32000R2040

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2040/2000

2000 m. rugsėjo 26 d.

dėl biudžeto vykdymo tvarkos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37, 279 ir 308 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Audito Rūmų nuomonę [3],

kadangi:

(1) Europos Vadovų Taryba, 1999 m. kovo 24 d. ir 25 d. Berlyne vykusiame susitikime sutiko, kad dėl Europos Sąjungos išlaidų turi būti paisoma biudžeto vykdymo tvarkos ir siekiama efektyvaus išlaidų vykdymo.

(2) 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sudarė Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo [4]. Šiame Tarpinstituciniame susitarime, kurio visos nuostatos yra tiesiogiai taikomos, pabrėžiama, kad biudžeto vykdymo tvarka apima visas biudžeto išlaidas ir yra privaloma visoms institucijoms, dalyvaujančioms biudžeto vykdyme. Jame nustatytos finansinės perspektyvos, kuriomis ketinama užtikrinti, kad per vidutinį laikotarpį Europos Sąjungos išlaidos, suskirstytos pagal plačias kategorijas, būtų vykdomos tvarkingai ir neviršytų nuosavų išteklių.

(3) Institucijos sutiko, kad žemės ūkio orientacinių gairių apskaičiavimas nepasikeis. Tačiau siekiant jį supaprastinti, reikėtų priimti paskutinį atskaitos pagrindą, o statistinės sąvokos turėtų atitikti tas sąvokas, kurias planuojama priimti Tarybos sprendime dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos.

(4) Europos Vadovų Taryba priėjo prie išvados, kad žemės ūkio orientacinė gairė nuo šiol apims išlaidas pagal reformuotą bendrąją žemės ūkio politiką, naujas kaimo plėtros priemones, veterinarines bei augalų sveikatos priemones, išlaidas, susijusias su susitarimais dėl žemės ūkio plėtros prieš įstojimą į Europos Sąjungą bei sumas, skirtas įstojimui į Europos Sąjungą.

(5) Reikėtų išlaikyti per biudžeto metus susiformavusią atsargų nuvertėjimo tvarką.

(6) Atsižvelgdama į faktinį išlaidų lygį ir siekdama stabilizuoti realias žemės ūkio išlaidas per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2006 m., Europos Vadovų Taryba 1999 m. kovo 24 d. ir 25 d. Berlyne vykusiame susitikime nusprendė, kad bendrosios žemės ūkio politikos reforma gali būti įgyvendinta Tarybos nustatytoje finansinėje sistemoje. Taryba paprašė, kad Komisija ir Taryba papildomai sutaupytų lėšų, kad galima būtų užtikrinti, jog visos 2000–2006 metų laikotarpio išlaidos, išskyrus skirtas kaimo plėtros ir veterinarijos priemonėms, neviršytų Europos Vadovų Tarybos nustatyto metinio vidurkio. Atsižvelgdama į savo sprendimus, Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad sumos, kurias reikia įrašyti į finansinių perspektyvų 1 antraštinę eilutę, neturėtų viršyti tam tikrų metinių sumų, dėl kurių 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė, pasirašydamos Tarpinstitucinį susitarimą.

(7) Didžiausios finansavimo sumos pozicijose "Bendroji žemės ūkio politika" ir "Kaimo plėtros bei kitos susijusios priemonės" yra nustatytos finansinėje perspektyvoje, kuri sudaro nedalomą 1999 m. gegužės 6 d Tarpinstitucinio susitarimo dalį. Remiantis atitinkamomis Tarpinstitucinio susitarimo nuostatomis, jas galima atnaujinti tik bendru abiejų atsakingų biudžeto institucijų, veikiančių Komisijos pasiūlymu, sprendimu.

(8) Tada, kai Taryba iš dalies keičia žemės ūkį reglamentuojančius teisės aktus ir tada, kai tik ji mano, kad tai yra būtina, Komisija turėtų nurodyti Tarybai, jei reikia, kad egzistuoja didelė rizika, kad išlaidos, kylančios, jų nuomone, dėl žemės ūkį reglamentuojančių teisės aktų taikymo, gali viršyti didžiausią finansavimo sumą finansinių perspektyvų 1 pozicijoje.

(9) Nepažeidžiant 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinio susitarimo 19 punkto, kad jokiame pasiūlyme peržiūrėti finansinių perspektyvų 1a pozicijos aukščiausią sumą negali būti numatytas išlaidų viršijimas, Tarybai turi būti suteikta galimybė pakoreguoti žemės ūkį reglamentuojančius teisės aktus laiku, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi didžiausių finansavimo sumų.

(10) Biudžeto vykdymo tvarka reikalauja, kad visos pasiūlytos ir, jei reikia, priimtos teisinės priemonės bei pareikalauti, patvirtinti, ar vykdomi sudarant bei įgyvendinant biudžetą asignavimai atitiktų sumas, nurodytas finansinėje perspektyvoje dėl išlaidų bendrajai žemės ūkio politikai, išskyrus sumas, skirtas kaimo plėtrai, kurios sudaro privalomąsias išlaidas, bei išlaidas, skirtas kaimo plėtrai ir kitoms susijusioms priemonėms.

(11) Gali reikėti sukaupti santaupas per trumpą laiką, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi didžiausių finansavimo sumų, nurodytų finansinių perspektyvų 1 antraštinėje eilutėje. Laikantis teisėtos paslapties saugojimo principo, būtina įspėti suinteresuotas šalis, kad jos galėtų pakoreguoti savo teisėtus lūkesčius taip, kad patenkintų šią nenumatytą sąlygą. Tokių priemonių reikia imtis pakankamai iš anksto, o jos gali įsigalioti tik nuo kitų kiekvieno atitinkamo sektoriaus prekybinių metų pradžios.

(12) Be to, atsižvelgiant į poreikį paisyti suinteresuotų šalių teisėtų lūkesčių, tokių priemonių, kurios galėtų pasirodyti būtinos, reikėtų imtis pakankamai anksti ir šiuo tikslu kasmet turėtų būti patikrinama vidutinio laikotarpio biudžeto padėtis atsižvelgiant į prognozes, kurios yra pastoviai gerinamos.

(13) Jeigu minėtas patikrinimas parodo, kad yra didelė rizika, jog sumos, įrašytos į finansinių perspektyvų 1 antraštinę eilutę bus viršytos, Komisija turėtų imtis atitinkamų priemonių padėčiai ištaisyti, neviršydama savo įgaliojimų, o, jeigu ji negali imtis pakankamų priemonių, ji turėtų pasiūlyti kitas priemones Tarybai, kuri turėtų imtis veiksmų iki liepos 1 d., kai prasideda kelių bendrosios rinkos organizacijų prekybiniai metai. Jeigu Komisija vėliau nusprendžia, kad vis dar yra didelė rizika, ir kad Komisija negali imtis pakankamų priemonių, neviršydama savo įgaliojimų, ji turėtų kuo anksčiau pasiūlyti kitas priemones Tarybai, kuri turėtų nedelsiant imtis veiksmų.

(14) Įgyvendindama biudžetą Komisija turėtų kas mėnesį taikyti išankstinio perspėjimo ir monitoringo sistemą kiekvienam biudžeto skyriui, susijusiam su žemės ūkio finansavimu, tam, kad, gresiant rizikai viršyti didžiausią finansavimo sumą 1a pozicijoje, Komisija neviršydama savo įgaliojimų galėtų kuo anksčiau imtis atitinkamų priemonių ir paskui, jeigu pasirodytų, kad minėtų priemonių nepakanka, galėtų siūlyti kitas priemones Tarybai, kuri turėtų nedelsiant imtis veiksmų.

(15) Valiutos keitimo kursas, kurį naudoja Komisija rengdama biudžeto dokumentus, kuriuos ji teikia Tarybai, turėtų atspindėti paskutinę įmanomą informaciją, atsižvelgiant į laikotarpį, kuris reikalingas nuo šių dokumentų parengimo iki pateikimo Komisijai.

(16) Reikia suderinti nuostatas, reglamentuojančias pinigų rezervą, su 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstituciniu susitarimu. Palaipsniui įgyvendinant bendrosios žemės ūkio politikos reformą, išlaidos tikriausiai bus mažiau priklausomos nuo euro/dolerio kurso, ir todėl galima bus palaipsniui atsisakyti pinigų rezervo.

(17) Reikėtų numatyti atitinkamą galimybę sumažinti ar laikinai sustabdyti mėnesio avansines išmokas, jei valstybių narių suteikta informacija neleidžia Komisijai patvirtinti, kad buvo laikomasi taikytinų Bendrijos taisyklių, ir parodo, kad Bendrijos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį.

(18) Institucijos susitarė, kad rezervas, susijęs su paskolomis ir paskolų garantijomis valstybėms, kurios nėra narės, bei tose valstybėse, turi būti įrašomas į biudžetą kaip laikinieji asignavimai, kad Garantinis fondas išorės operacijoms, sudarytas pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2728/94 [5], galėtų būti finansuojamas ir būtų galima įvykdyti bet kuriuos reikalavimus pagal garantijas, didesnes už Fonde esamą sumą.

(19) Institucijos susitarė, kad rezervą reikia įrašyti į biudžetą kaip laikinuosius asignavimus, kurie leistų greitai reaguoti į valstybių, kurios nėra narės, ypač skubios pagalbos dėl nenumatytų įvykių prašymus, pirmenybę teikiant humanitarinei pagalbai.

(20) Institucijos susitarė, kad pagal išsamias taisykles, nustatytas 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstituciniame susitarime, sąlygos lėšų kaupimui ir panaudojimui turėtų būti tokios pat ir pinigų rezervui, ir su paskolų garantijomis susijusiam rezervui, ir skubios pagalbos rezervui.

(21) Aiškumo dėlei 1994 m. spalio 31 d. Tarybos sprendimas 94/729/EB dėl biudžeto vykdymo tvarkos [6] turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Biudžeto vykdymo tvarka taikoma visoms išlaidoms. Tokia tvarka taikoma atitinkamai pagal Finansinį reglamentą, šį reglamentą ir 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinį susitarimą.

I. EŽŪOGF Garantijų skyriaus išlaidos

2 straipsnis

Kiekvienais metais reikia laikytis žemės ūkio orientacinės gairės, kuri nurodo didžiausią kiekvieniems biudžeto metams išlaidų finansavimo sumą, apibrėžtą 4 straipsnio 1 dalyje. Kiekvienais biudžeto metais Komisija pateikia žemės ūkio orientacinę gairę tuo pačiu metu kaip ir preliminarų biudžeto projektą.

3 straipsnis

1. Atskaitos pagrindas, kuriuo remiantis turi būti apskaičiuota žemės ūkio orientacinė gairė, yra lygus 36394 mln. eurų 1995 metams, t. y. bendra suma, kuri atitinka apskaičiavimus, padarytus pagal ankstesnį 1988 m. pagrindą.

2. Žemės ūkio orientacinė gairė atitinkamiems metams yra lygi straipsnio 1 dalyje nurodytam atskaitos pagrindui, pridėjus šias sumas:

a) atskaitos pagrindą, padaugintą iš

- 74 % sumos, kuria BNP padidėjo nuo 1995 (atskaitos metų) iki atitinkamų metų, ir

- BNP defliatoriaus, kurį tam pačiam laikotarpiui apskaičiuoja Komisija;

b) numatytas atitinkamų metų išlaidas AKR valstybių cukrui, kompensacijoms už pagalbą maistu, gamintojų sumokėtiems išlyginamiesiems muitams bendrai organizuojant cukraus rinką ir visas kitas ateityje gautinas įplaukas iš žemės ūkio sektoriaus.

3. BNP statistinis pagrindas imamas toks, kaip apibrėžta 1989 m. vasario 13 d. Tarybos direktyvoje 89/130/EEB, Euratomas dėl bendrojo nacionalinio produkto rinkos kainomis įvertinimo suderinimo [7].

4. Šiame reglamente BNP apibrėžiamas kaip bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) už metus rinkos kainomis, kaip nustatė Komisija pagal ESS 95, remiantis 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje [8].

4 straipsnis

1. Žemės ūkio orientacinė gairė apima:

- sumas, kurios turi būti įrašytos biudžeto III skirsnio B1 dalies 1–4 antraštinėse dalyse pagal 2000 m. biudžetui priimtą nomenklatūrą,

- sumas, kurios numatytos finansinių perspektyvų 7 eilutėje žemės ūkio susitarimui vykdyti pasirengimo stojimui laikotarpiu,

- sumas, susijusias su žemės ūkiu, kurios pagal finansines perspektyvas yra skiriamos įstojimui į Europos Sąjungą.

2. Kiekvienais metais biudžeto B1 skirsnio dalies 1 ir 2 antraštinėse dalyse yra numatomi asignavimai, reikalingi finansuoti visas išlaidas, susijusias su atsargų nuvertėjimu per biudžeto metus.

5 straipsnis

1. Visos teisinės priemonės, kurias pasiūlė Komisija arba priėmė Taryba ar Komisija pagal bendrąją žemės ūkio politiką, turi laikytis sumų, nustatytų finansinėse perspektyvose išlaidų pozicijoje, skirtoje bendrajai žemės ūkio politikai (1a pozicija) ir pozicijoje, skirtoje kaimo plėtrai bei kitoms susijusioms priemonėms (1b pozicija).

2. Sudarant biudžetą ir jį vykdant, asignavimai, skirti bendrosios žemės ūkio politikos išlaidoms, turi atitikti 1a pozicijoje nustatytą sumą, o asignavimai, susiję su kaimo plėtra bei kitomis susijusiomis priemonėmis, turi atitikti 1b pozicijoje nustatytą sumą.

3. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija taip panaudoja savo atitinkamus įgaliojimus, kad būtų laikomasi šių didžiausių metinių išlaidų finansavimo sumų kiekvienos biudžeto sudarymo procedūros metu ir įgyvendinant atitinkamų metų biudžetą.

4. Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi 1a pozicijoje nustatytų sumų, Taryba, remdamasi Sutarties 37 straipsnyje nustatyta tvarka, gali nuspręsti tam tikru metu pakoreguoti paramos priemonių, kurios bus taikomos nuo kitų prekybos metų, dydį kiekviename atitinkamame sektoriuje.

6 straipsnis

1. Komisija išnagrinėja biudžetinių metų vidurio padėtį, kai kiekvienais metais tvirtinamas preliminarus biudžeto projektas. Kartu su preliminariu biudžeto projektu N finansiniams metams Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai savo prognozes pagal produktus N–1, N ir N + 1 finansiniams metams. Tuo pat metu ji pateikia skirtumų tarp pirminių prognozių ir faktinių išlaidų N–2 ir N–3 finansiniams metams bei priemonių, kurių buvo imtasi, siekiant pagerinti prognozių kokybę, analizę.

2. Jeigu tvirtinant preliminarų biudžeto projektą N finansiniams metams pasirodo, kad finansinių perspektyvų 1a ir 1b pozicijų sumos N finansiniams metams gali būti viršytos, Komisija, panaudodama savo turimus valdymo įgaliojimus, imasi atitinkamų priemonių ištaisyti padėtį.

3. Jeigu Komisijos priemonių nepakanka, ji siūlo kitas priemones Tarybai, jei reikia, nustatydama paramos priemonių dydį, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi 5 straipsnio 2 dalyje minėtų sumų. Taryba priima sprendimą dėl reikalingų priemonių vadovaudamasi 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka bei sąlygomis iki N–1 finansinių metų liepos 1 d. Europos Parlamentas pateikia savo nuomonę, palikdamas pakankamai laiko Tarybai su ja susipažinti ir imtis veiksmų per nustatytą laikotarpį.

4. Jeigu vėliau Komisija nusprendžia, kad yra rizika, kad N arba N + 1 finansinių metų finansinių perspektyvų 1a ir 1b pozicijų sumos bus viršytos, ir jeigu ji negali imtis pakankamų priemonių padėčiai ištaisyti pasinaudodama savo valdymo įgaliojimais, Komisija pasiūlo kitas priemones Tarybai, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi 5 straipsnio 2 dalyje minėtų sumų. Taryba priima sprendimą dėl N finansiniams metams reikalingų priemonių, vadovaudamasi 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka bei sąlygomis per 2 mėnesius nuo pasiūlymo iš Komisijos gavimo. Europos Parlamentas pateikia savo nuomonę, palikdamas pakankamai laiko Tarybai su ja susipažinti ir imtis veiksmų per nustatytą laiką.

7 straipsnis

1. Siekdama užtikrinti, kad finansinių perspektyvų 1a ir 1b pozicijų didžiausios finansavimo sumos nebūtų viršytos, Komisija įdiegia kas mėnesį vykdomą išankstinio perspėjimo ir monitoringo sistemą kiekvienam biudžeto skyriui, apimančiam biudžeto B1 skirsnio dalies 1–4 antraštinėse dalyse minimas išlaidų rūšis.

2. Prieš kiekvienų finansinių metų pradžią Komisija, remdamasi, jei reikia, vidutinėmis mėnesio išlaidomis per trejus ankstesniuosius metus, nubrėžia tuo tikslu kiekvieno biudžeto skyriaus mėnesio išlaidų metmenis.

3. Stebėdama B1 skirsnio dalies 4 antraštinės dalies išlaidas Komisija taip pat vykdo kontrolę, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi 5 straipsnio 2 dalyje minimos sumos, kaip apibūdinta 1999 m. liepos 23 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1750/1999, nustatančiame išsamias taisykles Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymui [9].

4. Išlaidų ataskaitos, kurias valstybės narės Komisijai teikia kas mėnesį pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 296/96 [10] 3 straipsnio 3 dalį, siunčiamos Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti.

Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai paprastai per 30 dienų nuo informacijos gavimo mėnesio ataskaitas apie faktines išlaidas, palygintas su numatytais metmenimis, kartu su numatomo išlaidų įgyvendinimo finansiniams metams įvertinimu.

5. Jeigu atlikusi analizę Komisija nusprendžia, kad yra rizika, kad 1a pozicijos suma N finansiniais metais bus viršyta, ji imasi atitinkamų priemonių padėčiai ištaisyti, pasinaudodama savo turimais valdymo įgaliojimais. Jeigu pasirodo, kad minėtų priemonių nepakanka, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi 5 straipsnio 2 dalyje minimų sumų, Komisija pateikia Tarybai pasiūlymus dėl kitų priemonių. Taryba priima sprendimą dėl reikalingų priemonių, vadovaudamasi 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis per du mėnesius nuo pasiūlymo iš Komisijos gavimo. Europos Parlamentas pateikia savo nuomonę, palikdamas pakankamai laiko Tarybai su ja susipažinti ir imtis veiksmų per nustatytą laiką.

8 straipsnis

1. Priimdama preliminarų biudžeto projektą arba raštą dėl preliminaraus biudžeto projekto pataisos dėl žemės ūkio išlaidų, biudžeto B1 skirsnio dalies 1–3 antraštinių dalių sąmatoms sudaryti Komisija naudoja vidutinį euro/dolerio rinkos kursą, registruotą per paskutiniųjų trijų mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi ne mažiau kaip 20 dienų iki biudžeto dokumento priėmimo.

2. Priimdama papildomą preliminarų biudžeto projektą ir biudžeto pataisų projektą arba raštą dėl preliminaraus biudžeto projekto pataisos tiek, kiek šie dokumentai susiję su biudžeto B1 skirsnio dalies 1–3 antraštinių dalių asignavimais, Komisija panaudoja:

- euro/dolerio rinkos kursą, faktiškai galiojantį nuo praėjusių finansinių metų rugpjūčio 1 d. iki paskutinių trijų mėnesių laikotarpio pabaigos, bent jau ne mažiau kaip 20 dienų iki biudžeto dokumento priėmimo ir vėliausiai einamųjų metų liepos 31 d.,

- kaip prognozę likusiai metų daliai, vidutinį kursą, registruotą per paskutiniųjų trijų mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi ne mažiau kaip 20 dienų iki biudžeto dokumento priėmimo.

9 straipsnis

1. Europos Sąjungos bendrajame biudžete įrašoma 500 mln. eurų rezervo suma, vadinama pinigų rezervu, kaip atidėjimas, skirtas išlaidoms padengti dėl euro/dolerio rinkos kurso pokyčių, palyginus su jų kursu, taikytu sudarant biudžetą, kaip minima 10 straipsnyje.

2. 2002 finansiniams metams pinigų rezervas sumažinamas iki 250 mln. eurų. Pinigų rezervas panaikinamas nuo 2003 finansinių metų.

3. Šie asignavimai į žemės ūkio orientacinę gairę neįtraukiami ir jie nepatenka į finansinių perspektyvų 1a poziciją.

10 straipsnis

Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio pabaigoje Komisija atsakingajai biudžeto institucijai pateikia ataskaitą apie vidutinio euro/dolerio kurso pokyčių įtaką biudžeto B1 skirsnio dalies 1–3 antraštinių dalių išlaidoms.

11 straipsnis

1. Sutaupytos lėšos ar papildomos sąnaudos dėl euro/dolerio kurso pokyčių traktuojamos proporcionaliai. Kai sustiprėja doleris euro atžvilgiu, lyginant jį su jų kursu, taikytu sudarant biudžetą, sutaupytos lėšos Garantijų skyriuje iki 500 mln. eurų 2000 m. ir 2001 m. ir 250 mln. eurų 2002 m. perkeliamos į pinigų rezervą. Kai kyla pavojus dėl papildomų biudžeto sąnaudų doleriui nukritus euro atžvilgiu, lyginant su kursu, taikytu sudarant biudžetą, lėšos imamos iš pinigų rezervo į EŽŪOGF Garantijų skyriaus biudžeto eilutes, kurioms dolerio nuvertėjimas daro įtakos. Jei reikia, šie perkėlimai siūlomi tuo pačiu metu, kai pateikiama 10 straipsnyje minima ataskaita.

2. Visą laiką turi būti išlaikoma neutrali 200 mln. eurų marža. Dėl šio straipsnio 1 dalyje minimų pokyčių atsiradusios sukauptos lėšos arba papildomos sąnaudos, nesiekiančios šios sumos, į pinigų rezervą ar iš jo nekeliamos. Sutaupytos lėšos ar papildomos sąnaudos, didesnės už šią sumą, sumokamos į pinigų rezervą arba iš jo išimamos. Nuo 2002 m. minėta neutrali marža sumažinama iki 100 mln. eurų.

12 straipsnis

1. Lėšos iš rezervo imamos tik tada, jeigu papildomų sąnaudų negalima padengti iš biudžeto asignavimų, skirtų atitinkamų metų finansinių perspektyvų 1a pozicijoje minimoms išlaidoms padengti.

2. Reikalingi nuosavi ištekliai atitinkamoms išlaidoms finansuoti panaudojami laikantis 1994 m. spalio 31 d. Tarybos sprendimo 94/728/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos [11] ir pagal jį priimtų nuostatų.

3. Visos sutaupytos lėšos EŽŪOGF Garantijų skyriuje, kurios buvo perkeltos į pinigų rezervą pagal 11 straipsnio 1 dalį ir kurios lieka pinigų rezerve finansinių metų pabaigoje, anuliuojamos ir įrašomos kaip įplaukos į kitų metų biudžetą, pateikiant raštą dėl preliminaraus biudžeto projekto pataisos kitiems metams.

13 straipsnis

9–12 straipsniai taikomi tik iki 2002 metų imtinai.

14 straipsnis

1. Mėnesines avansines EŽŪOGF Garantijų skyriaus išmokas Komisija išmoka remdamasi valstybių narių suteikta informacija apie kiekvieno biudžeto skyriaus išlaidas.

2. Jeigu pagal valstybės narės išlaidų deklaraciją arba pateiktą informaciją Komisija negali nustatyti, ar įsipareigojimai dėl lėšų neprieštarauja atitinkamoms Bendrijos taisyklėms, Komisija valstybės narės paprašo pateikti išsamesnę informaciją per tokį laikotarpį, kokį priklausomai nuo problemos rimtumo nustato pati Komisija, ir kuris paprastai negali būti trumpesnis negu 30 dienų.

3. Jeigu atsakymas laikomas nepatenkinamu ar rodo, kad aiškiai nesilaikoma taisyklių arba Bendrijos lėšos aiškiai naudojamos ne pagal paskirtį, Komisija mėnesines avansines išmokas valstybėms narėms gali sumažinti arba laikinai sustabdyti.

4. Tokie sumažinimai ar sustabdymai neturi pažeisti sprendimų, kurie turi būti priimti suvedant sąskaitų balansą.

5. Prieš priimdama sprendimą Komisija apie jį informuoja atitinkamą valstybę narę. Valstybė narė apie savo poziciją praneša per dvi savaites. Sprendimą, kuriame pateikiamos jo priėmimo priežastys, Komisija priima pasikonsultavusi su EŽŪOGF Komitetu ir laikydamasi proporcingumo principo.

II. Išorės operacijoms skirti rezervai

1. Rezervas paskoloms ir paskolų garantijoms

15 straipsnis

1. Kiekvienais metais į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą įrašomas rezervas kaip atidėjimas, skirtas padengti:

a) išorės operacijoms numatyto Garantijų fondo reikalavimus;

b) jei reikia, panaudotas garantijas, kurios yra didesnės už esamas Fonde sumas, kad tos sumos galėtų būti apmokėtos iš biudžeto.

2. Minėto rezervo dydis yra toks pat kaip ir finansinėje perspektyvoje, sudarančioje sudėtinę 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinio susitarimo dalį. Šio rezervo panaudojimo tvarka nustatyta minėtame Tarpinstituciniame susitarime.

2. Rezervas skubiai pagalbai

16 straipsnis

1. Kiekvienais metais kaip atidėjimas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą įrašomas rezervas, skirtas skubiai pagalbai suteikti valstybėms, kuios nėra narės. Šio rezervo tikslas – sudaryti galimybę greitai reaguoti į valstybių, kurios nėra narės, skubios pagalbos dėl nenumatytų įvykių prašymą, pirmenybę teikiant humanitarinei pagalbai.

2. Šio rezervo suma yra tokia pat, kaip ir įtvirtinta finansinėje perspektyvoje, kuri nustatyta 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstituciniame susitarime. Išsamios rezervo panaudojimo taisyklės nustatytos minėtame Tarpinstituciniame susitarime.

3. Bendrosios nuostatos

17 straipsnis

Rezervai panaudojami pervedant lėšas į atitinkamas biudžeto eilutes pagal Finansinio reglamento nuostatas.

18 straipsnis

Rezervų finansavimui reikalingi nuosavi ištekliai iš valstybių narių nereikalaujami, kol rezervai naudojami laikantis 17 straipsnio. Reikalingi nuosavi ištekliai skiriami Komisijai kaip numatyta 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančiame Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos [12].

III. Baigiamosios nuostatos

19 straipsnis

Sprendimas 94/729/EB panaikinamas.

20 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2000 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2000 m. rugsėjo 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. Tasca

[1] OL C 21 E, 2000 1 25, p. 37.

[2] OL C 189, 2000 7 7, p. 80.

[3] OL C 334, 1999 11 23, p. 1.

[4] OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

[5] OL L 293, 1994 11 12, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1149/1999 (OL L 139, 1999 6 2, p. 1).

[6] OL L 293, 1994 11 12, p. 14.

[7] OL L 49, 1989 2 21, p. 26.

[8] OL L 310, 1996 11 30, p. 1.

[9] OL L 214, 1999 8 13, p. 31.

[10] 1996 m. vasario 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 296/96 dėl valstybių narių teiktinos informacijos ir mėnesinio Žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuojamų išlaidų užsakymo, bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2776/88. OL L 39, 1996 2 17, p. 5.

[11] OL L 293, 1994 11 12, p. 9.

[12] OL L 130, 2000 5 31, p. 1.

--------------------------------------------------