29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/43

(1)

Europos Sąjunga yra nusistačiusi kaip vieną iš savo tikslų skatinti vaiko teisių apsaugą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje. Priemonės, skirtos vaikams apsaugoti nuo neteisėto išvežimo ar laikymo, yra vienas iš esminių tos politikos aspektų;

(2)

Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (2) (toliau – reglamentas „Briuselis IIa“), kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas išvežimas ar laikymas, ir nustatyti tvarką, kuri užtikrintų greitą jų sugrąžinimą į valstybę, kurioje jie nuolat gyvena, taip pat užtikrinti bendravimo teisių ir globos teisių apsaugą;

(3)

reglamentu „Briuselis IIa“ papildoma ir sustiprinama 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija), kuria tarptautiniu lygmeniu nustatoma susitariančiųjų valstybių ir centrinių įstaigų įsipareigojimų ir bendradarbiavimo sistema ir siekiama užtikrinti greitą neteisėtai išvežtų ar laikomų vaikų grąžinimą;

(4)

visos Sąjungos valstybės narės yra 1980 m. Hagos konvencijos šalys;

(5)

Sąjunga ragina trečiąsias valstybes prisijungti prie 1980 m. Hagos konvencijos ir remia tinkamą 1980 m. Hagos konvencijos taikymą, inter alia, kartu su valstybėmis narėmis dalyvaudama specialiųjų komisijų, kurias reguliariai organizuoja Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija, veikloje;

(6)

opiais tarptautinio vaikų grobimo atvejais geriausiu sprendimu galėtų būti bendra teisinė sistema, taikoma Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų valstybių santykiams;

(7)

1980 m. Hagos konvencijoje nustatyta, kad ji taikoma tik prisijungiančios valstybės ir tų susitariančiųjų valstybių, kurios pareiškė, kad pritaria jos prisijungimui, tarpusavio santykiams;

(8)

pagal 1980 m. Hagos konvenciją ekonominės integracijos regioninėms organizacijoms, kaip antai Sąjungai, neleidžiama tapti jos šalimi. Todėl Sąjunga negali nei prisijungti prie tos konvencijos, nei deponuoti savo pareiškimo dėl pritarimo valstybės prisijungimui;

(9)

remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomone 1/13 (3), pareiškimai dėl pritarimo prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvenciją priklauso išimtinei Sąjungos išorės kompetencijai;

(10)

1994 m. vasario 2 d. prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą deponavo Panama. 1980 m. Hagos konvencija Panamai įsigaliojo 1994 m. gegužės 1 d.;

(11)

visos susijusios valstybės narės, išskyrus Austriją ir Rumuniją, jau pritarė Panamos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Panama pritarė Bulgarijos, Kipro, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos ir Slovėnijos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Įvertinus padėtį Panamoje padaryta išvada, kad Austrija ir Rumunija gali dėl Sąjungos interesų pritarti Panamos prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvencijos sąlygas;

(12)

1999 m. lapkričio 18 d. prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą deponavo Urugvajus. 1980 m. Hagos konvencija Urugvajui įsigaliojo 2000 m. vasario 1 d.;

(13)

visos susijusios valstybės narės, išskyrus Austriją ir Rumuniją, jau pritarė Urugvajaus prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Urugvajus pritarė Bulgarijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Įvertinus padėtį Urugvajuje padaryta išvada, kad Austrija ir Rumunija gali dėl Sąjungos interesų pritarti Urugvajaus prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvencijos sąlygas;

(14)

1995 m. gruodžio 13 d. prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą deponavo Kolumbija. 1980 m. Hagos konvencija Kolumbijoje įsigaliojo 1996 m. kovo 1 d.;

(15)

visos susijusios valstybės narės, išskyrus Austriją ir Rumuniją, jau pritarė Kolumbijos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Kolumbija pritarė Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Maltos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Įvertinus padėtį Kolumbijoje padaryta išvada, kad Austrija ir Rumunija gali dėl Sąjungos interesų pritarti Kolumbijos prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvencijos sąlygas;

(16)

2001 m. vasario 5 d. prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą deponavo Salvadoras. 1980 m. Hagos konvencija Salvadore įsigaliojo 2001 m. gegužės 1 d.;

(17)

visos susijusios valstybės narės, išskyrus Austriją ir Rumuniją, jau pritarė Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Salvadoras pritarė Bulgarijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos. Įvertinus padėtį Salvadore padaryta išvada, kad Austrija ir Rumunija gali dėl Sąjungos interesų pritarti Salvadoro prisijungimui pagal 1980 m. Hagos konvencijos sąlygas;

(18)

todėl Austrija ir Rumunija turėtų būti įgaliotos deponuoti pareiškimą dėl pritarimo Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl Sąjungos interesų laikydamosi šiame sprendime išdėstytų sąlygų. Kitos Sąjungos valstybės narės jau pritarė Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos, todėl naujų pareiškimų dėl pritarimo prisijungimui neturėtų deponuoti, nes pagal tarptautinę viešąją teisę esami pareiškimai galioja toliau;

(19)

Jungtinei Karalystei ir Airijai reglamentas „Briuselis IIa“ yra privalomas ir jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą;

(20)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,