3.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/19

(1)

1977 m. sausio 18 d. Europos ekonominė bendrija ir Sirijos Arabų Respublika sudarė Bendradarbiavimo susitarimą (1) (toliau – Bendradarbiavimo susitarimas), kad, siekdamos stiprinti tarpusavio santykius, skatintų visapusišką Šalių bendradarbiavimą;

(2)

Bendradarbiavimo susitarimas grįstas bendru Šalių noru palaikyti ir stiprinti draugiškus santykius pagal Jungtinių Tautų chartijos principus;

(3)

vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalimi, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga visų pirma prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo;

(4)

vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 1 dalimi, Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

(5)

nuo 2011 m. kovo mėn. padaugėjo protestų prieš konkrečius Sirijos pareigūnų piktnaudžiavimo valdžia atvejus atsižvelgiant į didėjantį visuotinį nepasitenkinimą ekonomine ir politine padėtimi. Atokiuose regionuose prasidėję atsargūs protestai išaugo į visuotinį sukilimą. Sirijos valdžios institucijos ėmėsi ir toliau imasi itin smurtinių veiksmų, įskaitant šaudymą į taikius protestuotojus;

(6)

2011 m. rugpjūčio 18 d. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė paskelbė Žmogaus teisių tarybos 17-ajai neeilinei sesijai dėl žmogaus teisių padėties Sirijos Arabų Respublikoje skirtą pareiškimą, kuriame priminė, kad Žmogaus teisių tarybos prašymu surengta faktų nustatymo misija Sirijoje savo rugpjūčio 18 d. ataskaitoje nustatė, jog Sirijos saugumo ir karinės pajėgos plačiai ar sistemingai vykdo žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant žudymo, prievartinio dingimo, kankinimo, laisvės atėmimo ir persekiojimo atvejus. Vyriausioji komisarė mano, kad dėl šių veiksmų masto ir pobūdžio jie gali būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui, todėl ji paskatino Saugumo Tarybos nares apsvarstyti galimybę dėl esamos padėties Sirijoje kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą;

(7)

tą pačią dieną Sąjunga pasmerkė žiaurią Basharo Al-Assado ir jo režimo kampaniją prieš savo žmones, per kurią žuvo ar buvo sužeista daug Sirijos piliečių. Sąjunga nuolatos kartojo, kad būtina nutraukti žiaurią represiją, paleisti sulaikytus protestuotojus, leisti laisvai dirbti tarptautinėms humanitarinėms ir žmogaus teisių organizacijoms, taip pat žiniasklaidai, ir pradėti tikrą ir visuotinį nacionalinį dialogą. Tačiau Sirijos vadovai ignoravo Sąjungos ir platesnės tarptautinės bendruomenės raginimus;

(8)

2011 m. rugpjūčio 23 d. Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų Sirijos Arabų Respublikoje, kurioje griežtai pasmerkė nuolatinius Sirijos valdžios institucijų vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus, dar kartą paragino Sirijos valdžios institucijas laikytis įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, pabrėžė poreikį atlikti tarptautinį, skaidrų, nepriklausomą ir skubų tyrimą dėl įtariamų tarptautinės teisės pažeidimų, įskaitant veiksmus, kurie gali būti nusikaltimai žmoniškumui, ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn, ir nusprendė išsiųsti nepriklausomą tarptautinę tyrimų komisiją ištirti tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus Sirijoje;

(9)

Bendradarbiavimo susitarimo preambulėje nurodyta, kad Susitariančiosios Šalys, sudarydamos susitarimą, nori išreikšti bendrą norą palaikyti ir stiprinti draugiškus santykius pagal Jungtinių Tautų chartijos principus. Dabartinėmis aplinkybėmis Sąjunga mano, kad esama padėtimi Sirijoje akivaizdžiai pažeidžiami Jungtinių Tautų chartijos principai, kurie yra Sirijos ir Sąjungos bendradarbiavimo pagrindas;

(10)

atsižvelgdama į ypatingą Sirijos įvykdytų pažeidimų sunkumą pažeidžiant bendrąją tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartijos principus, Sąjunga nusprendė priimti papildomas ribojamąsias priemones prieš Sirijos režimą;

(11)

šiame kontekste Bendradarbiavimo susitarimo taikymas turėtų būti iš dalies sustabdytas tol, kol Sirijos valdžios institucijos baigs sistemingai pažeidinėti žmogaus teises ir bus vėl galima manyti, kad jos laikosi bendrosios tarptautinės teisės ir principų, sudarančių Bendradarbiavimo susitarimo pagrindą;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad taikymo sustabdymas turėtų būti skirtas tik Sirijos valdžios institucijoms, o ne Sirijos gyventojams, jis turėtų būti ribotas. Kadangi šiuo metu Sirijos režimas gauna daugiausia naudos iš prekybos žalia nafta ir naftos produktais ir ta prekyba remiama šalies represinė politika, susitarimo taikymas turėtų būti sustabdytas tik tiek, kiek tai susiję su žalia nafta ir naftos produktais,