29.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/45

(1)

Europos užimtumo strategijai priklauso pagrindinis vaidmuo įgyvendinant Lisabonos strategijos užimtumo ir darbo rinkos tikslus. 2003 m. įvykdyta Europos užimtumo strategijos reforma pabrėžė vidutinės trukmės orientyrus ir užimtumo gairėse rekomenduojamų įvairių politikos sričių įgyvendinimo svarbą.

(2)

Užimtumo gairės turėtų būti išsamiai peržiūrimos tik kas treji metai, o tarpiniu laikotarpiu jų atnaujinimas turėtų būti griežtai ribotas. Europos užimtumo darbo grupė pasiūlė, kad geriau yra priimti įtaigesnes rekomendacijas ir nustatyti veiksmingesnę tarpusavio peržiūrą, o ne įsitraukti į tolesnio gairių keitimo procesą.

(3)

2003–2004 m. bendrame pranešime dėl užimtumo pateiktos Užimtumo darbo grupės parengtos išvados ir išnagrinėti valstybių narių nacionalinių veiksmų planai dėl užimtumo rodo, kad valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų teikti pirmenybę darbuotojų ir įmonių prisitaikymo prie besikeičiančių ekonominių sąlygų ir darbo rinkos reikalavimų didinimui; didesnio žmonių skaičiaus ateiti į darbo rinką ir likti joje skatinimui ir darbo pavertimui realia kiekvieno asmens pasirinkimo galimybe, palengvinant jaunų bedarbių žmonių galimybę susirasti pirmąjį darbą ir skatinant vyresnio amžiaus darbuotojus likti darbo rinkoje; gausesniam ir veiksmingesniam investavimui į žmogiškąjį kapitalą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, įskaitant tobulinimosi galimybes; ir veiksmingo reformų įgyvendinimo užtikrinimui geresniu valdymu, įskaitant pastangas, kurių tikslas - gerinti demokratišką dalyvavimą, įtikinti piliečius dėl reformų būtinybės ir stiprinti ryšius tarp ES finansavimo šaltinių, visų pirma Europos socialinio fondo, ir Europos užimtumo gairių įgyvendinimo. Šie prioritetai visiškai atitinka dabartines gaires ir gali būti pagal jas vykdomi.

(4)

Užimtumo gairės taikomos naujosioms valstybėms narėms nuo jų įstojimo.

(5)

Be šių užimtumo gairių, valstybės narės turėtų visapusiškai įgyvendinti bendrąsias ekonominės politikos gaires ir užtikrinti, kad jų veiksmai visiškai atitiktų patikimų viešųjų finansų išlaikymą ir makroekonominį stabilumą,