Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02002L0046-20170726

    Consolidated text: Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2002/46/EB 2002 m. birželio 10 d. dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (tekstas svarbus EEE)

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2002/46/2017-07-26

    02002L0046 — LT — 26.07.2017 — 007.001


    Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

    ►B

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2002/46/EB

    2002 m. birželio 10 d.

    dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo

    (tekstas svarbus EEE)

    (OL L 183 2002.7.12, p. 51)

    iš dalies keičiamas:

     

     

    Oficialusis leidinys

      Nr.

    puslapis

    data

     M1

    KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/37/EB Tekstas svarbus EEE 2006 m. kovo 30 d.

      L 94

    32

    1.4.2006

    ►M2

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1137/2008 2008 m. spalio 22 d.

      L 311

    1

    21.11.2008

    ►M3

    KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1170/2009 2009 m. lapkričio 30 d.

      L 314

    36

    1.12.2009

    ►M4

    KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1161/2011 2011 m. lapkričio 14 d.

      L 296

    29

    15.11.2011

    ►M5

    KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 119/2014 2014 m. vasario 7 d.

      L 39

    44

    8.2.2014

    ►M6

    KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2015/414 2015 m. kovo 12 d.

      L 68

    26

    13.3.2015

    ►M7

    KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1203 2017 m. liepos 5 d.

      L 173

    9

    6.7.2017




    ▼B

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2002/46/EB

    2002 m. birželio 10 d.

    dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo

    (tekstas svarbus EEE)



    1 straipsnis

    1.  Ši direktyva taikoma maisto papildams, kuriais prekiaujama rinkoje ir kurie pateikiami kaip tokie. Šie produktai gali būti pristatomi tiesioginiam vartotojui tik fasuoti.

    2.  Ši direktyva netaikoma medicinos produktams, kaip apibrėžta 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus ( 1 ).

    2 straipsnis

    Šioje direktyvoje:

    a) „maisto papildai“ — tai maisto produktai, kurie yra skirti papildyti įprastą racioną ir kurie, vieni arba derinyje su kitomis medžiagomis, yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis, turintys mitybinį arba fiziologinį poveikį, ir kuriais prekiaujama dozuota forma, t. y. tokiomis formomis kaip kapsulės, pastilės, piliulės, tabletės ir kitos panašios formos, miltelių maišeliai, ampulės su skysčiu, buteliukai su lašų dozatoriumi bei kitos panašios skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formos;

    b) „maistinės medžiagos“ — tai šios medžiagos:

    i) vitaminai;

    ii) mineralinės medžiagos.

    3 straipsnis

    Valstybės narės užtikrina, kad Bendrijoje maisto papildais gali būti prekiaujama tik tada, kai jie atitinka šioje direktyvoje nustatytas taisykles.

    4 straipsnis

    1.  Tik I priede išvardyti vitaminai ir mineralinės medžiagos II priede išvardyta forma gali būti naudojami maisto papildams gaminti, taikant šio straipsnio 6 dalį.

    ▼M2

    2.  Šios direktyvos II priede išvardytų medžiagų grynumo kriterijus tvirtina Komisija, išskyrus atvejus, kai tokie kriterijai taikomi pagal 3 dalį. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti ją papildant, tvirtinamos laikantis 13 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

    ▼B

    3.  Maisto produktų gamybai kitais tikslais nei nurodyta šioje direktyvoje taikomi II priede išvardytų medžiagų grynumo kriterijai, apibrėžti Bendrijos teisės aktais.

    4.  II priede išvardytoms medžiagoms, kurių grynumo kriterijai neapibrėžti Bendrijos teisės aktais, tol, kol jie nebus patvirtinti, taikomi visuotinai priimtini grynumo kriterijai, kuriuos rekomenduoja tarptautinės institucijos, o nacionalinės taisyklės, nustatančios griežtesnius grynumo kriterijus, gali būti toliau taikomos.

    ▼M2

    5.  1 dalyje nurodytų sąrašų pakeitimai, skirti neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, priimami laikantis 13 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 13 straipsnio 4 dalyje minimą skubos procedūrą, kai iš šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo reikia išbraukti vitaminą arba mineralą.

    ▼B

    6.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės iki 2009 m. gruodžio 31 d. savo teritorijoje gali leisti naudoti vitaminus ir mineralines medžiagas, neišvardytus I priede, arba kita forma nei nurodyta II priede, jeigu:

    a) konkreti medžiaga yra naudojama viename arba keliuose maisto papilduose, kuriais šios direktyvos įsigaliojimo dieną prekiaujama Bendrijoje;

    b) Europos maisto saugos tarnyba nepateikė nepalankios nuomonės dėl tos medžiagos naudojimo ar jos naudojimo ta forma gaminant maisto papildus, remiantis dokumentų paketu, kuriuo pagrindžiamas konkrečios medžiagos naudojimas, kurį valstybė narė ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 12 d. turi pateikti Komisijai.

    7.  Nepaisant 6 dalies, valstybės narės, laikydamosi Sutarties taisyklių, gali toliau taikyti esamus nacionalinius apribojimus ar draudimus prekybai maisto papildais, turinčiais I priede neišvardytų vitaminų ir mineralinių medžiagų, bei tokiomis formomis, kurios neišvardytos II priede.

    8.  Ne vėliau kaip 2007 m. liepos 12 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl tikslingumo nustatyti konkrečias taisykles, įskaitant tam tikrais atvejais tikslius sąrašus, dėl mitybinį arba fiziologinį poveikį turinčių maistinių ir kitų medžiagų, kurios nenurodytos 1 dalyje, kategorijų, pridėdama visus pasiūlymus dėl šios direktyvos pakeitimų, kuriuos Komisija laiko reikalingais padaryti.

    5 straipsnis

    1.  Didžiausi maisto papilduose esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai, suvartojami per dieną, kaip rekomenduoja jų gamintojas, nustatomi atsižvelgiant į:

    a) didžiausią leistiną saugią vitaminų ir mineralinių medžiagų koncentraciją, kuri nustatyta remiantis mokslinės rizikos įvertinimu, pagrįstu visuotinai priimtais mokslo duomenimis, atitinkamai atsižvelgiant į įvairius skirtingų vartotojų grupių jautrumo laipsnius;

    b) vitaminų ir mineralinių medžiagų įsisavinimą iš kitų maisto šaltinių.

    2.  Nustatant 1 dalyje nurodytas didžiausias koncentracijos vertes, deramas dėmesys turėtų būti skiriamas orientaciniams vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiams, kuriuos įsisavina gyventojai.

    3.  Siekiant užtikrinti, kad maisto papilduose būtų didelis vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis, atitinkamai nustatomi mažiausi gamintojo rekomenduojami dienos suvartojimo kiekiai.

    ▼M2

    4.  Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus didžiausius ir mažiausius vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekius tvirtina Komisija. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti ją papildant, tvirtinamos laikantis 13 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

    ▼B

    6 straipsnis

    1.  Direktyvos 2001/13/EB 5 straipsnio 1 dalies tikslais, šioje direktyvoje nurodyti produktai vadinami „maisto papildais“.

    2.  Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant maisto papildus, jiems negali būti priskiriamos ar minimos savybės, užkertančios kelią žmonių ligoms ir jas gydančios.

    3.  Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB, ženklinant nurodoma tokia informacija:

    a) maistinių ar kitų medžiagų kategorijų pavadinimai, kurie apibūdina tą produktą, arba nuoroda apie maistinių ar kitų medžiagų pobūdį;

    b) produkto dalis, rekomenduojama suvartoti per dieną;

    c) perspėjimas neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės;

    d) paaiškinimas apie tai, kad maisto papildai neturėtų būti vartojami kaip įvairaus maisto pakaitalas;

    e) paaiškinimas, kad produktai turėtų būti laikomi vaikams nepasiekiamoje vietoje.

    7 straipsnis

    Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant maisto papildus, neturi būti jokios nuorodos, paaiškinančios arba kuria duodama suprasti, kad iš suderintos ir įvairios mitybos paprastai negalima gauti tinkamo kiekio maistinių medžiagų.

    Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės gali būti apibrėžtos 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

    8 straipsnis

    1.  Produkte esančių maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekis yra nurodomas etiketėje skaitmenimis. Vitaminams ir mineralinėms medžiagoms naudotini vienetai yra nurodyti I priede.

    Šios dalies įgyvendinimo taisyklės gali būti apibrėžtos 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

    2.  Nurodytas maistinių ar kitų medžiagų kiekis — tai etiketėje nurodytas produkto kiekis, kurį rekomenduojama suvartoti per dieną.

    3.  Informacija apie vitaminus ir mineralines medžiagas taip pat, priklausomai nuo aplinkybių, išreiškiama Direktyvos 90/496/EEB priede nurodytu pamatinių verčių procentiniu santykiu.

    9 straipsnis

    1.  8 straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtos paskelbtos vertės yra verčių, pagrįstų gamintojo atlikta produkto analize, vidurkis.

    Šios dalies įgyvendinimui taikomos papildomos taisyklės, atsižvelgiant į skirtumus tarp paskelbtų verčių ir oficialių patikrinimų metu nustatytų verčių, nustatomos 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

    2.  Vitaminų ir mineralinių medžiagų pamatinių verčių procentinis santykis, nurodytas 8 straipsnio 3 dalyje gali būti pateiktas ir grafine forma.

    Šios dalies įgyvendinimo taisyklės gali būti patvirtintos 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

    10 straipsnis

    Kad būtų lengviau vykdyti veiksmingą maisto papildų monitoringą, valstybės narės gali reikalauti, kad gamintojas arba asmuo, teikiantis produktą į rinką savo teritorijoje, kompetentingai institucijai apie jo pateikimą į rinką praneštų nusiųsdamas jai tam produktui naudojamos etiketės pavyzdį.

    11 straipsnis

    1.  Nepažeisdamos 4 straipsnio 7 dalies, valstybės narės dėl priežasčių, susijusių su produktų sudėtimi, gamybos specifikacijomis, pateikimu ar ženklinimu, negali uždrausti arba apriboti prekybą 1 straipsnyje nurodytais produktais, kurie atitinka šią direktyvą ir tam tikrais atvejais Bendrijos aktus, priimtus įgyvendinant šią direktyvą.

    2.  Nepažeidžiant Sutarties, ypač jos 28 ir 30 straipsnių, 1 dalis neturi įtakos nacionalinėms nuostatoms, kurios taikytinos, kai nėra Bendrijos aktų, priimtų pagal šią direktyvą.

    12 straipsnis

    1.  Jeigu valstybė narė, nuo šios direktyvos dienos arba nuo įgyvendinančių Bendrijos aktų priėmimo dienos gavusi naujos informacijos arba iš naujo įvertinusi turimą informaciją, turi išsamių priežasčių nustatyti, kad 1 straipsnyje nurodytas produktas kelia pavojų žmogaus sveikatai, nors jis ir atitinka minėtąją direktyvą arba minėtuosius aktus, ta valstybė narė gali laikinai nutraukti arba apriboti konkrečių nuostatų taikymą savo teritorijoje. Apie tai ji nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms, Komisijai nurodydama priimto sprendimo priežastis.

    2.  Komisija kuo greičiau išnagrinėja konkrečios valstybės narės pateiktas priežastis ir Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete tariasi su valstybėmis narėmis, po to nedelsdama pateikia savo nuomonę ir imasi tinkamų priemonių.

    ▼M2

    3.  Siekdama pašalinti 1 dalyje aprašytus sunkumus bei užtikrinti žmogaus sveikatos apsaugą, Komisija atlieka šios direktyvos arba jos įgyvendinimo aktų derinimą. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, inter alia, ją papildant, tvirtinamos laikantis 13 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 13 straipsnio 4 dalyje minimą skubos procedūrą siekdama patvirtinti tokius derinimus. Valstybė narė, kuri ėmėsi apsaugos priemonių, tokiu atveju jas gali taikyti tol, kol bus patvirtinti derinimai.

    13 straipsnis

    1.  Komisijai padeda Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 ( 2 ) įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

    2.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

    Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

    3.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

    4.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

    ▼B

    14 straipsnis

    Nuostatos, galinčios turėti įtakos visuomenės sveikatai, priimamos pasitarus su Europos maisto saugos tarnyba.

    15 straipsnis

    Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2003 m. liepos 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

    Šie įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi taip, kad:

    a) nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. būtų leidžiama prekiauti produktais, kurie atitinka šią direktyvą;

    b) nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. būtų draudžiama prekiauti produktais, kurie neatitinka šios direktyvos.

    Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

    16 straipsnis

    Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

    17 straipsnis

    Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

    ▼M3




    I PRIEDAS

    Vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurie gali būti naudojami maisto papildų gamybai

    1.    Vitaminai

    Vitaminas A (μg RE)

    Vitaminas D (μg)

    Vitaminas E (mg α-TE)

    Vitaminas K (μg)

    Vitaminas B1 (mg)

    Vitaminas B2 (mg)

    Niacinas (mg NE)

    Pantoteno rūgštis (mg)

    Vitaminas B6 (mg)

    Folio rūgštis (μg) ( 3 )

    Vitaminas B12 (μg)

    Biotinas (μg)

    Vitaminas C (mg)

    2.    Mineralinės medžiagos

    Kalcis (mg)

    Magnis (mg)

    Geležis (mg)

    Varis (μg)

    Jodas (μg)

    Cinkas (mg)

    Manganas (mg)

    Natris (mg)

    Kalis (mg)

    Selenas (μg)

    Chromas (μg)

    Molibdenas (μg)

    Fluoridas (mg)

    Chloridas (mg)

    Fosforas (mg)

    Boras (mg)

    Silicis (mg)




    II PRIEDAS

    Vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurie gali būti naudojami maisto papildų gamybai

    A.    Vitaminai

    1.   VITAMINAS A

    a) retinolis

    b) retinilo acetatas

    c) retinilo palmitatas

    d) beta-karotenas

    2.   VITAMINAS D

    a) cholekalciferolis

    b) ergokalciferolis

    3.   VITAMINAS E

    a) D-alfa-tokoferolis

    b) DL-alfa-tokoferolis

    c) D-alfa-tokoferilacetatas

    d) DL-alfa-tokoferilacetatas

    e) D-alfa-tokoferilo rūgšties sukcinatas

    f) tokoferolių mišiniai ( 4 )

    g) tokotrienolis, tokoferolis ( 5 )

    4.   VITAMINAS K

    a) filochinonas (fitomenadionas)

    b) menachinonas ( 6 )

    5.   VITAMINAS B1

    a) tiamino hidrochloridas

    b) tiamino mononitratas

    c) tiamino monofosfato chloridas

    d) tiamino pirofosfato chloridas

    6.   VITAMINAS B2

    a) riboflavinas

    b) natrio riboflavin-5′-fosfatas

    7.   NIACINAS

    a) nikotino rūgštis

    b) nikotinamidas

    c) inozitolio heksanikotinatas (inozitolio heksaniacinatas)

    8.   PANTOTENO RŪGŠTIS

    a) kalcio D-pantotenatas

    b) natrio D-pantotenatas

    c) deksapantenolis

    d) pantetinas

    9.   VITAMINAS B6

    a) piridoksino hidrochloridas

    b) piridoksin-5′-fosfatas

    c) piridoksal-5′-fosfatas

    10.   FOLIATAS

    a) pteroilmonoglutamo rūgštis

    b) kalcio-L-metilfoliatas

    ▼M6

    c) (6S)-5-metiltetrahidrofolinė rūgštis, gliukozamino druska

    ▼M3

    11.   VITAMINAS B12

    a) cianokobalaminas

    b) hidroksokobalaminas

    c) 5′-deoksiadenozilkobalaminas

    d) metilkobalaminas

    12.   BIOTINAS

    a) D-biotinas

    13.   VITAMINAS C

    a) L-askorbo rūgštis

    b) natrio L-askorbatas

    c) kalcio L-askorbatas ( 7 )

    d) kalio L-askorbatas

    e) L-askorbil-6-palmitatas

    f) magnio L-askorbatas

    g) cinko L-askorbatas

    B.    Mineralinės medžiagos

    kalcio acetatas

    kalcio L-askorbatas

    kalcio bisglicinatas

    kalcio karbonatas

    kalcio chloridas

    kalcio citrato malatas

    citrinų rūgšties kalcio druskos

    kalcio gliukonatas

    kalcio glicerofosfatas

    kalcio laktatas

    kalcio piruvatas

    ortofosforo rūgšties kalcio druskos

    kalcio sukcinatas

    kalcio hidroksidas

    kalcio L-lizinatas

    kalcio malatas

    kalcio oksidas

    kalcio L-pidolatas

    kalcio L-treonatas

    kalcio sulfatas

    ▼M7

    kalcio fosforilo oligosacharidai

    ▼M3

    magnio acetatas

    magnio L-askorbatas

    magnio bisglicinatas

    magnio karbonatas

    magnio chloridas

    citrinų rūgšties magnio druskos

    magnio gliukonatas

    magnio glicerofosfatas

    ortofosforo rūgšties magnio druskos

    magnio laktatas

    magnio L-lizinatas

    magnio hidroksidas

    magnio malatas

    magnio oksidas

    magnio L-pidolatas

    magnio kalio citratas

    magnio piruvatas

    magnio sukcinatas

    magnio sulfatas

    magnio tauratas

    magnio acetiltauratas

    geležies karbonatas

    geležies citratas

    geležies amonio citratas

    geležies gliukonatas

    geležies fumaratas

    natrio geležies difosfatas

    geležies laktatas

    geležies sulfatas

    geležies difosfatas (geležies pirofosfatas)

    geležies sacharatas

    elementinė geležis (karbonilas + elektrolitas + redukuotasis vandenilis)

    geležies bisglicinatas

    geležies L-pidolatas

    geležies fosfatas

    ▼M4

    geležies (II) amonio fosfatas

    geležies (III) natrio (etilendinitrilo)tetraacetatas (EDTA)

    ▼M3

    geležies (II) tauratas

    vario karbonatas

    vario citratas

    vario gliukonatas

    vario sulfatas

    vario L-aspartatas

    vario bisglicinatas

    vario ir lizino kompleksas

    vario (II) oksidas

    natrio jodidas

    natrio jodatas

    kalio jodidas

    kalio jodatas

    cinko acetatas

    cinko L-askorbatas

    cinko L-aspartatas

    cinko bisglicinatas

    cinko chloridas

    cinko citratas

    cinko gliukonatas

    cinko laktatas

    cinko L-lizinatas

    cinko malatas

    cinko mono-L-metionino sulfatas

    cinko oksidas

    cinko karbonatas

    cinko L-pidolatas

    cinko pikolinatas

    cinko sulfatas

    mangano askorbatas

    mangano L-aspartatas

    mangano bisglicinatas

    mangano karbonatas

    mangano chloridas

    mangano citratas

    mangano gliukonatas

    mangano glicerofosfatas

    mangano pidolatas

    mangano sulfatas

    natrio bikarbonatas

    natrio karbonatas

    natrio chloridas

    natrio citratas

    natrio gliukonatas

    natrio laktatas

    natrio hidroksidas

    ortofosforo rūgšties natrio druskos

    ▼M4

    natrio sulfatas

    kalio sulfatas

    ▼M3

    kalio bikarbonatas

    kalio karbonatas

    kalio chloridas

    kalio citratas

    kalio gliukonatas

    kalio glicerofosfatas

    kalio laktatas

    kalio hidroksidas

    kalio L-pidolatas

    kalio malatas

    ortofosforo rūgšties kalio druskos

    L-selenometioninas

    selenu papildytos mielės ( 8 )

    selenito rūgštis

    natrio selenatas

    natrio vandenilio selenitas

    natrio selenitas

    chromo (III) chloridas

    ▼M5

    chromu papildytos mielės ( 9 )

    ▼M3

    chromo (III) laktato trihidratas

    chromo nitratas

    chromo pikolinatas

    chromo (III) sulfatas

    amonio molibdatas (molibdenas (VI))

    kalio molibdatas (molibdenas (VI))

    natrio molibdatas (molibdenas (VI))

    kalcio fluoridas

    kalio fluoridas

    natrio fluoridas

    natrio monofluorfosfatas

    boro rūgštis

    natrio boratas

    cholinu stabilizuota ortosilicio rūgštis

    silicio dioksidas

    silicio rūgštis ( 10 )

    ▼M7

    organinis silicis (monometilsilanetriolis)



    ( 1 ) OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

    ( 2 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

    ( 3 ) Folio rūgštis yra terminas, kuris maistingumo ženklinimo tikslais įtrauktas į 2008 m. spalio 28 d. Komisijos direktyvos 2008/100/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo nuostatas dėl rekomenduojamų paros suvartojimo normų, energinės vertės perskaičiavimo koeficientų ir apibrėžčių, I priedą ir kuris apima visų formų foliatus.

    ( 4 ) ALFA-tokoferolis < 20 %, beta-tokoferolis < 10 %, gama-tokoferolis 50–70 % ir delta-tokoferolis 10–30 %.

    ( 5 ) Tipiškas atskirų tokoferolių ir tokotrienolių kiekis:

     115 mg/g alfa-tokoferolio (101 mg/g mažiausiai)

     5 mg/g beta-tokoferolio (< 1 mg/g mažiausiai)

     45 mg/g gama-tokoferolio (25 mg/g mažiausiai)

     12 mg/g delta-tokoferolio (3 mg/g mažiausiai)

     67 mg/g alfa-tokotrienolio (30 mg/g mažiausiai)

     < 1 mg/g beta-tokotrienolio (< 1 mg/g mažiausiai)

     82 mg/g gama-tokotrienolio (45 mg/g mažiausiai)

     5 mg/g delta-tokotrienolio (< 1 mg/g mažiausiai).

    ( 6 ) Menachinonas dažniausiai būna menachinonas-7, retais atvejais – menachinonas-6.

    ( 7 ) Kuriame gali būti ne daugiau kaip 2 % treonato.

    ( 8 ) Selenu papildytos mielės, paruoštos iš mielių kultūros naudojant natrio selenitą (seleno šaltinį) ir kuriose yra (sausos formos mielėse, kuriomis prekiaujama) ne daugiau kaip 2,5 mg Se/g. Mielėse vyraujanti organinė seleno rūšis – selenometioninas (60–85 % viso ekstrahuoto seleno kiekio produkte). Kitų organinių seleno junginių, įskaitant selenocisteiną, kiekis neturi viršyti 10 % viso ekstrahuoto seleno kiekio. Neorganinio seleno kiekis paprastai neturi viršyti 1 % viso ekstrahuoto seleno kiekio.

    ( 9 ) Chromu papildytos mielės, pagamintos iš Saccharomyces cerevisiae mielių kultūros naudojant chromo (III) chloridą (chromo šaltinį) ir kuriose yra (sausos formos mielėse, kurios tiekiamos rinkai) 230–300 mg chromo/kg. Chromo (VI) kiekis neturi viršyti 0,2 % viso chromo kiekio.

    ( 10 ) Gelio pavidalo.

    Top