21.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/9

(1)

Tarybos sprendimu 2004/162/EB (1) Prancūzijai leidžiama Prancūzijos užjūrio departamentuose vietoje gaminamiems produktams, išvardytiems to sprendimo priede, taikyti mažesnį naudojimosi doku mokestį arba nuo to mokesčio atleisti. Vietoje gaminamiems ir kitiems produktams taikomo mokesčio tarifo skirtumas, priklausomai nuo produktų, negali būti didesnis nei 10, 20 ar 30 procentinių punktų. Toks atleidimas nuo mokesčio ar jo sumažinimas yra konkrečios priemonės, kuriomis siekiama kompensuoti ypatingus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje išvardytus atokiausiems regionams tenkančius apribojimus, dėl kurių padidėja vietos įmonių gamybos sąnaudos ir jų produktai tampa mažai konkurencingi tokių pačių iš žemyninės Prancūzijos, kitų valstybių narių arba trečiųjų valstybių atvežamų produktų atžvilgiu. Vietoje gaminamiems produktams netaikant naudojimosi doku mokesčio arba šį mokestį sumažinant, sudaromos sąlygos kurti, išlaikyti ir plėtoti vietos gamybą. Pagal Sprendimą 2004/162/EB Prancūzijos valdžios institucijoms leidžiama taikyto tuos atleidimus ir sumažinimus iki 2014 m. liepos 1 d.;

(2)

Prancūzija mano, kad sunkumai, su kuriais susiduria Prancūzijos atokiausi regionai, neišnyko, todėl ji pateikė Komisijai prašymą iki 2020 m. gruodžio 31 d. leisti taikyti panašius į šiuo metu ir iki 2014 m. liepos 1 d. taikomus diferencijuotus mokesčius;

(3)

tačiau produktų, dėl kurių Prancūzija paprašė taikyti diferencijuotus mokesčius, sąrašų patikrinimas yra ilgai trunkantis ir sudėtingas darbas, nes reikia išnagrinėti kiekvieno produkto diferencijuoto mokesčio pagrindimą ir jo proporcingumą ir įsitikinti, ar toks diferencijuotas mokestis nepažeis Sąjungos teisinės sistemos, įskaitant vidaus rinką ir bendrąją politiką, vientisumo ir nuoseklumo;

(4)

tokios analizės kol kas nebuvo galima užbaigti dėl didelio susijusių produktų skaičiaus ir daugybės informacijos, kurią reikia surinkti, visų pirma apie papildomas gamybos sąnaudas, dėl kurių vietos produktai tampa mažiau patrauklūs, ir apie susijusių produktų rinkos struktūrą;

(5)

iki 2014 m. liepos 1 d. nepriėmus sprendimo, atsirastų teisinė spraga, nes tai reikštų, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. Prancūzijos atokiausiuose regionuose nebegalima būtų taikyti jokių diferencijuotų mokesčių;

(6)

kad būtų galima užbaigti produktų, dėl kurių Prancūzija paprašė taikyti diferencijuotus mokesčius analizę ir kad Komisijai būtų suteikta laiko atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų šalių interesus pateikti suderintą pasiūlymą, būtina suteikti papildomą šešių mėnesių laikotarpį;

(7)

todėl Sprendimą 2004/162/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,