|
2)
|
Šios įstaigos ir įstaigų kategorijos, minimos Direktyvos 93/38/EEB I, II, VII, VIII ir IX prieduose, įtraukiamos į Jungtinės Tarybos sprendimo Nr. 2/2000 VI priedo B dalies 2 skirsnį:
|
a)
|
I priedas
„GERIAMOJO VANDENS GAMYBA, TRANSPORTAVIMAS AR PASKIRSTYMAS“:
„ČEKIJOS RESPUBLIKA
Visi geriamojo vandens gamintojai, siuntėjai ar skirstytojai, kurie teikia viešąsias paslaugas (Akto Nr. 199/1994 Sb. dėl viešųjų pirkimų 2b straipsnis).
ESTIJA
Subjektai, veikiantys pagal Viešųjų pirkimų akto (RT I 2001, 40, 224) 5 straipsnį ir Konkurencijos akto (RT I 2001, 56 332) 14 straipsnį.
KIPRAS
Vandens ūkio valdybos, skirstančios vandenį miesto ir kitose teritorijose pagal Vandens tiekimo (miesto ir kitoms teritorijoms) įstatymą, Cap. 350. (Τα Συμβούλια Υδατοπρομήθειας που διανέμουν νερό σε δημοτικές και άλλες περιοχές, δυνάμει του περί Υδατοπρομήθειας Δημοτικών και Άλλων Περιοχών Νόμου, Κεφ. 350).
LATVIJA
Vietos valdžios viešieji subjektai, gaminantys ir skirstantys geriamąjį vandenį į nuolatinius tinklus, skirtus viešosioms paslaugoms teikti.
LIETUVA
Subjektai, gaminantys, transportuojantys ir skirstantys geriamąjį vandenį pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymą (Žin., 2001, Nr. 64-2327) ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymą (Žin., 1997, Nr. 104-2615), laikydamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 118-5296) nuostatų.
VENGRIJA
Subjektai, gaminantys, transportuojantys ar skirstantys vandenį pagal 1995 m. Aktą LVII dėl vandens tvarkymo (1995. évi LVII. törvény a vízgazdálkodásról).
MALTA
Korporazzjoni għas-Servizzi ta’ l-Ilma (Vandens paslaugų korporacija).
LENKIJA
Przedsiębiorstwa wodociągowo-kanalizacyjne w rozumieniu ustawy z dnia 7 czerwca 2001 r. o zbiorowym zaopatrzeniu w wodę i zbiorowym odprowadzaniu ścieków prowadzące działalność gospodarczą w zakresie zbiorowego zaopatrzenia w wodę lub zbiorowego odprowadzania ścieków. (Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įmonės, kaip apibrėžta 2001 m. birželio 7 d. Akte dėl kolektyvinio vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo).
SLOVĖNIJA
Podjetja, ki črpajo, izvajajo prenos ali dobavo pitne vode, skladno s koncesijskim aktom, izdanim na podlagi Zakona o varstvu okolja (Uradni list RS, 32/93, 1/96) in odloki občin. (Subjektai, gaminantys, transportuojantys ar skirstantys geriamąjį vandenį pagal koncesijos aktą, išduotą remiantis Aplinkos apsaugos aktu (Official Journal of the Republic of Slovenia, 32/93, 1/96), ir savivaldybių priimtus sprendimus).
SLOVAKIJA
Perkantysis subjektas, Akto Nr. 263/1999 Z. z. dėl viešųjų pirkimų, su padarytais pakeitimais, 3 straipsnio §2 ir §3 dalyse apibrėžtas kaip juridinis asmuo, kuris užsiima vandens tvarkymu jį gamindamas ir skirstydamas geriamąjį vandenį visuomenei, atlikdamas kanalizacijos ar nuotekų šalinimo viešuosius darbus (e.g. Západoslovenské vodárne a kanalizácie, Stredoslovenské vodárne a kanalizácie, Východoslovenské vodárne a kanalizácie).“;
|
|
b)
|
II priedas
„ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA, TRANSPORTAVIMAS AR PASKIRSTYMAS“:
„ČEKIJOS RESPUBLIKA
Perkančioji institucija Akto Nr. 199/1994 Sb. dėl viešųjų pirkimų 2b straipsnyje apibrėžta kaip České energetické závody, a.s. (Čekijos energetikos įmonė, gamintojas) ir 8 regioninės paskirstymo bendrovės: Středočeská energetická a.s. (Centrinės Bohemijos energijos bendrovė), Východočeská energetická, a.s. (Rytų Bohemijos energijos bendrovė), Severočeská energetická a.s. (Šiaurės Bohemijos energijos bendrovė), Západočeská energetická, a.s. (Vakarų Bohemijos energijos bendrovė), Jihočeská a.s. (Pietų Bohemijos energijos bendrovė), Pražské energetické závody, a.s. (Prahos jėgainė), Jihomoravská energetická, a.s. (Pietų Moravijos bendrovė), Severomoravská energetická, a.s. (Šiaurės Moravijos energijos bendrovė); šie subjektai gamina ar transportuoja elektros energiją pagal Energetikos aktą Nr. 458/2000 Sb.
ESTIJA
Subjektai, veikiantys pagal Viešųjų pirkimų akto (RT I 2001, 40, 224) 5 straipsnį ir Konkurencijos akto (RT I 2001, 56 332) 14 straipsnį.
KIPRAS
Kipro elektros energijos institucija, įsteigta Elektros energijos plėtros įstatymu, Cap. 171. (Η Αρχή Ηλεκτρισμού Κύπρου που εγκαθιδρύθηκε από τον περί Αναπτύξεως Ηλεκτρισμού Νόμο, Κεφ. 171).
LATVIJA
Valsts akciju sabiedrība „Latvenergo“ (Valstybinė akcinė bendrovė „Latvenergo“).
LIETUVA
Subjektai, gaminantys, transportuojantys ar skirstantys elektros energiją pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 66-1984), laikydamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 118-5296) nuostatų.
Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (State Enterprise Ignalina Nuclear Power Plant), įsteigta remiantis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 119-2771).
VENGRIJA
Subjektai, gaminantys, transportuojantys ar skirstantys elektros energiją pagal leidimą remiantis 2001 m. Aktu CX dėl elektros energijos (2001. évi CX. törvény a villamos energiáról).
MALTA
Korporazzjoni Enemalta (Enemalta korporacija).
LENKIJA
Przedsiębiorstwa energetyczne w rozumieniu ustawy z dnia 10 kwietnia 1997 r. Prawo energetyczne (Energetikos įmonės, kaip apibrėžta akte 1997 m. balandžio 10 d.„Energy Law“).
SLOVĖNIJA
ELES-Elektro Slovenija, podjetja, ki proizvajajo električno energijo, skladno z Energetskim zakonom (Uradni list RS, 79/99), podjetja, ki izvajajo transport električne energije, skladno z Energetskim zakonom (Uradni list RS, 79/99), podjetja, ki dobavljajo električno energijo, skladno z Energetskim zakonom (Uradni list RS, 79/99) (ELES- Elektro Slovenija; subjektai, gaminantys, transportuojantys ar skirstantys elektros energiją pagal Energetikos aktą (Official Journal of the Republic of Slovenia, 79/99)).
SLOVAKIJA
Perkantysis subjektas, Akto Nr. 263/1999 Z. z. dėl viešųjų pirkimų, su padarytais pakeitimais, 3 straipsnio §2 ir §3 dalyse apibrėžtas kaip juridinis asmuo, kuris dirba energetikos sektoriuose gamindamas, pirkdamas ir skirstydamas elektros energiją bei ją perduodamas (Aktas Nr. 70/1998 Z. z. su pakeitimais padarytais, pvz., Slovenské elektrárne a.s., Regionálne rozvodné závody).“;
|
|
c)
|
VII priedas
„PERKANTIEJI SUBJEKTAI, TEIKIANTYS MIESTO GELEŽINKELIŲ, TRAMVAJŲ, TROLEIBUSŲ AR AUTOBUSŲ PASLAUGAS“:
„ČEKIJOS RESPUBLIKA
Bet kuris viešojo transporto sistemų operatorius ir viešųjų paslaugų teikėjai geležinkelių, tramvajų, troleibusų ar autobusų transporto srityje (Akto Nr. 199/1994 Sb. dėl viešųjų pirkimų 2b straipsnis).
ESTIJA
Subjektai, veikiantys pagal Viešųjų pirkimų akto (RT I 2001, 40, 224) 5 straipsnį ir Konkurencijos akto (RT I 2001, 56 332) 14 straipsnį.
LATVIJA
Viešieji subjektai, teikiantys keleivių vežimo autobusais, troleibusais ir tramvajais paslaugas šiuose miestuose: Rygoje, Jūrmaloje, Liepojoje, Daugpilyje, Jelgavoje, Rezeknėje, Ventspilyje.
LIETUVA
Subjektai, teikiantys viešąsias miesto troleibusų, autobusų ar funikulierių paslaugas pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą (Žin., 1996, Nr. 119-2772), laikydamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 118-5296) nuostatų.
VENGRIJA
Subjektai, teikiantys viešąsias kelių transporto paslaugas pagal 1988 m. Aktą I dėl kelių transporto (1988. évi I. törvény a közúti közlekedésről) ir pagal leidimą remiantis Ministrų Tarybos dekretu Nr. 89/1988. (XII. 20.) MT dėl kelių transporto paslaugų ir dėl kelių transporto priemonių eksploatavimo (89/1988. (XII. 20.) MT rendelet a közúti közlekedési szolgáltatásokról és a közúti járművek üzemben tartásáról).
Subjektai, teikiantys viešąsias geležinkelių transporto paslaugas pagal 1993 m. Aktą XCV dėl geležinkelių (1993. évi XCV. törvény a vasútról) ir pagal leidimą remiantis Transporto ir vandens tvarkymo ministro Dekretu Nr. 15/2002. (II. 27.) KöViM dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (15/2002. (II. 27.) KöViM rendelet a vasútvállallatok működésének engedélyezéséről).
MALTA
L-Awtorita` dwar it-Trasport ta' Malta (Maltos transporto institucija).
LENKIJA
Podmioty świadczące usługi w zakresie miejskiego transportu kolejowego, działające na podstawie koncesji wydanej zgodnie z ustawą z dnia 27 czerwca 1997 r. o transporcie kolejowym (Dz.U. Nr 96, poz. 591 ze zm.). (Subjektai, teikiantys miesto geležinkelių transporto paslaugas ir veikiantys pagal 1997 m. birželio 27 d. Aktą dėl geležinkelių transporto (Dz.U. Nr 96, poz. 591 su padarytais pakeitimais).
Podmioty świadczące usługi dla ludności w zakresie miejskiego transportu autobusowego działające na podstawie zezwolenia zgodnie z ustawą z dnia 6 września 2001 r. o transporcie drogowym (Dz.U. Nr 125, poz. 1371 ze zm.) oraz podmioty świadczące usługi dla ludności w zakresie miejskiego transportu (Subjektai, teikiantys viešąsias miesto autobusų transporto paslaugas ir veikiantys pagal licenciją, išduotą pagal 2001 m. rugsėjo 6 d. Aktą dėl kelių transporto (Dz.U. Nr 125, poz. 1371 su padarytais pakeitimais), ir subjektai, teikiantys viešąsias miesto transporto paslaugas.
SLOVĖNIJA
Podjetja, ki opravljajo javni mestni avtobusni prevoz, skladno z Zakonom o prevozih v cestnem prometu (Uradni list RS, 72/94, 54/96, 48/98 in 65/99). Bendrovės, teikiančios miesto transporto paslaugas pagal Kelių transporto eismo aktą (Official Gazette of the Republic of Slovenia, Nr. 72/94, 54/96, 46/98 ir 65/99).
SLOVAKIJA
Perkantysis subjektas, Akto Nr. 263/1999 Z. z. dėl viešųjų pirkimų, su padarytais pakeitimais, 3 straipsnio §2 ir §3 dalyse apibrėžtas kaip juridinis asmuo, kuris dirba kelių transporto srityje teikdamas reguliaraus viešojo autobusų transporto ir geležinkelių transporto paslaugas (Aktas Nr. 164/1996 Z. z. su padarytais pakeitimais, Aktas Nr. 168/1996 Z. z. su pakeitimais – pvz.,
Železnice Slovenskej republiky /ŽSR.
Železničná spoločnosť a.s.
Dopravný podnik Bratislava, a.s.
Dopravný podnik mesta Žiliny, a.s.
Dopravný podnik mesta Prešov, a.s.
Dopravný podnik mesta Košíc, a.s.
Banskobystrická dopravná spoločnosť, a.s.).“
|
|
d)
|
VIII priedas
„PERKANTIEJI SUBJEKTAI ORO UOSTO ĮRENGINIŲ SRITYJE“:
„ČEKIJOS RESPUBLIKA
Oro uostų operatoriai (Akto Nr. 199/1994 Sb. dėl viešųjų pirkimų 2b straipsnis).
ESTIJA
Subjektai, veikiantys pagal Viešųjų pirkimų akto (RT I 2001, 40, 224) 5 straipsnį ir Konkurencijos akto (RT I 2001, 56 332) 14 straipsnį.
LATVIJA
Valsts akciju sabiedrība „Latvijas gaisa satiksme“ (Valstybinė akcinė bendrovė„ Latvijas gaisa satiksme“).
Valsts akciju sabiedrība „Starptautiskā lidosta „Rīga““ (Valstybinė akcinė bendrovė „International airport „Rīga““).
LIETUVA
Oro uostai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 94-2918) ir Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymą (Žin., 2000, Nr 66-1983).
Oro uostai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 94-2918) ir Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 66-1983).
Kiti subjektai, veikiantys oro uosto įrenginių srityje, laikydamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 118-5296) nuostatų.
VENGRIJA
Oro uostai, veikiantys pagal leidimą remiantis 1995 m. Aktu XCVII dėl oro eismo (1995. évi XCVII. törvény a légiközlekedésről).
Budapešto Ferihegy tarptautinis oro uostas, kurį valdo Budapešto Ferihegy tarptautinio oro uosto operatorius Plc. (Budapest Ferihegy Nemzetközi Repülőtér, kurį valdo Budapest Ferihegy Nemzetközi Repülőtér Üzemeltetési Rt.) pagal 1991 m. Aktą XVI dėl koncesijų (1991. évi XVI. törvény a koncesszióról), 1995 m. Aktą XCVII dėl oro eismo (1995. évi XCVII. törvény a légiközlekedésről), Transporto ir vandens tvarkymo ministro dekretą Nr. 45/2001. (XII. 20.) KöViM dėl Oro eismo ir oro uosto administracijos likvidavimo ir HungaroControl Vengrijos oro navigacijos tarnybos įsteigimo (45/2001. (XII. 20.) KöViM rendelet a Légiforgalmi és Repülőtéri Igazgatóság megszüntetéséről és a HungaroControl Magyar Légiforgalmi Szolgálat létrehozásáról).
MALTA
L-Ajruport Internazzjonali ta’ Malta (Maltos tarptautinis oro uostas).
LENKIJA
Przedsiębiorstwo Państwowe „Porty Lotnicze“ (valstybės įmonė „Lenkijos oro uostai“).
SLOVĖNIJA
Javna civilna letališča, skladno z Zakonom o letalstvu (Uradni list RS, 18/01). Viešieji civiliniai oro uostai pagal Civilinės aviacijos aktą (Official Gazette of the Republic of Slovenia, Nr. 18/01).
SLOVAKIJA
Perkantysis subjektas, Akto Nr. 263/1999 Z. z. dėl viešųjų pirkimų, su padarytais pakeitimais, 3 straipsnio §2 ir §3 dalyse apibrėžtas kaip juridinis asmuo, kuris dirba civilinės aviacijos srityje steigdamas ir eksploatuodamas viešuosius oro uostus ir antžeminius aviacinius įrenginius (Aktas Nr. 143/1998 Z.z. su padarytais pakeitimais – pvz., oro uostai – Letisko M.R. Štefánika, Letisko Košice – Barca, Letisko Poprad – Tatry, Letisko Sliač, Letisko Piešťany – valdomi Slovenská správa letísk/Slovakijos oro uostų administracijos ir veikiantys pagal licenciją, išduotą Slovakijos Respublikos transporto, pašto ir telekomunikacijų ministerijos pagal Akto Nr. 143/1998 Z. z. dėl civilinės aviacijos 32 §).“;
|
|
e)
|
IX priedas
„PERKANTIEJI SUBJEKTAI JŪRŲ ARBA VIDAUS VANDENŲ UOSTŲ AR KITŲ TERMINALŲ ĮRENGINIŲ SRITYJE“:
„ČEKIJOS RESPUBLIKA
Uostų operatoriai (Akto Nr. 199/1994 Sb. dėl viešųjų pirkimų 2b straipsnis).
ESTIJA
Subjektai, veikiantys pagal Viešųjų pirkimų akto (RT I 2001, 40, 224) 5 straipsnį ir Konkurencijos akto (RT I 2001, 56 332) 14 straipsnį.
KIPRAS
Kipro uostų administracija, įsteigta 1973 m. Kipro uostų administracijos įstatymu (Η Αρχή Λιμένων Κύπρου, που εγκαθιδρύθηκε από τον περί Αρχής Λιμένων Κύπρου Νόμο του 1973).
LATVIJA
Institucijos, kurios valdo uostus pagal „Likums par ostām“ įstatymą:
|
|
Rīgas brīvostas pārvalde (Rygos laisvojo uosto administracija)
|
|
|
Ventspils brīvostas pārvalde (Ventspilio laisvojo uosto administracija)
|
|
|
Liepājas ostas pārvalde (Liepojos uosto administracija)
|
|
|
Salacgrīvas ostas pārvalde (Salacgrivos uosto administracija)
|
|
|
Skultes ostas pārvalde (Skultės uosto administracija)
|
|
|
Lielupes ostas pārvalde (Lielupės uosto administracija)
|
|
|
Engures ostas pārvalde (Engurės uosto administracija)
|
|
|
Mērsraga ostas pārvalde (Mersragės uosto administracija)
|
|
|
Pāvilostas pārvalde (Pavilostos uosto administracija)
|
|
|
Rojas ostas pārvalde (Rojos uosto administracija).
|
LIETUVA
Valstybės įmonė „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ (state enterprise „Klaipėda State Seaport Authority“) veikianti pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą (Žin., 1996, Nr. 53-1245).
Valstybės įmonė „Vidaus vandens kelių direkcija“ (state enterprise „Inland Waterways Administration“) veikianti pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksą (Žin., 1996, Nr. 105-2393).
Kiti subjektai, veikiantys jūrų ar vidaus vandenų uostų arba kitokių terminalų įrenginių srityje, laikydamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 118-5296) nuostatų.
VENGRIJA
Viešieji uostai, kuriuos visiškai ar iš dalies valdo valstybė pagal 2000 m. Aktą XLII dėl vandens transporto (2000. évi XLII. törvény a vízi közlekedésről).
MALTA
L-Awtorita‘ Marittima ta’ Malta (Maltos jūrų administracija).
LENKIJA
Podmioty zajmujące się zarządzaniem portami morskimi lub śródlądowymi i udostępnianiem ich przewoźnikom morskim i śródlądowym. (Subjektai, veikiantys jūrų ar vidaus vandenų uostų valdymo srityje ir nuomojantys juos jūrų ir vidaus vandenų vežėjams naudoti).
SLOVĖNIJA
Morska pristanišča v državni ali delni lasti države, ko opravljajo gospodarsko javno službo, skladno s Pomorskim zakonikom (Uradni list RS, 26/01). Jūrų uostai, kuriuos visiškai ar iš dalies valdo valstybė, teikiantys ekonominę viešąją paslaugą pagal Jūrų kodeksą (Official Gazette of the Republic of Slovenia, Nr. 18/01).
SLOVAKIJA
Perkantysis subjektas, Akto Nr. 263/1999 Z. z. dėl viešųjų pirkimų, su padarytais pakeitimais, 3 straipsnio §2 ir §3 dalyse apibrėžtas kaip juridinis asmuo, kuris dirba vidaus vandenų laivybos srityje prižiūrėdamas vandens kelius ir steigdamas bei prižiūrėdamas viešuosius uostus ir vandens kelių įrenginius (Aktas Nr. 338/2000 Z. z. – pvz., Prístav Bratislava, Prístav Komárno, Prístav Štúrovo).“
|
|
In force
