32003R2287

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2287/2003

2003 m. gruodžio 19 d.

nustatantis 2004 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. Stojimo aktą [1], ypač jo 24 straipsnį, VI, VIII, IX ir XII priedus,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką [2], ypač jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/98, nustatantį tam tikras žvejybos apsaugos ir kontrolės priemones Antarktidoje [3], ypač jo 21 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnyje nustatoma, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas, ypač Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto sudarytą ataskaitą, imtųsi būtinų priemonių naudojimuisi vandenimis bei ištekliais ir tausojančiai žvejybai užtikrinti.

(2) Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo žvejybos rajonui arba žvejybos rajonų grupei nustatyti bendrus leistinus sugavimus (TAC). Bendrosios žvejybos galimybės valstybėms narėms ir trečiosioms šalims turėtų būti suteikiamos pagal minėto reglamento 20 straipsnyje nustatytus kriterijus.

(3) Turėtų būti nustatytos specialios žvejybos operacijų vykdymo sąlygos, kad būtų veiksmingai valdomas bendras leistinas sugavimas ir kvotos.

(4) Bendrijos lygiu būtina nustatyti tam tikrus žvejybos valdymo principus ir procedūras, kad valstybės narės galėtų užtikrinti su jų vėliava plaukiojančių laivų valdymą.

(5) Pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas [4], 2 straipsnį būtina nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente numatytos įvairios priemonės.

(6) Pagal sutartyse arba protokoluose dėl žvejybos santykių numatytą tvarką Bendrija dėl žvejybos teisių tarėsi su Norvegija [5], Farerų salomis [6], Grenlandija [7], Islandija [8], Latvija [9], Lietuva [10] ir Estija [11].

(7) Pagal 1994 m. Stojimo akto 124 straipsnį Švedijos ir Suomijos su trečiosiomis šalimis sudarytus žvejybos susitarimus valdo Bendrija. Pagal šiuos susitarimus Bendrija konsultavosi su Lenkija.

(8) Pagal 2003 m. Stojimo aktą Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos žvejybos galimybių nuostatos turi atitikti Stojimo sutartį nuo stojimo dienos. Tačiau tas pats pagrindas skiriant žvejybos galimybes turėtų būti taikomas nuo 2004 m. sausio 1 d. iki stojimo dienos.

(9) Bendrija yra kelių regioninių žvejybos organizacijų narė. Tos žvejybos organizacijos rekomendavo tam tikrų rūšių žuvų žvejybą riboti ir nustatyti kitas apsaugos taisykles. Dėl to Bendrija turėtų įgyvendinti tas rekomendacijas.

(10) Metiniame Tarptautinės komisijos dėl Atlanto tuno apsaugos (ICCAT) susirinkime ji priėmė lenteles, nurodančias ICCAT šalis, kurios neišnaudoja bendrųjų žvejybos galimybių arba jas viršija. Atsižvelgdama į šiuos dalykus, ICCAT priėmė sprendimą, nurodydama, kad 2002 m. Europos bendrija viršijo jai skirtą kelių išteklių kvotą.

(11) Kad būtų laikomasi ICCAT nustatytų Bendrijos kvotų pakeitimų, neišnaudotas kvotas privaloma skirstyti atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės neišnaudotus kvotos kiekius ir nekeičiant skirstymo būdo, nustatyto šiame reglamente metiniam bendram leistinam sugavimui padalinti.

(12) Naudojantis bendrosiomis žvejybos galimybėmis turėtų būti laikomasi šiam tikslui skirtų Bendrijos teisės aktų, ypač 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1381/87, nustatančio išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles [12], 1983 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių sugavimus registravimo taisykles [13], 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą [14], 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1626/94, nustatančio tam tikras technines priemones žuvų ištekliams išsaugoti Viduržemio jūroje [15], 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1627/94, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų [16], Reglamento (EB) Nr. 66/98, 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 88/98, nustatančio tam tikras technines Baltijos jūros, Belts ir Sound vandenyse esančių žuvies išteklių išsaugojimo priemones [17], 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti [18] ir 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1434/98, nustatančio sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams [19].

(13) Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos 2004 m. turėtų būti įgyvendintos tam tikros papildomos žvejybai taikomos kontrolės priemonės ir techninės sąlygos.

(14) Būtina priimti Bendrijos nuostatas dėl žvejybos Rygos įlankoje pagal 2003 m. Stojimo akte nustatytas rekomendacijas. Tikslinga nustatyti įsipareigojimą turėti specialių žvejybos leidimą, jeigu pageidaujama naudotis tais vandenimis.

(15) Amerikos tropikų tuno komisija (IATTC) 2003 m. spalio mėn. vykusiame susitikime nusprendė specialiai nutraukti žvejybą gaubiamaisiais tinklais žvejojančiu laivynu ir priėmė technines priemones dėl visų sugavimų laikymo laive ir nuostatas dėl priegaudos bei jūros vėžlių. Nors Bendrija nėra šios organizacijos narė, būtina taikyti tuos žvejybos apribojimus, kad būtų užtikrinamas tausojantis tos žuvies išteklių valdymas.

(16) Išteklių, kurių atkūrimo planus galima įgyvendinti jau 2004 m., bendri leistini sugavimai turėtų atitikti tuose planuose nustatytas atkūrimo strategijas. Ištekliams, kurių atkūrimo planų negalima įgyvendinti 2004 m., turėtų būti taikomas labiau ribojamasis trumpalaikis valdymas.

(17) Kol bus priimti atkūrimo planai ir įgyvendintos tuose planuose numatytos pastangų valdymo programos, laikinąsias pastangų valdymo programas būtina taikyti bent sparčiausiai nykstantiems ištekliams, kuriems Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) rekomenduoja 2004 m. nulinį bendrą leistiną sugavimą.

(18) Atsižvelgiant į ICES rekomendaciją, pramoninės tobinių žvejybos ICES IV parajonyje (Skagerako sąsiauris ir Šiaurės jūra) žvejybos pastangai valdyti būtina taikyti laikinąją sistemą.

(19) Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija (NAFO) 25 metiniame susirinkime, vykusiame 2003 m. rugsėjo 15–19 d. d., priėmė juodojo oto išteklių atkūrimo planą NAFO 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate. Plane numatoma sumažinti bendro leistino sugavimo lygį iki 2007 m. ir imtis papildomų priemonių to plano veiksmingumui užtikrinti. Dėl to tas priemones būtina įgyvendinti jau nuo 2004 m., kol bus priimtas Tarybos reglamentas, įgyvendinantis daugiametes priemones juodojo oto ištekliams atkurti.

(20) Kad būtų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai, kuriuos Bendrija prisiėmė kaip Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (CCAMLR) šalis, įskaitant įsipareigojimą taikyti CCAMLR komisijos priimtas priemones, turėtų būti laikomasi tos komisijos 2003–2004 m. sezonui nustatytų bendrų leistinų sugavimų ir atitinkamų sezono apribojimo datų.

(21) XXII metiniame susirinkime 2003 m. CCAMLR patvirtino su EB vėliava plaukiojančių laivų dalyvavimą bandomojoje Dissostichus spp. žvejyboje FAO 88.1 ir FAO 48.6 parajoniuose ir nustatė, kad atitinkama žvejybos veikla yra vykdoma atsižvelgiant į sugavimo ir priegaudos apribojimus bei tam tikras specialias technines priemones. Tie apribojimai ir techninės priemonės taip pat turėtų būti taikomi.

(22) Kad Bendrijos žvejams būtų užtikrinamas pragyvenimo šaltinis, svarbu, jog tais žvejybos rajonais būtų galima naudotis 2004 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į reikalo skubumą, prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių pridėto Protokolo dėl nacionalinių Europos Sąjungos parlamentų vaidmens 1 dalies 3 punkte minėtam šešių savaičių laikotarpiui privaloma taikyti išlygą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas 2004 m. nustato tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir specialias tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygas.

Tačiau tam tikriems Antarktidos ištekliams šis reglamentas nustato žvejybos galimybes ir specialias sąlygas IF priede nurodytam laikotarpiui.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a) Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai) ir

b) valstybių narių suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (toliau – EB vandenys) su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems ir joje registruotiems žvejybos laivams (toliau – trečiosios šalies laivai).

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

a) "žvejybos galimybės" – tai:

i) bendri leistini sugavimai (TAC) arba laivų, kuriems išduotas leidimas žvejoti, skaičius ir (arba) tų leidimų galiojimo trukmė;

ii) bendrų leistinų sugavimų dalis, kuria gali naudotis Bendrija;

iii) trečiosios šalies vandenyse Bendrijai skirtos kvotos;

iv) valstybėms narėms pagal ii ir iii punktus kaip kvotos skirtos Bendrijos žvejybos galimybės;

v) trečiosioms šalims Bendrijos vandenyse sužvejoti skirtos kvotos;

b) "tarptautiniai vandenys" – tai jokios valstybės suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausantys vandenys;

c) "NAFO reguliuojamas rajonas" – tai pakrantės valstybių suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausanti NAFO (Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija) konvencijos rajono dalis;

d) "Skagerako sąsiauris" – tai rajonas, vakaruose apribotas nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio brėžiama linija, o pietuose – nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio brėžiama linija, ir iš šio taško – iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos;

e) "Kategato sąsiauris" – tai rajonas, šiaurėje apribotas linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio, ir iš šio taško iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos, o pietuose – nuo Hasenore iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen brėžiama linija;

f) "Šiaurės jūra" – tai ICES IV parajonis ir ta ICES IIIa kvadrato dalis, kurios neapima c punkte nurodytas Skagerako sąsiaurio apibrėžimas;

g) "trečiasis valdymo rajonas" – tai ICES 30 ir 31 pakvadračiai ir į šiaurę nuo 59°30′ šiaurės platumos esanti 29 pakvadračio dalis;

h) "Rygos įlanka" – tai rajonas, vakaruose apribotas nuo Ovisi švyturio (57° 34.1234′ šiaurės platumos, 21° 42.9574′ rytų ilgumos) vakarinėje Latvijos pakrantėje iki Saremos salos Loode kyšulio Southern Rock (57° 57.4760′ šiaurės platumos, 21° 58.2789′ rytų ilgumos) brėžiama linija ir iš ten į pietus iki piečiausio Sorve pusiasalio taško bei tada šiaurės rytų kryptimi išilgai rytinės Saaremos pakrantės ir į šiaurę linija, kuri brėžiama nuo 58°30.0′ šiaurės platumos 23° 13.2′ rytų ilgumos iki 58° 30.0′ šiaurės platumos 23° 41′1 rytų ilgumos;

i) "naujosios valstybės narės" – tai Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika.

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente:

a) Reglamente (EEB) Nr. 3880/91 apibrėžtos ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos;

b) Reglamente (EB) Nr. 2597/95 apibrėžtos CECAF (Rytų Vidurio Atlanto arba FAO 34 pagrindinė žvejybos zona) zonos;

c) Reglamente (EEB) Nr. 2018/93 apibrėžtos NAFO (Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija) zonos;

d) Reglamente (EB) Nr. 66/98 apibrėžtos CCAMLR (Konvencija dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos) zonos.

II SKYRIUS

BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS

5 straipsnis

Žvejybos galimybės ir paskirstymas

1. Žvejybos galimybės Bendrijos laivams suteikiamos Bendrijos vandenyse arba tam tikruose ne Bendrijos vandenyse, o žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos I ir II prieduose nustatyta tvarka.

2. Bendrijos laivams, laikantis 9, 16 ir 17 straipsniuose nustatytų sąlygų ir neviršijant I priede nurodytos kvotos, šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Estijos, Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jan Mayeno salą ir Rusijos Federacijos žvejybos zonoje.

3. Komisija nustato, kad stintenės žvejybos galimybės, kuriomis gali naudotis Bendrija V, XIV zonose (Grenlandijos vandenys), yra 70 % Grenlandijai suteiktos bendro leistino stintenės sugavimo dalies, kai tik bus nustatytas bendras leistinas sugavimas. 30000 tonų perkėlus Islandijai, 10000 tonų Farerų saloms ir 6700 tonų Norvegijai, likusiu kiekiu gali naudotis visos valstybės narės.

4. Žydrojo merlango išteklių I–XIV zonose (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys) ir silkių išteklių I bei II zonose (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys) žvejybos galimybes Komisija gali didinti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, jeigu trečiosios šalys neatsakingai valdo tuos išteklius.

6 straipsnis

Specialios nuostatos dėl paskirstymo

Valstybėms narėms I ir II prieduose numatytos žvejybos galimybės paskirstomos nepažeidžiant:

a) žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b) paskirtų sužvejoti išteklių perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį;

c) papildomų iškrovimų, kuriuos leidžiama vykdyti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d) kiekių, kurių panaudojimas atidedamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e) pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį atliktų išskaitymų.

7 straipsnis

Kvotos taikymo lankstumas

Ištekliai, kuriems taikomi atsargumo arba analitiniai bendri leistini sugavimai, ištekliai, kuriems turi būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniuose nustatytos kasmetinio lankstumo sąlygos, ir ištekliai, kuriems taikomi pirmiau minėto reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti nuobaudų koeficientai, 2004 m. nustatomi šio reglamento I priede.

8 straipsnis

Sugavimo ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1. Išteklių, kuriuos žvejoti yra nustatytos žvejybos galimybės, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, išskyrus jeigu:

a) žuvis sužvejoja kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išeikvota arba

b) žuvis sužvejota iš Bendrijos dalies segmento, kuris kvotomis nebuvo paskirstytas valstybėms narėms, ir ta dalis nebuvo išeikvota; arba

c) visų kitų rūšių žuvys, išskyrus silkes ir skumbres, jeigu jos maišomos su kitų rūšių žuvimis, buvo sužvejotos tinklais, kurių akių dydis pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 straipsnį yra mažesnis nei 32 milimetrai, ir jeigu jos nerūšiuojamos laive arba iškraunant; arba

d) silkių sugavimai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnį; arba

e) tai yra su stauridėmis arba sardinėmis sumaišytos skumbrės, kurių neturi būti daugiau nei 10 % bendro laive laikomų skumbrių, stauridžių ir sardinių svorio ir sugavimai neturi būti surūšiuoti; arba

f) sugavimai buvo sužvejoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 850/98 vykdant mokslinius tyrimus.

2. Visi iškrovimai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus pagal šio straipsnio 1 dalies c, d, e ir f punktus sužvejotus sugavimus.

3. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, kai visos II priede nurodytos žvejybos galimybės yra išeikvotos, žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami sugavimų apribojimai, žvejojantiems laivams draudžiama iškrauti nesurūšiuotus ir turinčius silkių sugavimus.

4. Priegaudų procentas nustatomas ir priegauda į jūrą išleidžiama pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 straipsnį.

9 straipsnis

Naudojimosi galimybės apribojimas

1. Jokiems Bendrijos žvejybos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje, per 12 jūrmylių nuo Norvegijos bazinės linijos. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti per 4 jūrmyles nuo Norvegijos bazinės linijos.

2. Islandijos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse Bendrijos laivams leidžiama žvejoti rajone, kuris apibrėžiamas toliau nurodytas koordinates nuosekliai jungiančiomis tiesiomis linijomis:

Pietvakarių rajonas

1. 63°12′ šiaurės platumos ir 23°05′ vakarų ilgumos per 62°00′ šiaurės platumos ir 26°00′ vakarų ilgumos.

2. 62°58′ šiaurės platumos ir 22°25′ vakarų ilgumos.

3. 63°06′ šiaurės platumos ir 21°30′ vakarų ilgumos.

4. 63°03′ šiaurės platumos ir 21°00′ vakarų ilgumos ir čia 180°00′ pietų platumos.

Pietryčių rajonas

1. 63°14′ šiaurės platumos ir 10°40′ vakarų ilgumos.

2. 63°14′ šiaurės platumos ir 11°23′ vakarų ilgumos.

3. 63°35′ šiaurės platumos ir 12°21′ vakarų ilgumos.

4. 64°00′ šiaurės platumos ir 12°30′ vakarų ilgumos.

5. 63°53′ šiaurės platumos ir 13°30′ vakarų ilgumos.

6. 63°36′ šiaurės platumos ir 14°30′ vakarų ilgumos.

7. 63°10′ šiaurės platumos ir 17°00′ vakarų ilgumos iš čia 180°00′ pietų platumos.

10 straipsnis

Specialios sąlygos dėl Šiaurės jūros silkės

III priede nustatytos priemonės taikomos žvejojant, rūšiuojant ir iškraunant Šiaurės jūroje, Skagerako ir Kategato sąsiauriuose sužvejotas silkes.

11 straipsnis

Kitos techninės ir kontrolės priemonės

Be Reglamente (EB) Nr. 850/98, Reglamente (EB) Nr. 88/98, Reglamente (EB) Nr. 1626/94 ir Reglamente (EB) Nr. 973/2001 nustatytųjų, 2004 m. taikomos IV priede nustatytos techninės priemonės.

Išsamias IV priedo 11 ir 12 punktų įgyvendinimo taisykles galima nustatyti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

12 straipsnis

Žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios išteklių valdymo sąlygos

1. 2004 m. sausio 1 d.–2004 m. sausio 31 d. valdant menkės išteklius Skagerako, Kategato sąsiauriuose, Šiaurės jūroje ir į vakarus nuo Škotijos, taikomi Reglamento (EB) Nr. 2341/2002 [20] XVII priede nustatyti žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios sąlygos.

2. 2004 m. vasario 1 d.–2004 m. gruodžio 31 d. valdant menkės išteklius Skagerako, Kategato sąsiauriuose, Šiaurės jūroje ir rytinėje Lamanšo kanalo dalyje, Airijos jūroje ir į vakarus nuo Škotijos taikomi V priede nustatyti žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios sąlygos.

3. Tobinių išteklius valdant ICES IV parajonyje (Skagerako sąsiauris ir Šiaurės jūra) taikomi VI priede nustatyti žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios sąlygos.

4. Išsamias VI priedo 6 pastraipos įgyvendinimo taisykles galima nustatyti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

III SKYRIUS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS

13 straipsnis

Leidimas

Su Barbadoso, Estijos, Gvianos, Japonijos, Pietų Korėjos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos, Surinamo, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos vėliava plaukiojantiems laivams ir Farerų salose registruotiems laivams leidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse neviršijant I priede nustatytų kvotų ribų ir 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23 ir 24 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

14 straipsnis

Geografiniai apribojimai

Žvejybos laivams, plaukiojantiems:

a) su Norvegijos vėliava arba registruotiems Farerų salose, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios į jūros pusę yra už 12 jūrmylių nuo valstybių narių bazinės linijos Šiaurės jūroje, Kategato sąsiauryje, Baltijos jūroje ir Atlanto vandenyne, į šiaurę nuo 43°00′ šiaurės platumos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 18 straipsnyje nurodytą rajoną; su Norvegijos vėliava plaukiojantiems laivams Skagerako sąsiauryje leidžiama žvejoti už 4 jūrmylių jūros link nuo Danijos ir Švedijos bazinės linijos;

b) su Estijos, Latvijos ir Lietuvos vėliavomis, leidžiama žvejoti tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra už 12 jūrmylių jūros link nuo valstybių narių bazinės linijos Baltijos jūroje, į pietus nuo 59°30′ šiaurės platumos;

c) su Lenkijos ir Rusijos Federacijos vėliavomis, leidžiama žvejoti tose Švedijos 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra už 12 jūrmylių jūros link nuo Švedijos bazinės linijos Baltijos jūroje, pietus nuo 59°30′ šiaurės platumos;

d) su Barbadoso, Gajanos, Japonijos, Pietų Korėjos, Surinamo, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos vėliavomis, leidžiama žvejoti tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra 12 jūrmylių nuo Prancūzijos Gvianos departamento bazinės linijos.

15 straipsnis

Sugavimo ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kurių yra nustatytos žvejybos galimybės, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, jeigu tos žuvys nebuvo sužvejotos neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios šalies laivais.

IV SKYRIUS

LICENCIJŲ IŠDAVIMO BENDRIJOS LAIVAMS TVARKA

16 straipsnis

Licencijos ir susijusios sąlygos

1. Nepaisant Reglamente (EB) Nr. 1627/94 nustatytų bendrų žvejybos licencijų ir specialių žvejybos leidimų taisyklių, žvejoti trečiųjų šalių vandenyse leidžiama tik turint trečiosios šalies institucijų išduotą leidimą.

Tačiau šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse žvejojantiems:

a) laivams, kurių tonažas yra 200 registrinių tonų arba mažesnis;

b) laivams, maistui žvejojantiems žuvis, išskyrus skumbres;

c) Švedijos laivams pagal nusistovėjusią praktiką.

2. Didžiausias licencijų skaičius ir kitos susijusios sąlygos šiuo reglamentu nustatomos tokios, kokios pateiktos VII priedo I dalyje. Prašymuose išduoti licencijas nurodomi žvejybos tipai ir laivų, kuriems turi būti išduodamos licencijos, pavadinimas bei techninės charakteristikos ir tuos prašymus valstybių narių institucijos įteikia Komisijai. Komisijas juos perduoda atitinkamos trečiosios šalies institucijoms.

3. Bendrijos laivai turi atitikti apsaugos ir kontrolės priemones bei visas kitas toje zonoje, kurioje laivai žvejoja, taikomas nuostatas.

17 straipsnis

Farerų salos

Licenciją, išduotą Farerų salų vandenyse žvejoti tik vienos rūšies žuvis, turintys Bendrijos laivai gali vykdyti specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų institucijoms.

V SKYRIUS

LICENCIJŲ IŠDAVIMO TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS TVARKA

18 straipsnis

Įpareigojimas turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą

1. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 2847/93 28b straipsnio, mažesnio nei 200 registrinių tonų tonažo Norvegijos laivams dėl įpareigojimo turėti licenciją ir žvejybos leidimą taikoma išlyga.

2. Licencija ir specialus žvejybos leidimas laikomas laive. Farerų salose arba Norvegijoje registruotiems laivams taikoma išlyga dėl pirmiau minėto įpareigojimo.

3. Trečiosios šalies laivai, kuriems leidimas žvejoti buvo išduotas 2003 m. gruodžio 31 d., tebegali žvejoti nuo 2004 m. pradžios, kol Komisijai bus įteiktas leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašas, kurį tvirtina Komisija.

19 straipsnis

Paraiška licencijai ir specialiam žvejybos leidimui gauti

Su paraiška licencijai ir specialiam žvejybos leidimui gauti trečiosios šalies institucija Komisijai pateikia šią informaciją:

a) laivo pavadinimą;

b) registravimo numerį;

c) išorinio identifikavimo raides ir skaičius;

d) registravimo uostą;

e) savininko arba frachtuotojo pavadinimą ir adresą;

f) registrinę laivo talpą ir bendrą ilgį;

g) variklio galią;

h) radijo šaukinį ir radijo dažnį;

i) numatomą žvejybos būdą;

j) numatomą žvejybos rajoną;

k) žuvų rūšis, kurias žvejoti yra skirtas laivas;

l) laikotarpį, kuriam prašoma išduoti licenciją.

20 straipsnis

Licencijų skaičius

Licencijų skaičius ir specialios susijusios sąlygos nustatomos tokios, kaip numatyta VII priedo II dalyje.

21 straipsnis

Anuliavimas ir panaikinimas

1. Licencijas ir specialius žvejybos leidimus galima anuliuoti, siekiant gauti naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Toks anuliavimas įsigalioja dieną prieš Komisijai išduodant naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Naujos licencijos ir specialūs žvejybos leidimai įsigalioja nuo jų išdavimo dienos.

2. Licencijos arba specialūs žvejybos leidimai visiškai arba iš dalies panaikinami prieš jų galiojimo pabaigą, jeigu I priede nustatyta atitinkamo ištekliaus kvota išeikvojama.

3. Licencijos ir specialūs žvejybos leidimai panaikinami, jeigu nesilaikoma šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.

22 straipsnis

Atitinkamų taisyklių nesilaikymas

1. Kiekvienam laivui, kuris nesilaikė šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, licencija ir specialus žvejybos leidimas neišduodamas ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

2. Komisija atitinkamos trečiosios šalies institucijoms perduoda laivų, kuriems neišduodamas leidimas žvejoti Bendrijos žvejybos zonoje kitą mėnesį ar mėnesius dėl tam tikrų taisyklių pažeidimų, pavadinimus ir technines charakteristikas.

23 straipsnis

Licencijos turėtojo įsipareigojimai

1. Trečiosios šalies laivai atitinka apsaugos ir kontrolės priemones bei kitas nuostatas, reglamentuojančias Bendrijos laivų žvejybą toje zonoje, kurioje žvejoja trečiosios šalies laivai, ypač Reglamentų (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94, (EB) Nr. 88/98, (EB) Nr. 850/98 ir (EB) Nr. 1434/98 ir Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1381/87.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti laivai privalo vesti laivo žurnalą, į kurį įrašoma VIII priedo I dalyje nustatyta informacija.

3. Trečiosios šalies laivai, išskyrus ICES IIIa kvadrate žvejojančius Norvegijos laivus, IX priede nustatytą informaciją Komisijai siunčia tame priede nustatytomis taisyklėmis.

24 straipsnis

Specialios nuostatos dėl Prancūzijos Gvianos departamento

1. Licencijos žvejoti Prancūzijos Gvianos departamento vandenyse išduodamos atitinkamo laivo savininkui įsipareigojus leisti į laivą atvykti stebėtojui, jeigu tokio atvykimo paprašytų Komisija.

2. Kiekvieno laivo, turinčio licenciją Prancūzijos Gvianos departamento vandenyse žvejoti visas pelekines žuvis arba tunus, kapitonas po kiekvieno reiso iškraudamas sugavimą Prancūzijos institucijoms pateikia deklaraciją, kurioje nurodo sužvejotų ir nuo paskutinės deklaracijos pateikimo laive laikytų krevečių kiekį. Ji parengiama pagal VII priedo III dalyje pateiktą pavyzdį. Kapitonas atsakingas už deklaracijos tikslumą. Prancūzijos institucijos imasi visų atitinkamų priemonių deklaracijų tikslumas nustatyti, ypač jas patikrinant pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą laivo žurnalą. Patikrintą deklaraciją pasirašo kompetentingas pareigūnas. Iki kiekvieno mėnesio pabaigos Prancūzijos institucijos nusiunčia Komisijai visas ankstesnio mėnesio deklaracijas.

3. Prancūzijos Gvianos departamento vandenyse žvejojantys laivai veda VIII priedo II dalyje pateiktą pavyzdį atitinkantį laivo žurnalą. To laivo žurnalo kopija per 30 dienų nuo paskutinės kiekvieno reiso dienos per Prancūzijos institucijas nusiunčiama Komisijai.

4. Jeigu Komisija mėnesį negauna pranešimo apie licenciją žvejoti Prancūzijos Gvianos departamento vandenyse turintį laivą, jo licencija skelbiama netekusia galios.

VI SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL NAFO REGULIUOJAMAME RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ

1 SKIRSNIS

Bendrijos dalyvavimas

25 straipsnis

Laivų sąrašas

1. Tik didesnės nei 50 registrinių tonų talpos EB laivams, kuriems jų registravimo valstybė narė yra išdavusi specialų žvejybos leidimą, jame nustatytomis sąlygomis NAFO reguliuojamame rajone leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti žuvininkystės išteklius.

2. Kiekviena valstybė narė Komisijai siunčia kompiuteriu nuskaitomos formos visų didesnės nei 50 registrinių tonų talpos su jos vėliava plaukiojančių ir Bendrijoje registruotų laivų, kuriems leidžiama žvejoti NAFO reguliuojamame rajone, sąrašą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas Komisijai perduodamas per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo ir, jeigu sąrašas iš dalies keičiamas, bent 5 dienos prieš laivui įplaukiant į NAFO reguliuojamą rajoną. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:

a) 1998 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2090/98 dėl Bendrijos žvejybos laivų registro [21] I priede apibrėžtas identifikavimo numeris;

b) tarptautinis radijo šaukinys;

c) laivo frachtuotojas, jeigu būtina;

d) laivo tipas.

5. Apie su valstybės narės vėliava laikinai plaukiojančius laivus (laivo frachtavimo be įgulos sutartis) pateikiamoje informacijoje nurodoma:

a) diena, nuo kurios laivui leidžiama plaukioti su valstybės narės vėliava;

b) diena, nuo kurios valstybė narė laivui išduoda leidimą žvejoti NAFO reguliuojamame rajone;

c) valstybės, kurioje laivas yra registruotas arba anksčiau buvo registruotas, pavadinimas ir diena, nuo kurios tas laivas nustojo plaukioti su tos valstybės narės vėliava;

d) laivo pavadinimas;

e) oficialus registravimo numeris, kurį laivui paskyrė kompetentingos nacionalinės institucijos;

f) laivo registravimo uostas po perkėlimo;

g) laivo savininko arba frachtuotojo pavadinimas;

h) pareiškimas, kad kapitonui buvo įteikta NAFO reguliuojamame rajone galiojančių reglamentų kopija;

i) pagrindinės žuvų rūšys, kurias laivas gali žvejoti NAFO reguliuojamame rajone;

j) parajoniai, kuriuose laivas galėtų žvejoti.

2 SKIRSNIS

Techninės priemonės

26 straipsnis

Tinklo akių dydžiai

Specializuotai X priede nurodytų žuvų rūšių žvejybai draudžiama naudoti tralus, kurių bet kokios dalies akių dydis yra mažesnis nei 130 mm. Tą akių dydį, jeigu žvejojami trumpačiuopikliai kalmarai (Illex illecebrosus), galima mažinti iki 60 mm. Vykdant specializuotą rajų (Rajidae) žvejybą pirmiau minėti tralo maišo tinklo akių matmenys didinami bent iki 280 mm, o visose kitose tralo vietose – iki 220 mm.

Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai naudoja tinklus, kurių akių dydis ne mažesnis nei 40 mm.

27 straipsnis

Prie tinklų tvirtinamos priemonės

1. Visas priemones arba įtaisus, išskyrus aprašytuosius šioje dalyje, kurie užstoja tinklo akis arba mažina jų dydį, naudoti draudžiama.

2. Prie apatinės tralo maišo dalies, kad tralas būtų mažiau apgadinamas arba apsaugomas nuo sugadinimo, galima tvirtinti brezentą arba bet kokią kitą medžiagą.

3. Prie viršutinės tralo maišo dalies galima tvirtinti priemones, jeigu jos neužstoja tralo maišo akių. Prie viršutinės tralo maišo dalies galima tvirtinti tik XI priede nurodytuosius užmovus.

4. Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai turi naudoti rūšiuojamąjį tinklelį arba groteles, tarp kurių strypelių yra ne didesnis nei 22 mm atstumas. Laivai, krevetes žvejojantys 3L kvadrate, taip pat privalo turėti ne trumpesnes nei 72 cm jungiamąsias grandines.

28 straipsnis

Priegaudos

1. Laivų kapitonai negali vykdyti specializuotos tų rūšių žuvų, kurių priegaudai nustatyti apribojimai, žvejybos. Specializuota žuvų rūšių žvejyba vykdoma tada, jeigu tų rūšių žuvų svoris kiekvienos žvejybos operacijos metu sudaro didžiausią procentinę sugavimo dalį.

2. ID priede išvardytos kiekvienos žuvų rūšies, kurioms Bendrija NAFO reguliuojamame rajono dalyje nenustatė kvotų ir kurios toje dalyje buvo sužvejotos specializuotais žvejybos būdais, priegauda neturi būti didesnė nei 2500 kg arba 10 % viso laive laikomos žuvies svorio, priklausomai nuo to, kuris skaičius yra didesnis. Tačiau reguliuojamo rajono dalyje, kurioje specializuota tam tikrų žuvų rūšių žvejyba yra uždrausta, kiekvienos iš ID priede išvardytų žuvų rūšių priegauda negali būti didesnės nei 1250 kg arba atitinkamai 5 %.

3. Kiekvieną kartą, kai rūšių, kurių priegauda yra ribojama, sugavimas bet kokios žvejybos operacijos metu viršija šio straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, neatsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, laivai nedelsdami turi pakeisti žvejybos rajoną ir nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles. Jeigu bendri rūšių, kurių priegauda yra ribojama, sugavimai bet kokios vėlesnės žvejybos operacijos metu viršija pirmiau minėtus apribojimus, laivai vėl nedelsdami turi pakeisti žvejybos rajoną ir nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles ir į ją negrįžti bent 48 valandas.

4. Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai tuo atveju, jeigu bendra visų ID priede išvardytų žuvų rūšių priegauda bet kokios žvejybos operacijos 3M kvadrate metu viršija 5 %, o 3L kvadrate – 2,5 % sugavimų svorio, nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nedelsdami turi plaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles.

Skaičiuojant priedugnio žuvų priegaudos lygį, sužvejoti krevečių sugavimai neturi būti naudojami.

29 straipsnis

Verslinis žuvų dydis

NAFO reguliuojamame rajone sužvejotų žuvų, kurios už XII priede nustatytąjį dydį yra mažesnės, negalima perdirbti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, gabenti, saugoti, parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti, tačiau jas nedelsiant būtina paleisti į jūrą. Jeigu sugautų žuvų, kurios yra mažesnės už nustatytąjį dydį, kiekis viršija 10 % bendro sugauto žuvų kiekio, laivas žvejybą gali tęsti nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos tik nuplaukęs bent penkias jūrmyles. Visos už XII priede nustatytąjį dydį mažesnės perdirbtos žuvys, kurioms taikomi verslinio dydžio reikalavimai, laikomos gautomis iš mažesnių nei nustatytas verslinis dydis žuvų.

3 SKIRSNIS

Kontrolės priemonės

30 straipsnis

Laivo žurnalas ir laikymo planas

1. Laivų kapitonai turi ne tik laikytis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatų, bet ir į laivo žurnalą įrašyti šio reglamento XIII priede nustatytą informaciją.

2. Visos valstybės narės iki kiekvieno mėnesio 15 d. kompiuteriu nuskaitoma forma Komisijai praneša per ankstesnį mėnesį iškrautus XIV priede nustatytų išteklių kiekius bei nurodo visą informaciją, kuri buvo gauta pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 ir 12 straipsnius.

3. Bendrijos laivo, jeigu jame yra sužvejotų ID priede išvardytų rūšių žuvų, kapitonas turi turėti:

a) laivo žurnalą, kuriame pagal rūšis ir perdirbtus produktus surašyta suvestinė produkcija; arba

b) perdirbtų produktų saugojimo laive planą, kuriame pagal rūšis nurodoma, kurioje triumo dalyje tie produktai laikomi.

4. Kapitonas turi suteikti būtiną pagalbą, kad laivo žurnale įrašytus kiekius ir laive saugomus perdirbtus produktus būtų galima patikrinti.

31 straipsnis

Tinklai

Laivai, vykdydami specializuotą X priede nustatytų vienos arba daugiau žuvų rūšių žvejybą, negali turėti laive tinklų, kurių akių dydis būtų mažesnis nei nurodytasis 26 straipsnyje. Tačiau jeigu laivai per tą patį reisą žvejoja kituose, o ne NAFO reguliuojamame rajone, jie gali laikyti pirmiau minėtus tinklus, jeigu tie tinklai stipriai surišti lynais ir sukrauti ir jeigu tų tinklų negalima nedelsiant panaudoti, t. y.:

a) tinklai atjungti nuo jų kėtoklių ir traukos lynų bei tralavimo trosų ir

b) denyje arba virš jo laikomi tinklai turi būti stipriai pritvirtinti prie antstato dalių.

32 straipsnis

Perkrovimas

Bendrijos laivai NAFO reguliuojamame rajone negali vykdyti perkrovimo operacijų, jeigu joms vykdyti iš anksto nėra gavę savo kompetentingų institucijų leidimo.

33 straipsnis

Žvejybos pastangos monitoringas

1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 25 straipsnyje nurodytų jos laivų žvejybos pastanga atitiktų tos valstybės narės bendrąsias žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis NAFO reguliuojamame rajone.

2. Valstybės narės savo laivų, kurie žvejoja NAFO reguliuojamame rajone, žvejybos planą Komisijai perduoda ne vėliau nei 2004 m. sausio 31 d. arba po to laiko – bent 30 dienų iki tos veiklos pradžios. Žvejybos plane, inter alia, nurodomas tuose žvejybos rajonuose žvejosiantis laivas ar laivai. Žvejybos planas – tai bendra žvejybos pastanga, taikoma žvejybos rajonuose atsižvelgiant į žvejybos galimybių, kuriomis gali naudotis pranešimą teikianti valstybė, apimtį.

Valstybės narės ne vėliau nei iki 2004 m. gruodžio 31 d. Komisijai praneša apie savo žvejybos planų įgyvendinimą, įskaitant laivų, kurie iš tikrųjų žvejoja šiame žvejybos rajone, ir bendrą žvejotų dienų skaičių.

4 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl šiaurinių krevečių

34 straipsnis

Šiaurinių krevečių žvejybos rajonai

Kiekviena valstybė narė Komisijai kasdien praneša apie šiaurinių krevečių (Pandalus borealis) kiekius, kuriuos NAFO reguliuojamame rajono 3L kvadrate sužvejoja su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti laivai. Bet kokia žvejybos veikla turi būti vykdoma didesniame nei 200 metrų gylyje ir bet kada vienu metu valstybė narė leidžia žvejoti tik vienam laivui.

5 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl juodųjų otų

35 straipsnis

Specialus žvejybos leidimas žvejoti juoduosius otus

1. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis didesnis nei 24 metrai ir kurie neįtraukti į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, juoduosius otus draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti.

2. Kiekviena valstybė narė Komisijai nusiunčia visų su jos vėliava plaukiojančių ir Bendrijoje registruotų laivų sąrašą, kurių bendras ilgis didesnis nei 24 metrai ir kuriems ji yra leidusi 3KLMNO kvadrate ir 2 parajonyje žvejoti juoduosius otus bei tai jų žvejybos veiklai yra išdavusi specialų žvejybos leidimą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše pateikiamas Komisijos reglamento (EB) Nr. 2090/98 I priede apibrėžtas identifikavimo numeris.

4. Šis sąrašas Komisijai perduodamas kompiuteriu nuskaitomos formos per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo ir, jeigu sąrašas iš dalies keičiamas, bent 5 dienos prieš naujam laivui įplaukiant į 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratą. Komisija sąrašą nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.

5. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių savo juodojo oto kvotą paskirstyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems laivams, kuriems buvo išduotas leidimas. Valstybės narės informaciją apie kvotų paskirstymą Komisijai perduoda per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo.

36 straipsnis

Ataskaitos

1. 35 straipsnio 2 dalyje nurodytų laivų kapitonai laivo registravimo valstybei įteikia šias ataskaitas:

a) apie laive laikomus juodojo oto kiekius Bendrijos laivui įplaukiant į 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratą. Ši ataskaita perduodama ne anksčiau nei 12 valandų ir ne vėliau nei 6 valandos iki kiekvieną kartą laivui įplaukiant į minėtą zoną;

b) apie savaitinius juodojo oto sugavimus. Ši ataskaita pirmą kartą perduodama ne vėliau nei iki septintos dienos pabaigos nuo laivo įplaukimo į 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratą arba, jeigu žvejybos reisai trunka ilgiau nei septynias dienas, vėliausiai pirmadienį – apie sugavimus, kurie 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate buvo sužvejoti per ankstesnę savaitę, pasibaigusią sekmadienio vidurnaktį;

c) apie juodojo oto kiekius, laikomus iš 2 parajonio ir 3KLMNO kvadrato išplaukiančiame Bendrijos laive. Ši ataskaita perduodama ne anksčiau nei 12 valandų ir ne vėliau nei 6 valandos iki laivo kiekvieno išplaukimo iš pirmiau minėtos zonos ir joje pateikiamas žvejybos dienų toje zonoje skaičius ir bendri sugavimai;

d) apie per kiekvieną perkrovimą iškrautus ir pakrautus juodojo oto kiekius laivui esant 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate. Šios ataskaitos perduodamos ne vėliau nei po 24 valandų užbaigus perkrovimą.

2. Valstybės narės pagal šio straipsnio 1 dalies a, c ir d punktus gautas ataskaitas perduoda Komisijai.

3. Jeigu pagal šio straipsnio 2 dalį pranešti juodojo oto sugavimai sudaro 70 % valstybėms narėms skirtos kvotos, valstybės narės imasi būtinų priemonių sugavimų kontrolei gerinti ir apie jas praneša Komisijai.

37 straipsnis

Nurodytieji uostai

1. Bet kokius juodojo oto kiekius draudžiama iškrauti kokioje nors kitoje vietoje, o ne NAFO šalių nurodytuose uostuose. Juodąjį otą draudžiama iškrauti NAFO nepriklausančių šalių uostuose.

2. Valstybės narės nurodo uostus, kuriuose galima iškrauti juodąjį otą, ir nustato iškraunant vykdomas tikrinimo bei priežiūros procedūras, įskaitant per kiekvieną iškrovimą iškraunamų juodojo oto kiekių registravimo ir pranešimo apie juos nuostatas ir sąlygas.

3. Valstybės narės per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisijai perduoda nurodytųjų uostų sąrašą ir per 15 dienų nuo jo perdavimo – šio straipsnio 2 dalyje nurodytas tikrinimo ir priežiūros procedūras. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.

4. Komisija šio straipsnio 2 dalyje minėtą nurodytųjų uostų ir kitų NAFO šalių nurodytų uostų sąrašą nedelsdama perduoda visoms valstybėms narėms.

38 straipsnis

Patikrinimas uoste

1. Valstybės narės užtikrina, kad visi į nurodytąjį uostą įplaukiantys juoduosius otus iškrauti ir (arba) perkrauti laivai uoste būtų patikrinami pagal NAFO nustatytą uosto tikrinimo tvarką.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų laivų sugavimus draudžiama iškrauti ir (arba) perkrauti tol, kol laive neapsilanko inspektoriai.

3. Visus iškraunamus kiekvienos rūšies žuvų kiekius, prieš juos gabenant į šaltąjį sandėlį arba kitą vietą, privaloma pasverti.

4. Valstybės narės, užbaigus tikrinimą, per 7 darbo dienas atitinkamą uosto tikrinimo ataskaitą perduoda NAFO sekretoriatui, o kopiją – Komisijai.

39 straipsnis

Draudimas iškrauti ir perkrauti iš organizacijai nepriklausančių šalių laivų

Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama iš organizacijai nepriklausančių šalių laivų, kurie žvejybos veiklą vykdė NAFO reguliuojamame rajone, iškrauti ir perkrauti juoduosius otus.

40 straipsnis

Tolesni su žvejybos veikla susiję veiksmai

Valstybės narės ne vėliau nei iki 2004 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateikia ataskaitą apie 34–39 straipsniuose nustatytų priemonių įgyvendinimą, įskaitant bendrą žvejotų dienų skaičių.

6 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl jūrų ešerių

41 straipsnis

Jūrų ešerių žvejyba

1. Bendrijos laivo, NAFO reguliuojamame rajono 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose žvejojančio jūrų ešerius, kapitonas valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba kurioje jis registruotas, kompetentingoms institucijoms praneša pirmiau minėtuose rajonuose ir zonose per dviejų savaičių laikotarpį, pasibaigiantį ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, sužvejotus jūrų ešerių kiekius.

Jeigu suvestiniai sugavimai sudaro 50 % bendro leistino sugavimo, pranešama kiekvienos savaitės pirmadienį.

2. Valstybės narės Komisijai kiekvieną antrą antradienį iki vidurdienio praneša per dvi savaites, pasibaigiančias ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, NAFO reguliuojamo rajono 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose su tų valstybių narių vėliavomis plaukiojančiais ir jų teritorijoje registruotais laivais sužvejotus jūros ešerių kiekius.

VII

SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS CCAMLR AKVATORIJOJE ŽVEJOJANTIEMS BENDRIJOS LAIVAMS

1 SKIRSNIS

Apribojimai

42 straipsnis

Draudimai ir sugavimo ribojimai

1. XV priede nustatytų žuvų rūšių specializuota žvejyba draudžiama tame priede nurodytose zonose ir ten pat nustatytais laikotarpiais.

2. Naujai ir bandomajai žvejybai pirmiau minėtame priede nurodytose parajoniuose/kvadratuose taikomi XVI priede nustatyti sugavimo ir priegaudos apribojimai.

2 SKIRSNIS

Bandomoji žvejyba

43 straipsnis

Dalyvavimas bandomojoje žvejyboje

1. Plaukiojantys su Ispanijos vėliava ir Ispanijoje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos CCAMLR buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 66/98 16 straipsnio nuostatas, FAO 48.6 ir 88.1 parajoniuose gali dalyvauti bandomoji Dissostichus spp. žvejyboje, kuri vykdoma ilgosiomis ūdomis. 48.6 parajonyje bet kokiu metu tegali žvejoti ne daugiau kaip vienas laivas. Bendro sugavimo ir priegaudos apribojimai kiekviename parajonyje ir jų pasiskirstymas pagal mažus tiriamuosius plotus (SSRU) kiekviename iš abiejų parajonių nustatytas XVI priede.

2. Žvejojama kiek galima didesniame plote ir įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žūklės rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sugavimas bei žvejybos pastanga nebūtų pernelyg sutelkta vienoje vietoje. Dėl to žvejyba bet kokiame mažame tiriamajame plote nutraukiama, jeigu užregistruotas sugavimas yra lygus nustatytam sugavimo apribojimui, ir žvejyba tame mažame tiriamajame plote neatnaujinama per likusį sezono laiką.

44 straipsnis

Pranešimų teikimo tvarka

Žvejybos laivams, dalyvaujantiems 43 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, taikoma toliau nustatoma pranešimo teikimo apie sugavimą ir žvejybos pastangą tvarka:

a) Reglamento (EB) Nr. 66/98 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta penkių dienų pranešimo apie sugavimą ir žvejybos pastangą tvarka;

b) Reglamento (EB) Nr. 66/98 12 straipsnyje nustatyta mėnesinė tikslių duomenų apie sugavimą ir žvejybos pastangą pranešimo tvarka;

c) pranešama apie bendrą į jūrą išmetamų Dissostichus eleginoides ir Dissostichus mawsoni skaičių ir jų svorį, įskaitant žuvis, kurių raumens struktūrai būdingas defektas.

45 straipsnis

Specialūs reikalavimai

1. 43 straipsnyje nurodyta bandomoji žvejyba turi būti vykdoma pagal Reglamento (EB) Nr. 66/98 14 straipsnio 3 dalį dėl taikomų priemonių atsitiktiniam jūros paukščių mirtingumui sumažinti žvejojant ilgosiomis ūdomis. Be šių priemonių, bandomosios žvejybos vietose draudžiama išmesti žuvų atliekas.

2. FAO 88.1 parajonyje bandomojoje žvejyboje dalyvaujantiems žvejybos laivams taikomi šie papildomi reikalavimai:

a) laivams draudžiama išmesti:

i) naftos arba degalų produktus, ar naftos likučius į jūrą, išskyrus MARPOL 73/78 I priede numatytus atvejus;

ii) šiukšles;

iii) maisto atliekas, kurių nebuvo galima išmesti per ne didesnes nei 25 mm angas turintį tinklelį;

iv) paukštieną ar jos dalis (įskaitant kiaušinių lukštus) arba

v) nuotekų 12 jūrmylių atstumu nuo kranto arba šelfo ledyno, arba jeigu laivas plaukia mažesniu nei 4 mazgų greičiu;

b) į 88.1 parajonį draudžiama vežti gyvus naminius paukščius arba bet kokius kitus gyvus paukščius, o visus išdorotus naminius paukščius, kurie nebuvo suvartoti, privaloma išvežti iš 88.1 parajonio;

c) 88.1 parajonyje žvejoti Dissostichus spp. draudžiama 10 jūrmylių atstumu nuo Balleny salų.

46 straipsnis

Žvejybos operacijų apibrėžimai

1. Šiame skirsnyje žvejybos operacija – tai vienos arba daugiau ūdų statymas vienoje vietoje. Pranešant apie sugavimą ir žvejybos pastangą tiksli geografinė žvejybos operacijos vieta nurodoma pagal pastatytos ūdos arba ūdų vidurinį tašką.

2. Jeigu žvejybos operacija vykdoma mokslinio tiriamojo darbo reikmėms:

a) kiekviena mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdoma žvejybos operacija nuo ankstesnės operacijos vietos turi būti nutolusi ne mažesniu nei 5 jūrmylės atstumu (atstumas turi būti matuojamas nuo kiekvienos mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomos žvejybos operacijos vietos geografinio vidurio);

b) kiekvienai žvejybos operacijai naudojama bent 3500 kabliukų, tačiau ne daugiau kaip 10000 kabliukų; šį skaičių gali sudaryti toje pačioje vietoje pastatytų kelių ūdų kabliukai;

c) kiekviena žvejybos operacija, kuriai naudojama ilgoji ūda, trunka ne trumpiau nei šešias valandas (trukmė pradedama skaičiuoti pastačius ūdą, o baigiama – ėmus traukti ją iš vandens).

47 straipsnis

Mokslinio tiriamojo darbo planai

Žvejybos laivai, dalyvaujantys 43 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose mažuose tiriamuose plotuose, kuriais yra suskirstyti FAO 48.6 ir 88.1 parajoniai, įgyvendina mokslinio tiriamojo darbo planus. Mokslinio tiriamojo darbo planas įgyvendinamas taip:

a) pirmą kartą įplaukus į mažą tiriamąjį plotą, pirmos 10 žvejybos operacijų – "pirma grupė" – turi būti "žvejybos operacijos mokslinio tiriamojo darbo reikmėms", atitinkančios 46 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus;

b) kitos 10 žvejybos operacijų arba 10 tonų sugautos žuvies, naudojamas tas kritinis lygis, kuris pasiekiamas pirmiau, laikomos "antra grupe". Antros grupės žvejybos operacijas kapitono nuožiūra galima vykdyti kaip dalį įprastos bandomosios žvejybos. Tačiau, jeigu tos antros grupės operacijos atitinka 46 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jas taip pat galima laikyti mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomomis žvejybos operacijomis;

c) užbaigus pirmos ir antros grupės žvejybos operacijas, jeigu kapitonas pageidauja tebežvejoti mažame tiriamajame plote, laivas turi vykdyti "trečios grupės operacijas", kurias užbaigus, kartu su pirmos ir antros grupės operacijomis, iš viso turi būti įvykdyta 20 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų. Trečia žvejybos operacijų grupė vykdoma per tą patį įplaukimą į mažą tiriamąjį plotą, per kurį buvo įvykdytos pirmos ir antros grupės žvejybos operacijos;

d) laivas, užbaigęs 20 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, tebegali žvejoti mažame tiriamajame plote;

e) 88.1 parajonyje A, B, C, E ir G mažuose tiriamuose plotuose, jeigu žvejoti tinkamo jūros dugno rajonas yra mažesnis nei 15000 km2, netaikomos šio straipsnio b, c ir d punktų nuostatos ir, užbaigęs 10 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, laivas tebegali žvejoti mažas tiriamajame plote.

48 straipsnis

Duomenų rinkimo planai

1. Žvejybos laivai, dalyvaujantys 43 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose mažuose tiriamuose plotuose, kuriais suskirstyti FAO 48.6 ir 88.1 parajoniai, įgyvendina duomenų rinkimo planus. Šie planai apima šiuos duomenis:

a) kiekvienos žvejybos operacijai naudojamos ūdos galo vieta ir gylis ties ūdos galu;

b) statymo, ūdos buvimo vandenyje ir jos ištraukimo trukmė;

c) paviršiuje prarastų žuvų skaičius ir rūšys;

d) užmestų kabliukų skaičius;

e) masalo tipas;

f) užkibo žuvų (%);

g) kabliuko tipas ir

h) jūros ir debesuotumo sąlygos bei mėnulio fazė statant ūdą.

2. Visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys renkami apie kiekvieną žvejybos operaciją mokslinio tiriamojo darbo reikmėms; ypač visos žuvys, kurių per žvejybos operaciją mokslinio tiriamojo darbo reikmėms buvo sugauta ne daugiau kaip 100, turi būti išmatuotos ir bent 30 žuvų paimta biologiniam tyrimui. Jeigu sugaunama daugiau nei 100 žuvų, turėtų būti taikomas atsitiktinės imties ėmimo metodas.

49 straipsnis

Ženklinimo įsagais programa

Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 43 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, įgyvendina šią ženklinimo įsagais programą:

a) Dissostichus spp. gyvūnai ženklinami įsagais ir paleidžiami taip: per visą sezoną iš kiekvienos sugautos gyvūnų žalio svorio tonos įsagu ženklinamas ir paleidžiamas vienas gyvūnas. Laivai nustoja įgyvendinti šią programą paženklinę įsagais 500 gyvūnų arba išplaukia iš žvejybos rajono įsagu paženklinę vieną gyvūną iš sugautos gyvūnų žalio svorio tonos;

b) programa turėtų būti skiriama mažiems gyvūnams, ne didesniems nei 100 cm, tačiau didesniems gyvūnams turėtų būti tvirtinami įsagai, jeigu būtina, kad būtų laikomasi reikalavimo pritvirtinti įsagą vienam gyvūnui iš sugautų gyvūnų žalio svorio tonos. Visiems paleidžiamiems gyvūnams turėtų būti pritvirtinami du įsagai ir jie turėtų būti paleidžiami kuo didesniame plote;

c) visuose įsaguose turi būti aiškiai įspaudžiamas unikalus serijos numeris ir grąžinimo adresas, kad būtų galima nustatyti įsagų kilmę, jeigu įsagais paženklinti gyvūnai būtų sugauti;

d) visi atitinkami įsagų duomenys ir visi žvejybos rajone sugauti įsagais paženklinti Dissostichus spp. gyvūnai kompiuteriu nuskaitoma forma pranešami CCAMLR per du mėnesius nuo laivo išplaukimo iš šių žvejybos rajonų.

50 straipsnis

Mokslinis stebėtojas

Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 43 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje ir žvejybos sezono metu vykdydamas bet kokią žvejybos veiklą, turi turėti du mokslinius stebėtojus, iš kurių vienas yra paskirtas pagal Tarptautinę CCAMLR mokslinių stebėjimų programą.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis

Duomenų perdavimas

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 duomenis apie iškrautus sužvejotų išteklių kiekius valstybės narės Komisijai siunčia kompiuteriu nuskaitoma forma ir naudodamos kiekvienoje išteklių lentelėje nustatytus išteklių kodus.

52 straipsnis

Kvotos naujoms valstybėms narėms

Sugavimai, kuriuos naujų valstybių narių laivai sužvejoja nuo 2004 m. sausio 1 d. iki stojimo dienos, įskaitomi į I priede nustatytas kvotas.

Per 15 dienų nuo stojimo dienos naujos valstybės narės praneša Komisijai nuo 2004 m. sausio 1 d. iki stojimo dienos savo sugavimų kiekius.

53 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. sausio 1 d.

Jeigu CCAMLR akvatorijos plote bendri leistini sugavimai yra nustatomi laikotarpiams iki 2004 m. sausio 1 d., 42 straipsnis taikomas nuo atitinkamų bendrų leistinų sugavimų laikotarpių taikymo pradžios.

IV priedo 12 punkto nuostatos įsigalioja 2004 m. vasario 1 d., išskyrus 12.3 ir 12.7 punktus, antrą punktą, kuris įsigalioja 2004 m. sausio 1 d.

13 ir 14 straipsniai Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai netaikomi nuo šių valstybių stojimo dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. gruodžio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Giovanni Alemanno

[1] OL L 236, 2003 9 23, p. 1.

[2] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[3] OL L 6, 1998 1 10, p. 1. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 2742/1999 (OL L 341, 1999 12 31, p. 1).

[4] OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

[5] OL L 226, 1980 8 29, p. 48.

[6] OL L 226, 1980 8 29, p. 12.

[7] OL L 29, 1985 2 1, p. 9.

[8] OL L 161, 1993 7 2, p. 1.

[9] OL L 332, 1996 12 20, p. 1.

[10] OL L 332, 1996 12 20, p. 6.

[11] OL L 332, 1996 12 20, p. 16.

[12] OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

[13] OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1965/2001 (OL L 268, 2001 10 9, p. 23).

[14] OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1954/2003 (OL L 289, 2003 11 7, p. 1).

[15] OL L 171, 1994 7 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 973/2001 (OL L 137, 2001 5 19, p. 1).

[16] OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

[17] OL L 9, 1998 1 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1520/98 (OL L 201, 1998 7 17, p. 1).

[18] OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 973/2001 (OL L 137, 2001 5 19, p. 1).

[19] OL L 191, 1998 7 7, p. 10.

[20] 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2341/2002, nustatantis 2003 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (OL L 356, 2002 12 31, p. 12). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1754/2003 (OL L 252, 2003 10 4, p. 1).

[21] OL L 266, 1998 10 1, p. 27. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 839/2002 (OL L 134, 2002 5 22, p. 5).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

RAJONUOSE, KURIUOSE TAIKOMI SUGAVIMO APRIBOJIMAI, BENDRIJOS LAIVAMS IR TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS EB VANDENYSE PAGAL ŽUVŲ RŪŠIS IR RAJONUS NUSTATOMOS BENDROSIOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS (GYVOJO SVORIO TONOMIS, JEIGU NENUSTATYTA KITAIP)

Visi šiame priede nustatyti sugavimo apribojimai 9 straipsnio tikslams laikomi kvotomis ir dėl to jiems taikomos Reglamente (EB) Nr. 22847/93 nustatytos taisyklės, ypač jo 14 ir 15 straipsniai.

Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi atsižvelgiant į lotyniškus abėcėles tvarka išdėstytus rūšių pavadinimus. Bendrinių ir lotyniškų pavadinimų atitikmenų lentelė šiame reglamente pateikiama toliau.

Bendrinis pavadinimas | 3 raidžių kodas | Mokslinis pavadinimas |

Ilgapelekis tunas | ALB | Thunnus alalunga |

Alfonsinos | ALF | Beryx spp. |

Amerikinė plekšnė | PLA | Hippoglossoides platessoides |

Ančiuvis | ANE | Engraulis encrasicolus |

Velniažuvinės | ANF | Lophiidae |

Ledjūrio menkė | ANI | Champsocephalus gunnari |

Ledjūrio dantžuvė | TOP | Dissostichus eleginoides |

Atlanto vilkžuvė | CAT | Anarhichas lupus |

Atlanto otas | HAL | Hippoglossus hippoglossus |

Atlanto lašiša | SAL | Salmo salar |

Milžinryklis | BSK | Cetorhinus maximus |

Dižiakis tunas | BET | Thunnus obesus |

Smailiasnukis ryklys | DCA | Deania calcea |

Juodoji juostažuvė | BSF | Aphanopus carbo |

Krokodilinė ledžuvė | SSI | Chaenocephalus aceratus |

Dvipelekė jūrų lydeka | BLI | Molva dypterigia |

Mėlynasis marlinas | BUM | Makaira nigricans |

Žydrasis merlangas | WHB | Micromesistius poutassou |

Paprastasis tunas | BFT | Thunnus thynnus |

Stintenė | CAP | Mallotus villosus |

Menkė | COD | Gadus morhua |

Jūrų liežuvis | SOL | Solea solea |

Krabas | PAI | Paralomis spp. |

Paprastoji limanda | DAB | Limanda limanda |

Plekšninės | FLX | Pleuronectiformes |

Europinė upinė plekšnė | FLX | Platichthys flesus |

Siūlauodegės menkės | FOX | Phycis spp. |

Didžioji paprastoji limandaražuvė | ARU | Argentina silus |

Juodasis otas | GHL | Reinhardtius hippoglossoides |

Makruras | GRV | Macrourus spp. |

Naktinis juodasis dygliaryklis | ETR | Etmopterus princeps |

Pilkoji nototenija | NOS | Lepidonotothen squamifrons |

Juodadėmė menkė | HAD | Melanogrammus aeglefinus |

Europinė jūrų lydeka | HKE | Merluccius merluccius |

Atlanto silkė | HER | Clupea harengus |

Stauridė | JAX | Trachurus spp. |

Antarktinis grundalas | NOG | Gobionotothen gibberifrons |

Šokoladinis dygliaryklis | SCK | Dalatias licha |

Antarktinis krilius | KRI | Euphausia superba |

Šviečiantys ančiuviai | LAC | Lampanyctus achirus |

Pilkasis trumpadyglis ryklys | GUQ | Centrophorus squamosus |

Mažažiotė plekšnė | LEM | Microstomus kitt |

Jūrų lydeka | LIN | Molva molva |

Skumbrė | MAC | Scomber scombrus |

Kergeleno nototenija | NOR | Notothenia rossii |

Dėmėtasis otas | LEZ | Lepidorhombus spp. |

Krevetė | PRA | Pandalus borealis |

Norveginis omaras | NEP | Nephrops norvegicus |

Esmarko menkutė | NOP | Trisopterus esmarki |

Atlantinis didžiagalvis | ORY | Hoplostethus atlanticus |

Smulkiosios krevetės | PEN | Penaeus spp. |

Jūrų plekšnė | PLE | Pleuronectes platessa |

Poliarinė menkutė | POC | Boreogadus saida |

Paprastoji sidabrinė | POL | Pollachius pollachius |

Silkinis ryklys | POR | Lamna nasus |

Portugalinis baltaakis ryklys | CYO | Centroscymnus coelolepis |

Jūrų ešerys | RED | Sebastes spp. |

Rausvasis jūrų karosas | SBR | Pagellus bogaraveo |

Šiaurinė ilgauodegė | RHG | Macrourus berglax |

Bukažiotė ilgauodegė | RNG | Coryphaenoides rupestris |

Ledjūrio menkė | POK | Pollachius virens |

Tobiai | SAN | Ammodytidae |

Labrakas | BSS | Dicentrarchus labrax |

Trumpačiuopiklis kalmaras | SQI | Illex illecebrosus |

Rajožuvės | SRX-RAJ | Rajidae |

Lygiaodis juodasis dygliaryklis | ETP | Etmopterus pusillus |

Šiauriniai krabai vorai | PCR | Chionoecetes spp. |

Tamsioji ledžuvė | SGI | Pseudochaenichthys georgianus |

Didžiaakė menkė | SLI | Molva macrophthalmus |

Bretlingiai | SPR | Sprattus sprattus |

Spygliuotasis ryklys | DGS | Squalus acanthias |

Durklažuvė | SWO | Xiphias gladius |

Dančius | TOP | Dissostichus eleginoides |

Paprastasis sriubinis ryklys | GAG | Galeorhinus galeus |

Otas | TUR | Psetta maxima |

Didžiadantė menkė | USK | Brosme brosme |

Paprastoji raganosė ledžuvė | LIC | Channichthys rhinoceratus |

Naktinis juodasis dygliaryklis | ETX | Etmopterus spinax |

Baltasis marlinas | WHM | Tetmpturus alba |

Merlangas | WHG | Merlangius merlangus |

Raudonoji plekšnė | WIT | Glyptocephalus cynoglossus |

Geltonpelekis tunas | YFT | Thunnus albacares |

Geltonuodegė plekšnė | YEL | Limanda ferruginea |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

2004 M. NUSTATYTOS NE MAISTUI SKIRTOS ATLANTO SILKĖS, KURI TURI BŪTI IŠKRAUNAMA NEIŠRŪŠIUOTA, ŽVEJYBOS GALIMYBĖS (GYVOJO SVORIO TONOMIS)

Visi šiame priede nustatyti sugavimo apribojimai 3 straipsnio tikslams laikomi kvotomis ir dėl to jiems galioja Reglamente (EB) Nr. 2847/93 nustatytos taisyklės, ypač jo 14 ir 15 straipsniuose.

Žuvų rūšis: | Atlanto silkė Clupea harengus | Zona: | Skagerako sąsiauris ir Kategato sąsiauris HER/0 3A-BC |

Danija | 17950 | | |

Vokietija | 160 | | |

Švedija | 2890 | | |

EB | 21000 | | |

BLS | 21000 | | |

Žuvų rūšis: | Atlanto silkė Clupea harengus | Zona: | IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra, VIId HER/2A47DX |

Belgija | 189 | | |

Danija | 36377 | | |

Vokietija | 189 | | |

Prancūzija | 189 | | |

Nyderlandai | 189 | | |

Švedija | 178 | | |

Jungtinė Karalystė | 691 | | |

EB | 38000 | | |

BLS | 38000 | | |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

SPECIALIOS PRIEMONĖS DĖL ŠIAURĖS JŪROS SILKĖS

1. Valstybės narės, kad būtų užtikrintas sugavimo ribojimų laikymasis, ypač nustatytųjų II priede, priima specialias priemones dėl silkės, kuri buvo sužvejota Šiaurės jūroje arba Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, žvejybos, rūšiavimo arba iškrovimo. Šios priemonės pirmiausia yra:

- specialios kontrolės ir tikrinimo programos,

- žvejybos pastangos planai, įskaitant žvejybos leidimą turinčių laivų sąrašus, ir, jeigu būtina, atsižvelgiant į kvotos išnaudojimo lygį virš 70 %, žvejybos leidimus turinčių laivų veiklos apribojimus,

- perkrovimo ir veiklos, dėl kurios žuvis išmetama į jūrą, kontrolė,

- jeigu įmanoma, laikinas žvejybos uždraudimas rajonuose, apie kuriuos žinoma, kad juose sužvejojama didelė silkių, ypač jauniklių, priegauda.

2. Jei iškraunamos neišrūšiuotos silkės iš sugauto likučio, valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma atitinkama imčių atrankos programa visiems silkių priegaudos iškrovimams veiksmingai kontroliuoti. Sužvejotas žuvis, tarp kurių yra nesurūšiuotų silkių, draudžiama iškrauti uostuose, jeigu juose neįgyvendinama pirmiau minėta imčių atrankos programa.

3. Komisijos inspektoriai pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 29 straipsnį ir bet kada, kai Komisija mano esant būtina, šio priedo 1 ir 2 punktuose nurodytais tikslais atlieka nepriklausomus patikrinimus, kad būtų nustatyta, ar kompetentingos institucijos įgyvendina imčių atrankos programas ir specialias pirmoje dalyje minėtas priemones.

4. Komisija uždraudžia silkių iškrovimus, jeigu ji mano, kad 1 ir 2 punktuose minėtomis priemonėmis visuose žvejybos rajonuose neužtikrinama griežta mirtingumo kontrolė žvejojant silkes.

5. Visi ICES IIIa, IV ir VIId rajonuose pagautos silkės, kurią žvejojant laivai turėjo tik velkamuosius tinklus, kurių tinklo akies dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrovimai į atitinkamas kvotas neįskaičiuojami, kaip nustatyta I priede.

6. Visi ICES IIIa, IV ir VIId rajonuose pagautos silkės, kurią žvejojant laivai turėjo velkamuosius tinklus, kurių tinklo akies dydis mažesnis nei 32 mm, iškrovimai į atitinkamas kvotas neįskaičiuojami, kaip nustatyta II priede. Silkės, iškrautos iš laivų, veikiančių pagal šias sąlygas, negalima pateikti parduoti žmonėms vartoti.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

LAIKINOSIOS TECHNINĖS PRIEMONĖS

1. Žvejybos įrankių, kuriais Baltijos jūroje leidžiama žvejoti menkes, tipas

1.1. Velkamieji tinklai

1.1.1. Be išėjimo langų

Draudžiama naudoti velkamuosius tinklus be išėjimo lango.

1.1.2. Su išėjimo langais

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 V priedo nuostatų dėl specialių selektyvumą užtikrinančių priemonių, taikomos šio priedo 1 priedėlio nuostatos.

1.2. Žiauniniai tinklaičiai

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 IV priedo nuostatų, žiauninių tinklaičių akies dydis turi būti ne mažesnis nei 110 mm.

Tinklų, kuriais žvejoja ne didesnio nei 12 m (imtinai) bendro ilgio laivai, didžiausias ilgis negali viršyti 12 km.

Tinklų, kuriais žvejoja didesnio nei 12 m bendro ilgio laivai, didžiausias ilgis negali viršyti 24 km.

Žvejybai pastatomi tinklai ne ilgiau nei 48 valandoms, skaičiuojant nuo pirmojo tinklų pastatymo vandenyje iki visiško jų iškėlimo į žvejybos laivą.

2. Menkės priegauda Baltijos jūroje

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 3 straipsnio 4 dalies nuostatų, laive negalima laikyti neverslinio dydžio menkių. Tačiau nukrypstant nuo to reglamento 3 straipsnio 5 dalies nuostatų, menkės priegauda, sugauta Atlanto silkę ir bretlingį žvejojant tinklais, kurių akies dydis yra 32 mm arba mažesnis, neturi būti didesnė nei 3 % svorio. Šios priegaudos ne daugiau kaip 5 % neverslinio dydžio menkių galima laikyti laive.

Menkės priegauda tralais ir daniškais velkamaisiais tinklais, išskyrus nurodytuosius šio priedo 1.1.2 punkte, žvejojant ne silkę ir bretlingį, o kitų rūšių žuvis, neturi būti didesnė nei 10 %.

3. Verslinis menkės dydis

Nukrypstant nuo Reglamentas (EB) Nr. 88/98 III priede nustatytų nuostatų, verslinis menkės dydis turi būti 38 cm.

4. Draudimas vasarą Baltijos jūroje žvejoti menkę

Nuo 2004 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. menkę draudžiama žvejoti Baltijos jūroje, Belto ir Zundo sąsiauriuose.

5. Žvejybos Bornholmo įdauboje draudimas

Žvejyba nuo 2004 m. gegužės 15 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiama Bornholmo įdauboje, jūros rajone, kuris apibrėžiamas šias koordinates jungiančiomis linijomis:

- 55°30′ šiaurės platumos, 15°30′ rytų ilgumos.

- 55°30′ šiaurės platumos, 16°30′ rytų ilgumos.

- 55°00′ šiaurės platumos, 16°30′ rytų ilgumos.

- 55°00′ šiaurės platumos, 16000′ rytų ilgumos.

- 55°15′ šiaurės platumos, 16°00′ rytų ilgumos.

- 55°15′ šiaurės platumos, 15°30′ rytų ilgumos.

- 55°30′šiaurės platumos, 15°30′ rytų ilgumos.

6. Techninės apsaugos priemonės Skagerako sąsiauryje ir Kategato sąsiauryje

Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 IV priede nustatytų sąlygų, 2004 m. taikomos šios taisyklės:

a) krevetes (Pandalus borealis) galima žvejoti tinklais, kurių tinklo akies dydis yra 35 mm;

b) sidabražuvės (Argentina spp.) žvejojamos tinklais, kurių tinklo akies dydis yra 30 mm;

c) tinklais, kurių tinklo akies dydis yra 70–89 mm, žvejojant merlangą, menkių, juodadėmių menkių, europinių jūrų lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, mažažiočių plekšnių, otų, rombų, upinių plekšnių, megrimų, paprastųjų limandų, ledjūrio menkių ir omarų priegauda neturi būti didesnė nei 30 %;

d) tinklais, kurių tinklo akies dydis yra 70–89 mm, žvejojant norveginį omarą, menkių, juodadėmių menkių, europinių jūrų lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, mažažiočių plekšnių, otų, rombų, upinių plekšnių, megrimų, merlangų, paprastųjų limandų, ledjūrio menkių ir omarų priegauda neturėtų būti didesnė nei 60 %;

e) tinklais, kurių tinklo akies dydis yra 35–69 mm, žvejojant krevetes (Pandalus borealis) menkių, juodadėmių menkių, europinių jūrų lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, mažažiočių plekšnių, otų, rombų, upinių plekšnių, Atlanto silkių, skumbrių, megrimų, merlangų, paprastųjų limandų, ledjūrio menkių, norveginių omarų ir omarų priegauda neturėtų būti didesnė nei 50 %;

f) žvejojant visais būdais, išskyrus pirmiau išvardytus c, d ir e punktuose, jeigu naudojami tinklai, kurių tinklo akies dydis yra mažesnis nei 90 mm, menkių, juodadėmių menkių, europinių jūrų lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, mažažiočių plekšnių, otų, rombų, upinių plekšnių, skumbrių, megrimų, merlangų, paprastųjų limandų, ledjūrio menkių, norveginių omarų ir omarų.toliau išvardytų žuvų rūšių priegauda neturėtų būti didesnė nei 10 %.

7. Rockall juodadėmės menkės rajonas

Bet kokia žvejyba, išskyrus ūdomis, draudžiama Bendrijos ir tarptautinių vandenų rajone, kuris apibrėžiamas šiomis koordinatėmis:

Taško Nr. | Platuma | Ilguma |

1 | 57°00′ šiaurės platumos | 15 00′ vakarų ilgumos |

2 | 57°00′ šiaurės platumos | 14 00′ vakarų ilgumos |

3 | 56°30′ šiaurės platumos | 14 00′ vakarų ilgumos |

4 | 56°30′ šiaurės platumos | 15 00′ vakarų ilgumos |

8. Atlanto silkės žvejyba IIa rajone (EB vandenys)

IIa rajone (EB vandenys) velkamuoju žūklės įrankiu, kurio tinklo akies dydis yra mažesnis nei 54 mm, arba gaubiamaisiais tinklais leidžiama žvejoti tik nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.

9. Viduržemio jūroje taikomos techninės apsaugos priemonės

Žvejybos veiklos, kuri šiuo metu vykdoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1626/94 3 straipsnio 1 ir 1a dalyse bei 6 straipsnio 1 ir 1a dalyse numatytas išlygas, galima laikinai nenutraukti 2004 m.

10. Žvejybos tobių rajone nutraukimas

Draudžiama iškrauti arba laikyti laive tobius, kurie sužvejoti geografiniame rajone, apibrėžtame rytine Anglijos ir Škotijos pakrante bei toliau nurodytas koordinates paeiliui jungiančios linijos:

- rytinė Anglijos ir Škotijos pakrantė 55°30′ šiaurės platumos,

- 55°30′ šiaurės platumos, 1°00′ vakarų ilgumos,

- 58°00′ šiaurės platumos, 1°00′ vakarų ilgumos,

- 58°00′ šiaurės platumos, 2°00′ vakarų ilgumos,

- rytinė Anglijos ir Škotijos pakrantė 2°00; vakarų ilgumos,

- rytinė Škotijos pakrantė 2°00′ vakarų ilgumos.

Tačiau leidžiama vykdyti ribotą žvejybą, kad būtų stebimi tobių ištekliai rajone ir žvejybos nutraukimo poveikis.

11. Specialios Rygos įlankai taikomos nuostatos

11.1. Specialus žvejybos leidimas

1. Laivai, kad galėtų vykdyti žvejybos veiklą Rygos įlankoje, turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotą specialų žvejybos leidimą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 pastraipoje nurodytą specialų žvejybos leidimą turintys laivai būtų įtraukti į sąrašą, kuriame pateikiamas jų pavadinimas ir registravimo numeris ir kurį kiekviena valstybė narė turi pateikti Komisijai.

Į sąrašą įtraukti laivai atitinka šias sąlygas:

a) į sąrašus įtrauktų laivų bendroji variklio galia (kW) neturi būti didesnė nei kiekvienai valstybei narei nustatytoji Rygos įlankoje 2000–2001 m.;

b) laivo variklio galia bet kokiu momentu neturi būti didesnė nei 221 kilovatų (kW).

11.2. Laivų arba variklių pakeitimas

1. Į 11.1.2 punkte nurodytą sąrašą įtrauktą kiekvieną laivą galima pakeisti kitu laivu arba laivais, jeigu:

a) pakeitus nedidėtų atitinkamai valstybei narei skirta 11.1.2 punkto a papunktyje nurodyta bendroji variklio galia ir

b) bet kokio laivo, kuriuo pakeičiamas pirmiau minėto sąrašo laivas, variklio galia bet kokiu momentu neturi būti didesnė nei 221 kW.

2. Kiekvieno laivo, įtraukto į 11.1.2 punkte nurodytą sąrašą, variklį galima pakeisti, jeigu:

a) pakeitus variklį laivo variklio galia bet kokiu momentu nebūtų didesnė nei 221 kW ir

b) variklio, kuriuo pakeičiamas į pirmiau minėtą sąrašą įtraukto laivo variklis, galia yra tokia, kad pakeitus nedidėtų atitinkamai valstybei narei skirta 11.1.2 punkto a papunktyje nurodyta bendroji variklio galia.

12. Silkės, skumbrės ir stauridės svėrimo procedūros

12.1. Šios procedūros taikomos didesniems nei 10 tonų silkės, skumbrės ir stauridės arba jų mišinio, sužvejoto toliau nurodomuose rajonuose, iškrovimams Europos bendrijoje iš Bendrijos ir trečiosios šalies laivų:

jei tai yra Atlanto silkė – ICES I, II parajoniuose ir šiauriniame III a kvadrate, IV, Vb, VI ir VII b, c, d, kvadratuose,

jei tai yra skumbrė ir stauridė – ICES IIa parajonyje ir III a, b, d, IV, VI ir VII kvadratuose.

12.2. 12.1 punkte nurodytus iškrovimus galima atlikti tik nurodytuose uostuose.

12.3. Kiekviena atitinkama valstybė narė iki 2004 m. sausio 15 d. Komisijai perduoda nurodytųjų uostų, kuriuose galima iškrauti silkę, skumbrę ir stauridę, sąrašą ir per 30 dienų praneša tikrinimo ir priežiūros procedūras tuose uostuose, įskaitant 12.1 punkte nurodytų žuvų rūšių ir išteklių kiekių kiekviename iškrovime pranešimo ir registravimo nuostatas bei sąlygas. Komisija šią informaciją bei trečiųjų šalių nurodytus uostus perduoda visoms atitinkamoms valstybėms narėms.

12.4. Valstybės narės, kurioje turi būti įvykdytas iškrovimas, kompetentingoms institucijoms 12.1 punkte nurodyto žvejybos laivo kapitonas bent prieš keturias valandas iki įplaukimo į valstybės narės iškrovimo uostą praneša:

a) uostą, į kurį ketinama įplaukti;

b) numatytą atplaukimo į uostą laiką;

c) laive laikomą kiekvienos rūšies žuvų kiekį gyvojo svorio kilogramais.

Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos reikalauja, kad iškrauti nebūtų pradedama tol, kol nebus duotas atitinkamas leidimas.

12.5. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV priedo 4.2 punkto, atvykęs į uostą žvejybos laivo kapitonas nedelsdamas pateikia atitinkamą laivo žurnalo puslapį arba puslapius, kurių iškrovimo uoste reikalauja kompetentinga institucija.

Laive laikomi kiekiai, apie kuriuos buvo pranešta iki iškrovimo kaip nurodyta 12.4 punkto c papunktyje, turi atitikti kiekius, kurie buvo įrašyti užbaigus iškrovimą.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, laivų žurnaluose registruojant laive laikomos žuvies kiekį leistinas nukrypimo dydis yra 7 %.

12.6. Visi šviežią žuvį perkantys pirkėjai turi sverti visus gaunamus kiekius. Žuvis sveriama prieš ją išrūšiuojant, apdorojant, sandėliuojant šaldytuve, gabenant iš iškrovimo uosto arba perparduodant.

Nustatant svorį, dėl vandens kiekio jis sumažinamas ne daugiau kaip 2 %.

Be Reglamento (EB) Nr. 2847/93 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įsipareigojimų, iškrautų kiekių perdirbėjas arba pirkėjas atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms įteikia sąskaitos arba jį pakeičiančio dokumento kopiją kaip nurodyta šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas [1] 22 straipsnio 3 dalyje. Bet kokioje pirmiau minėtoje sąskaitoje arba dokumente pateikiama Reglamento (EB) Nr. 2847/93 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis numatyta informacija ir ji pateikiama gavus prašymą arba per 48 valandas nuo svėrimo pabaigos.

12.7. Visi šaldytos žuvies pirkėjai arba turėtojai turi pasverti kiekius, kurie buvo iškrauti prieš pradedant apdoroti žuvį, sandėliuoti šaldytuve, gabenti iš iškrovimo uosto arba perparduoti. Bet kokį pakuotės svorį, atitinkantį dėžių, plastiko arba kitos taros, kurioje yra supakuota svertina žuvis, galima atimti iš bet kokių iškrautų kiekių svorio.

Dėžėse supakuotos šaldytos žuvies svorį taip pat galima nustatyti padauginant vidutinį iš dėžės išimto ir be plastiko pakuotės reprezentatyviojo ėminio (nuo žuvies paviršiaus nutirpdžius visą ledą arba to nepadarius) svorį. Valstybės narės iki 2004 m. sausio 31 d. Komisijai praneša apie savo ėminių ėmimo metodika, kurią turi patvirtinti Komisija.

12.8. Valstybės narės kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad žuvys būtų sveriamos dalyvaujant kontrolieriui.

13. Menkės žvejybos apribojimai į vakarus nuo Škotijos

Iki 2004 m. gruodžio 31 d. draudžiama vykdyti žvejybos veiklą rajone, kuris apibrėžiamas šias geografines koordinates nuosekliai jungiančiomis tiesiomis linijomis:

59°05′ šiaurės platumos, 06°45′ vakarų ilgumos

59°30′ šiaurės platumos, 06°00′ vakarų ilgumos

59°40′ šiaurės platumos, 05°00′ vakarų ilgumos

60°40′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos

59°30′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos

59°05′ šiaurės platumos, 06°45′ vakarų ilgumos.

14. Tinklo akies dydžio ribos, tikslinės rūšys ir nustatytos procentinės sugavimo dalys, taikomos Skagerako ir Kategato sąsiauriuose naudojant velkamųjų žvejybos įrankių vieno dydžio tinklo akis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 IV priede nustatytų velkamųjų žvejybos įrankių nuostatų, šio priedo 2 priedėlio nuostatos taikomos nuo 2004 m. kovo 1 d.

15. Gaubiamieji tinklai rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje (Amerikos tropikų tuno komisijos (IATTC) reguliavimo rajonas)

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 11 d. draudžiama žvejoti geltonpelekį tuną (Thunnus albacares), didžiaakį tuną (Thunnus obesus) ir dryžuotąjį tuną (Katsuwonus pelamis) rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:

Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

150° vakarų ilgumos,

40° šiaurės platumos,

40° pietų platumos.

Nuo šio reglamento taikymo dienos tunus žvejojant Amerikos tropikų tuno komisijos (IATTC) reguliavimo rajone laive leidžiama laikyti visus sužvejotus geltonpelekius, didžiaakius ir dryžuotuosius tunus, išskyrus maistui netinkamas žuvis, kurios tokiomis laikomos ne dėl savo dydžio. Tačiau ši nuostata netaikoma paskutiniam žvejybos įrankio naudojimui reiso metu.

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia, kiek tą įmanoma padaryti, nesužalotus visus jūros vėžlius, ryklius, vėjažuves, rajas, delfinžuves (Coryphaena hippurus) ir kitas netikslines rūšis. Žvejai raginami rengti ir naudoti greitą ir saugų visų pirmiau minėtų gyvūnų paleidimą palengvinančius būdus bei įrangą.

Apsuptiems tinklais arba į juos įsipainiojusiems jūros vėžliams taikomos šios specialios priemonės:

jūros vėžlį pastebėjus tinkle, turėtų būti imamasi visų pagrįstų pastangų vėžliui išgelbėti jam dar neįsipainiojus į tinklą, įskaitant, jeigu būtina, greitaeigio katerio nuleidimą į vandenį,

jeigu tinkle pastebimas vėžlys, tinklo vyniojimas turėtų būti nutraukiamas vos tik vėžlys iškyla iš vandens ir neatnaujinamas, kol vėžlys neišpainiojamas iš tinklo ir nepaleidžiamas,

jeigu vėžlys užkeliamas į laivą, prieš paleidžiant vėžlį į vandenį turėtų būti imamasi visų tinkamų veiksmų jam padėti atsigauti,

tuną žvejojantiems laivams draudžiama į jūrą mesti druskos maišus arba bet kokias kitas plastiko šiukšles.

16. Airijos jūroje naudojamos techninės apsaugos priemonės

Reglamento (EB) Nr. 254/2002 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytos techninės apsaugos priemonės laikinai taikomos 2004 m.

17. Specialios juodadėmės menkės žvejybos Šiaurės jūroje sąlygos

a) Šiame punkte "menkės apsaugos rajonas" – tai ICES IV kvadrato dalis, apimanti šiuos ICES stačiakampius, kurie yra toliau nei 12 jūrmylių pakrantės bazinės linijos:

49E6, 48E6, 47E6, 46E6, 50E7, 49E7, 48E7, 50E8, 49E8, 51E9, 50E9, 49E9, 48E9, 47E9, 50F0, 49F0, 48F0, 47F0, 51F1, 50F1, 49F1, 50F2, 49F2, 46F3, 45F3, 45F4, 44F4, 43F5, 43F6, 43F7, 42F7, 38E9, 37E9, 37F0, 46E8, 45E8, 47E9, 46E9, 45E9, 44E9, 47F0, 46F0, 45F0, 44F0, 47F1, 46F1, 45F1, 44F1.

b) Laivai, kuriems valstybė narė yra išdavusi specialų žvejybos leidimą juodadėmei menkei žvejoti specializuotai pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį turi atitikti šias sąlygas:

i) nacionalinėms institucijoms pranešti apie žuvų visų iškrovimų vietą ir laiką bent keturios valandos prieš iškrovimą, jeigu jis atliekamas ne valstybės narės nustatytais laikotarpiais;

ii) šiuos iškrovimus atlikti tik laivo registravimo valstybės narės nurodytuosiuose uostuose;

iii) nacionalinėms institucijoms atitinkamą laivo žurnalo lapą (-us) įteikti prieš pradedant krauti laive laikomą sugavimą;

iv) nekrauti laive laikomos žuvies, kol negautas atitinkamas nacionalinės institucijos leidimas;

v) laikyti laive tiek menkės, kad ji sudarytų ne daugiau kaip 5 % visų laive laikomų jūros gyvūnų gyvojo svorio;

vi) jūroje neperkrauti jokių žuvų;

vii) žvejoti tik už menkės apsaugos rajono ribų;

viii) neplaukti per menkės apsaugos rajoną, jeigu žvejybos įrankiai laive nėra patikimai surišti ir sukrauti;

ix) nelaikyti laive ir nenaudoti tralinių žvejybos įrankių, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis mažesnis nei 100 mm.

c) b punkte nurodytas specialus žvejybos leidimas išduodamas ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui.

d) Neišduodamas joks specialus žvejybos leidimas, galiojantis trijų mėnesių laikotarpį nuo ankstesnio specialaus žvejybos leidimo, kuris buvo išduotas tam pačiam laivui, galiojimo pabaigos, jeigu galiojant leidimui buvo atsitikęs bent vienas iš toliau išvardytų įvykių:

i) patikrinus nacionalinei žvejybos priežiūros tarnybai buvo nustatyta, kad menkė laive sudaro daugiau nei 5 % visų laive esančių žuvų gyvojo svorio;

ii) laivas nepateikia laivo stebėjimo sistemos (VMS) ataskaitos arba, jeigu ji yra sugedusi, nepateikia ranka prašytos ataskaitos apie laivo buvimo vietą arba pateikia suklastotą ataskaitą;

iii) nacionalinei žvejybos priežiūros tarnybai patikrinus iškrovimą nustatyta, kad, palyginti su pagal 17 dalies b punktą iii papunktyje pateiktame laivo žurnalo puslapyje (-iuose) nurodytu žuvies kiekiu, iš laivo buvo iškrauta arba kad jame buvo laikoma daugiau nei 10 % bet kokios rūšies žuvų (skaičiuojant gyvąjį svorį);

iv) nacionalinės žvejybos priežiūros tarnybos stebimas laivas jūroje atliko perkrovimą į kitą laivą;

v) nacionalinės žvejybos priežiūros tarnybos stebimas laivas iškrovė žuvis pagal 17 dalies b punktą iv papunktį negavęs leidimo jų iškrauti;

vi) nacionalinės žvejybos priežiūros tarnybos stebimas laivas menkės apsaugos rajonu plaukė nesurištais ir nesukrautais žvejybos įrankiais;

vii) nacionalinei žvejybos priežiūros tarnybai patikrinus nustatyta, kad laivas neatitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 nuostatų;

viii) nacionalinės žvejybos priežiūros tarnybos stebimas laivas žuvis iškrovė iš anksto nepateikęs 17 dalies b punkte iii papunktyje nurodyto laivo žurnalo lapo (-ų).

[1] (22) OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/92/EB (OL L 260, 2003 10 11, p. 8).

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

LAIKINAS ŽVEJYBOS PASTANGOS APRIBOJIMAS IR PAPILDOMOS MONITORINGO, TIKRINIMO IR PRIEŽIŪROS SĄLYGOS ATSIŽVELGIANT Į TAM TIKRŲ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ

Bendros nuostatos

1. Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos 10 metrų bendro ilgio arba ilgesniems Bendrijos žvejybos laivams.

2. Šiame priede naudojami šie geografiniai rajonai:

a) Kategato sąsiauris (ICES IIIa pietinis kvadratas),

Skagerako sąsiauris ir Šiaurės jūra (ICES IVa, b, c kvadratai, IIIa šiaurinis ir IIa EB),

į vakarus nuo Škotijos (ICES VIa kvadratas),

rytinė Lamanšo dalis (ICES VIId kvadratas) ir

Airijos jūra (ICES VIIa kvadratas);

b) laivams, dėl kurių Komisijai pranešta, kad juose yra įmontuota atitinkama laivo stebėjimo įranga, taikomas toliau nurodomas rajono į vakarus nuo Škotijos, ICES VIa kvadrato apibrėžimas:

ICES VIa kvadratas, išskyrus tą dalį, kuri yra į vakarus nuo linijos, brėžiamos tiesiomis linijomis paeiliui sujungiant toliau nurodomas geografines koordinates:

60°00′ šiaurės platumos, 04000′ vakarų ilgumos

59°45′ šiaurės platumos, 05 00′ vakarų ilgumos

59°30′ šiaurės platumos, 06000′ vakarų ilgumos

59°00′ šiaurės platumos, 07 00′ vakarų ilgumos

58°30′ šiaurės platumos, 08 00′ vakarų ilgumos

58°00′ šiaurės platumos, 08 00′ vakarų ilgumos

58°00′ šiaurės platumos, 08°30′ vakarų ilgumos

56°00′ šiaurės platumos, 08°30′ vakarų ilgumos

56°00′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos

55°00′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos

55°00′ šiaurės platumos, 10°00′ vakarų ilgumos

54°30′ šiaurės platumos, 10°00′ vakarų ilgumos

3. Šiame priede buvimo rajone ir nebuvimo uoste diena – tai:

a) 24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00:00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24:00 valandos arba bet koks to laikotarpio tarpsnis, kurį laivas būna 2 punkte apibrėžtuose rajonuose arba nebūna uoste; arba

b) bet koks EB laivo žurnale užregistruotas nepertraukiamasis 24 valandų laikotarpis, kurį laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste ar bet kokia pirmiau minėto laikotarpio dalis.

Valstybė narė, kuri pageidauja taikyti b papunktyje nustatytą buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienos apibrėžimą, Komisijai praneša apie laivo veiklos monitoringo priemones, kad būtų užtikrintas b papunktyje nustatytų sąlygų laikymasis.

4. Šiame priede taikomos toliau nurodomos žvejybos įrankių grupės:

a) priedugnio tralai, vilktiniai tinklai arba panašūs velkamieji žvejybos įrankiai, kurių tinklo akies dydis yra 100 mm arba didesnis, išskyrus spindulinius tralus;

b) spinduliniai tralai, kurių tinklo akies dydis yra 80 mm arba didesnis;

c) stacionarieji priedugnio tinklai, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklaičius;

d) ilgosios priedugnio ūdos;

e) priedugnio tralai, supamieji tinklai arba panašūs velkamieji žvejybos įrankiai, kurių tinklo akies dydis nuo 70 mm iki 99 mm, išskyrus spindulinius tralus, kurių tinklo akies dydis nuo 80 mm iki 99 mm;

f) priedugnio tralai, vilktiniai tinklai arba panašūs velkamieji žvejybos įrankiai, kurių tinklo akies dydis nuo 16 mm iki 31 mm, išskyrus spindulinius tralus.

Žvejybos pastanga

5. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokius iš 4 punkte nurodomų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste ne ilgiau nei 6 punkte nurodytasis dienų skaičius.

6. a) Didžiausias kiekvieno kalendorinio mėnesio dienų skaičius, kurį laivas, jeigu jis turi bet kokius iš 4 punkte nurodomų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste, yra nustatomas I lentelėje.

I lentelė – Didžiausias buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičius atsižvelgiant į žvejybos įrankius

Rajonas (apibrėžtas tam tikrame punkte) | Žvejybos įrankių grupės (nurodomos tam tikrame punkte) |

4a | 4b | 4c | 4d | 4e | 4f |

2a.Kategato sąsiauris, Šiaurės jūra ir Skagerako sąsiauris, į vakarus nuo Škotijos, rytinė Lamanšo dalis, Airijos jūra | 10 | 14 | 14 | 17 | 22 | 20 |

b) Valstybė narė gali sudėti ne ilgesnių nei vienuolikos mėnesių valdymo laikotarpių buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios nurodomos I lentelėje. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo ketinimą sudėti valdymo laikotarpius prieš bet kokio sudedamojo laikotarpio pradžią.

c) Komisija, atsižvelgdama į nuo 2002 m. sausio 1 d. įgyvendinamų žvejybos laivų nurašymo programų rezultatus, valstybėms narėms gali suteikti papildomą dienų skaičių, per kurias laivas, jeigu jis turi bet kokių iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste.

Valstybės narės, pageidaujančios, kad joms būtų skiriamas pirmiau minėtas papildomas dienų skaičius, Komisijai įteikia prašymą ir ataskaitas, kuriose nurodo išsamią informaciją apie jų įgyvendintas žvejybos laivų nurašymo programas.

Komisija, atsižvelgdama į tą prašymą ir pasitarusi su valstybe nare, gali iš dalies pakeisti tai valstybei narei skirtą a punkte apibrėžtą dienų skaičių.

d) Nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo I lentelėje nurodomo buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičiaus, valstybių narių laivams leidžiama taikyti II lentelėje nustatytomis sąlygomis.

Valstybės narės, pageidaujančios skirti papildomas dienas, bent prieš dvi savaites iki tų dienų skyrimo Komisijai pateikia išsamią informaciją apie laivus, kuriems būtų skiriamos papildomos dienos, ir duomenis tų laivų sugavimą.

II lentelė – Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo I lentelėje nurodytų buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų, ir susijusios sąlygos

2 punkte apibrėžtas rajonas | 4 punkte apibrėžti žvejybos įrankiai | Duomenys apie laivo sugavimą 2002 m. | Dienos |

2a | 4a ir 4e | mažiau nei 5 % menkės, jūrų liežuvio ir jūrų plekšnės (kiekvienos žuvų rūšies atskirai) | dienos neapribojamos |

2a | 4a | mažiau nei 5 % menkės | tinklo akies dydis 100–120 mm – ne daugiau kaip 14 tinklo akies dydis didesnis nei 120 mm – ne daugiau kaip 15 |

2a) Kategato sąsiauris (ICES IIIa pietinis kvadratas), Šiaurės jūra | 4c) žvejybos įrankių tinklo akies dydis yra 220 mm arba didesnis | mažiau nei 5 % menkės ir daugiau nei 5 % oto ir jūrų rupūžės | ne daugiau kaip 16 dienų |

2a) rytinė Lamanšo dalis ICES VIId kvadratas | 4c) žvejybos įrankių tinklo akies dydis yra 110 mm arba didesnis | ne ilgesni nei 15 m laivai, kurių daugiau nei 35 % iškrovimo sudaro nereguliuojamos žuvų rūšys ir kurie nebūna uoste ne ilgiau nei 24 valandas | ne daugiau kaip 20 dienų |

Jeigu laivui, atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų rūšių žuvys jo sugavime sudaro mažą procentinę dalį, skiriamas didesnis dienų skaičius, tame laive jokiu tarpsniu tų žuvų procentinė dalis negali būti didesnė už nustatytąją II lentelėje. Jeigu laivas nevykdo šios sąlygos, tam laivui nedelsiant nustojama skirti papildomas dienas.

e) Komisija, gavusi valstybės narės prašymą ir nesilaikydama reikalavimo dėl duomenų apie laivo sugavimą su mažesne nei 5 % priegauda per ankstesnius penkerius metus, pagal II lentelės pirmą eilutę dėl ledjūrio menkės žvejybos gali leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Su savo prašymu valstybė narė pateikia išsamią informaciją apie laivus, kuriems būtų taikoma nukrypti leidžianti nuostata, ir tiems laivams skirtos kvotos bei numatytos jų veiklos įrodymus. Komisijai prašymas įteikiamas bent prieš keturias savaites iki pirmo valdymo laikotarpio, per kurį turi būti skiriamos dienos, pradžios.

Visi laivai, kuriems pagal šią nuostatą buvo skirtos papildomos dienos, bet kokiu metu negali laikyti laive daugiau nei 5 % kiekvienos iš šių žuvų rūšių: menkės, jūrų liežuvio ir jūrų plekšnės.

Kompetentingos institucijos tikrina ir vykdo priežiūrą jūroje bei uoste, kad būtų nustatoma, ar laikomasi pirmiau minėto reikalavimo. Kiekvienam laivui, jeigu nustatoma, kad nesilaikoma reikalavimo, nedelsiant nustojama skirti papildomas dienas.

f) Atsižvelgiant į žvejybos nutraukimą Airijos jūroje esančiame rajone, kad būtų apsaugomos neršiančios žuvys, ir numatomą sumažėsiantį verslinį menkės mirtingumą, 4a ir 4b punktuose nurodytų grupių žvejybos įrankius turintiems laivams, kurie daugiau nei pusę jiems skirtų dienų nustatytu valdymo laikotarpiu praleidžia žvejodami Airijos jūroje ((ICES VIIa kvadrate), galima skirti dvi papildomas dienas.

7. Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną laivo registravimo valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketinas naudoti per būsimą valdymo laikotarpį. Kol nepateikiamas šis pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 2 punkte apibrėžtame rajone.

Jeigu laivo kapitonas arba jo atstovas praneša, kad bus naudojamos dvi 4 punkte apibrėžtos žvejybos įrankių grupės, bendras dienų, kurios laivui skiriamos per būsimą valdymo laikotarpį, skaičius neturi būti didesnis nei pusė dienų, kurios turėtų būti skiriamos laivui atsižvelgiant į kiekvieną žvejybos įrankių grupę, skaičiaus (dienų skaičius apvalinamas iki artimiausios visos dienos). Jokio atitinkamo žvejybos įrankio neleidžiama naudoti didesnį dienų skaičių nei tam įrankiui nustatytasis I lentelėje.

Du įrankius leidžiama naudoti tik tada, jeigu vykdomi šie papildomi monitoringo reikalavimai:

- per tam tikrą reisą žvejybos laivui leidžiama turėti tik vieno tipo žvejybos įrankį,

- laivo kapitonas arba jo atstovas kompetentingoms institucijoms prieš kiekvieną reisą praneša apie žvejybos įrankius, kurie turi būti laikomi laive.

Kompetentingos institucijos tikrina ir vykdo priežiūrą jūroje bei uoste, kad būtų nustatoma, ar laikomasi pirmiau minėtų dviejų reikalavimų. Kiekvienam laivui, jeigu nustatoma, kad nesilaikoma tų reikalavimų, nedelsiant nutraukiamas leidimas naudoti dviejų grupių žvejybos įrankius.

8. Laivas, esantis bet kokiame iš 2 punkte apibrėžtų rajonų ir turintis bet kokius vienus iš 4 punkte nurodytųjų žvejybos įrankius, tuo pat metu negali turėti jokių kitų 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių.

9. a) Bet kokiu valdymo laikotarpiu laivas, jeigu yra išnaudojęs jam skirtą buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį turi likti uoste arba neplaukti į jokį 2 punkte nurodytą rajoną.

b) Laivas bet kokiu nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos, tačiau tas laikas neįskaitomas į laivui pagal 6 punktą skirtų dienų skaičių, jeigu laivas apie ketinimą imtis su žvejyba nesusijusios veiklos iš anksto praneša valstybei narei, nurodo tos veiklos pobūdį ir kad tuo metu laivas atsisako savo žvejybos licencijos. Minėtu laikotarpiu su žvejyba nesusijusią veiklą vykdantys laivai negali turėti žvejybos įrankių arba žuvų.

10. a) Valstybė narė bet kokiam savo žvejybos laivui buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios buvo skirtos jam, gali leisti perkelti kitam valstybės narės laivui tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, jeigu laivui perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais, kilovatų ir dienų sandauga) sandauga yra lygi laivo donoro perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandaugai arba už ją mažesnė. Laivų variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia.

b) Bendras pagal a papunktį perkeltų buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičius, padaugintas iš laivo donoro variklio galios (kilovatais), neturi būti didesnis nei vidutinis pagal 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. EB laivo žurnalą patikrintų laivo donoro metinis dienų skaičius, padaugintas iš to laivo variklio galios (kilovatais).

c) a papunktyje aprašytą dienų perkėlimą galima atlikti tik iš vieno kitam tos pačios grupės žvejybos įrankius naudojančiam laivui, 6 punkto a papunktyje nurodytų kategorijų rajone ir per tą patį valdymo laikotarpį.

d) Dienas leidžiama perkelti iš vieno laivo kitam laivui, kurie naudojasi 6 punkto d, e papunkčiuose ir 7 papunktyje nurodytais paskirstymais.

e) Valstybės narės, Komisijai paprašius, pateikia ataskaitas apie atliktus perkėlimus.

11. Laivui, kuris neturi duomenų apie savo sugavimą žvejojant viename iš 2 punkte apibrėžtų rajonų, leidžiama plaukti per tuos rajonus, jeigu laivas savo institucijoms iš anksto pranešė apie šį ketinimą. Kol tas laivas yra kokiame nors iš 2 punkte apibrėžtų rajonų, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti surišti ir sukrauti Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.

12. Valstybė narė jokiais 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais jokiame 2 punkte nustatytame rajone neleidžia žvejoti nė vienam savo laivui, kuris neturi 2001 m., 2002 m. arba 2003 m. duomenų apie savo žvejybos veiklą tame rajone, jeigu valstybė narė neužtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis pajėgumas nebūtų naudojamas žvejybai reguliuojamame rajone.

Monitoringas, tikrinimas ir priežiūra

13. Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19a straipsnio, to reglamento 19b, 19c, 19d, 19e ir 19j straipsniai taikomi 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais 2 punkte nustatytuose rajonuose žvejojantiems laivams.

14. Valstybės narės gali įgyvendinti alternatyvias kontrolės priemones, kuriomis užtikrinamas šio priedo 13 punkte nurodyto įsipareigojimo teikti pranešimus vykdymas ir kurios yra tokios pat veiksmingos bei skaidrios kaip pirmiau minėtas įsipareigojimas teikti pranešimus. Prieš pradedant įgyvendinti šias alternatyvias priemones apie jas pranešama Komisijai.

15. Žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas, prieš laivui įplaukiant į valstybės narės uostą, jeigu iki įplaukimo laivas buvo III lentelėje nurodytame rajone ir bet kokių joje nustatytų rūšių žuvų kiekius turėjo didesnius nei numatytieji toje lentelėje, bent prieš keturias valandas iki įplaukimo į uostą tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša:

- uosto pavadinimą,

- numatomą įplaukimo į tą uostą laiką,

- kiekvienos rūšies žuvų, kurių laive laikoma daugiau nei 50 kg, kiekius (nurodomas gyvasis svoris).

16. Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas iškrovimas, apie kurį privaloma pranešti iš anksto, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad iškrauti nebūtų pradedama, kol neleis tos institucijos.

III lentelė – Iškraunami kiekiai tonomis pagal pirmiau nurodytą rajoną ir žuvų rūšis, kuriems taikomos specialios sąlygos

PN

– iki pranešimo, kaip nurodoma 16 punkte.

DP

– nurodytasis uostas, kaip nurodoma 17 punkte.

Tam tikrame punkte apibrėžtas rajonas | Žuvų rūšių kiekis tonomis: Menkė |

PN | DP |

2aKategato sąsiauris, Šiaurės jūra ir Skagerako sąsiauris, į vakarus nuo Škotijos, rytinė Lamanšo dalis, Airijos jūra. | 1 | 2 |

17. Lentelėje apibrėžtame rajone buvusiam laivui ne nurodytame uoste neleidžiama iškrauti didesnių kiekių nei III lentelėje (DP antraštė) nurodytieji žuvų rūšių kiekiai.

Kiekviena valstybė narė per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisijai perduoda nurodytųjų uostų sąrašą ir per 30 dienų nuo šios datos – tikrinimo ir priežiūros procedūras, įskaitant tuos uostus, pranešimo apie šio reglamento 12 straipsnyje nurodytų visų žuvų rūšių ir išteklių kiekius kiekviename iškrovime bei tų kiekių registravimo nuostatas ir sąlygas. Komisija šią informaciją perduoda visoms valstybėms narėms.

18. Nukrypstant nuo 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles [3], 5 straipsnio 2 dalies, leistinas nukrypimo dydis įvertinant kilogramais žuvų, laikomų laivuose, kurie nurodyti 13 punkte, kiekį yra 8 % laivo žurnale įrašyto skaičiaus.

19. Žvejybos laive bet kokioje taroje draudžiama laikyti bet kokius su kitų rūšių jūrų gyvūnais sumaišytus menkės kiekius. Tara, į kurią yra sudėtos menkės, triume turi būti laikoma taip, kad ji būtų atskirta nuo kitos taros.

20. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali prašyti, kad bet kokiame iš 2 punkte apibrėžtų rajonų sužvejoti visi menkės kiekiai, kurie pirmiausia iškraunami toje valstybėje narėje, prieš juos gabenant iš pirmojo iškrovimo uosto būtų sveriami dalyvaujant inspektoriams. Menkės, kuri pirmiausia iškraunama pagal 17 punktą nurodytame uoste, ne mažesni nei 20 % iškrovimo sudarantys reprezentatyvūs ėminiai, prieš iškrovimą pirmą kartą pasiūlant parduoti ir parduodant, sveriami dalyvaujant valstybės narės įgaliotiems inspektoriams. Šiam tikslui valstybės narės per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisijai pateikia išsamią informaciją apie taikytiną ėminių ėmimo tvarką.

21. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio, su didesniais nei 50 kg visų šio reglamento 12 straipsnyje nurodytų žuvų rūšių kiekiais, kurie gabenami ne į iškrovimo vietą arba yra importuojami, privaloma turėti vienos iš Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų deklaracijų kopiją, susijusią su gabenamais tų žuvų rūšių kiekiais. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b pastraipoje numatyta išlyga netaikoma.

22. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34 straipsnio c dalies 1 pastraipos specialią monitoringo programą, skirtą visiems 12 straipsnyje nurodytiems ištekliams, galima taikyti ilgiau nei dvejus metus nuo jų įsigaliojimo dienos.

[3] (23) OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1965/2001 (OL L 268, 2001 10 9, p. 23).

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

TOBIUS ŠIAURĖS JŪROJE IR SKAGERAKO SĄSIAURYJE ŽVEJOJANČIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGA

1. Šiame priede nustatytos sąlygos nuo 2004 m. sausio 1 iki gruodžio 31 d. taikomos Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis yra mažesnis nei 16 mm, žvejojantiems Bendrijos žvejybos laivams.

2. Šiame priede nebuvimo uoste diena – tai:

a) 24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00:00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24:00 valandos arba bet kokia to laikotarpio dalis; arba

b) bet koks EB laivo žurnale užregistruotas nepertraukiamasis 24 valandų laikotarpis nuo išvykimo iš bet kokio uosto dienos ir laiko bei atvykimo į bet kokį uostą dienos ir laiko ar bet kokia visų pirmiau minėtų laikotarpių dalis.

3. Kiekviena valstybė narė ne vėliau nei 2004 m. kovo 1 d. parengia duomenų bazę, kurioje pateikiama toliau nustatyta informacija apie Šiaurės jūrą ir Skagerako sąsiaurį, 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. bei visus su jos vėliava plaukiojančius arba Bendrijoje registruotus laivus, žvejojančius priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis yra mažesnis nei 16 mm:

a) laivo pavadinimas ir registravimo numeris;

b) įmontuota laivo variklio galia (kilovatais), išmatuota pagal 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86, nustatančio žvejybos laivų charakteristikas [1] 5 straipsnį;

c) nebuvimo uoste dienų skaičius, kai žvejojama priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis yra mažesnis nei 16 mm;

d) kilovatų dienos, t. y. nebuvimo uoste dienų ir laive įmontuotos variklio galios (kilovatais) sandauga.

4. Šiuos kiekius apskaičiuoja kiekviena valstybė narė:

a) bendrą kiekvienų metų kilovatų dienų skaičių, t. y. 3 dalies d punkte apskaičiuotų kilovatų dienų sumą;

b) kilovatų dienų vidurkį 2001–2003 m.

5. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančių arba Bendrijoje registruotų laivų kilovatų dienų skaičius 2004 m. neviršytų pagal 4 punkto a papunktį 2003 m. apskaičiuoto skaičiaus.

6. Komisija didžiausią 5 punkte nurodytą kilovatų dienų skaičių persvarsto kiek galima anksčiau, tačiau ne vėliau nei 2004 m. birželio 15 d., pagal toliau pateikiamas taisykles ir atsižvelgdama į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) rekomendaciją dėl Šiaurės jūros tobių klasės dydžio 2003 m.:

a) jeigu STECF nustato, kad Šiaurės jūros tobių klasę 2003 m. sudarys 500000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, likusiai 2004 m. daliai netaikomi jokie kilovatų dienų apribojimai;

b) jeigu STECF nustato, kad Šiaurės jūros tobių klasę 2003 m. sudarys 300000–500000milijonų 0 amžiaus grupės individų, kilovatų dienų skaičius neturi būti didesnis nei 4 punkto a papunktyje apskaičiuotas 2003 m lygis;

c) jeigu STECF nustato, kad Šiaurės jūros tobių klasę 2003 m. sudarys mažiau nei 300000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, likusią 2004 m. dalį draudžiama žvejoti priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis yra mažesnis nei 16 mm. Tačiau leidžiama vykdyti ribotą žvejybą, kad būtų kontroliuojami tobio ištekliai Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje bei stebimas žvejybos nutraukimo poveikis. Šiam tikslui atitinkamos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, parengia žvejybos monitoringo planą.

[1] (24) OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 1994 12 29, p. 11).

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

1 DALIS

TREČIOSIOS ŠALIES VANDENYSE ŽVEJOJANTIEMS BENDRIJOS LAIVAMS IŠDUOTŲ LICENCIJŲ IR ŽVEJYBOS LEIDIMŲ KIEKYBINIAI APRIBOJIMAI

Žvejybos rajonas | Žvejojamos rūšys ir žvejybos įrankiai | Licencijų skaičius | Didžiausias rajone bet kokiu metu esančių laivų skaičius |

Norvegijos vandenys ir žvejybos zona aplink Jan Mayen | Atlanto silkė, į šiaurę nuo 62°00′ šiaurės platumos | 75 | 55 |

Estijos vandenys | Menkė, Atlanto silkė, lašiša ir bretlingis | 250 | 70 |

Farerų salų vandenys | Visų rūšių tralinė žvejyba ne didesniais nei 180 pėdų laivais zonoje, esančioje 12 ir 21 mylių atstumu nuo Farerų salų bazinės linijos. | 26 | 13 |

Specializuota menkės ir juodadėmės menkė žvejyba žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis ne mažesnis nei 135 mm, apribojama rajonu į pietus nuo 62°28′ šiaurės platumos ir į rytus nuo 6°30′ vakarų ilgumos | 8 | 4 |

Tralinė žvejyba didesniu atstumu nei 21 mylia nuo bazinės Farerų sąlų linijos. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. tie laivai gali vykdyti veiklą rajone tarp 61°20′ šiaurės platumos bei 62°00′ šiaurės platumos bei tarp 12 ir 21 mylios atstumu nuo bazinės linijos esančiame rajone. | 70 | 26 |

Dvipelekės jūrų lydekos žvejyba tralu, kurio tinklo akies dydis ne mažesnis nei 100 mm, rajone į pietus nuo 61°30′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 9°00′ vakarų ilgumos bei rajone tarp 7°00′ vakarų ilgumos ir 9°00′ vakarų ilgumos bei į pietus nuo 60°30′ šiaurės platumos ir rajone į pietvakarius nuo linijos tarp 60°30′ šiaurės platumos, 7°00′ vakarų ilgumos ir 60°00′ šiaurės platumos, 6°00′ vakarų ilgumos. | 70 | 20 |

Specializuota ledjūrio menkės žvejyba tralu, kurio tinklo akies dydis yra 120 mm, ir turint galimybę naudoti skersines tralo maišo virves. | 70 | 22 |

Žydrojo merlango žvejyba. Bendrą licencijų skaičių galima padidinti keturiems laivams išduotomis licencijomis, kad būtų galima suformuoti poras, jeigu Farerų salų institucijos imtų taikyti specialias naudojimosi rajonu, kuris vadinamas "pagrindinis žydrojo merlango žvejybos rajonas", taisykles. | 34 | 20 |

Žvejyba ūdomis | 10 | 6 |

Skumbrės žvejyba | 12 | 12 |

Atlanto silkė žvejyba į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos | 21 | 21 |

Islandija | Visų rūšių žvejyba | 18 | 5 |

Latvijos vandenys | Menkės, Atlanto silkės ir bretlingio žvejyba | 130 | 38 |

Lašišų žvejyba | 40 | 15 |

Lietuvos vandenys | Visų rūšių žvejyba | 300 | 60 |

Rusijos Federacijos vandenys | Visų rūšių žvejyba | pm | pm |

Menkės žvejyba | pm | pm |

Bretlingio žvejyba | pm | pm |

Laivo registravimo valstybė | Žvejojamos rūšys ir žvejybos rajonas | Licencijų skaičius | Didžiausias rajone bet kokiu metu esančių laivų skaičius |

Norvegija | Atlanto silkė, į šiaurę nuo 62°00′ šiaurės platumos | 18 | 18 |

Estija | Atlanto silkė, lašiša, bretlingis | 106 | 63 |

Menkė | 30 | 15 |

Farerų salos | Skumbrė, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos), VIIe,f,h, stauridė, IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos), VIIe,f,h; Atlanto silkė, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) | 14 | 14 |

Atlanto silkė į šiaurę nuo 62°00′ šiaurės platumos | 21 | 21 |

Atlanto silkė, IIIa | 4 | 4 |

Pramoninė Esmarko menkutė ir bretlingio žvejyba, IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos): tobiai, IV (įskaitant neišvengiamą žydrojo merlango priegaudą) | 15 | 15 |

Jūrų lydeka ir didžiadantė menkė | 20 | 10 |

Žydrasis merlangas, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos), VIb, VII (į vakarus nuo 12°00′ vakarų ilgumos) | 20 | 20 |

Dvipelekė jūrų lydeka | 16 | 16 |

Silkinis ryklys (visos zonos, išskyrus NAFO 3PS) | 3 | 3 |

Latvija | Menkė, Atlanto silkė, bretlingis, IIId | 90 | 45 |

Lašiša, IIId | 4 | 2 |

Lietuva | Menkė, Atlanto silkė, bretlingis, lašiša, IIId | 70 | 40 |

Atlanto silkė, bretlingis, IIId (transporto laivai ir laivai-šaldytuvai) | 5 | 4 |

Rusijos Federacija | Atlanto silkė, IIId (Švedijos vandenys) | pm | pm |

Atlanto silkė, IIId (Švedijos vandenys, ne žvejojantys pagrindiniai laivai) | pm | pm |

Barbadosas | Penaeus krevetės (Prancūzijos Gvianos vandenys) | 5 | pm |

Rifų ešeriai (Prancūzijos Gvianos vandenys) | 5 | pm |

Gajana | Penaeus krevetės (Prancūzijos Gvianos vandenys) | pm | pm |

Surinamas | Penaeus krevetės (Prancūzijos Gvianos vandenys) | 5 | pm |

Trinidadas ir Tobagas | Penaeus krevetės (Prancūzijos Gvianos vandenys) | 8 | pm |

Japonija | Tunai (Prancūzijos Gvianos vandenys) | pm | |

Korėja | Tunai (Prancūzijos Gvianos vandenys) | pm | pm |

Venesuela | Rifų ešeriai (Prancūzijos Gvianos vandenys) | 41 | pm |

Rykliai (Prancūzijos Gvianos vandenys) | 4 | pm |

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

VIII PRIEDAS

I DALIS

LAIVO ŽURNALE ĮRAŠOMA INFORMACIJA

Nuo Bendrijos valstybių narių krantų žvejojant 200 jūrmylių zonoje, kurioje galioja Bendrijos žvejybos taisyklės, po kiekvieno toliau nurodyto įvykio laivo žurnale nedelsiant turi būti įrašoma:

Po kiekvienos žvejybos operacijos:

1.1. kiekvienos sužvejotos rūšies žuvų kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai) ;

1.2. žvejybos operacijos diena ir laikas;

1.3. geografinė sugavimo vieta;

1.4. naudotas žvejybos metodas.

Po kiekvieno perkrovimo į laivą arba iš laivo:

2.1. įrašas "pakrauta iš" arba "perkrauta į";

2.2. kiekvienos perkrautos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

2.3. laivo, į kurį buvo perkrauta arba iš kurio buvo perkrauta, pavadinimas, išorinės identifikavimo raidės ir skaičiai;

2.4. perkrauti menkės neleidžiama.

Po kiekvieno iškrovimo Bendrijos uoste:

3.1. uosto pavadinimas;

3.2. kiekvienos iškrautos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai).

Po kiekvieno informacijos perdavimo Europos Bendrijų Komisijai:

4.1. perdavimo diena ir laikas;

4.2. pranešimo tipas: IN, OUT, ICES, WKL arba 2 WKL;

4.3. jei tai yra radijo pranešimas – radijo stoties pavadinimas.

II DALIS

LAIVO ŽURNALO PAVYZDYS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

IX PRIEDAS

KOMISIJAI PERDUODAMOS INFORMACIJOS TURINYS IR JOS PERDAVIMO PRIEMONĖS

1. Europos Bendrijų Komisijai perduodama informacija ir jos perdavimo tvarkaraštis yra tokie:

1.1. Kiekvieną kartą, kai laivas įplaukia į Bendrijos valstybių narių 200 jūrmylių zoną nuo tų valstybių pakrančių, kurioje galioja Bendrijos žvejybos taisyklės:

a) 1.5 punkte nurodyta informacija;

b) kiekvienos rūšies kiekis laivo triume (nurodoma kilogramais);

c) ICES kvadratas, kuriame kapitonas ketina pradėti žvejoti, ir žvejybos pradžios diena.

Jeigu tam tikrą dieną vykdant žvejybos operacijas į 1.1 punkte nurodytas zonas tenka įplaukti daugiau nei kartą, pirmą kartą įplaukus į tas zonas užtenka perduoti vieną pranešimą.

1.2. Kiekvieną kartą, kai laivas išplaukia iš 1.1 punkte nurodytos zonos:

a) 1.5 punkte nurodyta informacija;

b) kiekvienos rūšies kiekis laivo triume (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

c) nuo ankstesnio perdavimo sugautos kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

d) ICES kvadratas, kuriame įvykdytas sugavimas;

e) kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai), kuris nuo laivo įplaukimo į zoną buvo perkrautas į kitus laivus ar buvo perkrautas iš kitų laivų bei laivo, į kurį sužvejotas kiekis buvo perkrautas, identifikavimo informacija;

f) Bendrijos uoste nuo laivo įplaukimo į zoną iškrautas kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai).

Jeigu tam tikrą dieną vykdant žvejybos operacijas į 1.1 punkte nurodytas zonas tenka įplaukti daugiau nei kartą, pirmą kartą įplaukus į tas zonas užtenka perduoti vieną pranešimą.

1.3. Kas trečią dieną, pradedant trečiąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos silkės ir skumbrės, ir kas savaitę, pradedant septintąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos visos rūšys, išskyrus Atlanto silkes ir skumbres:

a) 1.5 punkte nurodyta informacija;

b) nuo ankstesnio perdavimo sugautos kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

c) ICES kvadratas, kuriame įvykdytas sugavimas.

1.4. Kiekvieną kartą, kai laivas plaukia iš vieno ICES kvadrato į kitą:

a) 1.5 punkte nurodyta informacija;

b) nuo ankstesnio perdavimo sugautos kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

c) ICES kvadratas, kuriame įvykdytas sugavimas.

1.5. a) Laivo pavadinimas, radijo šaukinys, išorinės laivo identifikavimo raidės ir skaičiai bei kapitono pavardė;

b) licencijos numeris, jeigu laivui ji buvo išduota;

c) atitinkamo reiso metu perduodamo pranešimo eilės numeris;

d) pranešimo tipo identifikavimas;

e) data, laikas ir geografinė laivo buvimo vieta.

2.1. 1 punkte išdėstyta informacija Europos Bendrijų Komisijai į Briuselį perduodama (teleksas 24189 FISEU-B) viena iš toliau 3 punkte išvardytų radijo stočių ir tos informacijos forma turi atitikti nurodytąją 4 punkte.

2.2. Jeigu dėl force majeure aplinkybių laivas pranešimo perduoti negali, tą pranešimą jo vardu gali perduoti kitas laivas.

Radijo stoties pavadinimas | Radijo stoties šaukinys |

Lyngby | OXZ |

Land's End | GLD |

Valentia | EJK |

Malin Head | EJM |

Torshavn | OXJ |

Bergen | LGN |

Farsund | LGZ |

Florø | LGL |

Rogaland | LGQ |

Tjøme | LGT |

Ålesund | LGA |

Ørlandet | LFO |

Bodø | LPG |

Svalbard | LGS |

Blåvand | OXB |

Gryt | GRYT RADIO |

GeteborgasS | OG |

Turku | OF |

3. 4. Pranešimų forma

1 punkte nurodytoje informacijoje turi būti pateikti tokie duomenys, išdėstyti šia tvarka:

- laivo pavadinimas,

- radijo šaukinys,

- išorinio identifikavimo raidės ir skaičiai,

- atitinkamo reiso metu pasiųsto pranešimo eilės numeris,

- pranešimo tipo nurodymas pagal toliau pateiktą kodą:

- pranešimas įplaukiant į vieną iš 1.1 punkte nurodytų zonų: "IN",

- pranešimas išplaukiant iš vienos 1.1 punkte nurodytų zonų: "OUT",

- pranešimas, kai laivas plaukia iš vieno ICES kvadrato į kitą: "ICES",

- savaitinis pranešimas: "WKL",

- kas trečią dieną perduodamas pranešimas: "2 WKL",

- data, laikas ir geografinė laivo buvimo vieta,

- ICES kvadratai/parajoniai, kuriuose ketinama pradėti žvejybą,

- numatoma žvejybos pradžios data,

- kiekvienos žuvies rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai) laivo triume, naudojant 5 punkte pateiktą kodą,

- nuo pirmesnio pranešimo perdavimo sužvejotas kiekvienos žuvies rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai), naudojant 5 punkte pateiktą kodą,

- ICES kvadratai/parajoniai, kuriuose įvykdytas sugavimas,

- nuo ankstesnio pranešimo perdavimo kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai), perkrautas į kitus laivus arba iš jų pakrautas į laivą,

- laivo, į kurį buvo perkrautas sugavimas arba iš kurio jis buvo iškrautas, pavadinimas ir radijo šaukinys,

- Bendrijos uoste nuo pirmesnio pranešimo perdavimo iškrautas kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai),

- kapitono pavardė.

5. Pirmiau pateiktame 1.4 punkte minėtas kodas, kuris turi būti naudojamas laive laikomoms žuvų rūšims nurodyti:

Alfonsinos (Beryx spp.) | WHB |

Amerikinė plekšnė (Hippoglossoides platessoides) | PLA |

Ančiuviai (Engraulis encrasicolus) | ANE |

Jūrų velniai (Lophius spp.) | MNZ |

Sidabražuvė (Argentina silus) | ARG |

Atlanto jūrų karšis (Brama brama) | POA |

Milžinryklis (Cetorinhus maximus) | BSK |

Juodoji kardžuvė (Aphanopus carbo) | BSF |

Dvipelekė jūrų lydeka (Molva dypterygia) | BLI |

Žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou) | WHB |

Bob krevetės (Xyphooenaeus kroyerii) | BOB |

Menkė (Gadus morhua) | COD |

Krevetės (Crangon crangon) | CSH |

Kalmaras (Loligo spp.) | SQC |

Paprastasis dygliaryklis (Squalus acanthias) | DGS |

Siūlauodegė menkė (Physcis spp.) | FOR |

Juodasis otas (Reinhardtius hippoglossoides) | GHL |

Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus) | HAD |

Europinė jūrų lydeka (Merluccius merluccius) | HKE |

Otas (Hippoglossus hippoglossus) | HAL |

Atlanto silkė (Clupea harengus) | HER |

Stauridė (Trachurus trachurus) | HOM |

Jūrų lydeka (Molva molva) | LIN |

Skumbrė (Scomber scombrus) | MAC |

Dėmėtasis otas (Lepidorhombus spp.) | LEZ |

Paprastoji šiaurinė krevetė (Pandalus borealis) | PRA |

Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) | NEP |

Esmarko menkutė (Trisopterus esmarkii) | NOP |

Atlantinis didžiagalvis (Hoplostethus atlanticus) | ORY |

Kitos | OTH |

Jūrų plekšnė (Pleuronectes platessa) | PL |

Sidabrinė saida (Pollachius pollachius) | POL |

Silkinis ryklys (Lamna nasus) | POR |

Jūrų ešerys (Sebastes spp.) | RED |

Rausvasis jūrų karosas (Pagellus bogaraveo) | SBR |

Bukažiotė ilgauodegė (Coryphaenoides rupestris) | RNG |

Ledjūrio menkė (Pollachius virens) | POK |

Atlanto lašiša (Salmo salar) | SAL |

Tobiniai (Ammodytes spp.) | SAN |

Sardinė (Sardina pilchardus) | PIL |

Rykliai (Selachii, Pleurotremata) | SKH |

Krevetės (Penaeidae) | PEZ |

Bretlingis (Sprattus sprattus) | SPR |

Kalmariniai (Illex spp.) | SQX |

Tunas (Thunnidae) | TUN |

Didžiadantė menkė (Brosme brosme) | USK |

Merlangas (Merlangus merlangus) | WHG |

Geltonuodegė plekšnė (Limanda ferruginea) | YEL |

--------------------------------------------------

X PRIEDAS

ŽUVŲ RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Bendrinis lietuviškas pavadinimas | Mokslinis pavadinimas | Trijų raidžių kodas |

Priedugnio žuvys

Atlanto menkė | Gadus morhua | COD |

Juodadėmė menkė | Melanogrammus aeglefinus | HAD |

Atlanto raudonieji ešeriai | Sebastes sp. | RED |

Didysis jūrų ešerys | Sebastes marinus | REG |

Snapasnukis jūrų ešerys | Sebastes mentella | REB |

Rožinis jūrų ešerys | Sebastes fasciatus | REN |

Sidabrinė jūrų lydeka | Merluccius bilinearis | HKS |

Raudonoji jūrų vėgėlė | Urophycis chuss | HKR |

Ledjūrio menkė | Pollachius virens | POK |

Amerikinė jūrų plekšnė | Hippoglossoides platessoides | PLA |

Raudonoji plekšnė | Glyptocephalus cynoglossus | WIT |

Geltonuodegė plekšnė | Limanda ferruginea | YEL |

Polarianė menkutė | Boreogadus saida | POC |

Bukažiotė ilgauodegė | Coryphaenoides rupestris | RNG |

Šiaurinė ilgauodegė | Macrourus berglax | RHG |

Tobiniai | Ammodytes sp. | SAN |

Builiai | Myoxocephalus sp. | SCU |

Geltonasis jūrų karosas | Stenotomus chrysops | SCP |

Jūrų ešerys tautoga | Tautoga onitis | TAU |

Chameleongalvė | Lopholatilus chamaeleonticeps | TIL |

Baltoji jūrų vėgėlė | Urophycis tenuis | HKW |

Vilkžuvės (NS) | Anarhicas sp. | CAT |

Atlanto vilkžuvė | Anarhichas lupus | CAA |

Mažoji vilkžuvė | Anarhichas minor | CAS |

Juodasis otas | Reinharditius hippoglossoides | GHL |

Atlanto otas | Hippoglossus hippoglossus | HAL |

Žieminė plekšnė | Pseudopleuronectes americanus | FLW |

Vasarinė plekšnė | Paralichthys dentatus | FLS |

Veidrodinis otas | Scophthalmus aquosus | FLD |

Plekšninės (NS) | Pleuronectiformes | FLX |

Amerikinis jūrų velnias | Lophius americanus | ANG |

Jūrų gaidžiai | Prionotus sp. | SRA |

Atlanto menkelė | Microgadus tomcod | TOM |

Snapasnukė antimora | Antimora rostrata | ANT |

Žydrasis merlangas | Micromesistius poutassou | WHB |

Mėlynasis jūrų ešerys | Tautogolabrus adspersus | CUN |

Didžiadantė menkė | Brosme brosme | USK |

Grenlandijos menkė | Gadus ogac | GRC |

Dvipelekė jūrų lydeka | Molva dypterygia | BLI |

Jūrų lydeka | Molva molva | LIN |

Priedugnio žuvys (NS) | | GRO |

Pelaginės

Atlanto silkė | Clupea harengus | HER |

Atlanto skumbrė | Scomber scombrus | MAC |

Atlanto taukžuvė | Peprilus triacanthus | BUT |

Atlanto silkenė | Brevoortia tyrannus | MHA |

Atlanto saira | Scomberesox saurus | SAU |

Paprastoji ančiovetė | Anchoa mitchilli | ANB |

Melsvažuvė | Pomatomus saltatrix | BLU |

Didysis karanksas | Caranx hippos | CVJ |

Makrelinis tunas | Auxis thazard | FRI |

Karališkoji makrelė | Scomberomourus cavalla | KGM |

Dėmėtoji Ispanijos makrelė | Scomberomourus maculatus | SSM |

Buriažuvė | Istiophorus platypterus | SAI |

Baltasis marlinas | Tetrapturus albidus | WHM |

Mėlynasis marlinas | Makaira nigricans | BUM |

Jūrų rupūžė | Cyclopterus lumpus | LUM |

Šiaurinė karališkoji kuprotė | Menticirrhus saxatilis | KGF |

Dėmėtoji dygliapilvė | Sphoeroides maculatus | PUF |

Artkinės gyvavedės vėgėlės (likodai) (NS) | Lycodes sp. | ELZ |

Amerikinė gyvavedė vėgėlė | Macrozoarces americanus | OPT |

Durklažuvė | Xiphias gladius | SWO |

Ilgapelekis tunas | Thunnus alalunga | ALB |

Paprastoji pelamidė | Sarda sarda | BON |

Dėmėtasis mažasis tunas | Euthynnus alletteratus | LTA |

Didžiaakis tunas | Thunnus obesus | BET |

Paprastasis tunas | Thunnus thynnus | BFT |

Dryžuotasis tunas | Katsuwonus pelamis | SKJ |

Geltonpelekis tunas | Thunnus albacares | YFT |

Skumbrinės (NS) | Scombridae | TUN |

Pelaginės žuvys (NS) | | PEL |

Bestuburiai

Ilgačiuopiklis kalmaras (Loligo) | Loligo pealei | SQL |

Trumpačiuopiklis kalmaras (Illex) | Illex illecebrosus | SQI |

Kalmariniai (NS) | Loliginidae, Ommastrephidae | SQU |

Peiliakriaunė geldutė | Ensis directus | CLR |

Mercenarija | Mercenaria mercenaria | CLH |

Daugiašerės kirmėlės (NS) | Polycheata | WOR |

Atlantinis kardauodegis | Limulus polyphemus | HSC |

Jūrų bestuburiai (NS) | Invertebrata | INV |

Kitos žuvys

Silkinis šedas | Alosa pseudoharengus | ALE |

Amerikos jūrų ungurys | Conger oceanicus | COA |

Amerikos gėlavandenis ungurys | Anguilla rostrata | ELA |

Atlantinė miksina | Myxine glutinosa | MYG |

Amerikos perpelė | Alosa sapidissima | SHA |

Sidabražuvės (NS) | Argentina sp. | ARG |

Islandijos geldutė | Arctica islandica | CLQ |

Smėlinė mija | Mya arenaria | CLS |

Didžioji spisula | Spisula solidissima | CLB |

Stimpsono geldutė | Spisula polynyma | CLT |

Dvigeldžiai (NS) | Prionodesmacea, Teleodesmacea | CLX |

Įlankinė akiniuotoji šukutė | Argopecten irradians | SCB |

Akiniuotoji šukutė | Argopecten gibbus | SCC |

Islandijos šukutė | Chylamys islandica | ISC |

Magelano šukutė | Placopecten magellanicus | SCA |

Šukutės (NS) | Pectinidae | SCX |

Amerikinė austrė | Crassostrea virginica | OYA |

Valgomoji midija | Mytilus edulis | MUS |

Bukcinos (NS) | Busycon sp. | WHX |

Litorinos (NS) | Littorina sp. | PER |

Jūrų moliuskai (NS) | Mollusca | MOL |

Paprastoji kuprotė | Micropogonias undulatus | CKA |

Sidabrinė vėjažuvė | Strongylura marina | NFA |

Atlanto lašiša | Salmo salar | SAL |

Atlanto sidabrašonė | Menidia menidia | SSA |

Atlanto plonoji silkė | Opisthonema oglinum | THA |

Berdo švelniagalvė | Alepocephalus bairdii | ALC |

Barzdotoji tamsioji kuprotė | Pogonias cromis | BDM |

Juodasis jūrų ešerys | Centropristis striata | BSB |

Melsvanugarė perpelė | Alosa aestivalis | BBH |

Stintenė | Mallotus villosus | CAP |

Šalviai (NS) | Salvelinus sp. | CHR |

Karališkasis ešerys | Rachycentron canadum | CBA |

Žuvis pompanas (murmeklė) | Trachinotus carolinus | POM |

Pilkoji perpelė | Dorosoma cepedianum | SHG |

Murmeklės (NS) | Pomadasyidae | GRX |

Atlantinis uolinis krabas | Cancer irroratus | CRK |

Melsvasis krabas | Callinectes sapidus | CRB |

Pakrantės krabas | Carcinus maenas | CRG |

Šiaurės krabas | Cancer borealis | CRJ |

Plokščiasis krabas | Chionoecetes opilio | CRQ |

Penkiadantis krabas | Geryon quinquedens | CRR |

Didysis uolinis krabas | Lithodes maia | KCT |

Jūrų krabai (NS) | Reptantia | CRA |

Amerikinis omaras | Homarus americanus | LBA |

Krevetės | Pandalus borealis | PRA |

Rausvoji krevetė | Pandalus montagui | AES |

Plonaūsės krevetės (NS) | Penaeus sp. | PEN |

Bežnyplės krevetės | Pandalus sp. | PAN |

Jūrų vėžiagyviai (NS) | Crustacea | CRU |

Smėlinis jūrų ežys | Strongylocentrotus sp. | URC |

Rudeninė perpelė | Alosa mediocris | SHH |

Šviečiantys ančiuviai | Notoscopelus sp. | LAX |

Kefalinės (NS) | Mugilidae | MUL |

Š. Amerikos taukžuvė | Peprilus alepidotus (= paru) | HVF |

Geltonpelekė murmeklė | Orthopristis chrysoptera | PIG |

Dantytoji stinta | Osmerus mordax | SMR |

Raudonoji kuprotė | Sciaenops ocellatus | RDM |

Paprastasis jūrų karšis | Pagrus pagrus | RPG |

Plienagalvė stauridė | Trachurus lathami | RSC |

Smėlinis ešerys | Diplectrum formosum | PES |

Avingalvis karosas | Archosargus probatocephalus | SPH |

Dryžuotoji kuprotė | Leiostomus xanthurus | SPT |

Dėmėtoji starkinė kuprotė | Cynosdon nebulosus | SWF |

Karališkoji kuprotė | Cynosdon regalis | STG |

Uolinis jūrų ešerys | Morone saxatilis | STB |

Eršketinės (NS) | Adpenseridae | STU |

Atlanto tarpūnas | Tarpon (= megalops) atlanticus | TAR |

Lašišos (NS) | Salmo sp. | TRO |

Amerikos uolinis ešerys | Morone americana | PEW |

Alfonsinos (NS) | Beryx sp. | ALF |

Spygliuotasis ryklys | Squalus acanthias | DGS |

Spygliuotieji rykliai (NS) | Squalidae | DGX |

Smėlinis tigrinis ryklys | Odontaspis taurus | CCT |

Silkinis ryklys | Lamna nasus | POR |

Mako ryklys | Isurus oxyrinchus | SMA |

Prietemų pilkasis ryklys | Carcharhinus obscurus | DUS |

Melsvasis ryklys | Prionace glauca | BSH |

Didieji rykliai (NS) | Squaliformes | SHX |

Atlanto smailiasnukis ryklys | Rhizoprionodon terraenova | RHT |

Juodasis spygliuotasis ryklys | Centroscyllium fabridi | CFB |

Grenlandijos ryklys | Sonmnousus microcephalus | GSK |

Milžinryklis | Cetorhinus maximus | BSK |

Rajožuvės (NS) | Raja sp. | SKA |

Ežinė raja | Leucoraja erinacea | RJD |

Arktinė raja | Amblyraja hyperborea | RJG |

Barndoor skate | Dipturus laevis | RJL |

Didžioji taškuotoji raja | Leucoraja ocellata | RJT |

Žvaigždėtoji raja | Amblyraja radiata | RJR |

Smooth skate | Malcoraja senta | RJS |

Spinytail skate (Spinetail Ray) | Bathyraja spinicauda | RJO |

Kaulinės (NS) | | FIN |

--------------------------------------------------

XI PRIEDAS

VIRŠUTINIAME TRALO MAIŠO PANELYJE LEIDŽIAMAS PRITVIRTINTI UŽMOVAS

1. ICNAF tipo viršutinio tralo maišo panelio užmovas

Apsaugantis nuo apgadinimo arba sumažinantis apgadinimą prie viršutinės tralo maišo dalies tvirtinamas ICNAF tipo viršutinio tralo maišo panelio užmovas – tai stačiakampio formos tinklinio audeklo gabalas, atitinkantis šiuos reikalavimus:

a) tinklinio audeklo gabalo akies dydis negali būti mažesnis nei nurodytas 10 straipsnyje;

b) prie tralo maišo galima tvirtinti tik tinklinio audeklo gabalo priekinį ir abu šoninius kraštus, ir tas gabalas turi būti pritvirtinamas taip, kad už užveržtinio stropo būtų ne daugiau kaip keturios to gabalo akys ir kad jis baigtųsi ne arčiau kaip per keturias akis iki tralo maišo raiščio akies; jeigu užveržtinis stropas nenaudojamas, tinklinio audeklo gabalas neturi dengti daugiau nei trečdalį tralo maišo, jeigu matuojama ne mažiau nei už keturių akių nuo tralo maišo raiščio akies;

c) tinklinio audeklo gabalo plotis turi būti toks, kad jame būtų bent pusantro karto daugiau akių už toje tralo maišo dalyje, kurią jis dengia, esantį tinklo akių skaičių, jeigu ir tinklinio audeklo gabalo, ir tralo maišo plotis buvo matuojami statmenai išilginei tralo maišo ašiai.

+++++ TIFF +++++

2. Sudėtinis užleistinis tinklinio audeklo gabalų viršutinio tralo maišo panelio užmovas

Tinklinio audeklo gabalai, kurių visose dalyse esančių akių dydis, nepaisant, ar tinklinis audeklas šlapias, ar sausas, yra ne mažesnis už to tinklo, prie kurio tie gabalai tvirtinami, akių dydį, jeigu:

i) kiekvienas tinklinio audeklo gabalas:

a) tik priekiniu kraštu tvirtinamas skersai tralo maišo, stačiu kampu išilginei tralo maišo ašiai;

b) gabalo plotis yra bent toks pat kaip ir tralo maišo (tas plotis matuojamas gabalo tvirtinimo prie tralo maišo vietoje stačiu kampu išilginei tralo maišo ašiai); ir

c) jis ne ilgesnis nei 10 akių.

ii) visų tokiu būdu pritvirtintų tinklinio audeklo gabalų ilgis nėra didesnis nei du trečdaliai tralo maišo ilgio.

+++++ TIFF +++++

LENKIŠKAS TRALO MAIŠO VIRŠUTINIO PANELIO UŽMOVAS

3. Didelių akių (modifikuotas, lenkiško tipo) viršutinio tralo maišo panelio užmovas

Pritvirtintas prie viršutinės galinės tralo maišo dalies ir dengiantis visą viršutinę tralo maišo dalį arba bet kokią tralo maišo viršaus dalį stačiakampio formos tokios pat kaip ir tralo maišo tinklinio audeklo arba viengijo, storo špagato bemazgės tinklinio audeklo gabalas, kurio visų dalių akių kraštinės ilgis du kartus viršija tralo maišo tinklo akių kraštinės ilgį, jeigu matuojamas šlapio tinklinio audeklo gabalo akių dydis, ir kurio priekinis, šoniniai ir galinis kraštai prie tralo maišo tvirtinami taip, kad kiekviena to tinklinio audeklo gabalo akis visiškai sutaptų su keturiomis tralo maišo akimis.

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

XII PRIEDAS

MINIMALUS ŽUVŲ DYDIS [1]

Žuvų rūšis | Be žiaunų ir išdarinėta, su oda arba be jos, šviežia ar atšaldyta, sušaldyta arba sūdyta žuvis |

Visa | Be galvos | Be galvos ir uodegos | Be galvos ir pjauta pusiau |

Atlanto menkė | 41 cm | 27 cm | 22 cm | 27/25 cm |

Juodasis otas | 30 cm | netaikoma | netaikoma | netaikoma |

Amerikinė plekšnė | 25 cm | 19 cm | 15 cm | netaikoma |

Geltonuodegė plekšnė | 25 cm | 19 cm | 15 cm | netaikoma |

--------------------------------------------------

XIII PRIEDAS

SUGAVIMO REGISTRAVIMAS (ĮRAŠAI LAIVO ŽURNALE)

ĮRAIŠAI LAIVO ŽVEJYBOS ŽURNALE

Informacinis įrašas | Tipinis kodas |

Laivo pavadinimas | 01 |

Laivo valstybė | 02 |

Laivo registravimo numeris | 03 |

Registracijos uostas | 04 |

Naudojamų žvejybos įrankių tipai (skirtingiems žvejybos įrankių tipams skiriamas atskiras įrašas) | 10 |

Žvejybos įrankių tipas | |

Data:

– diena | 20 |

– mėnuo | 21 |

– metai | 22 |

Vieta:

– platuma | 31 |

– ilguma | 32 |

– statistinis rajonas | 33 |

Žvejybos operacijų skaičius per 24 valandų laikotarpį | 40 |

Valandų, kurias buvo žvejota žvejybos įrankiais per 24 valandų laikotarpį, skaičius | 41 |

Žuvų rūšių pavadinimai (II priedas) | |

Kasdienis kiekvienos žuvies rūšies sugavimas (suapvalintomis gyvojo svorio tonomis) | 50 |

Kasdienis kiekvienos žuvies rūšies sugavimas, skirtas maistui | 61 |

Kasdienis kiekvienos žuvies rūšies sugavimas, skirtas žuvų miltams gaminti | 62 |

Kasdien į jūrą išmetamas kiekvieno žuvies rūšies kiekis | 63 |

Perkrovimo vieta (-os) | 70 |

Perkrovimo data (-os) | 71 |

Kapitono parašas | 80 |

Žvejybos įrankių kategorijos | Tipinis sutrumpinimo kodas |

Gaubiamieji tinklai | |

Su lynu gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti (gaubiamieji tinklai) | PS |

– iš vieno laivo valdomi gaubiamieji tinklai | PS1 |

– iš dviejų laivų valdomi gaubiamieji tinklai | PS2 |

Gaubiamieji tinklai be lyno gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti (gaubiamasis tinklas, sudarytas iš vidurinės plačios pusapvalės dalies ir dviejų siaurų sparnų) (lampara) | LA |

Vilktiniai tinklai | SB |

Iš boto arba laivo valdomi vilktiniai tinklai | SV |

– daniškas velkamasis tinklas | SDN |

– škotiškas velkamasis tinklas | SSC |

– porinis vilktinis tinklas | SPR |

vilktiniai tinklai (nenurodomi) | SX |

Tralai | |

Dugninės gaudyklės | FPO |

Dugniniai tralai | |

– spinduliniai tralai | TBB |

– tralai su kėtoklėmis | OTB |

– dviejų laivų traukiami tralai | PTB |

– tralai omarams gaudyti | TBN |

– tralai krevetėms gaudyti | TBS |

– dugniniai tralai (nenurodomi) | TB |

Įvairiagyliai tralai | |

– tralai su kėtoklėmis | OTM |

– dviejų laivų traukiami tralai | PTM |

– tralai krevetėms gaudyti | TMS |

– Įvairiagyliai tralai (nenurodomi) | TM |

Dviejų laivų traukiami tralai su kėtoklėmis | OTT |

Tralai su kėtoklėmis (nenurodomi) | OT |

Dviejų laivų traukiami tralai (nenurodomi) | PT |

Kiti tralai (nenurodomi) | TX |

Dragos | |

Laivu traukiamos dragos | DRB |

Rankinės dragos | DRH |

Keliamieji tinklai | |

Rankiniai pakeliamieji tinklai | LNP |

Iš laivų valdomi pakeliamieji tinklai | LNB |

Nuo kranto iškeliami stacionarieji tinklai | LNS |

Keliamieji tinklai (nenurodomi) | LN |

Metamieji žvejybos įrankiai | |

Apskritieji tinklai | FCN |

Metamieji žvejybos įrankiai (nenurodomi) | FG |

Žiauniniai tinklaičiai ir vertikalieji tinklaičiai | |

Inkariniai žiauniniai tinklaičiai | GNS |

Dreifuojantieji tinklai | GND |

Apsupamieji žiauniniai tinklaičiai | GNC |

Statomieji žiauniniai tinklaičiai | GNF |

Sieniniai tinklai | GTR |

Kombinuotieji žiauniniai tinklaičiai-sieniniai tinklai | GTN |

Žiauniniai tinklaičiai ir vertikalieji tinklaičiai (nenurodomi) | GEN |

Žiauniniai tinklaičiai (nenurodomi) | GN |

Gaudyklės | |

Stacionarūs neuždengiami užtveriamieji tinklai | FPN |

Venteriai | FYK |

Kūgio formos įrenginiai iš tinklinio audeklo | FSN |

Aptvarai, paprastieji užtvarai, iš užtvarų įrengtos gaudyklės | FWR |

Gaudyklės žuvims vandens paviršiuje gaudyti | FAR |

Gaudyklės (nenurodomos) | FIX |

Kabliukai ir ūdos | |

Rankinės ūdos ir kartinės ūdos (rankinės) | LHP |

Rankinės ūdos ir kartinės ūdos (mechanizuotos) | LHM |

Inkarinės ūdos (inkarinės ilgosios ūdos) | LLS |

Dreifuojančios ilgosios ūdos | LLD |

Ilgosios ūdos (nenurodomos) | LL |

Velkamosios ūdos | LTL |

Kabliukai ir ūdos (nenurodoma) | LX |

Banginių medžiojimas | |

Harpūnai | HAR |

Laimikio iškrovimo ir pakrovimo mašinos bei įrenginiai | |

Siurbliai | HMP |

Mechanizuotos dragos | HMD |

Laimikio iškrovimo ir pakrovimo mašinos bei įrenginiai (nenurodomos) | HMX |

Įvairūs žvejybos įrankiai | MIS |

Pramoginiai žvejybos įrankiai | RG |

Nežinomi arba nenurodomi žvejybos įrankiai | NK |

k. n. – kitur neidentifikuotas (-i).

FAO kodas | Laivo tipas |

BO | Žvejybos apsaugos ir priežiūros laivas |

CO | Mokomasis žvejybos laivas |

DB | Mechanine draga žvejojantis laivas |

DM | Hidrauline draga žvejojantis laivas |

DO | Bimeris |

DOX | Draga žvejojantis laivas (k. n.) |

FO | Žuvų gabenantis laivas |

FX | Žvejybos laivas (k. n.) |

GO | Žiauniniais tinklaičiais žvejojantis laivas |

HOX | Pagrindinis laivas (k. n.) |

HSF | Pagrindinis perdirbimo laivas |

KO | Laivas-ligoninė |

LH | Rankinėmis ūdomis žvejojantis laivas |

LL | Ilgosiomis ūdomis žvejojantis laivas |

LO | Ūdomis žvejojantis laivas |

LP | Kartinėmis ūdomis žvejojantis laivas |

LT | Laivas, kuriame yra automatizuota žvejybos ūdomis sistema |

MO | Universalieji laivai |

MSN | Rankinėmis ūdomis žvejojantis seineris |

MTG | Traleris drifteris |

MTS | Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis traleris |

NB | Keliamaisiais tinklais žvejojantis tenderis |

NO | Keliamaisiais tinklais žvejojantis laivas |

NOX | Keliamaisiais tinklais žvejojantis laivas (k. n.) |

PO | Siurblius naudojantis laivas |

SN | Supamaisiais tinklais žvejojantis laivas |

SO | Seineris |

SOX | Seineris (k. n.) |

SP | Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas |

SPE | Gaubiamaisiais europinio tipo tinklais žvejojantis laivas |

SPT | Tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas |

TO | Traleris |

TOX | Traleriai (k. n.) |

TS | Bortinio tralavimo traleris |

TSF | Bortinio tralavimo traleris-šaldytuvas |

TSW | Bortinio tralavimo traleris, kurio sužvejota žuvis kraunama ant ledo |

TT | Laivagalinio tralavimo traleris |

TTF | Laivagalinio tralavimo traleris-šaldytuvas |

TTP | Laivagalinio tralavimo traleris-perdirbimo laivas |

TU | Autrigerinis traleris |

WO | Gaudykles statantis laivas |

WOP | Dugnines gaudykles statantis laivas |

WOX | Gaudykles statantys laivai (k. n.) |

ZO | Žuvų išteklius tyrinėjantis laivas |

DRN | Dreifuojančiais tinklais žvejojantis laivas |

B. Pagrindinė laivo veikla

Alfa kodas | Kategorija |

ANC | Inkaro nuleidimas |

DRI | Dreifavimas |

FIS | Žvejyba |

HAU | Žvejybos operacija |

PRO | Perdirbimas |

STE | Laivo plaukimas |

TRX | Perkrovimas (iš laivo arba į laivą) |

OTH | Kita – turi būti nurodyta |

--------------------------------------------------

XIV PRIEDAS

NAFO RAJONAS

Toliau pateikiamas sąrašas – tai dalinis išteklių, apie kuriuos privaloma pranešti pagal 30 straipsnio 2 dalį, sąrašas.

ANG/N3NO. | Lophius americanus | Amerikinis jūrų velnias |

CAA/N3LMN. | Anarhichas lupus | Atlanto vilkžuvė |

CAT/N3LMN. | Anarhichas spp. | Vilkžuvinės (kitur neindetifikuotos) |

HAD/N3NO. | Melanogrammus aeglefinus | Juodadėmė menkė |

HAL/N23KL. | Hippoglossus hippoglossus | Atlanto otas |

HAL/N3M. | Hippoglossus hippoglossus | Atlanto otas |

HAL/N3NO. | Hippoglossus hippogbssus | Atlanto otas |

HKR/N2J3KL. | Umphycis chuss | Raudonoji jūrų vėgėlė |

HKR/N3MNO. | Umphycis chuss | Raudonoji jūrų vėgėlė |

HKS/N3NLMO. | Merlucius bilinearis | Sidabrinė jūrų lydeka |

HKW/N2J3KL | Umphycis tennis | Baltoji jūrų vėgėlė |

RED/N3O. | Sebastes spp. | Atlanto raudonieji ešeriai |

RHG/N23. | Macrourus berglax | Šiaurinė ilgauodegė |

SKA/N2J3KL. | Raja spp. | Rajožuvės |

SKA/N3M. | Raja spp. | Rajožuvės |

SKA/N3NO. | Raja spp. | Rajožuvės |

VFF/N3LMN. | — | Nerūšiuotos žuvys, neidentifikuotos |

WIT/N3M. | Glyptocephalus cynoglossus | Raudonoji plekšnė |

YEL/N3M. | Limanda ferruginea | Geltonuodegė plekšnė |

--------------------------------------------------

XV PRIEDAS

SPECIALIZUOTOS ŽVEJYBOS DRAUDIMAS CCAMLR RAJONE

Tikslinės rūšys | Zona | Draudimo laikotarpis |

Notothenia rossii | FAO 48.1 Antarktis, Peninsula rajone | Visus metus |

FAO 48.2 Antarktis, aplink South Orkneys |

FAO 48.3 Antarktis, aplink South Georgia |

Pelekinės žuvys | FAO 48.1 Antarktis | Visus metus |

FAO 48.2 Antarktis |

Gobionotothen gibberijirons | FAO 48.3 | Visus metus |

Chaenocephalus aceratus |

Pseudochaenichthys georgianus |

Lepidonotothen squamifrons |

Patagonotothen guntheri |

Dissostichus spp. | FAO 48.5 Antarktis | Nuo 2003 12 1 iki 20041130 |

Dissostichus spp. | FAO 88.3 Antarktis | Visus metus |

FAO 58.5.1 Antarktis |

FAO 58.5.2 Antarktis į rytus nuo 79o20′ rytų ilgumos ir už išimtinės ekonominės zonos ribų į vakarus nuo 79o20′ rytų ilgumos |

FAO 88.2 Antarktis į šiaurę nuo 65o pietų platumos |

FAO 58.4.4 Antarktis |

FAO 58.6 Antarktis |

FAO 58.7 Antarktis |

Lepidonotothen squamifrons | FAO 58.4.4 | Visus metus |

Visos žuvų rūšys, išskyrus:Champsocephalus gunnari ir Dissostichus eleginoides | FAO 58.5.2 Antarktis | Nuo 2003 12 1 iki 20041130 |

Dissostichus mawsoni | FAO 48.4 Antarktis | Visus metus |

--------------------------------------------------

XVI PRIEDAS

SUGAVIMO IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2003–2004 M. VYKDANT NAUJĄ IR BANDOMĄJĄ ŽVEJYBĄ CCAMLR RAJONE

Parajonis/kvadratas | Regionas | Sezonas | SSRU | Dissostichus spp. Sugavimo apribojimas (tonomis) | Priegaudos sugavimo apribojimas (tonomis) |

Rajožuvės | Macrourus spp. | Kitos žuvų rūšis |

48.6 | Į šiaurę nuo 60o pietų platumos | Nuo 2004 3 1 iki 2004 8 31 | A | 455 | 50 | 73 | 20 |

Į pietus nuo 60o pietų platumos | Nuo 2004 2 15 iki 20041015 | Visi | 455 | 50 | 73 | 20 |

88.1 | Visi parajoniai | Nuo 2003 12 1 iki 2004 8 31 | A | 0 | | | 0 |

B | 80 | | | 20 |

C | 223 | | | 20 |

D | 0 | | | 0 |

E | 57 | | | 20 |

F | 0 | | | 0 |

G | 83 | | | 20 |

H | 786 | | | 20 |

I | 776 | | | 20 |

J | 316 | | | 20 |

K | 749 | | | 20 |

L | 180 | | | 20 |

Iš viso prajonių | 3250 | 163 | 520 | |

--------------------------------------------------