23.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 225/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/EB (2) 16 straipsnio 2 dalyje yra nuostata dėl įgyvendinimo priemonės, o viena iš prioritetinių priemonių – mažinti tam tikros gaminių grupės budėjimo režimo energijos sąnaudas;

(2)

elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos elektros energijos sunaudojimas tinkliniu budėjimo režimu nagrinėtas 2006–2007 m. atliekant techninį, aplinkosauginį ir ekonominį budėjimo ir išjungties režimų nuostolių tyrimą. Tyrime padaryta išvada, kad galimybė jungtis prie tinklo tapo įprasta buitinės ir biurų įrangos savybe. Ekologinio projektavimo komitetas 2008 m. birželio 21 d. rekomendavo tinklinio budėjimo režimo klausimą spręsti atskirai, nes tuo metu trūko duomenų;

(3)

2009–2011 m. Ekologinio projektavimo darbo plane tinklinis budėjimo režimas nurodytas kaip vienas iš pirmiausia spręstinų klausimų. Todėl 2010–2011 m. Komisija atliko parengiamąjį tyrimą, kuriame techniniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu atžvilgiais išnagrinėjo tinklinį budėjimo režimą. Tyrimas parengtas kartu su susijusiomis ir suinteresuotosiomis šalimis iš ES ir ES nepriklausančių šalių, o tyrimo rezultatai paskelbti viešai;

(4)

atliekant tyrimą apskaičiuota, kad 2010 m. naudojant Bendrijoje parduotus elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos gaminius tinkliniu budėjimo režimu suvartota 54 TWh elektros energijos, o tai atitinka 23 Mt išmetamo CO2. Prognozuojama, kad, jeigu nebus imtasi specialių priemonių, 2020 m. suvartojimas išaugs iki 90 TWh. Padaryta išvada, kad elektros energijos suvartojimą, susijusį su įrenginių tinkliniu budėjimo režimu, galima gerokai sumažinti. Taikant šį reglamentą į rinką turėtų patekti daugiau technologijų, kurias naudojant didėja tinkliniu budėjimo režimu veikiančių įrenginių elektros energijos naudojimo efektyvumas, todėl numatoma, kad iki 2020 m. būtų galima sutaupyti 36 TWh, o 2025 m. – 49 TWh elektros energijos, palyginti su įprastinės veiklos scenarijumi;

(5)

visų pirma, per tyrimą paaiškėjo, kad, siekiant išnaudoti taupymo galimybes, labai svarbi yra energijos sunaudojimo valdymo funkcija, kuri, kai įrenginys neatlieka pagrindinės funkcijos, perjungia jį į tinklinį budėjimo režimą užtikrinančią būseną. Pripažįstama, kad įrenginys, suaktyvintas išoriniu arba vidiniu akstinu, nepriklausomai nuo savo pagrindinės (-ių) funkcijos (-ų), ribotą laiką gali būti aktyvios veiksenos, pvz., kad būtų galima atlikti techninę priežiūrą ar atsisiųsti programinę įrangą. Taikant energijos sunaudojimo valdymą turėtų būti užtikrinama, kad gaminys, baigęs vykdyti užduotis, būtų sugrąžintas į tinklinį budėjimo režimą užtikrinančią būseną;

(6)

parengiamajame tyrime padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į tinklinio prieinamumo laipsnį, tinklinio budėjimo režimo reikalavimai turėtų būti skirtingi. Tuo tikslu nustatytas ribotas skaičius didelio tinklinio prieinamumo (toliau – HiNA) įrenginių, pvz., maršruto parinktuvas, tinklo perjungiklis, belaidžio tinklo prieigos punktas, šakotuvas ir modemas, kurių pagrindinė funkcija yra tinklo duomenų srautų apdorojimas. Kadangi šie įrenginiai į gaunamų duomenų srautą turi reaguoti nedelsdami, būsena, kurioje užtikrinamas tinklinis budėjimo režimas, gali būti lygiavertė tuščiajai veiksenai;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad budėjimo režimo ir tinklinio budėjimo režimo funkcijos yra tarpusavyje susijusios ir kad tie režimai naudojami tuose pačiuose gaminiuose, Ekologinio projektavimo konsultacijų forumas 2011 m. rugsėjo 14 d. pritarė nuomonei, kad su tinkliniu budėjimo režimu susiję ekologinio projektavimo reikalavimai turėtų būti nustatyti teisės aktu, kuriuo būtų iš dalies pakeistas galiojantis Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1275/2008 (3);

(8)

budėjimo režimo, išjungties režimo ir tinklinio budėjimo režimo reikalavimai turėtų būti peržiūrimi kartu. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamente (EB) Nr. 1275/2008 nustatyta peržiūros data yra ankstesnė nei tinklinio budėjimo režimo reikalavimų įsigaliojimo pirmo etapo data, reglamento peržiūrą reikėtų atidėti vieniems metams;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 1275/2008 netaikomas televizijos aparatams, kuriems taikoma konkretiems gaminiams skirta ekologinio projektavimo įgyvendinimo priemonė, su televizijos aparatais susijusio tinklinio budėjimo režimo ekologinio projektavimo reikalavimai įtraukti į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 642/2009 (4). Atliekant techninį, aplinkosauginį ir ekonominį tinklinio budėjimo režimo tyrimą apskaičiuota, kad, nustačius televizijos aparatų tinklinio budėjimo režimo ekologinio projektavimo reikalavimus, iki 2020 m. būtų sutaupoma 10 TWh elektros energijos;

(10)

dėl kavavirių 2011 m. gruodžio 16 d. ir 2012 m. balandžio 18 d. Ekologinio projektavimo konsultacijų forumuose (5) pritarta nuomonei, kad konkrečiam gaminiui skirtos ekologinio projektavimo įgyvendinimo priemonės priimti nereikėtų, tačiau reikėtų aiškiau nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1275/2008 kavavirių budėjimo režimo reikalavimus;

(11)

šiame reglamente pristatoma elektros energijos sunaudojimo valdymo reikalavimų taikymo kavavirėms specifikacija – nustatomas numatytasis laikas, po kurio kavavirė automatiškai perjungiama į budėjimo ir (arba) išjungties režimą;

(12)

iš kavavirių techninio, aplinkosauginio ir ekonominio tyrimo, atlikto vadovaujantis Ekologinio projektavimo direktyva, galima daryti išvadą, kad, apribojus laiką, po kurio kavavirės automatiškai perjungiamos į budėjimo ir (arba) išjungties režimą, iki 2020 m. būtų papildomai sutaupyta daugiau nei 2 TWh elektros energijos. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1275/2008 galimos ekonomijos prielaidose į šią galimybę neatsižvelgta,

1)

Pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, susiję su budėjimo režimu, išjungties režimu, tinkliniu budėjimo režimu ir elektros energijos sunaudojimu, taikomi pateikiant rinkai elektros ir elektroninę buitinę ir biuro įrangą.

Šis reglamentas netaikomas elektros ir elektroninei buitinei ir biuro įrangai, kuri rinkai pateikiama su žemosios įtampos išoriniu maitinimo šaltiniu, naudojamu pagal numatytąją paskirtį.“

3)

2 straipsnyje pridedamos šių terminų apibrėžtys:

„10.   tinklas– ryšių infrastruktūra, kuriai būdinga ryšio linijų topologija ir architektūra, įskaitant fizinius komponentus, organizacinius principus, ryšio procedūras ir formatus (protokolus);

11.   tinklinis budėjimo režimas– būsena, kurios būdamas įrenginys gali būti aktyvinamas nuotoliniu akstinu per tinklo jungtį ir tęsti anksčiau vykdytą savo funkciją;

12.   nuotolinis akstinas– į įrenginį iš tinklo gautas išorinis signalas;

13.   tinklo prievadas– įrenginyje esantis laidinio arba belaidžio ryšio fizinis tinklo sietuvas, per kurį įrenginį galima aktyvinti nuotoliniu būdu;

14.   loginis tinklo prievadas– tinklo technologija, veikianti per fizinį tinklo prievadą;

15.   fizinis tinklo prievadas– fizinė (techninė) tinklo prievado priemonė. Fiziniame tinklo prievade gali būti naudojamos dvi arba daugiau tinklo technologijų;

16.   tinklinis prieinamumas– įtaiso gebėjimas tinklo prievadui aptikus nuotolinį akstiną tęsti anksčiau vykdytas funkcijas;

17.   tinklinis įrenginys– įrenginys, kuriuo galima jungtis prie tinklo ir kuriame yra vienas arba daugiau tinklo prievadų;

18.   didelio tinklinio prieinamumo įrenginys (HiNA įrenginys)– įrenginys, kurio pagrindinės funkcijos yra viena arba daugiau išvardytų funkcijų ir kuris neatlieka jokių kitų pagrindinių funkcijų: maršruto parinktuvas, tinklo perjungiklis, belaidžio tinklo prieigos punktas, šakotuvas, modemas, VoIP telefonas, vaizdo telefonas;

19.   didelio tinklinio prieinamumo funkcijų įrenginys (HiNA funkcijų įrenginys)– ne HiNA įrenginys, turintis maršruto parinktuvo, tinklo perjungiklio, belaidžio tinklo prieigos punkto funkcijas arba jų derinį;

20.   maršruto parinktuvas– tinklo įrenginys, kurio pagrindinė funkcija – nustatyti optimalų duomenų srauto maršrutą tinkle. Maršruto parinktuvai persiunčia duomenų paketus iš vieno tinklo į kitą naudodami tinklo lygmens informaciją (L3);

21.   tinklo perjungiklis– tinklo įrenginys, kurio pagrindinė funkcija – filtruoti, persiųsti ir paskirstyti freimus pagal kiekvieno jų paskirties vietos adresą. Visi perjungikliai veikia bent duomenų perdavimo kanalo lygmeniu (L2);

22.   belaidžio tinklo prieigos punktas– įrenginys, kurio pagrindinė funkcija – teikti IEEE 802.11 (Wi-Fi) ryšį daugeliui klientų;

23.   šakotuvas– tinklo įrenginys, kuriame yra keli prievadai ir kuris naudojamas vietinio tinklo segmentams sujungti;

24.   modemas– įrenginys, kurio pagrindinė funkcija – laidiniu tinklu siųsti ir gauti skaitmeniniu būdu moduliuotus analoginius signalus;

25.   spausdinimo įrenginys– įrenginys, kuris elektroninius duomenis paverčia spaudiniu popieriuje. Spausdinimo įrenginys gali turėti papildomų funkcijų ir gali būti parduodamas kaip daugiafunkcis įrenginys arba daugiafunkcis gaminys;

26.   didžiaformatis spausdinimo įrenginys– spausdinimo įrenginys, skirtas spausdinti ant A2 arba didesnių lapų, įskaitant įrenginius, skirtus spausdinti ant juostinių bent 406 mm pločio laikmenų;

27.   nuotolinio dalyvavimo sistema– speciali raiškiojo vaizdo konferencijų ir bendradarbiavimo sistema, kurią sudaro vartotojo sąsaja, raiškiojo vaizdo kamera, monitorius, garso sistema bei vaizdo ir garso kodavimo ir dekodavimo įrenginys;

28.   buitinė kavavirė– nekomercinės paskirties aparatas kavai virti;

29.   buitinė kavavirė su filtru– buitinė kavavirė, kurioje kava ruošiama naudojant filtravimą;

30.   kaitinamasis elementas– kavavirės komponentas, kuriuo elektros energija verčiama šiluma vandeniui sušildyti;

31.   puodelio pašildymas– ant kavavirės laikomų puodelių pašildymo funkcija;

32.   kavos virimo ciklas– kavai paruošti būtinas procesas;

33.   išsivalymas– kavavirės atliekamas jos vidinių dalių valymo procesas. Tai gali būti paprastas skalavimas arba plovimas naudojant specialius priedus;

34.   nuovirų šalinimas– kavavirės atliekamas procesas, per kurį visiškai arba iš dalies pašalinamos nuoviros, galėjusios susikaupti jos viduje;

35.   stalinis mažafunkcis klientas– kompiuteris, kuris pagrindines funkcijas atlieka tik tada, kai yra prijungtas prie nuotolinių kompiuterinių išteklių (pvz., serverio, nuotolinio profesionaliojo kompiuterio) ir kuriame nėra sukiųjų laikmenų. Stalinio mažafunkcio kliento pagrindinis įrenginys turi būti skirtas nuolat laikyti vienoje vietoje (pvz., ant stalo), o ne kilnoti iš vienos vietos į kitą. Stalinis mažafunkcis klientas gali vaizduoti informaciją išoriniame arba, jei yra įrengtas, vidiniame monitoriuje;

36.   profesionalusis kompiuteris– spartus vieno vartotojo kompiuteris, paprastai naudojamas grafikai, kompiuteriniam projektavimui, programinei įrangai kurti, dirbti su finansinėmis ir mokslinėmis programomis, taip pat kitoms sudėtingoms skaičiavimo užduotims atlikti, kuriam būdingos šios savybės:

37.   nešiojamasis profesionalusis kompiuteris– spartus vieno vartotojo kompiuteris, paprastai naudojamas grafikai, kompiuteriniam projektavimui, programinei įrangai kurti, dirbti su finansinėmis ir mokslinėmis taikomosiomis programomis, taip pat kitoms sudėtingoms skaičiavimo užduotims, išskyrus žaidimus, atlikti, specialiai skirtas nešioti ir ilgą laiką naudoti tiesiogiai prijungus arba neprijungus prie kintamosios elektros srovės šaltinio. Nešiojamuosiuose profesionaliuosiuose kompiuteriuose naudojamas integruotasis monitorius ir jie gali veikti naudodami įmontuotos baterijos arba kito nešiojamojo energijos šaltinio energiją. Dauguma nešiojamųjų profesionaliųjų kompiuterių turi išorinį maitinimo šaltinį, integruotą klaviatūrą ir manipuliatorių.

Nešiojamojo profesionaliojo kompiuterio savybės:

38.   mažasis serveris– kompiuteris, kuriame naudojami stalinio kompiuterio komponentai, tačiau jo pagrindinė paskirtis – būti kitų kompiuterių pagrindiniu atminties serveriu ir vykdyti tokias funkcijas kaip tinklo infrastruktūros paslaugos ar duomenų ir (arba) medijų priegloba; jo savybės:

39.   serveris– skaičiavimo įrenginys, kurį naudojant teikiamos paslaugos ir tvarkomi tinklo ištekliai, skirti klientų įrenginiams, pvz., staliniams kompiuteriams, knyginiams kompiuteriams, staliniams mažafunkciams klientams, telefonams, kuriuose naudojamas interneto protokolas (IP), ar kitiems serveriams. Paprastai serveris pateikiamas rinkai kaip įrenginys, skirtas naudoti duomenų centruose, biuruose ir (arba) įmonėse. Serverio ištekliai visų pirma pasiekiami per tinklo jungtis, o ne tiesiogiai prijungus vartotojo įvesties įrenginius, kaip antai klaviatūrą ar pelę.

Serverio apibūdinimas:

4)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Ekologinio projektavimo reikalavimai

Budėjimo režimu, išjungties režimu ir tinkliniu budėjimo režimu veikiančių įrenginių elektros energijos sunaudojimo ekologinio projektavimo reikalavimai pateikiami II priede.“

5)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Persvarstymas

Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 7 d. Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, peržiūri šį reglamentą ir pateikia peržiūros rezultatus konsultacijų forumui. Peržiūrint pirmiausia bus atsižvelgiama į taikymo sritį ir budėjimo ir (arba) išjungties režimo reikalavimus, taip pat į tinklinio budėjimo režimo reikalavimų tinkamumą ir lygį trečiuoju įgyvendinimo etapu (2019 m.).

Peržiūrint, inter alia, gali būti sprendžiami klausimai, susiję su profesionaliaisiais įrenginiais, taip pat su gaminiais, kuriuose yra nuotolinio valdymo elektrinių variklių.“

6)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

II priedo 1 punktas taikomas nuo 2010 m. sausio 7 d.

II priedo 2 punktas taikomas nuo 2013 m. sausio 7 d.

II priedo 3 punktas taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

II priedo 4 punktas taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.

II priedo 5 punktas taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

II priedo 6 punktas taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

II priedo 7 punktas taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.“

7)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

8)

III priedas papildomas taip:

„Nustatydamos atitiktį II priedo 2 punkto d papunkčio reikalavimams, valstybių narių institucijos įrenginio, kuris elektros energijos sunaudojimo valdymo ar panašia funkcija perjungtas į atitinkamą režimą ar būseną, naudojamąją galią matuoja laikydamosi atitinkamos pirmiau nurodytos procedūros.

Nustatydamos atitiktį II priedo 3 punkto c papunkčio ir 4 punkto a papunkčio reikalavimams, valstybių narių institucijos, prireikus išjungusios ir (arba) atjungusios visus gaminio tinklo prievadus, laikosi atitinkamos pirmiau nurodytos procedūros.

Vykdydamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB (6) 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus rinkos priežiūros patikrinimus, valstybių narių institucijos taiko toliau aprašytą patikros procedūrą, kad nustatytų, ar laikomasi taikomų II priedo 3 ir 4 punktų reikalavimų.

Valstybių narių institucijos išbando vieną gaminį taip:

Be pirmiau aprašytos procedūros, valstybių narių institucijos laikosi patikimų, tikslių ir pakartojamų matavimo procedūrų, kurios nustatomos atsižvelgiant į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo metodus, įskaitant dokumentuose, kurių nuorodų numeriai tuo tikslu paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, aprašytus metodus.

9)

IV priede po paskutinio sakinio įrašomas šis tekstas:

„Tinklinis budėjimo režimas: HiNA įrenginių – 3 W; ne HiNA įrenginių – ne daugiau kaip 1 W.“

1)

2 straipsnyje pridedamos šių terminų apibrėžtys:

„12.   tinklas– ryšių infrastruktūra, kuriai būdinga linijų topologija ir architektūra, įskaitant fizinius komponentus, organizacinius principus, ryšio procedūras ir formatus (protokolus);

13.   tinklo prievadas– televizijos aparate esantis laidinio arba belaidžio ryšio fizinis tinklo sietuvas, per kurį televizijos aparatą galima aktyvinti nuotoliniu būdu;

14.   tinklinis televizijos aparatas– televizijos aparatas, kuriuo galima jungtis prie tinklo ir kuriame yra vienas arba daugiau tinklo prievadų;

15.   tinklinis prieinamumas– televizijos aparato gebėjimas tinklo prievadui aptikus nuotolinį akstiną tęsti anksčiau vykdytas funkcijas;

16.   nuotolinis akstinas– į televizijos aparatą iš tinklo gautas išorinis signalas;

17.   tinklinis budėjimo režimas– būsena, kurios būdamas televizijos aparatas gali būti aktyvinamas nuotoliniu akstinu per tinklo jungtį ir tęsti anksčiau vykdytą savo funkciją;

18.   didelio tinklinio prieinamumo funkcijų televizijos aparatas (HiNA funkcijų televizijos aparatas)– televizijos aparatas, turintis maršruto parinktuvo, tinklo perjungiklio, belaidžio tinklo prieigos punkto (ne terminalo) funkcijas arba jų derinį;

19.   maršruto parinktuvas– tinklo įrenginys, kurio pagrindinė funkcija – nustatyti optimalų duomenų srauto maršrutą tinkle. Maršruto parinktuvai persiunčia duomenų paketus iš vieno tinklo į kitą naudodami tinklo lygmens informaciją (L3);

20.   tinklo perjungiklis– tinklo įrenginys, kurio pagrindinė funkcija – filtruoti, persiųsti ir paskirstyti freimus pagal kiekvieno jų paskirties vietos adresą. Visi perjungikliai veikia bent duomenų perdavimo kanalo lygmeniu (L2);

21.   belaidžio tinklo prieigos punktas– įrenginys, kurio pagrindinė funkcija – teikti IEEE 802.11 (Wi-Fi) ryšį daugeliui klientų.“

2)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

3)

II priedas iš dalies keičiamas taip: 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.   Budėjimo ir (arba) išjungties režimo ir tinklinio budėjimo režimo naudojamosios galios matavimas

Matuojant I priedo 2 ir 3 dalyse nurodytą naudojamąją galią laikomasi visų šių sąlygų:

2 punkto 1 papunkčio a ir b papunkčiuose, 2 papunkčio a ir b papunkčiuose, 3 punkto 1 papunkčio d papunktyje ir 3 punkto 2 papunkčio c papunktyje nurodyta naudojamoji galia nustatoma laikantis patikimos, tikslios ir pakartojamos matavimo procedūros, kuri nustatyta atsižvelgiant į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo metodus.“

4)

III priedas pakeičiamas taip: