9.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/1

(1)

Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) ir Tuniso Respublikos (toliau – Tunisas) santykių pagrindas – Europos kaimynystės politika (EKP). Tunisas buvo pirmoji Viduržemio jūros regiono šalis, 1995 m. liepos 17 d. su Sąjunga pasirašiusi asociacijos susitarimą (2), kuris įsigaliojo 1998 m. kovo 1 d. Pagal tą susitarimą Tunisas 2008 m. galutinai panaikino muitų tarifus pramonės produktams ir taip tapo pirmąja Viduržemio jūros regiono šalimi, sudariusia laisvosios prekybos susitarimą su Sąjunga. Dvišalis politinis dialogas ir ekonominis bendradarbiavimas buvo toliau plėtojami įgyvendinant EKP veiksmų planus, kurių paskutinis apima 2013–2017 m. laikotarpį;

(2)

po revoliucijos 2011 m. sausio 14 d. nuvertus prezidentą Ben Ali, 2011 m. spalio 23 d. Tunise įvyko pirmi laisvi ir demokratiniai rinkimai. Nauja konstitucija buvo priimta 2014 m. sausio mėn., o parlamento ir prezidento rinkimai įvyko 2014 m. ketvirtą ketvirtį, pagrindinėms politinėms jėgoms sutelkus pastangas, kad toliau būtų įgyvendinamos reformos siekiant pilnavertės demokratinės sistemos;

(3)

vykstant šiam politinių permainų procesui, Tuniso ekonomikai neigiamą poveikį darė nuolatiniai vidaus neramumai, nestabili padėtis regione (įskaitant Libijos konflikto poveikį) ir prasta tarptautinė aplinka (visų pirma Sąjungoje, kuri yra pagrindinė Tuniso prekybos partnerė). Tie nepalankūs įvykiai gerokai susilpnino jo augimą, taip pat jo fiskalinę ir mokėjimų balanso būklę;

(4)

nuo 2011 m., po politinių permainų Tunise, Sąjunga pareiškė savo tvirtą įsipareigojimą remti Tuniso ekonominių ir politinių reformų procesą. Ji padidino finansinę paramą Tunisui, sustiprindama bendradarbiavimą daugelyje sričių, įskaitant pilietinę visuomenę, rinkimų sistemą, saugumą, regioninę plėtrą ir socialines bei ekonomines reformas. Be to, ji pasiūlė galimybę sudaryti Išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą, dėl kurio pradėta derėtis 2014 m. spalio mėn.;

(5)

šiomis sudėtingomis ekonominėmis ir finansinėmis sąlygomis 2013 m. balandžio mėn. Tuniso valdžios institucijos ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sudarė neprevencinio pobūdžio trejų metų rezervinį susitarimą dėl 1 146 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (SST) Tuniso ekonominio koregavimo ir reformų programai remti, kuris vėliau buvo pratęstas iki 2015 m. pabaigos. Pagal TVF programą, užbaigus šešias programos peržiūras, iš viso buvo išmokėta 1 500 mln. USD;

(6)

2013 m. rugpjūčio mėn. Tunisas paprašė papildomos Sąjungos makrofinansinės pagalbos. Reaguojant į tai, 2014 m. gegužės mėn. buvo priimtas sprendimas, kuriuo numatoma 300 mln. EUR vertės makrofinansinė pagalba paskolų forma (MFP-I) (3). 2015 m. kovo 4 d. įsigaliojo susitarimo memorandumas, kuriame nustatytos politinės sąlygos, susijusios su MFP-I. Įgyvendinus sutartas politikos priemones, 2015 m. gegužės 7 d. buvo išmokėta pirma MFP-I dalis, o 2015 m. gruodžio 1 d. – antra dalis;

(7)

remdama Tuniso ekonominių ir politinių reformų darbotvarkę 2011–2015 m. laikotarpiu Sąjunga skyrė 524 mln. EUR dotacijų pagal savo įprastą bendradarbiavimo programą. Be to, 2011–2013 m. Tunisui buvo skirta 155 mln. EUR pagal Paramos partnerystei, reformoms ir integraciniam augimui programą (SPRING), o 2014–2015 m. – 122 mln. EUR skirta pagal Bendrąją programą. Nuo 2011 m. Europos investicijų bankas taip pat suteikė paskolų už 1 338 mln. EUR;

(8)

2015 m. Tuniso ekonomikai didelį poveikį padarė keli teroristų išpuoliai, kurie buvo nukreipti prieš tokias svarbias ekonomikos sritis kaip turizmas ir transportas ir kuriais buvo siekiama sutrikdyti jos politinių permainų konsolidavimą. Tie išpuoliai neigiamai paveikė beprasidedantį Tuniso ekonomikos atsigavimą. Kartu su tebesitęsiančiu nestabilumu regione (įskaitant atsinaujinusį Libijos konfliktą) ir vis dar prasta Europos ir pasaulio ekonomine aplinka, tie įvykiai pablogino jau ir taip prastą Tuniso mokėjimų balanso ir fiskalinę būklę. Dėl to susidarė didelis išorės ir biudžeto finansavimo trūkumas;

(9)

šiomis sudėtingomis aplinkybėmis Sąjunga dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą remti Tunisą šiam įgyvendinant ekonomines ir politines reformas. Visų pirma šis įsipareigojimas buvo pareikštas 2015 m. kovo mėn. vykusio Sąjungos ir Tuniso asociacijos tarybos susitikimo išvadose, taip pat 2015 m. liepos 20 d. Tarybos išvadose po 2015 m. birželio mėn. teroristų netoli Susos. Politinė ir ekonominė Sąjungos parama Tuniso reformų procesui atitinka Sąjungos politiką pietinių Viduržemio jūros regiono šalių atžvilgiu, kaip nustatyta EKP kontekste;

(10)

pablogėjus Tuniso ekonominei ir finansinei padėčiai, TVF ir Tunisas pradėjo tartis dėl tolesnio susitarimo už didesnę sumą, kuri galėtų būti suteikta kaip išplėstinė fondo priemonė (toliau – TVF programa) ir greičiausiai apimtų ketverių metų laikotarpį, prasidedantį 2016 m. pavasarį. Naująja TVF programa būtų siekiama sumažinti Tuniso trumpalaikius mokėjimų balanso sunkumus, kartu skatinant įgyvendinti griežtas koregavimo priemones;

(11)

2015 m. rugpjūčio mėn., atsižvelgdamas į prastėjančią ekonominę padėtį ir perspektyvas, Tunisas paprašė papildomos Sąjungos makrofinansinės pagalbos;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad Tunisas yra šalis, kuriai taikoma EKP, turėtų būti laikoma, kad jis atitinka reikalavimus Sąjungos makrofinansinei pagalbai gauti;

(13)

Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų būti išskirtinė nesusietos ir netikslinės paramos finansinė priemonė mokėjimų balansui koreguoti, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus pagalbos gavėjo išorės finansavimo poreikius ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas skubias koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas mokėjimų balanso būklei gerinti artimiausiu metu;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad nepaisant TVF ir kitų daugiašalių įstaigų suteiktų lėšų tebėra likęs didelis Tuniso mokėjimų balanso išorės finansavimo trūkumas, Sąjungos makrofinansinė pagalba, kuri turi būti skiriama Tunisui esamomis išskirtinėmis aplinkybėmis, laikoma tinkamu atsaku į Tuniso prašymą paremti ekonomikos stabilizavimą, kartu įgyvendinant TVF programą. Sąjungos makrofinansinė pagalba paremtų Tuniso ekonomikos stabilizaciją ir struktūrinių reformų darbotvarkę, papildydama lėšas, gaunamas pagal TVF finansinį susitarimą;

(15)

Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti siekiama remti Tuniso tvarios išorės finansavimo būklės atkūrimą, tokiu būdu remiant jo ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(16)

nustatant Sąjungos makrofinansinės pagalbos sumą remiamasi visapusišku Tuniso likusių išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu ir atsižvelgiama į jo pajėgumą užsitikrinti finansavimą nuosavais ištekliais, visų pirma panaudojant turimas tarptautines atsargas. Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko programas ir jų teikiamus išteklius. Nustatant pagalbos sumą taip pat atsižvelgiama į numatomus daugiašalių paramos teikėjų finansinius įnašus ir poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų paramos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Tunise jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones bei viso Sąjungos dalyvavimo pridėtinę vertę;

(17)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė pagalba teisiškai ir iš esmės atitiktų pagrindinius principus, tikslus ir priemones įvairiose išorės veiksmų srityse ir kitą susijusią Sąjungos politiką;

(18)

Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti remiama Sąjungos išorės politika Tuniso atžvilgiu. Komisijos tarnybos ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės pagalbos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(19)

Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti remiamas Tuniso įsipareigojimas laikytis Sąjungos pripažįstamų vertybių, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, darnaus vystymosi ir skurdo mažinimo bei atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principų;

(20)

išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Tunisas sudarytų sąlygas veiksmingiems demokratiniams mechanizmams, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, ir teisinei valstybei veikti ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslai turėtų būti: didinti Tuniso viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę ir skatinti struktūrines reformas, skirtas tvariam ir integraciniam augimui, darbo vietų kūrimui ir fiskalinei konsolidacijai remti. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų nuolat stebėti, kaip vykdomos išankstinės sąlygos ir kaip siekiama tų tikslų;

(21)

siekiant užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine pagalba susiję Sąjungos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, Tunisas turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia pagalba siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, turėtų būti parengtos nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, o Audito Rūmai – auditą;

(22)

Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos, kaip biudžeto valdymo institucijos, galioms;

(23)

atidėjinio, reikalingo makrofinansinei pagalbai, sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;

(24)

Sąjungos makrofinansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su pagalba susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(25)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (4);

(26)

Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į ekonominės politikos sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su Tuniso valdžios institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Pagal tą reglamentą patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti tame reglamente. Atsižvelgiant į pagalbos, kurios suma didesnė nei 90 mln. EUR, galimą svarbų poveikį, tikslinga, kad tą ribą viršijančioms operacijoms būtų taikoma nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės pagalbos Tunisui sumą, priimant susitarimo memorandumą ir atliekant bet kurį pagalbos sumažinimą, jos teikimo sustabdymą ar jos atšaukimą turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra,

a)

2 straipsnyje nustatyta išankstinė sąlyga;

b)

toliau sėkmingai tęsiamas politikos programos, kuri apima griežtas koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, įgyvendinimas, kartu laikantis TVF neprevencinio susitarimo dėl kredito suteikimo, bei

c)

susitarimo memorandume sutartų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų tinkamas vykdymas.

a)

užtikrinama, kad Tunisas reguliariai tikrintų, ar tinkamai panaudotas iš Sąjungos biudžeto suteiktas finansavimas, imtųsi atitinkamų pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos priemonių ir prireikus imtųsi teisinių veiksmų neteisėtai pasisavintoms lėšoms, suteiktoms pagal šį sprendimą, išieškoti;

b)

užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, visų pirma numatant konkrečias priemones, skirtas sukčiavimo, korupcijos ir kitų pažeidimų, darančių poveikį Sąjungos makrofinansinei pagalbai, prevencijai ir kovai su jais, pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (9), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (11);

c)

Komisijai, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, arba jos atstovams aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti patikrinimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje;

d)

Komisijai ir Audito Rūmams aiškiai suteikiami įgaliojimai Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu ir jam pasibaigus atlikti auditus, įskaitant dokumentų auditus ir auditus vietoje, pavyzdžiui, veiklos vertinimus;

e)

užtikrinama, kad nustačius, jog Sąjungos makrofinansinės pagalbos valdymo atžvilgiu Tunisas sukčiavo, ėmėsi korupcinių veiksmų arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, darančios neigiamą poveikį Sąjungos finansiniams interesams, Sąjunga turi teisę anksčiau laiko susigrąžinti paskolą.

a)

išnagrinėjama pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę pagalbą;

b)

įvertinama Tuniso ekonominė padėtis ir perspektyvos, taip pat pažanga, padaryta įgyvendinant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos priemones;

c)

nurodomas susitarimo memorandume nustatytų ekonominės politikos sąlygų, Tuniso einamųjų ekonominių ir fiskalinių rezultatų ir Komisijos sprendimų išmokėti Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis ryšys.