    =

    išmetamųjų teršalų koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose, taikant režimą i, skaičiuojama drėgnoms dujoms [ppm arba proc. tūrio].

    2.1.2.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai ir RMC bandymai

    Bendroji per bandymą išmetamų dujinių teršalų masė m gas [g per bandymą] apskaičiuojama pagal laiką sugretintas akimirkines koncentracijos vertes padauginant iš išmetamųjų dujų srauto verčių ir integruojant per bandymų ciklą pagal 7-2 lygtį:

    Formula

    (7-2)

    čia:

    ƒ

    =

    duomenų rinkimo dažnis [Hz];

    k h

    =

    NOx pataisos faktorius [–], taikomas tik apskaičiuojant išmetamą NOx kiekį;

    k

    =

    1, jei cgasr,w,i išreikšta [ppm] ir k = 10 000, jei cgasr,w, i išreikšta [proc. tūrio];

    u gas

    =

    savitasis komponento koeficientas [–] (žr. 2.1.5. punktą);

    N

    =

    matavimų skaičius [–];

    qm ew, i

    =

    akimirkinis išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    c gas, i

    =

    akimirkinė išmetamųjų teršalų koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama drėgnoms dujoms [ppm arba proc. tūrio].

    2.1.3.   Koncentracijos perskaičiavimas dėl drėgnio

    Jeigu matuojamas sausų išmetamųjų teršalų kiekis, išmatuota sausų dujų koncentracija cd perskaičiuojama į drėgnų dujų koncentraciją cw pagal 7-3 lygtį:

    Formula

    (7-3)

    čia:

    k w

    =

    perskaičiavimo pagal drėgnį koeficientas [–];

    c d

    =

    išmetamųjų dujų koncentracija, skaičiuojama sausoms dujoms [ppm arba proc. tūrio].

    Jei degalai sudega visiškai, nepraskiestų išmetamųjų dujų perskaičiavimo pagal drėgnį koeficientas žymimas kw,a [–] ir apskaičiuojamas pagal 7-4 lygtį:

    Formula

    (7-4)

    čia:

    H a

    =

    įsiurbiamo oro drėgnis [g H2O/kg sauso oro];

    qm f, i

    =

    akimirkinis degalų srautas [kg/s];

    qm ad, i

    =

    akimirkinis sauso įsiurbiamo oro srautas [kg/s];

    p r

    =

    vandens slėgis už aušintuvo [kPa];

    p b

    =

    bendras atmosferos slėgis [kPa];

    w H

    =

    vandenilio kiekis degaluose [masės proc.];

    k f

    =

    papildomas degimo tūris [m3/kg degalų]

    su:

    Formula

    (7-5)

    čia:

    w H

    =

    vandenilio kiekis degaluose [masės proc.];

    w N

    =

    azoto kiekis degaluose [masės proc.];

    w O

    =

    deguonies kiekis degaluose [masės proc.].

    7-4 lygtyje dėl santykio p r/p b galima daryti prielaidą:

    Formula

    (7-6)

    Jei degalai sudega iš dalies (prisodrinti degalų ir oro mišiniai), taip pat atliekant teršalų išmetimo bandymus be tiesioginio oro srauto matavimo, pirmenybė teikiama antrajam kw,a apskaičiavimo metodui:

    Formula

    (7-7)

    čia:

    c CO2

    =

    CO2 koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama sausoms dujoms [proc. tūrio];

    c CO

    =

    CO koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama sausoms dujoms [ppm];

    p r

    =

    vandens slėgis už aušintuvo [kPa];

    p b

    =

    bendras atmosferos slėgis [kPa];

    α

    =

    molinis vandenilio ir anglies santykis [–];

    k w1

    =

    įsiurbiamo oro drėgnis [–].

    Formula

    (7-8)

    2.1.4.   NOx kiekio pataisa dėl drėgnio ir temperatūros

    Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracijai, atsižvelgiant į aplinkos oro temperatūrą ir drėgnį, taikomi koeficientai kh,D arba kh,G [–], gauti pagal 7-9 ir 7-10 lygtis. Šie koeficientai taikomi, kai drėgnio intervalas yra 0–25 g H2O/kg sauso oro.

    a)

    Slėginio uždegimo variklių

    Formula

    (7-9)

    b)

    Kibirkštinio uždegimo variklių

    kh.G = 0,6272 + 44,030 × 10-3 × Ha – 0,862 × 10-3 × Ha 2

    (7-10)

    čia:

    H a

    =

    įsiurbiamo oro drėgnis [g H2O/kg sauso oro].

    2.1.5.   Savitasis komponento koeficientas u

    2.1.5.1. ir 2.1.5.2. punktuose aprašytos dvi apskaičiavimo procedūros. 2.1.5.1 punkte aprašyta metodika yra paprastesnė, nes komponento ir išmetamųjų dujų tankio santykiui naudojamos lentelinės u vertės. 2.1.5.2 punkto metodika leidžia tiksliau nustatyti degalų savybes, kurios skiriasi nuo VIII priedo specifikacijų, tačiau būtina pirminė degalų sudėties analizė.

    2.1.5.1.   Lentelinės vertės

    Taikant 2.1.5.2 punkte pateiktoms lygtims tam tikrus supaprastinimus (prielaida dėl λvertės ir dėl įsiurbiamo oro sąlygų, nurodytų 7.1 lentelėje) gautos u gas vertės pateikiamos 7.1 lentelėje.

    7.1 lentelė

    Nepraskiestų išmetamųjų dujų u ir komponentų tankio vertės (kai išmetamųjų teršalų koncentracija išreiškiama ppm)

    Degalai

    re

     

     

    Dujos

     

     

     

    NOx

    CO

    HC

    CO2

    O2

    CH4

     

     

    rgas [kg/m3]

     

     

     

    2,053

    1,250

     (1)

    1,9636

    1,4277

    0,716

     

     

    ugas  (2)

     

     

     

    Dyzelinas (ne keliais judantiems mechanizmams skirtas gazolis)

    1,2943

    0,001586

    0,000966

    0,000482

    0,001517

    0,001103

    0,000553

    Specialiems slėginio uždegimo varikliams skirtas etanolis

    (ED95)

    1,2768

    0,001609

    0,000980

    0,000780

    0,001539

    0,001119

    0,000561

    Gamtinės dujos / biometanas (3)

    1,2661

    0,001621

    0,000987

    0,000528 (4)

    0,001551

    0,001128

    0,000565

    Propanas

    1,2805

    0,001603

    0,000976

    0,000512

    0,001533

    0,001115

    0,000559

    Butanas

    1,2832

    0,001600

    0,000974

    0,000505

    0,001530

    0,001113

    0,000558

    Suskystintos naftos dujos (5)

    1,2811

    0,001602

    0,000976

    0,000510

    0,001533

    0,001115

    0,000559

    Benzinas (E10)

    1,2931

    0,001587

    0,000966

    0,000499

    0,001518

    0,001104

    0,000553

    Etanolis

    (E85)

    1,2797

    0,001604

    0,000977

    0,000730

    0,001534

    0,001116

    0,000559

    2.1.5.2.   Apskaičiuotosios vertės

    Savitasis komponento koeficientas ugas,i gali būti apskaičiuotas pagal komponento ir išmetamųjų dujų tankio santykį arba, kaip alternatyva, pagal atitinkamą molinių masių santykį [7-11 arba 7-12 lygtis]:

    Formula

    (7-11)

    arba

    Formula

    (7-12)

    čia:

    M gas

    =

    dujų komponento molinė masė [g/mol];

    M e, i

    =

    akimirkinė drėgnų nepraskiestų išmetamųjų dujų molinė masė [g/mol];

    ρ gas

    =

    dujų komponento tankis [kg/m3];

    ρ e,i

    =

    akimirkinis drėgnų nepraskiestų išmetamųjų dujų tankis [kg/m3].

    Išmetamųjų dujų molinė masė M e,i išvedama bendrajai degalų sudėčiai CH α O ε N δ S γ darant prielaidą, kad degalai sudega visiškai, ir apskaičiuojama pagal 7-13 lygtį:

    Formula

    (7-13)

    čia:

    qm f, i

    =

    akimirkinis degalų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    qm aw, i

    =

    akimirkinis įsiurbiamo oro masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    α

    =

    molinis vandenilio ir anglies santykis [–];

    δ

    =

    molinis azoto ir anglies santykis [–];

    ε

    =

    molinis deguonies ir anglies santykis [–];

    γ

    =

    atominės sieros ir anglies santykis [–];

    H a

    =

    įsiurbiamo oro drėgnis [g H2O/kg sauso oro];

    M a

    =

    sauso įsiurbiamo oro molekulinė masė (28,965 g/mol).

    Akimirkinis nepraskiestų išmetamųjų dujų tankis r e, i [kg/m3] apskaičiuojamas pagal 7-14 lygtį:

    Formula

    (7-14)

    čia:

    qm f, i

    =

    akimirkinis degalų masės srautas [kg/s];

    qm ad, i

    =

    akimirkinis sauso įsiurbiamo oro masės srautas [kg/s];

    H a

    =

    įsiurbiamo oro drėgnis [g H2O/kg sauso oro];

    k f

    =

    papildomas degimo tūris [m3/kg degalų] [žr. 7-5 lygtį].

    2.1.6.   Išmetamųjų dujų masės srautas

    2.1.6.1.   Oro ir degalų srauto matavimo metodas

    Taikant šį metodą oro srautas ir degalų srautas turi būti matuojami tinkamais srautmačiais. Akimirkinis išmetamųjų dujų srautas qm ew, i [kg/s] apskaičiuojamas pagal 7-15 lygtį:

    qm ew, i = qm aw, i + qm f, i

    (7-15)

    čia:

    qm aw, i

    =

    akimirkinis įsiurbiamo oro masės srautas [kg/s];

    qm f, i

    =

    akimirkinis degalų masės srautas [kg/s];

    2.1.6.2.   Pėdsakinių dujų matavimo metodas

    Pagal šį metodą matuojama pėdsakinių dujų koncentracija išmetamosiose dujose. Akimirkinis išmetamųjų dujų srautas q mew,i [kg/s] apskaičiuojamas pagal 7-16 lygtį:

    Formula

    (7-16)

    čia:

    qV t

    =

    pėdsakinių dujų srautas [m3/s];

    c mix, i

    =

    akimirkinė pėdsakinių dujų koncentracija po sumaišymo [ppm];

    r e

    =

    nepraskiestų išmetamųjų dujų tankis [kg/m3];

    c b

    =

    pėdsakinių dujų foninė koncentracija įsiurbiamame ore [ppm].

    Pėdsakinių dujų foninė koncentracija cb gali būti nustatyta suvidurkinant foninę koncentraciją, išmatuotą iš karto prieš bandymą ir po jo. Jeigu foninė koncentracija sudaro mažiau kaip 1 proc. pėdsakinių dujų koncentracijos po sumaišymo c mix, i , esant didžiausiam išmetamųjų dujų srautui, į foninę koncentraciją galima neatsižvelgti.

    2.1.6.3.   Oro srauto ir oro bei degalų santykio matavimo metodas

    Pagal šį metodą apskaičiuojama išmetamųjų dujų masė pagal oro srautą ir oro bei degalų santykį. Akimirkinis išmetamųjų dujų masės srautas q mew, i [kg/s] apskaičiuojamas pagal 7-17 lygtį:

    Formula

    (7-17)

    su:

    Formula

    (7-18)

    Formula

    (7-19)

    čia:

    qm aw, i

    =

    drėgno įsiurbiamo oro masės srautas [kg/s];

    A/F st

    =

    stechiometrinis oro ir degalų santykis [–];

    li

    =

    akimirkinis oro pertekliaus santykis [–];

    c COd

    =

    CO koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama sausoms dujoms [ppm];

    c CO2d

    =

    CO2 koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama sausoms dujoms [proc. tūrio];

    c HCw

    =

    HC koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama drėgnoms dujoms [ppm C1];

    α

    =

    molinis vandenilio ir anglies santykis [–];

    δ

    =

    molinis azoto ir anglies santykis [–];

    ε

    =

    molinis deguonies ir anglies santykis [–];

    γ

    =

    atominės sieros ir anglies santykis [–];

    2.1.6.4.   Anglies balanso metodas, 1 veiksmo procedūra

    Siekiant apskaičiuoti drėgnų išmetamųjų dujų masės srautą qm ew, i [kg/s], gali būti taikoma 7-20 lygtyje nustatyta 1 veiksmo formulė:

    Formula

    (7-20)

    anglies koeficientas fc [–] gaunamas taip:

    Formula

    (7-21)

    čia:

    qm f, i

    =

    akimirkinis degalų masės srautas [kg/s];

    w C

    =

    anglies kiekis degaluose [proc. masės];

    H a

    =

    įsiurbiamo oro drėgnis [g H2O/kg sauso oro];

    k fd

    =

    papildomas degimo tūris, skaičiuojamas sausoms dujoms [m3/kg degalų];

    c CO2d

    =

    sauso CO2 koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose [proc.];

    c CO2d,a

    =

    sauso CO2 koncentracija aplinkos ore [proc.];

    c COd

    =

    sauso CO koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose [ppm];

    c HCw

    =

    drėgnų CO koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose [ppm]

    ir koeficientas k fd [m3/kg degalų] pagal 7-22 lygtį apskaičiuojamas sausoms dujoms, dėl degimo susidariusį vandenį atimant iš k f:

    k fd = k f – 0,11118 · w H

    (7-22)

    čia:

    k f

    =

    savitasis degalų koeficientas, gautas pagal 7-5 lygtį [m3/kg degalų];

    w H

    =

    vandenilio kiekis degaluose [masės proc.].

    2.2.   Praskiesti dujiniai išmetamieji teršalai

    2.2.1.   Dujinių išmetamųjų teršalų masė

    Išmetamųjų dujų masės srautas matuojamas pastovaus tūrio ėminių ėmimo (CVS) sistema, kurioje gali būti naudojamas tūrinis siurblys (PDP), kritinio tekėjimo Venturio vamzdis (CFV) arba ikigarsinis Venturio vamzdis (SSV).

    Jeigu tai sistemos, kuriose masės srautas yra pastovus (t. y. su šilumokaičiu), teršalų masė mgas [g per bandymą] nustatoma pagal 7-23 lygtį:

    m gas = k h · k · u gas · c gas · m ed

    (7-23)

    čia:

     

    u gas = išmetamųjų dujų komponento tankio ir oro tankio santykis, nurodytas 7.2 lentelėje arba apskaičiuotas pagal 7-34 lygtį [–];

     

    c gas = vidutinė pataisytoji foninė komponento koncentracija, skaičiuojama drėgnoms dujoms [atitinkamai ppm arba proc. tūrio];

     

    k h = NOx pataisos faktorius [–], taikomas tik apskaičiuojant išmetamą NOx kiekį;

     

    k = 1, jei c gasr,w, i išreikšta [ppm], k = 10 000, jei c gasr,w, i išreikšta [proc. tūrio];

     

    m ed = bendroji praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą [kg per bandymą].

    Jeigu tai sistemos, turinčios srauto kompensavimo funkciją (be šilumokaičio), teršalų masė m gas [g per bandymą] nustatoma apskaičiuojant akimirkines išmetamųjų teršalų masės vertes, jas integruojant ir taikant foninę pataisą pagal 7-24 lygtį:

    Formula

    (7-24)

    čia:

    c e

    =

    išmetamųjų teršalų koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama drėgnoms dujoms [ppm arba proc. tūrio];

    c d

    =

    išmetamųjų teršalų koncentracija skiedimo ore, skaičiuojama drėgnoms dujoms [ppm arba proc. tūrio];

    m ed, i

    =

    praskiestų išmetamųjų dujų masė per laiko tarpsnį i [kg];

    m ed

    =

    bendroji praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą [kg];

    u gas

    =

    7.2. lentelėje pateikta vertė [–].

    D

    =

    skiedimo koeficientas [žr. 7-28 lygtį 2.2.2.2 punkte] [–];

    k h

    =

    NOx pataisos faktorius [–], taikomas tik apskaičiuojant išmetamą NOx kiekį;

    k

    =

    1, jei c išreikšta [ppm], k = 10 000, jei c išreikšta [proc. tūrio].

    Koncentracijos vertės cgas , ce ir cd gali būti išmatuotos paėmus periodinį ėminį (į maišą, tačiau neleidžiama, jei tai NOx ir HC) arba suvidurkinus integruojamus nenutrūkstamus matavimus. m ed, i taip pat turi būti suvidurkintas integruojant per bandymų ciklą.

    Reikiami dydžiai (c e, u gas ir m ed) apskaičiuojami taikant toliau nurodytas lygtis.

    2.2.2.   Koncentracijos perskaičiavimas dėl drėgnio

    Visos 2.21. punkte nustatytos išmatuotos sausų dujų koncentracijos vertės perskaičiuojamos drėgnoms dujoms taikant 7-3 lygtį.

    2.2.2.1.   Praskiestos išmetamosios dujos

    Sausų dujų koncentracijos vertės perskaičiuojamos drėgnoms dujoms taikant vieną iš dviejų 7-25 arba 7-26 lygčių:

    Formula

    (7-25)

    arba

    Formula

    (7-26)

    čia:

    α

    =

    molinis vandenilio ir anglies degaluose santykis [–];

    c CO2w

    =

    CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama drėgnoms dujoms [proc. tūrio];

    c CO2d

    =

    CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama sausoms dujoms [proc. tūrio];

    Taikant drėgnio pataisos faktorių kw2 , atsižvelgiama į vandens kiekį įsiurbiamame ore ir skiedimo ore; jis apskaičiuojamas pagal 7-27 lygtį:

    Formula

    (7-27)

    čia:

    H a

    =

    įsiurbiamo oro drėgnis [g H2O/kg sauso oro];

    H d

    =

    skiedimo oro drėgnis [g H2O/kg sauso oro];

    D

    =

    skiedimo koeficientas [žr. 7-28 lygtį 2.2.2.2 punkte] [–].

    2.2.2.2.   Skiedimo koeficientas

    Skiedimo koeficientas D [–] (būtinas foninei pataisai atlikti ir kw2 apskaičiuoti) apskaičiuojamas pagal 7-28 lygtį:

    Formula

    (7-28)

    čia:

    F S

    =

    stechiometrinis koeficientas [–];

    c CO2,e

    =

    CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama drėgnoms dujoms [proc. tūrio];

    c HC,e

    =

    HC koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama drėgnoms dujoms [ppm C1];

    c CO,e

    =

    CO koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama drėgnoms dujoms [ppm].

    Stechiometrinis koeficientas apskaičiuojamas pagal 7-29 lygtį:

    Formula

    (7-29)

    čia:

    α

    =

    molinis vandenilio ir anglies degaluose santykis [–].

    Kaip alternatyva, jei degalų sudėtis yra nežinoma, galima taikyti šiuos stechiometrinius koeficientus:

     

    F S (dyzelinas) = 13,4;

     

    FS (SND) = 11,6;

     

    FS (GD) = 9,5;

     

    FS (E10) = 13,3;

     

    FS (E85) = 11,5.

    Jeigu išmetamųjų dujų srautas matuojamas tiesiogiai, skiedimo koeficientas D [–] gali būti apskaičiuojamas pagal 7-30 lygtį:

    Formula

    (7-30)

    čia:

     

    qV CVS = tūrinis praskiestų išmetamųjų dujų srautas [m3/s];

     

    qV ew = tūrinis nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas [m3/s].

    2.2.2.3.   Skiedimo oras

    k w,d = (1 – k w3) · 1,008

    (7-31)

    su

    Formula

    (7-32)

    čia:

    H d

    =

    skiedimo oro drėgnis [g H2O/kg sauso oro].

    2.2.2.4.   Pataisytųjų foninės koncentracijos verčių nustatymas

    Norint gauti grynąsias teršalų koncentracijos vertes, iš išmatuotų koncentracijos verčių atimama vidutinė foninė dujinių teršalų koncentracija skiedimo ore. Vidutinės foninės koncentracijos vertės gali būti nustatomos taikant ėminių ėmimo maišo metodą ar nenutrūkstamu matavimu ir integravimu. Naudojama 7-33 lygtis:

    Formula

    (7-33)

    čia:

    c gas

    =

    grynoji dujinių teršalų koncentracija [ppm arba proc. tūrio];

    c gas,e

    =

    išmetamųjų teršalų koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, skaičiuojama drėgnoms dujoms [ppm arba proc. tūrio];

    c d

    =

    išmetamųjų teršalų koncentracija skiedimo ore, skaičiuojama drėgnoms dujoms [ppm arba proc. tūrio];

    D

    =

    skiedimo koeficientas [žr. 7-28 lygtį 2.2.2.2 punkte] [–].

    2.2.3.   Savitasis komponento koeficientas u

    Savitasis praskiestų dujų komponento koeficientas u gas gali būti apskaičiuotas taikant 7-34 lygtį arba paimtas iš 7.2. lentelės; tariama, kad 7.2. lentelėje praskiestų išmetamųjų dujų tankis lygus oro tankiui.

    Formula

    (7-34)

    čia:

    M gas

    =

    dujų komponento molinė masė [g/mol];

    M d,w

    =

    praskiestų išmetamųjų dujų molinė masė [g/mol];

    M da,w

    =

    skiedimo oro molinė masė [g/mol];

    M r,w

    =

    nepraskiestų išmetamųjų dujų molinė masė [g/mol];

    D

    =

    skiedimo koeficientas [žr. 7-28 lygtį 2.2.2.2 punkte] [–].

    7.2 lentelė

    Praskiestų išmetamųjų dujų u vertės (kai išmetamųjų dujų koncentracija išreiškiama ppm) ir komponentų tankio vertės

    Degalai

    re

     

     

    Dujos

     

     

     

    NOx

    CO

    HC

    CO2

    O2

    CH4

     

     

    rgas [kg/m3]

     

     

     

    2,053

    1,250

     (9)

    1,9636

    1,4277

    0,716

     

     

    ugas  (10)

     

     

     

    Dyzelinas (ne keliais judantiems mechanizmams skirtas gazolis)

    1,2943

    0,001586

    0,000966

    0,000482

    0,001517

    0,001103

    0,000553

    Specialiems slėginio uždegimo varikliams skirtas etanolis (ED95)

    1,2768

    0,001609

    0,000980

    0,000780

    0,001539

    0,001119

    0,000561

    Gamtinės dujos / biometanas (11)

    1,2661

    0,001621

    0,000987

    0,000528 (12)

    0,001551

    0,001128

    0,000565

    Propanas

    1,2805

    0,001603

    0,000976

    0,000512

    0,001533

    0,001115

    0,000559

    Butanas

    1,2832

    0,001600

    0,000974

    0,000505

    0,001530

    0,001113

    0,000558

    Suskystintos naftos dujos (13)

    1,2811

    0,001602

    0,000976

    0,000510

    0,001533

    0,001115

    0,000559

    Benzinas (E10)

    1,2931

    0,001587

    0,000966

    0,000499

    0,001518

    0,001104

    0,000553

    Etanolis (E85)

    1,2797

    0,001604

    0,000977

    0,000730

    0,001534

    0,001116

    0,000559

    2.2.4.   Išmetamųjų dujų masės srauto apskaičiavimas

    2.2.4.1.   PDP-CVS sistema

    Jeigu, naudojant šilumokaitį, praskiestų išmetamųjų dujų med temperatūra per ciklą svyruoja ne daugiau kaip ± 6 K, praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas per ciklą [kg per bandymą] apskaičiuojamas pagal 7-35 lygtį:

    Formula

    (7-35)

    čia:

    V 0

    =

    per vieną sūkį bandymo sąlygomis įsiurbtų dujų tūris [m3/sūk.];

    n P

    =

    bendras siurblio sūkių skaičius per bandymą [sūkiai per bandymą];

    p p

    =

    absoliutusis slėgis siurblio įtekėjimo angoje [kPa];

    Formula

    =

    vidutinė praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra siurblio įtekėjimo angoje [K];

    1,293 kg/m3

    =

    oro tankis esant 273,15 K ir 101,325 kPa.

    Jeigu naudojama sistema, turinti srauto kompensavimo funkciją (t. y. be šilumokaičio), praskiestų išmetamųjų dujų masė m ed, i [kg] per laiko tarpsnį apskaičiuojama pagal 7-36 lygtį:

    Formula

    (7-36)

    čia:

    V 0

    =

    per vieną sūkį bandymo sąlygomis įsiurbtų dujų tūris [m3/sūk.];

    p p

    =

    absoliutusis slėgis siurblio įtekėjimo angoje [kPa];

    n P, i

    =

    bendras siurblio sūkių skaičius per laiko tarpsnį i [rev/Δt];

    Formula

    =

    vidutinė praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra siurblio įtekėjimo angoje [K];

    1,293 kg/m3

    =

    oro tankis esant 273,15 K ir 101,325 kPa.

    2.2.4.2.   CFV-CVS sistema

    Jeigu, naudojant šilumokaitį, praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra per ciklą svyruoja ne daugiau kaip ± 11 K, masės srautas per ciklą med [g per bandymą] apskaičiuojamas pagal 7-37 lygtį:

    Formula

    (7-37)

    čia:

    t

    =

    ciklo trukmė [s];

    K V

    =

    kritinio tekėjimo Venturio vamzdžio kalibravimo koeficientas normaliosiomis sąlygomis Formula

    p p

    =

    absoliutusis slėgis Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje [kPa];

    T

    =

    absoliučioji temperatūra Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje [K];

    1,293 kg/m3

    =

    oro tankis esant 273,15 K ir 101,325 kPa.

    Jeigu naudojama sistema, turinti srauto kompensavimo funkciją (t. y. be šilumokaičio), praskiestų išmetamųjų dujų masė m ed, i [kg] per laiko tarpsnį apskaičiuojama pagal 7-38 lygtį:

    Formula

    (7-38)

    čia:

    Dti

    =

    bandymo laiko tarpsnis [s];

    K V

    =

    kritinio tekėjimo Venturio vamzdžio kalibravimo koeficientas normaliosiomis sąlygomis Formula

    p p

    =

    absoliutusis slėgis Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje [kPa];

    T

    =

    absoliučioji temperatūra Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje [K];

    1,293 kg/m3

    =

    oro tankis esant 273,15 K ir 101,325 kPa.

    2.2.4.3.   SSV-CVS sistema

    Jeigu, naudojant šilumokaitį, praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra per ciklą svyruoja ne daugiau kaip ± 11 K, praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas per ciklą med [kg per bandymą] apskaičiuojamas pagal 7-39 lygtį:

    m ed = 1,293 · q V SSV · Δt

    (7-39)

    čia:

    1,293 kg/m3

    =

    oro tankis esant 273,15 K ir 101,325 kPa;

    Δt

    =

    ciklo trukmė [s];

    qV t

    =

    oro srautas normaliosiomis sąlygomis (101,325 kPa, 273,15 K) [m3/s]

    su

    Formula

    (7-40)

    čia:

    A 0

    =

    konstantų ir perskaičiavimo vienetų rinkinys = 0,0056940 Formula

    d V

    =

    SSV tūtos skersmuo [mm];

    C d

    =

    SSV ištekėjimo koeficientas [–];

    p p

    =

    absoliutusis slėgis Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje [kPa];

    T in

    =

    temperatūra Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje [K];

    r p

    =

    SSV tūtos ir absoliučiojo statinio slėgio įtekėjimo angoje santykis Formula [–];

    r D

    =

    SSV tūtos skersmens ir įsiurbimo vamzdžio vidinio skersmens santykis Formula [–].

    Jeigu naudojama sistema, turinti srauto kompensavimo funkciją (t. y. be šilumokaičio), praskiestų išmetamųjų dujų masė m ed, i [kg] per laiko tarpsnį apskaičiuojama pagal 7-41 lygtį:

    m ed, i = 1,293 · q V SSV · Δt i

    (7-41)

    čia:

    1,293 kg/m3

    =

    oro tankis esant 273,15 K ir 101,325 kPa;

    Δti

    =

    laiko tarpsnis [s];

    qV SSV

    =

    tūrinis SSV srautas [m3/s].

    2.3.   Išmetamųjų kietųjų dalelių kiekio apskaičiavimas

    2.3.1.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai ir RMC

    Kietųjų dalelių masė po kietųjų dalelių ėminio masės pataisos dėl keliamosios jėgos apskaičiuojama pagal 8.1.12.2.5 punktą.

    2.3.1.1.   Dalies srauto skiedimo sistema

    2.3.1.1.1.   Ėminio santykiu pagrįstas skaičiavimas

    Išmetamųjų kietųjų dalelių kiekis per ciklą mPM [g] apskaičiuojamas pagal 7-42 lygtį:

    Formula

    (7-42)

    čia:

    m f

    =

    per ciklą paimto kietųjų dalelių ėminio masė [mg];

    r s

    =

    vidutinis ėminio santykis per bandymų ciklą [–]

    su:

    Formula

    (7-43)

    čia:

    m se

    =

    nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminio masė per ciklą [kg];

    m ew

    =

    bendra nepraskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą [kg];

    m sep

    =

    per kietųjų dalelių surinkimo filtrus pratekėjusių praskiestų išmetamųjų dujų masė [kg];

    m sed

    =

    skiedimo tuneliu pratekėjusių praskiestų išmetamųjų dujų masė [kg].

    Jeigu tai viso ėminio ėmimo sistema, m sep ir m sed yra vienodi.

    2.3.1.1.2.   Skiedimo santykiu pagrįstas skaičiavimas

    Išmetamųjų kietųjų dalelių kiekis per ciklą mPM [g] apskaičiuojamas pagal 7-44 lygtį:

    Formula

    (7-44)

    čia:

    m f

    =

    per ciklą paimto kietųjų dalelių ėminio masė [mg];

    m sep

    =

    per kietųjų dalelių surinkimo filtrus pratekėjusių praskiestų išmetamųjų dujų masė [kg];

    m edf

    =

    lygiaverčių praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą [kg].

    Bendroji lygiaverčių praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą medf [kg] nustatoma pagal 7-45 lygtį:

    Formula

    (7-45)

    su:

    Formula

    (7-46)

    Formula

    (7-47)

    čia:

    qm edf, i

    =

    akimirkinis lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas [kg/s];

    qm ew, i

    =

    akimirkinis išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    r d, i

    =

    akimirkinis skiedimo santykis [–];

    qm dew, i

    =

    akimirkinis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    qm dw,i

    =

    akimirkinis skiedimo oro masės srautas [kg/s];

    f

    =

    duomenų rinkimo dažnis [Hz];

    N

    =

    matavimų skaičius [–].

    2.3.1.2.   Viso srauto skiedimo sistema

    Išmetamųjų teršalų masė apskaičiuojama pagal 7-48 lygtį:

    Formula

    (7-48)

    čia:

    m f

    =

    per ciklą paimto kietųjų dalelių ėminio masė [mg];

    m sep

    =

    per kietųjų dalelių surinkimo filtrus pratekėjusių praskiestų išmetamųjų dujų masė [kg];

    m ed

    =

    praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą [kg]

    su

    m sep = m set – m ssd

    (7-49)

    čia:

    m set

    =

    per kietųjų dalelių filtrą pratekėjusių dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų masė [kg];

    m ssd

    =

    antrinio skiedimo oro masė [kg].

    2.3.1.2.1.   Foninės koncentracijos pataisa

    Kietųjų dalelių masė mPM,c [g] dėl foninės koncentracijos gali būti pataisyta pagal 7-50 lygtį:

    Formula

    (7-50)

    čia:

    m f

    =

    per ciklą paimto kietųjų dalelių ėminio masė [mg];

    m sep

    =

    per kietųjų dalelių surinkimo filtrus pratekėjusių praskiestų išmetamųjų dujų masė [kg];

    m sd

    =

    skiedimo oro, paimto foninių kietųjų dalelių ėminių ėmikliu, masė [kg];

    m b

    =

    iš skiedimo oro surinktų foninių kietųjų dalelių masė [mg];

    m ed

    =

    praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą [kg];

    D

    =

    skiedimo koeficientas [žr. 7-28 lygtį 2.2.2.2 punkte] [–].

    2.3.2.   Diskrečiojo režimo NRSC skirti skaičiavimai

    2.3.2.1.   Skiedimo sistema

    Visi apskaičiavimai grindžiami vidutinėmis vertėmis, gautomis taikant atskirus režimus i ėminių ėmimo tarpsniu.

    a)

    Taikant dalies srauto skiedimą, lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas nustatomas pagal 7-51 lygtį ir naudojant 9.2 paveiksle pavaizduotą sistemą, turinčią srauto matavimo funkciją:

    Formula

    (7-51)

    Formula

    (7-52)

    čia:

    qm edf

    =

    lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas [kg/s];

    qm ew

    =

    išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    r d

    =

    skiedimo santykis [–];

    qm dew

    =

    praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    qm dw

    =

    skiedimo oro masės srautas [kg/s].

    b)

    Jei tai viso srauto skiedimo sistemos, qm dew naudojamas kaip qm edf.

    2.3.2.2.   Kietųjų dalelių masės srauto apskaičiavimas

    Išmetamųjų kietųjų dalelių srautas per ciklą q mPM [g/val.] apskaičiuojamas pagal lygtis 7-53, 7-56, 7-57 arba 7-58:

    a)

    taikant vieno filtro metodą:

    Formula

    (7-53)

    Formula

    (7-54)

    Formula

    (7-55)

    čia:

    qm PM

    =

    kietųjų dalelių masės srautas [g/val.];

    m f

    =

    per ciklą paimto kietųjų dalelių ėminio masė [mg];

    Formula

    =

    vidutinis lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    qm edf i

    =

    lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms, taikant režimą i [kg/s];

    WFi

    =

    svertinis koeficientas, taikomas režimui i [–];

    m sep

    =

    per kietųjų dalelių surinkimo filtrus pratekėjusių praskiestų išmetamųjų dujų masė [kg];

    m sep i

    =

    per kietųjų dalelių ėminių filtrą pratekėjusio praskiestų išmetamųjų dujų ėminio masė, taikant režimą i [kg];

    N

    =

    matavimų skaičius [–];

    b)

    taikant kelių filtrų metodą:

    Formula

    (7-56)

    čia:

    qm PM i

    =

    kietųjų dalelių masės srautas, taikant režimą i [g/val.];

    m f i

    =

    kietųjų dalelių ėminio, surinkto taikant režimą i, masė [mg];

    qm edf i

    =

    lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms, taikant režimą i [kg/s];

    m sep i

    =

    per kietųjų dalelių ėminių filtrą pratekėjusio praskiestų išmetamųjų dujų ėminio masė, taikant režimą i [kg].

    PM masė yra nustatoma per bandymų ciklą susumavus vidutines vertes, gautas ėminių ėmimo tarpsniu taikant atskirus režimus i.

    Kietųjų dalelių masės srauto vertė qm PM [g/val.] arba qm PM i [g/val.] dėl foninės koncentracijos gali būti pataisyta taip:

    c)

    taikant vieno filtro metodą:

    Formula

    (7-57)

    čia:

    qm PM

    =

    kietųjų dalelių masės srautas [g/val.];

    m f

    =

    surinktų kietųjų dalelių ėminio masė [mg];

    m sep

    =

    per kietųjų dalelių ėminių filtrą pratekėjusio praskiestų išmetamųjų dujų ėminio masė [kg].

    m f,d

    =

    iš skiedimo oro surinktų kietųjų dalelių ėminio masė [mg];

    m d

    =

    per kietųjų dalelių ėminių filtrus pratekėjusio skiedimo oro masė [kg];

    Di

    =

    skiedimo koeficientas, taikant režimą i [žr. 7-28 lygtį 2.2.2.2 punkte] [–];

    WFi

    =

    svertinis koeficientas, taikomas režimui i [–];

    Formula

    =

    vidutinis lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    d)

    taikant kelių filtrų metodą:

    Formula

    (7-58)

    čia:

    qm PM i

    =

    kietųjų dalelių masės srautas, taikant režimą i [g/val.];

    m f i

    =

    kietųjų dalelių ėminio, surinkto taikant režimą i, masė [mg];

    m sep i

    =

    per kietųjų dalelių ėminių filtrą pratekėjusio praskiestų išmetamųjų dujų ėminio masė, taikant režimą i [kg];

    m f,d

    =

    iš skiedimo oro surinktų kietųjų dalelių ėminio masė [mg];

    m d

    =

    per kietųjų dalelių ėminių filtrus pratekėjusio skiedimo oro masė [kg];

    D

    =

    skiedimo koeficientas [žr. 7-28 lygtį 2.2.2.2 punkte] [–];

    q medf i

    =

    lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms, taikant režimą i [kg/s].

    Jeigu matuojama daugiau nei vieną kartą, m f,d/m d pakeičiamas Formula.

    2.4.   Ciklo darbas ir išmetamųjų teršalų savitoji masė

    2.4.1.   Dujiniai išmetamieji teršalai

    2.4.1.1.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai ir RMC

    Nepraskiestos ir praskiestos išmetamosios dujos aptariamos atitinkamai 2.1 ir 2.2 punktuose. Gautos galios P [kW] vertės integruojamos per bandymo intervalą. Bendrasis darbas W act [kWh] apskaičiuojamas pagal 7-59 lygtį:

    Formula

    (7-59)

    čia:

    Pi

    =

    akimirkinė variklio galia [kW];

    ni

    =

    akimirkinis variklio sūkių dažnis [sūk./min];

    Ti

    =

    akimirkinis variklio sukimo momentas [Nm];

    W act

    =

    faktinis ciklo darbas [kWh];

    ƒ

    =

    duomenų rinkimo dažnis [Hz];

    N

    =

    matavimų skaičius [–].

    Jeigu pagal VI priedo 2 priedėlį buvo įrengti pagalbiniai įtaisai, akimirkinio variklio sukimo momento vertė 7-59 lygtyje nėra koreguojama. Jeigu pagal šio reglamento VI priedo 6.3.2 arba 6.3.3 punktą būtini pagalbiniai įtaisai, kurie turėjo būti įrengti atliekant bandymą, nebuvo sumontuoti, arba pagalbiniai įtaisai, kurie turėjo būti išmontuoti, tačiau atliekant bandymą jie buvo įrengti, lygtyje 7-59 naudojama Ti vertė koreguojama pagal 7-60 lygtį:

    T i = T i ,meas + T i, AUX

    (7-60)

    čia:

    Ti ,meas

    =

    išmatuota akimirkinio variklio sukimo momento vertė;

    Ti, AUX

    =

    atitinkama pagal šio reglamento VI priedo 7.7.2.3.2 punktą nustatyta sukimo momento vertė, reikalinga pagalbiniams įtaisams varyti.

    Išmetamųjų teršalų savitoji masė egas [g/kWh] apskaičiuojama toliau nurodytais būdais, atsižvelgiant į bandymų ciklo tipą.

    Formula

    (7-61)

    čia:

    m gas

    =

    bendroji išmetamųjų teršalų masė [g per bandymą];

    W act

    =

    ciklo darbas [kWh].

    Dujiniams išmetamiesiems teršalams, išskyrus CO2, taikant NRTC, galutinis bandymo rezultatas e gas [g/kWh] yra neįšilusio variklio paleidimo bandymo ir įšilusio variklio paleidimo bandymo svertinis vidurkis, naudojant 7-62 lygtį:

    Formula

    (7-62)

    čia:

    m cold – išmetamųjų dujų masė per neįšilusio variklio paleidimo NRTC [g];

    W act, cold – faktinis ciklo darbas per neįšilusio variklio paleidimo NRTC [kWh];

    m hot – išmetamųjų dujų masė per įšilusio variklio paleidimo NRTC [g];

    W act, hot – faktinis ciklo darbas per įšilusio variklio paleidimo NRTC [kWh].

    Jeigu nustatant CO2 naudojamas NRTC, galutinis bandymo rezultatas e CO2 [g/kWh] apskaičiuojamas pagal įšilusio variklio paleidimo NRTC, taikant 7-63 lygtį:

    Formula

    (7-63)

    čia:

    m CO2,hot – išmetamųjų CO2 teršalų masė per įšilusio variklio paleidimo NRTC [g];

    W act, hot – faktinis ciklo darbas per įšilusio variklio paleidimo NRTC [kWh].

    2.4.1.2.   Diskrečiojo režimo NRSC

    Išmetamųjų teršalų savitoji masė e gas [g/kWh] apskaičiuojama pagal 7-64 lygtį:

    Formula

    (7-64)

    čia:

    qm gas, i

    =

    vidutinis išmetamųjų teršalų masės srautas, taikant režimą i [g/val.];

    Pi

    =

    variklio galia, taikant režimą i [kW] su Pi = P maxi + P aux i (žr. VI priedo 6.3 ir 7.7.1.3 punktus);

    WFi

    =

    svertinis koeficientas, taikomas režimui i [–].

    2.4.2.   Išmetamosios kietosios dalelės

    2.4.2.1.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai ir RMC

    Išmetamųjų kietųjų dalelių savitoji masė apskaičiuojama pagal 7-61 lygtį, kurioje egas [g/kWh] ir mgas [g per bandymą] pakeičiami atitinkamai ePM [g/kWh] ir mPM [g per bandymą]:

    Formula

    (7-65)

    čia:

    m PM

    =

    bendroji išmetamųjų kietųjų dalelių masė, apskaičiuota pagal 2.3.1.1 arba 2.3.1.2 punktą [g per bandymą];

    W act

    =

    ciklo darbas [kWh].

    Pereinamųjų režimų sudėtinio ciklo metu (t. y. per neįšilusio variklio paleidimo NRTC ir įšilusio variklio paleidimo NRTC) išmetamų teršalų kiekis apskaičiuojamas, kaip nurodyta 2.4.1.1 punkte.

    2.4.2.2.   Diskrečiojo režimo NRSC

    Išmetamųjų teršalų savitoji masė e PM [g/kWh] apskaičiuojama pagal 7-66 arba 7-67 lygtį:

    a)

    taikant vieno filtro metodą:

    Formula

    (7-66)

    čia:

    Pi

    =

    variklio galia, taikant režimą i [kW] su Pi = P max i + P aux i (žr. VI priedo 6.3 ir 7.7.1.3 punktus);

    WFi

    =

    svertinis koeficientas, taikomas režimui i [–].

    qm PM

    =

    kietųjų dalelių masės srautas [g/val.];

    b)

    taikant kelių filtrų metodą:

    Formula

    (7-67)

    čia:

    Pi

    =

    variklio galia, taikant režimą i [kW] su Pi = P max i + P aux i (žr. VI priedo 6.3 ir 7.7.1.3 punktus);

    WFi

    =

    svertinis koeficientas, taikomas režimui i [–];

    qm PM i

    =

    kietųjų dalelių masės srautas, taikant režimą i [g/val.].

    Taikant vieno filtro metodą, efektyvusis svertinis koeficientas WFe kiekvienam režimui apskaičiuojamas pagal 7-68 lygtį:

    Formula

    (7-68)

    čia:

    m sep i

    =

    per kietųjų dalelių ėminių filtrus pratekėjusio praskiestų išmetamųjų dujų ėminio masė, taikant režimą i [kg];

    Formula

    =

    vidutinis lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas [kg/s];

    qm edf i

    =

    lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, taikant režimą i [kg/s];

    m sep

    =

    per kietųjų dalelių ėminių filtrus pratekėjusio praskiestų išmetamųjų dujų ėminio masė [kg].

    Efektyviųjų svertinių koeficientų vertė XVII priedo 1 priedėlyje pateiktų svertinių koeficientų verčių negali viršyti daugiau kaip ± 0,005 (absoliučioji vertė).

    2.4.3.   Išmetamųjų teršalų kontrolės įtaisų, kuriuose taikomas nedažnas (periodinis) regeneravimas, reguliavimas

    Variklių, išskyrus RLL kategorijos variklius, kuriuose įrengta nedažnai (periodiškai) regeneruojama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema (žr. VI priedo 6.6.2 punktą), pagal 2.4.1 ir 2.4.2 punktus apskaičiuota dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų savitoji masė pakoreguojama taikomu multiplikaciniu koregavimo koeficientu arba taikomu adityviuoju koregavimo koeficientu. Jeigu atliekant bandymą nedažnas regeneravimas neįvyko, taikomas didinamasis koeficientas (k ru,m arba k ru,a). Jeigu atliekant bandymą nedažnas regeneravimas įvyko, taikomas mažinamasis koeficientas (k rd,m arba k rd,a). Jeigu nustatyti kiekvieno režimo koregavimo koeficientai, jie taikomi kiekvienam režimui apskaičiuojant diskrečiojo režimo NRSC svertinį išmetamųjų teršalų kiekį.

    2.4.4.   Koregavimas taikant nusidėvėjimo koeficientą

    Pagal 2.4.1 ir 2.4.2 punktus apskaičiuota dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų savitoji masė, jei taikoma, įskaitant nedažno regeneravimo koregavimo koeficientą pagal 2.4.3 punktą, taip pat koreguojama taikant pagal III priedo reikalavimus nustatytą multiplikacinį arba adityvųjį nusidėvėjimo koeficientą.

    2.5.   Praskiesto išmetamųjų teršalų srauto (CVS) kalibravimas ir susiję skaičiavimai

    CVS sistema kalibruojama naudojant tikslų srautmatį ir ribojimo įtaisą. Sistema tekantis srautas matuojamas esant skirtingiems srauto ribojimo nustatymams, o sistemos kontroliniai parametrai išmatuojami ir susiejami su srautu.

    Galima naudoti įvairių tipų srautmačius, pvz., kalibruotą Venturio vamzdį, kalibruotą laminarinį srautmatį ar kalibruotą turbininį srautmatį.

    2.5.1.   Tūrinis siurblys (PDP)

    Visi su siurbliu susiję parametrai matuojami vienu metu, kaip ir su kalibravimo Venturio vamzdžiu, kuris su siurbliu sujungtas nuosekliai, susiję parametrai. Nustatoma apskaičiuoto srauto (m3/s siurblio įtekėjimo angoje absoliutaus slėgio ir temperatūros sąlygomis) priklausomybė nuo koreliacinės funkcijos, kuri yra tam tikro siurblio parametrų derinio vertė. Sudaroma tiesinė lygtis, kuri susieja siurblio srautą ir koreliacinę funkciją. Jei CVS pavaros sūkių dažnis gali būti skirtingas, jis kalibruojamas kiekvienam naudojamam intervalui.

    Kalibruojant turi būti užtikrinta pastovi temperatūra.

    Protėkiai visose jungtyse ir vamzdžiuose tarp kalibravimo Venturio vamzdžio ir CVS siurblio turi būti mažesni kaip 0,3 proc. žemiausio srauto taško (didžiausias apribojimas ir mažiausia PDP sūkių dažnio vertė).

    Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srautmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 6 padėtys) apskaičiuojamas oro srautas (qV CVS), išreiškiamas standartiniu vienetu m3/s. Tuomet oro srautas perskaičiuojamas į siurblio srautą (V 0), išreiškiamą m3/sūk., esant absoliučiajam slėgiui ir absoliučiajai temperatūrai siurblio įtekėjimo angoje, pagal 7-69 lygtį:

    Formula

    (7-69)

    čia:

    qV CVS

    =

    oro srautas normaliosiomis sąlygomis (101,325 kPa, 273,15 K) [m3/s];

    T

    =

    temperatūra siurblio įtekėjimo angoje [K];

    p p

    =

    absoliutusis slėgis siurblio įtekėjimo angoje [kPa];

    n

    =

    siurblio sūkių dažnis [sūkiai per sekundę].

    Siekiant įvertinti slėgio kitimo siurblyje ir siurblio slysties greičio santykio įtaką, apskaičiuojama koreliacijos funkcija (X0 ) [sūkiai per sekundę], susiejanti siurblio sūkių dažnį, slėgių siurblio įtekėjimo ir ištekėjimo angose skirtumą ir absoliutųjį slėgį siurblio ištekėjimo angoje pagal 7-70 lygtį:

    Formula

    (7-70)

    čia:

    Dp p

    =

    skirtuminis slėgis siurblio įtekėjimo ir ištekėjimo angose [kPa];

    p p

    =

    absoliutusis slėgis siurblio ištekėjimo angoje [kPa];

    n

    =

    siurblio sūkių dažnis [sūkiai per sekundę].

    Taikant mažiausių kvadratų metodą, gaunama ši kalibravimo lygtis pagal 7-71 lygtį:

    V 0 = D 0 –m · X 0

    (7-71)

    su D 0 [m3/sūk.] ir m [m3/s], atitinkamai yra atkarpa koordinačių ašyje ir kreivės statumas, žymintys regresijos kreivę.

    Jei CVS sistema gali veikti skirtingu sūkių dažniu, kalibravimo kreivės, gautos esant skirtingiems siurblio srautams, turi būti apytikriai lygiagrečios, o atkarpos koordinačių ašyje vertės (D0 ), mažėjant siurblio srautui, turi didėti.

    Pagal lygtį apskaičiuotos vertės turi būti lygios išmatuotai V0 vertei ± 0,5 proc. Skirtingų siurblių m vertės skiriasi. Kietųjų dalelių srautas per tam tikrą laiką sumažina siurblio slystį, tai rodo m vertės mažėjimas. Todėl siurblys kalibruojamas jį paleidžiant, po kapitalinės techninės priežiūros ir jeigu patikrinus visą sistemą nustatoma, kad yra pakitęs slysties greitis.

    2.5.2.   Kritinio tekėjimo Venturio vamzdis (CFV)

    CFV kalibravimas grindžiamas kritinio tekėjimo Venturio vamzdžio srauto lygtimi. Dujų srautas – slėgio ir temperatūros Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje funkcija.

    Norint nustatyti kritinio tekėjimo intervalą, brėžiamas K V priklausomybės nuo slėgio Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje grafikas. Kritinio (ribinio) tekėjimo K V vertė yra palyginti pastovi. Kai slėgis mažėja (vakuumas didėja), Venturio vamzdis atlaisvinamas ir K V mažėja, o tai rodo, kad CFV naudojamas už leidžiamojo intervalo ribų.

    Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srautmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 8 padėtys) apskaičiuojamas oro srautas (qV CVS), išreiškimas standartiniu vienetu m3/s. Kalibravimo koeficientas K V Formula kiekvienai srauto ribojimo padėčiai apskaičiuojamas pagal kalibravimo duomenis, taikant 7-72 lygtį:

    Formula

    (7-72)

    čia:

    qV SSV

    =

    oro srautas normaliosiomis sąlygomis (101,325 kPa, 273,15 K) [m3/s];

    T

    =

    temperatūra Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje [K];

    p p

    =

    absoliutusis slėgis Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje [kPa].

    Apskaičiuojama vidutinė K V vertė ir standartinis nuokrypis. Standartinis nuokrypis turi būti ne didesnis kaip ± 0,3 proc. vidutinės K V vertės.

    2.5.3.   Ikigarsinis Venturio vamzdis (SSV)

    SSV kalibravimas grindžiamas ikigarsinio Venturio vamzdžio srauto lygtimi. Dujų srautas yra slėgio ir temperatūros įtekėjimo angoje ir slėgio sumažėjimo tarp SSV įtekėjimo angos ir tūtos funkcija, kaip parodyta 7-40 lygtyje.

    Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srautmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 16 padėčių) apskaičiuojamas oro srautas (qV SSV), išreiškimas standartiniu vienetu m3/s. Ištekėjimo koeficientas kiekvienai srauto ribojimo padėčiai apskaičiuojamas pagal kalibravimo duomenis, taikant 7-73 lygtį:

    Formula

    (7-73)

    čia:

    A 0

    =

    konstantų ir perskaičiavimo vienetų rinkinys = 0,0056940; Formula

    qV SSV

    =

    oro srautas normaliosiomis sąlygomis (101,325 kPa, 273,15 K) [m3/s];

    T in,V

    =

    temperatūra Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje [K];

    d V

    =

    SSV tūtos skersmuo [mm];

    r p

    =

    absoliučiojo statinio slėgio SSV tūtoje ir įtekėjimo angoje santykis 1 – Δp [-];

    r D

    =

    SSV tūtos skersmens d V ir įsiurbimo vamzdžio vidinio skersmens Dsantykis [–].

    Siekiant nustatyti ikigarsinio srauto intervalą, braižomas Cd priklausomybės nuo Reinoldso skaičiaus Re SSV tūtoje grafikas. Re SSV tūtoje apskaičiuojamas pagal 7-74 lygtį:

    Formula

    (7-74)

    su

    Formula

    (7-75)

    čia:

    A1

    =

    konstantų ir perskaičiavimo vienetų rinkinys = 27,43831 Formula

    qV SSV

    =

    oro srautas normaliosiomis sąlygomis (101,325 kPa, 273,15 K) [m3/s];

    d V

    =

    SSV tūtos skersmuo [mm];

    μ

    =

    absoliučioji arba dinaminė dujų klampa [kg/(m · s)];

    b

    =

    1,458 × 106 (empirinė konstanta) [kg/(m · s · K0,5)];

    S

    =

    110,4 (empirinė konstanta) [K].

    Kadangi qV SSV – tai Re lygties įvestis, apskaičiavimas turi būti pradėtas nustatant pradines spėjamąsias kalibravimo Venturio vamzdžio qV SSV arba C d vertes ir kartojamas, kolqV SSV vertės sutaps. Konvergavimo metodas turi būti toks, kad kiekvienoje matavimo vietoje būtų užtikrinamas ne mažesnis nei 0,1 proc. matavimo vertės tikslumas.

    Pagal kalibravimo kreivių sutapties lygtį apskaičiuotos Cd vertės ne mažiau kaip 16 ikigarsinio srauto intervalo taškų nuo kiekviename kalibravimo taške išmatuotos Cd vertės negali skirtis daugiau kaip ± 0,5 proc.

    2.6.   Rodmenų slinkio pataisa

    2.6.1.   Bendroji procedūra

    Šiame skirsnyje nurodyti skaičiavimai atliekami siekiant nustatyti, ar dėl dujų analizatoriaus rodmenų slinkio rezultatai, gauti per bandymo intervalą, turi būti paskelbti negaliojančiais. Jeigu dėl rodmenų slinkio per bandymo intervalą gauti rezultatai negaliojančiais neskelbiami, dujų analizatoriaus atsako rodmenys per bandymo intervalą pakoreguojami dėl rodmenų slinkio pagal 2.6.2 punktą. Dėl rodmenų slinkio pakoreguoti dujų analizatoriaus atsako rodmenys naudojami atliekant visus vėlesnius išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimus. Priimtina dujų analizatoriaus rodmenų slinkio per bandymo intervalą slenkstinė vertė nurodyta VI priedo 8.2.2.2 punkte.

    Bendroji bandymo procedūra naudojama pagal 1 priedėlyje išdėstytas nuostatas ir koncentracijas xi arba Formula pakeičiant koncentracijomis ci arbaFormula.

    2.6.2.   Apskaičiavimo procedūra

    Rodmenų slinkio pataisa apskaičiuojama pagal 7-76 lygtį:

    Formula

    (7-76)

    čia:

    ci driftcor

    =

    dėl rodmenų slinkio pataisyta koncentracija [ppm];

    c refzero

    =

    nulinės vertės nustatymo dujų atskaitos koncentracija, kuri paprastai yra nulinė, nebent žinoma, kad yra kitaip [ppm];

    c refspan

    =

    patikros dujų atskaitos koncentracija [ppm];

    c prespan

    =

    prieš bandymo intervalą gautas dujų analizatoriaus atsakas į patikros dujų koncentraciją [ppm];

    c postspan

    =

    po bandymo intervalo gautas dujų analizatoriaus atsakas į patikros dujų koncentraciją [ppm];
    ci arba

    Formula

    =

    užregistruotoji koncentracija, t. y. išmatuota per bandymą prieš atliekant rodmenų slinkio pataisą [ppm];

    c prezero

    =

    prieš bandymo intervalą gautas dujų analizatoriaus atsakas į nulinės vertės nustatymo dujų koncentraciją [ppm];

    c postzero

    =

    po bandymo intervalo gautas dujų analizatoriaus atsakas į nulinės vertės nustatymo dujų koncentraciją [ppm].

    3.   Moline mase pagrįstas išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

    3.1.   Apatiniai indeksai

     

    Dydis

    abs

    Absoliutusis dydis

    act

    Faktinis dydis

    air

    Oras (sausas)

    atmos

    Atmosferos

    bkgnd

    Foninis

    C

    Anglis

    cal

    Kalibravimo dydis

    CFV

    Kritinio tekėjimo Venturio vamzdis

    cor

    Pataisytasis dydis

    dil

    Skiedimo oras

    dexh

    Praskiestos išmetamosios dujos

    dry

    Sausasis dydis

    exh

    Nepraskiestos išmetamosios dujos

    exp

    Numatomas dydis

    eq

    Lygiavertis dydis

    fuel

    Degalai

     

    Akimirkinis matavimas (pvz., 1 Hz)

    i

    Eilės narys

    idle

    Būsena tuščiosios eigos sąlygomis

    in

    Įėjimo dydis

    init

    Pradinis dydis, paprastai prieš teršalų išmetimo bandymą

    max

    Didžiausioji (viršutinė) vertė

    meas

    Išmatuotas dydis

    min

    Mažiausioji vertė

    mix

    Oro molinė masė

    out

    Išėjimo dydis

    part

    Dalinis dydis

    PDP

    Tūrinis siurblys

    raw

    Nepraskiestos išmetamosios dujos

    ref

    Atskaitos dydis

    rev

    Sūkis

    sat

    Prisotinta būsena

    slip

    PDP slystis

    smpl

    Ėminių ėmimas

    span

    Patikros dydis

    SSV

    Ikigarsinis Venturio vamzdis

    std

    Standartinis dydis

    test

    Bandymo dydis

    total

    Visas dydis

    uncor

    Nepataisytasis dydis

    vac

    Vakuumo lygis

    weight

    Kalibravimo svarelis

    wet

    Drėgnasis dydis

    zero

    Nulinis dydis

    3.2.   Cheminio balanso simboliai

    x dil/exh = skiedimo dujų arba perteklinio oro kiekis vienam išmetamųjų dujų moliui;

    x H2Oexh = vandens kiekis išmetamosiose dujose vienam išmetamųjų dujų moliui;

    x Ccombdry = iš degalų į išmetamąsias dujas patenkantis anglies kiekis vienam sausų išmetamųjų dujų moliui;

    x H2Oexhdry = vandens kiekis išmetamosiose dujose vienam sausų išmetamųjų dujų sausam moliui;

    x prod/intdry = sausų stechiometrinių produktų kiekis vienam įsiurbiamo oro sausam moliui;

    x dil/exhdry = skiedimo dujų ir (arba) perteklinio oro kiekis vienam sausų išmetamųjų dujų moliui;

    x int/exhdry = įsiurbiamo oro kiekis, reikalingas faktiniams degimo produktams gauti, skaičiuojant vienam sausų (nepraskiestų arba praskiestų) išmetamųjų dujų moliui;

    x raw/exhdry = nepraskiestų išmetamųjų dujų kiekis be perteklinio oro, skaičiuojant vienam sausų (nepraskiestų arba praskiestų) išmetamųjų dujų moliui;

    x O2intdry = įsiurbiamo oro O2 kiekis vienam sauso įsiurbiamo oro moliui;

    x CO2intdry = įsiurbiamo oro CO2 kiekis vienam sauso įsiurbiamo oro moliui;

    x H2Ointdry = įsiurbiamo oro H2O kiekis vienam sauso įsiurbiamo oro moliui;

    x CO2int = įsiurbiamo oro CO2 kiekis vienam įsiurbiamo oro moliui;

    x CO2dil = skiedimo dujų CO2 kiekis vienam skiedimo dujų moliui;

    x CO2dildry = skiedimo dujų CO2 kiekis vienam sausų skiedimo dujų moliui;

    x H2Odildry = skiedimo dujų H2O kiekis vienam sausų skiedimo dujų moliui;

    x H2Odil = skiedimo dujų H2O kiekis vienam skiedimo dujų moliui;

    x [emission]meas = išmatuotas išmetamųjų dujų kiekis ėminyje atitinkamame dujų analizatoriuje;

    x [emission]dry = išmetamųjų dujų kiekis vienam sauso ėminio sausam moliui;

    x H2O[emission]meas = vandens kiekis ėminyje išmetamųjų teršalų nustatymo vietoje;

    x H2Oint = vandens kiekis įsiurbiamame ore, remiantis įsiurbiamo oro drėgnio matavimu.

    3.3.   Pagrindiniai parametrai ir santykiai

    3.3.1.   Sausas oras ir cheminiai atmainiai

    Šiame skirsnyje sauso oro sudėtis žymima šiomis vertėmis:

     

    x O2airdry = 0,209445 mol/mol

     

    x Arairdry = 0,00934 mol/mol

     

    x N2airdry = 0,78084 mol/mol

     

    x CO2airdry = 375 μmol/mol

    Šiame skirsnyje vartojamos šios molinių masių arba cheminių atmainių efektyviųjų molinių masių vertės:

    M air = 28,96559 g/mol (sauso oro);

    M Ar = 39,948 g/mol (argono);

    M C = 12,0107 g/mol (anglies);

    M CO = 28,0101 g/mol (anglies monoksido);

    M CO2 = 44,0095 g/mol (anglies dioksido);

    M H = 1,00794 g/mol (atominio vandenilio);

    M H2 = 2,01588 g/mol (molekulinio vandenilio);

    M H2O = 18,01528 g/mol (vandens);

    M He = 4,002602 g/mol (helio);

    M N = 14,0067 g/mol (atominio azoto);

    M N2 = 28,0134 g/mol (molekulinio azoto);

    M NOx = 46,0055 g/mol (azoto oksidų (*))

    M O = 15,9994 g/mol (atominio deguonies);

    M O2 = 31,9988 g/mol (molekulinio deguonies);

    M C3H8 = 44,09562 g/mol (propano);

    M S = 32,065 g/mol (sieros);

    M HC = 13,875389 g/mol (visų angliavandenilių (**))

    (**)

    HC efektyvioji molinė masė apibrėžta atominio vandenilio ir anglies santykiu α, lygiu 1,85;

    (*)

    NOx efektyvioji molinė masė apibrėžta azoto dioksido NO2 moline mase.

    Šiame skirsnyje vartojama ši idealiųjų dujų molinė konstanta R:

    R = 8,314472J (mol · K)

    Šiame skirsnyje vartojami šie savitosios skiedimo oro ir praskiestų išmetamųjų dujų šilumos γ [J/(kg · K)]/[J/(kg · K)] verčių santykiai:

    γ air = 1,399 (savitosios įsiurbiamo oro arba skiedimo oro šilumos verčių santykis);

    γ dil = 1,399 (savitosios praskiestų išmetamųjų dujų šilumos verčių santykis);

    γ exh = 1,385 (savitosios nepraskiestų išmetamųjų dujų šilumos verčių santykis).

    3.3.2.   Drėgnas oras

    Šiame skirsnyje aprašoma, kaip nustatyti vandens kiekį idealiosiose dujose.

    3.3.2.1.   Vandens garų slėgis

    Vandens garų slėgis p H2O [kPa] nustatytomis soties temperatūros sąlygomis T sat [K] apskaičiuojamas pagal 7-77 arba 7-78 lygtį:

    a)

    atliekant drėgnio matavimą aplinkos temperatūros nuo 0 iki 100 °C sąlygomis arba atliekant drėgnio matavimą virš ypač ataušinto vandens aplinkos temperatūros nuo – 50 iki 0 °C sąlygomis:

    Formula

    (7-77)

    čia:

    p H2O = vandens garų slėgis soties temperatūros sąlygomis [kPa];

    T sat = vandens soties temperatūra matavimo sąlygomis [K];

    b)

    atliekant drėgnio matavimą virš ledo aplinkos temperatūros nuo – 100 iki 0 °C sąlygomis:

    Formula

    (7-78)

    čia:

    T sat = vandens soties temperatūra matavimo sąlygomis [K];

    3.3.2.2.   Rasos taškas

    Jeigu drėgnis matuojamas kaip rasos taškas, vandens kiekis idealiosiose dujose x H2O [mol/mol] apskaičiuojamas pagal 7-79 lygtį:

    Formula

    (7-79)

    čia:

    x H2O = vandens kiekis idealiosiose dujose [mol/mol];

    p H2O = vandens garų slėgis išmatuotame rasos taške T sat=T dew [kPa];

    p abs = drėgnasis statinis absoliutusis slėgis rasos taško matavimo vietoje [kPa].

    3.3.2.3.   Santykinis drėgnis

    Jeigu drėgnis matuojamas kaip santykinis drėgnis RH %, vandens kiekis idealiosiose dujose x H2O [mol/mol] apskaičiuojamas pagal 7-80 lygtį:

    Formula

    (7-80)

    čia:

    RH %= santykinis drėgnis [proc.];

    p H2O = vandens garų slėgis esant 100 proc. santykiniam drėgniui santykinio drėgnio matavimo vietoje, T sat = T amb [kPa];

    p abs = drėgnasis statinis absoliutusis slėgis santykinio drėgnio matavimo vietoje [kPa].

    3.3.2.4.   Rasos taško nustatymas naudojant santykinį drėgnį ir sausuoju termometru išmatuotą temperatūrą

    Jeigu drėgnis matuojamas kaip santykinis drėgnis RH %, rasos taškas T dew nustatomas pagal RH % ir sausuoju termometru išmatuotą temperatūrą, taikant 7-81 lygtį:

    Formula

    (7-81)

    čia:

    p H2O = vandens garų slėgis, perskaičiuotas pagal santykinį drėgnį, išmatuotą santykinio drėgnio matavimo vietoje, T sat = T amb;

    T dew = rasos taškas, nustatytas pagal santykinio drėgnio ir sausuoju termometru išmatuotos temperatūros vertes.

    3.3.3.   Degalų savybės

    Bendroji degalų cheminė formulė yra CH α O β S γ N δ ; čia α – atominio vandenilio ir anglies santykis (H/C), β – atominio deguonies ir anglies santykis (O/C), γ – atominės sieros ir anglies santykis (S/C) ir δ – atominio azoto ir anglies santykis (N/C). Pagal šią formulę galima apskaičiuoti anglies masės dalį degaluose w C. Dyzelinui gali būti taikoma paprasta formulė CH α O β . Degalų sudėties numatytosios vertės nurodytos 7.3 lentelėje.

    7.3 lentelė

    Etaloniniams degalams taikomos atominio vandenilio ir anglies santykio atominio deguonies ir anglies santykio atominės sieros ir anglies santykio γ, atominio azoto ir anglies santykio δ ir anglies masės dalies degaluose w C numatytosios vertės

    Degalai

    Atominio vandenilio, deguonies, sieros bei azoto ir anglies santykiai

    CHαOβSγNδ

    Anglies masės koncentracija w C

    [g/g]

    Dyzelinas (ne keliais judantiems mechanizmams skirtas gazolis)

    CH1,80O0S0N0

    0,869

    Specialiems slėginio uždegimo varikliams skirtas etanolis (ED95)

    CH2,92O0,46S0N0

    0,538

    Benzinas (E10)

    CH1,92O0,03S0N0

    0,833

    Benzinas (E0)

    CH1,85O0S0N0

    0,866

    Etanolis (E85)

    CH2,73O0,36S0N0

    0,576

    SND

    CH2,64O0S0N0

    0,819

    Gamtinės dujos ir (arba) biometanas

    CH3,78O0.016S0N0

    0,747

    3.3.3.1.   Anglies masės koncentracijos wC apskaičiavimas

    Vietoj 7.3 lentelėje nurodytų numatytųjų verčių arba tuo atveju, jeigu naudojamų etaloninių degalų numatytosios vertės nėra nurodytos, anglies masės koncentraciją wC galima apskaičiuoti pagal išmatuotas degalų savybes, taikant lygtį 7-82. Degalų vertės α ir β nustatomos ir naudojamos lygtyje visais atvejais, tačiau taip pat galima naudoti γ ir δ nulinę vertę, jeigu atitinkamoje 7.3 lentelės eilutėje nurodyta nulinė γ ir δ vertė.

    Formula

    (7-82)

    čia:

    M C = molinė anglies masė;

    α = atominio vandenilio ir anglies santykis deginamų degalų mišinyje, pasvertas pagal molines sąnaudas;

    M H = molinė vandenilio masė;

    β = atominio deguonies ir anglies santykis deginamų degalų mišinyje, pasvertas pagal molines sąnaudas;

    M O = molinė deguonies masė;

    γ = atominės sieros ir anglies santykis deginamų degalų mišinyje, pasvertas pagal molines sąnaudas;

    M S = molinė sieros masė;

    δ = atominio azoto ir anglies santykis deginamų degalų mišinyje, pasvertas pagal molines sąnaudas;

    M N = molinė azoto masė.

    3.3.4.   Visų HC (THC) koncentracijos pradinio užteršimo pataisos

    Matuojant HC kiekį x THC[THC-FID] apskaičiuojamas remiantis VI priedo 7.3.1.2 punkte pateikta pradine THC užteršimo koncentracija x THC[THC-FID]init, taikant 7-83 lygtį:

    Formula

    (7-83)

    čia:

    x THC[THC-FID]cor = THC koncentracija pritaikius pataisą dėl užteršimo [mol/mol];

    x THC[THC-FID]uncorr = nepataisytoji THC koncentracija [mol/mol];

    x THC[THC-FID]init = pradinė THC užteršimo koncentracija [mol/mol].

    3.3.5.   Pagal srautą nustatyta svertinė vidutinė koncentracija

    Pagal kai kuriuos šio skirsnio punktus gali prireikti apskaičiuoti pagal srautą nustatomą svertinę vidutinę koncentraciją, siekiant nustatyti, ar taikomos tam tikros nuostatos. Pagal srautą nustatytas svertinis vidurkis – dydžio vidurkis, kurio svertinė vertė nustatyta proporcingai atitinkamam srautui. Pavyzdžiui, jeigu nepraskiestose variklio išmetamosiose dujose dujų koncentracija yra matuojama nenutrūkstamai, jo pagal srautą nustatyta svertinė vidutinė koncentracija yra visų užregistruotų koncentracijos verčių ir atitinkamo išmetamųjų dujų molinės masės srauto sandaugos rezultatų, padalytų iš užregistruotų srauto verčių, suma. Kitas pavyzdys: iš CVS sistemos į maišą surinktų ėminių koncentracija yra tokia pati, kaip pagal srautą nustatyta svertinė vidutinė koncentracija, nes CVS sistema pati pagal srautą nustato ėminių koncentracijos maiše svertines vertes. Tam tikros pagal srautą nustatytos svertinės vidutinės išmetamųjų teršalų etaloninės koncentracijos galima tikėtis, remiantis ankstesniais panašių variklių bandymais arba bandymais, atliktais naudojant panašią įrangą ir prietaisus.

    3.4.   Degalų, įsiurbiamo oro ir išmetamųjų dujų cheminiai balansai

    3.4.1.   Bendroji informacija

    Degalų, įsiurbiamo oro ir išmetamųjų dujų cheminiai balansai gali būti naudojami norint apskaičiuoti srautus, vandens kiekį srautuose ir drėgnų komponentų koncentraciją srautuose. Žinant vieną srautą – degalų, įsiurbiamo oro ar išmetamųjų dujų, pagal cheminius balansus galima nustatyti kitus du srautus. Pavyzdžiui, pagal cheminius balansus galima nustatyti nepraskiestų išmetamųjų dujų srautą, kai žinomas įsiurbiamo oro arba degalų srautas.

    3.4.2.   Procedūros, kurioms atlikti būtini cheminiai balansai

    Cheminiai balansai reikalingi norint nustatyti:

    a)

    vandens kiekį nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų sraute x H2Oexh, kai, siekiant atlikti pataisą dėl ėminių ėmimo sistemos pašalinto vandens kiekio, vandens kiekis nėra matuojamas;

    b)

    pagal srautą nustatytą svertinę vidutinę skiedimo oro dalį praskiestose išmetamosiose dujose xdil/exh , kai, siekiant atlikti pataisą dėl foninių išmetamųjų teršalų, skiedimo oro srautas nėra matuojamas. Reikia pažymėti, kad šiuo tikslu naudojant cheminius balansus daroma prielaida, kad išmetamosios dujos yra stechiometrinės, net jeigu taip nėra.

    3.4.3.   Cheminio balanso nustatymo procedūra

    Cheminio balanso apskaičiavimas susijęs su lygčių sistema, kurioje būtina iteracija. Ne daugiau kaip trijų dydžių pradinės vertės yra spėjamos: vandens kiekis matuojamame sraute x H2Oexh, skiedimo oro dalis praskiestose išmetamosiose dujose (arba perteklinis oras nepraskiestose išmetamosiose dujose) x dil/exh ir sandaugos rezultatų skaičius, nustatomas C1 pagrindu vienam išmatuoto sauso srauto sausam moliui x Ccombdry. Gali būti naudojamos pagal laiką nustatytos svertinės vidutinės degimo oro drėgnio ir skiedimo oro drėgnio pagal cheminį balansą vertės, jeigu degimo oro ir skiedimo oro drėgnis neviršija ± 0,0025 mol/mol dydžio leidžiamosios nuokrypos, taikomos atitinkamoms vidutinėms jų vertėms per bandymo intervalą. Nustatant kiekvieną išmetamųjų teršalų koncentracijos vertę x ir vandens kiekį x H2Oexh, turi būti nustatytos visiškai sausų dujų koncentracijos vertės x dry ir x H2Oexhdry. Taip pat naudojamos degalų atominio vandenilio ir anglies santykio α, deguonies ir anglies santykio β ir anglies masės dalies degaluose w C vertės. Bandymo degalams galima naudoti α ir β arba 7.3 lentelėje pateiktas numatytąsias vertes.

    Cheminį balansą nustatyti rekomenduojama taip:

    a)

    išmatuotos koncentracijos vertės, kaip antai x CO2meas, x NOmeas ir x H2Oint, perverčiamos į sausų dujų koncentracijos vertes, padalijant jas iš vieno, atėmus vandens kiekį, nustatytą atliekant atitinkamus matavimus, pvz., x H2OxCO2meas, x H2OxNOmeas ir x H2Oint. Jeigu matuojant drėgnas dujas vandens kiekis yra toks pat, kaip nežinomas vandens kiekis išmetamųjų dujų sraute x H2Oexh, lygčių sistemoje tos vertės sprendimas turi būti randamas iteracijos būdu. Jeigu matuojamas tik bendras NOx kiekis, o ne atskirai NO ir NO2, remiantis gerąja inžinerine praktika, cheminių balansų požiūriu įvertinamas visų NOx koncentracijos verčių pasidalijimas į NO ir į NO2. Galima tarti, kad NOx molinė koncentracija x NOx yra 75 proc. NO ir 25 proc. NO2. Dėl NO2 laikymo ir papildomo apdorojimo sistemų galima tarti, kad x NOx yra 25 proc. NO ir 75 proc. NO2. Siekiant apskaičiuoti išmetamo NOx masę, kaip visų NOx rūšių efektyvioji molinė masė naudojama NO2 molinė masė, neatsižvelgiant į faktinę NO2 dalį NOx;

    b)

    į kompiuterinę programą turi būti įtrauktos šio punkto d papunktyje pateiktos 7-82–7-99 lygtys, siekiant iteracijos būdu rasti x H2Oexh, x Ccombdry ir x dil/exh sprendimus. Pradinės xH2Oexh , xCcombdry ir xdil/exh vertės spėjamos remiantis gerąja inžinerine praktika. Rekomenduojama spėti pradinį vandens kiekį, kuris maždaug du kartus viršija vandens kiekį įsiurbiamame arba skiedimo ore. Rekomenduojama spėti pradinę xCcombdry vertę, kaip išmatuotų CO2, CO ir THC verčių sumą. Taip pat rekomenduojama spėti pradinę xdil vertę nuo 0,75 iki 0,95, pvz., 0,8. Lygčių sistemoje vertės kartojamos tol, kol vėliausiai atnaujinti spėjimai nuo atitinkamų vėliausiai apskaičiuotų verčių nesiskirs daugiau kaip ± 1 proc.;

    c)

    šio punkto d papunktyje nurodytoje lygčių sistemoje, kurioje x vienetas yra mol/mol, naudojami toliau nurodyti simboliai ir apatiniai indeksai:

    Simbolis

    Aprašymas

    x dil/exh

    Skiedimo dujų arba perteklinio oro kiekis vienam išmetamųjų dujų moliui

    x H2Oexh

    H2O kiekis išmetamosiose dujose vienam išmetamųjų dujų moliui

    x Ccombdry

    Iš degalų į išmetamąsias dujas patenkantis anglies kiekis vienam sausų išmetamųjų dujų moliui

    x H2Oexhdry

    Vandens kiekis išmetamosiose dujose vienam sausų išmetamųjų dujų sausam moliui

    x prod/intdry

    Sausų stechiometrinių produktų kiekis vienam įsiurbiamo oro sausam moliui

    x dil/exhdry

    Skiedimo dujų ir (arba) perteklinio oro kiekis vienam sausų išmetamųjų dujų moliui

    x int/exhdry

    Įsiurbiamo oro kiekis, reikalingas faktiniams degimo produktams gauti, skaičiuojant vienam sausų (nepraskiestų arba praskiestų) išmetamųjų dujų moliui

    x raw/exhdry

    Nepraskiestų išmetamųjų dujų kiekis be perteklinio oro, skaičiuojant vienam sausų (nepraskiestų arba praskiestų) išmetamųjų dujų moliui

    x O2intdry

    Įsiurbiamo oro O2 kiekis vienam sauso įsiurbiamo oro moliui; galima tarti, kad x O2intdry = 0,209445 mol/mol

    x CO2intdry

    Įsiurbiamo oro CO2 kiekis vienam sauso įsiurbiamo oro moliui. Gali būti naudojama x CO2intdry = 375 μmol/mol, tačiau rekomenduojama išmatuoti faktinę koncentraciją įsiurbiamame ore

    x H2Ointdry

    Įsiurbiamo oro H2O kiekis vienam sauso įsiurbiamo oro moliui

    x CO2int

    Įsiurbiamo oro CO2 kiekis vienam įsiurbiamo oro moliui

    x CO2dil

    Skiedimo dujų CO2 kiekis vienam skiedimo dujų moliui

    x CO2dildry

    Skiedimo dujų CO2 kiekis vienam sausų skiedimo dujų moliui. Jeigu oras naudojamas kaip skiediklis, gali būti naudojama x CO2dildry = 375 μmol/mol, tačiau rekomenduojama išmatuoti faktinę koncentraciją įsiurbiamame ore

    x H2Odildry

    Skiedimo dujų H2O kiekis vienam sausų skiedimo dujų moliui

    x H2Odil

    Skiedimo dujų H2O kiekis vienam skiedimo dujų moliui

    x [emission]meas

    Išmatuotų išmetamųjų teršalų kiekis ėminyje atitinkamame dujų analizatoriuje

    x [emission]dry

    Išmatuotų išmetamųjų teršalų kiekis vienam sauso ėminio sausam moliui

    x H2O[emission]meas

    Vandens kiekis ėminyje išmetamųjų teršalų nustatymo vietoje. Šios vertės matuojamos arba vertinamos pagal 9.3.2.3.1 punktą

    x H2Oint

    Vandens kiekis įsiurbiamame ore, remiantis įsiurbiamo oro drėgnio matavimu

    K H2Ogas

    Vandens ir dujų reakcijos pusiausvyros koeficientas. 3,5 arba kitokia vertė, kuri gali būti apskaičiuojama remiantis gerąja inžinerine praktika.

    α

    Atominio vandenilio ir anglies santykis deginamų degalų mišinyje CHαOβ, pasvertas pagal molines sąnaudas

    β

    Atominio deguonies ir anglies santykis deginamų degalų mišinyje CHαOβ, pasvertas pagal molines sąnaudas

    d)

    siekiant iteracijos būdu rasti x dil/exh, x H2Oexh ir x Ccombdry verčių sprendimus, taikomos 7-84–7-101 lygtys:

    Formula

    (7-84)

    Formula

    (7-85)

    Formula

    (7-86)

    Formula

    (7-87)

    Formula

    (7-88)

    Formula

    (7-89)

    Formula

    (7-90)

    Formula

    (7-91)

    Formula

    (7-92)

    Formula

    (7-93)

    Formula

    (7-94)

    Formula

    (7-95)

    Formula

    (7-96)

    Formula

    (7-97)

    Formula

    (7-98)

    Formula

    (7-99)

    Formula

    (7-100)

    Formula

    (7-101)

    Baigiant nustatyti cheminį balansą, 3.5.3 ir 3.6.3 punktuose nustatyta tvarka apskaičiuojamas molinės masės srautas.

    3.4.4.   NOx drėgnio pataisa

    Visoms NOx koncentracijos vertėms, įskaitant skiedimo oro foninę koncentraciją, taikoma pataisa dėl įsiurbiamo oro drėgnio pagal 7-102 arba 7-103 lygtį:

    a)

    slėginio uždegimo variklių:

    x NOxcor = x NOxuncor · (9,953 · x H2O + 0,832)

    (7-102)

    b)

    kibirkštinio uždegimo variklių:

    x NOxcor = x NOxuncor · (18,840 · x H2O + 0,68094)

    (7-103)

    čia:

    x NOxuncor

    =

    nepataisytoji NOx molinė koncentracija išmetamosiose dujose [μmol/mol];

    x H2O

    =

    vandens kiekis įsiurbiamame ore [mol/mol].

    3.5.   Nepraskiesti dujiniai išmetamieji teršalai

    3.5.1.   Dujinių išmetamųjų teršalų masė

    Siekiant apskaičiuoti bendrąją dujinių išmetamųjų teršalų masę per bandymą mgas [g per bandymą], jų molinė koncentracija dauginama iš atitinkamo molinės masės srauto ir išmetamųjų dujų molinės masės; tada atliekamas integravimas per bandymų ciklą [7-104 lygtis]:

    Formula

    (7-104)

    čia:

    M gas

    =

    bendrųjų dujinių išmetamųjų teršalų molinė masė [g/mol];

    ṅ exh

    =

    akimirkinis išmetamųjų dujų molinės masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [mol/s];

    x gas

    =

    akimirkinė bendrųjų dujų molinė koncentracija, skaičiuojama drėgnoms dujoms [mol/mol];

    t

    =

    laikas [s].

    Kadangi 7-104 lygtis turi būti išspręsta skaitmeninio integravimo būdu, ji transformuojama į 7-105 lygtį:

    Formula

    ⇒

    Formula

    (7-105)

    čia:

    M gas

    =

    bendrųjų išmetamųjų teršalų molinė masė [g/mol];

    ṅ exh i

    =

    akimirkinis išmetamųjų dujų molinės masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [mol/s];

    x gas i

    =

    akimirkinė bendrųjų dujų molinė koncentracija, skaičiuojama drėgnoms dujoms [mol/mol];

    ƒ

    =

    duomenų rinkimo dažnis [Hz];

    N

    =

    matavimų skaičius [–].

    Bendroji lygtis gali būti pakeista, atsižvelgiant į tai, kuri matavimo sistema yra naudojama – periodinio ar nenutrūkstamojo ėminių ėmimo, taip pat į tai, ar ėminiai imami iš kintamo ar iš pastovaus srauto.

    a)

    Atliekant nenutrūkstamąjį ėminių ėmimą, kai, įprastinėmis aplinkybėmis, srautas yra kintamas, dujinių išmetamųjų teršalų masė m gas [g per bandymą] apskaičiuojama taikant 7-106 lygtį:

    Formula

    (7-106)

    čia:

    M gas

    =

    bendrųjų išmetamųjų teršalų molinė masė [g/mol];

    ṅ exh i

    =

    akimirkinis išmetamųjų dujų molinės masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [mol/s];

    x gas i

    =

    akimirkinė dujinių išmetamųjų teršalų molinė dalis, skaičiuojama drėgnoms dujoms [mol/mol];

    ƒ

    =

    duomenų rinkimo dažnis [Hz];

    N

    =

    matavimų skaičius [–].

    b)

    Atliekant nenutrūkstamąjį ėminių ėmimą, kai, išskirtiniu atveju, srautas yra pastovus, dujinių išmetamųjų teršalų masė mgas [g per bandymą] apskaičiuojama taikant 7-107 lygtį:

    Formula

    (7-107)

    čia:

    M gas

    =

    bendrųjų išmetamųjų teršalų molinė masė [g/mol];

    ṅ exh

    =

    išmetamųjų dujų molinės masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [mol/s];

    Formula

    =

    vidutinė dujinių išmetamųjų teršalų molinė dalis, skaičiuojama drėgnoms dujoms [mol/mol];

    Δt

    =

    bandymo intervalo trukmė.

    c)

    Atliekant periodinį ėminių ėmimą, neatsižvelgiant į tai, ar srautas yra kintamas, ar pastovus, 7-104 lygtis gali būti supaprastinta naudojant 7-108 lygtį:

    Formula

    (7-108)

    čia:

    M gas

    =

    bendrųjų išmetamųjų teršalų molinė masė [g/mol];

    ṅ exh i

    =

    akimirkinis išmetamųjų dujų molinės masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [mol/s];

    Formula

    =

    vidutinė dujinių išmetamųjų teršalų molinė dalis, skaičiuojama drėgnoms dujoms [mol/mol];

    ƒ

    =

    duomenų rinkimo dažnis [Hz];

    N

    =

    matavimų skaičius [–].

    3.5.2.   Koncentracijos perskaičiavimas pagal drėgnį

    Šiame punkte nurodyti parametrai gaunami pagal 3.4.3. punktą apskaičiavus cheminį balansą. Tarp dujų molinės koncentracijos matuojamame sraute verčių xgasdry ir xgas [mol/mol], skaičiuojant atitinkamai sausoms ir drėgnoms dujoms, egzistuoja toliau nurodytas santykis [7-109 ir 7-110 lygtys]:

    Formula

    (7-109)

    Formula

    (7-110)

    čia:

    x H2O

    =

    vandens molinė dalis matuojamame sraute, skaičiuojant drėgnoms dujoms [mol/mol];

    x H2Odry

    =

    vandens molinė dalis matuojamame sraute, skaičiuojant sausoms dujoms [mol/mol];

    Apskaičiuojant bendrąją dujinių išmetamųjų teršalų koncentraciją x [mol/mol], taikoma ši pataisa dėl pašalinto vandens pagal 7-111 lygtį:

    Formula

    (7-111)

    čia:

    x [emission]meas

    =

    išmetamųjų teršalų molinė dalis matuojamame sraute, matavimo vietoje [mol/mol];

    x H2O[emission]meas

    =

    vandens kiekis matuojamame sraute, koncentracijos matavimo vietoje [mol/mol];

    x H2Oexh

    =

    vandens kiekis prie srautmačio [mol/mol].

    3.5.3.   Išmetamųjų dujų molinės masės srautas

    Nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas gali būti išmatuotas tiesiogiai arba apskaičiuotas pagal 3.4.3 punkte nustatytą cheminį balansą. Nepraskiestų išmetamųjų dujų molinės masės srautas apskaičiuojamas remiantis išmatuotu įsiurbiamo oro molinės masės srautu arba degalų masės srautu. Nepraskiestų išmetamųjų dujų molinės masės srautas gali būti apskaičiuotas pagal išmetamųjų teršalų ėminius ṅexh , remiantis išmatuotu įsiurbiamo oro molinės masės srautu ṅint arba išmatuotu degalų masės srautu ṁfuel ir vertėmis, apskaičiuotomis pagal 3.4.3 punkte nustatytą cheminį balansą. Apskaičiuojant pagal 3.4.3 punkte nustatytą cheminį balansą, taikomas toks pat dažnis, kaip ir atnaujinant bei užregistruojant ṅint arba ṁfuel dydį.

    a)

    Karterio dujų srautas. Nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas gali būti apskaičiuotas pagal ṅint arba ṁfuel tik jei bent vienas teiginys apie karterio išmetamų teršalų srautą yra teisingas:

    i)

    bandomame variklyje yra įrengta išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, turinti uždarą karterį, kuris karterio dujų srautą nukreipia atgal į įsiurbiamą orą už įsiurbiamo oro srautmačio;

    ii)

    atliekant teršalų išmetimo bandymą, atvirai išmetamų karterio dujų srautas nukreipiamas į išmetamųjų dujų srautą pagal VI priedo 6.10 punktą;

    iii)

    išmatuojami atvirai išmetamų karterio teršalų kiekis ir srautas ir pridedami prie apskaičiuoto su stabdymu susijusio išmetamųjų teršalų kiekio;

    iv)

    remiantis duomenimis apie išmetamuosius teršalus arba inžinerine analize, galima įrodyti, kad atvirai išmetamų karterio teršalų srauto ignoravimas neturi neigiamo poveikio taikomų standartų reikalavimų laikymuisi.

    b)

    Molinės masės srauto apskaičiavimas remiantis įsiurbiamu oru.

    Remiantis, ṅint išmetamųjų dujų molinės masės srautas ṅexh [mol/s] apskaičiuojamas pagal 7-112 lygtį:

    Formula

    (7-112)

    čia:

    ṅ exh

    =

    nepraskiestų išmetamųjų dujų molinės masės srautas, pagal kurį matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis [mol/s];

    ṅ ind

    =

    įsiurbiamo oro molinės masės srautas, įskaitant drėgnį įsiurbiamame ore [mol/s];

    x int/exhdry

    =

    įsiurbiamo oro kiekis, reikalingas faktiniams degimo produktams gauti, skaičiuojant vienam sausų (nepraskiestų arba praskiestų) išmetamųjų dujų moliui [mol/mol];

    x raw/exhdry

    =

    nepraskiestų išmetamųjų dujų kiekis be perteklinio oro, skaičiuojant vienam sausų (nepraskiestų arba praskiestų) išmetamųjų dujų moliui [mol/mol];

    x H2Oexhdry

    =

    vandens kiekis išmetamosiose dujose vienam sausų išmetamųjų dujų moliui [mol/mol].

    c)

    Molinės masės srauto apskaičiavimas remiantis degalų masės srautu.

    Remiantis ṁfuel , ṅexh [mol/s] apskaičiuojamas taip:

    atliekant bandymus laboratorijoje šį apskaičiavimą galima naudoti tik diskrečiojo režimo NRSC ir RMC [7-113 lygtis].

    Formula

    (7-113)

    čia:

    ṅ exh

    =

    nepraskiestų išmetamųjų dujų molinės masės srautas, pagal kurį matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis;

    ṁ fuel

    =

    degalų srautas, įskaitant drėgnį įsiurbiamame ore [g/s];

    w C

    =

    anglies masės dalis konkrečiuose degaluose [g/g];

    x H2Oexhdry

    =

    H2O kiekis vienam sausam išmatuoto srauto moliui [mol/mol];

    M C

    =

    12,0107 g/mol lygi anglies molekulinė masė;

    x Ccombdry

    =

    iš degalų į išmetamąsias dujas patenkantis anglies kiekis vienam sausų išmetamųjų dujų moliui [mol/mol].

    d)

    Išmetamųjų dujų molinės masės srauto apskaičiavimas remiantis išmatuotu įsiurbiamo oro molinės masės srautu, praskiestų išmetamųjų dujų molinės masės srautu ir praskiestų dujų cheminiu balansu

    Išmetamųjų dujų molinės masės srautas ṅexh [mol/s] gali būti apskaičiuotas remiantis išmatuotu įsiurbiamo oro molinės masės srautu ṅint , išmatuotu praskiestų išmetamųjų dujų molinės masės srautu ṅdexh ir pagal 3.4.3 punkte nustatytą cheminį balansą apskaičiuotomis vertėmis. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad cheminis balansas turi būti grindžiamas praskiestų išmetamųjų dujų koncentracijos vertėmis. Apskaičiuojant nenutrūkstamąjį srautą, pagal 3.4.3 punkte nustatytą cheminį balansą skaičiuojama tokiu pat dažniu, kaip ir atnaujinant bei užregistruojant ṅint arba ṅdexh dydį. Šį apskaičiuotą ṅdexh galima naudoti tikrinant PM skiedimo santykį, apskaičiuojant skiedimo oro molinės masės srautą nustatant 3.6.1 punkte nurodytą foninės koncentracijos pataisą ir apskaičiuojant 3.5.1 punkte nurodytų išmetamųjų dujų masę tų atmainių, kurie matuojami nepraskiestose išmetamosiose dujose.

    Remiantis praskiestų išmetamųjų dujų ir įsiurbiamo oro molinės masės srautu, išmetamųjų dujų molinės masės srautas ṅ exh [mol/s] apskaičiuojamas taip:

    Formula

    (7-114)

    čia:

    ṅ exh

    =

    nepraskiestų išmetamųjų dujų molinės masės srautas, pagal kurį matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis [mol/s];

    x int/exhdry

    =

    įsiurbiamo oro kiekis, reikalingas faktiniams degimo produktams gauti, skaičiuojant vienam sausų (nepraskiestų arba praskiestų) išmetamųjų dujų moliui [mol/mol];

    x raw/exhdry

    =

    nepraskiestų išmetamųjų dujų kiekis be perteklinio oro, skaičiuojant vienam sausų (nepraskiestų arba praskiestų) išmetamųjų dujų moliui [mol/mol];

    x H2Oexh

    =

    vandens kiekis išmetamosiose dujose vienam išmetamųjų dujų moliui [mol/mol];

    ṅdexh

    =

    praskiestų išmetamųjų dujų molinės masės srautas, pagal kurį matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis [mol/s].

    ṅint

    =

    įsiurbiamo oro molinės masės srautas, įskaitant drėgnį įsiurbiamame ore [mol/s].

    3.6.   Praskiesti dujiniai išmetamieji teršalai

    3.6.1.   Išmetamųjų teršalų masės apskaičiavimas ir foninės koncentracijos pataisa

    Dujinių išmetamųjų teršalų masė mgas [g per bandymą] kaip išmetamųjų teršalų molinės masės srauto funkcija apskaičiuojama kaip nurodyta toliau.

    a)

    Kai taikomas nenutrūkstamasis ėminių ėmimas ir kintamas srautas, skaičiavimai atliekami pagal 7-106 lygtį:

    Formula

    [žr. 7-106 lygtį]

    čia:

    Mgas

    =

    bendrųjų išmetamųjų teršalų molinė masė [g/mol];

    ṅ exh i

    =

    akimirkinis išmetamųjų dujų molinės masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [mol/s];

    x gas i

    =

    akimirkinė bendrųjų dujų molinė koncentracija, skaičiuojama drėgnoms dujoms [mol/mol];

    ƒ

    =

    duomenų rinkimo dažnis [Hz];

    N

    =

    matavimų skaičius [–].

    Kai taikomas nenutrūkstamasis ėminių ėmimas ir pastovus srautas, skaičiavimai atliekami pagal 7-107 lygtį:

    Formula

    [žr. 7-107 lygtį]

    čia:

    Mgas

    =

    bendrųjų išmetamųjų teršalų molinė masė [g/mol];

    ṅ exh

    =

    išmetamųjų dujų molinės masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [mol/s];

    Formula

    =

    vidutinė dujinių išmetamųjų teršalų molinė dalis, skaičiuojama drėgnoms dujoms [mol/mol];

    Δt

    =

    bandymo intervalo trukmė.

    b)

    Kai taikomas periodinis ėminių ėmimas, nesvarbu, ar srautas kintamas, ar pastovus, skaičiavimai atliekami pagal 7-108 lygtį:

    Formula

    [žr. 7-108 lygtį]

    čia:

    Mgas

    =

    bendrųjų išmetamųjų teršalų molinė masė [g/mol];

    ṅ exh i

    =

    akimirkinis išmetamųjų dujų molinės masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [mol/s];

    Formula

    =

    vidutinė dujinių išmetamųjų teršalų molinė dalis, skaičiuojama drėgnoms dujoms [mol/mol];

    ƒ

    =

    duomenų rinkimo dažnis [Hz];

    N

    =

    matavimų skaičius [–].

    c)

    Apskaičiuotoms teršalų praskiestose išmetamosiose dujose masės vertėms taikoma pataisa dėl skiedimo oro, atimant foninių išmetamųjų teršalų masę:

    i)

    		 pirmiausia per bandymo intervalą nustatomas skiedimo oro molinės masės srautas ṅ airdil [mol/s]. Tai gali būti išmatuotas dydis arba dydis, apskaičiuotas pagal praskiestų išmetamųjų dujų srautą ir pagal srautą nustatytą svertinę vidutinę skiedimo oro dalį praskiestose išmetamosiose dujose

    Formula

    ;

    ii)

    visas skiedimo oro srautas n airdil [mol] dauginamas iš vidutinės foninių išmetamųjų teršalų koncentracijos. Tai gali būti pagal laiką nustatytas svertinis vidurkis arba pagal srautą nustatytas svertinis vidurkis (pvz., proporcinis foninių išmetamųjų teršalų ėminys). nairdil ir vidutinės foninių išmetamųjų teršalų koncentracijos sandaugos rezultatas yra bendras foninių išmetamųjų teršalų kiekis;

    iii)

    jeigu rezultatas yra molinis kiekis, padaugintas iš išmetamųjų teršalų molinės masės Mgas [g/mol], jis perverčiamas į foninių išmetamųjų teršalų masę mbkgnd [g];

    iv)

    bendroji foninė masė atimama iš bendrosios masės, siekiant padaryti pataisą dėl foninių išmetamųjų teršalų;

    v)

    bendrasis skiedimo oro srautas gali būti nustatytas atlikus tiesioginį srauto matavimą. Šiuo atveju bendroji foninė masė apskaičiuojama remiantis skiedimo oro srautu n airdil. Foninė masė atimama iš bendrosios masės. Gautas rezultatas naudojamas apskaičiuojant su stabdymu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį;

    vi)

    		 bendrasis skiedimo oro srautas gali būti nustatytas pagal bendrąjį praskiestų išmetamųjų teršalų srautą ir degalų, įsiurbiamo oro ir išmetamųjų dujų cheminį balansą, aprašytą 3.4 punkte. Šiuo atveju bendroji foninė masė apskaičiuojama remiantis bendruoju praskiestų išmetamųjų dujų srautu n dexh. Tuomet šis rezultatas dauginamas iš pagal srautą nustatytos svertinės vidutinės skiedimo oro dalies praskiestose išmetamosiose dujose

    Formula

    .

    Sprendžiant v ir vi punktuose nurodytus abu atvejus, taikomos 7-115 ir 7-116 lygtys:

    Formula

    arba

    Formula

    (7-115)

    Formula

    (7-116)

    čia:

    m gas

    =

    bendroji dujinių išmetamųjų teršalų masė [g];

    m bkgnd

    =

    bendroji foninė masė [g];

    m gascor

    =

    dujų masė pritaikius pataisą dėl foninių išmetamųjų teršalų [g];

    M gas

    =

    bendrųjų dujinių išmetamųjų teršalų molekulinė masė [g/mol];

    x gasdil

    =

    dujinių išmetamųjų teršalų koncentracija skiedimo ore [mol/mol];

    n airdil

    =

    skiedimo oro molinės masės srautas [mol];

    Formula

    =

    pagal srautą nustatyta svertinė vidutinė skiedimo oro dalis praskiestose išmetamosiose dujose [mol/mol];

    Formula

    =

    foninių dujų dalis [mol/mol];

    n dexh

    =

    bendrasis praskiestų išmetamųjų dujų srautas [mol].

    3.6.2.   Koncentracijos perskaičiavimas pagal drėgnį

    Perskaičiuojant praskiestų ėminių koncentraciją dėl drėgnio taikomi tie patys nepraskiestų dujų santykiai (3.5.2 punktas). Išmatuojamas drėgnis skiedimo ore, siekiant apskaičiuoti jo vandens garų dalį skiedimo ore x H2Odildry [mol/mol] pagal 7-96 lygtį:

    Formula

    [žr. 7-96 lygtį]

    čia:

    x H2Odil

    =

    vandens molinė dalis skiedimo oro sraute [mol/mol].

    3.6.3.   Išmetamųjų dujų molinės masės srautas

    a)

    Apskaičiavimas remiantis cheminiu balansu

    Molinės masės srautas ṅ exh [mol/s] gali būti apskaičiuotas remiantis degalų masės srautu ṁ fuel pagal 7-113 lygtį:

    Formula

    [žr. 7-113 lygtį]

    čia:

    ṅ exh

    =

    nepraskiestų išmetamųjų dujų molinės masės srautas, pagal kurį matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis;

    ṁ fuel

    =

    degalų srautas, įskaitant drėgnį įsiurbiamame ore [g/s];

    w C

    =

    anglies masės dalis konkrečiuose degaluose [g/g];

    x H2Oexhdry

    =

    H2O kiekis vienam sausam išmatuoto srauto moliui [mol/mol];

    M C

    =

    12,0107 g/mol lygi anglies molekulinė masė;

    x Ccombdry

    =

    iš degalų į išmetamąsias dujas patenkantis anglies kiekis vienam sausų išmetamųjų dujų moliui [mol/mol].

    b)

    Matavimas

    Išmetamųjų dujų molinės masės srautas gali būti matuojamas taikant tris sistemas:

    i)

    PDP molinės masės srautas. Remiantis tūrinio siurblio (PDP) sūkių dažniu per bandymo intervalą, molinės masės srautui ṅ [mol/s] apskaičiuoti naudojama atitinkama kreivė a 1 ir atkarpa a 0 [–], apskaičiuotos taikant 1 priedėlyje nustatytą kalibravimo procedūrą, ir taikoma 7-117 lygtis:

    Formula

    (7-117)

    su:

    Formula

    (7-118)

    čia:

    a 1

    =

    kalibravimo koeficientas [m3/s];

    a 0

    =

    kalibravimo koeficientas [m3/sūk.];

    p in, p out

    =

    slėgis įtekėjimo ir ištekėjimo angose [Pa];

    R

    =

    molinė dujų konstanta [J/[mol K)];

    T in

    =

    temperatūra įtekėjimo angoje [K];

    V rev

    =

    PDP išsiurbtas tūris [m3/sūk.];

    f n.,PDP

    =

    PDP sūkių dažnis [sūkiai per s].

    ii)

    SSV molinės masės srautas. Remiantis Cd ir Re # lygtimi, nustatyta pagal šio priedo 1 priedėlį, ikigarsinio Venturio vamzdžio (SSV) molinės masės srautas per teršalų išmetimo bandymą ṅ [mol/s] apskaičiuojamas pagal 7-119 lygtį:

    Formula

    (7-119)

    čia:

    p in

    =

    slėgis įtekėjimo angoje [Pa];

    A t

    =

    Venturio tūtos skerspjūvio plotas [m2];

    R

    =

    molinė dujų konstanta [J/[mol K)];

    T in

    =

    temperatūra įtekėjimo angoje [K];

    Z

    =

    spūdos faktorius;

    M mix

    =

    praskiestų išmetamųjų dujų molinė masė [kg/mol];

    C d

    =

    SSV ištekėjimo koeficientas [–];

    C d

    =

    SSV srauto koeficientas [–].

    iii)

    CFV molinės masės srautas. Siekiant apskaičiuoti molinės masės srautą per vieną Venturio vamzdį arba vieną Venturio vamzdžių rinkinį, naudojamas atitinkamas vidurkis Cd ir kitos konstantos, nustatytos pagal 1 priedėlį. Molinės masės srauto ṅ [mol/s] apskaičiavimas per teršalų išmetimo bandymą atliekamas pagal 7-120 lygtį:

    Formula

    (7-120)

    čia:

    p in

    =

    slėgis įtekėjimo angoje [Pa];

    A t

    =

    Venturio tūtos skerspjūvio plotas [m2];

    R

    =

    molinė dujų konstanta [J/[mol K)];

    T in

    =

    temperatūra įtekėjimo angoje [K];

    Z

    =

    spūdos faktorius;

    M mix

    =

    praskiestų išmetamųjų dujų molinė masė [kg/mol];

    C d

    =

    CFV ištekėjimo koeficientas [–];

    C d

    =

    CFV srauto koeficientas [–].

    3.7.   Kietųjų dalelių kiekio nustatymas

    3.7.1.   Ėminių ėmimas

    a)

    Ėminių ėmimas iš kintamo srauto

    Jeigu periodinis ėminys imamas iš kintamo išmetamųjų dujų srauto, imamas ėminys turi būti proporcingas kintamam išmetamųjų dujų srautui. Srautas integruojamas per bandymo intervalą, siekiant nustatyti bendrąjį srautą. Vidutinė PM koncentracija Formula (jau išreikšta masės vienam ėminio moliui vienetais) dauginama iš bendrojo srauto, siekiant gauti bendrąją PM masę mPM [g] pagal 7-121 lygtį:

    Formula

    (7-121)

    čia:

    ṅi

    =

    akimirkinis išmetamųjų dujų molinės masės srautas [mol/s];

    Formula

    =

    vidutinė PM koncentracija [g/mol];

    Δti

    =

    ėminių ėmimo intervalas [s].

    b)

    Ėminių ėmimas iš pastovaus srauto

    Jeigu periodinis ėminys imamas iš pastovaus išmetamųjų dujų srauto, turi būti nustatytas vidutinis molinės masės srautas, iš kurio imamas ėminys. Vidutinė PM koncentracija dauginama iš bendrojo srauto, siekiant gauti bendrąją PM masę mPM [g] pagal 7-122 lygtį:

    Formula

    (7-122)

    čia:

    ṅ

    =

    išmetamųjų dujų molinės masės srautas [mol/s];

    Formula

    =

    vidutinė PM koncentracija [g/mol];

    Δt

    =

    bandymo intervalo trukmė [s].

    Kai imant ėminius taikomas pastovus skiedimo santykis (DR), mPM [g] apskaičiuojama pagal 7-123 lygtį:

    Formula

    (7-123)

    čia:

    m PMdil

    =

    PM masė skiedimo ore [g];

    DR

    =

    skiedimo santykis [–], apibrėžtas kaip išmetamųjų teršalų masės m ir praskiestų išmetamųjų dujų masės m dil/exh santykis (DR = m/m dil/exh).

    Skiedimo santykį DR galima išreikšti kaip xdil/exh funkciją [7-124 lygtis]:

    Formula

    (7-124)

    3.7.2.   Foninės koncentracijos pataisa

    Kai PM masei taikoma foninės koncentracijos pataisa, taikomas toks pat metodas kaip 3.6.1 punkte. Dauginant Formula iš bendrojo skiedimo oro srauto, gaunama bendroji PM foninė masė (mPMbkgnd [g]). Iš bendrosios masės atėmus bendrąją foninę masę, gaunama pataisytoji foninė kietųjų dalelių masė mPMcor [g] [7-125 lygtis]:

    Formula

    (7-125)

    čia:

    m PMuncor

    =

    nepataisytoji PM masė [g];

    Formula

    =

    vidutinė PM koncentracija skiedimo ore [g/mol];

    n airdil

    =

    skiedimo oro molinės masės srautas [mol];

    3.8.   Ciklo darbas ir išmetamųjų teršalų savitoji masė

    3.8.1.   Dujiniai išmetamieji teršalai

    3.8.1.1.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai ir RMC

    Nepraskiestos ir praskiestos išmetamosios dujos aptariamos atitinkamai 3.5.1 ir 3.6.1 punktuose. Gautos galios Pi [kW] vertės integruojamos per bandymo intervalą. Bendrasis darbas W act [kWh] apskaičiuojamas pagal 7-126 lygtį:

    Formula

    (7-126)

    čia:

    Pi

    =

    akimirkinė variklio galia [kW];

    ni

    =

    akimirkinis variklio sūkių dažnis [sūk./min];

    Ti

    =

    akimirkinis variklio sukimo momentas [Nm];

    W act

    =

    faktinis ciklo darbas [kWh];

    ƒ

    =

    duomenų rinkimo dažnis [Hz];

    N

    =

    matavimų skaičius [–].

    Jeigu pagal VI priedo 2 priedėlį buvo įrengti pagalbiniai įtaisai, akimirkinio variklio sukimo momento vertė 7-126 lygtyje nėra koreguojama. Jeigu pagal šio reglamento VI priedo 6.3.2 arba 6.3.3 punktą būtini pagalbiniai įtaisai, kurie turėjo būti įrengti atliekant bandymą, nebuvo sumontuoti, arba pagalbiniai įtaisai, kurie turėjo būti išmontuoti, tačiau atliekant bandymą jie buvo įrengti, lygtyje 7-126 naudojama Ti vertė pagal 7-127 lygtį koreguojama taip:

    T i = T i ,meas + T i, AUX

    (7-127)

    čia:

    Ti ,meas

    =

    išmatuota akimirkinio variklio sukimo momento vertė;

    Ti, AUX

    =

    atitinkama pagal šio reglamento VI priedo 7.7.2.3.2 punktą nustatyta sukimo momento, reikalingo pagalbiniams įtaisams varyti, vertė.

    Išmetamųjų teršalų savitoji masė egas [g/kWh] apskaičiuojama toliau nurodytais būdais, atsižvelgiant į bandymų ciklo tipą.

    Formula

    (7-128)

    čia:

    m gas

    =

    bendroji išmetamųjų teršalų masė [g per bandymą];

    W act

    =

    ciklo darbas [kWh].

    Dujiniams išmetamiesiems teršalams, išskyrus CO2, taikant NRTC, galutinis bandymo rezultatas e gas [g/kWh] yra neįšilusio variklio paleidimo bandymo ir įšilusio variklio paleidimo bandymo svertinis vidurkis, apskaičiuotas naudojant 7-129 lygtį:

    Formula

    (7-129)

    čia:

     

    m cold – išmetamųjų dujų masė per neįšilusio variklio paleidimo NRTC [g];

     

    W act, cold – faktinis ciklo darbas per neįšilusio variklio paleidimo NRTC [kWh];

     

    m hot – išmetamųjų dujų masė per įšilusio variklio paleidimo NRTC [g];

     

    W act, hot – faktinis ciklo darbas per įšilusio variklio paleidimo NRTC [kWh].

    Jeigu nustatant CO2 naudojamas NRTC, galutinis bandymo rezultatas e CO2 [g/kWh] apskaičiuojamas pagal įšilusio variklio paleidimo NRTC, taikant 7-130 lygtį:

    Formula

    (7-130)

    čia:

     

    m CO2,hot – išmetamųjų CO2 teršalų masė per įšilusio variklio paleidimo NRTC [g];

     

    W act, hot – faktinis ciklo darbas per įšilusio variklio paleidimo NRTC [kWh].

    3.8.1.2.   Diskrečiojo režimo NRSC

    Išmetamųjų teršalų savitoji masė e gas [g/kWh] apskaičiuojama pagal 7-131 lygtį:

    Formula

    (7-131)

    čia:

    ṁ gas, i

    =

    vidutinis išmetamųjų teršalų masės srautas, taikant režimą i [g/val.];

    Pi

    =

    variklio galia, taikant režimą i [kW] su Pi = P maxi + P aux i (žr. VI priedo 6.3 ir 7.7.1.3 punktus);

    WFi

    =

    svertinis koeficientas, taikomas režimui i [–].

    3.8.2.   Išmetamosios kietosios dalelės

    3.8.2.1.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai ir RMC

    Išmetamųjų kietųjų dalelių savitoji masė apskaičiuojama 7-128 lygtį pertvarkant į 7-132 lygtį, kurioje egas [g/kWh] ir mgas [g per bandymą] pakeičiami atitinkamai ePM [g/kWh] ir mPM [g per bandymą]:

    Formula

    (7-132)

    čia:

    m PM

    =

    bendroji išmetamųjų kietųjų dalelių masė, apskaičiuota pagal 3.7.1 punktą [g per bandymą];

    W act

    =

    ciklo darbas [kWh].

    Pereinamųjų režimų sudėtinio ciklo metu (t. y. per neįšilusio variklio paleidimo NRTC ir įšilusio variklio paleidimo NRTC) išmetamų teršalų kiekis apskaičiuojamas, kaip nurodyta 3.8.1.1 punkte.

    3.8.2.2.   Diskrečiojo režimo NRSC

    Išmetamųjų kietųjų dalelių savitoji masė e PM [g/kWh] apskaičiuojama šiais būdais:

    3.8.2.2.1.   taikant vieno filtro metodą – pagal 7-133 lygtį:

    Formula

    (7-133)

    čia:

    Pi

    =

    variklio galia, taikant režimą i [kW] su Pi = P maxi + P aux i (žr. VI priedo 6.3 ir 7.7.1.3 punktus);

    WFi

    =

    svertinis koeficientas, taikomas režimui i [–].

    ṁ PM

    =

    kietųjų dalelių masės srautas [g/val.];

    3.8.2.2.2.   taikant kelių filtrų metodą – pagal 7-134 lygtį:

    Formula

    (7-134)

    čia:

    Pi

    =

    variklio galia, taikant režimą i [kW] su Pi = P maxi + P aux i (žr. VI priedo 6.3 ir 7.7.1.3 punktus);

    WFi

    =

    svertinis koeficientas, taikomas režimui i [–].

    ṁ PM i

    =

    kietųjų dalelių masės srautas, taikant režimą i [g/val.].

    Taikant vieno filtro metodą, efektyvusis svertinis koeficientas WF eff i kiekvienam režimui apskaičiuojamas pagal 7-135 lygtį:

    Formula

    (7-135)

    čia:

    m smpldexh i

    =

    per kietųjų dalelių ėminių filtrus pratekėjusio praskiestų išmetamųjų dujų ėminio masė, taikant režimą i [kg];

    m smpldexh

    =

    per kietųjų dalelių ėminių filtrus pratekėjusio praskiestų išmetamųjų dujų ėminio masė [kg].

    ṁ eqdexhwet i

    =

    lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, taikant režimą i [kg/s];

    Formula

    =

    vidutinis lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas [kg/s].

    Efektyviųjų svertinių koeficientų vertė XVII priedo 1 priedėlyje pateiktų svertinių koeficientų verčių negali viršyti daugiau kaip 0,005 (absoliučioji vertė).

    3.8.3.   Išmetamųjų teršalų kontrolės įtaisų, kuriuose taikomas nedažnas (periodinis) regeneravimas, reguliavimas

    Variklių, išskyrus RLL kategorijos variklius, kuriuose įrengta nedažnai (periodiškai) regeneruojama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, (žr. VI priedo 6.6.2 punktą), pagal 3.8.1 ir 3.8.2 punktus apskaičiuota dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų savitoji masė pakoreguojama taikomu multiplikaciniu koregavimo koeficientu arba taikomu adityviuoju koregavimo koeficientu. Jeigu atliekant bandymą nedažnas regeneravimas neįvyko, taikomas didinamasis koeficientas (k ru,m arba k ru,a). Jeigu atliekant bandymą nedažnas regeneravimas įvyko, taikomas mažinamasis koeficientas (k rd,m arba k rd,a). Jeigu nustatyti kiekvieno režimo koregavimo koeficientai, jie taikomi kiekvienam režimui apskaičiuojant diskrečiojo režimo NRSC svertinį išmetamųjų teršalų kiekį.

    3.8.4.   Koregavimas taikant nusidėvėjimo koeficientą

    Pagal 3.8.1 ir 3.8.2 punktus apskaičiuota dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų savitoji masė, jei taikoma, įskaitant nedažno regeneravimo koregavimo koeficientą pagal 3.8.3 punktą, taip pat koreguojama taikant pagal III priedo reikalavimus nustatytą multiplikacinį arba adityvųjį nusidėvėjimo koeficientą.

    3.9.   Praskiesto išmetamųjų teršalų srauto (CVS) kalibravimas ir susiję skaičiavimai

    Šiame skirsnyje aprašoma, kaip atlikti apskaičiavimus kalibruojant įvairius srautmačius. 3.9.1 punkte pirmiausia aprašoma, kaip perversti etaloninių srautmačių rodmenis, kad juos būtų galima naudoti kalibravimo lygtyse, išreikštose moline mase. Kituose punktuose aprašomi su kalibravimu susiję apskaičiavimai, būdingi tam tikrų tipų srautmačiams.

    3.9.1.   Etaloninio matuoklio rodmenų perskaičiavimas

    Šiame skirsnyje kalibravimo lygtyse kaip atskaitos dydis naudojamas molinės masės srautas ṅ ref. Jeigu patvirtintu etaloniniu matuokliu gaunamas srautas nurodomas kitokiu dydžiu, pvz., standartiniu tūrio srautu ̇ stdref, faktiniu tūrio srautu ̇ actdref arba masės srautu ṁ ref, etaloniniu matuokliu gautas rodmuo perskaičiuojamas į molinės masės srautą, taikant 7-136, 7-137 ir 7-138 lygtis, atkreipiant dėmesį į tai, kad nors per teršalų išmetimo bandymą tūrio srauto, masės srauto, slėgio, temperatūros ir molinės masės vertės gali keistis, atliekant srautmačio kalibravimą, kiekvieno atskiro nustatytojo taško požiūriu jos turėtų likti kuo pastovesnės.

    Formula

    (7-136)

    čia:

    ṅ ref

    =

    atskaitos molinės masės srautas [mol/s];

    ̇ stdref

    =

    atskaitos tūrio srautas, pakoreguotas pagal standartinį slėgį ir standartinę temperatūrą [m3/s];

    ̇ actref

    =

    atskaitos tūrio srautas, esant faktiniam slėgiui ir temperatūrai [m3/s];

    ṁ ref

    =

    atskaitos masės srautas [g/s];

    p std

    =

    standartinis slėgis [Pa];

    p act

    =

    faktinis dujų slėgis [Pa];

    T std

    =

    standartinė temperatūra [K];

    T act

    =

    faktinė dujų temperatūra [K];

    R

    =

    molinė dujų konstanta [J/(mol · K)];

    M mix

    =

    molinė dujų masė [g/mol].

    3.9.2.   Su PDP kalibravimu susiję apskaičiavimai

    Kiekvienoje ribojimo įtaiso padėtyje pagal vidutines vertes, nustatytas VI priedo 8.1.8.4 punkte, apskaičiuojamos šios vertės:

    a)

    per sūkį PDP išsiurbtas tūris Vrev (m3 per sūkį):

    Formula

    (7-137)

    čia:

    Formula

    =

    atskaitos molinės masės srauto vidutinė vertė [mol/s];

    R

    =

    molinė dujų konstanta [J/(mol · K)];

    Formula

    =

    vidutinė temperatūra įtekėjimo angoje [K];

    Formula

    =

    vidutinis slėgis įtekėjimo angoje [Pa];

    Formula

    =

    vidutinis sūkių dažnis [sūkiai per s];

    b)

    PDP slysties pataisos faktorius Ks [sūkiai per s]:

    Formula

    (7-138)

    čia:

    Formula

    =

    vidutinis atskaitos molinės masės srautas [mol/s];

    Formula

    =

    vidutinė temperatūra įtekėjimo angoje [K];

    Formula

    =

    vidutinis slėgis įtekėjimo angoje [Pa];

    Formula

    =

    vidutinis slėgis ištekėjimo angoje [Pa];

    Formula

    =

    vidutinis PDP sūkių dažnis [sūkiai per s];

    R

    =

    molinė dujų konstanta [J/(mol · K)];

    c)

    PDP per sūkį išsiurbtam kiekiui Vrev , palyginti su PDP slysties pataisos faktoriumi K s, mažiausiųjų kvadratų regresija taikoma apskaičiuojant kreivę a1 ir atkarpą a0 , kaip aprašyta 4 priedėlyje.

    d)

    Šio punkto a–c papunkčiuose nustatyta procedūra pakartojama, taikant kiekvieną sūkių dažnį, kuriuo veikia PDP.

    e)

    		 7.4 lentelėje pateikiami rezultatai, gauti taikant įvairias

    Formula

    vertes:

    7.4 lentelė

    PDP kalibravimo duomenų pavyzdys

    Formula

     [sūkiai per min]

    Formula

     [sūkiai per s]

    a 1 [m3/min]

    a 1 [m3/s]

    a 0 [m3/sūk.]

    755,0

    12,58

    50,43

    0,8405

    0,056

    987,6

    16,46

    49,86

    0,831

    –0,013

    1254,5

    20,9

    48,54

    0,809

    0,028

    1401,3

    23,355

    47,30

    0,7883

    –0,061

    f)

    Taikant kiekvieną sūkių dažnį, kuriuo veikia PDP, pagal kreivę a 1 ir atkarpą a 0 apskaičiuojamas srautas per teršalų išmetimo bandymą, kaip aprašyta 3.6.3 punkto b papunktyje.

    3.9.3.   Venturio vamzdžiams taikomos lygtys ir leidžiamos prielaidos

    Šiame skirsnyje aprašomos Venturio vamzdžių kalibravimui ir srauto apskaičiavimui naudojant Venturio vamzdį taikomos lygtys ir leidžiamos prielaidos. Ikigarsinis Venturio vamzdis (SSV) ir kritinio tekėjimo Venturio vamzdis (CFV) veikia panašiai, todėl jiems taikomos lygtys yra kone tapačios, išskyrus slėgio santykio r (t. y., rSSV ir rCFV ) lygtį. Šiose lygtyse naudojamas neklampus vienmatis izentropinės spūdos idealiųjų dujų srautas. 3.9.3 punkto d papunktyje aprašomos kitos galimos prielaidos. Jeigu negalima daryti prielaidos dėl matuojamo idealiųjų dujų srauto, į taikomas lygtis įtraukiama pirmosios eilės pataisa dėl realiųjų dujų elgsenos, t. y. spūdos faktorius Z. Jeigu remiantis gerąja inžinerine praktika reikėtų naudoti vienetui nelygią Z vertę, galima naudoti atitinkamą būsenos lygtį, siekiant nustatyti Z vertes kaip išmatuotų slėgio ir temperatūros verčių funkciją, arba sudaryti specialias kalibravimo lygtis, remiantis gerąja inžinerine praktika. Reikėtų pabrėžti, kad srauto koeficiento C f lygtis grindžiama idealiųjų dujų prielaida, jog izentropos rodiklis γ yra lygus savitosios šilumos verčių santykiui cp /c V . Jeigu remiantis gerąja inžinerine praktika reikėtų naudoti realiųjų dujų izentropos rodiklį, galima naudoti atitinkamą būsenos lygtį, siekiant nustatyti γ vertes kaip išmatuotų slėgio ir temperatūros verčių funkciją, arba sudaryti specialias kalibravimo lygtis. Molinės masės srautas ṅ [mol/s] apskaičiuojamas pagal 7-139 lygtį:

    Formula

    (7-139)

    čia:

    C d

    =

    ištekėjimo koeficientas, nustatytas 3.9.3 punkto a papunktyje [–];

    C f

    =

    srauto koeficientas, nustatytas 3.9.3 punkto b papunktyje [–];

    A t

    =

    Venturio tūtos skerspjūvio plotas [m2];

    p in

    =

    absoliutusis statinis slėgis Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje [Pa];

    Z

    =

    spūdos faktorius [–];

    M mix

    =

    dujų mišinio molinė masė [kg/mol];

    R

    =

    molinė dujų konstanta [J/(mol · K)];

    T in

    =

    absoliučioji temperatūra Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje [K].

    a)

    Naudojant VI priedo 8.1.8.4 punkte surinktus duomenis, C d apskaičiuojamas pagal 7-140 lygtį:

    Formula

    (7-140)

    čia:

    ṅ ref

    =

    atskaitos molinės masės srautas [mol/s].

    Kiti simboliai – kaip 7-139 lygtyje.

    b)

    Cf nustatomas vienu iš šių būdų:

    i)

    tik naudojant CFV srautmačius, C fCFV gaunamas pagal 7.5 lentelę, remiantis β (Venturio tūtos ir įtekėjimo angos skersmenų santykis) ir γ (dujų mišinio savitosios šilumos verčių santykis) vertėmis ir taikant tiesinį interpoliavimą, siekiant nustatyti tarpines vertes:

    7.5 lentelė

    C fCFV ir naudojant CFV srautmačius

    C fCFV

    β

    γ exh = 1,385

    γ dexh = γ air = 1,399

    0,000

    0,6822

    0,6846

    0,400

    0,6857

    0,6881

    0,500

    0,6910

    0,6934

    0,550

    0,6953

    0,6977

    0,600

    0,7011

    0,7036

    0,625

    0,7047

    0,7072

    0,650

    0,7089

    0,7114

    0,675

    0,7137

    0,7163

    0,700

    0,7193

    0,7219

    0,720

    0,7245

    0,7271

    0,740

    0,7303

    0,7329

    0,760

    0,7368

    0,7395

    0,770

    0,7404

    0,7431

    0,780

    0,7442

    0,7470

    0,790

    0,7483

    0,7511

    0,800

    0,7527

    0,7555

    0,810

    0,7573

    0,7602

    0,820

    0,7624

    0,7652

    0,830

    0,7677

    0,7707

    0,840

    0,7735

    0,7765

    0,850

    0,7798

    0,7828

    ii)

    naudojant bet kokį CFV arba SSV srautmatį, Cf galima apskaičiuoti pagal 7-141 lygtį:

    Formula

    (7-141

    čia:

    γ

    =

    izentropos rodiklis [–]. Jei tai idealiosios dujos, tai yra dujų mišinio savitosios šilumos verčių santykis cp /c V ;

    r

    =

    slėgio santykis, nustatytas šio punkto c papunkčio 3 dalyje;

    β

    =

    Venturio tūtos ir įtekėjimo angos skersmenų santykis.

    c)

    Slėgio santykis r apskaičiuojamas taip:

    i)

    tik SSV sistemų rSSV apskaičiuojamas pagal 7-142 lygtį:

    Formula

    (7-142)

    čia:

    Δp ssv

    =

    skirtuminis statinis slėgis; iš slėgio Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje atėmus slėgį Venturio tūtoje [Pa];

    ii)

    tik CFV sistemų rCFV apskaičiuojamas iteracijos būdu pagal 7-143 lygtį:

    Formula

    (7-143)

    d)

    Siekiant gauti bandymui tinkamesnes vertes, galima daryti toliau nurodytas supaprastintas taikomų lygčių prielaidas arba remtis gerąja inžinerine praktika:

    i)

    atliekant teršalų išmetimo bandymus ir naudojant įvairiausias nepraskiestas išmetamąsias dujas, praskiestas išmetamąsias dujas ir skiedimo orą, galima daryti prielaidą, kad dujų mišinys elgiasi kaip idealiosios dujos: Z = 1;

    ii)

    naudojant įvairiausias nepraskiestas išmetamąsias dujas, galima daryti prielaidą, kad savitosios šilumos verčių pastovusis santykis γ = 1,385;

    iii)

    naudojant įvairiausias praskiestas išmetamąsias dujas ir orą (pvz., kalibravimo orą arba skiedimo orą), galima daryti prielaidą, kad savitosios šilumos verčių pastovusis santykis γ = 1,399;

    iv)

    naudojant įvairiausias praskiestas išmetamąsias dujas ir orą, molinė mišinio masė Mmi x [g/mol] gali būti laikoma tik vandens kiekio skiedimo ore arba kalibravimo ore funkcija x H2O, nustatoma remiantis 3.3.2 punktu ir apskaičiuojama pagal 7-144 lygtį:

    M mix=M air· (1 –x H2O) +M H2O· (x H2O)

    (7-144)

    čia:

    M air

    =

    28,96559 g/mol;

    M H2O

    =

    18,01528 g/mol;

    x H2O

    =

    vandens kiekis skiedimo arba kalibravimo ore [mol/mol];

    v)

    naudojant įvairiausias praskiestas išmetamąsias dujas ir orą ir atliekant bet kokį kalibravimą ir bandymus, galima tarti, kad mišinio molinė masė M mix yra pastovi, jeigu tariamoji molinė masė nuo apskaičiuotos mažiausiosios ir didžiausiosios molinės masės kalibruojant ir bandant skiriasi ne daugiau kaip ± 1 proc. Ši prielaida gali būti daroma, jei užtikrinama pakankama vandens kiekio kalibravimo ore ir skiedimo ore kontrolė arba jeigu tiek iš kalibravimo oro, tiek iš skiedimo oro pašalinama pakankamai vandens. 7.6 lentelėje pateikiami leidžiamų skiedimo oro rasos taško ir kalibravimo oro rasos taško intervalų pavyzdžiai.

    7.6 lentelė

    Skiedimo oro ir kalibravimo oro rasos taškų, kuriuose galima tarti esant pastovaus dydžio M mix, pavyzdžiai

    Jei kalibravimo T dew (°C) yra…,

    tariama, kad ši pastovaus dydžio M mix [g/mol] yra taikoma

    šiems T dew (°C) intervalams per teršalų išmetimo bandymus (6)

    sausas

    28,96559

    nuo sauso iki 18

    0

    28,89263

    nuo sauso iki 21

    5

    28,86148

    nuo sauso iki 22

    10

    28,81911

    nuo sauso iki 24

    15

    28,76224

    nuo sauso iki 26

    20

    28,68685

    nuo –8 iki 28

    25

    28,58806

    nuo 12 iki 31

    30

    28,46005

    nuo 23 iki 34

    3.9.4.   SSV kalibravimas

    a)   Moline mase pagrįstas metodas. Siekiant sukalibruoti SSV srautmatį, atliekami toliau nurodyti veiksmai.

    i)

    Kiekvienam atskaitos molinės masės srautui taikomas Reinoldso skaičius Re# apskaičiuojamas pagal Venturio tūtos skersmenį dt [7-145 lygtis]. Kad būtų galima apskaičiuoti Re# , būtina žinoti dinaminę klampą μ, todėl siekiant nustatyti kalibravimo dujų (paprastai oro) μ galima naudoti konkretų klampos modelį ir remtis gerąja inžinerine praktika [7-146 lygtis]. Kaip alternatyvą, siekiant aproksimuoti μ, galima naudoti Suterlendo trijų koeficientų klampos modelį (žr. 7.7 lentelę):

    Formula

    (7-145)

    čia:

    d t

    =

    SSV tūtos skersmuo [m];

    M mix

    =

    molinė mišinio masė [kg/mol];

    ṅ ref

    =

    atskaitos molinės masės srautas [mol/s]

    ir pagal Suterlendo trijų koeficientų klampos modelį:

    Formula

    (7-146)

    čia:

    μ

    =

    dinaminė kalibravimo dujų klampa [kg /(m · s)];

    μ 0

    =

    Suterlando atskaitos klampa [kg /(m · s)];

    S

    =

    Suterlendo konstanta [K];

    T 0

    =

    Suterlendo atskaitos temperatūra [K];

    T in

    =

    absoliučioji temperatūra Venturio vamzdžio įtekėjimo angoje [K].

    7.7 lentelė

    Suterlendo trijų koeficientų klampos modelio parametrai

    Dujos (7)

    μ 0

    T0

    S

    Temp. intervalas su ± 2 proc. paklaida

    Slėgio riba

    kg /(m · s)

    K

    K

    K

    kPa

    Oras

    1,716 × 10– 5

    273

    111

    170–1 900

    ≤1 800

    CO2

    1,370 × 10– 5

    273

    222

    190–1 700

    ≤ 3 600

    H2O

    1,12 × 10– 5

    350

    1,064

    360–1 500

    ≤ 10 000

    O2

    1,919 × 10– 5

    273

    139

    190–2 000

    ≤ 2 500

    N2

    1,663 × 10– 5

    273

    107

    100–1 500

    ≤ 1 600

    ii)

    Sudaroma Cd ir Re# santykio lygtis, naudojant suporuotas Re# ir Cd vertes. Cd apskaičiuojamas pagal 7-140 lygtį, naudojant Cf , gautą pagal 7-141 lygtį, arba taikant bet kokią matematinę išraišką, įskaitant daugianarį arba laipsninę eilutę. Toliau pateikiama 7-147 lygtis yra įprastai naudojamos Cd ir Re# susiejimo matematinės išraiškos pavyzdys.

    Formula

    (7-147)

    iii)

    Atliekama mažiausiųjų kvadratų regresinė analizė, siekiant nustatyti lygčiai geriausios sutapties koeficientus ir apskaičiuoti lygties regresijos statistinius duomenis, standartinį paklaidos įvertį SEE ir determinacijos koeficientą r2 , remiantis 3 priedėliu.

    iv)

    Jeigu lygtis atitinka SEE < 0,5 proc. n ref max (arba ṁ refmax) ir r2 ≥ 0,995 kriterijų, lygtį galima taikyti per teršalų išmetimo bandymus, siekiant nustatyti Cd , C d, kaip aprašyta 3.6.3 punkto b papunktyje.

    v)

    Jeigu SEE ir r2 kriterijaus nepaisoma, remiantis gerąja inžinerine praktika, galima praleisti kalibravimo duomenų taškus, siekiant patenkinti regresijos statistinių duomenų reikalavimus. Siekiant patenkinti šį kriterijų, turi būti panaudoti bent septyni kalibravimo duomenų taškai.

    vi)

    Jeigu praleidus taškus riktų klausimas neišsprendžiamas, imamasi taisomųjų veiksmų. Pavyzdžiui, parenkama kita C d ir Re# santykio lygties matematinė išraiška, patikrinama, ar nėra nuotėkio, arba pakartojamas kalibravimo procesas. Jeigu procesas kartojamas, matavimams taikomos griežtesnės leidžiamosios nuokrypos ir numatoma daugiau laiko srautams stabilizuotis.

    vii)

    Kai lygtis atitinka regresijos kriterijus, ją galima naudoti nustatyti tik tiems srautams, kurie atitinka atskaitos srautų intervalą, taikomą siekiant užtikrinti atitiktį Cd ir Re# santykio lygties regresijos kriterijams.

    3.9.5.   CFV kalibravimas

    a)   Kai kurie CFV srautmačiai susideda iš vieno Venturio vamzdžio, kiti – iš kelių, ir įvairūs Venturio vamzdžių deriniai gali būti naudojami skirtingiems srautams matuoti. Jeigu CFV srautmačiai susideda iš kelių Venturio vamzdžių, gali būti atskirai kalibruojamas kiekvienas Venturio vamzdis, siekiant nustatyti kiekvieno Venturio vamzdžio ištekėjimo koeficientą C d, arba kiekvienas Venturio vamzdžių derinys gali būti kalibruojamas kaip vienas Venturio vamzdis. Jeigu kalibruojamas Venturio vamzdžių derinys, aktyviųjų Venturio vamzdžių tūtos ploto suma yra A t, aktyviųjų Venturio vamzdžių tūtos skersmens verčių kvadratų sumos kvadratinė šaknis yra d t, o Venturio vamzdžių tūtos ir įtekėjimo angos skersmenų santykis yra aktyviųjų Venturio vamzdžių tūtos skersmens verčių sumos kvadratinės šaknies santykis (d t) su bendros patekimo į visus Venturio vamzdžius angos skersmeniu (D). Siekiant nustatyti atskiro Venturio vamzdžio arba atskiro Venturio vamzdžių derinio Cd , atliekami šie veiksmai:

    i)

    surinkus kiekviename nustatytame kalibravimo taške duomenis, kiekvienam taškui apskaičiuojamas atskiras C d pagal 7-140 lygtį;

    ii)

    visų Cd verčių vidutinis ir standartinis nuokrypiai apskaičiuojami taikant 7-155 ir 7-156 lygtis;

    iii)

    jeigu visų C d verčių standartinis nuokrypis yra ne didesnis kaip 0,3 proc. vidutinės C d vertės, 7-120 lygtyje naudojama vidutinė C d vertė, o CFV naudojama tik iki žemiausios r ribos, išmatuotos atliekant kalibravimą:

    r= 1 – (Δp/pin )

    (7-148)

    iv)

    jeigu visų C d verčių standartinis nuokrypis yra didesnis kaip 0,3 proc. vidutinės C d vertės, C d vertės, atitinkančios duomenų taškus, nustatytus ant žemiausios r ribos, išmatuotos atliekant kalibravimą, turi būti atmestos;

    v)

    jeigu lieka mažiau nei septyni duomenų taškai, imamasi taisomųjų veiksmų, kurių tikslas – patikrinti kalibravimo duomenis arba pakartoti kalibravimo procedūrą. Jeigu kalibravimo procesas kartojamas, rekomenduojama patikrinti, ar nėra nuotėkio, matavimams taikyti griežtesnes leidžiamąsias nuokrypas ir numatyti daugiau laiko srautams stabilizuotis;

    vi)

    jeigu lieka ne mažiau kaip septynios Cd vertės, likusių Cd verčių vidutinis ir standartinis nuokrypiai perskaičiuojami;

    vii)

    jeigu likusių C d verčių standartinis nuokrypis yra ne didesnis kaip 0,3 proc. likusių C d verčių vidurkio, 7-120 lygtyje naudojama ta vidutinė C d vertė ir tik tos CFV vertės, kurios yra iki žemiausiosios r vertės, susijusios su likusiomis C d vertėmis;

    viii)

    jeigu likusių Cd verčių standartinis nuokrypis yra didesnis kaip 0,3 proc. likusių Cd verčių vidurkio, šio punkto e papunkčio 4–8 dalyse nustatyti veiksmai kartojami.

    (1)  Žr. apatinius indeksus, pvz., ṁ air– sauso oro masės srautas, ṁ fuel – degalų masės srautas, ir kt.

    (2)  Skiedimo santykio r d 2 skirsnyje ir DR 3 skirsnyje simboliai skiriasi, tačiau reikšmė ir lygtys yra tokios pačios. Skiedimo koeficiento D 2 skirsnyje ir x dil 3 skirsnyje simboliai skiriasi, tačiau fizinė reikšmė ta pati; 7-124 lygtis rodo x dil ir DRsantykį.

    (3)  t.b.n. – turi būti nustatyta.

    (4)  2 skirsnyje apatinio indekso reikšmė nustatoma pagal susijusį dydį; pvz., apatinis indeksas „d“ gali reikšti „skaičiuojama sausam“, pvz., „c d = koncentracija, skaičiuojama sausoms dujoms“, skiedimo orą, pvz., „p d = skiedimo oro sočiųjų garų slėgis“ arba „k w,d = skiedimo oro drėgnio pataisos faktorius“, skiedimo santykį, pvz., „r d“.

    (5)  Nuoroda į degalus, kurių cheminė formulė yra CHαOεNδSγ.

    (6)  Nuoroda į degalus, kurių cheminė formulė yra CHαOβSγNδ.

    (7)  Reikėtų atkreipti dėmesį į skirtingą simbolio β reikšmę abiejuose išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimo skirsniuose: 2 skirsnyje jis reiškia degalus, kurių cheminė formulė yra CHαSγNδOε (t. y. formulė CβHαSγNδOε; čia β = 1, tariant, kad molekulėje yra vienas anglies atomas), o 3 skirsnyje jis reiškia deguonies ir anglies santykį, kai CHαOβSγNδ. Taigi 3 skirsnio β atitinka 2 skirsnio ε.

    (8)  Masės dalis w kartu su cheminio komponento simboliu kaip apatiniu indeksu.

    (1)  Atsižvelgiant į degalus.

    (2)  Kai l = 2, sausas oras, 273 K, 101,3 kPa.

    (3)  u su 0,2 proc. paklaida, jeigu masės sudėtis: C = 66–76 proc.; H = 22–25 proc.; N = 0–12 proc.

    (4)  NMHC remiantis CH2,93 (visam HC kiekiui taikomas CH4 u gas koeficientas).

    (5)  u su 0,2 proc. paklaida, jeigu masės sudėtis: C3 = 70–90 proc.; C4 = 10–30 proc.

    (9)  Atsižvelgiant į degalus.

    (10)  Kai λ = 2, sausas oras, 273 K, 101,3 kPa.

    (11)  u su 0,2 proc. paklaida, jeigu masės sudėtis: C = 66–76 proc.; H = 22–25 proc.; N = 0–12 proc.

    (12)  NMHC remiantis CH2,93 (visam HC kiekiui taikomas CH4 u gas koeficientas).

    (13)  u su 0,2 proc. paklaida, jeigu masės sudėtis: C3 = 70–90 proc.; C4 = 10–30 proc.

    (6)  Intervalai galioja atliekant visus kalibravimo veiksmus ir teršalų išmetimo bandymus esant atmosferos slėgiui 80,000–103,325 kPa.

    (7)  Lenteliniai parametrai naudojami tik išvardytoms grynosioms dujoms. Dujų mišinių klampai apskaičiuoti skirti parametrai negrupuojami.

    1 priedėlis

    Rodmenų slinkio pataisa

    1.   Taikymo sritis ir dažnumas

    Šiame priedėlyje nustatyti skaičiavimai atliekami siekiant nustatyti, ar dėl dujų analizatoriaus rodmenų slinkio rezultatai, gauti per bandymo intervalą, turi būti paskelbti negaliojančiais. Jeigu dėl rodmenų slinkio per bandymo intervalą gauti rezultatai negaliojančiais neskelbiami, dujų analizatoriaus atsako rodmenys per bandymo intervalą pakoreguojami dėl rodmenų slinkio pagal šį priedėlį. Dėl rodmenų slinkio pakoreguoti dujų analizatoriaus atsako rodmenys naudojami atliekant visus vėlesnius išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimus. Priimtina dujų analizatoriaus rodmenų slinkio per bandymo intervalą slenkstinė vertė nurodyta VI priedo 8.2.2.2 punkte.

    2.   Pataisos principai

    Atliekant šiame priedėlyje nustatytus apskaičiavimus naudojami dujų analizatoriaus atsako į analizinių dujų atskaitos nulinės vertės nustatymo ir patikros koncentracijos vertes rodmenys, nustatyti bet kuriuo metu prieš bandymo intervalą ir po jo. Apskaičiavimais siekiama pakoreguoti dujų analizatoriaus atsako rodmenis, užregistruotus per bandymo intervalą. Pataisa grindžiama analizatoriaus vidutinėmis atsako į atskaitos nulinės vertės nustatymo ir patikros dujas vertėmis ir pačių nulinės vertės nustatymo ir patikros dujų atskaitos koncentracijos vertėmis. Rodmenų slinkio patvirtinimas ir susijusi pataisa atliekami toliau nurodyta tvarka.

    3.   Rodmenų slinkio patvirtinimas

    Visiems dujų analizatoriaus signalams pritaikius visas kitas pataisas, išskyrus pataisą dėl rodmenų slinkio, pagal 3.8 punktą apskaičiuojamas su stabdymu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis. Tuomet pagal šį priedėlį visiems dujų analizatoriaus signalams taikoma pataisa dėl rodmenų slinkio. Su stabdymu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas pakartotinai remiantis visais dėl rodmenų slinkio pakoreguotais dujų analizatoriaus signalais. Su stabdymu susijusio išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimo rezultatai patvirtinami ir pateikiami prieš pataisą dėl rodmenų slinkio ir po jos pagal VI priedo 8.2.2.2 punktą.

    4.   Rodmenų slinkio pataisa

    Visi dujų analizatoriaus signalai pakoreguojami taip:

    a)

    		 kiekviena užregistruota koncentracijos vertė xi pakoreguojama dėl nenutrūkstamojo arba periodinio ėminių ėmimo

    Formula

    ;

    b)

    pataisa dėl rodmenų slinkio apskaičiuojama pagal 7-149 lygtį:

    Formula

    (7-149)

    čia:

    xi driftcor

    =

    koncentracija, pataisyta dėl rodmenų slinkio [μmol/mol];

    x refzero

    =

    nulinės vertės nustatymo dujų atskaitos koncentracija, kuri paprastai yra nulinė, nebent žinoma, kad yra kitaip [μmol/mol];

    x refspan

    =

    patikros dujų atskaitos koncentracija [μmol/mol];

    x prespan

    =

    prieš bandymo intervalą gautas dujų analizatoriaus atsakas į patikros dujų koncentraciją [μmol/mol];

    x postspan

    =

    po bandymo intervalo gautas dujų analizatoriaus atsakas į patikros dujų koncentraciją [μmol/mol];
    xi arba

    Formula

    =

    užregistruotoji koncentracija, t. y. išmatuota per bandymą prieš atliekant rodmenų slinkio pataisą [μmol/mol];

    x prezero

    =

    prieš bandymo intervalą gautas dujų analizatoriaus atsakas į nulinės vertės nustatymo dujų koncentraciją [μmol/mol];

    x postzero

    =

    po bandymo intervalo gautas dujų analizatoriaus atsakas į nulinės vertės nustatymo dujų koncentraciją [μmol/mol];

    c)

    kaip bet kurios koncentracijos vertės prieš bandymo intervalą naudojamos prieš bandymo intervalą vėliausiai nustatytos koncentracijos vertės. Kai kuriais bandymo intervalais vėliausioji atsako į nulinės vertės nustatymo arba patikros dujas vertė prieš bandymo intervalą gali būti užregistruota prieš vieną arba kelis ankstesnius bandymo intervalus;

    d)

    kaip bet kurios koncentracijos vertės po bandymo intervalo naudojamos po bandymo intervalo vėliausiai nustatytos vertės. Kai kuriais bandymo intervalais vėliausioji atsako į nulinės vertės nustatymo arba patikros dujas vertė po bandymo intervalo gali būti užregistruota po vieno arba kelių paskesnių bandymo intervalų;

    e)

    jei kuri nors analizatoriaus atsako į patikros dujų koncentraciją vertė prieš bandymo intervalą x prespan neužregistruojama, x prespan prilyginama patikros dujų atskaitos koncentracijai: xprespan = xrefspan ;

    f)

    jei kuri nors analizatoriaus atsako į nulinės vertės nustatymo dujų koncentraciją vertė prieš bandymo intervalą x prezero neužregistruojama, x prezero prilyginama nulinės vertės nustatymo dujų atskaitos koncentracijai: xprezero = xrefzero ;

    g)

    nulinės vertės nustatymo dujų atskaitos koncentracija xrefzero paprastai lygi nuliui: xrefzero = 0 μmol/mol. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti žinoma, kad xrefzero koncentracijos vertė nėra nulinė. Pavyzdžiui, jei CO2 analizatoriaus nulinė vertė nustatoma naudojant aplinkos orą, gali būti naudojama numatytoji CO2 koncentracija aplinkos ore, lygi 375 μmol/mol. Šiuo atveju xrefzero = 375 μmol/mol. Kai analizatoriaus nulinė vertė nustatoma naudojant ne nulinės vertės xrefzero, analizatorius nustatomas taip, kad būtų gauta faktinė xrefzero koncentracija. Pavyzdžiui, jei xrefzero = 375 μmol/mol, analizatorius nustatomas taip, kad būtų gauta 375 μmol/mol vertė, kai į analizatorių tiekiamos nulinės vertės nustatymo dujos.

    2 priedėlis

    Anglies srauto patikra

    1.   Įžanga

    Visas, išskyrus labai nedidelę dalį, anglies kiekis į išmetamąsias dujas patenka iš degalų, ir visas, išskyrus minimalią dalį, išmetamosiose dujose užregistruojamas kaip CO2. Tuo remiamasi atliekant sistemos patikrą, pagrįstą CO2 matavimais. Kibirkštinio uždegimo varikliams, kurių oro pertekliaus koeficientas λ nėra kontroliuojamas, arba kibirkštinio uždegimo varikliams, kuriems veikiant koeficientas neatitinka 0,97 ≤ λ ≤ 1,03 diapazono, papildomai taikoma HC ir CO matavimo procedūra.

    Anglies srautas į išmetamųjų dujų matavimo sistemas nustatomas pagal degalų srautą. Anglies srautas įvairiose išmetamųjų teršalų ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemų vietose, kur imami ėminiai, nustatomas pagal CO2 (arba CO2, HC ir CO) koncentracijas ir dujų srautus tose vietose.

    Šia prasme variklis – akivaizdus anglies srauto šaltinis, tad stebint tą patį anglies srautą išmetimo vamzdyje bei dalies srauto kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos išėjimo angoje patikrinamas sandarumas ir srauto matavimo tikslumas. Šis patikrinimas pranašesnis tuo, kad sudedamosios dalys veikia faktinėmis variklio bandymų temperatūros ir srauto sąlygomis.

    7.1 pav. parodytos ėminių ėmimo vietos, kuriose tikrinami anglies srautai. Tolesniuose punktuose pateikiamos specialios lygtys kiekvienos ėminių ėmimo vietos anglies srautams apskaičiuoti.

    7.1 pav.

    Matavimo vietos, kuriose tikrinamas anglies srautas

    Image

    2.   Į variklį patenkantis anglies srautas (1 vieta)

    Į variklį patenkantis anglies masės srautas qmCf [kg/s], jei tai degalai CHαOε, apskaičiuojamas pagal 7-150 lygtį:

    Formula

    (7-150)

    čia:

    qm f

    =

    degalų masės srautas [kg/s].

    3.   Anglies srautas nepraskiestose išmetamosiose dujose (2 vieta)

    3.1.   Remiantis CO2

    Anglies masės srautas variklio išmetimo vamzdyje qm Ce [kg/s] nustatomas pagal nepraskiesto CO2 koncentraciją ir išmetamųjų dujų masės srautą, taikant 7-151 lygtį:

    Formula

    (7-151)

    čia:

    c CO2,r

    =

    drėgno CO2 koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose [proc.];

    c CO2,a

    =

    drėgno CO2 koncentracija aplinkos ore [proc.];

    qm ew

    =

    išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    M e

    =

    išmetamųjų dujų molinė masė [g/mol].

    Jeigu CO2 išmatuotas sausoms dujoms, jis turi būti perskaičiuotas drėgnoms dujoms pagal 2.1.3 arba 3.5.2 punktą.

    3.2.   Remiantis CO2, HC ir CO

    Vietoj apskaičiavimo, atliekamo remiantis vien CO2 kaip nurodyta 3.1 punkte, anglies masės srautą variklio išmetimo vamzdyje qm Ce [kg/s] galima nustatyti pagal nepraskiestų CO2, HC ir CO koncentraciją ir išmetamųjų dujų masės srautą pagal 7-152 lygtį:

    Formula

    (7-152)

    čia:

    c CO2,r

    =

    drėgno CO2 koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose [proc.];

    c CO2,a

    =

    drėgno CO2 koncentracija aplinkos ore [proc.];

    c THC(C1),r

    =

    THC(C1) koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose [proc.];

    c THC(C1),a

    =

    THC(C1) koncentracija aplinkos ore [proc.];

    c CO,r

    =

    drėgno CO koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose [proc.];

    c CO,a

    =

    drėgno CO koncentracija aplinkos ore [proc.];

    qm ew

    =

    išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    M e

    =

    išmetamųjų dujų molinė masė [g/mol].

    Jeigu CO2 arba CO išmatuotas sausoms dujoms, jis turi būti perskaičiuotas drėgnoms dujoms pagal 2.1.3 arba 3.5.2 punktą.

    4.   Anglies srautas skiedimo sistemoje (3 vieta)

    4.1.   Remiantis CO2

    Dalies srauto skiedimo sistemoje taip pat reikia atsižvelgti į padalijimo santykį. Anglies srautas lygiavertėje skiedimo sistemoje qm Cp [kg/s] (lygiavertė reiškia, kad ji lygiavertė viso srauto sistemai, kurioje skiedžiamas visas srautas) nustatomas pagal praskiesto CO2 koncentraciją, išmetamųjų dujų masės srautą ir ėminių srautą; naujoji 7-153 lygtis yra tapati 7-151 lygčiai, tik yra papildyta skiedimo koeficientu qm dew/qm p.

    Formula

    (7-153)

    čia:

    c CO2,d

    =

    drėgno CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose skiedimo tunelio ištekėjimo angoje [proc.];

    c CO2,a

    =

    drėgno CO2 koncentracija aplinkos ore [proc.];

    qm dew

    =

    praskiesto ėminio srautas dalies srauto skiedimo sistemoje [kg/s];

    qm ew

    =

    išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    qm p

    =

    į dalies srauto skiedimo sistemą patenkantis išmetamųjų dujų ėminio srautas [kg/s];

    M e

    =

    išmetamųjų dujų molinė masė [g/mol].

    Jeigu CO2 išmatuotas sausoms dujoms, jis turi būti perskaičiuotas drėgnoms dujoms pagal 2.1.3 arba 3.5.2 punktą.

    4.2.   Remiantis CO2, HC ir CO

    Dalies srauto skiedimo sistemoje taip pat reikia atsižvelgti į padalijimo santykį. Vietoj apskaičiavimo, atliekamo remiantis vien CO2, kaip nurodyta 4.1 punkte, anglies srautas lygiavertėje skiedimo sistemoje qm Cp [kg/s] (lygiavertė reiškia, kad ji lygiavertė viso srauto sistemai, kurioje skiedžiamas visas srautas) nustatomas pagal praskiestų CO2, HC ir CO koncentraciją, išmetamųjų dujų masės srautą ir ėminių srautą; naujoji 7-154 lygtis yra tapati 7-152 lygčiai, tik yra papildyta skiedimo koeficientu qm dew/qm p.

    Formula

    (7-154)

    čia:

    c CO2,d

    =

    drėgno CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose skiedimo tunelio ištekėjimo angoje [proc.];

    c CO2,a

    =

    drėgno CO2 koncentracija aplinkos ore [proc.];

    c THC(C1),d

    =

    THC(C1) koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose skiedimo tunelio ištekėjimo angoje [proc.];

    c THC(C1),a

    =

    THC(C1) koncentracija aplinkos ore [proc.];

    c CO,d

    =

    drėgno CO koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose skiedimo tunelio ištekėjimo angoje [proc.];

    c CO,a

    =

    drėgno CO koncentracija aplinkos ore [proc.];

    qm dew

    =

    praskiesto ėminio srautas dalies srauto skiedimo sistemoje [kg/s];

    qm ew

    =

    išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms [kg/s];

    qm p

    =

    į dalies srauto skiedimo sistemą patenkantis išmetamųjų dujų ėminio srautas [kg/s];

    M e

    =

    išmetamųjų dujų molinė masė [g/mol].

    Jeigu CO2 arba CO išmatuotas sausoms dujoms, jis turi būti perskaičiuotas drėgnoms dujoms pagal šio priedo 2.1.3 ar 3.5.2 punktą.

    5.   Išmetamųjų dujų molinės masės skaičiavimas

    Išmetamųjų dujų molinė masė apskaičiuojama pagal 7-13 lygtį (žr. šio priedo 2.1.5.2 punktą).

    Pasirinktinai galima naudoti šias išmetamųjų dujų molines mases:

    M e (dyzelino)= 28,9 g/mol;

    M e (SND)= 28,6 g/mol;

    M e (gamtinių dujų / biometano)= 28,3 g/mol;

    M e (benzino)= 29,0 g/mol.

    3 priedėlis

    Statistiniai duomenys

    1.   Aritmetinis vidurkis

    Aritmetinis vidurkis Formulaapskaičiuojamas pagal 7-155 lygtį:

    Formula

    (7-155)

    2.   Standartinis nuokrypis

    Atsitiktinio ėminio (pvz., N–1) standartinis nuokrypis σ apskaičiuojamas pagal 7-156 lygtį:

    Formula

    (7-156)

    3.   Vidutinė kvadratinė vertė

    Vidutinė kvadratinė vertė rms y apskaičiuojama pagal 7-157 lygtį:

    Formula

    (7-157)

    4.   t kriterijus

    Naudojant toliau pateiktas lygtis ir 7.8 lentelę, nustatoma, ar duomenys atitinka t kriterijų:

    a)

    jei tai neporinis t kriterijus, t statistiniai duomenys ir jo laisvės laipsnių skaičius v apskaičiuojami pagal 7-158 ir 7-159 lygtis:

    Formula

    (7-158)

    Formula

    (7-159)

    b)

    jei tai porinis t kriterijus t, t statistiniai duomenys ir jo laisvės laipsnių skaičius v apskaičiuojami pagal 7-160 lygtį pabrėžiant tai, kad ε i yra kiekvienos y ref i ir yi poros klaidos (pvz., tarpusavio skirtumai):

    Formula

    v= N – 1

    (7-160)

    c)

    7.8 lentele naudojamasi palyginti t su tcrit vertėmis, išdėstytomis greta laisvės laipsnių skaičiaus. Jeigu t mažesnis nei t crit, tuomet t atitinka t kriterijų.

    7.8 lentelė

    Kritinės t vertės ir laisvės laipsnių skaičius v

    v

    Pasikliovimo lygis

     

    90 proc.

    95 proc.

    1

    6,314

    12,706

    2

    2,920

    4,303

    3

    2,353

    3,182

    4

    2,132

    2,776

    5

    2,015

    2,571

    6

    1,943

    2,447

    7

    1,895

    2,365

    8

    1,860

    2,306

    9

    1,833

    2,262

    10

    1,812

    2,228

    11

    1,796

    2,201

    12

    1,782

    2,179

    13

    1,771

    2,160

    14

    1,761

    2,145

    15

    1,753

    2,131

    16

    1,746

    2,120

    18

    1,734

    2,101

    20

    1,725

    2,086

    22

    1,717

    2,074

    24

    1,711

    2,064

    26

    1,706

    2,056

    28

    1,701

    2,048

    30

    1,697

    2,042

    35

    1,690

    2,030

    40

    1,684

    2,021

    50

    1,676

    2,009

    70

    1,667

    1,994

    100

    1,660

    1,984

    1 000 +

    1,645

    1,960

    Šioje lentelėje nenurodytoms vertėms nustatyti naudojamas tiesinio interpoliavimo būdas.

    5.   F kriterijus

    F statistiniai duomenys apskaičiuojami pagal 7-161 lygtį:

    Formula

    (7-161)

    a)

    jei tai 90 proc. pasikliovimo lygio F kriterijus, naudojama 7.9 lentelė, pagal kurią F lyginamas su F crit90 vertėmis, išdėstomomis greta (N – 1) ir (N ref – 1). Jeigu F yra mažesnis nei Fcrit90 , tuomet F atitinka F kriterijų, esant 90 proc. pasikliovimo lygiui;

    b)

    jei tai 95 proc. pasikliovimo lygio F kriterijus, naudojama 7.10 lentelė, pagal kurią F lyginamas su Fcrit95 vertėmis, išdėstomomis greta (N – 1) ir (Nref – 1). Jeigu F yra mažesnis nei F crit95, tuomet F atitinka F kriterijų, esant 95 proc. pasikliovimo lygiui.

    6.   Kreivė

    Mažiausiųjų kvadratų regresijos kreivė a 1y apskaičiuojama pagal 7-162 lygtį:

    Formula

    (7-162)

    7.   Atkarpa

    Mažiausiųjų kvadratų regresijos atkarpa a 0y apskaičiuojama pagal 7-163 lygtį:

    Formula

    (7-163)

    8.   Standartinis paklaidos įvertis

    Standartinis paklaidos įvertis SEE apskaičiuojamas pagal 7-164 lygtį:

    Formula

    (7-164)

    9.   Determinacijos koeficientas

    Determinacijos koeficientas r 2 apskaičiuojamas pagal 7-165 lygtį:

    Formula

    (7-165)

    4 priedėlis

    1980 M. TARPTAUTINĖ SUNKIO FORMULĖ

    Žemės sunkio pagreitis a g skiriasi priklausomai nuo vietos; a g apskaičiuojamas atsižvelgiant į atitinkamą platumą, taikant 7-166 lygtį:

    ag = 9,7803267715 [1 + 5,2790414 × 10– 3 sin2 θ+ 2,32718 × 10– 5 sin4 θ+ 1,262 × 10– 7 sin6 θ+ 7 × 10– 10 sin8 θ]

    (7-166)

    čia:

    θ

    =

    laipsnių šiaurės arba pietų platumos.

    5 priedėlis

    Kietųjų dalelių skaičiaus nustatymas

    1.   Kietųjų dalelių skaičiaus nustatymas

    1.1.   Laikinis gretinimas

    Jeigu tai yra dalies srauto skiedimo sistemos, į buvimo laiką kietųjų dalelių skaičiaus ėminių ėmimo ir matavimo sistemoje atsižvelgiama sugretinant kietųjų dalelių skaičiaus signalo ir bandymų ciklo bei išmetamųjų dujų masės srauto laiką VI priedo 8.2.1.2 punkte nustatyta tvarka. Kietųjų dalelių skaičiaus ėminių ėmimo ir matavimo sistemos transformacijos trukmė nustatoma pagal VI priedo 1 priedėlio 2.1.3.7 punktą

    1.2.   Kietųjų dalelių skaičiaus nustatymas taikant pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklus ir RMC su dalies srauto skiedimo sistema

    Jeigu kietųjų dalelių skaičiaus ėminiai imami naudojant dalies srauto skiedimo sistemą, laikantis VI priedo 9.2.3 punkte nustatytų specifikacijų, per bandymų ciklą išmetamų kietųjų dalelių skaičius apskaičiuojamas pagal 7-167 lygtį:

    Formula

    (7-167)

    čia:

    N

    per bandymų ciklą išmestų kietųjų dalelių skaičius [# per bandymą];

    medf

    per ciklą išmestų lygiaverčių praskiestų išmetamųjų dujų masė, nustatyta pagal 7-45 lygtį (2.3.1.1.2 punktas) [kg per bandymą];

    k

    kalibravimo koeficientas, skirtas pakoreguoti kietųjų dalelių skaitiklio matavimams pagal etaloninio matavimo prietaiso lygį, kai tokia procedūra netaikoma pačiame kietųjų dalelių skaitiklyje. Kai kalibravimo koeficientas taikomas kietųjų dalelių skaitiklio viduje, k vertė 7-167 lygtyje turi būti lygi 1;

    Formula

    vidutinė kietųjų dalelių koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, pakoreguota atsižvelgiant į normaliąsias sąlygas (273,2 K ir 101,33 kPa) [kietųjų dalelių kiekis kubiniame centimetre];

    Formula

    lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaiso vidutinės kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientas, susijęs su per bandymą nustatomais skiedimo parametrais;

    su

    Formula

    (7-168)

    čia:

    cs,I

    atskirai išmatuota kietųjų dalelių koncentracija kietųjų dalelių skaitiklio išmestose praskiestose dujose, pakoreguota atsižvelgiant į sutapties veiksnį ir normaliąsias sąlygas (273,2 K ir 101,33 kPa) [kietųjų dalelių kiekis kubiniame centimetre];

    n

    bandymo metu atliktų kietųjų dalelių koncentracijos matavimų skaičius.

    1.3.   Kietųjų dalelių skaičiaus nustatymas taikant pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklus ir RMC su viso srauto skiedimo sistema

    Jeigu kietųjų dalelių skaičiaus ėminiai imami naudojant viso srauto skiedimo sistemą, laikantis VI priedo 9.2.2 punkte nustatytų specifikacijų, per bandymų ciklą išmetamų kietųjų dalelių skaičius apskaičiuojamas pagal 7-169 lygtį:

    Formula

    (7-169)

    čia:

    N

    per bandymų ciklą išmestų kietųjų dalelių skaičius [# per bandymą];

    med

    bendras praskiestų išmetamųjų dujų srautas per ciklą, apskaičiuotas pagal bet kurį iš VII priedo 2.2.4.1–2.2.4.3 punktuose aprašytų metodų [kg per bandymą];

    k

    kalibravimo koeficientas, skirtas pakoreguoti kietųjų dalelių skaitiklio matavimams pagal etaloninio matavimo prietaiso lygį, kai tokia procedūra netaikoma pačiame kietųjų dalelių skaitiklyje. Kai kalibravimo koeficientas taikomas kietųjų dalelių skaitiklio viduje, k vertė 7-169 lygtyje turi būti lygi 1;

    Formula

    vidutinė pakoreguota kietųjų dalelių koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, pakoreguota atsižvelgiant į normaliąsias sąlygas (273,2 K ir 101,33 kPa) [kietųjų dalelių kiekis kubiniame centimetre];

    Formula

    lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaiso vidutinės kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientas, susijęs su per bandymą nustatomais skiedimo parametrais;

    su

    Formula

    (7-170)

    čia:

    cs,I

    atskirai išmatuota kietųjų dalelių koncentracija kietųjų dalelių skaitiklio išmestose praskiestose dujose, pakoreguota atsižvelgiant į sutapties veiksnį ir normaliąsias sąlygas (273,2 K ir 101,33 kPa) [kietųjų dalelių kiekis kubiniame centimetre];

    n

    bandymo metu atliktų kietųjų dalelių koncentracijos matavimų skaičius.

    1.4.   Kietųjų dalelių skaičiaus nustatymas taikant diskrečiojo režimo NRSC su dalies srauto skiedimo sistema

    Jeigu kietųjų dalelių skaičiaus ėminiai imami naudojant dalies srauto skiedimo sistemą ir laikantis VI priedo 9.2.3 punkte nustatytų specifikacijų, taikant kiekvieną atskirą diskretųjį režimą išmetamų kietųjų dalelių kiekis apskaičiuojamas pagal 7-171 lygtį, naudojant vidutines režimo vertes:

    Formula

    (7-171)

    čia:

    Ṅ

    taikant kiekvieną diskretųjį režimą išmetamų kietųjų dalelių kiekis [# per val.];

    qmedf

    lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms taikant kiekvieną diskretųjį režimą, nustatomas pagal 7-51 lygtį (2.3.2.1 punktas) [kg/s];

    k

    kalibravimo koeficientas, skirtas pakoreguoti kietųjų dalelių skaitiklio matavimams pagal etaloninio matavimo prietaiso lygį, kai tokia procedūra netaikoma pačiame kietųjų dalelių skaitiklyje. Kai kalibravimo koeficientas taikomas kietųjų dalelių skaitiklio viduje, k vertė 7-171 lygtyje turi būti lygi 1;

    Formula

    vidutinė kietųjų dalelių koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, taikant atskirą diskretųjį režimą, pakoreguota atsižvelgiant į normaliąsias sąlygas (273,2 K ir 101,33 kPa) [kietųjų dalelių kiekis kubiniame centimetre];

    Formula

    lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaiso vidutinės kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientas, susijęs su per bandymą nustatomais skiedimo parametrais;

    su

    Formula

    (7-172)

    čia:

    cs,I

    atskirai išmatuota kietųjų dalelių koncentracija kietųjų dalelių skaitiklio išmestose praskiestose dujose, pakoreguota atsižvelgiant į sutapties veiksnį ir normaliąsias sąlygas (273,2 K ir 101,33 kPa) [kietųjų dalelių kiekis kubiniame centimetre];

    n

    atskiro diskrečiojo režimo ėminių ėmimo laikotarpiu atliktų kietųjų dalelių koncentracijos matavimų skaičius.

    1.5.   Kietųjų dalelių skaičiaus nustatymas taikant diskrečiojo režimo ciklus su viso srauto skiedimo sistema

    Jeigu kietųjų dalelių skaičiaus ėminiai imami naudojant viso srauto skiedimo sistemą ir laikantis VI priedo 9.2.2 punkte nustatytų specifikacijų, taikant kiekvieną atskirą diskretųjį režimą išmetamų kietųjų dalelių kiekis apskaičiuojamas pagal 7-173 lygtį, naudojant vidutines režimo vertes:

    Formula

    (7-173)

    čia:

    Ṅ

    taikant kiekvieną diskretųjį režimą išmetamų kietųjų dalelių kiekis [# per val.];

    qmdew

    bendras praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms, taikant atskirą diskretųjį režimą [kg/s];

    k

    kalibravimo koeficientas, skirtas pakoreguoti kietųjų dalelių skaitiklio matavimams pagal etaloninio matavimo prietaiso lygį, kai tokia procedūra netaikoma pačiame kietųjų dalelių skaitiklyje. Kai kalibravimo koeficientas taikomas kietųjų dalelių skaitiklio viduje, k vertė 7-173 lygtyje turi būti lygi 1;

    Formula

    vidutinė kietųjų dalelių koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, taikant atskirą diskretųjį režimą, pakoreguota atsižvelgiant į normaliąsias sąlygas (273,2 K ir 101,33 kPa) [kietųjų dalelių kiekis kubiniame centimetre];

    Formula

    lakių kietųjų dalelių šalinimo įtaiso vidutinės kietųjų dalelių koncentracijos sumažinimo koeficientas, susijęs su per bandymą nustatomais skiedimo parametrais;

    su

    Formula

    (7-174)

    čia:

    cs,I

    atskirai išmatuota kietųjų dalelių koncentracija kietųjų dalelių skaitiklio išmestose praskiestose dujose, pakoreguota atsižvelgiant į sutapties veiksnį ir normaliąsias sąlygas (273,2 K ir 101,33 kPa) [kietųjų dalelių kiekis kubiniame centimetre];

    n

    atskiro diskrečiojo režimo ėminių ėmimo laikotarpiu atliktų kietųjų dalelių koncentracijos matavimų skaičius.

    2.   Bandymo rezultatas

    2.1.   Per pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklus ir RMC išmetamų teršalų savitosios masės apskaičiavimas

    Kiekvieno atskiro taikomo RMC, įšilusio variklio paleidimo NRTC ir neįšilusio variklio paleidimo NRTC savitoji išmetamųjų teršalų masė, išreikšta kietųjų dalelių skaičiumi per kWh, apskaičiuojama pagal 7-175 lygtį:

    Formula

    (7-175)

    čia:

    N

    per taikomą RMC, įšilusio variklio paleidimo NRTC arba neįšilusio variklio paleidimo NRTC išmetamų kietųjų dalelių skaičius;

    Wact

    faktinis ciklo darbas pagal VI priedo 7.8.3.4 punktą [kWh].

    Per RMC, jei tai variklis su nedažnai (periodiškai) regeneruojama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema (žr. VI priedo 6.6.2 punktą), išmetamųjų teršalų savitoji masė pakoreguojama taikomu multiplikaciniu koregavimo koeficientu arba taikomu adityviuoju koregavimo koeficientu. Jeigu atliekant bandymą nedažnas regeneravimas neįvyko, taikomas didinamasis koeficientas (k ru,m arba k ru,a). Jeigu atliekant bandymą nedažnas regeneravimas įvyko, taikomas mažinamasis koeficientas (k rd,m arba k rd,a).

    RMC galutinis rezultatas taip pat perskaičiuojamas taikant multiplikacinį ar adityvųjį nusidėvėjimo koeficientą, nustatytą pagal III priedo reikalavimus.

    2.1.1.   Vidutinis svertinis NRTC bandymo rezultatas

    NRTC galutinis bandymų rezultatas – svertinis neįšilusio variklio paleidimo ir įšilusio variklio paleidimo (įskaitant nedažną regeneravimą, jei taikoma) bandymų rezultatų vidurkis, apskaičiuotas pagal 7-176 arba 7-177 lygtį:

    a)

    jeigu taikomi multiplikaciniai regeneravimo koregavimo koeficientai arba varikliuose nėra nedažnai regeneruojamos papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos:

    Formula

    (7-176)

    jeigu taikomi adityvieji regeneravimo koregavimo koeficientai:

    Formula

    (7-177)

    čia:

    Ncold

    bendras kietųjų dalelių, išmestų per neįšilusio variklio paleidimo NRTC, skaičius;

    Nhot

    bendras kietųjų dalelių, išmestų per įšilusio variklio paleidimo NRTC, skaičius;

    Wact,cold

    faktinis ciklo darbas per neįšilusio variklio paleidimo NRTC pagal VI priedo 7.8.3.4 punktą [kWh];

    Wact, hot

    faktinis ciklo darbas per įšilusio variklio paleidimo NRTC pagal VI priedo 7.8.3.4 punktą [kWh];

    kr

    regeneravimo koregavimo koeficientas pagal VI priedo 6.6.2 punktą arba – variklių be nedažnai regeneruojamos papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos atveju – kr = 1.

    Jeigu atliekant bandymą nedažnas regeneravimas neįvyko, taikomas didinamasis koeficientas (k ru,m arba k ru,a). Jeigu atliekant bandymą nedažnas regeneravimas įvyko, taikomas mažinamasis koeficientas (k rd,m arba k rd,a).

    Rezultatas, jei taikoma, įskaitant nedažno regeneravimo koregavimo koeficientą, taip pat tikslinamas naudojant pagal III priedo reikalavimus nustatytą taikomą multiplikacinį arba adityvųjį nusidėvėjimo koeficientą.

    2.2.   Per diskrečiojo režimo NRSC bandymus išmetamų teršalų savitosios masės apskaičiavimas

    Išmetamųjų teršalų savitoji masė e [#/kWh] apskaičiuojama pagal 7-178 lygtį:

    Formula

    (7-178)

    čia:

    Pi

    variklio galia, taikant režimą i [kW] su Pi = P max i + P aux i (žr. VI priedo 6.3 ir 7.7.1.3 punktus);

    WFi

    režimo i svertinis koeficientas [–];

    Ṅi

    vidutinis srauto išmetamųjų teršalų kiekis taikant režimą i [#/val.], apskaičiuotas pagal 7-171 arba 7-173 lygtį, atsižvelgiant į skiedimo metodą.

    Jei tai variklis su nedažnai (periodiškai) regeneruojama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema (žr. VI priedo 6.6.2 punktą), išmetamųjų teršalų savitoji masė pakoreguojama taikomu multiplikaciniu koregavimo koeficientu arba taikomu adityviuoju koregavimo koeficientu. Jeigu atliekant bandymą nedažnas regeneravimas neįvyko, taikomas didinamasis koeficientas (k ru,m arba k ru,a). Jeigu atliekant bandymą nedažnas regeneravimas įvyko, taikomas mažinamasis koeficientas (k rd,m arba k rd,a). Jeigu nustatyti kiekvieno režimo koregavimo koeficientai, jie taikomi kiekvienam režimui pagal 7-178 lygtį apskaičiuojant svertinį išmetamųjų teršalų kiekį.

    Rezultatas, jei taikoma, įskaitant nedažno regeneravimo koregavimo koeficientą, taip pat tikslinamas naudojant pagal III priedo reikalavimus nustatytą taikomą multiplikacinį arba adityvųjį nusidėvėjimo koeficientą.

    2.3.   Galutinių rezultatų suapvalinimas

    Galutiniai NRTC ir vidutiniai svertiniai NRTC bandymų rezultatai suapvalinami vienu kartu iki trijų reikšminių skaičių pagal ASTM E 29–06B. Tarpinių verčių, pagal kurias gaunamas galutinis su stabdymu susijusio išmetamųjų teršalų kiekio rezultatas, apvalinti neleidžiama.

    2.4.   Foninio kietųjų dalelių kiekio nustatymas

    2.4.1.   Variklio gamintojo prašymu prieš bandymą arba po jo gali būti paimtas foninių kietųjų dalelių ėminys skiedimo tunelyje už kietųjų dalelių ir angliavandenilių filtrų kietųjų dalelių skaičiaus matavimo sistemos kryptimi, kad būtų nustatyta foninė kietųjų dalelių koncentracija skiedimo tunelyje.

    2.4.2.   Suteikiant tipo patvirtinimą neleidžiama atimti foninės kietųjų dalelių koncentracijos skiedimo tunelyje, bet, gamintojui prašant ir patvirtinimo institucijai iš anksto sutikus, tai leidžiama daryti atliekant gamybos atitikties bandymus, jeigu galima įrodyti, kad tunelio foninės koncentracijos poveikis yra didelis – tuomet šios koncentracijos vertes galima atimti iš išmatuotų praskiestų išmetamųjų dujų verčių.

    6 priedėlis

    Išmetamo amoniako kiekio apskaičiavimas

    1.   Vidutinės koncentracijos per pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklus ir RMC apskaičiavimas

    Vidutinė NH3 koncentracija išmetamosiose dujose per bandymų ciklą cNH3 [ppm] nustatoma integruojant akimirkines ciklo vertes. Naudojama 7-179 lygtis:

    Formula

    (7-179)

    čia:

    cNH3,i

    akimirkinė NH3 koncentracija išmetamosiose dujose [ppm];

    n

    matavimų skaičius.

    NRTC galutinis bandymo rezultatas apskaičiuojamas pagal 7-180 lygtį:

    cNH3= (0,1 × cNH3,cold) + (0,9 × cNH3,hot)

    (7-180)

    čia:

    cNH3,cold

    vidutinė NH3 koncentracija per neįšilusio variklio paleidimo NRTC [ppm];

    cNH3,hot

    vidutinė NH3 koncentracija per įšilusio variklio paleidimo NRTC [ppm].

    2.   Vidutinės koncentracijos per diskrečiojo režimo NRSC apskaičiavimas

    Vidutinė NH3 koncentracija išmetamosiose dujose per bandymų ciklą cNH3 [ppm] nustatoma išmatuojant vidutinę kiekvieno režimo koncentraciją ir rezultatą įvertinant jam taikant bandymų ciklui numatytus svertinius koeficientus. Naudojama 7-181 lygtis:

    Formula

    (7-181)

    čia:

    Formula

    NH3,i vidutinė NH3 koncentracija išmetamosiose dujose, taikant režimą i [ppm];

    Nmode

    režimų skaičius per bandymų ciklą;

    WFi

    režimo i svertinis koeficientas [–].

    VIII PRIEDAS

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių veikimo reikalavimai ir bandymo procedūros

    1.   Taikymo sritis

    Šis priedas taikomas Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 18 punkte apibrėžtiems dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliams, kai jie tuo pat metu eksploatuojami su skystaisiais ir dujiniais degalais (dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena).

    Šis priedas netaikomas bandant variklius, įskaitant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklius, kai jie naudojami tik su skystaisiais degalais ar tik su dujiniais degalais (t. y. kai, atsižvelgiant į degalų rūšį, dujų energijos santykio (toliau – GER) vertė yra 1 ar 0). Šiuo atveju taikomi tokie patys reikalavimai kaip bet kuriam vieneriopų degalų varikliui.

    Varikliams, naudojamiems vienu metu su kelių rūšių skystųjų degalų ir dujinių degalų mišiniu arba su skystaisiais degalais ir kelių rūšių dujiniais degalais, suteikiant tipo patvirtinimą taikoma su naujomis technologijomis ar naujomis koncepcijomis susijusi procedūra, nurodyta Reglamento (ES) 2016/1628 33 straipsnyje.

    2.   Apibrėžtys ir santrumpos

    Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

    2.1.

    GER (dujų energijos santykis) apibrėžtas Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 20 punkte remiantis apatine šilumingumo verte;

    2.2.

    GERcycle – vidutinė GER vertė eksploatuojant variklį taikomu variklio bandymų ciklu;

    2.3.

    1A tipo dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis – tai:

    a)

    NRE 19 ≤ kW ≤ 560 pakategorės dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis, kuriam veikiant per įšilusio variklio paleidimo NRTC bandymų ciklą vidutinis dujų energijos santykis yra ne mažesnis kaip 90 proc. (GERNRTC, hot ≥ 0,9), kuris naudodamas vien skystuosius degalus neima veikti tuščiąja eiga ir kuriame nenumatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena, arba

    b)

    bet kurios kategorijos ar pakategorės, išskyrus NRE 19 ≤ kW ≤ 560 pakategorę, dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis, kuriam veikiant per NRSC vidutinis dujų energijos santykis yra ne mažesnis kaip 90 proc. (GERNRSC ≥ 0,9), kuris naudodamas vien skystuosius degalus neima veikti tuščiąja eiga ir kuriame nenumatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena;

    2.4.

    1B tipo dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis – tai:

    a)

    NRE 19 ≤ kW ≤ 560 pakategorės dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis, kuriam veikiant per įšilusio variklio paleidimo NRTC bandymų ciklą vidutinis dujų energijos santykis yra ne mažesnis kaip 90 proc. (GERNRTC, hot ≥ 0,9), kuris naudodamas vien skystuosius degalus neima veikti tuščiąja eiga, kai nustatyta dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena, ir kuriame numatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena, arba

    b)

    bet kurios kategorijos ar pakategorės, išskyrus NRE 19 ≤ kW ≤ 560 pakategorę, dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis, kuriam veikiant per NRSC vidutinis dujų energijos santykis yra ne mažesnis kaip 90 proc. (GERNRSC ≥ 0,9), kuris naudodamas vien skystuosius degalus neima veikti tuščiąja eiga, kai nustatyta dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena, ir kuriame numatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena;

    2.5.

    2A tipo dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis – tai:

    a)

    NRE 19 ≤ kW ≤ 560 pakategorės dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis, kuriam veikiant per įšilusio variklio paleidimo NRTC bandymų ciklą vidutinis dujų energijos santykis yra 10–90 proc. (0,1 < GERNRTC, hot < 0,9) ir kuriame nenumatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena arba kuriam veikiant per įšilusio variklio paleidimo NRTC bandymų ciklą vidutinis dujų energijos santykis yra ne mažesnis kaip 90 proc. (GERNRTC, hot ≥ 0,9), tačiau naudodamas vien skystuosius degalus jis ima veikti tuščiąja eiga, ir kuriame nenumatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena, arba

    b)

    bet kurios kategorijos ar pakategorės, išskyrus NRE 19 ≤ kW ≤ 560 pakategorę, dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis, kuriam veikiant per NRSC vidutinis dujų energijos santykis yra 10–90 proc. (0,1 < GER NRSC < 0,9), ir kuriame nenumatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena arba kuriam veikiant per NRSC vidutinis dujų energijos santykis yra ne mažesnis kaip 90 proc. (GERNRSC ≥ 0,9), tačiau naudodamas vien skystuosius degalus jis ima veikti tuščiąja eiga, ir kuriame nenumatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena;

    2.6.

    2B tipo dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis – tai:

    a)

    NRE 19 ≤ kW ≤ 560 pakategorės dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis, kuriam veikiant per įšilusio variklio paleidimo NRTC bandymų ciklą vidutinis dujų energijos santykis yra 10–90 proc. (0,1 < GERNRTC, hot < 0,9) ir kuriame numatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena arba kuriam veikiant per įšilusio variklio paleidimo NRTC bandymų ciklą vidutinis dujų energijos santykis yra ne mažesnis kaip 90 proc. (GERNRTC, hot ≥ 0,9) ir kuriame numatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena, tačiau naudodamas vien skystuosius degalus jis gali veikti tuščiąja eiga, kai nustatyta dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena, arba

    b)

    bet kurios kategorijos ar pakategorės, išskyrus NRE 19 ≤ kW ≤ 560 pakategorę, dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis, kuriam veikiant per NRSC vidutinis dujų energijos santykis yra 10–90 proc. (0,1 < GERNRSC< 0,9) ir kuriame nenumatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena arba kuriam veikiant per NRSC vidutinis dujų energijos santykis yra ne mažesnis kaip 90 proc. (GERNRSC ≥ 0,9) ir kuriame numatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena, tačiau naudodamas vien skystuosius degalus jis gali veikti tuščiąja eiga, kai nustatyta dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena;

    2.7.

    3B tipo dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis – tai:

    a)

    NRE 19 ≤ kW ≤ 560 pakategorės dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis, kuriam veikiant per įšilusio variklio paleidimo NRTC bandymų ciklą vidutinis dujų energijos santykis yra ne didesnis kaip 10 proc. (GERNRTC, hot ≤ 0,1) ir kuriame numatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena, arba

    b)

    bet kurios kategorijos ar pakategorės, išskyrus NRE 19 ≤ kW ≤ 560 pakategorę, dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis, kuriam veikiant per NRSC vidutinis dujų energijos santykis yra ne didesnis kaip 10 proc. (GERNRSC ≤ 0,1) ir kuriame numatyta skystųjų degalų naudojimo veiksena.

    3.   Specialūs papildomi su dvejopų degalų vienalaikiu naudojimu susiję patvirtinimo reikalavimai

    3.1.   Varikliai su operatoriaus reguliuojamu GERcycle valdymo įtaisu

    Tam tikro variklių tipo variklių GERcycle didžiausią vertę galima sumažinti operatoriaus reguliuojamu valdymo įtaisu, o mažiausia GERcycle vertė neturi būti ribojama, tačiau variklis šiuo atveju turi galėti atitikti išmetamųjų teršalų ribines vertes naudojant bet kurią gamintojo leidžiamą GERcycle vertę.

    4.   Bendrieji reikalavimai

    4.1.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių veiksenos

    4.1.1.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio veiksenos naudojant skystąjį kurą sąlygos

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis gali veikti skystųjų degalų naudojimo veiksena tik jei, veikdamas skystųjų degalų naudojimo veiksena, yra sertifikuotas pagal visus šio reglamento reikalavimus, susijusius su veikimu naudojant tik nurodytus skystuosius degalus.

    Jei dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis sukurtas pagal jau sertifikuotą skystaisiais degalais varomą variklį, reikalaujama gauti naują skystųjų degalų naudojimo veiksenos ES tipo patvirtinimo sertifikatą.

    4.1.2.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio veiksenos tuščiąja eiga naudojant tik skystuosius degalus sąlygos

    4.1.2.1.   1A tipo dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai negali veikti tuščiąja eiga naudodami tik skystuosius degalus, nebent esant 4.1.3 punkte apibrėžtoms įšildymo ir paleidimo sąlygoms.

    4.1.2.2.   1B tipo dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai negali veikti tuščiąja eiga naudodami tik skystuosius degalus, kai nustatyta dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena.

    4.1.2.3.   2A, 2B ir 3B tipų dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai gali veikti tuščiąja eiga naudodami tik skystuosius degalus.

    4.1.3.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio įšildymo arba paleidimo naudojant tik skystuosius degalus sąlygos

    4.1.3.1.   1B, 2B arba 3B tipo dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai gali būti įšildomi arba paleidžiami naudojant tik skystuosius degalus. Jeigu įšildant ar paleidžiant variklį, kai nustatyta dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena, naudojama išmetamųjų teršalų kontrolės strategija yra tokia pati kaip atitinkama išmetamųjų teršalų kontrolės strategija nustačius skystųjų degalų naudojimo veikseną, įšildant ar paleidžiant variklį galima nustatyti variklio dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veikseną. Jeigu šios sąlygos nesilaikoma, variklis įšildomas ar paleidžiamas naudojant tik skystuosius degalus, nustačius skystųjų degalų naudojimo veikseną.

    4.1.3.2.   1A arba 2A tipo dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai gali būti įšildomi arba paleidžiami naudojant tik skystuosius degalus. Tačiau šiuo atveju strategija turi būti deklaruojama kaip papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija ir turi būti laikomasi šių papildomų reikalavimų:

    4.1.3.2.1.   strategija nustoja veikti, kai aušalo temperatūra pasiekia 343 K (70 °C) arba per 15 minučių po įjungimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau, ir

    4.1.3.2.2.   techninės priežiūros veiksena įjungiama strategijos veikimo metu.

    4.2.   Techninės priežiūros veiksena

    4.2.1.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio techninės priežiūros veiksenos sąlygos

    Kai variklis veikia techninės priežiūros veiksena, jo veikimas ribojamas ir jam laikinai netaikomi reikalavimai, susiję su išmetamaisiais teršalais ir NOx kontrole, aprašyta šiame reglamente.

    4.2.2.   Veikimo ribojimas nustačius techninės priežiūros veikseną

    4.2.2.1.   Variklių kategorijoms, išskyrus IWP, IWA, RLL ir RLR, taikomas reikalavimas

    Ne keliais judantiems mechanizmams, kuriuose sumontuotas ne IWP, IWA, RLL ar RLR kategorijos dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis, veikiantis techninės priežiūros veiksena, taikomas veikimo ribojimas – tai ribojimas, įjungiamas IV priedo 1 priedėlio 5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema.

    Atsižvelgiant į saugos aspektus ir sudarant sąlygas savaiminei diagnostikai, pagal IV priedo 1 priedėlio 5.5 punktą leidžiama pasinaudoti raginimo imtis priemonių sistemos išjungimo funkcija, kad būtų panaudojama visa variklio galia.

    Veikimo ribojimas kitaip neišjungiamas įjungiant arba išjungiant IV priede apibūdintas įspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemas.

    Įjungus ar išjungus techninės priežiūros veikseną IV priede apibūdintos įspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos neįjungiamos ar neišjungiamos.

    4.2.2.2.   IWP, IWA, RLL ir RLR variklių kategorijoms taikomas reikalavimas

    Atsižvelgiant į saugos aspektus, eksploatuojant IWP, IWA, RLL ir RLR kategorijų variklius leidžiama nustatyti techninės priežiūros veikseną neribojant variklio sukimo momento ar jo sūkių dažnio. Šiuo atveju kiekvieną kartą, kai veikimo ribojimas pagal 4.2.2.3 punktą būtų įjungtas, mechanizmo kompiuterio registruotuvas į neištrinamąją kompiuterio atmintį įrašo visas variklio veikimo triktis, kai įjungta techninės priežiūros veiksena, taip, kad informacijos nebūtų įmanoma tyčia ištrinti.

    Nacionalinės tikrinimo institucijos turi turėti galimybę nuskaityti šiuos įrašus skaitytuvu.

    4.2.2.3.   Veikimo ribojimo įjungimas

    Veikimo ribojimas automatiškai įjungiamas nustačius techninės priežiūros veikseną.

    Jeigu techninės priežiūros veiksena įjungiama pagal 4.2.3 punktą dėl dujų tiekimo sistemos trikties, veikimo ribojimas įjungiamas per 30 veikimo minučių po techninės priežiūros veiksenos įjungimo.

    Jeigu techninės priežiūros veiksena įjungiama dėl tuščio dujinių degalų bako, veikimo ribojimas įjungiamas, kai tik įjungiama techninės priežiūros veiksena.

    4.2.2.4.   Veikimo ribojimo išjungimas

    Veikimo ribojimo sistema išjungiama, kai variklio techninės priežiūros veiksena nebenaudojama.

    4.2.3.   Dujinių degalų trūkumas veikiant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena

    Kad nustačius, jog dujinių degalų bakas yra tuščias, arba sutrikus dujų tiekimo sistemos veikimui, ne keliais judantys mechanizmai būtų patraukti į saugią vietą:

    a)

    1A ir 2A tipų dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliuose įjungiama techninės priežiūros veiksena;

    b)

    1B, 2B ir 3B tipų dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai veikia naudodami skystuosius degalus.

    4.2.3.1.   Dujinių degalų trūkumas ištuštėjus dujinių degalų bakui

    Ištuštėjus dujinių degalų bakui, techninės priežiūros veiksena arba, jeigu taikomas 4.2.3 punktas, skystųjų degalų naudojimo veiksena įjungiama iš karto, kai tik variklio sistema nustato, kad bakas yra tuščias.

    Kai dujų kiekis bake vėl pasiekia tokį lygį, kokiame pagrįstai įsijungė 4.3.2 punkte nurodyta įspėjimo apie tuščią baką sistema, techninės priežiūros veiksena gali būti išjungiama arba, jei taikoma, gali būti vėl įjungiama dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena.

    4.2.3.2.   Dujinių degalų trūkumas dėl dujų tiekimo sistemos trikties

    Įvykus dujų tiekimo sistemos trikčiai, dėl kurios nutraukiamas dujinių degalų tiekimas, techninės priežiūros veiksena arba, jei taikomas 4.2.3 punktas, skystųjų degalų naudojimo veiksena įjungiama, kai nustojama tiekti dujinius degalus.

    Kai tik dujinių degalų tiekimas atkuriamas, techninės priežiūros veiksena gali būti išjungiama arba, jei taikoma, gali būti vėl įjungiama dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena.

    4.3.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo rodytuvai

    4.3.1.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksenos rodytuvas

    Ne keliais judančiuose mechanizmuose operatoriui pateikiama vaizdinė informacija apie variklio veikseną (dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena, skystųjų degalų naudojimo veiksena arba techninės priežiūros veiksena).

    Šio rodytuvo charakteristikas ir vietą nustato pirminės įrangos gamintojas (toliau – PĮG); rodytuvas gali būti jau esamos vaizdinės informacijos sistemos dalis.

    Rodytuvas gali būti papildytas pranešimų rodymo sistema. Šiame punkte nurodyta vaizdinių pranešimų sistema gali būti tokia pati, kokios naudojamos NOx kontrolės diagnostikos arba kitais techninės priežiūros tikslais.

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksenos rodytuvo vaizdinis elementas negali būti toks pats, koks naudojamas NOx kontrolės diagnostikos arba kitais variklio techninės priežiūros tikslais.

    Su sauga susijusių įspėjimų rodymui visuomet teikiama pirmenybė prieš veiksenos rodymą.

    4.3.1.1.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksenos rodytuvas nustatomas rodyti techninės priežiūros veikseną, kai tik įjungiama techninės priežiūros veiksena (t. y. prieš tai, kai ji tampa aktyvi), ir vaizdinis pranešimas rodomas tol, kol techninės priežiūros veiksena yra įjungta.

    4.3.1.2.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksenos rodytuvas nustatomas bent vienai minutei esant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksenai arba skystųjų degalų naudojimo veiksenai, kai tik variklio skystųjų degalų naudojimo veiksena perjungiama į dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veikseną arba atvirkščiai. Šis vaizdinis pranešimas taip pat rodomas bent vieną minutę, kai raktelis pasukamas į užvedimo padėtį, arba, gamintojo reikalavimu, paleidžiant variklį. Pranešimas taip pat rodomas operatoriui pateikus užklausą.

    4.3.2.   Įspėjimo apie tuščią dujinių degalų baką sistema (dvejopų degalų vienalaikio naudojimo įspėjimo sistema)

    Ne keliais judančiuose mechanizmuose su dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliu įrengiama dvejopų degalų vienalaikio naudojimo įspėjimo sistema, įspėjanti operatorių, kad dujinių degalų bakas netrukus ištuštės.

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo įspėjimo sistema lieka įjungta tol, kol bakas iš naujo pripildomas iki lygio, viršijančio lygį, kuriam esant įspėjimo sistema yra įjungiama.

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo įspėjimo sistemos signalus laikinai gali pertraukti kiti įspėjimo signalai, kuriais perduodami svarbūs saugos pranešimai.

    Turi būti neįmanoma dvejopų degalų vienalaikio naudojimo įspėjimo sistemos išjungti skaitytuvu, kol nepašalinta įspėjamojo signalo įjungimo priežastis.

    4.3.2.1.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo įspėjimo sistemos charakteristikos

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo įspėjimo sistemą sudaro gamintojo pasirinkta vaizdinio įspėjimo sistema (simbolis, piktograma ir kt.).

    Gamintojo nuožiūra ji gali apimti ir garsinį signalą. Tokiu atveju operatoriui leidžiama tą signalą išjungti.

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo įspėjimo sistemos vaizdinis elementas negali būti toks pats, koks naudojamas NOx kontrolės diagnostikos arba kitais variklio techninės priežiūros tikslais.

    Be to, dvejopų degalų vienalaikio naudojimo įspėjimo sistema gali rodyti trumpus pranešimus, įskaitant pranešimus, kuriuose aiškiai nurodomas iki veikimo ribojimo įjungimo likęs atstumas arba laikas.

    Šiame punkte nurodyta įspėjimų ar pranešimų pateikimo sistema gali būti tokia pati, kokia naudojama su NOx kontrolės diagnostika susijusiam įspėjimui ar pranešimams arba su kitais techninės priežiūros tikslais susijusiam įspėjimui ar pranešimams pateikti.

    Gelbėjimo tarnyboms skirtuose ne keliais judančiuose mechanizmuose arba ne keliais judančiuose mechanizmuose, suprojektuotuose ir pagamintuose ginkluotųjų pajėgų tarnyboms, civilinės saugos, priešgaisrinės apsaugos bei viešosios tvarkos užtikrinimo tarnyboms, gali būti įrengta priemonė, leidžianti operatoriui sumažinti įspėjimo sistemos perduodamų vaizdinių signalų ryškumą.

    4.4.   Praneštas sukimo momentas

    4.4.1.   Praneštas sukimo momentas, kai dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis veikia dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena

    Kai dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis veikia nustačius dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veikseną:

    a)

    atkuriama etaloninė sukimo momento kreivė yra ta, kuri gaunama, kai variklis bandomas ant variklio bandymų stendo nustačius dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veikseną;

    b)

    užregistruoti faktiniai sukimo momentai (nurodytas sukimo momentas ir trinties jėgos momentas) yra dvejopų degalų degimo, o ne vien skystųjų degalų naudojimo rezultatas.

    4.4.2.   Praneštas sukimo momentas, kai dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis veikia skystųjų degalų naudojimo veiksena

    Kai dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis veikia nustačius skystųjų degalų naudojimo veikseną, atkuriama etaloninė sukimo momento kreivė yra ta, kuri gaunama, kai variklis bandomas ant variklio bandymų stendo nustačius skystųjų degalų naudojimo veikseną.

    4.5.   Papildomi reikalavimai

    4.5.1.   Jeigu yra taikomos dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliui, pritaikymo strategijos turi atitikti ne tik IV priedo reikalavimus, bet ir šiuos reikalavimus:

    a)

    variklis visada lieka priskiriamas prie to dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio tipo (t. y. 1A, 2B ir kt. tipo), kuris buvo nurodytas suteikiant ES tipo patvirtinimą, ir

    b)

    jei tai 2 tipo variklis, nustatomas tos pačios šeimos variklių aukščiausios ir žemiausios didžiausios GERcycle vertės skirtumas niekada negali būti didesnis negu 3.1.1 punkte nurodytas procentinis santykis, nebent tai leidžiama pagal 3.2.1 punktą.

    4.6.   Tipas patvirtinamas su sąlyga, kad PĮG ir galutiniams naudotojams bus pateiktos XIV ir XV priedų reikalavimus atitinkančios dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio montavimo ir eksploatavimo instrukcijos, apimančios ir 4.2 punkte nustatytą techninės priežiūros veikseną bei 4.3 punkte nurodytą dvejopų degalų vienalaikio naudojimo rodytuvo sistemą.

    5.   Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai

    5.1.   Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, įskaitant išmetamųjų teršalų ribines vertes, ir dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliams taikomi ES tipo patvirtinimo reikalavimai yra tapatūs reikalavimams, taikomiems bet kokiam kitam atitinkamos kategorijos varikliui, kaip nustatyta šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2016/1628, išskyrus nustatytuosius šiame priede.

    5.2.   Ribinis angliavandenilių (HC) kiekis eksploatuojant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena nustatomas taikant vidutinį dujų energijos santykį (GER) per nurodytą bandymų ciklą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/1628 II priede.

    5.3.   Išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų techniniai reikalavimai, įskaitant šias strategijas pagrindžiančius dokumentus, apsaugos nuo neteisėto keitimo technines nuostatas ir draudimą naudoti išderinimo įtaisus, yra tapatūs reikalavimams, taikomiems bet kokiam kitam atitinkamos kategorijos varikliui, kaip nustatyta IV priede.

    5.4.   Išsamūs techniniai reikalavimai dėl su atitinkamu NRSC susijusios srities, kurioje kontroliuojamas išmetamųjų teršalų kiekis, kuriuo leidžiama viršyti Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas ribines vertes, yra tapatūs reikalavimams, taikomiems bet kokiam kitam atitinkamos kategorijos varikliui, kaip nustatyta IV priede.

    6.   Įrodymo reikalavimai

    6.1.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliams taikomi įrodymo reikalavimai yra tapatūs reikalavimams, taikomiems bet kokiam kitam atitinkamos kategorijos varikliui, kaip nustatyta šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2016/1628, išskyrus nustatytuosius 6 skirsnyje.

    6.2.   Taikomų ribinių verčių laikymasis įrodomas nustačius dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veikseną.

    6.3.   Skystųjų degalų naudojimo veikseną turinčių dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių tipų (t. y. 1B, 2B, 3B tipų) variklių atitiktis taikomoms ribinėms vertės papildomai įrodoma nustačius skystųjų degalų naudojimo veikseną.

    6.4.   2 tipo varikliui taikomi papildomi įrodymo reikalavimai

    6.4.1.   Gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia įrodymus, kad visų dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių šeimos narių GERcycle skalė atitinka 3.1.1 punkte nurodytą procentinę dalį arba, jeigu tai varikliai su operatoriaus reguliuojamu GERcycle, atitinka 6.5 punkto reikalavimus (pvz., pateikia algoritmus, funkcinę analizę, skaičiavimus, modeliavimą, ankstesnių bandymų rezultatus ir kt.).

    6.5.   Varikliui su operatoriaus reguliuojamu GERcycle taikomi papildomi įrodymo reikalavimai

    6.5.1.   Atitiktis taikomoms ribinėms vertėms įrodoma naudojant gamintojo leidžiamą mažiausią ir didžiausią GERcycle vertę.

    6.6.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio ilgaamžiškumo įrodymo reikalavimai

    6.6.1.   Taikomos III priedo nuostatos.

    6.7.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo rodytuvų, įspėjimo ir veikimo ribojimo įrodymas

    6.7.1.   Pagal šį reglamentą teikiamos ES tipo patvirtinimo paraiškos dalyje gamintojas turi įrodyti, kad dvejopų degalų vienalaikio naudojimo rodytuvai, įspėjimo ir veikimo ribojimo sistemos veikia pagal 1 priedėlio nuostatas.

    7.   Tinkamo NOx kontrolės priemonių veikimo užtikrinimo reikalavimai

    7.1.   IV priedas (NOx kontrolės priemonių techniniai reikalavimai) taikomas dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliams, veikiantiems nustačius dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veikseną arba skystųjų degalų naudojimo veikseną.

    7.2.   1B, 2B ir 3B tipų dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliams taikomi papildomi NOx kontrolės reikalavimai

    7.2.1.   Sukimo momentas, kuriam esant turi įsijungti IV priedo 1 priedėlio 5.4. punkte apibrėžta griežto raginimo imtis priemonių sistema, yra mažiausias iš skystųjų degalų naudojimo veiksena ir dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena gautų sukimo momentų.

    7.2.2.   Į galimą veiksenos įtaką trikties nustatymui neatsižvelgiama siekiant pratęsti laiką iki raginimo imtis priemonių įjungimo.

    7.2.3.   Trikčių, kurių nustatymas nepriklauso nuo variklio veiksenos, atveju, IV priedo 1 priedėlyje nurodyti su diagnostinio trikties kodo (toliau – DTK) būsena susiję mechanizmai nepriklauso nuo variklio veiksenos (pvz., jei DTK būsena tapo „galimas“ veikiant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena, kitą kartą nustačius gedimą jo būsena taps „patvirtintas“ ir „aktyvus“ net jei bus įjungta skystųjų degalų naudojimo veiksena).

    7.2.4.   Trikčių, kurių nustatymas priklauso nuo variklio veiksenos, atveju, DTK negrįš į ankstesnę aktyvaus kodo būseną esant ne tai veiksenai, kurią naudojant būsena buvo „patvirtintas“ ir „aktyvus“.

    7.2.5.   Pasikeitus veiksenai (iš dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksenos į skystųjų degalų naudojimo veikseną arba atvirkščiai), mechanizmai, įdiegtų siekiant laikytis IV priede nustatytų reikalavimų (skaitikliai ir kt.), nesustabdomi ir jų nulinė padėtis negrąžinama. Tačiau jeigu vienas iš tų mechanizmų (pvz., diagnostikos sistema) priklauso nuo faktinės veiksenos, su tuo mechanizmu susijęs skaitiklis, gamintojo prašymu ir gavus patvirtinimo institucijos patvirtinimą, gali:

    a)

    nustoti skaičiuoti ir, jei taikoma, išsaugoti esamą vertę, kai pasikeičia veiksena;

    b)

    iš naujo pradėti skaičiuoti ir, jei taikoma, toliau skaičiuoti nuo vertės, prie kurios sustojo, kai veiksena vėl pakeičiama į kitą veikseną.

    1 priedėlis

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio dvejopų degalų vienalaikio naudojimo rodytuvui, įspėjimo sistemai ir veikimo ribojimui taikomi įrodymo reikalavimai

    1.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo rodytuvai

    1.1.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksenos rodytuvas

    Variklio gebėjimas įjungti dvejopų degalų vienalaikio naudojimo rodytuvą, kai variklis veikia dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena, įrodomas suteikiant ES tipo patvirtinimą.

    1.2.   Skystųjų degalų naudojimo veiksenos rodytuvas

    1B, 2B arba 3B tipo dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio gebėjimas įjungti skystųjų degalų naudojimo veiksenos rodytuvą, kai variklis veikia naudodamas skystuosius degalus, įrodomas suteikiant ES tipo patvirtinimą.

    1.3.   Techninės priežiūros veiksenos rodytuvas

    Variklio gebėjimas įjungti techninės priežiūros veiksenos rodytuvą, kai variklis veikia techninės priežiūros veiksena, įrodomas suteikiant ES tipo patvirtinimą.

    1.3.1.   Kai yra tokia įranga, pakanka pademonstruoti techninės priežiūros veiksenos rodytuvo veikimą įjungiant techninės priežiūros veiksenos jungiklį ir patvirtinimo institucijai pateikti įrodymus, kad jis įsijungia, kai techninės priežiūros veiksenai įsijungti nurodo pati variklio sistema (pvz., algoritmais, modeliavimu, vietoje atliktų bandymų rezultatais ir kt.).

    2.   Įspėjimo sistema

    Variklio gebėjimas įjungti įspėjimo sistemą, kai dujinių degalų lygis bake nebesiekia įspėjamosios ribos, įrodomas suteikiant ES tipo patvirtinimą. Šiuo tikslu faktinis dujinių degalų kiekis gali būti imituojamas.

    3.   Veikimo ribojimas

    1A arba 2A tipo dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio gebėjimas įjungti veikimo ribojimą nustačius, kad dujinių degalų bakas yra tuščias ir kad yra dujų tiekimo sistemos triktis, įrodomas suteikiant ES tipo patvirtinimą. Šiuo tikslu tuščias dujinių degalų bakas ir dujų tiekimo sistemos triktis gali būti imituojami.

    3.1.   Pakanka atlikti demonstracinį bandymą tipišku naudojimo atveju, parinktu pritarus patvirtinimo institucijai, ir patvirtinimo institucijai pateikti įrodymus, kad kitais galimais naudojimo atvejais veikimas yra ribojamas (pvz., algoritmais, modeliavimu, vietoje atliktų bandymų rezultatais ir kt.).

    2 priedėlis

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliams taikomi teršalų išmetimo bandymo procedūros reikalavimai

    1.   Bendrosios nuostatos

    Šiame priedėlyje apibrėžiami papildomi reikalavimai ir šio priedo išimtys, pagal kuriuos galima atlikti dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių teršalų išmetimo bandymus, nepriklausomai nuo to, ar tai tik išmetamosios dujos, ar ir išmetamosios karterio dujos drauge su išmetamosiomis dujomis, kaip nurodyta VI priedo 6.10 punkte. Jeigu papildomi reikalavimai ar išimtys nenurodomi, šio reglamento reikalavimai dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliams taikomi taip pat, kaip jie taikomi bet kokiems kitiems pagal Reglamentą (ES) 2016/1628 patvirtintų variklių tipų ar variklių šeimų varikliams.

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių teršalų išmetimo bandymą apsunkina tai, kad variklio naudojami degalai gali skirtis – nuo grynų skystųjų degalų iki mišinių, kuriuose didžiąją dalį sudaro dujiniai degalai ir tik nedidelis kiekis skystųjų degalų (kaip uždegimo šaltinis). Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių naudojamų degalų santykis taip pat gali dinamiškai keistis priklausomai nuo variklio eksploatavimo sąlygų. Todėl tokių variklių teršalų išmetimo bandymams taikomos specialios atsargumo priemonės ir ribojimai.

    2.   Bandymo sąlygos

    Taikomas VI priedo 6 skirsnis.

    3.   Bandymo procedūros

    Taikomas VI priedo 7 skirsnis.

    4.   Matavimo procedūros

    Taikomas VI priedo 8 skirsnis, jeigu šiame priedėlyje nenustatyta kitaip.

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių viso srauto skiedimo matavimo procedūra grafiškai parodyta VI priedo 6.6 pav. (CVS sistema).

    Ši matavimo procedūra užtikrina, kad atliekant bandymą skirtinga degalų sudėtis daugiausia turės įtakos angliavandenilių matavimo rezultatams. Tai kompensuojama vienu iš 5.1 punkte nurodytų metodų.

    VI priedo 6.7 pav. grafiškai parodytą nepraskiestų dujų / dalies srauto matavimą galima naudoti taikant tam tikras atsargumo priemones, susijusias su išmetamųjų dujų masės srauto nustatymo ir apskaičiavimo metodais.

    5.   Matavimo įranga

    Taikomas VI priedo 9 skirsnis.

    6.   Išmetamųjų kietųjų dalelių skaičiaus matavimas

    Taikomas VI priedo 1 priedėlis.

    7.   Išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

    Išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal VII priedą, jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip. 7.1 punkte pateikti papildomi reikalavimai taikomi atliekant mase grindžiamus apskaičiavimus, o 7.2 punkte nurodyti papildomi reikalavimai taikomi atliekant molekuline mase grindžiamus apskaičiavimus.

    Norint apskaičiuoti išmetamųjų teršalų kiekį, būtina žinoti naudojamų degalų sudėtį. Jeigu dujiniai degalai tiekiami su sertifikatu, patvirtinančiu degalų savybes (pvz., dujos iš balionų), leidžiama naudoti tiekėjo nurodytą sudėtį. Jeigu sudėtis nėra žinoma (pvz., gamtinės dujos), degalų sudėtis turi būti analizuojama bent prieš atliekant variklio teršalų išmetimo bandymą ir po jo. Leidžiama analizę atlikti dažniau, o jos rezultatai turi būti naudojami atliekant apskaičiavimą.

    Jeigu naudojamas dujų energijos santykis (GER), jis turi atitikti Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 2 punkte pateiktą apibrėžtį ir specialias nuostatas dėl bendrų angliavandenilių (HC) ribinių verčių, nurodytų to reglamento II priede ir taikomų vien ar iš dalies dujomis varomiems varikliams. Vidutinė GER vertė per ciklą apskaičiuojama taikant vieną iš šių metodų:

    a)

    jei tai įšilusio variklio paleidimo NRTC ir RMC NRSC, GER sumą kiekviename matavimo taške dalinant iš matavimo taškų skaičiaus;

    b)

    jei tai diskrečiojo režimo NRSC, vidutinę kiekvieno bandymo režimo GER vertę dauginant iš atitinkamo to režimo svertinio koeficiento ir apskaičiuojant visų režimų sumą. Naudojami taikomo ciklo svertiniai koeficientai, nurodyti XVII priedo 1 priedėlyje.

    7.1.   Mase grindžiamas išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

    Taikomas VII priedo 2 skirsnis, jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

    7.1.1.   Drėgnio pataisa

    7.1.1.1.   Nepraskiestos išmetamosios dujos

    Apskaičiuojant drėgnio pataisą taikomos VII priedo 7-3 ir 7-4 lygtys.

    Tam tikros sudėties degalų parametrai nustatomi pagal 7.1.5 punktą.

    7.1.1.2.   Praskiestos išmetamosios dujos

    Apskaičiuojant drėgnio pataisą taikoma VII priedo 7-3 lygtis kartu su 7-25 ar 7-26 lygtimi.

    Drėgnio pataisai taikomas abiejų rūšių degalų mišinio molinis vandenilio santykis α. Šis molinis vandenilio santykis apskaičiuojamas pagal išmatuotas abiejų rūšių degalų sąnaudų vertes remiantis 7.1.5 punktu.

    7.1.2.   NOx drėgnio pataisa

    Taikoma VII priedo 7-9 lygtyje nurodyta slėginio uždegimo variklių NOx drėgnio pataisa.

    7.1.3.   Dalies srauto skiedimas (PFS) ir nepraskiestų dujų matavimas

    7.1.3.1.   Išmetamųjų dujų masės srauto nustatymas

    Išmetamųjų dujų masės srautas nustatomas naudojant nepraskiestų išmetamųjų dujų srautmatį, kaip aprašyta VI priedo 9.4.5.3 punkte.

    Užuot taikius tą metodą, gali būti taikomas oro srauto ir oro bei degalų santykio matavimo metodas pagal VII priedo 7-17, 7-18 ir 7-19 lygtis, tačiau tik jei α, γ, δ ir ε vertės yra nustatytos pagal 7.1.5.3 punktą. Oro ir degalų santykiui nustatyti neleidžiama naudoti cirkonio tipo jutiklio.

    Jeigu bandomiesiems varikliams taikomi pastovios būsenos bandymų ciklai, galima nustatyti tik išmetamųjų dujų masės srautą naudojant oro ir degalų matavimo metodą pagal VII priedo 7-15 lygtį.

    7.1.3.2.   Dujinių sudedamųjų dalių nustatymas

    Taikomas VII priedo 2.1 punktas, jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

    Galimas degalų sudėties pokytis turės įtakos tik visiems ugas koeficientams ir moliniams sudedamųjų dalių santykiams, naudojamiems apskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį. Nustatant ugas koeficientus ir molinius sudedamųjų dalių santykius gamintojo nuožiūra naudojamas vienas iš toliau nurodytų metodų.

    a)

    VII priedo 2.1.5.2 arba 2.2.3 punkto tikslios lygtys taikomos apskaičiuojant akimirkines ugas vertes naudojant akimirkines skystųjų ir dujinių degalų proporcijas (nustatomas pagal akimirkinius degalų sąnaudų matavimus ar apskaičiuojamas) ir akimirkinius molinius sudedamųjų dalių santykius, nustatytus pagal 7.1.5 punktą, arba,

    b)

    jeigu konkrečiu dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio, eksploatuojamo su dujiniais degalais ir dyzelinu, atveju taikomas VII priedo 2 skirsnyje nurodytas mase grindžiamas apskaičiavimas, moliniams sudedamųjų dalių santykiams ir ugas vertėms galima naudoti lentelines vertes. Šios lentelinės vertės taikomos taip:

    i)

    varikliams, eksploatuojamiems naudojant taikomą bandymų ciklą, kai vidutinis dujų energijos santykis yra ne mažesnis kaip 90 proc. (GER ≥ 0,9), turi būti taikomos VII priedo 7.1 arba 7.2 lentelėje nurodytos dujinių degalų vertės;

    ii)

    varikliams, eksploatuojamiems naudojant taikomą bandymų ciklą, kai vidutinis dujų energijos santykis yra 10–90 proc. (0,1 < GER < 0,9), turi būti taikomos vertės, atitinkančios iš 50 proc. dujinių degalų ir 50 proc. dyzelino sudaryto mišinio vertes, nurodytas 8.1 ir 8.2 lentelėse;

    iii)

    varikliams, eksploatuojamiems naudojant taikomą bandymų ciklą, kai vidutinis dujų energijos santykis yra ne didesnis kaip 10 proc. (GER ≤ 0,1), turi būti taikomos VII priedo 7.1 arba 7.2 lentelėje nurodytos dyzelino vertės;

    iv)

    apskaičiuojant išmetamą HC kiekį, visais atvejais, nepaisant vidutinio dujų energijos santykio (GER), naudojama dujinių degalų ugas vertė.

    8.1 lentelė

    50 proc. dujinių degalų ir 50 proc. dyzelino mišinio moliniai sudedamųjų dalių santykiai (masės proc.)

    Dujiniai degalai

    α

    γ

    δ

    ε

    CH4

    2,8681

    0

    0

    0,0040

    GR

    2,7676

    0

    0

    0,0040

    G23

    2,7986

    0

    0,0703

    0,0043

    G25

    2,7377

    0

    0,1319

    0,0045

    Propanas

    2,2633

    0

    0

    0,0039

    Butanas

    2,1837

    0

    0

    0,0038

    SND

    2,1957

    0

    0

    0,0038

    SND A degalai

    2,1740

    0

    0

    0,0038

    SND B degalai

    2,2402

    0

    0

    0,0039

    7.1.3.2.1.   Per bandymą išmetamų dujinių teršalų masė

    Jeigu pagal 7.1.3.2.1 punkto a papunktį apskaičiuojant akimirkines u gas vertes naudojamos tikslios lygtys, apskaičiuojant per bandymą išmetamų dujinių teršalų masę, kai taikomi pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai ir RMC, u gas vertė įtraukiama į apskaičiavimą pagal VII priedo 2.1.2 punkto 7-2 lygtį taikant 8-1 lygtį:

    Formula

    (8-1)

    čia:

    u gas, i

    akimirkinė gas vertė.

    Kiti lygties nariai nustatyti VII priedo 2.1.2 punkte.

    8.2 lentelė

    50 proc. dujinių degalų ir 50 proc. dyzelino mišinio nepraskiestų išmetamųjų dujų u vertės ir sudedamųjų dalių tankiai (masės proc.)

    Dujiniai degalai

    Dujos

    ρ e

    NOx

    CO

    HC

    CO2

    O2

    CH4

     

     

    ρ gas [kg/m 3 ]

     

     

     

    2,053

    1,250

    u gas  (2)

    1,9636

    1,4277

    0,716

     

     

     (1)

     

     

     

    Suslėgtos gamtinės dujos / suskystintos gamtinės dujos (3)

    1,2786

    0,001606

    0,000978

    0,000528 (4)

    0,001536

    0,001117

    0,000560

    Propanas

    1,2869

    0,001596

    0,000972

    0,000510

    0,001527

    0,001110

    0,000556

    Butanas

    1,2883

    0,001594

    0,000971

    0,000503

    0,001525

    0,001109

    0,000556

    Suskystintos naftos dujos (5)

    1,2881

    0,001594

    0,000971

    0,000506

    0,001525

    0,001109

    0,000556

    7.1.3.3.   Kietųjų dalelių kiekio nustatymas

    Kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų kiekiui nustatyti pagal dalinio skiedimo matavimo metodą skaičiavimas atliekamas pagal VII priedo 2.3 punkto lygtis.

    Kontroliuojant skiedimo santykį taikomi VI priedo 8.2.1.2 punkto reikalavimai. Visų pirma, jeigu išmetamųjų dujų srauto matavimo ir dalies srauto skiedimo sistemos bendroji transformacijos trukmė viršija 0 sek., taikoma etaloninio bandymo duomenimis pagrįsta išankstinė kontrolė. Šiuo atveju suminė didėjimo trukmė turi būti ≤ 1 s, o suminė delsos trukmė ≤ 10 s. Išskyrus atvejį, kai išmetamųjų dujų masės srautas yra matuojamas tiesiogiai, nustatant išmetamųjų dujų masės srautą taikomos pagal 7.1.5.3 punktą nustatytos α, γ, δ ir ε vertės.

    Atliekamas kiekvieno matavimo kokybės patikrinimas pagal VI priedo 8.2.1.2 punktą.

    7.1.3.4.   Papildomi reikalavimai, susiję su išmetamųjų dujų masės srautmačiu

    VI priedo 9.4.1.6.3 ir 9.4.1.6.3.3 punktuose nurodytas srautmatis turi būti nejautrus išmetamųjų dujų sudėties ir tankio pokyčiams. Į nedideles, pvz., Pito vamzdelio arba tūtos tipo matavimo paklaidas (lygias išmetamųjų dujų tankio kvadratinei šakniai) gali būti neatsižvelgiama.

    7.1.4.   Viso srauto skiedimo matavimas (CVS)

    Taikomas VII priedo 2.2 punktas, jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

    Galimas degalų sudėties pokytis daugiausia padarys įtaką lentelinei angliavandenilių ugas vertei. Tikslios lygtys taikomos skaičiuojant išmetamų angliavandenilių kiekį naudojant molinius sudedamųjų dalių santykius, nustatytus išmatavus abiejų rūšių degalų sąnaudas pagal 7.1.5 punktą.

    7.1.4.1.   Koncentracijos verčių su fonine pataisa nustatymas (5.2.5 punktas)

    Stechiometriniam koeficientui nustatyti degalų molinis vandenilio santykis α apskaičiuojamas kaip degalų mišinio vidutinis molinis vandenilio santykis bandymo metu pagal 7.1.5.3 punktą.

    Vietoj to VII priedo 7-28 lygtyje gali būti naudojama dujinių degalų Fs vertė.

    7.1.5.   Molinių sudedamųjų dalių santykių nustatymas

    7.1.5.1.   Bendrosios nuostatos

    Šis skirsnis naudojamas nustatant molinius sudedamųjų dalių santykius, jeigu degalų mišinio sudedamosios dalys žinomos (tikslusis metodas).

    7.1.5.2.   Degalų mišinio sudedamųjų dalių apskaičiavimas

    Apskaičiuojant degalų mišinio elementų sudėtį taikomos 8-2–8-7 lygtys:

    qmf = qmf1 + qmf2

    (8-2)

    Formula

    (8-3)

    Formula

    (8-4)

    Formula

    (8-5)

    Formula

    (8-6)

    Formula

    (8-7)

    čia:

    qm f1

    degalų Nr. 1 masės srautas [kg/s];

    qm f2

    degalų Nr. 2 masės srautas [kg/s];

    w H

    vandenilio kiekis degaluose [masės proc.];

    w C

    anglies kiekis degaluose [masės proc.];

    w S

    sieros kiekis degaluose [masės proc.];

    w N

    azoto kiekis degaluose [masės proc.];

    w O

    deguonies kiekis degaluose [masės proc.].

    H, C, S, N ir O molinių santykių, susijusių su C, apskaičiavimas degalų mišiniams

    Atomų santykių (visų pirma H/C santykio α) apskaičiavimas atliekamas pagal VII priede nurodytas 8-8–8-11 lygtis:

    Formula

    (8-8)

    Formula

    (8-9)

    Formula

    (8-10)

    Formula

    (8-11)

    čia:

    w H

    vandenilio kiekis degaluose, masės dalis [g/g arba proc. masės];

    w C

    anglies kiekis degaluose, masės dalis [g/g arba proc. masės];

    w S

    sieros kiekis degaluose, masės dalis [g/g arba proc. masės];

    w N

    azoto kiekis degaluose, masės dalis [g/g arba proc. masės];

    w O

    deguonies kiekis degaluose, masės dalis [g/g arba proc. masės].

    α

    molinis vandenilio santykis (H/C);

    γ

    molinis sieros santykis (S/C);

    δ

    molinis azoto santykis (N/C);

    ε

    molinis deguonies santykis (O/C)

    nuoroda į degalus, kurių cheminė formulė yra CHαOεNδSγ.

    7.2.   Moline mase grindžiamas išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

    Taikomas VII priedo 3 skirsnis, jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

    7.2.1.   NOx drėgnio pataisa

    Naudojama VII priedo 7-102 lygtis (slėginio uždegimo varikliams skirta pataisa).

    7.2.2.   Išmetamųjų dujų masės srauto nustatymas nenaudojant nepraskiestų išmetamųjų dujų srautmačio

    Naudojama VII priedo 7-112 lygtis (molinės masės srauto apskaičiavimas remiantis įsiurbiamu oru). Kaip alternatyvą, VII priedo 7-113 lygtį (molinės masės srauto apskaičiavimas remiantis degalų masės srautu) galima naudoti tik atliekant NRSC bandymą.

    7.2.3.   Moliniai sudedamųjų dalių santykiai dujinėms sudedamosioms dalims nustatyti

    Nustatant molinius sudedamųjų dalių santykius naudojamas tikslus metodas, su kuriuo taikomos akimirkinės dujinių ir skystųjų degalų proporcijos, nustatytos remiantis akimirkiniais degalų sąnaudų matavimais ar apskaičiavimais. Akimirkiniai moliniai sudedamųjų dalių santykiai naudojami VII priedo 7-91, 7-89 ir 7-94 lygtyse apskaičiuojant nenutrūkstamąjį cheminį balansą.

    Santykiai nustatomi pagal 7.2.3.1 arba 7.1.5.3 punktą.

    Sumaišytuose arba iš dujotiekio gautuose dujiniuose degaluose gali būti didelis kiekis inertinių sudedamųjų dalių, pvz., CO2 ir N2. Gamintojas šias sudedamąsias dalis turi įtraukti į 7.2.3.1 arba 7.1.5.3 punkte aprašytus atomų santykių apskaičiavimus, jei taikoma, arba, antraip, gamintojas apskaičiuodamas atomų santykius inertinių sudedamųjų dalių gali nenaudoti ir priskirti jas atitinkamai prie VII priedo 3.4.3 punkte nurodytų įsiurbiamo oro cheminio balanso parametrų x O2int, x CO2int ir x H2Oint.

    7.2.3.1.   Molinių sudedamųjų dalių santykių nustatymas

    Akimirkinius vandenilio, deguonies, sieros ir azoto atomų skaičiaus molinius sudedamųjų dalių santykius su anglies atomais dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliams skirtuose mišriuose degaluose galima apskaičiuoti pagal 8-12–8-15 lygtis:

    Formula

    (8-12)

    Formula

    (8-13)

    Formula

    (8-14)

    Formula

    (8-15)

    čia:

    w i, fuel

    =

    skystųjų ar dujinių degalų atitinkamo elemento C, H, O, S ar N masės dalis;

    ṁliquid (t)

    =

    skystųjų degalų akimirkinis masės srautas laiko tarpsniu t [kg/val.];

    ṁgas (t)

    =

    dujinių degalų akimirkinis masės srautas laiko tarpsniu t [kg/val.].

    Jeigu išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas remiantis mišrių degalų srautu, VII priedo 7-111 lygtyje apskaičiuojamas pagal 8-16 lygtį:

    Formula

    (8-16)

    čia:

    w C

    =

    anglies masės dalis dyzeline ar dujiniuose degaluose;

    ṁliquid

    =

    skystųjų degalų masės srautas [kg/val.];

    ṁgas

    =

    dujinių degalų masės srautas [kg/val.].

    7.3.   CO2 kiekio nustatymas

    Taikomas VII priedas, nebent variklis bandomas taikant pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklus arba RMC ir naudojant nepraskiestų dujų ėminių ėmimą.

    7.3.1.   CO2 kiekio nustatymas, kai bandymai atliekami taikant pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklus arba RMC ir naudojant nepraskiestų dujų ėminių ėmimą

    Išmetamo CO2 kiekio apskaičiavimas matuojant CO2 kiekį išmetamosiose dujose pagal VII priedą netaikomas. Vietoj to taikomos toliau išdėstytos nuostatos.

    Išmatuotos vidutinės per bandymą nustatytos degalų sąnaudos nustatomos naudojant akimirkinių ciklo verčių sumą ir jomis remiamasi apskaičiuojant vidutinį per bandymą išmetamą CO2 kiekį.

    Kiekvienos rūšies sunaudotų degalų masė naudojama nustatant molinį vandenilio santykį ir bandymo degalų mišinio masės dalis pagal 7.1.5 skirsnį.

    Visa pakoreguota abiejų rūšių degalų masė m fuel,corr [g per bandymą] ir iš degalų gauto išmetamo CO2 masė m CO2, fuel [g per bandymą] nustatomos pagal 8-17 ir 8-18 lygtis.

    Formula

    (8-17)

    Formula

    (8-18)

    čia:

    m fuel

    =

    visa abiejų rūšių degalų masė [g per bandymą];

    m THC

    =

    visa išmetamų angliavandenilių masė išmetamosiose dujos [g per bandymą];

    m CO

    =

    išmetamo anglies monoksido masė išmetamosiose dujos [g per bandymą];

    w GAM

    =

    sieros kiekis degaluose [masės proc.];

    w DEL

    =

    azoto kiekis degaluose [masės proc.];

    w EPS

    =

    deguonies kiekis degaluose [masės proc.];

    α

    =

    degalų molinis vandenilio santykis (H/C) [–];

    A C

    =

    atominė anglies masė: 12,011 [g/mol];

    A H

    =

    atominė vandenilio masė: 1,0079 [g/mol];

    M CO

    =

    molekulinė anglies monoksido masė: 28,011 [g/mol];

    M CO2

    =

    molekulinė anglies dioksido masė: 44,01 [g/mol].

    Iš karbamido gautas išmetamo CO2 kiekis m CO2,urea [g per bandymą] apskaičiuojamas pagal 8-19 lygtį:

    Formula

    (8-19)

    čia:

    c urea

    =

    karbamido koncentracija [proc.];

    m urea

    =

    visa sunaudoto karbamido masė [g per bandymą];

    M CO(NH2)2 =

    =

    molekulinė karbamido masė: 60,056 [g/mol].

    Visas išmetamo CO2 kiekis m CO2 [g per bandymą] apskaičiuojamas pagal 8-20 lygtį:

    m CO2 = m CO2,fuel + m CO2,urea

    (8-20)

    Visas išmetamas CO2 kiekis, apskaičiuotas pagal 8-20 lygtį, naudojamas apskaičiuojant su stabdymu susijusį išmetamą CO2 kiekį eCO2 [g/kWh] VII priedo 2.4.1.1 arba 3.8.1.1 skirsnyje. Jei reikia, pataisa išmetamųjų dujų CO2, gaunamam iš dujinių degalų CO2, taikoma pagal IX priedo 3 priedėlį.

    (1)  Atsižvelgiant į degalus.

    (2)  Kai λ = 2, sausas oras, 273 K, 101,3 kPa.

    (3)  u su 0,2 proc. paklaida, jeigu masės sudėtis: C = 58–76 proc.; H = 19–25 proc.; N = 0–14 proc. (CH4, G20, G23 ir G25);

    (4)  NMHC remiantis CH2,93 (visam HC kiekiui taikomas CH4 u gas koeficientas);

    (5)  u su 0,2 proc. paklaida, jeigu masės sudėtis: C3 = 27–90 proc.; C4 = 10–73 proc. (SND A ir B degalai).

    3 priedėlis

    Gamtinėmis dujomis / biometanu arba SND ir skystaisiais degalais varomų dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių tipai. Apibrėžčių ir pagrindinių reikalavimų iliustracija

    Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių tipas

    GERcycle

    Tuščioji eiga naudojant skystuosius degalus

    Variklio įšildymas skystaisiais degalais

    Veikimas naudojant tik skystuosius degalus

    Veikimas nesant dujų

    Pastabos

    1A

    GERNRTC, hot ≥ 0,9 arba

    GERNRSC ≥ 0,9

    Neleidžiama

    Leidžiama tik nustačius techninės priežiūros veikseną

    Leidžiama tik nustačius techninės priežiūros veikseną

    Techninės priežiūros veiksena

     

    1B

    GERNRTC, hot ≥ 0,9 arba

    arba

    GERNRSC ≥ 0,9

    Leidžiama tik nustačius skystųjų degalų naudojimo veikseną

    Leidžiama tik nustačius skystųjų degalų naudojimo veikseną

    Leidžiama tik nustačius skystųjų degalų naudojimo veikseną ir techninės priežiūros veikseną

    Skystųjų degalų naudojimo veiksena

     

    2A

    0,1 < GERNRTC, hot < 0,9

    arba 0,1 < GERNRSC < 0,9

    Leidžiama

    Leidžiama tik nustačius techninės priežiūros veikseną

    Leidžiama tik nustačius techninės priežiūros veikseną

    Techninės priežiūros veiksena

    GERNRTC, hot ≥ 0,9 arba

    arba

    GERNRSC ≥ 0,9

    Leidžiama

    2B

    0,1 < GERNRTC, hot < 0,9

    arba 0,1 < GERNRSC < 0,9

    Leidžiama

    Leidžiama

    Leidžiama

    Skystųjų degalų naudojimo veiksena

    GERNRTC, hot ≥ 0,9 arba

    arba

    GERNRSC ≥ 0,9

    Leidžiama

    3A

    Neapibrėžta ir neleidžiama

    3B

    GERNRTC, hot ≤ 0,1

    arba

    GERNRSC ≤ 0,1

    Leidžiama

    Leidžiama

    Leidžiama

    Skystųjų degalų naudojimo veiksena

     

    IX PRIEDAS

    Etaloniniai degalai

    1.   Slėginio uždegimo variklių bandymams skirtų degalų techniniai duomenys

    1.1.   Rūšis: dyzelinas (ne keliais judantiems mechanizmams skirtas gazolis)

    Parametras

    Mato vienetas

    Ribos (1)

    Bandymo metodas

    mažiausia

    didžiausia

    Cetaninis skaičius (2)

     

    45

    56,0

    EN-ISO 5165

    Tankis 15 °C temperatūroje

    kg/m3

    833

    865

    EN-ISO 3675

    Distiliacija:

     

     

     

     

    50 proc. taškas

    °C

    245

    –

    EN-ISO 3405

    95 proc. taškas

    °C

    345

    350

    EN-ISO 3405

    —

    – Distiliacijos baigmės temperatūra

    °C

    –

    370

    EN-ISO 3405

    Pliūpsnio temperatūra

    °C

    55

    –

    EN 22719

    Šaltojo filtro užsikimšimo temperatūra

    °C

    –

    –5

    EN 116

    Klampa 40 °C temperatūroje

    mm2/s

    2,3

    3,3

    EN-ISO 3104

    Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

    masės proc.

    2,0

    6,0

    IP 391

    Sieros kiekis (3)

    mg/kg

    –

    10

    ASTM D 5453

    Vario korozija

     

    –

    1 klasė

    EN-ISO 2160

    Anglies likutis pagal Konradsoną (10 proc. distiliacijos likučio)

    masės proc.

    –

    0,2

    EN-ISO 10370

    Peleningumas

    masės proc.

    –

    0,01

    EN-ISO 6245

    Bendras teršalų kiekis

    mg/kg

    –

    24

    EN 12662

    Vandens kiekis

    masės proc.

    –

    0,02

    EN-ISO 12937

    Neutralizacijos (stipriųjų rūgščių) skaičius

    mg KOH/g

    –

    0,10

    ASTM D 974

    Atsparumas oksidacijai (3)

    mg/ml

    –

    0,025

    EN-ISO 12205

    Tepumas (aukšto dažnio slankiojamojo judesio (HFRR) įranga nustatomas dilimo žymės skersmuo 60 °C temperatūroje)

    μm

    –

    400

    CEC F-06-A-96

    Atsparumas oksidacijai 110 °C temperatūroje (3)

    H

    20,0

    –

    EN 15751

    Riebalų rūgščių metilesteris (FAME)

    tūrio proc.

    –

    7,0

    EN 14078

    1.2.   Rūšis: specialiems slėginio uždegimo varikliams skirtas etanolis (ED95) (1)

    Parametras

    Mato vienetas

    Ribos (4)

    Bandymo metodas (5)

    Mažiausia

    Didžiausia

    Bendras alkoholio kiekis (etanolio, įskaitant aukštesniųjų sočiųjų alkoholių koncentraciją)

    masės proc.

    92,4

     

    EN 15721

    Kiti aukštesnieji sotieji monoalkoholiai (C3–C5)

    masės proc.

     

    2,0

    EN 15721

    Metanolis

    masės proc.

     

    0,3

    EN 15721

    Tankis 15 °C temperatūroje

    kg/m3

    793,0

    815,0

    EN ISO 12185

    Rūgštingumas, skaičiuojamas kaip acto rūgštis

    masės proc.

     

    0,0025

    EN 15491

    Išvaizda

     

    Šviesus ir skaidrus

     

    Pliūpsnio temperatūra

    °C

    10

     

    EN 3679

    Sausųjų medžiagų kiekis

    mg/kg

     

    15

    EN 15691

    Vandens kiekis

    masės proc.

     

    6,5

    EN 15489 (6)

    EN-ISO 12937

    EN15692

    Aldehidai, skaičiuojami kaip acetaldehidas

    masės proc.

     

    0,0050

    ISO 1388-4

    Esteriai, skaičiuojami kaip etilacetatas

    masės proc.

     

    0,1

    ASTM D1617

    Sieros kiekis

    mg/kg

     

    10,0

    EN 15485

    EN 15486

    Sulftatai

    mg/kg

     

    4,0

    EN 15492

    Užteršimas kietosiomis dalelėmis

    mg/kg

     

    24

    EN 12662

    Fosforas

    mg/l

     

    0,20

    EN 15487

    Neorganiniai chloridai

    mg/kg

     

    1,0

    EN 15484 arba EN 15492

    Varis

    mg/kg

     

    0,100

    EN 15488

    Elektrinis laidis

    μS/cm

     

    2,50

    DIN 51627-4 arba prEN 15938

    (1)

    Remiantis variklio gamintojo rekomendacijomis, į etanolio degalus galima dėti priedų, pvz., cetaninio skaičiaus gerinimo priedų, jeigu neturima žinių apie jų neigiamą šalutinį poveikį. Jeigu laikomasi šių sąlygų, didžiausias leidžiamas kiekis yra 10 proc. masės

    2.   Kibirkštinio uždegimo variklių bandymams skirtų degalų techniniai duomenys

    2.1.   Rūšis: benzinas (E10)

    Parametras

    Mato vienetas

    Ribos (7)

    Bandymo metodas (8)

    Mažiausia

    Didžiausia

    Tiriamasis oktaninis skaičius (RON)

     

    91,0

    98,0

    EN ISO 5164:2005 (9)

    Variklinis oktaninis skaičius (MON)

     

    83,0

    89,0

    EN ISO 5163:2005 (9)

    Tankis 15 °C temperatūroje

    kg/m3

    743

    756

    EN ISO 3675

    EN ISO 12185

    Garų slėgis

    kPa

    45,0

    60,0

    EN ISO 13016-1 (DVPE)

    Vandens kiekis

     

     

    Ne daugiau 0,05 proc. tūrio

    Išvaizda –7 °C temperatūroje: šviesus ir skaidrus

    EN 12937

    Distiliacija:

     

     

     

     

    —

    išgarinta 70 °C temperatūroje

    tūrio proc.

    18,0

    46,0

    EN-ISO 3405

    —

    išgarinta 100 °C temperatūroje

    tūrio proc.

    46,0

    62,0

    EN-ISO 3405

    —

    išgarinta 150 °C temperatūroje

    tūrio proc.

    75,0

    94,0

    EN-ISO 3405

    —

    distiliacijos baigmės temperatūra

    °C

    170

    210

    EN-ISO 3405

    Likutis

    tūrio proc.

    –

    2,0

    EN-ISO 3405

    Angliavandenilių analizė:

     

     

     

     

    —

    alkenai

    tūrio proc.

    3,0

    18,0

    EN 14517

    EN 15553

    —

    aromatiniai junginiai

    tūrio proc.

    19,5

    35,0

    EN 14517

    EN 15553

    —

    benzenas

    tūrio proc.

    –

    1,0

    EN 12177

    EN 238, EN 14517

    —

    sotieji junginiai

    tūrio proc.

    Ataskaita

    EN 14517

    EN 15553

    Anglies ir vandenilio santykis

     

    Ataskaita

     

    Anglies ir deguonies santykis

     

    Ataskaita

     

    Indukcijos laikotarpis (10)

    min.

    480

     

    EN-ISO 7536

    Deguonies kiekis (11)

    masės proc.

    3,3 (14)

    3,7

    EN 1601

    EN 13132

    EN 14517

    Dervų kiekis

    mg/ml

    –

    0,04

    EN-ISO 6246

    Sieros kiekis (12)

    mg/kg

    –

    10

    EN ISO 20846

    EN ISO 20884

    Vario korozija (per 3 val. 50 °C temperatūroje)

    Klasė

    –

    1 klasė

    EN-ISO 2160

    Švino kiekis

    mg/l

    –

    5

    EN 237

    Fosforo kiekis (13)

    mg/l

    –

    1,3

    ASTM D 3231

    Etanolis (10)

    tūrio proc.

    9,0 (14)

    10,2 (14)

    EN 22854

    2.2.   Rūšis: etanolis (E85)

    Parametras

    Mato vienetas

    Ribos (15)

    Bandymo metodas

    Mažiausia

    Didžiausia

    Tiriamasis oktaninis skaičius (RON)

     

    95,0

    –

    EN ISO 5164

    Variklinis oktaninis skaičius (MON)

     

    85,0

    –

    EN ISO 5163

    Tankis 15 °C temperatūroje

    kg/m3

    Ataskaita

    ISO 3675

    Garų slėgis

    kPa

    40,0

    60,0

    EN ISO 13016-1 (DVPE)

    Sieros kiekis (16)

    mg/kg

    –

    10

    EN 15485 arba 15486

    Atsparumas oksidacijai

    min.

    360

     

    EN ISO 7536

    Dervų kiekis (išvalius tirpikliais)

    mg/100 ml

    –

    5

    EN-ISO 6246

    Išvaizda

    Nustatoma esant aplinkos temperatūrai arba 15 °C (taikomas didesnis dydis)

     

    Skaidrus ir šviesus, iš pažiūros be plaukiojančių ar nusėdusių teršalų

    Apžiūra

    Etanolis ir aukštesnieji alkoholiai (17)

    tūrio proc.

    83

    85

    EN 1601

    EN 13132

    EN 14517

    E DIN 51627-3

    Aukštesnieji alkoholiai (C3–C8)

    tūrio proc.

    –

    2,0

    E DIN 51627-3

    Metanolis

    tūrio proc.

     

    1,00

    E DIN 51627-3

    Benzinas (18)

    tūrio proc.

    Balansas

    EN 228

    Fosforas

    mg/l

    0,20 (19)

    EN 15487

    Vandens kiekis

    tūrio proc.

     

    0,300

    EN 15489 arba EN 15692

    Neorganinių chloridų kiekis

    mg/l

     

    1

    EN 15492

    pHe

     

    6,5

    9,0

    EN 15490

    Varinės juostelės korozija (per 3 val. 50 °C temperatūroje)

    Klasė

    1 klasė

     

    EN ISO 2160

    Rūgštingumas (skaičiuojamas kaip acto rūgštis CH3COOH)

    masės proc.

    (mg/l)

    –

    0,0050

    (40)

    EN 15491

    Elektrinis laidis

    μS/cm

    1,5

    DIN 51627-4 arba prEN 15938

    Anglies ir vandenilio santykis

     

    Ataskaita

     

    Anglies ir deguonies santykis

     

    Ataskaita

     

    3.   Vieneriopų degalų variklių ir dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių dujinių degalų techniniai duomenys

    3.1.   Rūšis: SND

    Parametras

    Mato vienetas

    A degalai

    B degalai

    Bandymo metodas

    Sudėtis:

     

     

     

    EN 27941

    C3 kiekis

    tūrio proc.

    30 ± 2

    85 ± 2

     

    C4 kiekis

    tūrio proc.

    Balansas (20)

    Balansas (20)

     

    < C3, > C4

    tūrio proc.

    Ne daugiau kaip 2

    Ne daugiau kaip 2

     

    Alkenai

    tūrio proc.

    Ne daugiau kaip 12

    Ne daugiau kaip 15

     

    Garavimo likutis

    mg/kg

    Ne daugiau kaip 50

    Ne daugiau kaip 50

    EN 15470

    Vanduo 0 °C temperatūroje

     

    Netaikoma

    Netaikoma

    EN 15469

    Bendras sieros kiekis, įskaitant odorantą

    mg/kg

    Ne daugiau kaip 10

    Ne daugiau kaip 10

    EN 24260, ASTM D 3246, ASTM 6667

    Vandenilio sulfidas

     

    Nėra

    Nėra

    EN ISO 8819

    Varinės juostelės korozija (per 1 val. 40 °C temperatūroje)

    Klasė

    1 klasė

    1 klasė

    ISO 6251 (21)

    Kvapas

     

    Būdingas

    Būdingas

     

    Variklinis oktaninis skaičius (22)

     

    Ne mažiau negu 89,0

    Ne mažiau negu 89,0

    EN 589 B priedas

    3.2.   Rūšis: gamtinės dujos / biometanas

    3.2.1.   Etaloninių degalų, kurie tiekiami nustatytų savybių (pvz., sandariose talpyklose), specifikacija

    Kaip pakaitalą šiame punkte nustatytiems etaloniniams degalams galima naudoti 3.2.2 punkte nustatytus lygiaverčius degalus.

    Charakteristikos

    Vienetai

    Pagrindas

    Ribos

    Bandymo metodas

    mažiausia

    didžiausia

    Etaloniniai degalai GR

    Sudėtis:

     

     

     

     

     

    Metanas

     

    87

    84

    89

     

    Etanas

     

    13

    11

    15

     

    Balansas(1)

    molio proc.

    –

    –

    1

    ISO 6974

    Sieros kiekis

    mg/m3 2

    –

     

    10

    ISO 6326-5

    1

    Inertinės dujos + C2+.

    2

    Vertė nustatoma normaliosiomis sąlygomis: esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

    Etaloniniai degalai G23

    Sudėtis:

     

     

     

     

     

    Metanas

     

    92,5

    91,5

    93,5

     

    Balansas(1)

    molio proc.

    –

    –

    1

    ISO 6974

    N2

    molio proc.

    7,5

    6,5

    8,5

     

    Sieros kiekis

    mg/m3 2

    –

    –

    10

    ISO 6326-5

    1

    Inertinės dujos (išskyrus N2) + C2+ C2+.

    2

    Vertė nustatoma esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

    Etaloniniai degalai G25

    Sudėtis:

     

     

     

     

     

    Metanas

    molio proc.

    86

    84

    88

     

    Balansas(1)

    molio proc.

    –

    –

    1

    ISO 6974

    N2

    molio proc.

    14

    12

    16

     

    Sieros kiekis

    mg/m3 2

    –

    –

    10

    ISO 6326-5

    1

    Inertinės dujos (išskyrus N2) + C2+ C2+.

    2

    Vertė nustatoma esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

    Etaloniniai degalai G20

    Sudėtis:

     

     

     

     

     

    Metanas

    molio proc.

    100

    99

    100

    ISO 6974

    Balansas (23)

    molio proc.

    –

    –

    1

    ISO 6974

    N2

    molio proc.

     

     

     

    ISO 6974

    Sieros kiekis

    mg/m3  (24)

    –

    –

    10

    ISO 6326-5

    Vobės skaičius (grynasis)

    MJ/m3  (25)

    48,2

    47,2

    49,2

     

    3.2.2.   Dujotiekiais tiekiamų etaloninių degalų su įmaišytomis kitomis dujomis, kurių savybės nustatytos vietoje atliekamu matavimu, specifikacija

    Kaip pakaitalą šiame punkte nustatytiems etaloniniams degalams galima naudoti 3.2.1 punkte nustatytus lygiaverčius etaloninius degalus.

    3.2.2.1.   Kiekvienų dujotiekiais tiekiamų etaloninių degalų (GR, G20 ir kt.) pagrindą sudaro iš buitinių dujų skirstomojo tinklo paimtos dujos, sumaišytos, jei tai būtina, kad jos atitiktų 9.1 lentelėje nurodytą λ poslinkį (Sλ), su rinkoje parduodamomis vienos ar kelių toliau nurodytų rūšių dujomis (26):

    a)

    anglies dioksidu;

    b)

    etanu;

    c)

    metanu;

    d)

    azotu;

    e)

    propanu.

    3.2.2.2.   Paruošto dujotiekiais tiekiamų dujų ir įmaišomų dujų mišinio Sλ vertė turi atitikti nurodytiems etaloniniams degalams 9.1 lentelėje nustatytą diapazoną.

    9.1 lentelė

    Kiekvieniems etaloniniams degalams taikytinas S λ diapazonas

    Etaloniniai degalai

    Mažiausia Sλ vertė

    Didžiausia Sλ vertė

    GR  (27)

    0,87

    0,95

    G20

    0,97

    1,03

    G23

    1,05

    1,10

    G25

    1,12

    1,20

    3.2.2.3.   Kiekvieno su varikliu atlikto bandymo protokole nurodoma:

    a)

    įmaišytos vienos ar kelių rūšių dujos, pasirinktos iš 3.2.2.1 punkte pateikto sąrašo;

    b)

    paruošto degalų mišinio Sλ vertė;

    c)

    paruošto degalų mišinio metano skaičius (MN).

    3.2.2.4.   Nustatant dujotiekiais tiekiamų dujų ir įmaišomų dujų savybes, nustatant paruošto dujų mišinio Sλ ir MN vertes ir tikrinant, ar mišinio savybės atliekant bandymą buvo išlaikytos, turi būti laikomasi 1 ir 2 priedėlių reikalavimų.

    3.2.2.5.   Jeigu viename ar keliuose dujų srautuose (dujotiekiais tiekiamų dujų arba vienos ar kelių rūšių įmaišomų dujų) CO2 yra daugiau už mažiausiąjį lygį, pagal VII priedą apskaičiuota savitoji išmetamo CO2 masė pakoreguojama pagal 3 priedėlį.

    (1)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes, buvo taikytos standarto ISO 4259 „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o mažiausioji vertė buvo apskaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausias skirtumas lygus 4R (R – atkuriamumas).

    Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turėtų siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausioji vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausioji ir mažiausioji ribos. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos standarto ISO 4259 sąlygos.

    (2)  Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausiojo 4R intervalo reikalavimų. Tačiau, jei tarp degalų tiekėjo ir vartotojo kyla ginčų, tokie ginčai gali būti sprendžiami vadovaujantis standarto ISO 4259 sąlygomis, jeigu reikiamam tikslumui užtikrinti taikomi ne pavieniai nustatymai, o pakankamas kartotinių matavimų skaičius.

    (3)  Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, tikėtina, kad laikymo trukmė bus ribota. Dėl laikymo sąlygų ir trukmės reikėtų pasitarti su tiekėju.

    (4)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes, buvo taikytos standarto ISO 4259 „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o mažiausioji vertė buvo apskaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausias skirtumas lygus 4R (R = atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turėtų siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausioji vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausioji ir mažiausioji ribos. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos standarto ISO 4259 sąlygos.

    (5)  Bus patvirtinti lygiaverčiai EN ir (arba) ISO metodai, kai tik jie bus nustatyti pirmiau nurodytoms savybėms.

    (6)  Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos standarto EN 15489 sąlygos.

    (7)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes, buvo taikytos standarto ISO 4259 „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o mažiausioji vertė buvo apskaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausias skirtumas lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turėtų siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausioji vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausioji ir mažiausioji ribos. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos standarto ISO 4259 sąlygos.

    (8)  Bus patvirtinti lygiaverčiai EN ir (arba) ISO metodai, kai tik jie bus nustatyti pirmiau nurodytoms savybėms.

    (9)  Pagal standartą EN 228:2008 skaičiuojant galutinį rezultatą, atimamas MON ir RON taikomas pataisos faktorius 0,2.

    (10)  Degaluose gali būti oksidacijos inhibitorių ir metalų dezaktyvatorių, kurie paprastai naudojami benzino distiliavimo srautui stabilizuoti, bet į degalus negali būti pridėta valymo ir (arba) sklaidymo priedų ir tirpiklinių alyvų.

    (11)  Standarto EN 15376 specifikaciją atitinkantis etanolis yra vienintelis oksigenatas, kurio specialiai dedama į etaloninius degalus.

    (12)  Nurodomas faktinis sieros kiekis degaluose, naudojamuose 1 tipo bandymui atlikti.

    (13)  Į šiuos etaloninius degalus negalima specialiai dėti junginių, kurių sudėtyje yra fosforo, geležies, mangano arba švino.

    (14)  Gamintojo nuožiūra SMB kategorijos varikliams galima taikyti nulinę etanolio kiekio ir atitinkamo deguonies kiekio vertę. Šiuo atveju atliekant visus atitinkamos variklių šeimos arba variklių tipo, jei šeimos nėra, variklių bandymus, naudojamas benzinas, kuriame etanolio nėra.

    (15)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes, buvo taikytos standarto ISO 4259 „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o mažiausioji vertė buvo apskaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausias skirtumas lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turėtų siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausioji vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausioji ir mažiausioji ribos. Jeigu reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos standarto ISO 4259 sąlygos.

    (16)  Nurodomas faktinis sieros kiekis degaluose, naudojamuose per teršalų išmetimo bandymus.

    (17)  Standarto EN 15376 specifikaciją atitinkantis etanolis yra vienintelis oksigenatas, kurio specialiai dedama į etaloninius degalus.

    (18)  Bešvinio benzino kiekis gali būti nustatomas iš 100 atėmus procentais išreikštą bendrą vandens, alkoholių, MTBE ir ETBE kiekį.

    (19)  Į šiuos etaloninius degalus negalima specialiai dėti junginių, kurių sudėtyje yra fosforo, geležies, mangano arba švino.

    (20)  Balansas suprantamas taip: balansas = 100 – C3 – <C3 – >C4.

    (21)  Jeigu ėminyje yra korozijos inhibitorių arba kitų cheminių medžiagų, mažinančių ėminio korozinį poveikį varinei juostelei, šiuo metodu gali nepavykti tiksliai nustatyti, ar yra koroziją sukeliančių medžiagų. Todėl pridėti tokių junginių vien siekiant paveikti bandymo rezultatus draudžiama.

    (22)  Variklio gamintojo prašymu, atliekant tipo patvirtinimo bandymus gali būti naudojamas didesnis MON.

    (23)  Inertinės dujos (išskyrus N2) + C2 + C2+.

    (24)  Vertė nustatoma esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

    (25)  Vertė nustatoma esant 273,2 K (0 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

    (26)  Šiuo tikslu naudoti kalibravimo dujų nereikalaujama.

    (27)  Reikalavimas išbandyti variklį naudojant dujų mišinį nėra taikomas, jeigu šio mišinio metano skaičius (MN) mažesnis kaip 70. Jeigu GR taikant būtiną S λ diapazoną MN vertė būtų mažesnė kaip 70, GR taikomą S λ vertę galima atitinkamai pakoreguoti, kol bus užtikrinta ne mažesnė kaip 70 MN vertė.

    1 priedėlis

    Atliekant teršalų išmetimo bandymus su dujiniais etaloniniais degalais, sudarytais iš dujotiekiais tiekiamų dujų ir įmaišytų kitų dujų, taikomi papildomi reikalavimai

    1.   Dujų analizės ir dujų srauto matavimo metodai

    1.1.   Pagal šį priedėlį, jeigu būtina, dujų sudėtį galima nustatyti jas analizuojant dujų chromatografu pagal standarto EN ISO 6974 nuostatas arba taikant kitą metodą, kuriuo užtikrinamas bent panašus tikslumo ir pakartojamumo lygis.

    1.2.   Pagal šį priedėlį, jeigu būtina, dujų srautas matuojamas masės srautmačiu.

    2.   Iš dujotiekio tiekiamų dujų analizė ir srautas

    2.1.   Iš dujotiekio tiekiamų dujų sudėtis analizuojama prieš dujų maišymo sistemą.

    2.2.   Į dujų maišymo sistemą patenkančių dujotiekio dujų srautas turi būti matuojamas.

    3.   Įmaišomų dujų analizė ir srautas

    3.1.   Jeigu turimas galiojantis įmaišomų dujų analizės sertifikatas (pvz., parengtas dujų tiekėjo), jį galima naudoti kaip tų įmaišomų dujų sudėties nustatymo šaltinį. Šiuo atveju tų įmaišomų dujų sudėties analizę vietoje atlikti leidžiama, tačiau ji nėra privaloma.

    3.2.   Jeigu galiojančio įmaišomų dujų analizės sertifikato nėra, tų įmaišomų dujų sudėtis nustatoma atliekant analizę.

    3.3.   Matuojamas kiekvienų įmaišomų dujų, įleidžiamų į dujų maišymo sistemą, srautas.

    4.   Dujų mišinio analizė

    4.1.   Varikliui tiekiamų dujų, kai jos išteka iš dujų maišymo sistemos, sudėties analizę leidžiama atlikti papildant 2.1 ir 3.1 punktuose nurodytą analizę ar kaip jos pakaitalą, tačiau tai neprivaloma.

    5.   Dujų mišinio Sλ ir MN verčių apskaičiavimas

    5.1.   Pagal 2.1, 3.1 arba 3.2 punktą ir, jei taikoma, 4.1 punktą atliktos dujų analizės rezultatai, kartu su dujų masės srauto, išmatuoto pagal 2.2 ir 3.3 punktus, duomenimis naudojami pagal standarto EN 16726:2015 nuostatas apskaičiuojant MN vertę. Tas pats duomenų rinkinys naudojamas pagal 2 priedėlyje nustatytą procedūrą apskaičiuojant Sλ vertę.

    6.   Dujų mišinio kontrolė ir tikrinimas atliekant bandymą

    6.1.   Dujų mišinio kontrolė ir tikrinimas vykdant bandymą atliekamas naudojant atvirąją arba uždarąją kontrolės sistemą.

    6.2.   Atviroji maišymo kontrolės sistema

    6.2.1.   Šiuo atveju 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta dujų analizė, srauto matavimai ir apskaičiavimai atliekami prieš teršalų išmetimo bandymą.

    6.2.2.   Dujotiekio dujų ir vienos ar kelių rūšių įmaišomų dujų proporcija nustatoma taip, kad Sλ atitiktų 9.1 lentelėje nurodytų atitinkamų etaloninių degalų leidžiamąjį diapazoną.

    6.2.3.   Pasirinkus atitinkamas proporcijas, jos išlaikomas per visą teršalų išmetimo bandymą. Siekiant išlaikyti atitinkamas proporcijas, leidžiama reguliuoti atskirus srautus.

    6.2.4.   Užbaigus teršalų išmetimo bandymą 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyta dujų sudėties analizė, srauto matavimai ir apskaičiavimai pakartojami. Kad bandymas būtų laikomas galiojančiu, Sλ vertė turi atitikti 9.1 lentelėje atitinkamiems etaloniniams degalams nustatytą diapazoną.

    6.3.   Uždaroji maišymo kontrolės sistema

    6.3.1.   Šiuo atveju 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyta dujų analizė, srauto matavimai ir apskaičiavimai atliekami tam tikrais intervalais per teršalų išmetimo bandymą. Intervalai pasirenkami atsižvelgus į dujų chromatografo dažnių diapazoną ir atitinkamą skaičiavimo sistemą.

    6.3.2.   Periodinių matavimų ir apskaičiavimų rezultatai naudojami pakoreguojant atitinkamas dujotiekio dujų ir įmaišomų dujų proporcijas siekiant išlaikyti tokią Sλvertę, kuri atitiktų 9.1. lentelėje atitinkamiems etaloniniams degalams nustatytą diapazoną. Koregavimo dažnumas neturi viršyti matavimo dažnumo.

    6.3.3.   Kad bandymas būtų laikomas galiojančiu, Sλ vertė ne mažiau kaip 90 proc. matavimo taškų turi atitikti 9.1 lentelėje atitinkamiems etaloniniams degalams nustatytą diapazoną.

    2 priedėlis

    λ poslinkio koeficiento (Sλ) apskaičiavimas

    1.   Apskaičiavimas

    λ poslinkio koeficientas (Sλ) (1) apskaičiuojamas pagal lygtį 9-1:

    Formula

    (9-1)

    čia:

    Sλ

    =

    λ poslinkio koeficientas;

    inertinių dujų kiekis [proc.];

    =

    inertinių dujų kiekis [proc. tūrio] degaluose (t. y. N2, CO2, He ir kt.);

    Formula

    =

    deguonies pradinis kiekis degaluose [proc. tūrio];

    n ir m

    =

    degalų angliavandenilius atspindinčios vidutinės formulės CnHm indeksai, t. y.:

    Formula

    (9-2)

    Formula

    (9-3)

    čia:

    CH4

    =

    metano kiekis degaluose [proc. tūrio];

    C2

    =

    visų C2 angliavandenilių (pvz., C2H6, C2H4 ir kt.) kiekis degaluose [proc. tūrio];

    C3

    =

    visų C3 angliavandenilių (pvz., C3H8, C3H6 ir kt.) kiekis degaluose [proc. tūrio];

    C4

    =

    visų C4 angliavandenilių (pvz., C4H10, C4H8 ir kt.) kiekis degaluose [proc. tūrio];

    C5

    =

    visų C5 angliavandenilių (pvz., C5H12, C5H10 ir kt.) kiekis degaluose [proc. tūrio];

    skiediklis

    =

    skiedimo dujų (t. y. O2*, N2, CO2, He ir kt.) kiekis degaluose [proc. tūrio].

    2.   λ poslinkio koeficiento Sλ apskaičiavimo pavyzdžiai

    1 pavyzdys: G25: CH4 = 86 proc., N2 = 14 proc. [tūrio].

    Formula

    Formula

    Formula

    2 pavyzdys: GR: CH4 = 87 proc., C2H6 = 13 proc. [tūrio].

    Formula

    Formula

    Formula

    3 pavyzdys: USA: CH4 = 89 proc., C2H6 = 4,5 proc., C3H8 = 2,3 proc., C6H14 = 0,2 proc., O2 = 0,6 proc., N2 = 4 proc.

    Formula

    Formula

    Formula

    Nenaudojant nurodytosios lygties, Sλ galima apskaičiuoti ir kitaip, t. y. naudojant stechiometrinio gryno metano oro poreikio ir stechiometrinio varikliui tiekiamo degalų mišinio oro poreikio santykį, kaip nurodyta toliau.

    λ poslinkio koeficientas (Sλ) rodo deguonies poreikį bet kokiam degalų mišiniui, palyginti su deguonies poreikiu grynam metanui. Deguonies poreikis – deguonies kiekis, būtinas metanui oksiduoti į visiško degimo produktus (t. y. anglies dioksidą ir vandenį), esant stechiometrinei reakcijos komponentų sudėčiai.

    Gryno metano degimo reakcija apibūdinta 9-4 lygtyje:

    1 · CH 4 + 2 · O 2 → 1 · CO 2 + 2 · H 2 O

    (9-4)

    Šiuo atveju reakcijos komponentų stechiometrinės sudėties molekulių santykis yra būtent 2:

    Formula

    čia:

    nO 2

    =

    deguonies molekulių skaičius;

    nCH 4

    =

    metano molekulių skaičius.

    Todėl deguonies poreikis grynam metanui yra:

    nO 2

    =

    2 ·nCH 4 su etalonine [nCH4 ] = 1 kmol verte.

    Sλ vertę galima nustatyti naudojant deguonies ir metano stechiometrinės sudėties santykį su deguonies ir varikliui tiekiamo degalų mišinio stecheometrinės sudėties santykiu, kaip nustatyta 9-5 lygtyje:

    Formula

    (9-5)

    čia:

    nblend

    =

    degalų mišinio molekulių skaičius;

    (nO 2)blend

    =

    deguonies ir varikliui tiekiamo degalų mišinio stechiometrinės sudėties molekulių santykis.

    Ore yra 21 proc. deguonies, todėl stechiometrinis oro poreikis Lst bet kokiems degalams apskaičiuojamas pagal 9-6 lygtį:

    Formula

    (9-6)

    čia:

    Lst,fuel

    =

    stechiometrinis oro poreikis degalams;

    nO 2 fuel

    =

    stechiometrinis deguonies poreikis degalams.

    Vadinasi, Sλ vertę taip pat galima nustatyti naudojant oro ir metano stechiometrinės sudėties santykį su oro ir varikliui tiekiamo degalų mišinio stechiometrinės sudėties santykiu, t. y. metano stechiometrinio oro poreikio santykį su atitinkamu varikliui tiekiamo degalų mišinio santykiu, kaip nustatyta 9-7 lygtyje:

    Formula

    (9-7)

    Todėl bet kokį skaičiavimą, apibūdinantį stechiometrinį oro poreikį, galima naudoti λ poslinkio koeficientui išreikšti.

    (1)  Stoichiometric Air/Fuel ratios of automotive fuels – SAE J1829, 1987 m. birželio mėn. John B. Heywood, Internal combustion engine fundamentals, McGraw-Hill, 1988 m., 3.4 skyrius „Combustion stoichiometry“ (p. 68–72).

    3 priedėlis

    Išmetamosiose dujose esančio CO2, gaunamo iš dujinių degalų CO2, pataisa

    1.   Dujinių degalų srauto akimirkinis CO2 masės srautas

    1.1.   Dujų sudėtis ir dujų srautas nustatomi pagal 1 priedėlio 1–4 skirsnių reikalavimus.

    1.2.   Varikliui tiekiamų dujų srauto CO2 akimirkinis masės srautas apskaičiuojamas pagal 9-8 lygtį.

    ṁ CO2i = (M CO2/M stream) · x CO2i · ṁ streami

    (9-8)

    čia:

    ṁ CO2i

    =

    dujų srauto akimirkinis CO2 masės srautas [g/s];

    ṁ streami,

    =

    dujų srauto akimirkinis masės srautas [g/s];

    x CO2i

    =

    dujų srauto molinė CO2 dalis [–];

    M CO2

    =

    molinė CO2 masė [g/mol];

    M stream

    =

    molinė dujų srauto masė [g/mol].

    M stream apskaičiuojant pagal 9-9 lygtį naudojamos visos išmatuotos sudedamosios dalys (1, 2, …, n).

    M stream = x 1 · M 1 + x 2 · M 2 + … + x n · M n

    (9-9)

    čia:

    X 1, 2, … n

    =

    kiekvienos išmatuotos dujų srauto sudedamosios dalies (CH4, CO2 ir kt.) molinė dalis [–];

    M 1, 2, … n

    =

    kiekvienos išmatuotos dujų srauto sudedamosios dalies molinė masė [g/mol].

    1.3.   Siekiant nustatyti į variklį patenkančių dujinių degalų visą CO2 masės srautą, apskaičiavimas pagal 9-8 lygtį taikomas kiekvienam atskiram į dujų maišymo sistemą patenkančiam dujų srautui, kuriame yra CO2, ir visų atskirų dujų srautų rezultatai yra sudedami arba šis apskaičiavimas taikomas iš dujų maišymo sistemos ištekančiam dujų mišiniui, kuris tiekiamas varikliui, ir tam naudojama 9-10 lygtis:

    ṁ CO2i, fuel = ṁ CO2i, a + ṁ CO2i, b + … + ṁ CO2i, n

    (9-10)

    čia:

    ṁ CO2i, fuel

    =

    akimirkinis bendras CO2 masės srautas, priklausantis nuo į variklį patenkančiuose dujiniuose degaluose esančio CO2 [g/s];

    ṁ CO2i, a, b, …, n

    =

    akimirkinis CO2masės srautas, priklausantis nuo kiekviename atskirame dujų sraute a, b, …, n esančio CO2 [g/s].

    2.   Taikant pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklus ir RMC išmetamo CO2 savitosios masės apskaičiavimas

    2.1.   Visa per bandymą išmetamo CO2, gaunamo iš degaluose esančio CO2, masė m CO2, fuel [g per bandymą] apskaičiuojama pagal 9-11 lygtį susumuojant akimirkinį per bandymų ciklą į variklį patenkančių dujinių degalų CO2 masės srautą, fuel [g/s]:

    Formula

    (9-11)

    čia:

    ƒ

    =

    duomenų rinkimo dažnis [Hz];

    N

    =

    matavimų skaičius [–].

    2.2.   Visa išmetamo CO2 masė m CO2 [g per bandymą], VII priedo 7-61, 7-63, 7-128 arba 7-130 lygtyje naudojama savitosios išmetamųjų teršalų masės rezultatui e CO2 [g/kWh] apskaičiuoti, tose lygtyse pakeičiama pagal 9-12 lygtį apskaičiuota pakoreguota verte m CO2, corr [g per bandymą].

    m CO2, corr = m CO2 – m CO2, fuel

    (9-12)

    3.   Taikant diskrečiojo režimo NRSC išmetamo CO2 savitosios masės apskaičiavimas

    3.1.   Vidutinis išmetamo CO2, gaunamo iš degaluose esančio CO2, masės srautas per valandą qm CO2, fuel arba fuel [g/val.] apskaičiuojamas kiekvienam atskiram bandymo režimui naudojant pagal 9-10 lygtį išmatuotą akimirkinį CO2 masės srautą fuel [g/s], jeigu šis srautas nustatomas per atitinkamo bandymo režimo ėminių ėmimo laikotarpį pagal 9-13 lygtį:

    Formula

    (9-13)

    čia:

    N

    =

    per bandymo režimą atliktų matavimų skaičius [–].

    3.2.   Kiekvieno atskiro bandymo režimo vidutinis išmetamo CO2 masės srautas qm CO2 arba ṁ CO2 [g/val.], VII priedo 7-64 arba 7-131 lygtyje naudojamas savitosios išmetamųjų teršalų masės rezultatui e CO2 [g/kWh] apskaičiuoti, tose lygtyse pakeičiamas pagal 9-14 ar 9-15 lygtį apskaičiuota pakoreguota kiekvieno atskiro bandymo režimo verte qm CO2, corr arba ṁ CO2, corr [g/val.].

    q m CO2, corr = q m CO2 – q m CO2, fuel

    (9-14)

    ṁ CO2, corr = ṁ CO2– ṁ CO2, fuel

    (9-15)

    X PRIEDAS

    Išsamios techninės specifikacijos ir sąlygos, taikomos variklį pateikiant atskirai nuo jo papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos

    1.   Atskiras pristatymas – tai tokia Reglamento (ES) 2016/1628 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra, kai gamintojas ir variklį montuojantis PĮG yra atskiri juridiniai asmenys ir kai gamintojas variklį išsiunčia iš vienos vietos atskirai nuo jo papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos, o papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema pristatoma iš kitos vietos ir (arba) kitu laiku.

    2.   Šiuo atveju gamintojas:

    2.1.   laikomas atsakingu už variklio pateikimą rinkai ir užtikrinimą, kad variklis atitiktų patvirtintą variklių tipą;

    2.2.   PĮG pateikia visus užsakymus dėl dalių, pristatomų atskirai prieš pristatant variklį atskirai nuo jo papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos;

    2.3.   PĮG pateikia variklio, įskaitant papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą, montavimo instrukcijas ir atskirai pristatomų dalių atpažinimo ženklus, taip pat informaciją, būtiną norint patikrinti, ar surinktas variklis veikia tinkamai pagal patvirtinto variklių tipo ar variklių šeimos reikalavimus;

    2.4.   tvarko:

    1)

    PĮG pateiktų instrukcijų registrą;

    2)

    visų atskirai pristatytų dalių sąrašą;

    3)

    iš PĮG gautų įrašų, kuriais patvirtinama, kad pateikti varikliai sutvarkyti taip, kad atitiktų 3 skirsnį, registrą;

    2.4.1.   šiuos įrašus laiko bent 10 metų;

    2.4.2.   gavęs prašymą įrašus pateikia patvirtinimo institucijai, Europos Komisijai arba rinkos priežiūros institucijoms;

    2.5.   užtikrina, kad, be įstatymų nustatytų ženklų, privalomų pagal Reglamento (ES) 2016/1628 32 straipsnį, papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos neturintis variklis taip pat būtų paženklintas laikinais ženklais, kaip reikalaujama to reglamento 33 straipsnio 1 dalyje ir laikantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 III priede išdėstytų nuostatų;

    2.6.   užtikrina, kad atskirai nuo variklių pristatomos dalys būtų paženklintos identifikavimo ženklais (pvz., dalių numeriais);

    2.7.   jei tai pereinamojo laikotarpio variklis, užtikrina, kad variklio (kartu su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema) pagaminimo data būtų ankstesnė negu variklių pateikimo rinkai data, nustatyta Reglamento (ES) 2016/1628 III priede, kaip reikalaujama pagal to reglamento 3 straipsnio 7 punktą, 3 straipsnio 30 punktą ir 3 straipsnio 32 punktą.

    2.7.1.   Į 2.4 punkte nurodytus įrašus įtraukiamas įrodymas, kad papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, kuri yra pereinamojo laikotarpio variklio dalis, buvo pagaminta iki minėtos datos, jeigu pagaminimo data nėra aiškiai nurodyta papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos ženkluose.

    3.   PĮG:

    3.1.   pateikia gamintojui patvirtinimą, kad variklio atitiktis patvirtintam variklių tipui ar variklio šeimai buvo užtikrinta pagal gautas instrukcijas ir kad atlikti visi patikrinimai, būtini siekiant užtikrinti, kad surinktas variklis tinkamai veiktų pagal patvirtinto variklių tipo reikalavimus.

    3.2.   Jeigu gamintojas variklius PĮG tiekia nuolat, 3.1 punkte nurodytą patvirtinimą galima teikti reguliariai, šalių sutartu dažnumu, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

    XI PRIEDAS

    Išsamios techninės specifikacijos ir sąlygos, taikomos variklius laikinai pateikiant rinkai eksploatacinių bandymų tikslais

    Pagal Reglamento (ES) 2016/1628 34 straipsnio 4 dalį laikinai pateikiant variklius rinkai eksploatacinių bandymų tikslais taikomos toliau nurodytos sąlygos.

    1.   Variklis laikomas gamintojo nuosavybe tol, kol užbaigiama 5 punkte nurodyta procedūra. Šia nuostata nedraudžiama sudaryti finansinio susitarimo su PĮG ar galutiniais naudotojais, dalyvaujančiais bandymo procedūroje.

    2.   Prieš pateikdamas variklį rinkai gamintojas valstybės narės patvirtinimo institucijai nurodo savo pavadinimą ar prekės ženklą, unikalų variklio identifikavimo numerį, variklio pagaminimo datą, bet kokią susijusią informaciją apie variklio išmetamų teršalų kiekį ir PĮG ar galutinius naudotojus, dalyvaujančius bandymo procedūroje.

    3.   Su varikliu pateikiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 II priede išdėstytas nuostatas atitinkantis gamintojo parengtas atitikties pareiškimas. Atitikties pareiškime visų pirma nurodoma, kad tai yra eksploataciniams bandymams skirtas variklis, laikinai pateiktas rinkai pagal Reglamento (ES) 2016/1628 34 straipsnio 4 dalį.

    4.   Variklis turi būti pažymėtas įstatymų nustatytais ženklais, nurodytais Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 III priede.

    5.   Užbaigus bandymus ir bet kuriuo atveju po 24 mėnesių nuo variklio pateikimo rinkai gamintojas užtikrinta, kad variklis būtų pašalintas iš rinkos arba būtų garantuota jo atitiktis Reglamento (ES) 2016/1628 reikalavimams. Gamintojas praneša leidimą suteikusiai patvirtinimo institucijai apie pasirinktą variantą.

    6.   Nepaisydamas 5 punkto ir tinkamai pagrindęs prašymą, gamintojas tos pačios patvirtinimo institucijos gali prašyti pratęsti bandymų laikotarpį ne ilgiau kaip dar 24 mėnesiams.

    6.1.   Patvirtinimo institucija gali leisti pratęsti laikotarpį, jeigu prašymas laikomas pagrįstu. Tokiu atveju:

    1)

    papildomam laikotarpiui gamintojas parengia nauja atitikties pareiškimą ir

    2)

    5 punkto nuostatos taikomos iki pratęsimo laikotarpio pabaigos arba bet kuriuo atveju 48 mėnesius nuo variklio pateikimo rinkai.

    XII PRIEDAS

    Specialios paskirties varikliams taikomos išsamios techninės specifikacijos ir sąlygos

    Pateikiant rinkai Reglamento (ES) 2016/1628 VI priede nustatytas specialios paskirties variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribines vertes atitinkančius variklius taikomos toliau nurodytos sąlygos.

    1.   Prieš pateikdamas variklį rinkai gamintojas imasi pagrįstų priemonių siekdamas užtikrinti, kad variklis būtų montuojamas ne keliais judančiame mechanizme, išimtinai skirtame naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje pagal to reglamento 34 straipsnio 5 dalį arba nacionalinės gelbėjimo tarnybos naudojamoms gelbėjimosi valtims nuleisti į vandenį ir joms ištraukti iš vandens pagal to reglamento 34 straipsnio 6 dalį.

    2.   1 punkte nurodytais tikslais PĮG ar ekonominės veiklos vykdytojo, gaunančio variklį, raštiškas pareiškimas, kuriame patvirtinama, kad variklis bus montuojamas ne keliais judančiame mechanizme, išimtinai skirtame naudoti minėtais konkrečiais tikslais, laikomas pakankama priemone.

    3.   Gamintojas:

    1)

    2 punkte nustatytą raštišką pareiškimą laiko bent 10 metų ir

    2)

    gavęs prašymą, jį pateikia patvirtinimo institucijai, Europos Komisijai arba rinkos priežiūros institucijoms.

    4.   Su varikliu pateikiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 II priede išdėstytas nuostatas atitinkantis gamintojo parengtas atitikties pareiškimas. Atitikties pareiškime visų pirma nurodoma, kad tai yra specialios paskirties variklis, pateiktas rinkai pagal Reglamento (ES) 2016/1628 34 straipsnio 5 dalyje arba 34 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas.

    5.   Variklis turi būti pažymėtas įstatymų nustatytais ženklais, nurodytais Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 III priede.

    XIII PRIEDAS

    Lygiaverčių variklių tipo patvirtinimų pripažinimas

    1.   NRE kategorijos variklių šeimų ar variklių tipų toliau nurodyti tipo patvirtinimai ir, jei taikoma, atitinkami įstatymų nustatyti ženklai pripažįstami lygiaverčiais pagal Reglamentą (ES) 2016/1628 suteiktiems ES tipo patvirtinimams ir reikalaujamiems įstatymų nustatytiems ženklams:

    1)

    pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 suteikti ES tipo patvirtinimai ir jų įgyvendinimo priemonės, jeigu techninė tarnyba patvirtina, kad variklių tipas atitinka:

    a)

    IV priedo 2 priedėlyje nustatytus reikalavimus, jeigu variklis išimtinai skirtas naudoti vietoj IWP ir IWA kategorijų V etapo variklių pagal Reglamento (ES) 2016/1628 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, arba

    b)

    IV priedo 1 priedėlyje nustatytus reikalavimus varikliams, kuriems netaikomos a punkto nuostatos;

    2)

    tipo patvirtinimus, atitinkančius JT EEK taisyklės Nr. 49 06 serijos pakeitimus, jeigu techninė tarnyba patvirtina, kad variklių tipas atitinka:

    a)

    IV priedo 2 priedėlyje nustatytus reikalavimus, jeigu variklis išimtinai skirtas naudoti vietoj IWP ir IWA kategorijų V etapo variklių pagal Reglamento (ES) 2016/1628 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, arba

    b)

    IV priedo 1 priedėlyje nustatytus reikalavimus varikliams, kuriems netaikomos a punkto nuostatos.

    XIV PRIEDAS

    Išsamios nuostatos dėl PĮG skirtos svarbios informacijos ir instrukcijų

    1.   Kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2016/1628 43 straipsnio 2 dalį, gamintojas PĮG pateikia visą svarbią informaciją ir instrukcijas, būtinas užtikrinti, kad ne keliais judančiuose mechanizmuose sumontuotas variklis atitiktų patvirtintą variklių tipą. Šiam tikslui skirtos instrukcijos aiškiai pažymimos, kad jos skiriamos PĮG.

    2.   Instrukcijas galima pateikti popieriuje arba visuotinai naudojamu elektroniniu formatu.

    3.   Jeigu tam tikras variklių, kuriems reikalingos tos pačios instrukcijos, skaičius tiekiamas tam pačiam PĮG, reikia pateikti tik vieną instrukcijų rinkinį.

    4.   Į PĮG pateikiamą informaciją ir instrukcijas įtraukiama bent:

    1)

    montavimo instrukcijos siekiant užtikrinti variklių tipui, įskaitant išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, nustatytą išmetamųjų teršalų kiekį, į kurį būtina atsižvelgti, kad išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės sistema veiktų tinkamai;

    2)

    su variklio montavimu ar jo naudojimu susijusių visų specialių sąlygų ar apribojimų aprašymas, kaip nurodyta ES patvirtinimo sertifikate, nustatytame Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IV priede;

    3)

    pareiškimas, kad sumontavus variklį jo veikimas neturi būti visam laikui apribotas taip, kad jis veiktų tik galios diapazonu, atitinkančiu kategoriją ar pakategorę, kuriai nustatytos dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinės vertės yra griežtesnės už taikomas tai kategorijai ar pakategorei, prie kurios priskiriamas variklis;

    4)

    jei tai variklių šeimos, kurioms taikomos V priedo nuostatos, viršutinės ir apatinės taikomos kontrolės srities ribos ir pareiškimas, kad sumontavus variklį jo veikimas neturi būti apribotas taip, kad variklio sūkių dažnio ir apkrovos taškai būtų tik už variklio sukimo momento kreivės kontrolės srities ribų;

    5)

    jeigu taikoma, PĮG tiekiamų sudedamųjų dalių, kurios nėra variklio dalys ir yra būtinos siekiant užtikrinti, kad, jas įmontavus, variklis atitiktų patvirtintą variklių tipą, projektavimo reikalavimai;

    6)

    jeigu taikoma, reagento talpyklos projektavimo reikalavimai, įskaitant apsaugos nuo užšalimo, reagento lygio stebėsenos ir reagento ėminių ėmimo priemones;

    7)

    jeigu taikoma, informacija apie galimą nešildomos reagento sistemos įrengimą;

    8)

    jeigu taikoma, pareiškimas, kad variklis skirtas naudoti išimtinai sniegvaliams;

    9)

    jeigu taikoma, pareiškimas, kad PĮG turi pateikti IV priedo 1–4 priedėliuose nustatytą įspėjimo sistemą;

    10)

    jeigu taikoma, informacija apie 9 punkte nurodytai operatoriaus įspėjimo sistemai skirtą variklio ir ne keliais judančio mechanizmo sąsają;

    11)

    jeigu taikoma, informacija apie IV priedo 1 priedėlio 5 skirsnyje nurodytai operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemai skirtą variklio ir ne keliais judančio mechanizmo sąsają;

    12)

    jeigu taikoma, informacija apie operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos laikino išjungimo priemones, kaip nurodyta IV priedo 1 priedėlio 5.2.1 punkte;

    13)

    jeigu taikoma, informacija apie raginimo imtis priemonių sistemos išjungimo funkciją, kaip nurodyta IV priedo 1 priedėlio 5.5 punkte;

    14)

    jei tai dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai:

    a)

    pareiškimas, kad PĮG turi pateikti VIII priedo 4.3.1 punkte aprašytą dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksenos rodytuvą;

    b)

    pareiškimas, kad PĮG turi pateikti VIII priedo 4.3.2 punkte aprašytą įspėjimo apie dvejopų degalų naudojimą sistemą;

    c)

    informacija apie 14 punkto a ir b papunkčiuose nurodytai rodmenų pateikimo operatoriui ir jo įspėjimo sistemai skirtą variklio ir ne keliais judančio mechanizmo sąsają;

    15)

    jei tai IWP kategorijos kintamo greičio variklis, kurio tipas patvirtintas atsižvelgiant į jo vieną ar kelias naudojimo paskirtis vidaus vandens kelių sektoriuje, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IX priedo 1.1.1.2 punkte, išsami informacija apie kiekvieną kategoriją ar pakategorę ir veikimo režimą (greičio režimą), kuriam patvirtintas variklio tipas ir kurį galima nustatyti sumontavus variklį;

    16)

    jei tai pastovaus greičio variklis, kuriame įdiegta alternatyvaus greičio nustatymo funkcija, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IX priedo 1.1.2.3 punkte:

    a)

    pareiškimas, kad įmontavus variklį turi būti užtikrinama, kad:

    i)

    prieš pastovaus greičio reguliatoriumi nustatant alternatyvų greitį variklis būtų sustabdomas ir

    ii)

    pastovaus greičio reguliatoriumi nustatomos tik tokios alternatyvaus greičio vertės, kokias yra leidęs gamintojas;

    b)

    išsami informacija apie kiekvieną kategoriją ar pakategorę ir veikimo režimą (greičio režimą), į kuriam patvirtintas variklio tipas ir kurį galima nustatyti sumontavus variklį;

    17)

    jeigu variklyje įdiegta greičio tuščiąja eiga funkcija, kuri gali būti naudojama paleidžiant arba išjungiant variklį, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 18 punkte, pareiškimas, kad sumontavus variklį turi būti užtikrinama, kad pastovaus greičio reguliatoriaus funkcija būtų įjungiama pirmiau negu variklio apkrova pradedama didinti nuo nulinės apkrovos nuostačio.

    5.   Kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2016/1628 43 straipsnio 3 dalį, gamintojas pateikia PĮG visą informaciją ir reikiamas instrukcijas, kuriuos PĮG perduoda galutiniams naudotojams pagal XV priedą.

    6.   Kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2016/1628 43 straipsnio 4 dalį, gamintojas pateikia PĮG išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio vertę [g/kWh], nustatytą ES tipo patvirtinimo procedūros metu ir įrašytą į ES tipo patvirtinimo sertifikatą. Šią vertę PĮG perduoda galutiniams naudotojams su šiuo pareiškimu: „Šie CO2 matavimo rezultatai gauti atliekant nustatytą bandymų ciklą laboratorinėmis sąlygomis su (pirminiu) varikliu, atitinkančiu variklių tipą (variklių šeimą), ir jie neužtikrina ir negarantuoja konkretaus variklio eksploatacinių charakteristikų.“

    XV PRIEDAS

    Išsamios nuostatos dėl galutiniams naudotojams skirtos svarbios informacijos ir instrukcijų

    1.   PĮG pateikia galutiniams naudotojams visą informaciją ir reikiamas instrukcijas, būtinas tinkamai eksploatuoti varikliui, kad variklio dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų kiekis atitiktų patvirtinam variklių tipui ar variklių šeimai nustatytas ribines vertes. Šiam tikslui skirtos instrukcijos turi būti aiškiai pažymimos, kad yra skiriamos galutiniams naudotojams.

    2.   Galutiniams naudotojams skirtos instrukcijos:

    2.1.   turi būti surašytos aiškiai ir be techninės terminijos, tokia pačia kalba, kokia parengtos ne keliais judančių mechanizmų galutiniams naudotojams skirtos instrukcijos;

    2.2.   pateikiamos popieriuje arba visuotinai naudojamu elektroniniu formatu;

    2.3.   turi būti ne keliais judančių mechanizmų galutiniams naudotojams skirtų instrukcijų dalis arba atskiras dokumentas;

    2.3.1.   jeigu yra pateikiamos atskirai nuo ne keliais judančių mechanizmų galutiniams naudotojams skirtų instrukcijų, turi būti pateikiamos ta pačia forma.

    3.   Į galutiniams naudotojams pateikiamą informaciją ir instrukcijas įtraukiama bent:

    1)

    su variklio naudojimu susijusių visų specialių sąlygų ar apribojimų aprašymas, kaip nurodyta ES tipo patvirtinimo sertifikate, nustatytame Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IV priede;

    2)

    pareiškimas, kad variklis, įskaitant išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, turi būti eksploatuojamas, naudojamas ir jo techninė priežiūra atliekama laikantis galutiniams naudotojams pateiktų instrukcijų, kad variklio išmetamų teršalų kiekis atitiktų tam tikros kategorijos varikliams taikomus reikalavimus;

    3)

    pareiškimas, kad tyčia neteisėtai keisti variklio išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos ar ją naudoti netinkamai neleidžiama; visų pirma tai taikoma išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) arba reagento dozavimo sistemos išjungimui ar veikimo neužtikrinimui;

    4)

    pareiškimas, kad privaloma nedelsiant imtis veiksmų siekiant ištaisyti netinkamą išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos eksploatavimą, naudojimą ar techninę priežiūrą, šiuo tikslu taikant 5 ir 6 punktuose nurodytuose įspėjimuose nurodomas trūkumų šalinimo priemones;

    5)

    išsamūs paaiškinimai, apibūdinantys galimas išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos triktis, kurias sukelia netinkamas sumontuoto variklio eksploatavimas, naudojimas ar techninė priežiūra, ir kartu nurodomi susiję įspėjamieji signalai ir atitinkamos trūkumų šalinimo priemonės;

    6)

    išsamūs paaiškinimai apie galimą ne keliais judančių mechanizmų netinkamą naudojimą, dėl kurio sutrinka variklio išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimas, ir kartu nurodomi susiję įspėjamieji signalai ir atitinkamos trūkumų šalinimo priemonės;

    7)

    jeigu taikoma, informacija apie galimą nešildomos reagento talpyklos ir dozavimo sistemos naudojimą;

    8)

    jeigu taikoma, pareiškimas, kad variklis skirtas naudoti išimtinai sniegvaliams;

    9)

    jei tai ne keliais judantys mechanizmai su IV priedo 1 priedėlio 4 skirsnyje (NRE, NRG, IWP, IWA arba RLR kategorijos) ir (arba) IV priedo 4 priedėlio 4 skirsnyje (NRE, NRG, IWP, IWA arba RLR kategorijos) arba IV priedo 3 priedėlio 3 skirsnyje (RLL kategorija) apibrėžta operatoriaus įspėjimo sistema, pareiškimas, kad operatoriui įspėjimo sistema pateiks signalą, jeigu išmetamųjų teršalų kontrolės sistema imtų veikti netinkamai;

    10)

    jei tai ne keliais judantys mechanizmai su IV priedo 1 priedėlio 5 skirsnyje (NRE, NRG kategorijos) apibrėžta operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema, pareiškimas, kad neatsižvelgus į operatoriaus įspėjimo signalus įjungiama operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema, kuri faktiškai nutraukia ne keliais judančio mechanizmo eksploatavimą;

    11)

    jei tai ne keliais judantys mechanizmai su IV priedo 1 priedėlio 5.5 punkte apibrėžta raginimo imtis priemonių sistemos išjungimo, kad būtų panaudojama visa variklio galia, funkcija, informacija apie šios funkcijos veikimą;

    12)

    jeigu taikoma, paaiškinimai, kaip veikia 9, 10 ir 11 punktuose nurodytos operatoriaus įspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos, įskaitant su eksploatacinėmis charakteristikomis ir trikčių registravimu susijusias įspėjimo sistemos signalų nepaisymo, reagento, jei jis naudojimas, nepapildymo arba nustatytų trikčių nešalinimo pasekmes;

    13)

    jeigu įrašai apie nepakankamą reagento tiekimą ar jo kokybę mechanizmo kompiuteryje registruojami pagal IV priedo 2 priedėlio 4.1 punktą (IWP, IWA, RLR kategorijos), pareiškimas, kad nacionalinės tikrinimo institucijos turi turėti galimybę šiuos įrašus nuskaityti skaitytuvu;

    14)

    jei tai ne keliais judantys mechanizmai, kuriuose įdiegta IV priedo 1 priedėlio 5.2.1 punkte apibrėžta vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos išjungimo priemonė, informacija apie šios funkcijos veikimą ir pareiškimas, kad ši funkcija įjungiama tik susiklosčius ekstremaliosioms padėtims, kad kiekvienas jos įjungimas registruojamas mechanizmo kompiuteryje ir kad nacionalinės tikrinimo institucijos turi turėti galimybę šiuos įrašus nuskaityti skaitytuvu;

    15)

    informacija apie degalų specifikaciją (-as), būtiną (-as) siekiant užtikrinti, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos eksploatacinės charakteristikos atitiktų I priedo reikalavimus ir būtų suderinamos su variklio ES tipo patvirtinime nustatytomis specifikacijomis, įskaitant, jeigu yra, nuorodą į atitinkamą ES ar tarptautinį standartą, visų pirma:

    a)

    jeigu variklį Sąjungoje ketinama eksploatuoti naudojant dyzeliną ar ne keliais judantiems mechanizmams skirtą gazolį, pareiškimas, kad privaloma naudoti degalus, kuriuose sieros kiekis ne didesnis kaip 10 mg/kg (20 mg/kg galutinio paskirstymo vietoje), cetaninis skaičius ne mažesnis kaip 45 ir riebalų rūgščių metilesterio kiekis ne didesnis kaip 7 proc. tūrio;

    b)

    jeigu varikliui galima naudoti papildomus degalus, degalų mišinius ar degalų emulsijas, kaip yra deklaravęs gamintojas ir kaip nurodyta ES tipo patvirtinimo sertifikate, šie papildomi degalai, degalų mišiniai ar degalų emulsijos turi būti nurodomi;

    16)

    tepimo alyvos specifikacijų informacija, būtina siekiant išlaikyti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos eksploatacines charakteristikas;

    17)

    jeigu išmetamųjų teršalų kontrolės sistemai būtinas reagentas, to reagento charakteristikos, įskaitant reagento tipą, informaciją apie koncentraciją, jeigu naudojamas reagento tirpalas, veikimo temperatūros sąlygas ir nuorodą į tarptautinius sudėties ir kokybės standartus, suderinamus su variklio ES tipo patvirtinimo sertifikate nustatyta specifikacija;

    18)

    jeigu taikoma, instrukcijos, kaip tarp įprastos techninės priežiūros intervalų operatorius turi papildyti suvartojamųjų reagentų kiekį. Instrukcijose paaiškinama, kaip operatorius turėtų pripildyti reagento talpyklą, ir nustatomas numatomas jo papildymo dažnumas, atsižvelgiant į ne keliais judančių mechanizmų naudojimą;

    19)

    pareiškimas, kad, siekiant išlaikyti atitinkamą variklio išmetamų teršalų kiekį, privaloma naudoti reagentą ir jį papildyti pagal 17 ir 18 punkte nustatytas specifikacijas;

    20)

    su teršalų išmetimu susijusių planinės techninės priežiūros darbų reikalavimai, įskaitant visus svarbiausių su teršalų išmetimu susijusių sudedamųjų dalių planinio keitimo darbus;

    21)

    jei tai dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai:

    a)

    jeigu taikoma, informacija apie dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksenos rodytuvus, nurodytus VIII priedo 4.3 punkte;

    b)

    jeigu dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliui įjungus techninės priežiūros veikseną taikomi VIII priedo 4.2.2.1 punkte nustatyti veikimo ribojimai (išskyrus IWP, IWA, RLL ir RLR kategorijas), pareiškimas, kad įjungus techninės priežiūros veikseną ne keliais judančio mechanizmo eksploatavimas yra faktiškai nutraukiamas,

    c)

    jeigu numatyta raginimo imtis priemonių sistemos išjungimo, kad būtų galima panaudoti visą variklio galią, funkcija, pateikiama informacijos apie šios funkcijos veikimą;

    d)

    jeigu dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklis veikia techninės priežiūros veiksena, apibrėžta VIII priedo 4.2.2.2 punkte (IWP, IWA, RLL ir RLR kategorijos), pareiškimas, kad techninės priežiūros veiksenos įjungimas registruojamas mechanizmo kompiuteryje ir kad nacionalinės tikrinimo institucijos turi turėti galimybę šiuos įrašus nuskaityti skaitytuvu.

    4.   Kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2016/1628 43 straipsnio 4 dalį, PĮG pateikia galutiniams naudotojams išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio vertę [g/kWh], nustatytą ES tipo patvirtinimo procedūros metu ir įrašytą į ES tipo patvirtinimo sertifikatą, o prie jos pridedamas šis pareiškimas: „Šie CO2 matavimo rezultatai gauti atliekant nustatytą bandymų ciklą laboratorinėmis sąlygomis su (pirminiu) varikliu, atitinkančiu variklių tipą (variklių šeimą), ir jie neužtikrina ir negarantuoja konkretaus variklio eksploatacinių charakteristikų.“

    XVI PRIEDAS

    Techninių tarnybų veiklos standartai ir vertinimas

    1.   Bendrieji reikalavimai

    Techninės tarnybos turi įrodyti turinčios tinkamų įgūdžių, specialių technikos žinių ir įrodytos patirties konkrečiose kompetencijos srityse, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimti deleguotieji ir įgyvendinimo aktai.

    2.   Standartai, kuriuos techninės tarnybos turi atitikti

    2.1.   Reglamento (ES) 2016/1628 45 straipsnyje nurodytų įvairių kategorijų techninės tarnybos turi atitikti su jų vykdoma veikla susijusius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB (1) V priedo 1 priedėlyje išvardytus standartus.

    2.2.   Tame priedėlyje pateikta nuoroda į Direktyvos 2007/46/EB 41 straipsnį laikoma nuoroda į Reglamento (ES) 2016/1628 45 straipsnį.

    2.3.   Tame priedėlyje pateikta nuoroda į Direktyvos 2007/46/EB IV priedą laikoma nuoroda į Reglamentą (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus.

    3.   Techninių tarnybų vertinimo procedūra

    3.1.   Kaip techninės tarnybos laikosi Reglamente (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose nustatytų reikalavimų, vertinama laikantis Direktyvos 2007/46/EB V priedo 2 priedėlyje nustatytos procedūros.

    3.2.   Direktyvos 2007/46/EB V priedo 2 priedėlyje pateiktos nuorodos į tos direktyvos 42 straipsnį laikomos nuorodomis į Reglamento (ES) 2016/1628 48 straipsnį.

    (1)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

    XVII PRIEDAS

    Pastovios būsenos ir pereinamųjų režimų bandymų ciklų charakteristikos

    1.   Diskrečiojo režimo NRSC bandymo režimų ir svertinių koeficientų lentelės pateiktos 1 priedėlyje.

    2.   RMC bandymo režimų ir svertinių koeficientų lentelės pateiktos 2 priedėlyje.

    3.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklų variklio dinamometrinio grafiko lentelės pateiktos 3 priedėlyje.

    1 priedėlis

    Pastovios būsenos diskrečiojo režimo NRSC

    C tipo bandymų ciklai

    C1 tipo ciklo bandymo režimų ir svertinių koeficientų lentelė

    Režimo numeris

    1

    2

    3

    4

    5

    6

    7

    8

    Sūkių dažnis (1)

    100 proc.

    Tarpinis

    Tuščioji eiga

    Sukimo momentas (2) (proc.)

    100

    75

    50

    10

    100

    75

    50

    0

    Svertinis koeficientas

    0,15

    0,15

    0,15

    0,1

    0,1

    0,1

    0,1

    0,15


    C2 tipo ciklo bandymo režimų ir svertinių koeficientų lentelė

    Režimo numeris

    1

    2

    3

    4

    5

    6

    7

    Sūkių dažnis (3)

    100 proc.

    Tarpinis

    Tuščioji eiga

    Sukimo momentas (4) (proc.)

    25

    100

    75

    50

    25

    10

    0

    Svertinis koeficientas

    0,06

    0,02

    0,05

    0,32

    0,30

    0,10

    0,15

    D tipo bandymų ciklai

    D2 tipo ciklo bandymo režimų ir svertinių koeficientų lentelė

    Režimo numeris

    (D2 ciklas)

    1

    2

    3

    4

    5

    Sūkių dažnis (5)

    100 proc.

    Sukimo momentas (6) (proc.)

    100

    75

    50

    25

    10

    Svertinis koeficientas

    0,05

    0,25

    0,3

    0,3

    0,1

    E tipo bandymų ciklai

    E tipo ciklų bandymo režimų ir svertinių koeficientų lentelė

    Režimo numeris

    (E2 ciklas)

    1

    2

    3

    4

     

     

     

     

     

     

    Sūkių dažnis (7)

    100 proc.

    Tarpinis

    Sukimo momentas (8) (proc.)

    100

    75

    50

    25

     

     

     

     

     

     

    Svertinis koeficientas

    0,2

    0,5

    0,15

    0,15

     

     

     

     

     

     

    Režimo numeris

    (E3 ciklas)

    1

    2

    3

    4

    Sūkių dažnis (7) (proc.)

    100

    91

    80

    63

    Galia (9) (proc.)

    100

    75

    50

    25

    Svertinis koeficientas

    0,2

    0,5

    0,15

    0,15

    F tipo bandymų ciklas

    F tipo ciklo bandymo režimų ir svertinių koeficientų lentelė

    Režimo numeris

    1

    2 (13)

    3

    Sūkių dažnis (10)

    100 proc.

    Tarpinis

    Tuščioji eiga

    Galia (proc.)

    100 (12)

    50 (12)

    5 (11)

    Svertinis koeficientas

    0,15

    0,25

    0,6

    G tipo bandymų ciklai

    G tipo ciklų bandymo režimų ir svertinių koeficientų lentelė

    Režimo numeris (G1 ciklas)

     

     

     

     

     

    1

    2

    3

    4

    5

    6

    Sūkių dažnis (14)

    100 proc.

    Tarpinis

    Tuščioji eiga

    Sukimo momentas (15) proc.

     

     

     

     

     

    100

    75

    50

    25

    10

    0

    Svertinis koeficientas

     

     

     

     

     

    0,09

    0,20

    0,29

    0,30

    0,07

    0,05

    Režimo numeris (G2 ciklas)

    1

    2

    3

    4

    5

     

     

     

     

     

    6

    Sūkių dažnis (14)

    100 proc.

    Tarpinis

    Tuščioji eiga

    Sukimo momentas (15) proc.

    100

    75

    50

    25

    10

     

     

     

     

     

    0

    Svertinis koeficientas

    0,09

    0,20

    0,29

    0,30

    0,07

     

     

     

     

     

    0,05

    Režimo numeris (G3 ciklas)

    1

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    2

    Sūkių dažnis (14)

    100 proc.

    Tarpinis

    Tuščioji eiga

    Sukimo momentas (15) proc.

    100

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    0

    Svertinis koeficientas

    0,85

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    0,15

    H tipo bandymų ciklai

    H tipo ciklo bandymo režimų ir svertinių koeficientų lentelė

    Režimo numeris

    1

    2

    3

    4

    5

    Sūkių dažnis (16) (proc.)

    100

    85

    75

    65

    Tuščioji eiga

    Sukimo momentas (17) (proc.)

    100

    51

    33

    19

    0

    Svertinis koeficientas

    0,12

    0,27

    0,25

    0,31

    0,05

    (1)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (2)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka didžiausiąjį sukimo momentą, taikant reikalaujamą variklio sūkių dažnį.

    (3)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (4)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka didžiausiąjį sukimo momentą, taikant reikalaujamą variklio sūkių dažnį.

    (5)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (6)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka sukimo momentą, taikant gamintojo deklaruotą vardinę naudingąją galią.

    (7)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (8)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka sukimo momentą, taikant gamintojo deklaruotą vardinę naudingąją galią, esant reikalaujamam variklio sūkių dažniui.

    (9)  Procentinė galios dalis santykinai atitinka didžiausiąją vardinę galią taikant 100 proc. variklio sūkių dažnį.

    (10)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (11)  Procentinė galios dalis naudojant šį režimą santykinai atitinka galią taikant 1 režimą.

    (12)  Procentinė galios dalis naudojant šį režimą santykinai atitinka didžiausią naudingąją galią taikant reikalaujamą variklio sūkių dažnį.

    (13)  Diskrečiąją kontrolės sistemą (t. y. valdymo įtaisus su išdrožomis) naudojančių variklių 2 režimas apibrėžiamas kaip eksploatavimas pasirinkus išdrožą, esančią arčiausiai 2 režimo arba 35 proc. vardinės galios.

    (14)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (15)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka didžiausiąjį sukimo momentą, taikant reikalaujamą variklio sūkių dažnį.

    (16)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (17)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka didžiausiąjį sukimo momentą, taikant reikalaujamą variklio sūkių dažnį.

    2 priedėlis

    Pastovios būsenos nuolydinio režimo ciklai (RMC)

    C tipo bandymų ciklai

    RMC-C1 bandymo režimų lentelė

    RMC

    Režimo numeris

    Režimo trukmė (sekundės)

    Variklio sūkių dažnis (1)  (3)

    Sukimo momentas (proc.) (2)  (3)

    1a pastovi būsena

    126

    Tuščioji eiga

    0

    1b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    2a pastovi būsena

    159

    Tarpinis

    100

    2b perėjimas

    20

    Tarpinis

    Tiesinis perėjimas

    3a pastovi būsena

    160

    Tarpinis

    50

    3b perėjimas

    20

    Tarpinis

    Tiesinis perėjimas

    4a pastovi būsena

    162

    Tarpinis

    75

    4b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    5a pastovi būsena

    246

    100 proc.

    100

    5b perėjimas

    20

    100proc.

    Tiesinis perėjimas

    6a pastovi būsena

    164

    100 proc.

    10

    6b perėjimas

    20

    100 proc.

    Tiesinis perėjimas

    7a pastovi būsena

    248

    100 proc.

    75

    7b perėjimas

    20

    100 proc.

    Tiesinis perėjimas

    8a pastovi būsena

    247

    100 proc.

    50

    8b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    9 pastovi būsena

    128

    Tuščioji eiga

    0


    RMC-C2 bandymo režimų lentelė

    RMC

    Režimo numeris

    Režimo trukmė (sekundės)

    Variklio sūkių dažnis (4)  (6)

    Sukimo momentas (proc.) (5)  (6)

    1a pastovi būsena

    119

    Tuščioji eiga

    0

    1b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    2a pastovi būsena

    29

    Tarpinis

    100

    2b perėjimas

    20

    Tarpinis

    Tiesinis perėjimas

    3a pastovi būsena

    150

    Tarpinis

    10

    3b perėjimas

    20

    Tarpinis

    Tiesinis perėjimas

    4a pastovi būsena

    80

    Tarpinis

    75

    4b perėjimas

    20

    Tarpinis

    Tiesinis perėjimas

    5a pastovi būsena

    513

    Tarpinis

    25

    5b perėjimas

    20

    Tarpinis

    Tiesinis perėjimas

    6a pastovi būsena

    549

    Tarpinis

    50

    6b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    7a pastovi būsena

    96

    100 proc.

    25

    7b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    8 pastovi būsena

    124

    Tuščioji eiga

    0

    D tipo bandymų ciklai

    RMC-D2 bandymo režimų lentelė

    RMC

    Režimo numeris

    Režimo trukmė (sekundės)

    Variklio sūkių dažnis (proc.) (7)

    Sukimo momentas (proc.) (8)  (9)

    1a pastovi būsena

    53

    100

    100

    1b perėjimas

    20

    100

    Tiesinis perėjimas

    2a pastovi būsena

    101

    100

    10

    2b perėjimas

    20

    100

    Tiesinis perėjimas

    3a pastovi būsena

    277

    100

    75

    3b perėjimas

    20

    100

    Tiesinis perėjimas

    4a pastovi būsena

    339

    100

    25

    4b perėjimas

    20

    100

    Tiesinis perėjimas

    5 pastovi būsena

    350

    100

    50

    E tipo bandymų ciklai

    RMC-E2 bandymo režimų lentelė

    RMC

    Režimo numeris

    Režimo trukmė (sekundės)

    Variklio sūkių dažnis (proc.) (10)

    Sukimo momentas (proc.) (11)  (12)

    1a pastovi būsena

    229

    100

    100

    1b perėjimas

    20

    100

    Tiesinis perėjimas

    2a pastovi būsena

    166

    100

    25

    2b perėjimas

    20

    100

    Tiesinis perėjimas

    3a pastovi būsena

    570

    100

    75

    3b perėjimas

    20

    100

    Tiesinis perėjimas

    4 pastovi būsena

    175

    100

    50


    RMC-E3 bandymo režimų lentelė

    RMC

    Režimo numeris

    Režimo trukmė (sekundės)

    Variklio sūkių dažnis (proc.) (13)  (15)

    Galia (proc.) (14)  (15)

    1a pastovi būsena

    229

    100

    100

    1b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    2a pastovi būsena

    166

    63

    25

    2b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    3a pastovi būsena

    570

    91

    75

    3b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    4 pastovi būsena

    175

    80

    50

    F tipo bandymų ciklas

    RMC-F bandymo režimų lentelė

    RMC

    Režimo numeris

    Režimo trukmė (sekundės)

    Variklio sūkių dažnis (16)  (20)

    Galia (proc.) (20)

    1a pastovi būsena

    350

    Tuščioji eiga

    5 (17)

    1b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    2a pastovi būsena (19)

    280

    Tarpinis

    50 (18)

    2b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    3a pastovi būsena

    160

    100 proc.

    100 (18)

    3b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    4 pastovi būsena

    350

    Tuščioji eiga

    5 (18)

    G tipo bandymų ciklai

    RMC-G1 bandymo režimų lentelė

    RMC

    Režimo numeris

    Režimo trukmė (sekundės)

    Variklio sūkių dažnis (21)  (23)

    Sukimo momentas (proc.) (22)  (23)

    1a pastovi būsena

    41

    Tuščioji eiga

    0

    1b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    2a pastovi būsena

    135

    Tarpinis

    100

    2b perėjimas

    20

    Tarpinis

    Tiesinis perėjimas

    3a pastovi būsena

    112

    Tarpinis

    10

    3b perėjimas

    20

    Tarpinis

    Tiesinis perėjimas

    4a pastovi būsena

    337

    Tarpinis

    75

    4b perėjimas

    20

    Tarpinis

    Tiesinis perėjimas

    5a pastovi būsena

    518

    Tarpinis

    25

    5b perėjimas

    20

    Tarpinis

    Tiesinis perėjimas

    6a pastovi būsena

    494

    Tarpinis

    50

    6b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    7 pastovi būsena

    43

    Tuščioji eiga

    0


    RMC-G2 bandymų režimų lentelė

    RMC

    Režimo numeris

    Režimo trukmė (sekundės)

    Variklio sūkių dažnis (24)  (26)

    Sukimo momentas (proc.) (25)  (26)

    1a pastovi būsena

    41

    Tuščioji eiga

    0

    1b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    2a pastovi būsena

    135

    100 proc.

    100

    2b perėjimas

    20

    100 proc.

    Tiesinis perėjimas

    3a pastovi būsena

    112

    100 proc.

    10

    3b perėjimas

    20

    100 proc.

    Tiesinis perėjimas

    4a pastovi būsena

    337

    100 proc.

    75

    4b perėjimas

    20

    100 proc.

    Tiesinis perėjimas

    5a pastovi būsena

    518

    100 proc.

    25

    5b perėjimas

    20

    100 proc.

    Tiesinis perėjimas

    6a pastovi būsena

    494

    100 proc.

    50

    6b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    7 pastovi būsena

    43

    Tuščioji eiga

    0

    H tipo bandymų ciklai

    RMC-H bandymo režimų lentelė

    RMC

    Režimo numeris

    Režimo trukmė (sekundės)

    Variklio sūkių dažnis (27)  (29)

    Sukimo momentas (proc.) (28)  (29)

    1a pastovi būsena

    27

    Tuščioji eiga

    0

    1b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    2a pastovi būsena

    121

    100 proc.

    100

    2b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    3a pastovi būsena

    347

    65 proc.

    19

    3b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    4a pastovi būsena

    305

    85 proc.

    51

    4b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    5a pastovi būsena

    272

    75 proc.

    33

    5b perėjimas

    20

    Tiesinis perėjimas

    Tiesinis perėjimas

    6 pastovi būsena

    28

    Tuščioji eiga

    0

    (1)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (2)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka didžiausiąjį sukimo momentą, taikant reikalaujamą variklio sūkių dažnį.

    (3)  Nuo vieno režimo prie kito pereinama per 20 sekundžių perėjimo fazę. Perėjimo fazės metu pateikiama tiesinės progresijos nuo esamo režimo sukimo momento nuostačio prie kito režimo sukimo momento nuostačio komanda; tuo pat metu pateikiama panašios variklio sūkių dažnio tiesinės progresijos komanda, jeigu pasikeičia sūkių dažnio nuostatis.

    (4)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (5)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka didžiausiąjį sukimo momentą, taikant reikalaujamą variklio sūkių dažnį.

    (6)  Nuo vieno režimo prie kito pereinama per 20 sekundžių perėjimo fazę. Perėjimo fazės metu pateikiama tiesinės progresijos nuo esamo režimo sukimo momento nuostačio prie kito režimo sukimo momento nuostačio komanda; tuo pat metu pateikiama panašios variklio sūkių dažnio tiesinės progresijos komanda, jeigu pasikeičia sūkių dažnio nuostatis.

    (7)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (8)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka sukimo momentą, taikant gamintojo deklaruotą vardinę naudingąją galią.

    (9)  Nuo vieno režimo prie kito pereinama per 20 sekundžių perėjimo fazę. Perėjimo fazės metu pateikiama tiesinės progresijos nuo esamo režimo sukimo momento nuostačio prie kito režimo sukimo momento nuostačio komanda.

    (10)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (11)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka didžiausiąjį sukimo momentą, taikant gamintojo deklaruotą vardinę naudingąją galią, esant reikalaujamam variklio sūkių dažniui.

    (12)  Nuo vieno režimo prie kito pereinama per 20 sekundžių perėjimo fazę. Perėjimo fazės metu pateikiama tiesinės progresijos nuo esamo režimo sukimo momento nuostačio prie kito režimo sukimo momento nuostačio komanda.

    (13)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (14)  Procentinė galios dalis santykinai atitinka didžiausią vardinę naudingąją galią taikant 100 proc. variklio sūkių dažnį.

    (15)  Nuo vieno režimo prie kito pereinama per 20 sekundžių perėjimo fazę. Perėjimo fazės metu pateikiama tiesinės progresijos nuo esamo režimo sukimo momento nuostačio prie kito režimo sukimo momento nuostačio komanda; tuo pat metu pateikiama panašios variklio sūkių dažnio tiesinės progresijos komanda.

    (16)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (17)  Procentinė galios dalis naudojant šį režimą santykinai atitinka naudingąją galią taikant 3a režimą.

    (18)  Procentinė galios dalis naudojant šį režimą santykinai atitinka didžiausią naudingąją galią taikant reikalaujamą variklio sūkių dažnį.

    (19)  Diskrečiąją kontrolės sistemą (t. y. valdymo įtaisus su išdrožomis) naudojančių variklių 2a režimas apibrėžiamas kaip eksploatavimas pasirinkus išdrožą, esančią arčiausiai 2a režimo arba 35 proc. vardinės galios.

    (20)  Nuo vieno režimo prie kito pereinama per 20 sekundžių perėjimo fazę. Perėjimo fazės metu pateikiama tiesinės progresijos nuo esamo režimo sukimo momento nuostačio prie kito režimo sukimo momento nuostačio komanda; tuo pat metu pateikiama panašios variklio sūkių dažnio tiesinės progresijos komanda, jeigu pasikeičia sūkių dažnio nuostatis.

    (21)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (22)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka didžiausiąjį sukimo momentą, taikant reikalaujamą variklio sūkių dažnį.

    (23)  Nuo vieno režimo prie kito pereinama per 20 sekundžių perėjimo fazę. Perėjimo fazės metu pateikiama tiesinės progresijos nuo esamo režimo sukimo momento nuostačio prie kito režimo sukimo momento nuostačio komanda; tuo pat metu pateikiama panašios variklio sūkių dažnio tiesinės progresijos komanda, jeigu pasikeičia sūkių dažnio nuostatis.

    (24)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (25)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka didžiausiąjį sukimo momentą, taikant reikalaujamą variklio sūkių dažnį.

    (26)  Nuo vieno režimo prie kito pereinama per 20 sekundžių perėjimo fazę. Perėjimo fazės metu pateikiama tiesinės progresijos nuo esamo režimo sukimo momento nuostačio prie kito režimo sukimo momento nuostačio komanda; tuo pat metu pateikiama panašios variklio sūkių dažnio tiesinės progresijos komanda, jeigu pasikeičia sūkių dažnio nuostatis.

    (27)  Norėdami nustatyti būtinus bandymo sūkių dažnius, žr. VI priedo 5.2.5, 7.6 ir 7.7 skirsnius.

    (28)  Procentinė sukimo momento dalis santykinai atitinka didžiausiąjį sukimo momentą, taikant reikalaujamą variklio sūkių dažnį.

    (29)  Nuo vieno režimo prie kito pereinama per 20 sekundžių perėjimo fazę. Perėjimo fazės metu pateikiama tiesinės progresijos nuo esamo režimo sukimo momento nuostačio prie kito režimo sukimo momento nuostačio komanda; tuo pat metu pateikiama panašios variklio sūkių dažnio tiesinės progresijos komanda, jeigu pasikeičia sūkių dažnio nuostatis.

    3 priedėlis

    2.4.2.1.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai

    NRTC variklio dinamometrinis grafikas

    Trukmė (s)

    Normalizuotas sūkių dažnis (proc.)

    Normalizuotas sukimo momentas (proc.)

    1

    0

    0

    2

    0

    0

    3

    0

    0

    4

    0

    0

    5

    0

    0

    6

    0

    0

    7

    0

    0

    8

    0

    0

    9

    0

    0

    10

    0

    0

    11

    0

    0

    12

    0

    0

    13

    0

    0

    14

    0

    0

    15

    0

    0

    16

    0

    0

    17

    0

    0

    18

    0

    0

    19

    0

    0

    20

    0

    0

    21

    0

    0

    22

    0

    0

    23

    0

    0

    24

    1

    3

    25

    1

    3

    26

    1

    3

    27

    1

    3

    28

    1

    3

    29

    1

    3

    30

    1

    6

    31

    1

    6

    32

    2

    1

    33

    4

    13

    34

    7

    18

    35

    9

    21

    36

    17

    20

    37

    33

    42

    38

    57

    46

    39

    44

    33

    40

    31

    0

    41

    22

    27

    42

    33

    43

    43

    80

    49

    44

    105

    47

    45

    98

    70

    46

    104

    36

    47

    104

    65

    48

    96

    71

    49

    101

    62

    50

    102

    51

    51

    102

    50

    52

    102

    46

    53

    102

    41

    54

    102

    31

    55

    89

    2

    56

    82

    0

    57

    47

    1

    58

    23

    1

    59

    1

    3

    60

    1

    8

    61

    1

    3

    62

    1

    5

    63

    1

    6

    64

    1

    4

    65

    1

    4

    66

    0

    6

    67

    1

    4

    68

    9

    21

    69

    25

    56

    70

    64

    26

    71

    60

    31

    72

    63

    20

    73

    62

    24

    74

    64

    8

    75

    58

    44

    76

    65

    10

    77

    65

    12

    78

    68

    23

    79

    69

    30

    80

    71

    30

    81

    74

    15

    82

    71

    23

    83

    73

    20

    84

    73

    21

    85

    73

    19

    86

    70

    33

    87

    70

    34

    88

    65

    47

    89

    66

    47

    90

    64

    53

    91

    65

    45

    92

    66

    38

    93

    67

    49

    94

    69

    39

    95

    69

    39

    96

    66

    42

    97

    71

    29

    98

    75

    29

    99

    72

    23

    100

    74

    22

    101

    75

    24

    102

    73

    30

    103

    74

    24

    104

    77

    6

    105

    76

    12

    106

    74

    39

    107

    72

    30

    108

    75

    22

    109

    78

    64

    110

    102

    34

    111

    103

    28

    112

    103

    28

    113

    103

    19

    114

    103

    32

    115

    104

    25

    116

    103

    38

    117

    103

    39

    118

    103

    34

    119

    102

    44

    120

    103

    38

    121

    102

    43

    122

    103

    34

    123

    102

    41

    124

    103

    44

    125

    103

    37

    126

    103

    27

    127

    104

    13

    128

    104

    30

    129

    104

    19

    130

    103

    28

    131

    104

    40

    132

    104

    32

    133

    101

    63

    134

    102

    54

    135

    102

    52

    136

    102

    51

    137

    103

    40

    138

    104

    34

    139

    102

    36

    140

    104

    44

    141

    103

    44

    142

    104

    33

    143

    102

    27

    144

    103

    26

    145

    79

    53

    146

    51

    37

    147

    24

    23

    148

    13

    33

    149

    19

    55

    150

    45

    30

    151

    34

    7

    152

    14

    4

    153

    8

    16

    154

    15

    6

    155

    39

    47

    156

    39

    4

    157

    35

    26

    158

    27

    38

    159

    43

    40

    160

    14

    23

    161

    10

    10

    162

    15

    33

    163

    35

    72

    164

    60

    39

    165

    55

    31

    166

    47

    30

    167

    16

    7

    168

    0

    6

    169

    0

    8

    170

    0

    8

    171

    0

    2

    172

    2

    17

    173

    10

    28

    174

    28

    31

    175

    33

    30

    176

    36

    0

    177

    19

    10

    178

    1

    18

    179

    0

    16

    180

    1

    3

    181

    1

    4

    182

    1

    5

    183

    1

    6

    184

    1

    5

    185

    1

    3

    186

    1

    4

    187

    1

    4

    188

    1

    6

    189

    8

    18

    190

    20

    51

    191

    49

    19

    192

    41

    13

    193

    31

    16

    194

    28

    21

    195

    21

    17

    196

    31

    21

    197

    21

    8

    198

    0

    14

    199

    0

    12

    200

    3

    8

    201

    3

    22

    202

    12

    20

    203

    14

    20

    204

    16

    17

    205

    20

    18

    206

    27

    34

    207

    32

    33

    208

    41

    31

    209

    43

    31

    210

    37

    33

    211

    26

    18

    212

    18

    29

    213

    14

    51

    214

    13

    11

    215

    12

    9

    216

    15

    33

    217

    20

    25

    218

    25

    17

    219

    31

    29

    220

    36

    66

    221

    66

    40

    222

    50

    13

    223

    16

    24

    224

    26

    50

    225

    64

    23

    226

    81

    20

    227

    83

    11

    228

    79

    23

    229

    76

    31

    230

    68

    24

    231

    59

    33

    232

    59

    3

    233

    25

    7

    234

    21

    10

    235

    20

    19

    236

    4

    10

    237

    5

    7

    238

    4

    5

    239

    4

    6

    240

    4

    6

    241

    4

    5

    242

    7

    5

    243

    16

    28

    244

    28

    25

    245

    52

    53

    246

    50

    8

    247

    26

    40

    248

    48

    29

    249

    54

    39

    250

    60

    42

    251

    48

    18

    252

    54

    51

    253

    88

    90

    254

    103

    84

    255

    103

    85

    256

    102

    84

    257

    58

    66

    258

    64

    97

    259

    56

    80

    260

    51

    67

    261

    52

    96

    262

    63

    62

    263

    71

    6

    264

    33

    16

    265

    47

    45

    266

    43

    56

    267

    42

    27

    268

    42

    64

    269

    75

    74

    270

    68

    96

    271

    86

    61

    272

    66

    0

    273

    37

    0

    274

    45

    37

    275

    68

    96

    276

    80

    97

    277

    92

    96

    278

    90

    97

    279

    82

    96

    280

    94

    81

    281

    90

    85

    282

    96

    65

    283

    70

    96

    284

    55

    95

    285

    70

    96

    286

    79

    96

    287

    81

    71

    288

    71

    60

    289

    92

    65

    290

    82

    63

    291

    61

    47

    292

    52

    37

    293

    24

    0

    294

    20

    7

    295

    39

    48

    296

    39

    54

    297

    63

    58

    298

    53

    31

    299

    51

    24

    300

    48

    40

    301

    39

    0

    302

    35

    18

    303

    36

    16

    304

    29

    17

    305

    28

    21

    306

    31

    15

    307

    31

    10

    308

    43

    19

    309

    49

    63

    310

    78

    61

    311

    78

    46

    312

    66

    65

    313

    78

    97

    314

    84

    63

    315

    57

    26

    316

    36

    22

    317

    20

    34

    318

    19

    8

    319

    9

    10

    320

    5

    5

    321

    7

    11

    322

    15

    15

    323

    12

    9

    324

    13

    27

    325

    15

    28

    326

    16

    28

    327

    16

    31

    328

    15

    20

    329

    17

    0

    330

    20

    34

    331

    21

    25

    332

    20

    0

    333

    23

    25

    334

    30

    58

    335

    63

    96

    336

    83

    60

    337

    61

    0

    338

    26

    0

    339

    29

    44

    340

    68

    97

    341

    80

    97

    342

    88

    97

    343

    99

    88

    344

    102

    86

    345

    100

    82

    346

    74

    79

    347

    57

    79

    348

    76

    97

    349

    84

    97

    350

    86

    97

    351

    81

    98

    352

    83

    83

    353

    65

    96

    354

    93

    72

    355

    63

    60

    356

    72

    49

    357

    56

    27

    358

    29

    0

    359

    18

    13

    360

    25

    11

    361

    28

    24

    362

    34

    53

    363

    65

    83

    364

    80

    44

    365

    77

    46

    366

    76

    50

    367

    45

    52

    368

    61

    98

    369

    61

    69

    370

    63

    49

    371

    32

    0

    372

    10

    8

    373

    17

    7

    374

    16

    13

    375

    11

    6

    376

    9

    5

    377

    9

    12

    378

    12

    46

    379

    15

    30

    380

    26

    28

    381

    13

    9

    382

    16

    21

    383

    24

    4

    384

    36

    43

    385

    65

    85

    386

    78

    66

    387

    63

    39

    388

    32

    34

    389

    46

    55

    390

    47

    42

    391

    42

    39

    392

    27

    0

    393

    14

    5

    394

    14

    14

    395

    24

    54

    396

    60

    90

    397

    53

    66

    398

    70

    48

    399

    77

    93

    400

    79

    67

    401

    46

    65

    402

    69

    98

    403

    80

    97

    404

    74

    97

    405

    75

    98

    406

    56

    61

    407

    42

    0

    408

    36

    32

    409

    34

    43

    410

    68

    83

    411

    102

    48

    412

    62

    0

    413

    41

    39

    414

    71

    86

    415

    91

    52

    416

    89

    55

    417

    89

    56

    418

    88

    58

    419

    78

    69

    420

    98

    39

    421

    64

    61

    422

    90

    34

    423

    88

    38

    424

    97

    62

    425

    100

    53

    426

    81

    58

    427

    74

    51

    428

    76

    57

    429

    76

    72

    430

    85

    72

    431

    84

    60

    432

    83

    72

    433

    83

    72

    434

    86

    72

    435

    89

    72

    436

    86

    72

    437

    87

    72

    438

    88

    72

    439

    88

    71

    440

    87

    72

    441

    85

    71

    442

    88

    72

    443

    88

    72

    444

    84

    72

    445

    83

    73

    446

    77

    73

    447

    74

    73

    448

    76

    72

    449

    46

    77

    450

    78

    62

    451

    79

    35

    452

    82

    38

    453

    81

    41

    454

    79

    37

    455

    78

    35

    456

    78

    38

    457

    78

    46

    458

    75

    49

    459

    73

    50

    460

    79

    58

    461

    79

    71

    462

    83

    44

    463

    53

    48

    464

    40

    48

    465

    51

    75

    466

    75

    72

    467

    89

    67

    468

    93

    60

    469

    89

    73

    470

    86

    73

    471

    81

    73

    472

    78

    73

    473

    78

    73

    474

    76

    73

    475

    79

    73

    476

    82

    73

    477

    86

    73

    478

    88

    72

    479

    92

    71

    480

    97

    54

    481

    73

    43

    482

    36

    64

    483

    63

    31

    484

    78

    1

    485

    69

    27

    486

    67

    28

    487

    72

    9

    488

    71

    9

    489

    78

    36

    490

    81

    56

    491

    75

    53

    492

    60

    45

    493

    50

    37

    494

    66

    41

    495

    51

    61

    496

    68

    47

    497

    29

    42

    498

    24

    73

    499

    64

    71

    500

    90

    71

    501

    100

    61

    502

    94

    73

    503

    84

    73

    504

    79

    73

    505

    75

    72

    506

    78

    73

    507

    80

    73

    508

    81

    73

    509

    81

    73

    510

    83

    73

    511

    85

    73

    512

    84

    73

    513

    85

    73

    514

    86

    73

    515

    85

    73

    516

    85

    73

    517

    85

    72

    518

    85

    73

    519

    83

    73

    520

    79

    73

    521

    78

    73

    522

    81

    73

    523

    82

    72

    524

    94

    56

    525

    66

    48

    526

    35

    71

    527

    51

    44

    528

    60

    23

    529

    64

    10

    530

    63

    14

    531

    70

    37

    532

    76

    45

    533

    78

    18

    534

    76

    51

    535

    75

    33

    536

    81

    17

    537

    76

    45

    538

    76

    30

    539

    80

    14

    540

    71

    18

    541

    71

    14

    542

    71

    11

    543

    65

    2

    544

    31

    26

    545

    24

    72

    546

    64

    70

    547

    77

    62

    548

    80

    68

    549

    83

    53

    550

    83

    50

    551

    83

    50

    552

    85

    43

    553

    86

    45

    554

    89

    35

    555

    82

    61

    556

    87

    50

    557

    85

    55

    558

    89

    49

    559

    87

    70

    560

    91

    39

    561

    72

    3

    562

    43

    25

    563

    30

    60

    564

    40

    45

    565

    37

    32

    566

    37

    32

    567

    43

    70

    568

    70

    54

    569

    77

    47

    570

    79

    66

    571

    85

    53

    572

    83

    57

    573

    86

    52

    574

    85

    51

    575

    70

    39

    576

    50

    5

    577

    38

    36

    578

    30

    71

    579

    75

    53

    580

    84

    40

    581

    85

    42

    582

    86

    49

    583

    86

    57

    584

    89

    68

    585

    99

    61

    586

    77

    29

    587

    81

    72

    588

    89

    69

    589

    49

    56

    590

    79

    70

    591

    104

    59

    592

    103

    54

    593

    102

    56

    594

    102

    56

    595

    103

    61

    596

    102

    64

    597

    103

    60

    598

    93

    72

    599

    86

    73

    600

    76

    73

    601

    59

    49

    602

    46

    22

    603

    40

    65

    604

    72

    31

    605

    72

    27

    606

    67

    44

    607

    68

    37

    608

    67

    42

    609

    68

    50

    610

    77

    43

    611

    58

    4

    612

    22

    37

    613

    57

    69

    614

    68

    38

    615

    73

    2

    616

    40

    14

    617

    42

    38

    618

    64

    69

    619

    64

    74

    620

    67

    73

    621

    65

    73

    622

    68

    73

    623

    65

    49

    624

    81

    0

    625

    37

    25

    626

    24

    69

    627

    68

    71

    628

    70

    71

    629

    76

    70

    630

    71

    72

    631

    73

    69

    632

    76

    70

    633

    77

    72

    634

    77

    72

    635

    77

    72

    636

    77

    70

    637

    76

    71

    638

    76

    71

    639

    77

    71

    640

    77

    71

    641

    78

    70

    642

    77

    70

    643

    77

    71

    644

    79

    72

    645

    78

    70

    646

    80

    70

    647

    82

    71

    648

    84

    71

    649

    83

    71

    650

    83

    73

    651

    81

    70

    652

    80

    71

    653

    78

    71

    654

    76

    70

    655

    76

    70

    656

    76

    71

    657

    79

    71

    658

    78

    71

    659

    81

    70

    660

    83

    72

    661

    84

    71

    662

    86

    71

    663

    87

    71

    664

    92

    72

    665

    91

    72

    666

    90

    71

    667

    90

    71

    668

    91

    71

    669

    90

    70

    670

    90

    72

    671

    91

    71

    672

    90

    71

    673

    90

    71

    674

    92

    72

    675

    93

    69

    676

    90

    70

    677

    93

    72

    678

    91

    70

    679

    89

    71

    680

    91

    71

    681

    90

    71

    682

    90

    71

    683

    92

    71

    684

    91

    71

    685

    93

    71

    686

    93

    68

    687

    98

    68

    688

    98

    67

    689

    100

    69

    690

    99

    68

    691

    100

    71

    692

    99

    68

    693

    100

    69

    694

    102

    72

    695

    101

    69

    696

    100

    69

    697

    102

    71

    698

    102

    71

    699

    102

    69

    700

    102

    71

    701

    102

    68

    702

    100

    69

    703

    102

    70

    704

    102

    68

    705

    102

    70

    706

    102

    72

    707

    102

    68

    708

    102

    69

    709

    100

    68

    710

    102

    71

    711

    101

    64

    712

    102

    69

    713

    102

    69

    714

    101

    69

    715

    102

    64

    716

    102

    69

    717

    102

    68

    718

    102

    70

    719

    102

    69

    720

    102

    70

    721

    102

    70

    722

    102

    62

    723

    104

    38

    724

    104

    15

    725

    102

    24

    726

    102

    45

    727

    102

    47

    728

    104

    40

    729

    101

    52

    730

    103

    32

    731

    102

    50

    732

    103

    30

    733

    103

    44

    734

    102

    40

    735

    103

    43

    736

    103

    41

    737

    102

    46

    738

    103

    39

    739

    102

    41

    740

    103

    41

    741

    102

    38

    742

    103

    39

    743

    102

    46

    744

    104

    46

    745

    103

    49

    746

    102

    45

    747

    103

    42

    748

    103

    46

    749

    103

    38

    750

    102

    48

    751

    103

    35

    752

    102

    48

    753

    103

    49

    754

    102

    48

    755

    102

    46

    756

    103

    47

    757

    102

    49

    758

    102

    42

    759

    102

    52

    760

    102

    57

    761

    102

    55

    762

    102

    61

    763

    102

    61

    764

    102

    58

    765

    103

    58

    766

    102

    59

    767

    102

    54

    768

    102

    63

    769

    102

    61

    770

    103

    55

    771

    102

    60

    772

    102

    72

    773

    103

    56

    774

    102

    55

    775

    102

    67

    776

    103

    56

    777

    84

    42

    778

    48

    7

    779

    48

    6

    780

    48

    6

    781

    48

    7

    782

    48

    6

    783

    48

    7

    784

    67

    21

    785

    105

    59

    786

    105

    96

    787

    105

    74

    788

    105

    66

    789

    105

    62

    790

    105

    66

    791

    89

    41

    792

    52

    5

    793

    48

    5

    794

    48

    7

    795

    48

    5

    796

    48

    6

    797

    48

    4

    798

    52

    6

    799

    51

    5

    800

    51

    6

    801

    51

    6

    802

    52

    5

    803

    52

    5

    804

    57

    44

    805

    98

    90

    806

    105

    94

    807

    105

    100

    808

    105

    98

    809

    105

    95

    810

    105

    96

    811

    105

    92

    812

    104

    97

    813

    100

    85

    814

    94

    74

    815

    87

    62

    816

    81

    50

    817

    81

    46

    818

    80

    39

    819

    80

    32

    820

    81

    28

    821

    80

    26

    822

    80

    23

    823

    80

    23

    824

    80

    20

    825

    81

    19

    826

    80

    18

    827

    81

    17

    828

    80

    20

    829

    81

    24

    830

    81

    21

    831

    80

    26

    832

    80

    24

    833

    80

    23

    834

    80

    22

    835

    81

    21

    836

    81

    24

    837

    81

    24

    838

    81

    22

    839

    81

    22

    840

    81

    21

    841

    81

    31

    842

    81

    27

    843

    80

    26

    844

    80

    26

    845

    81

    25

    846

    80

    21

    847

    81

    20

    848

    83

    21

    849

    83

    15

    850

    83

    12

    851

    83

    9

    852

    83

    8

    853

    83

    7

    854

    83

    6

    855

    83

    6

    856

    83

    6

    857

    83

    6

    858

    83

    6

    859

    76

    5

    860

    49

    8

    861

    51

    7

    862

    51

    20

    863

    78

    52

    864

    80

    38

    865

    81

    33

    866

    83

    29

    867

    83

    22

    868

    83

    16

    869

    83

    12

    870

    83

    9

    871

    83

    8

    872

    83

    7

    873

    83

    6

    874

    83

    6

    875

    83

    6

    876

    83

    6

    877

    83

    6

    878

    59

    4

    879

    50

    5

    880

    51

    5

    881

    51

    5

    882

    51

    5

    883

    50

    5

    884

    50

    5

    885

    50

    5

    886

    50

    5

    887

    50

    5

    888

    51

    5

    889

    51

    5

    890

    51

    5

    891

    63

    50

    892

    81

    34

    893

    81

    25

    894

    81

    29

    895

    81

    23

    896

    80

    24

    897

    81

    24

    898

    81

    28

    899

    81

    27

    900

    81

    22

    901

    81

    19

    902

    81

    17

    903

    81

    17

    904

    81

    17

    905

    81

    15

    906

    80

    15

    907

    80

    28

    908

    81

    22

    909

    81

    24

    910

    81

    19

    911

    81

    21

    912

    81

    20

    913

    83

    26

    914

    80

    63

    915

    80

    59

    916

    83

    100

    917

    81

    73

    918

    83

    53

    919

    80

    76

    920

    81

    61

    921

    80

    50

    922

    81

    37

    923

    82

    49

    924

    83

    37

    925

    83

    25

    926

    83

    17

    927

    83

    13

    928

    83

    10

    929

    83

    8

    930

    83

    7

    931

    83

    7

    932

    83

    6

    933

    83

    6

    934

    83

    6

    935

    71

    5

    936

    49

    24

    937

    69

    64

    938

    81

    50

    939

    81

    43

    940

    81

    42

    941

    81

    31

    942

    81

    30

    943

    81

    35

    944

    81

    28

    945

    81

    27

    946

    80

    27

    947

    81

    31

    948

    81

    41

    949

    81

    41

    950

    81

    37

    951

    81

    43

    952

    81

    34

    953

    81

    31

    954

    81

    26

    955

    81

    23

    956

    81

    27

    957

    81

    38

    958

    81

    40

    959

    81

    39

    960

    81

    27

    961

    81

    33

    962

    80

    28

    963

    81

    34

    964

    83

    72

    965

    81

    49

    966

    81

    51

    967

    80

    55

    968

    81

    48

    969

    81

    36

    970

    81

    39

    971

    81

    38

    972

    80

    41

    973

    81

    30

    974

    81

    23

    975

    81

    19

    976

    81

    25

    977

    81

    29

    978

    83

    47

    979

    81

    90

    980

    81

    75

    981

    80

    60

    982

    81

    48

    983

    81

    41

    984

    81

    30

    985

    80

    24

    986

    81

    20

    987

    81

    21

    988

    81

    29

    989

    81

    29

    990

    81

    27

    991

    81

    23

    992

    81

    25

    993

    81

    26

    994

    81

    22

    995

    81

    20

    996

    81

    17

    997

    81

    23

    998

    83

    65

    999

    81

    54

    1000

    81

    50

    1001

    81

    41

    1002

    81

    35

    1003

    81

    37

    1004

    81

    29

    1005

    81

    28

    1006

    81

    24

    1007

    81

    19

    1008

    81

    16

    1009

    80

    16

    1010

    83

    23

    1011

    83

    17

    1012

    83

    13

    1013

    83

    27

    1014

    81

    58

    1015

    81

    60

    1016

    81

    46

    1017

    80

    41

    1018

    80

    36

    1019

    81

    26

    1020

    86

    18

    1021

    82

    35

    1022

    79

    53

    1023

    82

    30

    1024

    83

    29

    1025

    83

    32

    1026

    83

    28

    1027

    76

    60

    1028

    79

    51

    1029

    86

    26

    1030

    82

    34

    1031

    84

    25

    1032

    86

    23

    1033

    85

    22

    1034

    83

    26

    1035

    83

    25

    1036

    83

    37

    1037

    84

    14

    1038

    83

    39

    1039

    76

    70

    1040

    78

    81

    1041

    75

    71

    1042

    86

    47

    1043

    83

    35

    1044

    81

    43

    1045

    81

    41

    1046

    79

    46

    1047

    80

    44

    1048

    84

    20

    1049

    79

    31

    1050

    87

    29

    1051

    82

    49

    1052

    84

    21

    1053

    82

    56

    1054

    81

    30

    1055

    85

    21

    1056

    86

    16

    1057

    79

    52

    1058

    78

    60

    1059

    74

    55

    1060

    78

    84

    1061

    80

    54

    1062

    80

    35

    1063

    82

    24

    1064

    83

    43

    1065

    79

    49

    1066

    83

    50

    1067

    86

    12

    1068

    64

    14

    1069

    24

    14

    1070

    49

    21

    1071

    77

    48

    1072

    103

    11

    1073

    98

    48

    1074

    101

    34

    1075

    99

    39

    1076

    103

    11

    1077

    103

    19

    1078

    103

    7

    1079

    103

    13

    1080

    103

    10

    1081

    102

    13

    1082

    101

    29

    1083

    102

    25

    1084

    102

    20

    1085

    96

    60

    1086

    99

    38

    1087

    102

    24

    1088

    100

    31

    1089

    100

    28

    1090

    98

    3

    1091

    102

    26

    1092

    95

    64

    1093

    102

    23

    1094

    102

    25

    1095

    98

    42

    1096

    93

    68

    1097

    101

    25

    1098

    95

    64

    1099

    101

    35

    1100

    94

    59

    1101

    97

    37

    1102

    97

    60

    1103

    93

    98

    1104

    98

    53

    1105

    103

    13

    1106

    103

    11

    1107

    103

    11

    1108

    103

    13

    1109

    103

    10

    1110

    103

    10

    1111

    103

    11

    1112

    103

    10

    1113

    103

    10

    1114

    102

    18

    1115

    102

    31

    1116

    101

    24

    1117

    102

    19

    1118

    103

    10

    1119

    102

    12

    1120

    99

    56

    1121

    96

    59

    1122

    74

    28

    1123

    66

    62

    1124

    74

    29

    1125

    64

    74

    1126

    69

    40

    1127

    76

    2

    1128

    72

    29

    1129

    66

    65

    1130

    54

    69

    1131

    69

    56

    1132

    69

    40

    1133

    73

    54

    1134

    63

    92

    1135

    61

    67

    1136

    72

    42

    1137

    78

    2

    1138

    76

    34

    1139

    67

    80

    1140

    70

    67

    1141

    53

    70

    1142

    72

    65

    1143

    60

    57

    1144

    74

    29

    1145

    69

    31

    1146

    76

    1

    1147

    74

    22

    1148

    72

    52

    1149

    62

    96

    1150

    54

    72

    1151

    72

    28

    1152

    72

    35

    1153

    64

    68

    1154

    74

    27

    1155

    76

    14

    1156

    69

    38

    1157

    66

    59

    1158

    64

    99

    1159

    51

    86

    1160

    70

    53

    1161

    72

    36

    1162

    71

    47

    1163

    70

    42

    1164

    67

    34

    1165

    74

    2

    1166

    75

    21

    1167

    74

    15

    1168

    75

    13

    1169

    76

    10

    1170

    75

    13

    1171

    75

    10

    1172

    75

    7

    1173

    75

    13

    1174

    76

    8

    1175

    76

    7

    1176

    67

    45

    1177

    75

    13

    1178

    75

    12

    1179

    73

    21

    1180

    68

    46

    1181

    74

    8

    1182

    76

    11

    1183

    76

    14

    1184

    74

    11

    1185

    74

    18

    1186

    73

    22

    1187

    74

    20

    1188

    74

    19

    1189

    70

    22

    1190

    71

    23

    1191

    73

    19

    1192

    73

    19

    1193

    72

    20

    1194

    64

    60

    1195

    70

    39

    1196

    66

    56

    1197

    68

    64

    1198

    30

    68

    1199

    70

    38

    1200

    66

    47

    1201

    76

    14

    1202

    74

    18

    1203

    69

    46

    1204

    68

    62

    1205

    68

    62

    1206

    68

    62

    1207

    68

    62

    1208

    68

    62

    1209

    68

    62

    1210

    54

    50

    1211

    41

    37

    1212

    27

    25

    1213

    14

    12

    1214

    0

    0

    1215

    0

    0

    1216

    0

    0

    1217

    0

    0

    1218

    0

    0

    1219

    0

    0

    1220

    0

    0

    1221

    0

    0

    1222

    0

    0

    1223

    0

    0

    1224

    0

    0

    1225

    0

    0

    1226

    0

    0

    1227

    0

    0

    1228

    0

    0

    1229

    0

    0

    1230

    0

    0

    1231

    0

    0

    1232

    0

    0

    1233

    0

    0

    1234

    0

    0

    1235

    0

    0

    1236

    0

    0

    1237

    0

    0

    1238

    0

    0

    LSI NRTC variklio dinamometrinis grafikas

    Trukmė (s)

    Normalizuotas sūkių dažnis (proc.)

    Normalizuotas sukimo momentas (proc.)

    0

    0

    0

    1

    0

    0

    2

    0

    0

    3

    0

    0

    4

    0

    0

    5

    0

    0

    6

    0

    0

    7

    0

    0

    8

    0

    0

    9

    1

    8

    10

    6

    54

    11

    8

    61

    12

    34

    59

    13

    22

    46

    14

    5

    51

    15

    18

    51

    16

    31

    50

    17

    30

    56

    18

    31

    49

    19

    25

    66

    20

    58

    55

    21

    43

    31

    22

    16

    45

    23

    24

    38

    24

    24

    27

    25

    30

    33

    26

    45

    65

    27

    50

    49

    28

    23

    42

    29

    13

    42

    30

    9

    45

    31

    23

    30

    32

    37

    45

    33

    44

    50

    34

    49

    52

    35

    55

    49

    36

    61

    46

    37

    66

    38

    38

    42

    33

    39

    17

    41

    40

    17

    37

    41

    7

    50

    42

    20

    32

    43

    5

    55

    44

    30

    42

    45

    44

    53

    46

    45

    56

    47

    41

    52

    48

    24

    41

    49

    15

    40

    50

    11

    44

    51

    32

    31

    52

    38

    54

    53

    38

    47

    54

    9

    55

    55

    10

    50

    56

    33

    55

    57

    48

    56

    58

    49

    47

    59

    33

    44

    60

    52

    43

    61

    55

    43

    62

    59

    38

    63

    44

    28

    64

    24

    37

    65

    12

    44

    66

    9

    47

    67

    12

    52

    68

    34

    21

    69

    29

    44

    70

    44

    54

    71

    54

    62

    72

    62

    57

    73

    72

    56

    74

    88

    71

    75

    100

    69

    76

    100

    34

    77

    100

    42

    78

    100

    54

    79

    100

    58

    80

    100

    38

    81

    83

    17

    82

    61

    15

    83

    43

    22

    84

    24

    35

    85

    16

    39

    86

    15

    45

    87

    32

    34

    88

    14

    42

    89

    8

    48

    90

    5

    51

    91

    10

    41

    92

    12

    37

    93

    4

    47

    94

    3

    49

    95

    3

    50

    96

    4

    49

    97

    4

    48

    98

    8

    43

    99

    2

    51

    100

    5

    46

    101

    8

    41

    102

    4

    47

    103

    3

    49

    104

    6

    45

    105

    3

    48

    106

    10

    42

    107

    18

    27

    108

    3

    50

    109

    11

    41

    110

    34

    29

    111

    51

    57

    112

    67

    63

    113

    61

    32

    114

    44

    31

    115

    48

    54

    116

    69

    65

    117

    85

    65

    118

    81

    29

    119

    74

    21

    120

    62

    23

    121

    76

    58

    122

    96

    75

    123

    100

    77

    124

    100

    27

    125

    100

    79

    126

    100

    79

    127

    100

    81

    128

    100

    57

    129

    99

    52

    130

    81

    35

    131

    69

    29

    132

    47

    22

    133

    34

    28

    134

    27

    37

    135

    83

    60

    136

    100

    74

    137

    100

    7

    138

    100

    2

    139

    70

    18

    140

    23

    39

    141

    5

    54

    142

    11

    40

    143

    11

    34

    144

    11

    41

    145

    19

    25

    146

    16

    32

    147

    20

    31

    148

    21

    38

    149

    21

    42

    150

    9

    51

    151

    4

    49

    152

    2

    51

    153

    1

    58

    154

    21

    57

    155

    29

    47

    156

    33

    45

    157

    16

    49

    158

    38

    45

    159

    37

    43

    160

    35

    42

    161

    39

    43

    162

    51

    49

    163

    59

    55

    164

    65

    54

    165

    76

    62

    166

    84

    59

    167

    83

    29

    168

    67

    35

    169

    84

    54

    170

    90

    58

    171

    93

    43

    172

    90

    29

    173

    66

    19

    174

    52

    16

    175

    49

    17

    176

    56

    38

    177

    73

    71

    178

    86

    80

    179

    96

    75

    180

    89

    27

    181

    66

    17

    182

    50

    18

    183

    36

    25

    184

    36

    24

    185

    38

    40

    186

    40

    50

    187

    27

    48

    188

    19

    48

    189

    23

    50

    190

    19

    45

    191

    6

    51

    192

    24

    48

    193

    49

    67

    194

    47

    49

    195

    22

    44

    196

    25

    40

    197

    38

    54

    198

    43

    55

    199

    40

    52

    200

    14

    49

    201

    11

    45

    202

    7

    48

    203

    26

    41

    204

    41

    59

    205

    53

    60

    206

    44

    54

    207

    22

    40

    208

    24

    41

    209

    32

    53

    210

    44

    74

    211

    57

    25

    212

    22

    49

    213

    29

    45

    214

    19

    37

    215

    14

    43

    216

    36

    40

    217

    43

    63

    218

    42

    49

    219

    15

    50

    220

    19

    44

    221

    47

    59

    222

    67

    80

    223

    76

    74

    224

    87

    66

    225

    98

    61

    226

    100

    38

    227

    97

    27

    228

    100

    53

    229

    100

    72

    230

    100

    49

    231

    100

    4

    232

    100

    13

    233

    87

    15

    234

    53

    26

    235

    33

    27

    236

    39

    19

    237

    51

    33

    238

    67

    54

    239

    83

    60

    240

    95

    52

    241

    100

    50

    242

    100

    36

    243

    100

    25

    244

    85

    16

    245

    62

    16

    246

    40

    26

    247

    56

    39

    248

    81

    75

    249

    98

    86

    250

    100

    76

    251

    100

    51

    252

    100

    78

    253

    100

    83

    254

    100

    100

    255

    100

    66

    256

    100

    85

    257

    100

    72

    258

    100

    45

    259

    98

    58

    260

    60

    30

    261

    43

    32

    262

    71

    36

    263

    44

    32

    264

    24

    38

    265

    42

    17

    266

    22

    51

    267

    13

    53

    268

    23

    45

    269

    29

    50

    270

    28

    42

    271

    21

    55

    272

    34

    57

    273

    44

    47

    274

    19

    46

    275

    13

    44

    276

    25

    36

    277

    43

    51

    278

    55

    73

    279

    68

    72

    280

    76

    63

    281

    80

    45

    282

    83

    40

    283

    78

    26

    284

    60

    20

    285

    47

    19

    286

    52

    25

    287

    36

    30

    288

    40

    26

    289

    45

    34

    290

    47

    35

    291

    42

    28

    292

    46

    38

    293

    48

    44

    294

    68

    61

    295

    70

    47

    296

    48

    28

    297

    42

    22

    298

    31

    29

    299

    22

    35

    300

    28

    28

    301

    46

    46

    302

    62

    69

    303

    76

    81

    304

    88

    85

    305

    98

    81

    306

    100

    74

    307

    100

    13

    308

    100

    11

    309

    100

    17

    310

    99

    3

    311

    80

    7

    312

    62

    11

    313

    63

    11

    314

    64

    16

    315

    69

    43

    316

    81

    67

    317

    93

    74

    318

    100

    72

    319

    94

    27

    320

    73

    15

    321

    40

    33

    322

    40

    52

    323

    50

    50

    324

    11

    53

    325

    12

    45

    326

    5

    50

    327

    1

    55

    328

    7

    55

    329

    62

    60

    330

    80

    28

    331

    23

    37

    332

    39

    58

    333

    47

    24

    334

    59

    51

    335

    58

    68

    336

    36

    52

    337

    18

    42

    338

    36

    52

    339

    59

    73

    340

    72

    85

    341

    85

    92

    342

    99

    90

    343

    100

    72

    344

    100

    18

    345

    100

    76

    346

    100

    64

    347

    100

    87

    348

    100

    97

    349

    100

    84

    350

    100

    100

    351

    100

    91

    352

    100

    83

    353

    100

    93

    354

    100

    100

    355

    94

    43

    356

    72

    10

    357

    77

    3

    358

    48

    2

    359

    29

    5

    360

    59

    19

    361

    63

    5

    362

    35

    2

    363

    24

    3

    364

    28

    2

    365

    36

    16

    366

    54

    23

    367

    60

    10

    368

    33

    1

    369

    23

    0

    370

    16

    0

    371

    11

    0

    372

    20

    0

    373

    25

    2

    374

    40

    3

    375

    33

    4

    376

    34

    5

    377

    46

    7

    378

    57

    10

    379

    66

    11

    380

    75

    14

    381

    79

    11

    382

    80

    16

    383

    92

    21

    384

    99

    16

    385

    83

    2

    386

    71

    2

    387

    69

    4

    388

    67

    4

    389

    74

    16

    390

    86

    25

    391

    97

    28

    392

    100

    15

    393

    83

    2

    394

    62

    4

    395

    40

    6

    396

    49

    10

    397

    36

    5

    398

    27

    4

    399

    29

    3

    400

    22

    2

    401

    13

    3

    402

    37

    36

    403

    90

    26

    404

    41

    2

    405

    25

    2

    406

    29

    2

    407

    38

    7

    408

    50

    13

    409

    55

    10

    410

    29

    3

    411

    24

    7

    412

    51

    16

    413

    62

    15

    414

    72

    35

    415

    91

    74

    416

    100

    73

    417

    100

    8

    418

    98

    11

    419

    100

    59

    420

    100

    98

    421

    100

    99

    422

    100

    75

    423

    100

    95

    424

    100

    100

    425

    100

    97

    426

    100

    90

    427

    100

    86

    428

    100

    82

    429

    97

    43

    430

    70

    16

    431

    50

    20

    432

    42

    33

    433

    89

    64

    434

    89

    77

    435

    99

    95

    436

    100

    41

    437

    77

    12

    438

    29

    37

    439

    16

    41

    440

    16

    38

    441

    15

    36

    442

    18

    44

    443

    4

    55

    444

    24

    26

    445

    26

    35

    446

    15

    45

    447

    21

    39

    448

    29

    52

    449

    26

    46

    450

    27

    50

    451

    13

    43

    452

    25

    36

    453

    37

    57

    454

    29

    46

    455

    17

    39

    456

    13

    41

    457

    19

    38

    458

    28

    35

    459

    8

    51

    460

    14

    36

    461

    17

    47

    462

    34

    39

    463

    34

    57

    464

    11

    70

    465

    13

    51

    466

    13

    68

    467

    38

    44

    468

    53

    67

    469

    29

    69

    470

    19

    65

    471

    52

    45

    472

    61

    79

    473

    29

    70

    474

    15

    53

    475

    15

    60

    476

    52

    40

    477

    50

    61

    478

    13

    74

    479

    46

    51

    480

    60

    73

    481

    33

    84

    482

    31

    63

    483

    41

    42

    484

    26

    69

    485

    23

    65

    486

    48

    49

    487

    28

    57

    488

    16

    67

    489

    39

    48

    490

    47

    73

    491

    35

    87

    492

    26

    73

    493

    30

    61

    494

    34

    49

    495

    35

    66

    496

    56

    47

    497

    49

    64

    498

    59

    64

    499

    42

    69

    500

    6

    77

    501

    5

    59

    502

    17

    59

    503

    45

    53

    504

    21

    62

    505

    31

    60

    506

    53

    68

    507

    48

    79

    508

    45

    61

    509

    51

    47

    510

    41

    48

    511

    26

    58

    512

    21

    62

    513

    50

    52

    514

    39

    65

    515

    23

    65

    516

    42

    62

    517

    57

    80

    518

    66

    81

    519

    64

    62

    520

    45

    42

    521

    33

    42

    522

    27

    57

    523

    31

    59

    524

    41

    53

    525

    45

    72

    526

    48

    73

    527

    46

    90

    528

    56

    76

    529

    64

    76

    530

    69

    64

    531

    72

    59

    532

    73

    58

    533

    71

    56

    534

    66

    48

    535

    61

    50

    536

    55

    56

    537

    52

    52

    538

    54

    49

    539

    61

    50

    540

    64

    54

    541

    67

    54

    542

    68

    52

    543

    60

    53

    544

    52

    50

    545

    45

    49

    546

    38

    45

    547

    32

    45

    548

    26

    53

    549

    23

    56

    550

    30

    49

    551

    33

    55

    552

    35

    59

    553

    33

    65

    554

    30

    67

    555

    28

    59

    556

    25

    58

    557

    23

    56

    558

    22

    57

    559

    19

    63

    560

    14

    63

    561

    31

    61

    562

    35

    62

    563

    21

    80

    564

    28

    65

    565

    7

    74

    566

    23

    54

    567

    38

    54

    568

    14

    78

    569

    38

    58

    570

    52

    75

    571

    59

    81

    572

    66

    69

    573

    54

    44

    574

    48

    34

    575

    44

    33

    576

    40

    40

    577

    28

    58

    578

    27

    63

    579

    35

    45

    580

    20

    66

    581

    15

    60

    582

    10

    52

    583

    22

    56

    584

    30

    62

    585

    21

    67

    586

    29

    53

    587

    41

    56

    588

    15

    67

    589

    24

    56

    590

    42

    69

    591

    39

    83

    592

    40

    73

    593

    35

    67

    594

    32

    61

    595

    30

    65

    596

    30

    72

    597

    48

    51

    598

    66

    58

    599

    62

    71

    600

    36

    63

    601

    17

    59

    602

    16

    50

    603

    16

    62

    604

    34

    48

    605

    51

    66

    606

    35

    74

    607

    15

    56

    608

    19

    54

    609

    43

    65

    610

    52

    80

    611

    52

    83

    612

    49

    57

    613

    48

    46

    614

    37

    36

    615

    25

    44

    616

    14

    53

    617

    13

    64

    618

    23

    56

    619

    21

    63

    620

    18

    67

    621

    20

    54

    622

    16

    67

    623

    26

    56

    624

    41

    65

    625

    28

    62

    626

    19

    60

    627

    33

    56

    628

    37

    70

    629

    24

    79

    630

    28

    57

    631

    40

    57

    632

    40

    58

    633

    28

    44

    634

    25

    41

    635

    29

    53

    636

    31

    55

    637

    26

    64

    638

    20

    50

    639

    16

    53

    640

    11

    54

    641

    13

    53

    642

    23

    50

    643

    32

    59

    644

    36

    63

    645

    33

    59

    646

    24

    52

    647

    20

    52

    648

    22

    55

    649

    30

    53

    650

    37

    59

    651

    41

    58

    652

    36

    54

    653

    29

    49

    654

    24

    53

    655

    14

    57

    656

    10

    54

    657

    9

    55

    658

    10

    57

    659

    13

    55

    660

    15

    64

    661

    31

    57

    662

    19

    69

    663

    14

    59

    664

    33

    57

    665

    41

    65

    666

    39

    64

    667

    39

    59

    668

    39

    51

    669

    28

    41

    670

    19

    49

    671

    27

    54

    672

    37

    63

    673

    32

    74

    674

    16

    70

    675

    12

    67

    676

    13

    60

    677

    17

    56

    678

    15

    62

    679

    25

    47

    680

    27

    64

    681

    14

    71

    682

    5

    65

    683

    6

    57

    684

    6

    57

    685

    15

    52

    686

    22

    61

    687

    14

    77

    688

    12

    67

    689

    12

    62

    690

    14

    59

    691

    15

    58

    692

    18

    55

    693

    22

    53

    694

    19

    69

    695

    14

    67

    696

    9

    63

    697

    8

    56

    698

    17

    49

    699

    25

    55

    700

    14

    70

    701

    12

    60

    702

    22

    57

    703

    27

    67

    704

    29

    68

    705

    34

    62

    706

    35

    61

    707

    28

    78

    708

    11

    71

    709

    4

    58

    710

    5

    58

    711

    10

    56

    712

    20

    63

    713

    13

    76

    714

    11

    65

    715

    9

    60

    716

    7

    55

    717

    8

    53

    718

    10

    60

    719

    28

    53

    720

    12

    73

    721

    4

    64

    722

    4

    61

    723

    4

    61

    724

    10

    56

    725

    8

    61

    726

    20

    56

    727

    32

    62

    728

    33

    66

    729

    34

    73

    730

    31

    61

    731

    33

    55

    732

    33

    60

    733

    31

    59

    734

    29

    58

    735

    31

    53

    736

    33

    51

    737

    33

    48

    738

    27

    44

    739

    21

    52

    740

    13

    57

    741

    12

    56

    742

    10

    64

    743

    22

    47

    744

    15

    74

    745

    8

    66

    746

    34

    47

    747

    18

    71

    748

    9

    57

    749

    11

    55

    750

    12

    57

    751

    10

    61

    752

    16

    53

    753

    12

    75

    754

    6

    70

    755

    12

    55

    756

    24

    50

    757

    28

    60

    758

    28

    64

    759

    23

    60

    760

    20

    56

    761

    26

    50

    762

    28

    55

    763

    18

    56

    764

    15

    52

    765

    11

    59

    766

    16

    59

    767

    34

    54

    768

    16

    82

    769

    15

    64

    770

    36

    53

    771

    45

    64

    772

    41

    59

    773

    34

    50

    774

    27

    45

    775

    22

    52

    776

    18

    55

    777

    26

    54

    778

    39

    62

    779

    37

    71

    780

    32

    58

    781

    24

    48

    782

    14

    59

    783

    7

    59

    784

    7

    55

    785

    18

    49

    786

    40

    62

    787

    44

    73

    788

    41

    68

    789

    35

    48

    790

    29

    54

    791

    22

    69

    792

    46

    53

    793

    59

    71

    794

    69

    68

    795

    75

    47

    796

    62

    32

    797

    48

    35

    798

    27

    59

    799

    13

    58

    800

    14

    54

    801

    21

    53

    802

    23

    56

    803

    23

    57

    804

    23

    65

    805

    13

    65

    806

    9

    64

    807

    27

    56

    808

    26

    78

    809

    40

    61

    810

    35

    76

    811

    28

    66

    812

    23

    57

    813

    16

    50

    814

    11

    53

    815

    9

    57

    816

    9

    62

    817

    27

    57

    818

    42

    69

    819

    47

    75

    820

    53

    67

    821

    61

    62

    822

    63

    53

    823

    60

    54

    824

    56

    44

    825

    49

    39

    826

    39

    35

    827

    30

    34

    828

    33

    46

    829

    44

    56

    830

    50

    56

    831

    44

    52

    832

    38

    46

    833

    33

    44

    834

    29

    45

    835

    24

    46

    836

    18

    52

    837

    9

    55

    838

    10

    54

    839

    20

    53

    840

    27

    58

    841

    29

    59

    842

    30

    62

    843

    30

    65

    844

    27

    66

    845

    32

    58

    846

    40

    56

    847

    41

    57

    848

    18

    73

    849

    15

    55

    850

    18

    50

    851

    17

    52

    852

    20

    49

    853

    16

    62

    854

    4

    67

    855

    2

    64

    856

    7

    54

    857

    10

    50

    858

    9

    57

    859

    5

    62

    860

    12

    51

    861

    14

    65

    862

    9

    64

    863

    31

    50

    864

    30

    78

    865

    21

    65

    866

    14

    51

    867

    10

    55

    868

    6

    59

    869

    7

    59

    870

    19

    54

    871

    23

    61

    872

    24

    62

    873

    34

    61

    874

    51

    67

    875

    60

    66

    876

    58

    55

    877

    60

    52

    878

    64

    55

    879

    68

    51

    880

    63

    54

    881

    64

    50

    882

    68

    58

    883

    73

    47

    884

    63

    40

    885

    50

    38

    886

    29

    61

    887

    14

    61

    888

    14

    53

    889

    42

    6

    890

    58

    6

    891

    58

    6

    892

    77

    39

    893

    93

    56

    894

    93

    44

    895

    93

    37

    896

    93

    31

    897

    93

    25

    898

    93

    26

    899

    93

    27

    900

    93

    25

    901

    93

    21

    902

    93

    22

    903

    93

    24

    904

    93

    23

    905

    93

    27

    906

    93

    34

    907

    93

    32

    908

    93

    26

    909

    93

    31

    910

    93

    34

    911

    93

    31

    912

    93

    33

    913

    93

    36

    914

    93

    37

    915

    93

    34

    916

    93

    30

    917

    93

    32

    918

    93

    35

    919

    93

    35

    920

    93

    32

    921

    93

    28

    922

    93

    23

    923

    94

    18

    924

    95

    18

    925

    96

    17

    926

    95

    13

    927

    96

    10

    928

    95

    9

    929

    95

    7

    930

    95

    7

    931

    96

    7

    932

    96

    6

    933

    96

    6

    934

    95

    6

    935

    90

    6

    936

    69

    43

    937

    76

    62

    938

    93

    47

    939

    93

    39

    940

    93

    35

    941

    93

    34

    942

    93

    36

    943

    93

    39

    944

    93

    34

    945

    93

    26

    946

    93

    23

    947

    93

    24

    948

    93

    24

    949

    93

    22

    950

    93

    19

    951

    93

    17

    952

    93

    19

    953

    93

    22

    954

    93

    24

    955

    93

    23

    956

    93

    20

    957

    93

    20

    958

    94

    19

    959

    95

    19

    960

    95

    17

    961

    96

    13

    962

    95

    10

    963

    96

    9

    964

    95

    7

    965

    95

    7

    966

    95

    7

    967

    95

    6

    968

    96

    6

    969

    96

    6

    970

    89

    6

    971

    68

    6

    972

    57

    6

    973

    66

    32

    974

    84

    52

    975

    93

    46

    976

    93

    42

    977

    93

    36

    978

    93

    28

    979

    93

    23

    980

    93

    19

    981

    93

    16

    982

    93

    15

    983

    93

    16

    984

    93

    15

    985

    93

    14

    986

    93

    15

    987

    93

    16

    988

    94

    15

    989

    93

    32

    990

    93

    45

    991

    93

    43

    992

    93

    37

    993

    93

    29

    994

    93

    23

    995

    93

    20

    996

    93

    18

    997

    93

    16

    998

    93

    17

    999

    93

    16

    1000

    93

    15

    1001

    93

    15

    1002

    93

    15

    1003

    93

    14

    1004

    93

    15

    1005

    93

    15

    1006

    93

    14

    1007

    93

    13

    1008

    93

    14

    1009

    93

    14

    1010

    93

    15

    1011

    93

    16

    1012

    93

    17

    1013

    93

    20

    1014

    93

    22

    1015

    93

    20

    1016

    93

    19

    1017

    93

    20

    1018

    93

    19

    1019

    93

    19

    1020

    93

    20

    1021

    93

    32

    1022

    93

    37

    1023

    93

    28

    1024

    93

    26

    1025

    93

    24

    1026

    93

    22

    1027

    93

    22

    1028

    93

    21

    1029

    93

    20

    1030

    93

    20

    1031

    93

    20

    1032

    93

    20

    1033

    93

    19

    1034

    93

    18

    1035

    93

    20

    1036

    93

    20

    1037

    93

    20

    1038

    93

    20

    1039

    93

    19

    1040

    93

    18

    1041

    93

    18

    1042

    93

    17

    1043

    93

    16

    1044

    93

    16

    1045

    93

    15

    1046

    93

    16

    1047

    93

    18

    1048

    93

    37

    1049

    93

    48

    1050

    93

    38

    1051

    93

    31

    1052

    93

    26

    1053

    93

    21

    1054

    93

    18

    1055

    93

    16

    1056

    93

    17

    1057

    93

    18

    1058

    93

    19

    1059

    93

    21

    1060

    93

    20

    1061

    93

    18

    1062

    93

    17

    1063

    93

    17

    1064

    93

    18

    1065

    93

    18

    1066

    93

    18

    1067

    93

    19

    1068

    93

    18

    1069

    93

    18

    1070

    93

    20

    1071

    93

    23

    1072

    93

    25

    1073

    93

    25

    1074

    93

    24

    1075

    93

    24

    1076

    93

    22

    1077

    93

    22

    1078

    93

    22

    1079

    93

    19

    1080

    93

    16

    1081

    95

    17

    1082

    95

    37

    1083

    93

    43

    1084

    93

    32

    1085

    93

    27

    1086

    93

    26

    1087

    93

    24

    1088

    93

    22

    1089

    93

    22

    1090

    93

    22

    1091

    93

    23

    1092

    93

    22

    1093

    93

    22

    1094

    93

    23

    1095

    93

    23

    1096

    93

    23

    1097

    93

    22

    1098

    93

    23

    1099

    93

    23

    1100

    93

    23

    1101

    93

    25

    1102

    93

    27

    1103

    93

    26

    1104

    93

    25

    1105

    93

    27

    1106

    93

    27

    1107

    93

    27

    1108

    93

    24

    1109

    93

    20

    1110

    93

    18

    1111

    93

    17

    1112

    93

    17

    1113

    93

    18

    1114

    93

    18

    1115

    93

    18

    1116

    93

    19

    1117

    93

    22

    1118

    93

    22

    1119

    93

    19

    1120

    93

    17

    1121

    93

    17

    1122

    93

    18

    1123

    93

    18

    1124

    93

    19

    1125

    93

    19

    1126

    93

    20

    1127

    93

    19

    1128

    93

    20

    1129

    93

    25

    1130

    93

    30

    1131

    93

    31

    1132

    93

    26

    1133

    93

    21

    1134

    93

    18

    1135

    93

    20

    1136

    93

    25

    1137

    93

    24

    1138

    93

    21

    1139

    93

    21

    1140

    93

    22

    1141

    93

    22

    1142

    93

    28

    1143

    93

    29

    1144

    93

    23

    1145

    93

    21

    1146

    93

    18

    1147

    93

    16

    1148

    93

    16

    1149

    93

    16

    1150

    93

    17

    1151

    93

    17

    1152

    93

    17

    1153

    93

    17

    1154

    93

    23

    1155

    93

    26

    1156

    93

    22

    1157

    93

    18

    1158

    93

    16

    1159

    93

    16

    1160

    93

    17

    1161

    93

    19

    1162

    93

    18

    1163

    93

    16

    1164

    93

    19

    1165

    93

    22

    1166

    93

    25

    1167

    93

    29

    1168

    93

    27

    1169

    93

    22

    1170

    93

    18

    1171

    93

    16

    1172

    93

    19

    1173

    93

    19

    1174

    93

    17

    1175

    93

    17

    1176

    93

    17

    1177

    93

    16

    1178

    93

    16

    1179

    93

    15

    1180

    93

    16

    1181

    93

    15

    1182

    93

    17

    1183

    93

    21

    1184

    93

    30

    1185

    93

    53

    1186

    93

    54

    1187

    93

    38

    1188

    93

    30

    1189

    93

    24

    1190

    93

    20

    1191

    95

    20

    1192

    96

    18

    1193

    96

    15

    1194

    96

    11

    1195

    95

    9

    1196

    95

    8

    1197

    96

    7

    1198

    94

    33

    1199

    93

    46

    1200

    93

    37

    1201

    16

    8

    1202

    0

    0

    1203

    0

    0

    1204

    0

    0

    1205

    0

    0

    1206

    0

    0

    1207

    0

    0

    1208

    0

    0

    1209

    0

    0
    Top