31978R1883

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1883/78

1978 m. rugpjūčio 2 d.

išdėstantis bendrąsias taisykles dėl intervencijoms skirto Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 729/70 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2788/72 [2], ypač į jo 3 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [3],

kadangi, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 729/70 3 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti nustatytos bendrosios taisyklės dėl intervencijoms skirto Bendrijos finansavimo;

kadangi šiuo tikslu turėtų būti sudarytas priemonių, atitinkančių rinkų stabilizavimui skirtos intervencijos koncepciją, sąrašas;

kadangi pageidautina įtvirtinti, kad išlaidos, susidariusios įgyvendinant intervencines priemones, kurioms, taikant bendrą rinkų organizavimą, yra nustatoma suma už vienetą, būtų visiškai padengiamos iš Bendrijos fondų;

kadangi tuo atveju, kai, taikant bendrą rinkų organizavimą, intervencinėms priemonėms nėra nustatoma suma už vienetą, turėtų būti nustatytos pagrindinės taisyklės, ypač dėl finansavimo sumų nustatymo metodo, dėl išlaidų, susidarančių telkiant fondus, reikalingus intervenciniam produktų įsigijimui, finansavimo, dėl atsargų, perkeliamų iš vienų finansinių metų į kitus, vertinimo ir dėl išlaidų, susijusių su saugojimo bei, prireikus, perdirbimo operacijomis, finansavimo;

kadangi įvairūs pajamų bei išlaidų punktai, kuriuos reikia priimti kiekviename sektoriuje remiantis šiomis taisyklėmis, turėtų būti reglamentuojami išsamesnių teisės aktų; kadangi tuo tarpu turėtų likti galioti kiekvieno sektoriaus finansavimą reglamentuojantys teisės aktai;

kadangi bendrosios taisyklės dėl intervencinėms priemonėms skirto Bendrijos finansavimo turėtų būti pateiktos viename reglamente; kadangi 1972 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2824/72, nustatantis bendrąsias intervencijų finansavimo iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus taisykles [4], turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede išvardytos priemonės atitinka intervencijos, skirtos stabilizuoti žemės ūkio rinkas, koncepciją tokia prasme, kaip vartojama Reglamento (EEB) Nr. 729/70 3 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Kai, taikant bendrą rinkos organizavimą, intervencinei priemonei nustatoma suma už vienetą, susiradusios išlaidos visiškai padengiamos iš Bendrijos fondų.

3 straipsnis

Kai, taikant bendrą rinkos organizavimą, intervencinei priemonei nėra nustatoma suma už vienetą, konkrečią priemonę finansuoja EŽŪOGF Garantijų skyrius vadovaudamasis 4–8 straipsnių nuostatomis.

4 straipsnis

1. Kai 3 straipsnyje nurodytą intervencinę priemonę sudaro produktų supirkimas ir saugojimas, finansavimo suma nustatoma pagal mokėjimo tarnybų ar agentūrų sudarytas metines ataskaitas, kuriose įvairūs pajamų bei išlaidų punktai buvo atitinkamai kredituoti bei debetuoti.

2. Kitų 3 straipsnyje nurodytų intervencinių priemonių finansavimas yra lygus su intervencine priemone susijusioms išlaidoms, atėmus visas pajamas.

3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma pirmoje dalyje nurodytoms intervencinėms priemonėms nustato metines ataskaitas reglamentuojančias taisykles bei reikalavimus ir, jei reikia, antroje dalyje nurodytoms intervencinėms priemonėms nustato punktus, jei pastarieji nebuvo nustatyti taikant bendrą rinkos organizavimą, į kuriuos būtina atsižvelgti finansavimo tikslais.

Kol dėl šių klausimų nebus nuspręsta, ir, išskyrus tuos atvejus, kai nuostatos prieštarauja šiam reglamentui, lieka galioti su intervencinių išlaidų įvairiuose sektoriuose finansavimu susiję Reglamentai (EEB) Nr. 786/69 [5], (EEB) Nr. 787/69 [6], (EEB) Nr. 788/69 [7], (EEB) Nr. 2334/69 [8], (EEB) Nr. 2305/70 [9], (EEB) Nr. 2306/70 [10], (EEB) Nr. 1697/71 [11], (EEB) Nr. 272/72 [12] ir (EEB) Nr. 273/72 [13].

5 straipsnis

Tuo atveju, kai intervenciniam produktų pirkimui naudojami valstybių narių kilmės fondai, palūkanų, kurias turi finansuoti EŽŪOGF Garantijų skyrius, dydis apskaičiuojamas taikant visoje Bendrijoje vienodą metodą bei vienodą palūkanų normą, kurie nustatomi Reglamento (EEB) Nr. 729/70 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Palūkanų norma turi atitikti faktiškai mokamas palūkanų normas.

6 straipsnis

Esmines operacijas, susijusias su intervencinių produktų saugojimu ir, jei reikia, perdirbimu, finansuoja EŽŪOGF Garantijų skyrius, skirdamas visai Bendrijai vienodas standartinio dydžio sumas, kurios nustatomos Reglamento (EEB) Nr. 729/70 13 straipsnyje nustatyta tvarka bei, prireikus, konkrečiam vadybos komitetui išnagrinėjus šį reikalą.

7 straipsnis

Jei dėl saugojimo konkretūs produktai nuvertėja, tokio nuvertėjimo finansinės pasekmės užregistruojamos, ir į jas atsižvelgiama intervencijos pradžios metu. Tuo tikslu nuvertėjimo koeficientai ir kainos, kurioms jie taikomi, nustatomi pagal tvarką, nustatytą 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2727/75 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo [14] 26 straipsnyje su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1254/78 [15], arba, jei reikia, kitų reglamentų dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo atitinkamuose straipsniuose ir, jei reikia, EŽŪOGF komitetui atlikus tyrimą.

8 straipsnis

4 straipsnio 1 dalyje nurodytose metų ataskaitose tie saugomų produktų kiekiai, kurie perkeliami į ateinančius finansinius metus, paprastai įvertinami jų pirkimo kaina. Šiuo tikslu, remiantis pirkimo kainomis, kurias intervencinės agentūros moka referenciniu laikotarpiu, ir atsižvelgiant į 7 straipsnyje nurodytą nuvertėjimą, kaina, taikytina į ateinančius finansinius metus perkeliamiems kiekiams, įvairiems produktams nustatoma pagal Reglamento (EEB) Nr. 729/70 13 straipsnyje nurodytą tvarką.

Tačiau, jeigu numatoma konkretaus produkto kaina, baigiantis intervencijai, yra iš esmės žemesnė už perkeltinų atsargų vertę, kaip nustatyta pirmoje pastraipoje, gali būti priimtas sprendimas intervencinių agentūrų mokamas pirkimo kainas pakeisti kita kaina. Pastaroji nustatoma pagal Reglamento (EEB) Nr. 729/70 13 straipsnyje nustatytą tvarką ir, jei reikia, konkrečiam vadybos komitetui atlikus tyrimą. Jos negali būti žemesnės už pirkimo kainų ir kainų, gautų realizuojant intervencines atsargas, vidurkį.

9 straipsnis

Jei reikia, pagal Reglamento (EEB) Nr. 729/70 13 straipsnyje nustatytą tvarką priimamos išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės.

10 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 2824/72 panaikinamas.

11 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas išlaidoms, patirtoms nuo 1978 m. sausio 1 d. Tačiau 7 straipsnis taikomas nuo 1979 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1978 m. rugpjūčio 2 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. von Donhanyi

[1] OL L 94, 1970 4 28, p.13.

[2] OL L 295, 1972 12 30, p. 1.

[3] OL C 131, 1978 6 5, p. 70.

[4] OL L 298, 1972 12 31, p. 5.

[5] OL L 105, 1969 5 2, p. 1.

[6] OL L 105, 1969 5 2, p. 4.

[7] OL L 105, 1969 5 2, p. 7.

[8] OL L 298, 1969 11 27, p. 1.

[9] OL L 249, 1970 11 17, p. 1.

[10] OL L 249, 1970 11 17, p. 4.

[11] OL L 175, 1971 8 4, p. 1.

[12] OL L 35, 1972 2 9, p. 1.

[13] OL L 35, 1972 2 9, p. 3.

[14] OL L 281, 1975 11 1, p. 1.

[15] OL L 156, 1978 6 14, p. 1.

--------------------------------------------------

a) kai sutartis sudaroma vienos valstybės viduje, ginčas sprendžiamas vadovaujantis perkančiosios organizacijos valstybės nacionaliniais teisės aktais; ir

b) kai sudaroma tarptautinė sutartis, ginčas sprendžiamas arbitražo teisme, vadovaujantis EEB Tarybos priimtomis procesinėmis taisyklėmis.

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

GINČŲ, KYLANČIŲ DĖL SUTARČIŲ, EUROPOS PLĖTROS FONDO FINANSUOJAMŲ UŠT, SPRENDIMO TAIKINIMO BŪDU AR ARBITRAŽE, PROCESINĖS TAISYKLĖS

TURINYS

I ĮVADAS

1 straipsnis – Taikymo sritis

2 straipsnis – Sąvokų apibrėžimai

3 straipsnis – Pranešimai ir terminų skaičiavimas

4 straipsnis – Vidaus administracinių procedūrų išnaudojimas

5 straipsnis – Taikinimas

II. ARBITRAŽO TEISMAS

6 straipsnis – Arbitrų pilietybė

7 straipsnis – Arbitrų skaičius

8 straipsnis – Vienintelio arbitro paskyrimas

9 straipsnis – Trijų arbitrų paskyrimas

10 straipsnis – Skiriančiosios institucijos paskyrimai

11 straipsnis – Arbitrų nušalinimas

12 straipsnis – Arbitro pakeitimas

III. ARBITRAŽO PROCESAS

13 straipsnis – Bendrosios nuostatos

14 straipsnis – Taikoma teisė ir procesinės taisyklės

15 straipsnis – Proceso kalba

16 straipsnis – Proceso vieta

17 straipsnis – Atstovavimas ir pagalba

18 straipsnis – Arbitražo proceso pradžia

19 straipsnis – Ieškinys

20 straipsnis – Atsiliepimas į ieškinį

21 straipsnis – Ieškinio ar atsiliepimo į ieškinį pakeitimai

22 straipsnis – Arbitražo jurisdikcijos klausimai

23 straipsnis – Kiti procesiniai dokumentai

24 straipsnis – Terminai

25 straipsnis – Įrodymai

26 straipsnis – Žodinis nagrinėjimas

27 straipsnis – Laikinosios apsaugos priemonės

28 straipsnis – Ekspertai

29 straipsnis – Reikalavimų nevykdymas

30 straipsnis – Nagrinėjimo pabaiga

31 straipsnis – Atsisakymas prieštarauti

IV. SPRENDIMAS

32 straipsnis – Sprendimai

33 straipsnis – Sprendimo laikas, apimtis, forma ir taikymas

34 straipsnis – Sprendimo vykdymas

35 straipsnis – Susitaikymas arba kiti pagrindai procesui nutraukti

36 straipsnis – Sprendimo išaiškinimas

37 straipsnis – Sprendimo klaidų ištaisymas

38 straipsnis – Papildomas sprendimas

39 straipsnis – Mokesčiai

40 straipsnis – Išlaidos

41 straipsnis – Depozitas išlaidoms padengti

I – ĮVADAS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Su Europos plėtros fondo (EPF) finansuojama sutartimi susiję ginčai, kurie, vadovaujantis bendrosiomis sąlygomis ir sutarčiai taikomomis specialiosiomis nuostatomis, gali būti sprendžiami taikinimo būdu arba arbitražo teisme, sprendžiami vadovaujantis šiomis procesinėmis taisyklėmis.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiose taisyklėse, išskyrus atvejus, kai iš konteksto išplaukia kitaip, toliau išvardyti žodžiai ir išsireiškimai turi tokią jiems priskirtą prasmę:

UŠT: užjūrio šalys ir teritorijos, kurios Tarybos sprendimu buvo asocijuotos su Europos ekonomine bendrija (EEB),

Tarybos sprendimas: 1991 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimas 91/482/EEB dėl užjūrio šalių ir teritorijų asociacijos su Europos ekonomine bendrija,

valstybė narė: EEB valstybė narė,

administracinė agentūra: atitinkamos UŠT agentūra, kuriai suteikti įgaliojimai administraciniais metodais spręsti ginčus, kylančius dėl sutarčių, kurių šalis yra perkančioji organizacija,

arbitražo teismas: arbitražo teismas,

skiriančioji institucija: arbitražo šalių sutarta institucija, o jei tokio susitarimo nėra – šiose taisyklėse nurodyta institucija, kuri skiria arbitrus,

perkančioji organizacija: valstybė arba viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuris sudaro sutartį arba kurio vardu sudaroma sutartis,

sutartis: EPF darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartis,

ieškovas: arbitražo procesą pradedanti šalis, kuri pateikia kitai šaliai pranešimą su reikalavimu spręsti nesutarimą arbitražo teisme ir pateikia atitinkamą ieškinį,

atsakovas: arbitražo proceso šalis, prieš kurią pateikiamas ieškinys,

šalis: kai kalbama apie arbitražo procesą – ieškovas arba atsakovas.

3 straipsnis

Pranešimai ir terminų skaičiavimas

3.1. Visi šiose taisyklėse minimi pranešimai siunčiami registruotu laišku arba įteikiami asmeniškai, o gavėjas raštu patvirtina, kada jis gavo tokį pranešimą. Pranešimas laikomas gautu tą dieną, kurią jis buvo pristatytas pirmiau minėtais būdais.

3.2. Apskaičiuojant terminus pagal šias taisykles, terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kai buvo gautas pranešimas ar pasiūlymas. Jei pranešime ar pasiūlyme nurodyto adresato vietoje paskutinė tokio termino diena yra oficiali valstybinė šventė arba nedarbo diena, terminas baigiasi pirmą po tokios dienos einančią darbo dieną. Tačiau jei oficialių valstybinių švenčių ar nedarbo dienų pasitaiko termino eigoje, jos įskaičiuojamos į terminą.

4 straipsnis

Vidaus administracinių procedūrų išnaudojimas

4.1. Pagal šias taisykles ginčas neperduodamas spręsti arbitražo teismui tol, kol nebus išnaudotos visos vidaus administracinės procedūros, kurias atitinkama UŠT yra nustačiusi tokiems ginčams spręsti ar yra laikoma, kad tokios procedūros išnaudotos. Laikoma, kad administracinės procedūros buvo išnaudotos, jei per 120 dienų nuo prašymo išspręsti ginčą tokiu būdu gavimo dienos administracinė agentūra nepriėmė galutinio sprendimo.

4.2. Tais atvejais, kai atitinkamoje UŠT tokios procedūros nėra numatytos, ir todėl neįmanoma jomis pasinaudoti, pagal šias taisykles ginčas gali būti perduotas spręsti arbitražo teismui tik tuomet, kai pareiškėjas praneša apie savo skundą kitai šaliai, ir per 120 dienų nuo pranešimo gavimo dienos ta kita šalis nesiėmė jokių esminių priemonių skundžiamiems dalykams išspręsti ar ištaisyti.

5 straipsnis

Taikinimas

5.1. Bet kuriuo metu, prieš prašydamas arbitražo teismo išspręsti ginčą, asmuo, kuris turi teisę kreiptis į arbitražo teismą, gali prašyti, kad sutartį finansuojanti institucija tarpininkautų draugiškai sprendžiant ginčą arba kad vadovaujantis šiomis taisyklėmis ginčas būtų išspręstas taikinimo būdu.

5.2. Jei ginčo šalys susitaria, ginčą taikinimo būdu sprendžia vienas taikintojas; jei ne, ginčą sprendžia trijų taikintojų komitetas.

5.3. Taikintoju gali būti skiriamas tik toks asmuo, kuris yra UŠT arba valstybės narės pilietis.

5.4. Jei ginčą taikinimo būdu sprendžia vienas taikintojas, ginčo šalys susitaria dėl jo kandidatūros. Jei ginčą sprendžią taikintojų komitetas, kiekviena ginčo šalis paskiria po vieną komiteto narį. Trečiąjį komiteto narį pasirenka paskirtieji komiteto nariai; šis narys yra komiteto pirmininkas; jo pilietybė turi būti ne ginčo šalių valstybių, o kitos valstybės.

5.5. Šalis, pateikusi prašymą spręsti ginčą taikinimo būdu, praneša apie tai kitai šaliai.

Pareiškime pareiškėjas apibūdina reikalo esmę ir prideda visų susijusių dokumentų ir informacijos kopijas. Pareiškime taip pat nurodoma pavardė ir adresas asmens, kurį šalis siūlo skirti ar skiria taikintoju.

5.6. Per 60 dienų nuo pranešimo apie pareiškimą gavimo dienos kita šalis praneša pareiškėjui, ar ji yra pasirengusi sutikti su bandymu išspręsti ginčą taikinimo būdu; tokiu atveju ji pateikia pareiškėjui atsikirtimą į pareiškimą. Atsikirtime taip pat nurodoma pavardė ir adresas asmens, kurį kitą šalis siūlo skirti ar skiria taikintoju.

5.7. Per 30 dienų nuo atsikirtimo gavimo dienos šalių paskirti taikinimo komiteto nariai paskiria pirmininką.

5.8. Taikintojo ar taikinimo komiteto vykdomas procesas turi būti kuo paprastesnis ir greitesnis, kiek tai atitinka siekį teisingai ir objektyviai išspręsti ginčą; šis procesas grindžiamas teisingo kiekvienos šalies išklausymo principu.

Kiekviena šalis procese gali dalyvauti pati arba per pasirinktą įgaliotinį.

5.9. Išnagrinėję bylą, taikintojas arba taikinimo komitetas pateikia šalims sprendimo projektą.

5.10. Jei šalys sutinka taip išspręsti ginčą, taikintojas arba taikinimo komitetas parengia ir pasirašo sprendimą. Sprendimą pasirašo ir šalys, tokiu būdu patvirtindamos, kad jos su juo sutinka. Toks šalių pasirašytas sprendimas yra joms privalomas.

5.11. Pasirašyto sprendimo kopijos perduodamos šalims.

5.12. Jei šalys nesutinka taip išspręsti ginčą, jos gali perduoti jį spręsti arbitražo teismui, kaip numatyta šiose taisyklėse. Tokiu atveju jokie su taikinimo procesu susiję dalykai neturi jokios įtakos nei vienos iš šalių teisėms arbitražo procese.

5.13. Asmuo, kuris buvo paskirtas taikintoju ar taikinimo komiteto nariu ginčui išspręsti, negali būti paskirtas arbitru tam pačiam ginčui spręsti.

II – ARBITRAŽO TEISMAS

6 straipsnis

Arbitrų pilietybė

Arbitru gali būti skiriamas tik toks asmuo, kuris yra UŠT arba valstybės narės pilietis.

7 straipsnis

Arbitrų skaičius

Jei šalys susitaria, arbitražo teismą gali sudaryti tik vienas arbitras. Šalys turi susitarti dėl to per 15 dienų nuo tos dienos, kai atsakovas gauna pranešimą apie arbitražo proceso pradžią, kaip numatyta 18 straipsnyje. Jei per nustatytą terminą šalims nepavyksta susitarti dėl to, kad arbitražo teismą sudarytų tik vienas arbitras, arba jei jos susitaria kitaip, arbitražo teismą sudaro trys arbitrai.

8 straipsnis

Vienintelio arbitro paskyrimas

8.1. Jei turi būti paskirtas tik vienas arbitras, per 60 dienų nuo arbitražo proceso pradžios, kaip nustatyta 18 straipsnyje, šalys susitaria dėl tokio arbitro kandidatūros arba dėl skiriančiosios institucija, kuri turi paskirti tokį arbitrą.

8.2. Jei:

a) per nurodytą 60 dienų terminą šalys negali susitarti dėl arbitro arba dėl skiriančiosios institucijos; arba

b) šalių sutarta skiriančioji institucija atsisako skirti arbitrą arba nepaskiria jo per 60 dienų nuo atitinkamo šalių prašymo gavimo dienos,

bet kuri šalis gali paprašyti aukščiausias pareigas einančio Hagos Tarptautinio teisingumo teismo teisėjo, kuris yra UŠT ar valstybės narės pilietis, eiti skiriančiosios institucijos pareigas.

9 straipsnis

Trijų arbitrų paskyrimas

9.1. Jei turi būti paskirti trys arbitrai, kiekviena šalis paskiria po vieną arbitrą. Tokiu būdu paskirti arbitrai pasirenka trečiąjį arbitrą, kuris yra arbitražo teismo pirmininkas.

9.2. Kiekviena šalis turi paskirti arbitrą per 60 dienų nuo tos dienos, kai šalys susitarė, kad arbitražo teismą sudarys trys arbitrai, arba nuo tos dienos, kai pagal 7 straipsnio 1 dalį arbitražo teismo nepavyko sudaryti iš vieno arbitro.

9.3. Jei:

a) per 30 dienų nuo tos dienos, kai kiekviena šalis paskiria savo arbitrą, du paskirtieji arbitrai nepasirinko trečiojo arbitro; arba

b) per 30 dienų nuo tos dienos, kai gavo vienos šalies pranešimą apie tai, kad ji paskyrė savo arbitrą, kita šalis nepranešė pirmajai šaliai apie savo paskirtą arbitrą,

bet kurios šalies prašymu antrąjį arbitrą paskiria skiriančioji institucija.

9.4. Dėl skiriančiosios institucijos šalys susitaria ne vėliau kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kai kuri nors šalis neįvykdė konkretaus reikalavimo ir dėl to reikia skiriančiosios institucijos pagalbos. Jei tam terminui pasibaigus šalys nesusitaria dėl skiriančiosios institucijos, bet kuri šalis gali paprašyti aukščiausias pareigas einančio Hagos Tarptautinio teisingumo teismo teisėjo, kuris yra UŠT ar valstybės narės pilietis, eiti skiriančiosios institucijos pareigas.

10 straipsnis

Skiriančiosios institucijos paskyrimai

10.1. Jei skiriančiosios institucijos prašoma paskirti arbitrą, prašymą pateikusi šalis atsiunčia skiriančiajai institucijai 18 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo apie arbitražą ir sutarties, dėl kurios iškilo ginčas, kopijas. Iš bet kurios šalies skiriančioji institucija gali prašyti tokios informacijos, kuri, jos nuomone, yra reikalinga jos funkcijai vykdyti.

10.2. Kiekviena šalis gali siūlyti skiriančiajai institucijai asmenų, tinkančių būti arbitrais, kandidatūras. Jei šalis pateikia tokį pasiūlymą, ji nurodo siūlomų asmenų pilnas pavardes, adresus ir pilietybę bei pateikia jų kvalifikacijos aprašymą.

10.3. Skiriančioji institucija paskiria arbitrą ar arbitrus kuo anksčiau. Skirdama arbitrus, skiriančioji institucija:

a) atsižvelgia į tokius faktus, kurie užtikrintų, kad bus paskirtas nepriklausomas ir nešališkas arbitras, turintis kitos valstybės – ne ginčo šalių valstybių – pilietybę, kuris yra aukštos moralės, yra pripažintas tos teisės srities, techninių ar finansinių žinių, kurios yra susijusios su ginčijamais dalykais, žinovas; ir

b) išskyrus atvejus, kai abi šalys susitaria kitaip arba skiriančioji institucija pati nusprendžia, kad toliau aprašyta procedūra netinkama konkrečiam nagrinėjamam atvejui, ji vykdo tokią procedūrą:

i) skiriančioji institucija perduoda abiems šalims tokį patį dokumentą, kuriame pateikiamas ne mažiau kaip trijų asmenų, kurie gali būti paskirti arbitrais vadovaujantis 6 straipsnio1 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalies a punkte išdėstytais kriterijais, pavardžių sąrašas;

ii) per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo dienos kiekviena šalis gali grąžinti sąrašą skiriančiajai institucijai, išbraukusi iš jo to asmens ar asmenų pavardes, su kuriomis jis nesutinka, o likusias pavardes surašiusi jai priimtinos pirmenybės eile. Jei sąrašas negrąžinamas arba pirmajame sąraše pateiktų pavardžių eilė nepakeičiama, laikoma, kad atitinkama šalis pritarė sąraše pateiktų asmenų pavardėms ta eilės tvarka, kokia jos buvo pateiktos;

iii) gavusi abiejų šalių grąžintą sąrašą, arba pasibaigus sąrašui grąžinti nustatytam terminui, žiūrint, kas įvyksta anksčiau, skiriančioji institucija per 30 dienų paskiria arbitrą iš sąrašo tų asmenų, kurie buvo patvirtinti ar laikoma, kad jie buvo patvirtinti, laikydamasi šalių nurodytos pirmenybės eilės;

iv) jei dėl kokios nors priežasties pagal šią tvarką arbitro paskirti negalima, skiriančioji institucija gali paskirti tinkamą arbitrą, tinkamai atsižvelgusi į šalių interesus, ginčo pobūdį, o prireikus – ir į tą faktą, kad viena iš šalių yra valstybė.

11 straipsnis

Arbitrų nušalinimas

11.1. Potencialus arbitras, į kurį kreipiamasi dėl jo galimo paskyrimo į arbitrus, atskleidžia į jį besikreipiantiems asmenims visus faktus ar aplinkybes, dėl kurių gali būti pagrįstai įtariama ar suabejota dėl jo nešališkumo ar nepriklausomumo. Paskirtasis arbitras atskleidžia tokius faktus ar aplinkybes šalims, išskyrus atvejus, kai apie tai jos jau buvo informuotos.

11.2. Šalis gali pareikšti nušalinimą bet kuriam arbitrui, jei yra faktų ar aplinkybių, dėl kurių galima pagrįstai įtarti ar suabejoti jo nešališkumu ar kompetencija. Tačiau šalis gali pareikšti nušalinimą savo paskirtam arbitrui arba tokiam arbitrui, kurio paskyrime ji dalyvavo, tik jei yra priežasčių, apie kurias ji sužinojo po arbitro paskyrimo.

11.3. Šalis, ketinanti pareikšti nušalinimą arbitrui, surašo raštu pranešimą, nurodydama to priežastis, ir išsiunčia jį arbitražo teismui, arbitrui, kuriam pareiškiamas nušalinimas, ir kitai šaliai. Pranešimas išsiunčiamas per 15 dienų nuo arbitražo teismo sudarymo dienos arba arbitro, kuriam pareiškiamas nušalinimas, paskyrimo dienos, žiūrint, kuri data yra vėlesnė, arba per 15 dienų nuo tos dienos, kai nušalinimą reiškianti šalis sužinojo apie aplinkybes, dėl kurių ji nori nušalinti arbitrą.

11.4. Jei kita šalis sutinka su vienos šalies pareikštu nušalinimu arba jei arbitras, kuriam pareikštas nušalinimas, atsistatydina, to arbitro įgaliojimai tame arbitražo procese baigiasi. Tačiau nei šalių pritarimas, nei nušalintojo arbitro atsistatydinimas nereiškia patvirtinimo, kad nušalinimo priežastis įteisinama.

11.5. Jei kita šalis nesutinka su nušalinimu arba jei arbitras, kuriam pareikštas nušalinimas, neatsistatydina, sprendimas dėl nušalinimo priimamas tokia tvarka:

a) jei arbitrą paskyrė skiriančioji institucija – sprendimą priima ši institucija;

b) jei arbitrą paskyrė ne skiriančioji institucija – sprendimą priima kiti arbitražo teismo nariai, jei tokių yra;

c) visais kitais atvejais, arba tuo atveju, kai nesutaria kiti arbitražo teismo nariai – sprendimą priima skiriančioji institucija, kuri buvo paskirta ar turi būti paskirta 9 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka.

Pirmiau nurodytų institucijų sprendimas yra galutinis.

12 straipsnis

Arbitro pakeitimas

12.1. Toliau nurodytais atvejais 8, 9 ir 10 straipsniuose nustatyta tvarka, kuri buvo taikoma ir skiriant konkretų keičiamą arbitrą, paskiriamas kitas arbitras:

a) jei kita šalis sutiko nušalinti arbitrą arba

b) jei arbitras, kuriam buvo pareikštas nušalinimas, atsistatydino; arba

c) nepaisant to, kad kita šalis nepritarė nušalinimui, arba arbitras, kuriam buvo pareikštas nušalinimas, nesutiko atsistatydinti, pareiškimo nušalinti nebuvo atsisakyta; arba

d) jei arbitras mirė arbitražo proceso metu; arba

e) dėl bet kokios kitos priežastis arbitras nebevykdo savo pareigų arba de jure ar de facto jis nebegali vykdyti savo funkcijų.

12.2. Jei arbitras pakeičiamas, arbitražo teismo sprendimu bet koks pirmiau surengtas posėdis gali būti pakartotas; arbitražo teismas taip pat gali panaikinti bet kokį pirmesnio proceso metu priimtą sprendimą ar įsakymą.

III – ARBITRAŽO PROCESAS

13 straipsnis

Bendrosios nuostatos

13.1. Atsižvelgdamas į šias taisykles, arbitražo teismas gali vykdyti arbitražą tokia tvarka, kokia, jo nuomone, yra tinkama.

13.2. Arbitražo teismas vykdo arbitražo procesą kuo greičiau ir kuo labiau taupydamas išlaidas, kiek tai suderinama su teisingo abiems šalims sprendimo radimu. Šalims suteikiamos lygios teisės; bet kuriuo proceso metu kiekvienai iš jų suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę.

13.3. Jei bet kuri šalis to pareikalauja bet kuriame proceso etape, arbitražo teismas surengia posėdžius, kad liudytojai, taip pat ir ekspertai, pateiktų savo įrodymus, arba pateiktų parodymus žodžiu. Jei toks prašymas nepateikiamas, arbitražo teismas priima sprendimą, ar surengti tokius posėdžius, ar vykdyti procesą remiantis dokumentais ir kita medžiaga.

13.4. Šalis, pateikdama dokumentus ar informaciją arbitražo teismui, tuo pačiu metu tuos dokumentus ar informaciją perduoda ir kitai šaliai. Nei vienas toks dokumentas ar informacija negali būti panaudoti šalies reikalavimui paremti, kol nėra įrodymų, kad jie buvo perduoti ir kitai šaliai.

14 straipsnis

Taikoma teisė ir procesinės taisyklės

14.1. Ginčijamiems klausimams spręsti arbitražo teismas taiko perkančiosios organizacijos valstybės teisę, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatyta kitaip; tokiu atveju arbitražo teismas taiko sutartyje nurodytą teisę. Visais atvejais arbitražo teismas priima sprendimą vadovaudamasis sutarties nuostatomis ir gali atsižvelgti į sandoriui taikytiną prekybos praktiką.

14.2. Jei koks nors konkretus dalykas taikytinoje teisėje nereglamentuojamas, arbitražo teismas taiko teisės normų kolizijos taisykles, kurios numatytos sutarčiai taikomoje teisėje. Arbitražo teismas negali atsisakyti priimti sprendimo dėl to, kad tam tikras klausimas yra nereglamentuojamas arba reglamentuojamas neaiškiai.

14.3. Nepaisant 5 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies nuostatų, jei šalys aiškiai dėl to įgalioja arbitražo teismą arbitražo proceso metu, jis priima sprendimą kaip draugišką kompromisą arba ex aequo et bono.

14.4. Visas arbitražo procesas vyksta vadovaujantis šiomis taisyklėmis. Jei šalys neranda abiems pusėms priimtino sprendimo, visus procesinius klausimus, kurie šiose taisyklėse neaptariami, sprendžia arbitražo teismas, tokiu atveju pirmiausia užtikrindamas, kad būtų paisoma šalių lygybės principo.

15 straipsnis

Proceso kalba

15.1. Arbitražo procesas vyksta ir arbitražo teismo sprendimas parengiamas tos sutarties, dėl kurios sąlygų ar vykdymo kilo ginčas, kalba.

15.2. Arbitražo teismas gali pareikalauti, kad visi dokumentai, kurie pridedami prie ieškinio ar atsiliepimo į ieškinį, ir visi kiti dokumentai ar daiktiniai įrodymai, kurie pateikiami proceso metu, ir kurie nėra parengti proceso kalba, būtų išversti į proceso kalbą; vertimas turi būti patvirtintas.

16 straipsnis

Proceso vieta

16.1. Arbitražo procesas vyksta toje UŠT, kurioje buvo pasirašyta ar vykdoma sutartis. Tačiau šalims sutikus, dėl rimtos priežasties arbitražo teismas gali nuspręsti vykdyti procesą kitoje vietoje. Priimdamas sprendimą dėl kitos vietos, arbitražo teismas atsižvelgia į bylos aplinkybes, įskaitant susijusias išlaidas, tinkamumą šalims, bei galimą neigiamą procesinių taisyklių kitoje proceso vietoje poveikį šalims ir procesui.

16.2. Atsižvelgdamas į 16 straipsnio 1 dalį ir bylos aplinkybes, arbitražo teismas gali kviesti posėdžius ar rengti susitikimus bet kurioje jo nuomone tinkamoje vietoje.

16.3. Arbitražo teismas gali susirinkti bet kurioje vietoje, kuri, jo nuomone, yra tinkama darbams, prekėms, kitai nuosavybei ar dokumentams patikrinti. Šalys įspėjamos apie tai prieš pakankamai laiko, kad galėtų dalyvauti tokio patikrinimo metu.

17 straipsnis

Atstovavimas ir pagalba

Šalis gali atstovauti ar joms gali padėti jų pasirinkti asmenys. Tokių asmenų pavardės ir adresai turi būti raštu nurodyti kitai šaliai ir arbitražo teismui. Tokiame pranešime turi būti nurodyta, ar asmuo yra paskirtas atstovauti, ar padėti.

18 straipsnis

Arbitražo proceso pradžia

18.1. Pareiškėjas pateikia atsakovui pranešimą apie arbitražą. Toks pranešimas gali būti pateiktas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo galutinio sprendimo atitinkamoje UŠT vykusioje administracinėje procedūroje gavimo dienos arba, jei tokių administracinių procedūrų nenumatyta – ne vėliau kaip per 90 dienų nuo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto 120 dienų termino kitai šaliai atsakyti į pateiktą pareiškimą pabaigos.

18.2. Laikoma, kad arbitražo procesas prasidėjo tą dieną, kurią atsakovas gavo pranešimą apie arbitražą.

18.3. Pranešime apie arbitražą pateikiama tokia informacija:

a) prašymas perduoti ginčą spręsti arbitražo teismui;

b) šalių pavardės (pavadinimai) ir adresai bei jų pilietybė, kokie buvo pranešimo pateikimo metu;

c) nuoroda į sutartį, dėl kurios kilo ginčas, ir konkreti ginčijama sutarties nuostata ar nuostatos;

d) bendras ieškinio aprašymas ir susijusi suma, jei tokia yra;

e) prašoma kompensavimo ar atlyginimo priemonė;

f) trumpai, su datomis, aprašyta administracinė procedūra arba į skundus pateikti atsiliepimai bei tokių priemonių pasekmės;

g) pasiūlymas dėl arbitrų kiekio (tai yra, vienas ar trys).

18.4. Pranešime apie arbitražą taip pat gali būti nurodyta:

a) pavardė asmens ir (arba) pavadinimas institucijos, kurį siūloma skirti vieninteliu arbitru ir (arba) skiriančiąja institucija, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje;

b) pranešimas, kad pareiškėjas paskyrė 9 straipsnio1 dalyje nurodytą arbitrą;

c) 19 straipsnyje nurodytas ieškinys.

19 straipsnis

Ieškinys

19.1. Jei ieškinys nebuvo pateiktas pranešime apie arbitražą, per arbitražo teismo nurodytą terminą pareiškėjas perduoda savo rašytinį ieškinį atsakovui ir kiekvienam arbitrui. Prie ieškinio pridedama sutarties kopija.

19.2. Ieškinį pasirašo ir jo datą nurodo pareiškėjas ir (arba) jo tinkamai įgaliotas atstovas. Jame pateikiami tokie duomenys:

a) šal

PRIEDAS

1 STRAIPSNYJE NURODYTOS PRIEMONĖS

I. GRŪDAI

1. Supirkimas ir su juo susiję tolesni sandoriai, kuriuos intervencinės agentūros vykdo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2727/75 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

2. Ypatingosios ir specialiosios intervencinės priemonės, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 2727/75 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

3. Perkeliamieji mokėjimai, numatyti Reglamento (EEB) Nr. 2727/75 9 straipsnyje.

4. Pagalba kietųjų kviečių gamybai, numatyta Reglamento (EEB) 2727/75 10 straipsnyje.

5. Gamybos grąžinamosios išmokos, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 2727/75 11 straipsnyje.

6. Subsidijos, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 2727/75 23 straipsnyje.

II. RYŽIAI

1. Supirkimas ir su juo susiję tolesni sandoriai, kuriuos intervencinės agentūros vykdo pagal Reglamento (EEB) Nr. 1418/76 5 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2. Specialiosios intervencinės priemonės, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 1418/76 6 straipsnyje.

3. Perkeliamieji mokėjimai, numatyti Reglamento (EEB) Nr. 1418/76 8 straipsnyje.

4. Gamybos grąžinamosios išmokos, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 1418/76 9 straipsnyje.

III. PIENAS IR PIENO PRODUKTAI

1. Sviesto supirkimas ir su juo susiję tolesni sandoriai, kuriuos intervencinės agentūros vykdo pagal Reglamento (EEB) Nr. 804/68 6 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 3 dalies 1 arba 2 pastraipos pirmąjį sakinį.

2. Sviesto ir grietinėlės privataus saugojimo pagalba, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 804/68 6 straipsnio 2 dalyje.

3. Specialiosios priemonės dėl sviesto realizavimo, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 804/68 6 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos antrajame sakinyje.

4. Nugriebto pieno miltelių supirkimas ir su juo susiję tolesni sandoriai, kuriuos intervencinės agentūros vykdo pagal Reglamento (EEB) Nr. 804/68 7 straipsnio 1 ir 2 dalis.

5. Nugriebto pieno miltelių privataus saugojimo pagalba, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 804/68 7 straipsnio 3 dalyje.

6. "Grana Padano" ir "Parmigiano Reggiano" rūšių sūrių supirkimas ir su juo susiję tolesni sandoriai, kuriuos intervencinės agentūros vykdo pagal Reglamento (EEB) Nr. 804/68 8 straipsnio 1 ir 2 dalis.

7. "Grana Padano" ir "Parmigiano Reggiano" rūšių sūrių privataus saugojimo pagalba, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 804/68 8 straipsnio 3 dalyje.

8. Intervencinės priemonės ilgai brandinamiems sūriams, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 804/68 9 straipsnyje.

9. Reglamento (EEB) Nr. 804/68 10 straipsnyje numatyta pagalba, skiriama už nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius.

10. Reglamento (EEB) Nr. 804/68 11 straipsnyje numatyta pagalba, skiriama už nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną.

11. Priemonės dėl pieno produktų pertekliaus sumažinimo, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 804/68 12 straipsnyje.

12. Reglamento (EEB) Nr. 804/68 26 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodyta Bendrijos pagalba, skiriama pieno tiekimui mokykloms.

13. Priemonės dėl privalomo nugriebto pieno miltelių, naudojamų pašarų gamybai, pirkimo iš intervencinių agentūrų, nustatytos Reglamente (EEB) Nr. 563/76.

14. Priemokos už pasitraukimą iš pieno ir pieno produktų rinkos ir priemokos, skirtos pieninių galvijų bandoms pakeisti mėsos gamyba, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 1078/77 [1] 1 straipsnyje.

15. Bendros atsakomybės mokestis ir priemonės pieno produktų rinkoms plėsti pagal Reglamento (EEB) Nr. 1079/77 1 ir 4 straipsnius.

IV. ALIEJAI IR RIEBALAI

A. Alyvų aliejus

1. Pagalba gamybai, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 136/66 10 straipsnio 1 dalyje.

2. Supirkimas ir su juo susiję tolesni sandoriai, kuriuos intervencinės agentūros vykdo pagal Reglamento (EEB) Nr. 136/66 11 straipsnio 1 ir 3 dalis.

3. Saugojimo sutartys, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 136/66 11 straipsnio 2 dalyje.

4. Priemonės, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 136/66 12 straipsnyje.

5. Gamybos grąžinamosios išmokos už konservams naudojamą alyvų aliejų, kaip numatyta Reglamento (EEB) Nr. 136/66 19 straipsnyje.

B. Rapsukų, rapsų ir saulėgrąžų sėklos

1. Supirkimas ir su juo susiję tolesni sandoriai, kuriuos intervencinės agentūros vykdo pagal Reglamento (EEB) Nr. 136/66 26 straipsnio 1 dalį.

2. Reglamento (EEB) Nr. 136/66 27 straipsnio 1 dalyje numatyta pagalba, skiriama už išaugintas ir perdirbtas aliejinių augalų sėklas.

3. Priemonės, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 136/66 27 straipsnio 2 dalyje.

4. Papildoma pagalba, pagal Reglamento (EEB) Nr. 136/66 36 straipsnį skiriama už Italijoje perdirbtas rapsukų ir rapsų sėklas.

5. Diferencinės sumos, pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1569/72 suteikiamos arba imamos rapsukų ir rapsų sėklų perdirbimo metu.

C. Kitos aliejinių augalų sėklos

1. Subsidijos už medvilnės sėklas, numatytos Reglamento (EEB) Nr.1516/71 1 straipsnyje.

2. Reglamento (EEB) Nr. 1900/74 2 straipsnyje numatyta pagalba, skiriama už sojos pupelių gamybą.

3. Reglamento (EEB) Nr. 569/76 2 straipsnyje numatyta pagalba, skiriama už linų sėmenis.

V. CUKRUS

1. Saugojimo išlaidos, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 3330/74 8 straipsnio 1 dalyje.

2. Supirkimas ir su juo susiję tolesni sandoriai, kuriuos intervencinės agentūros vykdo pagal Reglamento (EEB) Nr. 3330/74 9 straipsnio 1 dalį, 11 ir 44 straipsnius.

3. Denatūravimo priemokos, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 3330/74 9 straipsnio 2 dalyje.

4. Priemonės cukrui iš Prancūzijos užjūrio departamentų, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 3330/74 9 straipsnio 3 dalyje.

5. Gamybos grąžinamosios išmokos, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 3330/74 9 straipsnio 4 dalyje.

6. Specialiosios intervencinės priemonės garantuojamam tiekimui paremti, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 3330/74 10 straipsnyje.

7. Importo subsidijos, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 3330/74 17 straipsnio 2 dalyje.

8. Reglamento (EEB) Nr. 1488/76 6 straipsnyje nurodytos sumos, kuriomis apmokestinamas cukrus iš minimalių atsargų, parduodamų kitais būdais nei nustatyta taisyklėse.

VI. GALVIJIENA

1. Privataus saugojimo pagalba, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 805/68 5 straipsnio 1 dalies a punkte.

2. Supirkimas ir su juo susiję tolesni sandoriai, kuriuos intervencinės agentūros vykdo pagal Reglamento (EEB) Nr. 805/68 5, 6 ir 7 straipsnius.

3. Priemokos už gimusius veršelius, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 464/75 4 straipsnyje ir Reglamentų (EEB) Nr. 620/76, ir (EEB) Nr. 871/77 1 straipsnyje.

4. Priemokos už tam tikrų suaugusių galvijų skerdimą, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 870/77 1 straipsnyje.

VII. KIAULIENA

1. Privataus saugojimo pagalba, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 2759/75 3 straipsnio pirmosios pastraipos pirmojoje įtraukoje.

2. Supirkimas ir su juo susiję tolesni veiksmai, kuriuos intervencinės agentūros vykdo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2759/75 3, 4, 5 ir 6 straipsnius.

3. Privataus saugojimo pagalba, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 2759/75 20 straipsnyje.

VIII. VAISIAI IR DARŽOVĖS

1. Finansinė kompensacija, suteikiama gamintojų organizacijoms, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 18 straipsnyje.

2. Supirkimas, numatytas Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 19 straipsnyje, kai Bendrijos rinka yra sunkioje padėtyje.

3. Priemonės dėl prekybos produktais, pašalintais iš rinkos, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

4. Kompensacija ūkininkams pagal Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 21 straipsnio 2 dalį.

5. Finansinė kompensacija, skiriama Bendrijos citrusų vaisių pardavimui skatinti, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 2511/69 8 straipsnyje.

6. Finansinė kompensacija, skiriama tam tikrų apelsinų veislių perdirbimui skatinti, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 2601/69 3 straipsnyje.

7. Reglamento (EEB) Nr. 525/77 1 straipsnyje numatyta pagalba už konservuotų ananasų gamybą.

8. Kompensacinės sumos, taikomos tam tikrai Bendrijos vidaus prekybai pomidor�ių pavardės (pavadinimai) ir adresai;

b) reikalavimą patvirtinantys faktai;

c) ginčijami dalykai;

d) prašomos kompensavimo ar atlyginimo priemonės.

Pareiškėjas prideda prie savo ieškinio visus jo manymu reikiamus dokumentus arba pateikia nuorodą į dokumentus ar kitus įrodymus, kuriuos jis gali pateikti.

20 straipsnis

Atsiliepimas į ieškinį

20.1. Per arbitražo teismo nurodytą terminą atsakovas perduoda pareiškėjui ir kiekvienam arbitrui savo rašytinį atsiliepimą į ieškinį.

20.2. Atsiliepime į ieškinį atsakoma į ieškinyje pateiktus faktus, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose. Atsakovas prideda prie savo atsiliepimo dokumentus, kuriais jis grindžia savo atsiliepimą, arba pateikia nuorodą į dokumentus ar kitus įrodymus, kuriuos jis gali pateikti.

20.3. Savo atsiliepime į ieškinį arba vėlesniame arbitražo proceso etape, jei arbitražo teismas nusprendžia, kad uždelsimą gali pateisinti susiklosčiusios aplinkybės, atsakovas gali pateikti su ta pačia sutartimi susijusį priešieškinį arba kaip priešpriešinį reikalavimą pareikšti su ta pačia sutartimi susijusią pretenziją.

20.4. Priešieškiniui ir pretenzijai, kuri pateikiama kaip priešpriešinis reikalavimas, taikomos 19 straipsnio 2 dalies nuostatos.

21 straipsnis

Ieškinio ar atsiliepimo į ieškinį pakeitimai

Arbitražo proceso metu bet kuri šalis gali pakeisti ar papildyti savo ieškinį ar atsiliepimą į ieškinį, išskyrus atvejus, kai arbitražo teismas nusprendžia, kad netikslinga leisti padaryti tokį ieškinio ar atsiliepimo į ieškinį pakeitimą, kadangi buvo pernelyg uždelsta arba tai nepagrįstai pakenktų kitai šaliai.

22 straipsnis

Arbitražo teismo jurisdikcijos klausimai

22.1. Arbitražo teismas gali priimti sprendimą dėl prieštaravimų jo jurisdikcijai.

22.2. Arbitražo teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties egzistavimo ar galiojimo. Arbitražo teismo sprendimas, kad sutartis yra niekinė, neturi įtakos sutartyje įrašytos arbitražo išlygos galiojimui arba susitarimui perduoti ginčą spręsti arbitražo teismui, taigi, neturi įtakos šių taisyklių taikymui.

22.3. Pareiškimas, ginčas nepriskirtinas arbitražo teismo jurisdikcijai, turi būti pateiktas ne vėliau kaip atsiliepime į ieškinį, o priešieškinio atveju – atsiliepime į priešieškinį. Ši nuostata taip pat taikoma proceso metu pareikštiems naujiems reikalavimams ir atsikirtimams.

22.4. Paprastai arbitražo teismas sprendžia pareiškimą dėl jo jurisdikcijos kaip preliminarų klausimą. Tačiau arbitražo teismas gali iš pradžių pradėti arbitražo procesą, o sprendimą dėl tokio pareiškimo pateikti savo galutiniame sprendime.

23 straipsnis

Kiti procesiniai dokumentai

Arbitražo teismas nusprendžia, kokius dar procesinius dokumentus be ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį turi ar gali pateikti šalys; arbitražo teismas taip pat nustato tokių dokumentų pateikimo būdą ir jų perdavimo terminus.

24 straipsnis

Terminai

Arbitražo teismo nustatyti terminai procesiniams dokumentams pateikti (įskaitant ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį) kiekvienu atveju neturi būti ilgesni kaip 45 dienos. Tačiau arbitražo teismas gali pratęsti šiuos terminus, jei jo manymu tai yra pateisinama.

25 straipsnis

Įrodymai

25.1. Kiekvienai šaliai tenka faktų, kuriais ji grindžia savo ieškinį ar atsiliepimą į ieškinį, įrodinėjimo pareiga.

25.2. Jei mano, kad tai yra tikslinga, arbitražo teismas gali pareikalauti, kad šalys pristatytų arbitražo teismui ir kitai šaliai dokumentų ir kitų įrodymų, kuriuos šalis siūlo pateikti savo ieškinyje ar atsiliepime į ieškinį pateiktiems faktams patvirtinti, santrauką; tokia santrauka turi būti pateikta per arbitražo teismo nustatytą terminą.

25.3. Bet kuriuo proceso metu arbitražo teismas gali pareikalauti, kad per jo nustatytą terminą šalys pateiktų dokumentus, daiktinius ar kitus įrodymus.

26 straipsnis

Žodinis nagrinėjimas

26.1. Žodinio proceso atveju arbitražo teismas atitinkamai iš anksto praneša šalims apie jo datą, laiką ir vietą.

26.2. Jei posėdyje bus apklausiami liudytojai, iki posėdžio likus ne mažiau kaip 15 dienų kiekviena šalis praneša arbitražo teismui ir kitai šaliai liudytojų, kuriuos ji ketina kviesti į posėdį, pavardes ir adresus, liudytojų pasisakymo temas ir kalbas, kuriomis jie teiks savo parodymus.

26.3. Arbitražo teismas imasi priemonių, kad būtų išversti posėdžio metu pateikti žodiniai parodymai ir kad būtų protokoluojamas posėdis, jei, arbitražo teismo nuomone, tai reikalinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes, arba jei šalys dėl to susitarė ir pranešė apie tokį susitarimą arbitražo teismui iki posėdžio likus ne mažiau kaip 15 dienų.

26.4. Procesas vyksta uždarame teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip. Arbitražo teismas gali pareikalauti, kad kai vieni liudytojai teikia savo parodymus, kitų liudytojų posėdžių salėje nebūtų. Arbitražo teismas laisvai sprendžia, kokiu būdu bus apklausiami liudytojai, nepažeidžiant nei vienos iš šalių teisės jos prašymu apklausti kitos šalies pristatytus liudytojus.

26.5. Liudytojų parodymai taip pat gali būti pateikti kaip jų pasirašyti rašytiniai paaiškinimai, dėl kurių jie prisiekia. Tačiau bet kuriai šaliai paprašius ir arbitražo teismui sutikus, tokie liudytojai gali būti išklausyti posėdyje, kur šalys turi galimybę dalyvauti ir užduoti liudytojams klausimus.

26.6. Arbitražo teismas sprendžia dėl pateiktų įrodymų leistinumo, liečiamumo, svarbumo ir reikšmės.

27 straipsnis

Laikinosios apsaugos priemonės

27.1. Bet kurios šalies prašymu arbitražo teismas gali nustatyti jo nuomone būtinas laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant tokias priemones, kurios susijusios su prekių, kurios yra ginčo dalykas, išsaugojimu, apsauga ar saugiu sandėliavimu, pavyzdžiui, liepti jas deponuoti trečiajam asmeniui arba liepti parduoti greitai gendančias prekes. Arbitražo teismas taip pat gali pareikalauti deponuoti tam tikrą pinigų sumą arba pateikti užtikrinimą dėl visos ginčijamos sumos ar jos dalies. Jei tai neįvykdoma, arbitražo teismas turi teisę padaryti dėl to logiškai kylančias išvadas.

27.2. Tokios laikinosios priemonės gali būti nustatytos laikinuoju sprendimu. Arbitražo teismas turi teisę pareikalauti užtikrinti tokių priemonių išlaidas.

28 straipsnis

Ekspertai

28.1. Arbitražo teismas gali paskirti vieną ar kelis nepriklausomus ekspertus, kad jie išnagrinėtų arbitražo teismo jiems pateiktus konkrečius klausimus ir pateiktų savo nuomonę raštu. Šalis turi teisę paprieštarauti dėl eksperto kompetencijos ir nešališkumo; jei arbitražo teismas pritaria tokiam prieštaravimui, ekspertas nušalinamas. Arbitražo teismo ekspertui suformuluotų klausimų kopija perduodama šalims.

28.2. Šalys pateikia ekspertui visą susijusią informaciją ar pateikia jam patikrinti visus susijusius dokumentus ar prekes, kurių jis gali reikalauti. Bet koks šalies ir eksperto ginčas dėl to, ar reikalaujama informacija arba prekės yra svarbios, perduodamas spręsti arbitražo teismui.

28.3. Gavęs eksperto pranešimą, arbitražo teismas perduoda jo kopijas šalims; šalims suteikiama galimybė raštu pareikšti savo nuomonę apie eksperto pranešimą. Šalis turi teisę nagrinėti bet kurį dokumentą, kuriuo ekspertas remiasi savo pranešime.

28.4. Bet kurios šalies prašymu ekspertas, pristatęs savo pranešimą, gali būti apklausiamas ir posėdyje, o šalys turi galimybę dalyvauti tokiame posėdyje ir pateikti ekspertui klausimus. Tokiame posėdyje bet kuri šalis gali kviesti ekspertus, kurie patvirtintų aptariamus dalykus. Tokiam procesui taikomos 26 straipsnio nuostatos.

29 straipsnis

Reikalavimų nevykdymas

29.1. Jei par� koncentratais ir nuluptais pomidorais, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 525/77 1 straipsnyje.

9. Finansinė kompensacija, skiriama iš citrinų pagamintų produktų pardavimui skatinti, numatyta Reglamente (EEB) Nr. 1035/77.

IX. VYNAS

1. Reglamento (EEB) Nr. 816/70 5, 5a ir 6 straipsniuose numatyta pagalba, skiriama už stalo vynų ir vynuogių misos privatų saugojimą.

2. Reglamento (EEB) Nr. 816/70 6a straipsnyje numatyta pagalba, skiriama už stalo vynų pakartotinį saugojimą.

3. Papildoma saugojimo pagalba, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 816/70 6c straipsnio 2 dalies pirmojoje įtraukoje.

4. Vynų distiliavimas, numatytas Reglamento (EEB) Nr. 816/70 6b straipsnyje, 6c straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje, 6d straipsnyje bei 7, 24a ir 24b straipsniuose.

5. Intervencinės priemonės produktams, išskyrus stalo vynus, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 816/70 33 straipsnyje.

6. Specialus stalo vynų distiliavimas, numatytas Reglamento (EEB) Nr. 816/70 33a straipsnyje.

7. Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl stichinių nelaimių, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 816/70 38 straipsnyje.

8. Reglamento (EEB) Nr. 3576/73 4 straipsnyje numatyta pagalba, skiriama už produktus, panašius į vyno produktą, eksportuojamą pavadinimu "Cyprus sherry".

X. ŽALIAVINIS TABAKAS

1. Priemokos, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 727/70 3 ir 4 straipsniuose.

2. Supirkimas ir su juo susiję tolesni sandoriai, kuriuos intervencinės agentūros vykdo pagal Reglamento (EEB) Nr. 727/70 5, 6 ir 7 straipsnius.

3. Reglamento (EEB) Nr. 339/77 4 straipsnyje numatyta speciali pagalba, skiriama už "Beneventano" veislės tabako hektarą.

XI. ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAI

1. Finansinė kompensacija gamintojų organizacijoms, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 100/76 11 straipsnyje.

2. Sardinių ir ančiuvių supirkimas, numatytas Reglamento (EEB) Nr. 100/76 12 straipsnyje.

3. Privataus saugojimo pagalba, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 100/76 15 straipsnyje.

4. Kompensacija tuno gamintojams, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 100/76 16 straipsnyje.

5. Nemokamas iš rinkos pašalintų ar supirktų prekių paskirstymas, atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 100/76 11 ir 12 straipsnius.

XII. KITI SEKTORIAI IR PRIEMONĖS

A. Pluoštiniai linai ir kanapės

1. Pagalba, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 1308/70 4 straipsnyje.

2. Privataus saugojimo pagalba, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 1308/70 5 straipsnyje.

B. Sėklos

Pagalba gamybai, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 2358/71 3 straipsnyje.

C. Apyniai

Pagalba gamybai, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 12 straipsnyje.

D. Šilkverpiai

1. Pagalba, skiriama už šilkverpių auginimą, numatyta Reglamento (EEB) Nr.845/72 2 straipsnyje.

2. Papildoma pagalba, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 867/77 1 straipsnyje.

E. Dehidruoti pašarai

Pagalba dehidruotų pašarų gamybai, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 1067/74 3 straipsnyje.

F. Baltymai

Laikina privataus saugojimo pagalba kai kuriems baltyminiams produktams, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 1531/76 1 straipsnyje.

XIII. NUOSTATOS, BENDROS KELIEMS SEKTORIAMS

1. Piniginės kompensacijos sumos, imamos ir suteikiamos prekybai tarp valstybių narių pagal Reglamentą (EEB) Nr. 974/71.

2. Stojimo kompensacijos sumos, suteikiamos prekybai tarp valstybių narių pagal Stojimo akto 47 ir 55 straipsnius.

[1] EŽŪOGF finansavimas: 60 % iš Garantijų skyriaus ir 40 % iš Orientavimo skyriaus.

--------------------------------------------------