32003R0151

Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 151/2003

2003 m. sausio 27 d.

įvedantis galutinius antidempingo muitus tam tikriems orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams lakštams, kurių kilmės šalis - Rusija

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1] (Pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Ankstesnis tyrimas ir taikomos priemonės

(1) Sprendimu Nr. 303/96/EAPB [2] Komisija įvedė galutinius antidempingo muitus į Bendriją importuojamiems tam tikriems orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams lakštams, kurių kilmės šalis – Rusija, ir kurie klasifikuojami KN 72251100 ir 72261110 kodais. Nustatyto antidempingo muitų tarifas buvo 40,1 %. Buvo priimtas įsipareigojimas, kuris buvo pasiūlytas vykdant tokį importą.

(2) Atsižvelgiant į Sutarties, įsteigiančios Europos anglių ir plieno bendriją, galiojimo pabaigą 2002 m. liepos 23 d., Taryba Reglamentu (EB) Nr. 963/2002 [3] nusprendė, kad antidempingo procedūros, inicijuotos Komisijos sprendimu Nr. 2277/96/EAPB [4] (Pagrindinis sprendimas) ir vis dar galiojančios tą dieną, nuo 2002 m. liepos 24 d. turi būti pratęstos ir apibrėžtos Pagrindinio reglamento nuostatomis. Atitinkamai visos antidempingo priemonės, atsiradusios vykdant antidempingo tyrimus, apibrėžiamos Pagrindinio reglamento nuostatomis nuo 2002 m. liepos 24 dienos.

2. Prašymai peržiūrai

(3) Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių importuojamiems orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams lakštams, kurių kilmės šalis - Rusija, galiojimo pabaigą [5], Komisija gavo prašymą peržiūrėti priemones remiantis Pagrindinio sprendimo 11 straipsnio 2 dalimi.

(4) Prašymą pateikė Europos Anglių ir plieno pramonės sektorių konfederacija (Eurofer) (pareiškėjas) gamintojų, atstovaujančių didžiajai daliai Bendrijos svarstomo produkto gamybos, vardu. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad, pasibaigus priemonių galiojimui, atsirastų dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė ir būtų padaryta žala Bendrijos pramonei.

(5) Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamas pagrindas peržiūrai inicijuoti, Komisija inicijavo tyrimą pagal Pagrindinio reglamento [6] OL C 53, 2001 2 20, p. 13. 11 straipsnio 2 dalį.

(6) Tuo pat metu Komisija savo iniciatyva priėmė sprendimą pradėti 11 straipsnio 3 dalies tyrimą, siekiant, kad būtų išnagrinėtas priemonių formos tinkamumas [7] OL C 53, 2001 2 20, p. 13.. Vykstant tyrimams, Komisija gavo prašymus iš Viz Stal ir Novolipetsk Iron and Steel Corporation dėl rinkos ekonomikos režimo taikymo pagal Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Šie prašymai buvo grindžiami tuo, kad susiję eksportuojantys gamintojai dabar atitiks šiuos reikalavimus ir kad nuo to laiko jų dempingo marža smarkiai sumažėjo. Gavusi šiuos prašymus dėl rinkos ekonomikos režimo Komisija nusprendė inicijuoti konkrečias tarpines peržiūras pagal Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Jos buvo skirtos tik šių eksportuojančių gamintojų dempingo tyrimui. Todėl šiuo laikotarpiu laikoma tikslinga tik priimti sprendimą dėl priemonių galiojimo pabaigos peržiūros (inicijuotos 2001 m. vasario 20 d.) rezultatų. Kita vertus, tarpinė peržiūra, kurioje bus nagrinėjama tik priemonių forma, bus parengta kartu su peržiūromis dėl rinkos ekonomikos režimo, tuo pačiu atsižvelgiant į dabartines eksportuotojų ekonomines aplinkybes.

3. Dabartinis tyrimas

a) Procedūra

(7) Komisija oficialiai pranešė peržiūros prašantiems Bendrijos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, tiekėjams ir žinomiems vartotojams, taip pat ir eksportuojančios šalies atstovams apie peržiūros inicijavimą ir suteikė suinteresuotosioms šalims galimybę per inicijavimo pranešime nurodytą laikotarpį pareikšti savo nuomonę raštu ir būti išklausytiems.

b) Suinteresuotosios šalys ir patikrinimai

(8) Komisija nusiuntė klausimynus žinomoms susijusioms šalims ir visiems žinomiems produkto gamintojams Brazilijoje, Čekijos Respublikoje, Indijoje, Japonijoje, Korėjos Respublikoje, Lenkijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šios šalys buvo laikomos potencialiomis analogiškomis šalimis vykdant dabartinį tyrimą. Komisija gavo atsakymus iš keturių peržiūros prašiusių Bendrijos gamintojų, dviejų eksportuojančių gamintojų iš Rusijos, vieno tiekėjo ir iš 10 Bendrijos vartotojų bendrovių. Be to, į klausimynus atsakė du Bendrijos importuotojai, abu susiję su vienu iš Rusijos eksportuojančių gamintojų. Taip pat į klausimyno klausimus atsakė vienas Brazilijos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamintojas.

(9) Komisija siekė gauti ir patikrinti visą informaciją, kurią ji laikė būtina, kad būtų galima įvertinti dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę ir apibrėžti Bendrijos interesus. Patikrinimai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Peržiūros prašymą pateikusių Bendrijos gamintojų:

- Acciai Speciali Terni SpA, Terni, Italija

- EBG Gesellschaft für elektromagnetische Werkstoffe mbH, Gelsenkirchen, Vokietija

- Orb Electrical Steels Limited, Newport, Jungtinė Karalystė

- Ugo SA, Isbergues, Prancūzija

Tiekėjo:

- Thyssen Krupp Stahl AG, Duisburg, Vokietija

Vartotojų:

- Alstom T & D SA, Saint-Ouen, Prancūzija

- Blum GmbH, Vaihingen, Vokietija

Eksportuojančių Rusijos gamintojų:

- Novolipetsk Iron and Steel Corporation (NLMK), Lipetsk

- VIZ STAL, Ekaterinburg

Kita bendradarbiaujanti bendrovė, įsisteigusi trečiojoje šalyje:

- Duferco Investment SA, Lugano, Šveicarija (Duferco grupės importo koordinatorius)

Analogiškos šalies gamintojo:

- ACESITA SA, San Paulo ir Timoteo, Brazilija

(10) Vykdant tyrimą bendradarbiavo šios bendrovės, bet jos nebuvo aplankytos:

Vartotojai:

- Alstom T & SA, La Petit Quevilly, Prancūzija

- Brush Transformers Limited, Loughborough, Jungtinė Karalystė

- Cogent Power Ltd, Bilston, Jungtinė Karalystė

- France Transfo SA, Maizières-les-Metz, Prancūzija

- Hawker Siddeley Power Transformers Limited, Londonas, Jungtinė Karalystė

- Société Nouvelle Transfix SA, Toulon, Prancūzija

- South Wales Transformers Limited, Blackwood, Jungtinė Karalystė

- Surahammars Bruks SA, Surahammar, Švedija.

(11) Visoms susijusioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir svarstymus, kuriais remiantis buvo rengiamasi rekomenduoti išlaikyti priemones. Joms taip pat buvo nurodytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti protestus dėl praneštos informacijos. Šalių pastabos buvo apsvarstytos, ir tam tikrais atvejais išvados buvo atitinkamai pataisytos.

c) Tyrimo laikotarpis

(12) Tyrimas dėl dempingo ir žalos tęsimosi ir/ar pasikartojimo apėmė laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. (tyrimo laikotarpis). Žalos tęsimosi ir/ar pasikartojimo tikimybės vertinimas ir jos tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 1997 m. iki tyrimo laikotarpio pabaigos (analizuojamas laikotarpis).

B. SVARSTOMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Svarstomas produktas

(13) Svarstomas produktas yra toks pats kaip ir pirminio tyrimo metu, t. y. orientuoto grūdėtumo šaltojo valcavimo lakštai ir juostos iš silikoninio-elektrotechninio plieno, kurių plotis didesnis negu 500 mm, ir kurių kilmės šalis – Rusija, klasifikuojami KN 72251100 ir 72261110 kodais. Šis produktas naudojamas elektromagnetiniams prietaisams ir tokiuose įrenginiuose kaip elektros ir paskirstymo transformatoriai.

(14) Orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų sudėtingo gamybos proceso metu, grūdėtieji dariniai yra vienodai orientuojami pagal lakšto ar juostos valcavimo kryptį, kad juose galėtų susidaryti intensyvus magnetinis laukas. Minimas produktas turi atitikti magnetinės indukcijos, įkrovos faktoriaus, taip pat ir didžiausio leistino lygmens pakartotinio įmagnetinimo nuostolių specifikacijas. Bendru atveju abi produkto pusės padengiamos plonu izoliaciniu sluoksniu.

2. Panašus produktas

(15) Prašančių atlikti peržiūrą Bendrijos gamintojų Bendrijoje pagaminti ir parduoti orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai lakštai ir Rusijoje pagaminti ir eksportuojančių gamintojų Bendrijoje parduodami orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai lakštai laikomi panašiais produktais, kaip nurodyta Pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Taip pat buvo nustatyta, kad orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai lakštai, pagaminti ir parduodami trečiosios rinkos ekonomikos šalies (analogiškos šalies), t. y. Brazilijos (žr. 20–28 konstatuojamąsias dalis), vidaus rinkoje pasižymėjo tokiomis pačiomis fizinėmis ir techninėmis savybėmis kaip ir Rusijoje pagaminti ir į Bendriją eksportuoti orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai lakštai. Todėl jie buvo laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C. DEMPINGO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

1. Išankstinės pastabos

(16) Pagal Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, priemonių galiojimo pabaigos peržiūros tikslas – nustatyti, ar buvo vykdomas dempingas tyrimo laikotarpiu ir ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui yra tikimybė, kad dempingas tęsis ar pasikartos.

(17) Atsižvelgiant į tai, buvo išnagrinėtos dabartiniu tyrimo laikotarpiu į Bendriją eksportuotos prekių apimtys. Pirminio tyrimo laikotarpio metu Rusijos eksportuojamų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų dalis Bendrijos rinkoje sudarė 7,4 % bendro Bendrijoje suvartojamo kiekio, o Rusijos importuojamų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų rinkos dalis Bendrijoje dabartiniu tyrimo laikotarpiu buvo 2,2 %. Tačiau šie kiekiai vis dar yra dideli, t. y. didesni už Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą de minimis ribą.

(18) Dabartinio tyrimo metu buvo pasiektas aukštas bendradarbiavimo lygis. Abu žinomi Rusijos eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo ir atsakė į Komisijos klausimyną. Abiejų bendrovių atsakymai buvo patikrinti vizitų metu.

2. Dempingo tęsimosi tikimybė

(19) Nagrinėjant dempingo tęsimosi tikimybę, buvo tirta, ar šiuo metu yra vykdomas iš Rusijos eksportuojamų prekių dempingas. Tai buvo atlikta argumentuojant tuo, kad jei dempingas pasireiškia šiuo metu, tai gali būti svarbiu požymiu, kad dempingas tęsis ir toliau ir dar padidės ateityje, jei bus leista, kad priemonių galiojimas baigtųsi.

a) Analogiška šalis

(20) Pirminio tyrimo metu apskaičiuota dempingo marža leido nustatyti bendrą šalies maržą visų į Bendriją importuojamų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų, kurių kilmės šalis – Rusija, atžvilgiu. Pagal Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, buvo naudojama tokia pati metodika kaip ir pirminio tyrimo metu. Atitinkamai normalioji vertė buvo nustatyta remiantis informacija, gauta atitinkamoje analogiškoje šalyje, kuri buvo pasirinkta pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(21) Pirminio tyrimo metu Brazilija buvo pasirinkta atitinkama analogiška šalimi. Kaip nurodyta inicijavimo pranešime, Komisija numatė, kad Brazilija bus naudojama kaip atitinkama analogiška šalis ir dabartiniame tyrime.

(22) Vienas eksportuojantis gamintojas prieštaravo, kad būtų pasirinkta Brazilija, teigdamas, kad Čekijos Respublikos ar Lenkijos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų vidaus rinka būtų panašesnė į Rusijos rinką.

(23) Kitas eksportuojantis gamintojas prieštaravo tam, kad būtų pasirinkta Brazilija, teigdamas, kad dėl to, jog Brazilijoje egzistuoja tik vienas minimo produkto gamintojas, šioje vidaus rinkoje konkurencijos lygis yra žemas.

(24) Kaip nurodyta 8 konstatuojamoje dalyje, Komisija nusiuntė klausimynus visiems žinomiems minimo produkto gamintojams kitose trečiosiose šalyse, taip pat ir Čekijos Respublikoje ir Lenkijoje. Šie gamintojai buvo pakviesti bendradarbiauti dabartinio tyrimo metu ir teikti informaciją apie produkciją ir orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų pardavimus vidaus rinkoje. Tačiau nė vienas iš šių gamintojų nepanoro suteikti tokios informacijos ir bendradarbiauti vykdant dabartinį tyrimą.

(25) Todėl reikėtų pažymėti, kad nors tyrimo metu ir pasitvirtino tas faktas, kad Brazilijoje yra tik vienas orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamintojas, bendradarbiauti nesutiko jokie kiti potencialios analogiškos šalies gamintojai. Todėl Brazilijos gamintojo pateikta informacija buvo laikoma geriausia ir patikimiausia informacija, kurią pavyko gauti siekiant nustatyti normaliąją vertę.

(26) Pirmasis minėtasis eksportuojantis gamintojas teigė, kad, jei abi pasiūlytosios šalys – Čekijos Respublika ir Lenkija – nebendradarbiauja, normaliajai vertei nustatyti turėtų būti naudojamos iš šių šalių į Bendriją eksportuojamo minimo produkto kainos, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje. Tačiau kadangi šios šalys nebendradarbiauja, eksporto kainos turėtų būti nustatytos pagal Eurostat duomenis, o ne pagal faktinius ir patikrintus skaičius. Šiuo požiūriu buvo manoma, kad, naudojant Eurostat duomenis, rezultatai bus mažiau tikslūs dėl to, kad eksporto kainos nustatomos bendrai, nenurodant skirtumų, kurie daro įtaką eksporto kainai, tokių kaip skirtinga produktų kokybė ar prekybos lygmuo. Kadangi Brazilijos gamintojas bendradarbiavo vykdant dabartinį tyrimą, buvo manoma, kad priimtiniau yra naudoti šio gamintojo faktinius, sutikrintus duomenis, kurie leido gauti tikslesnius rezultatus. Atitinkamai teko atsisakyti Čekijos Respublikos ar Lenkijos duomenų naudojimo.

(27) Be to, buvo nustatyta, kad Brazilijos gamybos apimtys ir gamybos procesas buvo panašūs į Rusijos. Iš tikrųjų gamybos procesas iš esmės yra vienodas visame pasaulyje. Kaip nurodyta 15 konstatuojamoje dalyje, taip pat buvo nustatyta, kad Brazilijos vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas buvo panašus produktas į Rusijoje pagamintus ir į Bendriją eksportuotus orientuoto grūdėtumo elektrotechninius lakštus. Be to, orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų pardavimas Brazilijos vidaus rinkoje buvo tipiškas Rusijos eksportui į Bendriją. Brazilija taip pat buvo naudojama kaip analogiška šalis pirminio tyrimo metu.

(28) Dėl to Komisija neturėjo priežasčių manyti, kad Brazilija buvo pasirinkta netinkamai. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus faktus ir nesant kitų alternatyvų, Brazilija buvo pasirinkta kaip tinkamiausia analogiška šalis.

b) Normalioji vertė

(29) Laikantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies, buvo svarstoma, ar orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų pardavimai Brazilijos vidaus rinkoje kainos atžvilgiu galėtų būti vertinami kaip atliekami įprastinės prekybos metu. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėjo, ar vidaus pardavimai buvo pelningi. Šiuo tikslu visi tyrimo laikotarpio vieneto gamybos kaštai buvo palyginti su vidutine vieneto pardavimo kaina per tyrimo laikotarpį. Buvo nustatyta, kad pardavimai buvo pelningi. Tyrimas taip pat parodė, kad visa produkcija buvo parduodama nepriklausomiems klientams. Todėl, remiantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalimi, nustatant normaliąją vertę buvo naudojamos nepriklausomų klientų už orientuoto grūdėtumo elektrotechninius lakštus Brazilijos vidaus rinkoje mokamos ar mokėtinos kainos įprastinės prekybos metu.

c) Eksporto kaina

(30) Pirminio tyrimo metu bendradarbiavo trys eksportuotojai/gamintojai, iš kurių vienas buvo prekybininkas. Dabartinis tyrimas atskleidė, kad prekybininkas nutraukė minimo produkto eksportą į Bendriją prieš prasidedant dabartiniam tyrimo laikotarpiui. Todėl eksporto kaina dabartinio tyrimo metu buvo nustatyta remiantis informacija, kurią pateikė likę du Rusijos eksportuojantys gamintojai, iš jų abu bendradarbiavo.

(31) Vienas iš šių Rusijos eksportuojančių gamintojų eksportavo minimą produktą į Bendriją per du nepriklausomus prekybininkus, iš kurių abu užsiėmė tik sąskaitų perrašymu galutiniams vartotojams Bendrijoje ir kitose trečiosiose šalyse. Šio eksportuojančio gamintojo atžvilgiu eksporto kainos buvo nustatytos remiantis kainomis, kurios galiojo pirmiesiems nepriklausimiems klientams, t. y. nesusijusiems prekiautojams. Tokiu būdu eksporto kainos buvo nustatytos remiantis ta kaina, kuri buvo faktiškai sumokėta ar mokėtina už minimą produktą, kai jis parduodamas eksportuojant jį į Bendriją pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(32) Kitas Rusijos eksportuojantis gamintojas didžia dalimi priklausė ir buvo kontroliuojamas susijusios holdingo/prekybinės bendrovės Šveicarijoje. Visa produkcija buvo eksportuojama per Šveicarijos bendrovę dviems susijusiems Bendrijos importuotojams, kurie perpardavė minimą produktą galutiniams vartotojams Bendrijoje. Todėl eksporto kainos buvo atkurtos remiantis perpardavimo kainomis pirmajam nepriklausomam vartotojui Bendrijoje, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje.

(33) Be to, susijusi Šveicarijos bendrovė įvežė minimą produktą į Bendriją per savo dvi Bendrijoje esančias importo bendroves. Ji vykdė prekybininko funkcijas, o eksporto kaina buvo patikslinta išskaičiuojant iš eksporto kainos komisinius ir taip atsižvelgta į jo vykdomas funkcijas. Kalbant apie du susijusius Bendrijos importuotojus, buvo išskaičiuoti pardavimo, bendrieji ir administraciniai kaštai. Be to, kiekvieno iš susijusių Bendrijos importuotojo atveju buvo išskaičiuota atitinkamai nustatyta pelno marža. Kadangi tyrimo metu nebendradarbiavo joks nesusijęs importuotojas, taip pat kadangi nebuvo jokios kitos patikimesnės informacijos, 5 % pelno marža buvo laikoma priimtina.

(34) Pirminio tyrimo metu pirmiau minėtas eksportuojantis gamintojas nebuvo susijęs su jokiu Bendrijos ar trečiosios šalies importuotoju, todėl nustatant eksporto kainą daugiausia buvo remtasi faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje.

d) Palyginimas

(35) Siekiant, kad būtų galima sąžiningai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, buvo atsižvelgta į veiksnių, kurie, kaip nustatyta, daro įtaką kainoms ir kainų palyginimui, skirtumus pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį.

(36) Šiuo požiūriu buvo nustatyta, kad Brazilijoje pagaminti ir parduoti orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai lakštai pasižymėjo kiek kitokiomis storio ir maksimaliai prarandamos šerdies savybėmis esant tam tikroms specialioms elektrotechninėms sąlygoms. Todėl buvo suderinti nežymūs Brazilijos vidaus rinkoje parduodamų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų ir iš Rusijos į Bendriją eksportuojamų lakštų fiziniai skirtumai. Be to buvo patikslinti eksporto muitai, o nesusijusio Rusijos eksportuojančio gamintojo atžvilgiu – kredito išlaidos, kadangi jie darė įtaką nustatytoms eksportuojančių gamintojų eksporto kainoms.

e) Dempingo marža

(37) Buvo palygintas svertinis normaliosios vertės vidurkis ir svertinis eksporto kainos vidurkis po atvežimo išlaidų apmokėjimo. Palyginus paaiškėjo, kad tyrimo laikotarpiu buvo vykdomas didelis iš Rusijos eksportuojamų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų dempingas. Dempingo marža buvo lygi sumai, kuria normalioji vertė viršijo į Bendriją eksportuojamų prekių kainas. Bendras šalies svertinis dempingo maržos vidurkis viršijo 80 % ir buvo net šiek tiek didesnis negu pirminio tyrimo metu nustatyta dempingo marža.

3. Importo pokyčiai, jei priemonės nustotų galioti

(38) Taip pat buvo nagrinėjama, kaip toliau vyktų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų importas iš Rusijos, jei priemonės nustotų galioti. Šiuo tikslu buvo išnagrinėtas į Bendriją ir trečiąsias šalis, taip pat ir vidaus rinkoje vykdomas eksportas. Taip pat buvo įvertinta Rusijos eksportuojančių gamintojų kainodaros veikla skirtingose rinkose.

a) Eksporto į Bendriją apimčių ir kainų kitimas

(39) Kaip nurodyta pirmiau esančioje 1 konstatuojamoje dalyje, įsipareigojimą, kurį pirminio tyrimo metu pasiūlė prisiimti Rusijos eksportuojantys gamintojai, Komisija priėmė. Įsipareigojimas iš esmės buvo skirtas metiniams kiekiams apriboti, t. y. įvedus galutines priemones minimo produkto eksporto kiekiai buvo ribojami iki įsipareigojime nustatytos aukščiausios ribos. Nepaisant įsipareigojimo ir to fakto, kad eksporto apimtys išliko stabilios, eksportas ir toliau buvo vykdomas dempingo kainomis. Todėl nebuvo jokių priežasčių tikėtis, kad, jei galiojančios priemonės būtų panaikintos, kainos taps didesnės už dempingo lygius. Priešingai, tikėtina, kad jei nebus apribota kvota, importo į Bendriją apimtys ženkliai išaugs, o tai tikriausia sukeltų dar didesnį kainų smukimą.

b) Prekybos apimčių ir kainų vidaus rinkoje ir trečiųjų šalių rinkose kitimas

(40) Buvo nustatyta, kad didžioji eksporto dalis turėtų būti nukreipiama į Bendriją dėl skirtingų kainų lygių atitinkamose rinkose. Be to, buvo nustatyta, kad galimybė patekti į daugelį potencialių eksporto rinkų yra apribota įvedus pakankamai aukštus muitų tarifus. Nepaisant šių apribojimų, tyrimo laikotarpiu eksportas į trečiąsias šalis viršijo eksportą į Bendriją ir vidaus pardavimus. Taip pat dėl pastaruoju metu išaugusios euro vertės prekių eksportas į Bendriją tapo patrauklesnis negu eksportas į trečiąsias šalis. Visi šie veiksniai rodo didelę tikimybę, kad visas išaugęs eksportas bus nukreipiamas į Bendrijos rinką, jei tiriamos priemonės bus panaikintos.

(41) Nuo 1997 metų pardavimų apimtys Rusijos vidaus rinkoje ir eksportas į trečiąsias šalis išaugo, tuo tarpu eksportas į Bendriją sumažėjo įvedus antidempingo priemones ir sąlyginai išliko stabilaus – labai žemo lygio dėl prisiimto įsipareigojimo. Paklausa Rusijos vidaus rinkoje nors ir išaugusi nuo 1997 metų, visada buvo per maža, kad išnaudotų visas Rusijos eksportuojančių gamintojų gamybos apimtis. Bendros pardavimų Rusijos vidaus rinkoje apimtys visuomet buvo aiškiai mažesnės už bendras eksporto apimtis (į visas šalis). Kaip nurodyta toliau esančioje 82 konstatuojamoje dalyje, analizuojamu laikotarpiu Rusijos gamintojai padidino savo gamybos pajėgumus, dėl ko dabar vykdomu tyrimo laikotarpiu atsirado neišnaudotų pajėgumų ir susikaupė atsargos. Galima tikėtis, kad didžioji dalis turimų atsargų bus eksportuojama į Bendriją, jei priemonės nustotų galioti. Be to, atsižvelgiant į didelius neišnaudotus pajėgumus, Rusijos gamintojai galėtų lengvai toliau didinti savo gamybos apimtis tol, kol būtų viršytas tas lygis, kurį galėtų išnaudoti vidaus rinka ar kitos potencialios trečiosios rinkos. Iš tikrųjų, kaip nurodyta toliau esančioje 82 konstatuojamoje dalyje, tyrimo laikotarpiu gamybos pajėgumai pasiekė tokį lygį, kuris galėtų patenkinti visos Bendrijos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų paklausą. Todėl galima daryti išvadą, kad ateityje eksporto apimtys, ypač į Bendriją, augs, jei bus nustatytas laisvas patekimas į rinką pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui.

(42) Kaip nurodyta toliau esančioje 83 konstatuojamoje dalyje, Rusijos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamintojai turi gerai išvystytą pardavimo struktūrą Europos bendrijoje, kuri supaprastinta minimo produkto pardavimą ir platinimą Bendrijos rinkoje.

(43) Atitinkamai, atsižvelgiant į prognozuojamą importo į Bendriją apimčių augimą netaikant priemonių ir dėl to susidarančią pasiūlą, galima pagrįstai tikėtis, kad kainos ir toliau mažės, jei bus leista pasibaigti priemonių galiojimo laikotarpiui.

4. Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

(44) Nepaisant nustatytų priemonių, Rusijos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų importas tyrimo laikotarpiu vis dar buvo vykdomas dempingo kainomis. Buvo nustatyta, kad dempingas tęsėsi, ir yra didelė tikimybė, kad jis taip pat tęstųsi jei būtų leista, kad priemonės nustotų galioti. Be to, tikėtina, kad Rusijos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų eksportas į Bendriją ženkliai augs, ir bus vykdomas ženklus šių papildomai importuojamų kiekių kainų dempingas, jei antidempingo priemonės nustotų galioti.

D. BENDRIJOS PRAMONĖ

(45) Keturi tyrime dalyvavę Bendrijos gamintojai tyrimo laikotarpiu sudarė 100 % Bendrijos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamybos. Todėl jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

E. BENDRIJOS PRAMONĖS PADĖTIS

1. Bendrijos suvartojimas

(46) Bendrijos suvartojimas buvo apskaičiuotas remiantis Bendrijos pramonės pateiktomis suvestinėmis apie produkcijos pardavimų Bendrijos rinkoje apimtis ir Eurostat arba bendradarbiavusių Rusijos eksportuojančių gamintojų nurodytomis bendromis importuotos produkcijos apimtimis.

(47) Remiantis šiais duomenimis, tonomis išreikštas Bendrijos suvartojimas nuo 1997 iki 1999 metų padidėjo 5 %, atitinkamai nuo

186000

iki

195500

. Tuomet jis nukrito 4,9 % ir pasiekė maždaug

186000

tyrimo laikotarpiu. Išsamūs duomenys yra tokie:

Suvartojimas | | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (tyrimo laikotarpis) |

tonomis | 186087 | 183648 | 195601 | 186220 |

indeksuotas dydis | 100 | 99 | 105 | 100 |

2. Importas iš Rusijos

Importo apimtis

(48) Remiantis iš

Eurostat

gauta informacija ir tais duomenimis, kuriuos pateikė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, importo iš Rusijos apimtys analizuojamu laikotarpiu svyravo nuo maždaug

3750

tonų iki

6701

tonų. Išsamūs importo duomenys:

Apimtys | | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (tyrimo laikotarpis) |

tonomis | 5238 | 6701 | 5899 | 3750 |

indeksuotas dydis | 100 | 128 | 113 | 72 |

Importo rinkos dalis

(49) Importų iš Rusijos rinkos dalis analizuojamu laikotarpiu regione sudarė maždaug nuo 2 % iki 3,6 %.

Rusiškų produktų kokybės gerinimas ir Rusijos eksportuotojų kainodaros ypatumai

(50) Pirminio tyrimo metu orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai lakštai iš Rusijos dėl kokybės trūkumų Bendrijos rinkoje buvo parduodami dideliais kiekiais kaip antrarūšė medžiaga. Dėl to Komisija turėjo tikslinti kainas, kai buvo vertinama, kiek kainos yra žemesnės ir nustatant žalos išnykimo ribą. Rusijos gamintojams investavus į savo įrenginių kokybės tobulinimą, iš Rusijos šiuo metu importuojami orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai lakštai daugeliu atvejų yra pirmarūšis produktas.

(51) Remiantis

Eurostat

skaičiais, eurais už toną išreikštos importo kainos ženkliai sumažėjo nuo 954 1997 metais iki 862 1998 metais, ir iki 741 1999 metais – vertinant absoliučiais dydžiais per dvejus metus kainos nusmuko 200 eurų už toną. Po to kainos iš dalies grįžo prie ankstesnių lygių ir siekė 860 eurų/tona 2000 metais – šis lygis vis dar buvo maždaug 10 % žemesnis už tą, kuris buvo pasiektas 1997 metais. Išsamūs duomenys yra tokie:

Vieneto kainos/importas | | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (Tyrimo laikotarpis) |

eurų/tona | 954 | 862 | 741 | 860 |

indeksuotas dydis | 100 | 90 | 78 | 90 |

(52) Komisija taip pat palygino Rusijos importo kainas, pateiktas atsakymuose į klausimynų klausimus (CIF pagrindu) su kainomis, kurių prašė Bendrijos pramonė už tą patį produktą (atskaičius pristatymo išlaidas). Siekiant atskirti įvairius orientuoto grūdėtumo elektrotechninius lakštus, Bendrijos pramonės parduodami produktai ir iš Rusijos importuojami produktai buvo suskirstyti į kategorijas pagal storį ir maksimalų šerdies praradimą esant tam tikroms elektrotechninėms sąlygoms. Tada esant panašioms prekybos sąlygoms buvo palygintos atskirai kiekvienos kategorijos importuojamų produktų ir Bendrijos pramonės produktų vidutinės svertinės pardavimo kainos. Taip buvo nustatyta, kad Rusijos importo kainos yra žymiai mažesnės už Bendrijos pramonės kainas.

3. Importas iš kitų trečiųjų šalių

(53) Per analizuojamą laikotarpį bendros orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų importo apimtys iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją, sumažėjo maždaug nuo 44300 tonų 1997 metais iki maždaug 38600 tonų tyrimo laikotarpio metu. Didžiausi šių importų kiekiai buvo gauti iš Japonijos arba Eurostat klasifikuoti kaip "neatskleistos kilmės". Komisija patikrino, kad šie slapti importai nebūtų kilę iš Rusijos. Likęs importas iš esmės buvo gautas iš Lenkijos ir Čekijos Respublikos. Importas iš Lenkijos analizuojamu laikotarpiu svyravo nuo žemiausio - maždaug 1600 tonų lygio1999 metais iki aukščiausio – maždaug 4800 tonų lygio per tyrimo laikotarpį. Importas iš Čekijos Respublikos smarkiai mažėjo per visą analizuojamą laikotarpį nuo maždaug 7000 tonų 1997 metais iki mažiau negu 2000 tonų tyrimo laikotarpio metu.

(54) Tyrimo laikotarpiu iš trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją, gauto importo dalis rinkoje sudarė 20,7 %: Japonijos - 11,2 %, Lenkijos – 2,6 %, Čekijos Respublikos – 1,1 %. Neatskleistos kilmės importo dalis rinkoje tyrimo laikotarpiu sudarė 4,7 %.

(55) Iš Japonijos importuojamų prekių ir neatskleistos kilmės bei kitų šaltinių importo prekių kainos buvo daug aukštesnės negu Bendrijos pramonės kainos.

(56) Pagal panašią tendenciją, kuri pasireiškė Bendrijos pramonės kainų atžvilgiu Bendrijos rinkoje (žr. 58 konstatuojamąją dalį), importo iš Lenkijos kainos nuo 1997 iki 1999 metų sumažėjo, o per tyrimo laikotarpį nežymiai išaugo iki tokio lygio, kuris vis dar buvo žemesnis už 1997 metų lygį. Šios kainos buvo šiek tiek mažesnės už Bendrijos pramonės kainas, bet daug aukštesnės už iš Rusijos importuojamos produkcijos kainas.

(57) Importo iš Čekijos Respublikos kainos išliko daugmaž pastovaus lygio, kuris yra žemesnis už Bendrijos pramonės lygį ir už Lenkijos importo kainas, tačiau didesnės negu Rusijos importuojamų prekių kainos tais metais.

(58) Išsamūs duomenys apie importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją, apimtis (išreikštas tonomis) ir kainas (išreikštas eurais už toną):

Kitų trečiųjų šalių importas | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (Tyrimo laikotarpis) |

Japonija

Apimtys | 15357 | 10730 | 15109 | 20859 |

Kainos | 1324 | 1428 | 1362 | 1348 |

Neskelbiama vieta

Apimtys | 18774 | 19303 | 18200 | 8801 |

Kainos | 1386 | 1471 | 1390 | 1359 |

Lenkija

Apimtys | 2455 | 3224 | 1588 | 4863 |

Kainos | 1101 | 1027 | 994 | 1070 |

Čekijos Respublika

Apimtys | 7038 | 5540 | 2724 | 1964 |

Kainos | 929 | 928 | 923 | 959 |

Kitos šalys

Apimtys | 676 | 1718 | 1800 | 2121 |

Kainos | 1739 | 1577 | 1481 | 1484 |

Iš viso

Apimtys | 44300 | 40515 | 39421 | 38608 |

Kainos | 1282 | 1355 | 1335 | 1303 |

4. Bendrijos pramonės padėtis

Bendrijos pramonės pertvarkymas

(59) Primenama, kad pirminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tarp 1990 metų ir tyrimo laikotarpio pabaigos (1994 m. balandžio pabaigos), Bendrijos pramonei buvo padaryta materiali žala, kuri iš esmės pasireiškė pardavimo apimčių mažėjimu, dėl ko buvo prarasta rinkos dalis ir smuko kainos. Dėl šių veiksnių sumažėjo pelnas, ir buvo patirti finansiniai nuostoliai.

(60) Kadangi buvo įvestos dabartinės antidempingo priemonės, Bendrijos pramonėje buvo taikoma pertvarkymo programa, kuria buvo siekiama padidinti jos konkurencingumą. Po susijungimo, kuriam Komisija pritarė 1999 m. spalio 8 d. [8], trys iš keturių Bendrijos gamintojų tapo Thyssen Krupp Steel grupės dalimi.

Gamyba ir atsargos

(61) Orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamyba nuo 1997 metų iki 1998 metų nežymiai sumažėjo, o tyrimo laikotarpio metu išaugo iki

220000

tonų. Šis augimas siekia 3 % analizuojamu laikotarpiu. Išsamūs duomenys:

Gamyba | | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (tyrimo laikotarpis) |

tonomis | 212891 | 211655 | 220734 | 220176 |

indeksuotas dydis | 100 | 99 | 104 | 103 |

(62) Atsižvelgiant į tą faktą, kad Bendrijos pramonėje iš esmės buvo naudojama produkcijos tiekimo pagal užsakymą sistema, kuri leido maksimaliai sumažinti atsargų lygius, laikoma, kad atsargų didinimas nėra svarbus veiksnys, turintis įtakos Bendrijos pramonės būklei. Iš tikrųjų, atsargas paprastai sudarydavo prekės, kurios ir buvo skirtos tam, kad būtų pristatomos produktus jau užsisakiusiems klientams.

Pajėgumai

(63) Kadangi orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamyboje naudojami gamybos įrenginiai taip pat naudojami ir kitų produktų gamybai, nebuvo galima ar tikslinga nustatyti pajėgumus ir pajėgumų išnaudojimą, susijusius konkrečiai su minimu produktu.

(64) Tačiau įvertinus bendrą orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų ir kitų produktų gamybos pajėgumo lygį, paaiškėjo, kad Bendrijos pramonėje ir toliau buvo nepanaudotų pajėgumų, kurie būtų leidę pagaminti didesnius orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų kiekius.

Pardavimai

(65) Orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų pardavimai nuo 1997/1998 m. iki 1999 m. išaugo maždaug 10 % - nuo maždaug

136500

tonų 1997 ir 1998 metais iki maždaug

150000

tonų 1999 metais. Jie ženkliai sumažėjo maždaug 5 % tyrimo laikotarpiu iki mažiau kaip

144000

tonų pagal Bendrijos suvartojimą. Išsamūs duomenys:

Pardavimai | | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (tyrimo laikotarpis) |

tonomis | 136549 | 136432 | 150281 | 143862 |

indeksuotas dydis | 100 | 100 | 110 | 105 |

Rinkos dalis

(66) Bendrijos pramonės rinkos dalis padidėjo 3,4 procentiniais punktais nuo 73,4 % 1997 metais iki 76,8 % 1999 metais, o po to dar nežymiai išaugo iki 77,3 % tyrimo laikotarpiu ir padidėjo 0,5 procentinio punkto tais metais. Išsamūs duomenys:

Rinkos dalis | | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (tyrimo laikotarpis) |

% | 73,4 | 74,3 | 76,8 | 77,3 |

indeksuotas dydis | 100 | 101 | 105 | 105 |

Kainos

(67) Bendrijos pramonės kainos Bendrijos rinkoje kito taip:

Vieneto kainos | | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (tyrimo laikotarpis) |

eurų/tona | 1140 | 1122 | 1044 | 1089 |

indeksuotas dydis | 100 | 98 | 92 | 96 |

(68) Orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų kainos Bendrijoje nuo 1997 iki 1999 metų sumažėjo maždaug 8 % nuo 1140 eurų/tona 1997 metais iki 1044 eurų/tona 1999 metais, o tai absoliučiais vertinimais sudaro maždaug 100 eurų/tona sumažėjimą vien per dvejus metus. Šį sumažėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą pasaulio plieno rinkos nestabilumą, dėl kurio apskirtai sumažėjo plieno produktų kainos per 1998/1999 metus. Tačiau atsižvelgiant į tą faktą, kad Rusijos importuojamos produkcijos kainos buvo žemiausios per visą analizuojamą laikotarpį (žr. 51 ir 58 konstatuojamąsias dalis) tampa aišku, kad šiuo laikotarpiu Rusijos importo kainos taip pat turėjo neigiamą poveikį Bendrijos pramonės kainoms.

Pelningumas

(69) Bendras Bendrijos pramonės pelningumas parduodant produkciją Bendrijos rinkoje analizuojamu laikotarpiu mažėjo taip:

Pelnas | | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (tyrimo laikotarpis) |

% | 2,6 | 4,3 | 1,7 | 1,8 |

(70) Atsižvelgiant į gamybos proceso, gaminant orientuoto grūdėtumo elektrotechninius lakštus, sudėtingumą, buvo nustatyta, kad 8 % pelningumas yra pakankamas, kad šis pramonės sektorius išlaikytų savo potencialą. 1997 metais pasiektas lygis negali būti laikomas tipišku, kadangi tais metais didelę įtaką darė dideli finansiniai nuostoliai, kuriuos patyrė vienas Bendrijos gamintojas, turėjęs sunkumų tiekiant žaliavas. Tais pačiais metais visi kiti Bendrijos gamintojai įregistravo patenkinamo lygio pelną, kuris vidutiniškai siekė maždaug 8 %. Atsižvelgiant į pelningumo kaitą ir jo sumažėjimą nuo 1998 metų iki tyrimo laikotarpio, taip pat daroma nuoroda į 77 ir 80 konstatuojamose dalyse pateiktą paaiškinimą.

Grynųjų pinigų srautai, gebėjimas didinti kapitalą ir darbo užmokesčius

(71) Grynųjų pinigų srautų ir darbo užmokesčio rodikliai kito taip:

| 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (tyrimo laikotarpis) |

Grynųjų pinigų srautai | Neregistr. | 100 | 80 | 103 |

| 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (tyrimo laikotarpis) |

Darbo užmokesčiai | 100 | 98 | 94 | 103 |

Nekilo jokių konkrečių problemų dėl gebėjimo didinti kapitalą analizuojamu laikotarpiu. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad trys iš Bendrijos gamintojų priklauso didesnei grupei.

Investicijos ir investicijų grąža

(72) Kartu su pradėta taikyti didele pertvarkymo programa Bendrijos pramonė skyrė ženklias investicijas, kad racionalizuotų savo gamybą ir produkcijos pardavimus.

| 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (tyrimo laikotarpis) |

Investicijų grąža (%) | Nereg. | 12,2 | 4,0 | 3,6 |

Našumas ir užimtumas

(73) Išsamūs duomenys apie našumą ir užimtumą buvo tokie:

1997 m. indeksuotas dydis = 100 | | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (tyrimo laikotarpis) |

Našumas | 100 | 106 | 115 | 115 |

Darbuotojų skaičius | 100 | 94 | 90 | 90 |

(74) Dėl ženklių pastangų pertvarkyti Bendrijos pramonę įvedus šiuo metu peržiūrimas antidempingo priemones, iš viso analizuojamu laikotarpiu našumas išaugo 15 %.

(75) Dėl pertvarkymo per tą patį laikotarpį taip pat 10 % sumažėjo darbuotojų skaičius.

Bendrijos pramonės eksporto veikla

(76) Bendrijos pramonė labai aktyviai veikė trečiųjų šalių rinkose – buvo eksportuojama maždaug trečdalis orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų produkcijos. Tai rodo, kad ši pramonės šaka yra gerai išvystyta ir gali atlaikyti pasaulinio masto konkurenciją. Dėl tarptautinės plieno krizės poveikio Bendrijos pramonės produkcijos eksportas sumažėjo 7 %, maždaug nuo

78000

tonų metais iki maždaug

73000

tonų 1999 metais, o po 1997to išaugo maždaug iki

76000

tonų tyrimo laikotarpiu. Išsamūs duomenys apie Bendrijos pramonės eksporto apimtis:

Eksportas | | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 (tyrimo laikotarpis) |

Apimtys tonomis | 78209 | 73774 | 72961 | 76345 |

indeksuotas dydis | 100 | 94 | 93 | 98 |

Dempingo dydis ir atsigavimas po paskutiniojo dempingo

(77) Reikėtų pastebėti, kad kalbant apie tyrimo laikotarpio metu išaiškintos faktinės dempingo maržos poveikį Bendrijos pramonės būklei, nustatyta Rusijos produkcijos dempingo marža yra didesnė už nustatytą pirminiu tyrimo laikotarpiu (žr. 37 konstatuojamąją dalį). Įvedus priemones, Bendrijos pramonės padėtis tam tikra dalimi pagerėjo, tačiau galutinai neatsigavo. Todėl panaikinus priemones, šio tyrimo metu nustatytos dempingo maržos poveikis būtų ženklus.

Augimas

(78) Primenama, kad Bendrijos suvartojimas nuo 1997 iki 1999 metų išaugo 5 %, o tyrimo laikotarpiu nusmuko 4,9 % ir priartėjo prie 1997 metais pasiekto lygio.

Bendrijos pramonės pardavimų apimčių kitimo tendencijos šiuo laikotarpiu buvo panašios, tačiau nuosmukis tarp 1999 ir 2000 metų buvo ne toks žymus kaip suvartojimo apimčių mažėjimas per šiuos metus.

5. Išvada dėl padėties Bendrijos pramonėje

(79) Apimčių atžvilgiu, įvestos antidempingo priemonės iš Rusijos importuojamiems įvežamiems produktams leido pagerinti ekonominę Bendrijos pramonės padėtį nuo 1997 iki 1999 metų. Tai leido 3,7 % padidinti Bendrijos pramonės gamybą ir 10 % pardavimus Bendrijos rinkoje. Taip pat per tą patį laikotarpį 3,4 % padidėjo jos užimama rinkos dalis. Tačiau tyrimo laikotarpiu buvo pastebima atvirkštinė tendencija (gamybos apimtys sudarė - 0,3 %, pardavimai Bendrijoje smuko 4,3 % procentinių punktų), tuo tarpu per tą patį laikotarpį suvartojimas sumažėjo 4,9 % (žr. 47 konstatuojamąją dalį).

(80) Įvedus priemones, Bendrijos pramonės padėtis iš pradžių pagerėjo. Tačiau prasidėjus bendriems nestabilumams pasaulio plieno rinkoje, Bendrijos pramonės kainos, kurias taip pat smukdė iš Rusijos importuojamos produkcijos kainos, nuo 1997 iki 1998 metų sumažėjo maždaug 8 %. Nepaisant didelių Bendrijos gamintojų pastangų persitvarkyti, ženkliai išaugusio našumo ir pagerėjusios būklės padidėjus pardavimų apimtims, dėl sumažėjusių kainų Bendrijos pramonės pelningumas nuolat smuko nuo 1998 metų iki tyrimo laikotarpio.

(81) Todėl daroma išvada, kad, nepaisant pagerėjimo, kuris buvo užfiksuotas įvedus antidempingo priemones, Bendrijos pramonės padėtis vis dar yra netvirta.

F. ŽALOS TĘSIMOSI IR/AR PASIKAROJIMO TIKIMYBĖ

(82) Atsižvelgiant į tai, kad orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamybos įrenginiai taip pat gali būti naudojami kitiems produktams gaminti (žr. 63 konstatuojamąją dalį), nebuvo prasmės tiksliai vertinti Rusijos eksportuotojų gamybos pajėgumus vien tik minimo produkto atžvilgiu. Tačiau, kaip nurodyta 41 konstatuojamoje dalyje, Rusijos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamintojai analizuojamu laikotarpiu padidino savo turimus bendrus pajėgumus (skirtus ir minimam produktui, ir kitiems produktams) maždaug 10 %. Šiuo metu pasiektas lygis ženkliai viršija tuos kiekius, kuriuos galėtų suvartoti jų vidaus ar bet kuri kita potenciali trečiosios šalies rinka. Iš tikrųjų, šiuo metu pasiekto pajėgumų lygio pakaktų visos Bendrijos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų paklausai patenkinti. Kaip jau buvo nurodyta 40 konstatuojamoje dalyje, Rusijos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamintojai turi didelius nepanaudotus pajėgumus, kuriais jie galėtų pasinaudoti tiekdami produkciją į eksporto rinkas. Iš tikrųjų, jei šie papildomi kiekiai būtų nukreipti į Bendrijos rinką, jie galėtų smarkiai viršyti tuos didžiulius produkcijos lygius, kurie buvo atskleisti pirminio tyrimo metu.

(83) Nuo 1994 metų Rusijos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamintojai plėtė savo pardavimų tinklą Europos bendrijoje. Pavyzdžiui, vienas iš eksportuojančių gamintojų šiuo metu turi nuosavą pardavimų struktūrą Bendrijoje. Atsižvelgiant į šiam tikslui skirtas investicijas, tampa aišku, kad Rusijos gamintojai ketina plėsti savo pardavimus ES rinkoje.

(84) Ir tyrimo laikotarpiu Rusijos gamintojai vis dar pardavinėja orientuoto grūdėtumo elektrotechninius lakštus Bendrijos rinkoje kainomis, kurios yra daug žemesnės už Bendrijos gamintojų kainas. Kaip buvo nustatyta ir pirminio tyrimo metu, tikėtina, kad dėl tokios jų kainodaros ir dėl turimų pajėgumų pardavinėti didėjančias produkcijos apimtis Bendrijos rinkoje kainos gali smukti, jei dabartinės priemonės nustotų galioti.

(85) Kaip parodyta 59–81 konstatuojamose dalyse, Bendrijos pramonės padėtis vis dar yra nesaugi, ypač pelningumo atžvilgiu. Galima manyti, kad jei į Bendrijos pramonę patektų didėjančios iš Rusijos importuojamos produkcijos apimtys dempingo kainomis, tai pablogintų jos finansinę padėtį, kaip buvo nustatyta ir pirminio tyrimo metu. Todėl tuo remiantis daroma išvada, kad, panaikinus priemones, labai tikėtina, kad žala Bendrijos pramonei tęstųsi ir/ar pasikartotų.

G. BENDRIJOS INTERESAI

1. Įvadas

(86) Remiantis Pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar galiojančių antidempingo priemonių pratęsimas prieštarautų visos Bendrijos interesams.

Šis tyrimas buvo atliekamas įvertinant įvairius susijusius interesus, t. y. Bendrijos pramonės, jos žaliavų tiekėjų, minimo produkto importuotojų ir vartotojų interesus. Siekdama atlikti šį tyrimą Komisija paprašė pateikti informaciją visų žinomų suinteresuotųjų šalių.

(87) Taip pat reikėtų pažymėti, kad vykdant priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą, nuodugnus padėties, kai buvo taikomos antidempingo priemonės, analizavimas leidžia nustatyti bet kokio pobūdžio neigiamą, netinkamą galiojančių antidempingo priemonių poveikį susijusioms šalims.

2. Bendrijos pramonės interesai

(88) Kaip parodyta pirmiau išnagrinėtoje situacijoje, Bendrijos pramonė analizuojamo laikotarpio pradžioje galėjo pagerinti savo padėtį ir ypač susigrąžinti patenkinamą pelningos veiklos lygį. Tai rodo, kad šis pramonės sektorius gali pasinaudoti apsauga, kurią suteikia prieš nesąžiningą prekybos praktiką nukreiptos antidempingo priemonės.

(89) Bendrijos pramonė taip pat išreiškė savo norą ir nusistatymą sustiprinti savo konkurencingumą ir Bendrijos rinkoje, ir visame pasaulyje. Nuo pirminio tyrimo pradžios pramonės sektoriuje vyko svarbi pertvarkymo programa – jį dabar kontroliuoja dvi nepriklausomos finansinės grupės, kad būtų centralizuotas ir užtikrintas orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų žaliavų tiekimas Thyssen Krupp Group ir sutelktos investicijos svarbesniems techniniams darbams bei pagerinti veiklos rodikliai (sumažinti šerdies praradimo nuostoliai). Iš tikrųjų, sujungiant tris ieškovus į tą pačią holdingo bendrovę buvo siekiama sukurti didesnę organizaciją, kuri galėtų sėkmingiau konkuruoti su kitais orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamintojais (jų yra apie 11) pasaulio rinkoje.

(90) Aišku, kad Bendrijos pramonės būklė vis dar buvo pažeidžiama analizuojamu laikotarpiu, ir kad joje buvo būtina palaikyti atitinkamą gamybos ir tiekimo lygį vidaus rinkoje ir eksporto rinkose, siekiant, kad jos fiksuoti įkainiai išliktų stabilūs ir konkurencingi. Kitaip tariant, Bendrijos pramonės pastangos racionalizuoti savo gamybą ir ją pertvarkyti būtų betikslės, jei naujai pasireiškiantis dar didesnis dempingas neleistų pakankamai padidinti produkcijos pardavimo apimčių.

(91) Galima daryti išvadą, kad, atsižvelgiant į dabartinį Bendrijos pramonės pažeidžiamumą ir jos dideles pastangas išlikti konkurencinga Europoje ir pasaulyje, laikoma, kad nustojus galioti priemonėms Bendrijos pramonei toliau keltų grėsmę numatomas didėjantis orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų importas iš Rusijos.

3. Gamybos pramonės interesai

(92) Tik vienas tiekėjas atsakė į Komisijos klausimyną. Ši bendrovė, priklausanti tai pačiai holdingo bendrovei kaip ir pirmiau minėtieji trys Bendrijos gamintojai (žr. 60 konstatuojamąją dalį), gamina įvairių savybių plieną, ypač žaliavas, reikalingas orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams lakštams gaminti. Šiuo metu tai yra vienintelis likęs svarbus tokios rūšies plieno gamintojas Europos bendrijoje, kadangi kitos stambios plieno gamybos grupės nutraukė gamybą.

Ši bendrovė skyrė dideles investicijas, kad galėtų racionalizuoti ir plėsti elektrotechninio silikoninio plieno gamybą. Šios investicijos buvo vykdomos tuo pat metu, kai įvyko pirmiau minėtas susijungimas (žr. 60 konstatuojamąją dalį). Tai gali būti vertinama kaip bendros grupės pastangos siekiant pagerinti savo konkurencinę padėtį.

Iš pirmiau minėtų faktų aišku, kad silikoninio-elektrotechninio plieno tiekėjas yra smarkiai priklausomas nuo Bendrijos pramonės būklės. Be to, kadangi sunku pereiti nuo silikoninio-elektrotechninio plieno gamybos prie kitų savybių turinčio plieno gamybos nepatyrus didelių išlaidų, bet koks orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamybos sumažinimas sukels atitinkamą poveikį užimtumui.

(93) Todėl galima daryti išvadą, kad tiekėjai taip pat suinteresuoti, kad priemonės liktų galioti.

4. Orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų importuotojų interesai

(94) Vykdant šį tyrimą nebendradarbiavo joks nepriklausomas importuotojas. Remiantis turima informacija, reikia pažymėti, kad minimas produktas, kurį paprastai importuoja specializuoto plieno importuotojai/prekybininkai, sudaro tik mažą įvairiausių plieno produktų, kuriais jie prekiauja, dalį. Todėl manoma, kad pratęstas antidempingo priemonių galiojimas jei ir turės, tai tik minimalų poveikį bendrai minimų importuotojų/prekiautojų padėčiai.

5. Vartotojų pramonės sektorių interesai

(95) Apie 40 orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų vartotojų gavo pagal jų veiklą suderintą klausimyną.

Komisija gavo devynis atsakymus, kurie atspindi mažiau kaip 20 % bendro orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų suvartojimo Bendrijoje.

(96) Vartotojų pramonė gali būti suskirstyta į du pagrindinius sektorius:

- pirmajame sektoriuje orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai lakštai karpomi pagal nustatytus šablonus, o dalys surenkamos ir gaminamos transformatorių šerdys, kurios paskui perparduodamos transformatorių gamintojams tolesniam apdorojimui,

- kitame sektoriuje gaminami transformatoriai. Šiame pramonės sektoriuje panaudojamos pirmiau minėtų bendrovių pagamintos šerdys arba pačios šio sektoriaus bendrovės gamina šerdis prieš pradėdamos gaminti transformatorius.

(97) Transformatorių šerdžių gamybos sektorius susikūrė neseniai. Šiame sektoriuje yra mažai ūkio subjektų, o vykdant tyrimą bendradarbiavo tik viena su vienu iš pareiškėjų susijusi bendrovė. Nors gaminant transformatorių šerdis didžiausią išlaidų dalį sudaro orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai lakštai, nėra požymių, rodančių, kad šio sektoriaus veiklai trukdytų konkretūs veiksniai, kuriais būtų siekiama sumažinti jo kainas. Iš tikrųjų transformatorių gamintojams žaliavas tiekiantys operatoriai labai priklauso nuo kainų, kurias transformatorių gamintojai gali gauti už savo galutinius produktus.

(98) Tuo tarpu, transformatorių gamintojų sektorius – ilgą laiką gyvuojanti pramonės šaka, kuri tradiciškai aprūpina produkcija stambius energijos gamintojus. Bendru atveju ši transformatorių pramonė priklauso stambioms pramonės grupėms, kurios įsitvirtinusios pasauliniu mastu. Kai kurios jų yra įsteigusios bendras pirkimų organizacijas, kurios tvarko visus grupės užsakymus, kad galėtų išsiderėti geresnes sąlygas su orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamintojais.

Orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai lakštai sudaro ženklią galutinių šio pramonės sektoriaus produktų išlaidų dalį (nuo 10 % iki 30 %, priklausomai nuo transformatoriaus tipo). Šis pramonės sektorius išreiškė vienintelį pageidavimą – turėti galimybę veikti sąžiningos konkurencijos valdomoje rinkoje, kurioje jie galėtų gaminti ir pardavinėti kokybiškus gaminius.

(99) šiuo atžvilgiu kai kurie orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų vartotojai tvirtino tyrimo metu susidūrę su pasiūlos trūkumu iš kai kurių Bendrijos gamintojų dėl tariamo esamų pajėgumų trūkumo. Kiti teigė, kad nebuvo galima importuoti orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų iš kitų šaltinių. Tačiau jie nepateikė jokių jų teiginius įrodančių patvirtinimų. Bet kuriuo atveju, tai aiškiai prieštarauja dabartinio tyrimo išvadoms. Iš tikrųjų, kaip nurodyta 64 konstatuojamoje dalyje, analizuojamu laikotarpiu Bendrijos pramonės pajėgumai buvo pakankami ir tai leido jai gaminti didesnius orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų kiekius. Be to, taip pat buvo galima importuoti orientuoto grūdėtumo elektrotechninius lakštus iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, Lenkijos ir Čekijos Respublikos (žr. 58 konstatuojamąją dalį). Todėl šie tvirtinimai yra nepagrįsti.

(100) Kalbant apie konkurenciją orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų Bendrijos rinkoje, kai kurie vartotojai tvirtino, kad tolesnis priemonių galiojimas, ribojant eksportą iš Rusijos, palaikys dirbtinai aukštas orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų kainas. Tai trukdytų jų pačių konkurencingumui Bendrijos rinkoje. Tačiau remiantis Eurostat duomenimis, pasirodė, kad importo iš trečiųjų šalių apimtys yra gana negausios, dėl to nei nukenčia Europos vartotojų rinkos dalis, nei sumažėja eksportui skirtos pardavimų apimtys. Pasirodė, kad importuojamų transformatorių vidutinės kainos taip pat yra beveik stabilios. Todėl, atrodo, kad dabartinės antidempingo priemonės nepakenkė šios pramonės šakos konkurencingumui.

(101) Be to, taip pat buvo kritikuojamas tas faktas, kad Thyssen Krupp grupė buvo ir vienintelis silikoninio-elektrotechninio plieno gamintojas Bendrijoje, ir trijų iš keturių Bendrijos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamintojų savininkė.

Komisija išsamiai išnagrinėjo išskirtinę Thyssen Krupp grupės padėtį, atsižvelgdama į EAPB Sutarties nuostatas dėl konkurencingumo (žr. 60 ir 89 konstatuojamąsias dalis). Tyrimo metu nebuvo pateikta jokios naujos ar išsamesnės informacijos, kuri rodytų, jog nuo pirmiau minėto Komisijos atlikto tyrimo konkurencinė padėtis būtų pasikeitusi. Todėl tokio pobūdžio kritika taip pat yra nepagrįsta.

(102) Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus, panašu, kad priemonės ženkliai neveikia vartotojų padėties. Be to, nėra požymių, rodančių, kad pratęstos priemonės galėtų turėti kitokį poveikį ateityje.

(103) Nutraukus priemonių galiojimą kiltų rizika, kad Bendrijos pramonę gali susilpninti besitęsiantis/pasikartojantis importo dempingas. Iš tikrųjų, kaip pažymėta 92 konstatuojamoje dalyje, ir atsižvelgiant į išskirtinį orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų gamybos pobūdį ir kompleksiškumą, dabartiniai orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų pasaulinio tiekimo šaltiniai yra negausūs. Jei Bendrijos pramonė sumažintų savo veiklos apimtis, orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų vartotojai taptų vis labiau priklausomi nuo importuojamų medžiagų.

(104) Šia prasme taip pat svarbu pažymėti, kad minimas produktas gali būti laikomas strateginiu vartotojų pramonės produktu. Iš tikrųjų orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai lakštai yra unikalus produktas, kuris daugeliu atvejų negali būti pakeistas alternatyviomis medžiagomis. Iš tikrųjų, dėl sudėtingo gamybos proceso orientuoto grūdėtumo plienas smarkiai skiriasi nuo daugelio kitų plieno kategorijų. Orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai lakštai iš esmės naudojami gaminant elektros ir paskirstymo transformatorius. Todėl tai yra svarbiausias strateginio sektoriaus komponentas, kuris lemia elektros energijos paskirstymo infrastruktūrą. Todėl Europos vartotojų pramonė yra suinteresuota, kad Bendrijos tiekimo šaltinių nesilpnintų pasikartojantis ar atsinaujinantis importo dempingas.

6. Išvada

(105) Atsižvelgiant į pirmiau minėtus faktus ir svarstymus, daroma išvada, kad priemonių pratęsimas neprieštarauja visos Bendrijos interesams.

H. PRIEMONIŲ FORMA

(106) Dabartinis tyrimas buvo vykdomas tik remiantis Pagrindinio sprendimo [9] 11 straipsnio 2 dalimi. Kaip nurodyta pirmiau (žr. 6 konstatuojamąją dalį), tyrimai pagal 11 straipsnio 3 dalį dėl priemonių formos priimtinumo ir rinkos ekonomikos režimo statuso tęsis ir toliau. Šiuo atžvilgiu primenama, kad 1996 m. vasario 19 d. Komisijos sprendimu Nr. 303/96/EAPB Komisija priėmė įsipareigojimą, kuris turėtų ir toliau galioti kol nėra padarytos pagal 11 straipsnio 3 dalį atliktų peržiūrų išvados.

I. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(107) Visoms susijusioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus, kuriais remiantis rengiamasi rekomenduoti išlaikyti dabartinės formos galiojančias priemones. Joms taip pat buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti protestą po šios informacijos paskelbimo. Nebuvo gauta jokių naujų argumentų.

(108) Pagal pirmiau minėtus faktus galima daryti išvadą, kad, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, orientuoto grūdėtumo elektrotechninių lakštų, kurių kilmės šalis – Rusija, importui taikomos antidempingo priemonės, nustatytos Sprendimu Nr. 303/96/EAPB, turėtų būti išlaikytos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Įvedamas galutinis antidempingo muitas į Bendriją importuojamiems tam tikriems orientuoto grūdėtumo šalto valcavimo lakštams ir silikoninio-elektrotechninio plieno juostoms, kurių plotis didesnis negu 500 mm ir kurių kilmės šalis – Rusija, ir kurie klasifikuojami KN kodais 72251100 (600 mm pločio arba platesni lakštai) ir 72261110 (platesni negu 500 mm, bet siauresni negu 600 mm lakštai).

2. Bendrijos pasienyje prieš atliekant muitinės formalumus grynajai importo kainai taikomo galutinio antidempingo muitų tarifas – 40,1 % (TARIC papildomas kodas 8877).

3. Galiojančios nuostatos dėl muito mokesčių yra taikomos, jei nenurodyta kitaip.

2 straipsnis

Nepaisant 1 straipsnio, muitas netaikomas minimų produktų importui, kuriuos eksportuoja ir kurių sąskaitas tiesiogiai Bendrijos pirkėjams perduoda tokios bendrovės (abi priskiriamos TARIC 8878 papildomam kodui):

- Novolipetsk Iron and Steel Corporation (NLMK), Lipetsk

- Viz Stal, Jekaterinburgas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. sausio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Papandreou

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2238/2000 (OL L 257, 2000 10 11, p. 2).

[2] OL L 42, 1996 2 20, p. 7.

[3] OL L 149, 2002 6 7, p.3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1310/2002 (OL L 192, 2002 7 20, p. 9).

[4] OL L 308, 1996 11 29, p. 11.

[5] OL C 216, 2000 7 28, p. 2.

[8] Žr. Konkurencijos generalinio direktorato tinklalapį (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases).

[9] Pasibaigus EAPB sutarčiai pakeistas Pagrindiniu reglamentu (1995 m. gruodžio 22 d. Reglamentas (EB) Nr. 384/96).

--------------------------------------------------