11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 96/1

(1)

remiantis Komisijos 2015 m. rudens ekonomine prognoze, ekonomika euro zonoje atsigauna vidutiniu tempu. Siekiant išlaikyti ir sustiprinti augimą euro zonoje, reikia nuolatinių politinių pastangų, kuriomis būtų remiamas subalansuotas koregavimas privačiajame ir viešajame sektoriuose, didinamas koregavimo pajėgumas ir stiprinamas ekonomikos konkurencingumas ir augimo potencialas vidutinės trukmės bei ilguoju laikotarpiu. Augimo tempą lėtina pastarojo meto ekonomikos ir finansų krizių padariniai, įskaitant vykstantį išorės perbalansavimą, didelę valstybės bei privačiojo sektoriaus skolą, didelį nedarbą, taip pat išliekantis struktūrinis nelankstumas nacionalinėse darbo ir produktų rinkose. Dėl šių veiksnių, taip pat dėl kitų kliūčių, kaip antai nepalankios verslo aplinkos, neefektyvaus viešojo administravimo ir kliūčių gauti finansavimą, investicijos išlieka vangios;

(2)

atsižvelgiant į Komisijos 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje visoms valstybėms narėms nustatytus politikos prioritetus, būtina remti plataus užmojo struktūrinių reformų, kuriomis didinamas našumas ir augimo potencialas, įgyvendinimą. Jeigu struktūrinės reformos būtų bendrai įgyvendinamos visose valstybėse narėse, dėl teigiamo šalutinio poveikio, visų pirma per prekybos ir finansų kanalus, jos gali būti naudingos visai euro zonai. Nepaisant tam tikros pažangos vykdant reformas, kuriomis siekiama didinti darbo rinkų atsparumą, skirtumai euro zonoje, ypač ilgalaikio ir jaunimo nedarbo lygio, tebėra dideli. Tos valstybės narės, kurios dar iki krizės vykdė visapusiškas darbo rinkos ir socialinės apsaugos reformas, sugebėjo veiksmingiau remti užimtumą ir užtikrinti teisingumą ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Tokios reformos apima lanksčias ir patikimas sutarčių sąlygas, išsamias mokymosi visą gyvenimą strategijas, veiksmingą aktyvios darbo rinkos politiką ir adekvačias bei tvarias socialinės apsaugos sistemas. Be to, dar geresnių rezultatų galima pasiekti mažinant darbo jėgos mokesčių pleištą, visų pirma mažas pajamas gaunantiems asmenims, ir užtikrinant teisingas mokesčių sistemas;

(3)

tinkamai parengtos ir greitai įgyvendinamos reformos gali padėti panaikinti esamą disbalansą euro zonoje ir neleisti atsirasti naujam. Teminės diskusijos euro grupėje, kuriose daugiau dėmesio skiriama lyginamajai analizei, geriausios patirties taikymui ir tarpusavio spaudimui, gali padėti skatinti konvergenciją siekiant geriausių rezultatų. Todėl euro grupė turėtų intensyviau plėtoti temines diskusijas apie reformas ekonominės ir pinigų sąjungos (toliau – EPS) veikimui svarbiose srityse ir reguliariai stebėti reformų įgyvendinimą euro zonos valstybėse narėse, taip pat pažangą, daromą ištaisant disbalansą pagal makroekonominio disbalanso procedūrą;

(4)

fiskalinė politika EPS yra gyvybiškai svarbaus bendro intereso dalykas. Atsakinga nacionalinė fiskalinė politika, kuria laikomasi bendrųjų fiskalinių taisyklių, yra labai svarbi norint remti skolos tvarumą ir sudaryti sąlygas fiskalinio stabilizavimo priemonėms veikti ir švelninti sukrėtimus konkrečiose šalyse. Be to, labai svarbu užtikrinti tinkamą fiskalinę kryptį visos euro zonos lygmeniu, kurioje atsispindėtų ilgalaikio fiskalinio tvarumo ir trumpalaikio makroekonominio stabilizavimo pusiausvyra, ir vengti procikliškos fiskalinės politikos. Fiskalinės pastangos, kurių reikia, skiriasi priklausomai nuo valstybių narių atitinkamos padėties Stabilumo ir augimo pakto (toliau – SAP) reikalavimų atžvilgiu, ir valstybės narės turėtų taip pat atsižvelgti į stabilizavimo poreikius ir galimą šalutinį poveikį visoje euro zonoje. Todėl reikia gerinti fiskalinės politikos koordinavimą euro zonoje visapusiškai laikantis SAP. Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į bendras makroekonomines sąlygas ir ekonomikos vystymosi sulėtėjimo riziką augimui, iš esmės neutrali bendra fiskalinė kryptis, kuri 2016 m. numatoma euro zonoje, atrodo tinkama. Remiantis laipsniškai mažėjančio gamybos apimties atotrūkio prognoze, 2017 m. fiskaline politika turėtų būti vengiama procikliškumo ir mažinama valstybės skola, kad būtų atkurtos fiskalinės atsargos. Atsižvelgiant į naujausius ekonominius ir fiskalinius pokyčius, tai turėtų atsispindėti 2016 m. pavasarį rengiamose atnaujintose stabilumo programose. Fiskalinių strategijų struktūra kol kas nėra pakankamai palanki ekonomikos augimui. Kaip pabrėžta 2015 m. liepos 14 d. priimtoje Tarybos rekomendacijoje euro zonos valstybėms narėms (3), euro zonos valstybės narės turėtų rengti temines diskusijas apie viešųjų finansų kokybės ir tvarumo gerinimą;

(5)

būtina visapusiškai įgyvendinti bankų sąjungą. Pirma, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES (4) (toliau – Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva) visos valstybės narės turi nedelsdamos visapusiškai perkelti į nacionalinę teisę. Antra, pereinamuoju laikotarpiu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 806/2014 (5), bus parengta fiskaliniu požiūriu neutrali Bendro pertvarkymo fondo (toliau – BPF) bendra finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, kuri pradės veikti visu pajėgumu ne vėliau kaip pereinamojo laikotarpio pabaigoje, kai bus bendrai sutelkti visi BPF ištekliai. Netrukus po BPF įsigaliojimo turi būti peržiūrėta pažanga. Bendra finansinio stabilumo stiprinimo priemonė taip pat bus fiskaliniu požiūriu neutrali vidutinės trukmės laikotarpiu ir ja bus užtikrintos lygiavertės sąlygos visose dalyvaujančiose valstybėse narėse; be to, dėl jos nepatirs išlaidų bankų sąjungoje nedalyvaujančios valstybės narės. Kai BPF įsigalios, o dalyvaujančios valstybės narės ratifikuos tarpvyriausybinį susitarimą ir visapusiškai perkels į nacionalinę teisę Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, valstybės narės įvertins tarpinio finansavimo priemones ir išnagrinės tolesnius veiksmus ir tvarkaraštį, susijusius su bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės kūrimu, siekiant užtikrinti, kad ji visu pajėgumu pradės veikti ne vėliau kaip pereinamojo laikotarpio pabaigoje. Be to, 2016 m. valstybės narės toliau apsvarstys priemones, kurių reikia siekiant stiprinti bankų sąjungą. Galiausiai, toliau plėtojant bankų sąjungą, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisija paskelbė komunikatą pavadinimu „Bankų sąjungos sukūrimas“;

(6)

laikantis skatinamosios pinigų politikos pozicijos, euro zonos finansų rinkos sąlygos apskritai tebėra palankios. Tačiau dėl vis dar silpnų ekonomikos pagrindų ir didelio privačiojo sektoriaus finansinio įsiskolinimo toliau daromas spaudimas bankų skolinimo paklausai ir kartu ekonomikos augimui. Bankų balansams spaudimą tebedaro didelis neveiksnių paskolų skaičius, ir tai trukdo skolinimo veiklai. Dėl skirtingų ir kartais netinkamų nemokumo procedūrų Sąjungoje dar labiau delsiama mažinti privačiojo sektoriaus skolą ir dėl to stabdomos investicijos;

(7)

nors stiprinant EPS struktūrą pastaruoju metu nuveikta nemažai, būtina toliau dirbti ir baigti ją kurti. 2015 m. birželio 22 d. Penkių pirmininkų pranešime „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“, kurį parengė Europos Komisijos Pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Vadovų Tarybos, Europos Centrinio Banko, euro grupės ir Europos Parlamento pirmininkais, nustatytas EPS sukūrimo ne vėliau kaip 2025 m. planas. 2015 m. spalio 21 d. Komisija kartu su Europos Parlamentu, Taryba ir Europos Centriniu Banku priėmė komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“, kuriame pateikiami pirmieji su Penkių pirmininkų pranešimu susiję tolesnės veiklos pasiūlymai. euro zonos valstybės narės turėtų prisiimti bendrą atsakomybę ir laiku, atvirai bei skaidriai vykdyti veiksmus įgyvendindamos trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio iniciatyvas, kuriomis siekiama baigti kurti EPS. Siekiant skatinti konvergenciją visoje euro zonoje, pasiūlymuose numatytos priemonės, kuriomis stiprinama Europos semestro euro zonos dimensija, be kita ko, anksčiau skelbiant euro zonos rekomendacijas, kad proceso pradžioje būtų nustatyti bendri uždaviniai ir kad į tai būtų atsižvelgta formuluojant konkrečioms euro zonos valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, kurios turi būti priimtos vėliau įgyvendinant Europos semestrą. euro zonos valstybės narės taip pat turėtų atvirai ir skaidriai dirbti su ilgesnio laikotarpio iniciatyvomis, kuriomis siekiama baigti kurti EPS,

1.

Vykdyti politiką, kuria būtų remiamas ekonomikos atsigavimas, skatinama konvergencija, sudaromos palankesnės sąlygos ištaisyti makroekonominį disbalansą ir didinamas koregavimo pajėgumas. Šiuo tikslu valstybės narės, visų pirma turinčios dideles privačiojo sektoriaus ir užsienio skolas, turi įgyvendinti reformas, kuriomis būtų didinamas našumas, skatinamas darbo vietų kūrimas, didinamas konkurencingumas ir gerinamos verslo sąlygos. Didelį einamosios sąskaitos perteklių turinčios valstybės narės turi prioriteto tvarka įgyvendinti priemones, įskaitant struktūrines reformas, kuriomis padedama didinti jų vidaus paklausą ir augimo potencialą.

2.

Įgyvendinti reformas, kuriomis derinamos: i) lanksčios ir patikimos darbo sutartys, kuriomis skatinami sklandūs asmens statuso pokyčiai darbo rinkoje ir vengiama dviejų pakopų darbo rinkos formavimosi; ii) išsamios mokymosi visą gyvenimą strategijos; iii) veiksminga bedarbiams vėl patekti į darbo rinką padėti skirta politika; iv) adekvačios ir tvarios socialinės apsaugos sistemos, kuriomis viso gyvavimo ciklo metu veiksmingai ir rezultatyviai prisidedama prie socialinės įtraukos ir integracijos į darbo rinką; ir v) atviros ir konkurencingos produktų ir paslaugų rinkos. Mažinti darbo jėgos mokesčių pleištą, visų pirma mažas pajamas gaunantiems asmenims, nedarant poveikio biudžetui, kad būtų skatinamas darbo vietų kūrimas.

3.

Vykdyti fiskalinę politiką visapusiškai laikantis SAP. 2016 m. euro zonoje iš esmės neutralios bendros fiskalinės krypties tikslas atrodo tinkamas, kad būtų atspindėta ilgalaikio fiskalinio tvarumo ir trumpalaikio makroekonominio stabilizavimo pusiausvyra. Iki 2017 m. mažinti valstybės skolą, kad būtų atkurtos fiskalinės atsargos, ir vengti procikliškumo. Diferencijuoti atskirų valstybių narių dedamas fiskalines pastangas pagal jų atitinkamą padėtį SAP reikalavimų atžvilgiu, kartu atsižvelgiant į stabilizavimo poreikius, taip pat atsižvelgiant į galimą šalutinį poveikį euro zonos valstybėse narėse. Šiuo tikslu peržiūrėti euro zonos fiskalinę kryptį stabilumo programų ir biudžeto planų projektų kontekste.

4.

Sudaryti palankesnes sąlygas laipsniškai mažinti neveiksnias bankų paskolas ir gerinti įmonių bei namų ūkių nemokumo bylų nagrinėjimą. Valstybėse narėse, kuriose privačiojo sektoriaus skola yra didelė, skatinti tvarkingai mažinti įsiskolinimą, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas sureguliuoti neperspektyvias privačiojo sektoriaus skolas.

5.

Visapusiškai remiant vidaus rinką, atvirai ir skaidriai dirbti siekiant baigti kurti EPS, toliau nagrinėjant Penkių pirmininkų pranešime pateiktų ilgesnio laikotarpio priemonių teisinius, ekonominius ir politinius aspektus.