29.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/1

(1)

Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad būtų patvirtintos išsaugojimo priemonės, atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto bei kitų patariamųjų organų ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų rekomendacijas ir valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas;

(3)

Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones, įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas, jei tokių reikėtų. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytus bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslus;

(4)

Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 numatytas BŽP tikslas – didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantį naudojimo lygį pasiekti, kai įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m., o visų išteklių atveju – laipsniško didėjimo tvarka ne vėliau kaip 2020 m.;

(5)

todėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatyti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK), remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus ir kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 (2) nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas (toliau – planas). Planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Tuo tikslu atitinkamų išteklių tikslinis mirtingumas dėl žvejybos, išreikštas intervalais, turi būti pasiektas kuo greičiau ir, palaipsniui artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. Tikslinga 2017 m. taikytinus Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių laimikio apribojimus nustatyti taip, kad būtų galima pasiekti plano tikslus;

(7)

remiantis planu, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia Reglamento (ES) 2016/1139 II priede nustatytų neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškų, turi būti patvirtinamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, siekiant užtikrinti, kad atitinkami ištekliai būtų greitai atkurti iki tokio dydžio, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (toliau – ICES) nurodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė yra mažesnė nei to reglamento II priede nustatyti išsaugojimo lygio atskaitos taškai. Todėl tikslinga nustatyti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos galimybes, kurios neviršytų Reglamento (ES) 2016/1139 I priedo B skiltyje nurodyto tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalo ir būtų tokio lygio, kuriuo būtų atsižvelgiama į biomasės sumažėjimą. Tuo tikslu būtina atsižvelgti į BŽP tikslų apskritai ir konkrečiai į plano tikslų pasiekimo tvarkaraštį, tikėtiną taisomųjų priemonių, kurių buvo imtasi, poveikį ir poreikį užtikrinti ekonominę, socialinę naudą ir naudą užimtumo srityje, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje;

(8)

turėtų būti imtasi tolesnių taisomųjų priemonių. Pratęsus šiuo metu taikomą šešių savaičių trukmės žvejybos draudimo laikotarpį papildomomis dviem savaitėmis būtų labiau apsaugotos neršiančių menkių santalkos. Mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad vakarinės Baltijos jūros dalies menkės mėgėjų žvejyba labai padidina tų išteklių bendrą mirtingumą dėl žvejybos. Atsižvelgiant į dabartinę tų išteklių būklę, tikslinga patvirtinti tam tikras priemones mėgėjų žvejybos atžvilgiu. Konkrečiau, turėtų būti taikoma dienos riba vienam žvejui, o neršto laikotarpiu ji turėtų būti griežtesnė. Tai nedaro poveikio santykinio stabilumo principui, kuris taikomas verslinės žvejybos veiklai;

(9)

dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkės išteklių biologinių požymių pokyčių ICES negalėjo nustatyti biologinių atskaitos taškų ir vietoj to rekomendavo, kad tų menkės išteklių BLSK būtų grindžiamas metodu, taikomu trūkstant duomenų. Todėl, siekiant padėti siekti plano tikslų, tikslinga rytinės Baltijos jūros dalies menkei nustatyti atsargumo principu grindžiamą BLSK;

(10)

Rygos įlankos silkės išteklių atžvilgiu turimose mokslinėse rekomendacijose nurodomi labai stiprūs 2015 m. klasės ištekliai. Nustačius BLSK pagal Reglamento (ES) 2016/1139 I priedo A skiltyje nustatytą mirtingumo dėl žvejybos intervalą labai padidėtų neršiančių žuvų išteklių biomasė, o tai savo ruožtu lemtų didelę konkurenciją dėl maisto, lėtesnį augimą, mažesnį įmitimo koeficientą ir apskritai prastesnę žuvies kokybę. Atsižvelgiant į tai, kad šių išteklių neršiančių žuvų biomasė viršija to reglamento II priedo A skiltyje nustatytą biomasės atskaitos tašką, tikslinga nustatyti BLSK atsižvelgiant į to reglamento I priedo B skiltyje pateiktus mirtingumo dėl žvejybos intervalus, nes tai būtina siekiant išvengti didelės žalos šiems ištekliams, kylančios dėl rūšies viduje vykstančios sąveikos dinamikos, kaip apibrėžta to reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punkte;

(11)

šiame reglamente nustatytoms žvejybos galimybėms turėtų būti taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 (3), ypač jo 33 ir 34 straipsniai, susiję su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu, o duomenys apie žvejybos galimybių išnaudojimą turėtų būti perduodami Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susiję kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai;

(12)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (4) nustatytos BLSK kasmetinio valdymo papildomos sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl prevencinio BLSK ir mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo priemonių mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimo principui, kliudytų pasiekti BŽP tikslus ir pablogintų biologinę išteklių būklę, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(13)

remiantis naujomis mokslinėmis rekomendacijomis, 2016 m. lapkričio 1 d.–2017 m. spalio 31 d. laikotarpiui turėtų būti nustatytas preliminarus norveginės menkutės ICES IIIa zonoje ir ICES IIa ir IV zonų Sąjungos vandenyse BLSK. Todėl Reglamentas (ES) 2016/72 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių, su norvegine menkute susijusios nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2016 m. lapkričio 1 d.;

(14)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

a)

žvejybos galimybėms, kuriomis apsikeista pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)

išskaitymams ir perskirstymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

d)

pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį neišnaudotiems kiekiams arba pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį perkeltiems kiekiams;

e)

išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.