32000R2909

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2909/2000

2000 m. gruodžio 29 d.

dėl Europos Bendrijų nefinansinio ilgalaikio turto apskaitos valdymo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinį reglamentą, taikomą bendrajam Europos Bendrijų biudžetui [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB, EAPB, Euratomas) Nr. 2673/1999 [2], ypač į jo 65 ir 72 straipsnius,

atsižvelgdama į 1993 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentą (Euratomas, EAPB, EB) Nr. 3418/93, nustatantį detalias tam tikrų 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinio reglamento nuostatų įgyvendinimo taisykles [3], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2000/716/EB [4], ypač į jo 21 straipsnį,

pasikonsultavusi su Europos Parlamento apskaitos pareigūnais, Taryba, Teisingumo Teismu, Audito Rūmais, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Regionų komitetu ir Europos Ombudsmenu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Reglamento taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas apskaitos operacijoms, susijusioms su materialiuoju ir nematerialiuoju ilgalaikiu turtu, sudarančiu Bendrijoms priklausančio turto dalį.

2. Visas materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas, kuris pagal Finansinio reglamento 65 straipsnį ir Reglamento (Euratomas, EAPB, EB) Nr. 3418/93 130 straipsnį yra skirtas Bendrijų veiklai ilgalaikiu pagrindu aptarnauti, yra įtraukiamas į inventorių ir sudaro Bendrijoms priklausančio turto dalį; jis įrašomas į Bendrijų balansą.

2 straipsnis

Institucinė taikymo sritis

1. Šį reglamentą taiko visų institucijų apskaitos pareigūnai.

2. Šį reglamentą taikančios institucijos yra išvardytos Finansinio reglamento 12 straipsnyje.

II DALIS

BALANSO STRUKTŪRA

3 straipsnis

Balanso struktūra

Ilgalaikis turtas, kuriam taikomas šis Reglamentas, įtraukiamas į balanso turto pusę, į sąskaitą "Ilgalaikis turtas", ir išdėstomas tokia tvarka:

- nematerialusis turtas,

- materialusis turtas:

- žemė ir pastatai,

- įmonės, mechanizmai ir įrankiai,

- baldai ir transporto priemonių parkai,

- kompiuterinė techninė įranga,

- finansinės nuomos sutartys ir panašios teisės,

- kitas materialusis turtas,

- materialusis turtas, kuris yra statomas (nebaigta statyba), išankstinės įmokos ir mokėjimai kreditan įsigyjant materialųjį turtą.

III DALIS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ĮVAIRIOMIS BALANSO SĄSKAITOMIS

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

4 straipsnis

Finansinės nuomos sutartys ir panašios teisės

1. Nuomos sutarčių, kaip ilgalaikio turto, klasifikavimas pagal šį Reglamentą turi būti paremtas tokiu mastu, kokiu rizika ir atlygis, būdingas nuomojamo turto nuosavybei, priklauso nuo nuomotojo ar nuomininko ir nuo sandorio turinio, o ne sandorio formos.

2. Pagal šį reglamentą nuomos sutartis klasifikuojama finansine nuomos sutartimi ar panašia teise, kai ji nuomininkui perduoda visą riziką ir atlygį, būdingą turto nuosavybei.

3. Riziką sudaro galimi nuostoliai dėl nepakankamo turto pajėgumų naudojimo, nusidėvėjimo ar pakitusio sąnaudų efektyvumo, kurį lėmė pasikeitusios ekonominės sąlygos. Atlygį gali sudaryti planuojamas pelnas, gautas iš turto ekonominio valdymo iki jam nusidėvint, ir pajamos, gautos, pakilus turto vertei ar realizavus šio turto likutinę vertę.

4. Turtas, kuriam taikoma finansinė nuomos sutartis, nuomininkui iš esmės neperduodanti rizikos ir atlygio, būdingo šio turto nuosavybei, ir turtas, kuriam taikoma daugiau nei 5 metų nuomos sutartis, įtraukiamas į finansinio žiniaraščio priedo skyrių apie nebalansinės ataskaitos įsipareigojimus.

5 straipsnis

Turtas, papildantis pagrindinį turtą

Turto, kuris yra neatskiriamas arba nuolatos susijęs su kitu kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, vertė ar naudinga eksploatacija yra pridedama prie vertės ar naudingos eksploatacijos to pagrindinio turto, prie kurio jis yra priskirtas.

6 straipsnis

Turtas, sudarantis visumos dalį

Pavieniai aparatūros ar techninių įrenginių komponentai visumos dalį sudaro tik tada, kai jie gali veikti kartu. Tuo atveju jie yra laikomi vientisu turtu.

2 skyrius

Specialiosios nuostatos

7 straipsnis

Žemė ir pastatai

1. Į sąskaitą "Žemė ir pastatai" įtraukiamos turto teisės ir panašios teisės, kurias nustato tos valstybės, kurioje yra turtas, įstatymai.

Žeme laikomas šis turtas:

- tuščia žemė,

- dirbamoji žemė,

- apstatyta žemė.

2. Pastatais laikomas šis turtas:

- institucijų pastatai, priklausantys joms išimtine nuosavybės teise,

- pastatai, kurių nuosavybės teisė priklauso keliems savininkams,

- šio straipsnio 3 dalyje nurodyta įranga.

3. Bet kuri kilnojamojo turto dalis, kuri yra nuolat ir neatskiriamai susijusi su pastatu (tokiu, kuris apibrėžiamas šio straipsnio 2 dalies pirmojoje ir antrojoje įtraukose), sudaro įrangą.

8 straipsnis

Įrengimai, mechanizmai ir įrankiai

Įrengimams ir mechanizmams yra priskiriami įvairūs įrengimai, objektai, prietaisai ir mechanizmai, reikalingi mokslinei, techninei ir administracinei veiklai. Įrankiams yra priskiriami visi prietaisai ir įrankiai, kurie, naudojami kartu su tam tikra įranga, pritaiko šią įrangą konkrečiam darbui.

9 straipsnis

Baldai ir transporto priemonių parkas

Baldams yra priskiriamas kilnojamasis turtas: stalai, kėdės, spintos ir rašomieji stalai.

Transporto priemonių parkui yra priskiriamos visų rūšių transporto priemonės.

10 straipsnis

Kompiuterinė techninė įranga

Kompiuterinei techninei įrangai yra priskiriamos specifinės kompiuterinės sistemos, įrenginiai ir prietaisai, kuriems naudoti reikia programinės įrangos ir kurie yra skirti informacijai apdoroti.

11 straipsnis

Statomas materialusis ilgalaikis turtas

Materialusis ilgalaikis turtas, kuris sąskaitų uždarymo dieną yra nebaigtas statyti, laikomas statomu materialiuoju ilgalaikiu turtu. Ilgalaikis turtas laikomas užbaigtu nuo to momento, kai jis atiduodamas naudoti.

12 straipsnis

Nematerialusis ilgalaikis turtas

1. Pripažintas turtas, kuris savo pobūdžiu nėra piniginis ir nėra fizinė medžiaga, laikomas nematerialiuoju ilgalaikiu turtu.

Kad toks turtas būtų įtrauktas į balanso turtą, jis turi būti kontroliuojamas vienos iš institucijų ir ateityje Europos Bendrijoms turi atnešti ekonominę naudą.

2. Kompiuterinė programinė įranga, kuriai taikoma vietos licencija arba kuri yra įgyta pagal didelės vertės sutartį, yra laikoma nematerialiuoju ilgalaikiu turtu.

Institucijose susikurta programinė įranga nėra nematerialusis ilgalaikis turtas.

13 straipsnis

Kitas materialusis ir nematerialusis turtas

Materialusis turtas, kuris, remiantis 7–11 straipsniais, nepriklauso išvardytosioms kategorijoms, kaip antai: kilnojamosios lentynos, pertvaros, laikinos grindys ir lubos bei elektros laidų sistemos, – laikomas kitu materialiuoju ilgalaikiu turtu. Nematerialusis ilgalaikis turtas, kaip numatyta 12 straipsnyje, kuris nepriklauso anksčiau paminėtai kategorijai (kompiuterinei programinei įrangai), laikomas kitu nematerialiuoju ilgalaikiu turtu.

14 straipsnis

Išankstinės įmokos ir daliniai mokėjimai įsigyjant ilgalaikį turtą

Sumos, sumokėtos prieš tai, kai tiekėjas pradeda vykdyti užsakymą, arba sumokėtos po to, kai tiekėjas įrodo dalinį sandorio ar užsakymo įvykdymą, laikomos išankstinėmis įmokomis ir daliniais mokėjimais.

IV DALIS

VERTĖS NUSTATYMO TAISYKLĖS

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

15 straipsnis

Vertės nustatymas

1. Ilgalaikio turto vertė nustatoma pagal šio turto įsigijimo kainą, išskyrus Europos Bendrijų pasigamintą turtą, kurio vertė nustatoma pagal gamybos kaštus, nepažeidžiant tolesnių šio straipsnio dalių.

2. Ilgalaikio turto, kurio naudojimo laikas yra ribotas, įsigijimo kaina ir gamybos kaštų vertė sumažinama atliekant vertės pakeitimus, skaičiuojamus taip, kad šis turtas būtų sistemingai nuvertinamas visą jo naudingos eksploatacijos laikotarpį.

3. Kai nustatoma, kad ilgalaikio turto vertė nuolat mažės, vertinimo pakeitimai, nepriklausomai nuo to, ar šio turto naudojimo laikas yra ribotas, ar neribotas, daromi tam, kad šiam turtui būtų nustatyta mažesnė vertė, kuri įrašoma į balansą.

Mažesnė vertė nenustatinėjama, kai išnyksta vertės pakeitimo priežastys.

4. Ilgalaikis turtas turi būti perkainotas, kai, remiantis nepriklausoma ekspertize, yra parodoma, kad jo tikroji vertė viršija jo buhalterinę vertę. Toks vertės pakilimas turi būti pastovus.

16 straipsnis

Buhalterinė vertė

Buhalterinė ilgalaikio turto vertė yra lygi jo įsigijimo kainai ar gamybos kaštams, prie kurių pridedama arba iš kurių atimama perkainojimo, nuvertinimo ir nurašytos sumos.

17 straipsnis

Euro naudojimas

1. Ilgalaikio turto vertė išreiškiama eurais.

2. Kai perkant mokama kita valiuta, o ne eurais, ji turi būti konvertuojama į eurus tuo kursu, kuris taikomas turto įsigijimo dieną.

3. Įsigijimo data ar įrašymo diena atitinka tą dieną, kurią turto nuosavybės rizika perduodama Europos Bendrijoms, o tai apskritai atitinka pripažintą turto pristatymo dieną ir sąskaitos-faktūros gavimą; įrašymo į balansą dieną yra suderinami visi neatitikimai tarp faktūrų išrašymo, pristatymo ir nuosavybės teisės perdavimo.

18 straipsnis

Įsigijimo kaina – turtas, įsigytas už atlyginimą

1. Įsigijimo kaina gaunama prie pirkimo kainos pridėjus visas papildomas ir įsigijimo išlaidas.

2. Papildomas išlaidas sudaro transporto išlaidos už turto vieneto gabenimą iki jo pirminės montavimo vietos ir montavimo, surinkimo bei patikrinimo, ar jis tinkamai veikia, išlaidos, išskyrus atvejus, kai šių išlaidų nustatyta kaina buvo atskirai įrašyta į važtaraštį. Papildomas išlaidas taip pat sudaro pagerinimo išlaidos, kurios prailgino ilgalaikio turto naudingos eksploatacijos laiką ir (arba) pagerino jo darbą.

3. Įsigijimo išlaidas sudaro mokesčiai architektui už pastatų ar jų dalių statybą ir suderinimą.

4. Į pirkimo kainą neįtraukiamos šios išlaidos:

a) PVM ir mokesčiai, kurie gali būti susigrąžinti iš valstybinių institucijų pagal Europos protokolą dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų ar kitas panašias sutartis (Vienos konvencija, pagrindinės būstinės sutartys);

b) transporto išlaidos, patirtos po to, kai turto vienetas buvo nugabentas į jo pirminio montavimo vietą;

c) išlaikymo ir aptarnavimo išlaidos, perdavimo mokesčiai, mokesčiai kitiems specialistams, ne tik architektams, komisiniai, išlaidos teisinėms paslaugoms, garantijos išlaidos, garantijos pratęsimo išlaidos;

d) palūkanos už paskolas, paimtas įsigijimui finansuoti.

19 straipsnis

Nemokamai įsigytas turtas

1. Nemokamai įsigytas turtas įvertinamas pagal jo rinkos kainą. Nepaisant to, meno kūriniai įvertinami pagal jų apdraustąją arba praneštąją vertę arba, kai jie nėra apdrausti ar kaina nepranešta, simboline kaina.

2. Turto rinkos kaina yra kaina, kurią pirkėjas yra pasirengęs sumokėti už šį turtą, deramai atsižvelgdamas į jo būklę, buvimo vietą ir prielaidą, kad jį bus galima naudoti toliau.

3. Jei turto rinkos kainos nustatyti negalima, imama panašaus turto inventorinė vertė.

20 straipsnis

Gamybos kaštai

1. Europos Bendrijų pasigamintas turtas įvertinamas pagal jo gamybos kaštus.

2. Gamybos kaštai gaunami prie žaliavų įsigijimo ir naudotų vartojimo reikmenų kainos pridėjus kaštus, tiesiogiai priskiriamus nagrinėjamo turto gamybai.

3. Pagrįsta dalis kaštų, kurie yra tik netiesiogiai priskiriami nagrinėjamam produktui, gali būti pridėta prie gamybos kaštų tokiu mastu, kokiu jie yra susiję su produkto gaminimo laikotarpiu.

2 skyrius

Specialiosios nuostatos

21 straipsnis

Finansinės nuomos sutartys

1. Turtas, kuriam taikomos finansinės nuomos sutartys, vertinamas nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos žemesne iš toliau nurodytų dviejų verčių verte:

- turto rinkos vertė,

- minimalaus nuomos mokesčio vertė su nuolaida.

2. Minimalus finansinės nuomos sutarties mokestis yra visa suma (įskaitant nuomos mokesčius ir tam tikrais atvejais – pirkimo teisės panaudojimo kaštus), kurią institucija turi sumokėti nuomos laikotarpiu, išskyrus atlyginimą už administravimą ir mokesčius.

3. Palūkanų norma, naudojama 2 dalyje paminėtų mokėjimų nuolaidos vertei apskaičiuoti, yra diskonto norma, paminėta sandoryje. Jei sandoryje tai aiškiai nenurodyta, nuomos sutartyje turi būti apskaičiuota numanoma diskonto norma.

22 straipsnis

Kompiuterinė programinė įranga

1. Kompiuterinės programinės įrangos, kuriai taikoma vietinė licencija, reikalaujanti, kad institucija mokėtų vienodą mokestį nepriklausomai nuo vartotojų skaičiaus, kaina yra užmokestis už šios teisės įsigijimą.

2. Įsigytos pagal didelės vertės sutartį, pagal kurią institucija turi mokėti mokestį už kiekvieną vartotoją, kompiuterinės programinės įrangos kainą sudaro visa kaina, sumokėta už kiekvieną vartotoją.

3. Pagal 12 straipsnio nuostatas, norint apskaičiuoti įsigijimo kainą, prie pirkimo kainos reikia pridėti:

a) papildomas išlaidas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su įsigijimu ir patirtos rengiant programinę įrangą naudojimui arba gerinant programinės įrangos darbą prieš pradedant įrangą naudoti;

b) išlaidas, patirtas gerinant jau turimą programinę įrangą, jei dėl to pailgėjo programinės įrangos naudingo naudojimo laikas arba pagerėjo šios programinės įrangos darbas.

4. Į įsigijimo kaštus neįtraukiami:

a) duomenų įvedimo kaštai, patirti po to, kai programinė įranga buvo atiduota naudoti;

b) išlaikymo kaštai.

23 straipsnis

Išankstinės įmokos ir daliniai mokėjimai

Išankstinės įmokos ir daliniai mokėjimai įvertinami pagal jų nominalią kainą.

24 straipsnis

Žemė ir pastatai

Nereikia vertinti žemės sklypo ar pastato, kurie buvo perduoti pagal anksčiau numatytas sąlygas.

3 skyrius

Vieno turto pakeitimas kitu ir pagerinimai

25 straipsnis

Pakeitimas

Kai naujas turtas įgyjamas visiškai pakeičiant senąjį, arba kai naujas turtas įgyjamas pakeičiant senąjį ir dalį kainos sumokant pinigais, senasis turtas nurašomas iš balanso, o naujasis turtas įrašomas į balansą tokia verte, kuri buvo nustatyta pagal 19 straipsnį.

26 straipsnis

Pagerinimai

Į balansą įtraukto turto pagerinimai pakelia jo buhalterinę vertę. Pagerinimai įvertinami remiantis šios dalies 1 ir 2 skyriais.

4 skyrius

Nusidėvėjimas

27 straipsnis

Apibrėžimas

1. Nusidėvėjimas yra ilgalaikio turto vertės sumažėjimo apskaičiavimas įvertinant nuolatinį ir dažniausiai negrįžtamą ilgalaikio turto vertės sumažėjimą. Turto vertė sumažėja, pavyzdžiui, dėl jo naudojimo tam tikrą laiką arba dėl technikos tobulėjimo. Nuvertėjimą sudaro turto vertės nustatymas, atliekamas pagal iš anksto nustatytą grafiką visą ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį.

2. Nusidėvėjimas prasideda tais metais, kuriais turtas pradedamas naudoti, ir skaičiuojamas metais nepriklausomai nuo naudojimo pradžios datos tuose metuose.

3. Kai turto naudingos eksploatacijos laikotarpis viršija jo nusidėvėjimo laikotarpį, nusidėvėjimo laikotarpio pabaigoje turtas lieka balanse, o jo nusidėvėjimas atitinka 100 % jo buhalterinės vertės.

28 straipsnis

Nusidėvintis turtas

1. Visas turtas, įrašytas į balansą, išskyrus žemę, statomą ilgalaikį turtą, išankstines įmokas ir dalinius mokėjimus, apibrėžtus šio reglamento 14 straipsnyje, ir meno kūrinius, nurodytus 19 straipsnyje, nusidėvi. Šis nusidėvėjimas yra pritaikomas tam turtui, su kuriuo susijęs.

2. Turtas, turintis tuos pačius techninius ir teisinius požymius, gali būti nuvertinamas bendrai.

29 straipsnis

Nusidėvėjimo taisyklės ir metodas

1. Komisijos apskaitos pareigūnas yra atsakingas už nusidėvėjimo taisyklių bei normatyvų nustatymą ir kitų kriterijų ar susitarimų, kaip nusidėvėjimo taisykles taikyti institucijoms priskirtam turtui, sukūrimą.

2. Nusidėvėjimui taikomas tiesinis metodas, išskyrus Komisijos apskaitos pareigūno nustatytas išimtis.

30 straipsnis

Nusidėvėjimo normatyvai

1. Nusidėvėjimui taikomi normatyvai yra nurodyti I priede, atsižvelgiant į vėlesnius pakeitimus, kuriuos nustatys Komisijos apskaitos pareigūnas, vadovaudamasis 29 straipsnio 1 dalimi.

2. Tam tikrų kategorijų turtui (įskaitant gyvenamuosius namus), kurį valdo ne valstybėse narėse esančios delegacijos, Komisijos apskaitos pareigūnas gali nustatyti specialius normatyvus.

31 straipsnis

Perkainoto turto nusidėvėjimas

Kai ilgalaikis turtas perkainojamas pagal 15 straipsnį, perkainoto turto nusidėvėjimas vyksta visą likusį jo naudojimo laiką ir atliekamas pervertintos vertės pagrindu.

32 straipsnis

Turto pakeitimas ir pagerinimas

1. Kai vienas turtas pakeičiamas kitu, nusidėvėjimas skaičiuojamas atsižvelgiant į naujo turto vertę, apibrėžtą remiantis 25 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, ir datą, kai naujasis turtas pradedamas naudoti.

2. Kai ilgalaikis turtas yra pagerinamas, pagerinto turto nusidėvėjimas atliekamas visą likusį jo naudojimo laikotarpį, tinkamai atsižvelgiant į jo naująją vertę.

5 skyrius

Turto netekimas arba perdavimas

33 straipsnis

Turto netekimas arba perdavimas

Kai turtas daugiau nėra viso Bendrijoms priklausančio turto dalis dėl pardavimo, trečiosios šalies sutikimo iš dalies mainyti, turto atsisakymo kaip nevertingo, jo perdavimo be mokesčio, sunaikinimo, netekimo, vagystės ar kitos priežasties, jo vertė ir bendras nusidėvėjimas į balansą daugiau neįtraukiamas.

V DALIS

ĮRAŠYMAS Į SĄSKAITAS

34 straipsnis

Įsigijimas

1. Turtas, įgytas už atlyginimą, įrašomas balanso turto pusėje į sąskaitą "Ilgalaikis turtas", nurodant jo įsigijimo kainą atitinkančią sumą. Dublikatas yra grynųjų pinigų kiekio sumažėjimas banke.

2. Kai turtas įgyjamas be mokesčio, jo rinkos vertė debetuojama sąskaitoje "Ilgalaikis turtas" ir kredituojama sąskaitoje "Nuosavas kapitalas".

3. Bendrijų pagamintos prekės debetuojamos balanso turto pusėje sąskaitoje "Ilgalaikis turtas", kur įrašoma jų gamybos kaina. Jos kredituojamos į pajamų ir išlaidų sąskaitą "Pritaikymo suma – ilgalaikio turto gamyba".

35 straipsnis

Finansinės nuomos sutartys

Turto, kuriam taikoma finansinė nuomos sutartis, vertė, apskaičiuota pagal 21 straipsnyje nustatytas taisykles, įrašoma į sąskaitas aktyvo pusėje – su antrašte "Ilgalaikis turtas" ir pasyvo pusėje – su antrašte "Kapitalas" nurodant sumokėtą sumą, ir su antraštėmis "Sumos, mokėtinos po vienerių metų" bei "Sumos, mokėtinos per metus" nurodant sumą, kurią dar reikia mokėti.

36 straipsnis

Vertės pakeitimai

1. Kad vertės pakeitimus, padarytus pagal 15 straipsnį nusidėvint, perkainojant ar nurašant tam tikras sumas, būtų galima įrašyti į balansą, šie vertės pakeitimai tiesiogiai įtraukiami į ilgalaikį turtą.

2. Sąskaitų lentelė apima sąskaitas, kuriose nuvertinimas, nurašytos sumos ir perkainavimas atspindėti atskirai.

3. Nuvertėjimo sumos ir nurašytos sumos yra debetuojamos pelno ir nuostolių sąskaitoje "Koregavimo rezultatai – nusidėvėjimas/nurašytos sumos".

4. Perkainavimo suma kredituojama į pasyvų sąskaitą "Perkainavimo rezervas".

37 straipsnis

Netekimas arba perdavimas

Kai turtas daugiau nėra viso Bendrijoms priklausančio turto dalis dėl vienos iš 33 straipsnyje paminėtų priežasčių, (teigiamas ar neigiamas) skirtumas tarp jo buhalterinės vertės ir sumos, gautos jo netekus ar jį perdavus, įtraukiamas į pajamų ir išlaidų sąskaitą "Pakeitimų rezultatai – ilgalaikio turto išėmimas".

VI DALIS

VALDYMO SISTEMA

38 straipsnis

Valdymo sistema

Bendrijoms priklausančio turto valdymo sistema užtikrina visų duomenų, reikalingų kiekvienam turto vienetui identifikuoti, pateikimą. Ši sistema turi leisti reguliariai atlikti inventorizacijas, kad būtų galima patikrinti apskaitos įrašus ir nusidėvėjimo apskaičiavimą.

VII DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS IR IŠLYGOS

39 straipsnis

Pakeitimas

Komisija gali daryti bet kokius šio reglamento pakeitimus, kurie automatiškai kyla iš pakeitimų, padarytų Finansiniame reglamente ar Reglamente (Euratomas, EAPB, EB) Nr. 3418/93.

40 straipsnis

Atitikimas

Kiekvienos institucijos apskaitos pareigūnas užtikrina, kad visos vidaus taisyklės, susijusios su inventoriaus valdymu, atitinka šį reglamentą.

41 straipsnis

Panaikinimas

Visos kitos taisyklės, kurios prieštarauja šio reglamento nuostatoms, pirmiausia 1997 m. sausio 22 d. raštu patvirtinto Reglamento dėl Europos komisijos turto inventorizacijos ir valdymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 27, 28, 29, 55, 56 ir 57 straipsniai, netenka galios.

42 straipsnis

Išlygos

Su 18 straipsnio išlygomis iki 1981 m. įgyti pastatai įtraukiami į sąskaitas, taikant perskaičiavimo kursą, kuris 1981 m. sausio mėn. buvo taikomas ekiu.

43 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2000 m. gruodžio 29 d.

Komisijos vardu

Michaele Schreyer

Komisijos narė

[1] OL L 356, 1977 12 31, p. 1.

[2] OL L 326, 1999 12 18, p. 1.

[3] OL L 315, 1993 12 16, p. 1.

[4] OL L 290, 2000 11 17, p. 52.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Nusidėvėjimo koeficientų lentelė

Turto rūšis | Tiesinio nusidėvėjimo normatyvai (%) |

Kompiuterinė programinė įranga | 25 |

Kompiuterinė techninė įranga | 25 |

Įranga, mechanizmai ir įrankiai

Virtuvės, savitarnos užkandinės/valgyklos, vaikų lopšeliai

Maži elektros prietaisai | 25 |

Kasos aparatai | 25 |

Dideli virtuvės prietaisai | 12,50 |

Virtuvėms ir valgykloms skirti baldai | 12,50 |

Lopšeliams skirti baldai | 25 |

Ryšių ir garso bei vaizdo įranga

Telefono ir fakso aparatai | 25 |

Įvairios ausinės ir mikrofonai | 25 |

Video kameros | 25 |

Video magnetofonai | 25 |

Juostiniai magnetofonai ir diktofonai | 25 |

Projektoriai (diapozityvai ir kiti) | 25 |

Fotografinė įranga | 25 |

Projekciniai ekranai | 25 |

Televizoriai ir radijo aparatai, monitoriai (ne kompiuteriniai) | 25 |

Techninė įranga

Spausdinimo, pašto, saugos, statybos įrankiai | 12,50 |

Matavimo ar laboratoriniai prietaisai | 25 |

Kita įranga, mechanizmai ir įrankiai | 12,50 |

Kilnojamosios lentynos, pertvaros, laikinos grindys, lubos ir elektros laidų sistemos | 25 |

Transporto priemonių parkas | 25 |

Kilnojamasis turtas | 10 |

Nekilnojamasis turtas | 4 |

Žemė | nesusijusi |

--------------------------------------------------