EUR-Lex - 01971R1408-20050505 - EN

TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 1408/71

1971 m. birželio 14 d.

dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje

(Suvestinė Teksto redakcija — HL L 28, 30.1.1997, p. 1 ( 2 ))

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ir ypač į jos 51 ir 235 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

kadangi nacionalinių socialinės apsaugos teisės aktų nuostatų koordinavimas priklauso darbuotojų, kurie yra valstybių narių piliečiai, persikėlimo laisvės pagrindiniams principams ir turėtų padėti kelti jų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas;

kadangi, remiantis pagrindiniais steigimo laisvės ir paslaugų teikimo laisvės principais, asmenų persikėlimo laisvė — svarbiausias Bendrijos principas — taikoma ne tik asmenimis, dirbantiems pagal darbo sutartį, bet ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

kadangi dėl nacionalinės teisės aktų, taikomų asmenims, ženklių skirtumų pageidautina nustatyti principą, kad reglamentas galiotų visiems pagal socialinės apsaugos sistemas apdraustiems asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims arba tiems, kurie ieško darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo;

kadangi būtina atsižvelgti į nacionalinės socialinės apsaugos teisės aktų specifinius bruožus ir parengti tik derinimo sistemą;

kadangi tokiu derinimu būtina Bendrijoje garantuoti vienodą požiūrį pagal skirtingus nacionalinės teisės aktus darbuotojams, gyvenantiems valstybėse narėse ir jų išlaikytiniais bei maitintojo netekusiems asmenims, kurie buvo jų išlaikomi;

kadangi koordinavimo nuostatos turi garantuoti, kad persikeliantys Bendrijoje darbuotojai ir jų išlaikytiniai bei maitintojo netekę asmenys išsaugotų savo teises ir naudotųsi įgytais ir įgyjamais pranašumais;

kadangi šių tikslų turi būti pasiekta ypač susumuojant visus pagal įvairius nacionalinės teisės aktus įgytus laikotarpius, kad būtų įgyta ir išsaugota teisė gauti išmokas ir kad būtų apskaičiuotas išmokų dydis, mokant išmokas skirtingų kategorijų asmenims, kuriems galioja šis reglamentas, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos Bendrijoje;

kadangi pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims, judantiems Bendrijoje, turėtų būti taikoma tik vienos valstybės narės socialinės apsaugos sistema, kad taikant nacionalinės teisės aktus būtų išvengta sutapimų ir dėl to susiklostančių sudėtingų situacijų;

kadangi atvejai, kai asmeniui tuo pačiu metu taikomi dviejų valstybių narių teisės aktai, kaip išimtis iš bendros taisyklės, turi būti kuo retesni;

kadangi, siekiant garantuoti visų valstybės narės teritorijoje dirbančių darbuotojų vienodą vertinimą, reikia nustatyti, kad pagal bendrą taisyklę jiems taikomi teisės aktai tos valstybės narės, kurios teritorijoje atitinkamas pagal darbo sutartį dirbantis asmuo ar savarankiškai dirbantis asmuo dirba;

kadangi tam tikrose situacijose, pateisinančiose kitokių kriterijų taikymą, galima nesilaikyti šios bendros taisyklės;

kadangi nacionalinės teisės aktais nustatytos tam tikros išmokos tuo pačiu metu gali sutapti su socialine apsauga ir socialine parama, būtina sukurti jų taikymo konkretiems asmenims ir taikymo tikslus ir būdo koordinavimo sistemą, atsižvelgiančią į atitinkamų išmokų konkrečias savybes, kurios turėtų būti numatytos reglamente, kad, remiantis Sutarties nuostatomis, būtų apsaugoti darbuotojų migrantų interesai;

kadangi tokios išmokos turėtų būti skirtos asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, tik remiantis konkretaus asmens ar jo (jos) šeimos narių valstybės, kurios teritorijoje jie gyvena, teisės aktais, būtinai susumavus gyvenimo bet kurioje valstybėje narėje laikotarpius ir nediskriminuojant dėl pilietybės;

kadangi pasienio ir sezoniniams darbuotojams būtina nustatyti konkrečias taisykles, ypač ligos ir nedarbo srityje, atsižvelgiant į konkrečią jų padėtį;

kadangi ligos ir motinystės išmokų srityje būtina garantuoti apsaugą asmenų, gyvenančių ar būnančių valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė;

kadangi dėl konkrečios pretendentų gauti pensiją ir pensininkų bei jų šeimos narių padėties reikia priimti nuostatas, reguliuojančias draudimą ligos atveju, pritaikant jas konkrečiai situacijai;

kadangi reikia įsteigti invalidumo išmokų koordinavimo sistemą, kuria būtų atsižvelgiama į nacionalinės teisės aktų konkrečius bruožus; kadangi dėl to būtina skirti teisės aktus, pagal kuriuos invalidumo išmokos dydis nepriklauso nuo draudimo laikotarpių trukmės, ir teisės aktus, pagal kuriuos išmokos dydis priklauso nuo pirmiau nurodytų laikotarpių trukmės;

kadangi dėl valstybių narių sistemų skirtumų reikia nustatyti koordinavimo taisykles, kurios būtų taikomos invalidumo pasunkėjimo atveju;

kadangi tikslinga sukurti senatvės išmokų ir išmokų netekus maitintojo skyrimo sistemas, kai pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui ar savarankiškai dirbančiam asmeniui buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai;

kadangi būtina nustatyti pensijos dydžio apskaičiavimą, remiantis sumavimo ir proporcingo skaičiavimo metodu bei garantuotą pagal Bendrijos teisę, kai nacionalinės teisės aktų, tarp jų nuostatų dėl sumažinimo, sustabdymo ar nutraukimo, galiojimas mažiau palankus už pirmiau minėtą metodą;

kadangi, siekiant apsaugoti darbuotojus migrantus ir jų išlaikytinius nuo pernelyg griežto nacionalinių nuostatų dėl sumažinimo, sustabdymo ar panaikinimo taikymo, būtina įtraukti nuostatas, nurodančias tikslias šių nuostatų taikymo taisykles;

kadangi išmokų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokų srityje būtina nustatyti taisykles, pagal kurias būtų taikoma apsauga asmenims, gyvenantiems ar būnantiems valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė narė;

kadangi būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl išmokų mirties atveju;

kadangi, siekiant užtikrinti geresnes darbo jėgos judėjimo sąlygas, nuo šiol būtina garantuoti detalesnį visų valstybių narių draudimo nuo nedarbo ir pagalbos bedarbiams sistemų koordinavimą;

kadangi, siekiant palengvinti darbo paieškas įvairiose valstybėse narėse, ypač reikėtų bedarbiui ribotą laikotarpį skirti nedarbo išmokas, nustatytas valstybės narės teisės aktuose, kurie jam galiojo pastaruoju metu;

kadangi, atsižvelgiant į išmokas šeimai, nustatytas teisės aktais, užimtumo kriterijai garantuoja visų darbuotojų, kuriems taikomi tie patys teisės aktai, vienodą vertinimą;

kadangi, siekiant išvengti neleistino išmokų sutapimo, reikia nustatyti prioriteto taisykles tuo atveju, kai sutampa teisė gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės teisės aktus ir pagal tos valstybės, kurios teritorijoje gyvena šeimos nariai, teisės aktus;

kadangi valstybių narių teisės aktai skiriasi ir yra specifiniai, būdingi tai šaliai, būtina parengti specialias nacionalinių sistemų, pagal kurias mokamos išmokos pensininkų išlaikomiems vaikams ir našlaičiams, koordinavimo taisykles;

kadangi būtina įsteigti Administracinę komisiją, sudarytą iš kiekvienos valstybės narės Vyriausybės atstovų, kuriai būtų pavesta pirmiausia spręsti visus administracinius klausimus ar klausimus, susijusius su šio reglamento nuostatų aiškinimu bei tolesniu valstybių narių bendradarbiavimu;

kadangi pageidautina, kad Patariamajame komitete būtų darbdavių ir darbuotojų atstovų nagrinėti problemoms, kurias sprendžia Administracinė komisija;

kadangi būtina nustatyti specialias nuostatas, atitinkančias nacionalinės teisės aktų specifinius bruožus, kad būtų palengvintas derinimo taisyklių taikymas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 (10) (15) straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente:

a) pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo atitinkamai reiškia:

i) bet kurį asmenį, apdraustą privalomu arba neprivalomu nuolatiniu draudimu nuo vieno ar daugiau draudiminių įvykių, kuriuos apima pagal darbo sutartį dirbančių asmenų arba savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos sistemos arba valstybės tarnautojų speciali sistema;

ii) bet kurį asmenį, apdraustą privalomu draudimu nuo rizikos, kurią apima šiuo reglamentu nustatytos socialinės apsaugos sritys, socialinės apsaugos sistema visiems gyventojams arba visiems dirbantiems gyventojams, jeigu šis asmuo:

— gali būti pripažintas pagal darbo sutartį dirbančiu asmeniu ar savarankiškai dirbančiu asmeniu pagal šios sistemos administravimo ar finansavimo būdą arba,

— jeigu tokio kriterijaus nėra, jis yra apdraustas nuo kitos I priede apibrėžtos rizikos remiantis pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ar pagal iii punkte nurodytą sistemą privalomu arba neprivalomu nuolatiniu draudimu, arba, jeigu valstybėje narėje tokios sistemos nėra, laikantis I priede nurodytu apibrėžimu;

iii) bet kuris privalomu draudimu apdraustas asmuo nuo rizikos srityse, kurias apima šis reglamentas, pagal tipinę visiems kaimo gyventojams nustatytą socialinės apsaugos sistemą remiantis I priede nurodytais kriterijais;

iv) bet kuris savanorišku draudimu apdraustas asmuo nuo rizikos srityse, kurias apima šis reglamentas, pagal valstybės narės socialinės apsaugos sistemą, skirtą pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ar savarankiškai dirbantiems asmenims arba visiems gyventojams, arba tam tikroms gyventojų grupėms:

— jeigu toks asmuo dirba kaip pagal darbo sutartį dirbantis asmuo ar savarankiškai dirbantis asmuo arba

— jeigu toks asmuo anksčiau buvo apdraustas privalomu draudimu nuo tos pačios rizikos pagal tos pačios valstybės narės sistemą, skirtą pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ar savarankiškai dirbantiems asmenims;

b) pasienio darbuotojas reiškia bet kurį pagal darbo sutartį dirbantį asmenį ar savarankiškai dirbantį asmenį, kuris dirba vienos valstybės narės teritorijoje ir gyvena kitos valstybės narės teritorijoje, į kurią paprastai grįžta kasdien arba bent kartą per savaitę; tačiau pasienio darbuotojas, kuris į kitą tos pačios ar kitos valstybės narės teritorijos vietą išsiunčiamas įmonės, kurioje jis paprastai dirba, arba kuri teikia paslaugas tos pačios ar kitos valstybės narės teritorijos vietoje, išsaugo pasienio darbuotojo statusą ne ilgiau kaip keturis mėnesius, netgi tuo atveju, kai tuo laikotarpiu jis negali kasdien arba bent kartą per savaitę grįžti į savo gyvenamąją vietą;

c) sezoninis darbuotojas reiškia bet kurį pagal darbo sutartį dirbantį asmenį, kuris išvyksta į valstybės narės teritoriją, kitos nei ta, kurioje jis gyvena, dirbti sezoninių darbų šios valstybės įmonėje arba darbdaviui laikotarpiu, kuris jokiu būdu negali viršyti aštuonių mėnesių, ir toks asmuo būna minėtos valstybės teritorijoje tol, kol trunka šis darbas; sezoninis darbas reiškia savaime pasikartojantį kiekvienais metais darbą, priklausantį nuo sezono;

ca) studentas tai asmuo, kitas negu šiame reglamente minimas pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, savarankiškai dirbantis asmuo ar jų šeimos narys ar maitintojo netekęs asmuo, kuris studijuoja ar mokosi profesijos mokymo įstaigose, suteikiančiose valstybės narės valdžios institucijų pripažintą profesinę kvalifikaciją, draudžiamas pagal bendrąją socialinės apsaugos sistemą ar specialią studentams taikomą socialinės apsaugos sistemą;

d) pabėgėlis turi tą pačią reikšmę, kokia yra Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, pasirašytos 1951 metų liepos 28 dieną Ženevoje, 1 straipsnyje;

e) asmuo be pilietybės turi tą pačią reikšmę, kokia yra Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso, pasirašytos 1954 metų rugsėjo 28 dieną Niujorke, 1 straipsnyje:

i) šeimos narys reiškia bet kurį asmenį, kuris šeimos nariui arba namų ūkio nariui nustatomas ar pripažįstamas teisės aktais, pagal kuriuos mokamos išmokos, arba 22 straipsnio 1 dalies a punkte ir 31 straipsnyje nurodytais atvejais — pagal valstybės narės, kurios teritorijoje šis asmuo gyvena, teisės aktus; tačiau kai minėtuose teisės aktuose šeimos nariu arba namų ūkio nariu laikomas tik po vienu stogu su ►M4 dirbantis pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbantis asmuo ar studentas ◄ gyvenantis asmuo, tai ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu atitinkamas asmuo yra visiškai to asmens išlaikomas. ►M1 Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus šeimos narių negalima atskirti nuo kitų asmenų, kuriems yra taikomi tie teisės aktai, sąvoka „šeimos narys“ turi I priede pateiktąją reikšmę; ◄

ii) tačiau jeigu atitinkamos išmokos yra išmokos neįgaliesiems asmenims, skiriamos pagal valstybės narės teisės aktus visiems tos valstybės piliečiams, pagal nustatytas sąlygas, terminas „šeimos narys“ reiškia ►M4 dirbantis pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbantis asmuo ar studentas ◄ sutuoktinį ir šio asmens vaikus, kurie yra nepilnamečiai arba šio asmens išlaikytiniai;

g) išlaikytinis asmuo reiškia bet kurį asmenį, nustatytą ar pripažintą teisės aktais, pagal kuriuos skiriamos išmokos; tačiau jeigu minėtuose teisės aktuose išlaikytiniu laikomas tik asmuo, gyvenęs po vienu stogu su velioniu, tai ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu toks asmuo buvo velionio išlaikomas;

h) gyvenamoji vieta reiškia vietą, kurioje paprastai gyvenama;

i) buvimo vieta reiškia laikiną gyvenamąją vietą;

j) teisės aktai reiškia kiekvienos atskiros valstybės narės statutus, reglamentus ir kitas nuostatas bei visas kitas įgyvendinimo priemones, esamas ar būsimas, susijusias su socialinės apsaugos sritimis ir sistemomis, kurioms taikomas 4 straipsnio 1 ir 2 dalis arba su tomis specialiomis, nesusijusiomis su įmokų mokėjimu, išmokomis, kurioms taikomas 4 straipsnio 2a dalis.

Šis terminas netaikomas esamų ir būsimų kolektyvinių susitarimų nuostatoms nepriklausomai nuo to, ar jos valdžios sprendimu patvirtintos kaip privalomos ar išplėstas jų taikymas. Tačiau tiek, kiek pagal šias nuostatas yra:

i) įvedamas privalomas draudimas, nustatytas įstatymais ir kitais teisės aktais, nurodytais ankstesniame papunktyje arba

ii) sukuriama sistema, administruojama tos pačios įstaigos, kuri pagal ankstesniame papunktyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus administruoja įsteigtas sistemas;

termino apibrėžimas gali būti bet kuriuo metu panaikintas atitinkamos valstybės pranešimu, konkrečiai nurodant sistemas, kurioms taikomas šis reglamentas. Toks pranešimas turi būti pateiktas ir paskelbtas remiantis 97 straipsnio nuostatomis.

Ankstesnio papunkčio nuostatos nereiškia, jog šis reglamentas netaikomas sistemoms, kurioms galiojo Reglamentas Nr. 3.

Terminas „teisės aktai“ taip pat neapima nuostatų, reguliuojančių savarankiškai dirbančių asmenų specialias sistemas, kurias jie sukūrė savo iniciatyva arba kurios taikomos tik atitinkamos valstybės narės teritorijos daliai nepriklausomai nuo to, ar valdžios institucijos nusprendė jas taikyti privalomai ar išplėsti jų taikymo ribas. Šios specialios sistemos nurodytos II priede;

ja) Valstybės tarnautojų speciali sistema reiškia bet kurią socialinės apsaugos sistemą, kuri skiriasi nuo atitinkamose valstybėse narėse pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims taikomos bendrosios socialinės apsaugos sistemos ir kuri yra tiesiogiai taikoma visiems valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims arba tam tikroms jų kategorijoms;

k) Socialinės apsaugos konvencija reiškia bet kurį dvišalį ar daugiašalį dokumentą, kurio privalo ar privalės laikytis tiktai dvi ar daugiau valstybių narių ir bet kurį kitą daugiašalį dokumentą, kurio privalo privalės laikytis bent dvi valstybės narės ir viena ar daugiau kitų valstybių socialinės apsaugos srityje visoms ar daliai sistemų ir sričių, nurodytų 4 straipsnio 1 ir 2 dalyje, kartu su bet kurio pobūdžio susitarimais, sudarytais remiantis minėtaisiais dokumentais;

l) kompetentinga valdžios institucija reiškia kiekvienos atskiros valstybės narės ministrą, ministrus ar kitą lygiavertę valdžios instituciją, atsakingą už socialinės apsaugos sistemas visos valstybės teritorijoje arba bet kurioje jos dalyje;

m) Administracinė komisija reiškia 80 straipsnyje nurodytą komisiją;

n) įstaiga reiškia kiekvienos atskiros valstybės narės įstaigą ar valdžios instituciją, atsakingą už visų ar kai kurių teisės aktų administravimą;

o) kompetentinga įstaiga reiškia:

i) įstaigą, kurioje atitinkamas asmuo yra apdraustas prašymo gauti išmoką pateikimo metu; arba

ii) įstaigą, kurioje atitinkamas asmuo turi ar turėtų teisę į išmokas, jeigu jis ar jo šeimos nariai gyventų valstybės narės teritorijoje, kurioje yra ši įstaiga;

arba

iii) įstaigą, kurią paskiria valstybės narės kompetentinga valdžios institucija;

arba

iv) kai sistema susijusi su darbdavio atsakomybe už 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas išmokas, darbdavį arba atitinkamą draudiką, o jiems nevykdant šių įsipareigojimų — valdžios įstaigą arba instituciją, paskirtą atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos;

p) gyvenamosios vietos įstaiga ir buvimo vietos įstaiga atitinkamai reiškia įstaigą, kuri yra kompetentinga mokėti išmokas atitinkamam asmeniui pagal jo gyvenamąją vietą, arba įstaigą, kuri yra kompetentinga mokėti išmokas atitinkamam asmeniui pagal jo buvimo vietą remiantis tų įstaigų administruojamais teisės aktais, arba, kai tokios įstaigos nėra, įstaigą, kurią paskiria atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucija;

q) kompetentinga valstybė reiškia valstybę narę, kurios teritorijoje yra įsikūrusi kompetentinga įstaiga;

r) draudimo laikotarpiai reiškia įmokų mokėjimo laikotarpius arba darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, arba savarankiško darbo laikotarpius, kurie tokiais nustatomi arba pripažįstami teisės aktais, pagal kuriuos jie buvo įgyti, ir visi taip traktuojami laikotarpiai, jeigu pagal minėtus teisės aktus jie prilyginami draudimo laikotarpiams ►M3 , laikotarpiai, įgyti pagal valstybės tarnautojų specialią sistemą, taip pat yra laikomi draudimo laikotarpiais ◄ ;

s) darbo pagal darbo sutartį laikotarpiai arba savarankiško darbo laikotarpiai reiškia laikotarpius, kurie tokiais nustatomi arba pripažįstami teisės aktais, pagal kuriuos jie buvo įgyti, ir visi taip traktuojami laikotarpiai, jeigu pagal minėtus teisės aktus jie prilyginami darbo pagal sutartį laikotarpiams arba savarankiško darbo laikotarpiams ►M3 , laikotarpiai, įgyti pagal valstybės tarnautojų specialią sistemą, taip pat yra laikomi darbo laikotarpiais ◄ ;

sa) gyvenimo laikotarpiai reiškia laikotarpius, kurie tokiais nustatomi ar pripažįstami teisės aktais, pagal kuriuos jie buvo įgyti;

t) išmokos ir pensijos reiškia visas išmokas ir pensijas, įskaitant visas jų dalis, išmokamas iš valstybinių fondų, periodiškus padidinimus ir priemokas pagal III skyriaus nuostatas, vienkartines išmokas, kurios gali būti išmokamos vietoj pensijų, ir mokėjimus, susijusius su įmokų kompensavimu;

i) išmokos šeimai reiškia visas išmokas natūra arba pinigais, skirtas padengti šeimos išlaidoms pagal 4 straipsnio 1 dalies h punkte numatytus teisės aktus, neįskaitant II priede nurodytų specialių vaiko gimimo ar įvaikinimo išmokų;

ii) pašalpos šeimai reiškia periodiškas išmokas pinigais, kurių skyrimas priklauso tiktai nuo šeimos narių skaičiaus ir prireikus nuo jų amžiaus;

v) išmokos mirties atveju reiškia bet kurias vienkartines išmokas mirties atveju, neįskaitant t papunktyje nurodytų vienkartinių išmokų.

2 straipsnis

Asmenys, kuriems taikomas šis reglamentas

1. Šis reglamentas taikomas pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ar savarankiškai dirbantiems asmenims ar studentams, kuriems yra taikomi ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai ir kurie yra vienos iš valstybių narių piliečiai arba asmenys be pilietybės ar pabėgėliai, gyvenantys kurios nors valstybės narės teritorijoje, bei jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims.

2. Šis reglamentas taikomas maitintojo netekusiems asmenims, kurie buvo išlaikomi pagal darbo sutartį dirbančių ar savarankiškai dirbančių asmenų ir studentų, kuriems buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, nepriklausomai nuo šių asmenų pilietybės, jei šie maitintojo netekę asmenys yra vienos iš valstybių narių piliečiai ar asmenys be pilietybės arba pabėgėliai, gyvenantys kurios nors valstybės narės teritorijoje.

3 straipsnis

Vienodų sąlygų taikymas

1. Laikantis šio reglamento specialių nuostatų, ►M8 ————— ◄ kuriems taikomas šis reglamentas, pagal bet kurios valstybės narės teisės aktus priklauso tos pačios prievolės ir jie naudojasi tomis pačiomis išmokomis, kaip ir valstybės piliečiai.

2. 1 dalies nuostatos taikomos teisei rinkti socialinės apsaugos organų narius arba dalyvauti juos skiriant, tačiau nedaro poveikio bet kurios valstybės narės teisinėms nuostatoms, susijusioms su atitinkamų asmenų teisėmis būti renkamais ar skiriamais į šiuos organus metodais.

3. Laikantis to, kas nustatyta III priede, pagal 7 straipsnio 2 dalies c punktą toliau galiojančių Socialinės apsaugos konvencijų nuostatos ►M8 ————— ◄ nuostatos taikomos visiems asmenims, kuriems galioja šis reglamentas.

4 (10) straipsnis

Taikymo sritys

1. Šis reglamentas taikomas visiems teisės aktams, kurie apima šias socialinės apsaugos sritis:

a) ligos ir motinystės išmokas;

b) invalidumo išmokas, įskaitant tas, kurios skirtos darbingumui išsaugoti ar atgauti;

c) senatvės išmokas;

d) išmokas išlaikytiniams;

e) išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų;

f) išmokas mirties atveju;

g) bedarbio išmokas;

h) išmokas šeimai.

2. Šis reglamentas taip pat taikomas visoms bendrosioms ir specialioms socialinės apsaugos sistemoms, nepaisant to, ar jos susijusios ar nesusijusios su įmokų mokėjimu, bei sistemoms, susijusioms su darbdavio ar laivo savininko atsakomybe mokant 1 dalyje nurodytas išmokas.

2a. Šis straipsnis taikomas specialioms neįmokinėms išmokoms, numatytoms pagal teisės aktus, kurie dėl savo taikymo asmenų atžvilgiu, savo tikslų ir (arba) teisių įgijimo sąlygų turi ypatumų, būdingų ir socialinės apsaugos teisės aktams, nurodytiems 1 dalyje, ir socialinei paramai.

„Specialios neįmokinės išmokos“ reiškia išmokas, kurios:

a) skirtos suteikti arba:

i) papildomą, pakeičiančią ar pagalbinę apsaugą nuo rizikų, kurias apima socialinės apsaugos sritys, nurodytos 1 dalyje, ir kurios garantuoja atitinkamiems asmenims minimalų pragyvenimo lygį užtikrinančias pajamas atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę situaciją atitinkamoje valstybėje narėje;

arba

ii) tik specifinę neįgaliųjų apsaugą, glaudžiai susijusią su šių asmenų socialine aplinka atitinkamoje valstybėje narėje,

b) finansuojamos išimtinai iš privalomo apmokestinimo įnašų, kuriais siekiama padengti bendrąsias viešąsias išlaidas, ir jų suteikimo sąlygos bei apskaičiavimo tvarka nėra priklausomos nuo kokios nors įmokos išmokų gavėjo atžvilgiu. Tačiau išmokos, kurios papildo įmokines išmokas, vien dėl šios priežasties neturi būti laikomos įmokinėmis išmokomis, ir

c) yra išvardytos IIa priede.

2b. Šis reglamentas netaikomas valstybės narės teisės aktų nuostatoms dėl specialių neįmokinių išmokų, nurodytoms II priedo III skirsnyje, kurie galioja tik jos teritorijos daliai.

3. Šio reglamento III dalies nuostatos neturi poveikio bet kurios valstybės narės teisinėms nuostatoms dėl laivo savininko prievolių.

4. Šis reglamentas netaikomas socialinei ir medicininei paramai, karo aukų ar jo pasekmių išmokų sistemoms ►M3 ————— ◄ .

5 (10) straipsnis

Valstybių narių pranešimai apie šio reglamento taikymo sritis

Valstybės narės apie 4 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus specialius teisės aktus ir specialias sistemas, 4 straipsnio 2a dalyje nurodytas specialias neįmokines išmokas, 50 straipsnyje nurodytas minimalias išmokas bei 77 ir 78 straipsniuose nurodytas išmokas turi pranešti ir paskelbti pagal 97 straipsnio nuostatas.

6 straipsnis

Socialinės apsaugos konvencijos, kurias pakeičia šis reglamentas

Laikantis šio reglamento 7, 8 straipsnių ir 46 straipsnio 4 dalies nuostatų asmenims ir dalykams, kuriuos jis apima, pastarasis pakeičia bet kurios Socialinės apsaugos konvencijos nuostatas, kurių privalo laikytis:

a) tiktai dvi ar daugiau valstybės narės arba

b) bent dvi valstybės narės ir viena ar daugiau kitų valstybių, kai tvarkant atitinkamus dalykus nedalyvauja vienos iš pastarųjų valstybių įstaiga.

7 straipsnis

Tarptautinės nuostatos, kurioms nedaro poveikio šis reglamentas

1. Šis reglamentas neturi poveikio įsipareigojimams, kurie iškyla iš:

a) bet kurios Tarptautinės darbo konferencijos priimtos konvencijos, kuri įsigalioja ratifikavus vienai ar daugiau valstybių narių;

b) Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų, kuriuos 1953 metų gruodžio 11 d. sudarė Europos Tarybos valstybės narės.

2. Nepaisant 6 straipsnio nuostatų, toliau galioja:

a) 1950 m. liepos 27 d. ir 1979 m. lapkričio 30 d. susitarimų dėl Reino upeivių socialinės apsaugos nuostatos;

b) 1956 m. liepos 9 d. Europos konvencijos nuostatos dėl tarptautinio transporto darbuotojų socialinės apsaugos;

c) kai kurios socialinės apsaugos konvencijų, priimtų valstybėse narėse prieš pradedant taikyti šį reglamentą, nuostatos, jeigu jos yra palankesnės išmokų gavėjams arba jei jos atsirado dėl konkrečių istorinių aplinkybių ir galioja nustatytą laiko tarpą, ir jei jos yra išvardytos III priede.

8 straipsnis

Valstybių narių sudaromos konvencijos

1. Kur reikia, dvi ar daugiau valstybės narės, remdamosi šio reglamento principais, viena su kita gali sudaryti konvencijas.

2. Kiekviena valstybė pagal 97 straipsnio 1 dalies nuostatas praneša apie bet kurią su kita valstybe nare pagal 1 punkto nuostatas sudarytą konvenciją.

9 straipsnis

Savanoriško ar neprivalomo nuolatinio draudimo pripažinimas

1. Bet kurios valstybės narės teisės aktų nuostatos, pagal kurias savanoriškas ar neprivalomas draudimas pripažįstamas priklausomai nuo gyvenimo šios valstybės teritorijoje, netaikomos asmenims, gyvenantiems kitos valstybės narės teritorijoje, jeigu jie kažkuriuo metu gyveno dirbdami pagal darbo sutartį arba savarankiškai, dirbdami taikant pirmosios valstybės teisės aktus.

2. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus savanoriško ar neprivalomo nuolatinio draudimo pripažinimas yra sąlyga draudimo laikotarpiui įgyti, sumuojami reikiamo dydžio draudimo arba gyvenimo laikotarpiai, įgyti pagal kitos valstybės narės teisės aktus, tartum jie būtų įgyti pagal pirmosios valstybės teisės aktus.

9a straipsnis

Atskaitinio laikotarpio pratęsimas

Jei valstybės narės teisės aktuose numatoma, kad teisė gauti išmoką priklauso nuo to, ar įgytas minimalus draudiminis laikotarpis per nustatytą laiko tarpą iki draudiminio įvykio, nuo kurio buvo draudžiama (atskaitinis laikotarpis), ir nustatoma, kad laikotarpiai, per kuriuos pagal tos valstybės narės teisės aktus buvo mokamos išmokos, arba laikotarpiai, skirti užauginti vaikui tos valstybės narės teritorijoje, pratęsia šį atskaitinį laikotarpį, tai laikotarpiai, per kuriuos pagal kitos valstybės narės teisės aktus buvo mokamos invalidumo ar senatvės pensijos, ar ligos, bedarbio išmokos bei išmokos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, ir laikotarpiai, skirti užauginti vaiką kitos valstybės narės teritorijoje, taip pat pratęsia šį atskaitinį laikotarpį.

10 straipsnis

Gyvenamosios vietos sąlygos atsisakymas — Privalomo draudimo poveikis įmokų kompensavimui

1. Jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip, invalidumo, senatvės ar išlaikytinių išmokos pinigais, pensijos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei išmokos mirties atveju, įgytos pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus, negali būti kaip nors sumažinamos, pakeičiamos, sustabdomas ir nutraukiamas jų mokėjimas ar anuliuojamos vien dėl to, kad jų gavėjas gyvena valstybės narės teritorijoje, išskyrus valstybę, kurioje yra įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą.

Pirmas papunktis taip pat taikomas vienkartinėms išmokoms, mokamoms tais atvejais, kai našlys ar našlė, kurie turėjo teisę į išlaikytinių pensiją, dar kartą veda ar išteka.

2. Jeigu valstybės narės teisės aktais nustatyta, kad įmokų kompensavimas priklauso nuo privalomo draudimo atitinkamam asmeniui pertraukimo, ši sąlyga nelaikoma įvykdyta, jeigu atitinkamas asmuo ►M4 ————— ◄ arba savarankiškai dirbantis asmuo privalomu draudimu yra apdraustas pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

10a (10) straipsnis

Specialios neįmokinės išmokos

1. 10 straipsnio ir III antraštinės dalies nuostatos netaikomos specialioms neįmokinėms išmokoms, nurodytoms 4 straipsnio 2a dalyje. Asmenys, kuriems taikomas šis reglamentas, gauna šias išmokas, jei jos paminėtos IIa priede, išimtinai teritorijoje tos valstybės narės, kurioje jie gyvena, ir pagal tos valstybės teisės aktus. Išmokas savo sąskaita moka gyvenamosios vietos įstaiga.

2. Įstaiga valstybės narės, kurios teisės aktais nustatyta, kad teisė gauti 1 dalyje nurodytas išmokas priklauso nuo įgytų darbo pagal darbo sutartį laikotarpių, savarankiško darbo laikotarpių ar gyvenimo laikotarpių, įskaito reikiamo dydžio darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, savarankiško darbo laikotarpius ar gyvenimo laikotarpius, įgytus bet kurios kitos valstybės narės teritorijoje, tartum jie būtų įgyti pirmosios valstybės narės teritorijoje.

3. Jeigu pagal vienos valstybės narės teisės aktus teisė gauti 1 dalyje nurodytą, bet skiriamą kaip priedą, išmoką priklauso nuo 4 straipsnio 1 dalies a–h punktuose išvardytų išmokų gavimo ir ši išmoka pagal tuos teisės aktus nemokama, tai bet kuri analogiška išmoka, mokama pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, laikoma išmoka, mokama pagal pirmosios valstybės teisės aktus asmenims, turintiems teisę gauti šį priedą.

4. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus 1 dalyje nurodytų išmokų neįgaliems ar invalidumo išmokų mokėjimas priklauso nuo sąlygos, kad negalia ar invalidumas pirmą kartą turi būti nustatytas tos valstybės narės teritorijoje, tai ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu pirmą kartą tokia diagnozė buvo nustatyta kitos valstybės narės teritorijoje.

11 straipsnis

Išmokų perskaičiavimas

Valstybės narės teisės aktuose nustatytos išmokų perskaičiavimo taisyklės taikomos išmokoms, mokamoms pagal tuos teisės aktus, atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas.

12 (9) (11) straipsnis

Išmokų sutapimo išvengimas

1. Šis reglamentas negali nei suteikti, nei išsaugoti teisės gauti kelias tos pačios rūšies išmokas už vieną ir tą patį privalomo draudimo laikotarpį. Tačiau ši nuostata netaikoma invalidumo, senatvės, išmokoms mirties atveju (pensijoms) ar išmokoms dėl profesinių ligų, kurias skiria dviejų ar daugiau valstybių narių įstaigos pagal 41 straipsnio, 43 straipsnio 2 ir 3 dalies, 46, 50 ir 51 straipsnių arba 60 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas.

2. Jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip, valstybės narės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios išmokų sumažinimą, jų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą joms sutapus su kitomis socialinės apsaugos išmokomis arba bet kuriomis kitomis pajamomis, gali būti taikomos net jeigu teisė gauti tokias išmokas buvo įgyta pagal kitos valstybės teisės aktus arba jeigu tokios pajamos buvo gautos kitos valstybės narės teritorijoje.

3. Valstybės narės teisės aktų nuostatos dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo asmeniui, gaunančiam invalidumo išmokas ar priešlaikines senatvės išmokas, kai jis užsiima darbine ar profesine veikla, gali šiam asmeniui galioti netgi ir tuo atveju, kai jis dirba kitos valstybės narės teritorijoje.

4. Jeigu Nyderlandų įstaiga pagal 57 straipsnio 5 dalį arba 60 straipsnio 29 dalies b punktą privalo dalyvauti padengiant išlaidas už išmokas dėl profesinių ligų, mokamas pagal kitos valstybės narės teisės aktus, tai pagal Nyderlandų teisės aktus mokama invalidumo pensija turi būti sumažinama tokiu dydžiu, kuris mokamas kitos valstybės narės įstaigai, atsakingai už išmokas dėl profesinių ligų.

DALIS

TAIKYTINŲ TEISĖS AKTŲ NUSTATYMAS

13 (9) straipsnis

Bendrosios taisyklės

1. Laikantis 14c ir 14f straipsnių, asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tokie teisės aktai nustatomi remiantis šios antraštinės dalies nuostatomis.

2. Laikantis 14-17 straipsnių:

a) vienos valstybės narės teritorijoje pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikomi tos valstybės teisės aktai net jeigu jis gyvena kitos valstybės narės teritorijoje arba įmonės, kurioje jis dirba, buveinė juridiškai įregistruota ar veiklos vieta arba jį nusamdęs asmuo yra kitos valstybės narės teritorijoje;

b) vienos valstybės narės teritorijoje savarankiškai dirbančiam asmeniui taikomi tos valstybės teisės aktai net ir tuo atveju, jeigu jis gyvena kitos valstybės narės teritorijoje;

c) laive, kuris plaukioja su valstybės narės vėliava, pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikomi tos valstybės teisės aktai;

d) valstybės tarnautojams ir jiems prilygintiems asmenims taikomi tos valstybės narės teisės aktai, kurie galioja juos į darbą priėmusiai administracijai;

e) asmeniui, pašauktam arba pakartotinai pašauktam į tarnybą valstybės narės ginkluotosiose pajėgose arba tarnybą civilinėje įstaigoje, taikomi tos valstybės teisės aktai. Jeigu pagal tuos teisės aktus teisių įgijimas priklauso nuo įgytų draudimo laikotarpių iki tokios karinės ar civilinės tarnybos arba paleidimo iš jos, tai įskaitomi reikalingi draudimo laikotarpiai, įgyti pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, tartum draudimo laikotarpiai būtų įgyti pagal pirmosios valstybės teisės aktus. Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, pašauktas ar pakartotinai pašauktas į tarnybą ginkluotosiose pajėgose ar tarnybą civilinėje įstaigoje, išsaugo pagal darbo sutartį dirbančio asmens arba savarankiškai dirbančio asmens statusą;

f) asmeniui, kuriam nustoja galioję valstybės narės teisės aktai, kol bus pradėti taikyti kitos valstybės narės teisės aktai, pagal vieno iš aukščiau nurodytų papunkčių taisykles arba pagal vieną iš 14-17 straipsniuose nurodytų išimčių ar specialių nuostatų, taikomos valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena, teisės aktų nuostatos.

14 straipsnis

Specialios taisyklės, taikomos pagal darbo sutartį mokamą darbą dirbantiems asmenims, išskyrus jūreivius

13 straipsnio 2 dalies a punktas taikomas laikantis šių išimčių ir sąlygų:

a) asmeniui, kuris pagal darbo sutartį dirba valstybės narės teritorijoje esančioje įmonėje ir kurį ji išsiunčia į kitos valstybės narės teritoriją dirbti tos įmonės naudai, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta darbo trukmė neviršija 12 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito asmens, kurio komandiruotės laikas baigėsi;

b) jeigu dėl nenumatytų aplinkybių darbas trunka ilgiau, negu pradžioje buvo numatyta, ir viršija 12 mėnesių, pirmosios valstybės narės teisės aktai taikomi iki darbo pabaigos, su sąlyga, kad valstybės narės, į kurios teritoriją atitinkamas asmuo yra komandiruotas, kompetentinga valdžios institucija arba tos institucijos įgaliotoji įstaiga duoda savo sutikimą; Sutikimo turi būti prašoma baigiantis pradiniam 12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau sutikimas neturi būti duodamas ilgesniam, negu 12 mėnesių laikotarpiui.

2. Dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui teisės aktai taikomi taip:

a) pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui, kuris yra darbuotojas sausumos, vandens ar oro transporto įmonės, kuri pagal nuomos sutartį, atlygintinai ar savo lėšų sąskaita teikia tarptautines transporto paslaugas veždama keleivius ar krovinius automobiliais, geležinkeliu, oro transportu ar vidaus vandens keliais ir kurios būstinė juridiškai įregistruota ar veiklos vieta yra valstybės narės teritorijoje, galioja pastarosios valstybės teisės aktai su šiais apribojimais:

i) jeigu minėtoji įmonė turi filialą arba nuolatinę atstovybę valstybės narės teritorijoje, kitoje nei ta, kurios teritorijoje juridiškai įregistruota jos būstinė ar yra veiklos vieta, tokiame filiale ar nuolatinėje atstovybėje pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui galioja teisės aktai tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra tas filialas ar nuolatinė atstovybė;

ii) jeigu pagal darbo sutartį dirbantis asmuo pagrindinai dirba valstybės narės teritorijoje, kurioje jis gyvena, jam galioja tos valstybės narės teisės aktai net jeigu įmonės, kurioje jis dirba, būstinė juridiškai neįregistruota ar nėra veiklos vietos, filialo arba nuolatinės atstovybės toje teritorijoje;

b) asmeniui, kitam negu nurodytas punkte a, taikomi:

i) valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena, teisės aktai, jeigu jis dirba iš dalies toje teritorijoje arba jeigu jis susijęs su keliomis įmonėmis, kurių būstinės yra juridiškai įregistruotos arba keliais darbdaviais, kurių veiklos vieta yra įvairių valstybių narių teritorijoje;

ii) valstybės narės, kurios teritorijoje yra juridiškai įregistruota įmonės būstinė ar asmeninė darbdavio veiklos vieta, teisės aktai, jeigu jis negyvena nė vienos valstybės narės teritorijoje, kurioje užsiima savo veikla;

3. Asmeniui, pagal darbo sutartį dirbančiam vienos valstybės narės teritorijoje esančioje įmonėje, kurios būstinė ar veiklos vieta juridiškai įregistruota kitos valstybės narės teritorijoje ir kurią kerta bendra šių valstybių siena, taikomi tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra juridiškai įregistruota jos būstinė ar veiklos vieta, teisės aktai.

14a straipsnis

Specialios taisyklės, taikomos savarankiškai dirbantiems asmenims, išskyrus jūrų laivų įgulų narius

13 straipsnio 2 dalies b punktas taikomas laikantis šių išimčių ir sąlygų:

a) Vienos valstybės narės teritorijoje savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris atlieka darbus ir kitos valstybės narės teritorijoje, toliau galioja pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta darbo trukmė neviršija 12 mėnesių.

b) Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių darbas trunka ilgiau, negu pradžioje buvo numatyta, ir viršija 12 mėnesių, pirmosios valstybės narės teisės aktai taikomi iki darbo pabaigos, su sąlyga, kad valstybės narės, kurios teritorijoje atitinkamas asmuo atlieka darbus, kompetentinga valdžios institucija arba tos institucijos įgaliotoji įstaiga duoda savo sutikimą; sutikimo turi būti prašoma baigiantis pradiniam 12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau sutikimas neturi būti duodamas ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui.

2. Dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje savarankiškai dirbančiam asmeniui taikomi teisės aktai tos valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena, jeigu dalis jo veiklos atliekama tos valstybės narės teritorijoje. Jeigu jis neužsiima jokia veikla valstybės narės teritorijoje, kurioje jis gyvena, jam taikomi teisės aktai tos valstybės narės, kurios teritorijoje jis atlieka savo pagrindinę veiklą. Pagrindinės veiklos kriterijai nustatomi remiantis 98 straipsnyje nurodytu reglamentu.

3. Asmeniui, savarankiškai dirbančiam vienos valstybės narės teritorijoje esančioje įmonėje, kurios būstinė ar veiklos vieta juridiškai įregistruota kitos valstybės narės teritorijoje ir kurią kerta bendra dviejų valstybių narių siena, taikomi tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra juridiškai įregistruota jos būstinė ar veiklos vieta, teisės aktai.

4. Jeigu pagal 2 ar 3 dalis taikytini teisės aktai nesuteiktų tokiam asmeniui teisės netgi savanoriškai prisidėti prie pensijų sistemos, tokiam asmeniui turėtų būtų taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, galiojantys be šių ypatingų nuostatų, arba, jeigu tokiu būdu jam būtų taikomi dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktai, teisės aktų taikymo taisyklės turėtų būti nustatytos atitinkamų valstybių narių ar jų kompetentingos valdžios institucijų bendru susitarimu.

14b straipsnis

Specialios taisyklės jūreiviams

13 straipsnio 2 dalies c punktas galioja laikantis tokių išimčių ir sąlygų:

1. Asmeniui, pagal darbo sutartį dirbančiam įmonėje, įsikūrusioje vienos valstybės narės teritorijoje arba laive, plaukiojančiame su valstybės narės vėliava, kurį įmonė siunčia į laivą, plaukiojantį su kitos valstybės narės vėliava, dirbti įmonės naudai, nepažeidžiant 14 straipsnio 1 dalies sąlygų, ir toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai.

2. Asmeniui, savarankiškai dirbančiam valstybės narės teritorijoje arba laive, plaukiojančiame su valstybės narės vėliava, kuris savo lėšų sąskaita atlieka darbus laive, plaukiojančiame su kitos valstybės narės vėliava, nepažeidžiant 14a straipsnio 1 dalies sąlygų, toliau galioja pirmosios valstybės narės teisės aktai.

3. Pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui, kuris nėra laivo įgulos narys, tačiau atlieka darbus valstybės narės teritoriniuose vandenyse arba esančiame uoste arba laive, plaukiojančiame su kitos valstybės narės vėliava tuose teritoriniuose vandenyse arba būnančiame tame uoste, taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai.

4. Asmeniui, pagal darbo sutartį dirbančiam laive, plaukiojančiame su valstybės narės vėliava, ir gaunančiam atlyginimą už šį darbą iš įmonės ar asmens, kurio būstinė juridiškai įregistruota arba veiklos vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, taikomi pastarosios valstybės teisės aktai, jeigu asmuo gyvena tos valstybės teritorijoje; įmonė ar asmuo, mokantis atlyginimą, taikant minėtuosius teisės aktus, laikomas darbdaviu.

14c (5) straipsnis

Specialios taisyklės, taikomos asmenims, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį vienos valstybės narės teritorijoje ir savarankiškai dirba kitos valstybės narės teritorijoje

Asmeniui, kuris vienu metu dirba pagal darbo sutartį vienos valstybės narės teritorijoje ir savarankiškai dirba kitos valstybės narės teritorijoje, taikomi:

a) jeigu b punkte nenustatyta kitaip, valstybės narės, kurios teritorijoje jis dirba mokamą darbą pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu jis tokį darbą dirba dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje, teisės aktai, nustatyti remiantis 14 straipsnio 2 arba 3 dalimi;

b) VII priede nurodytais atvejais:

— valstybės narės, kurios teritorijoje jis dirba pagal darbo sutartį mokamą darbą, teisės aktai, jeigu šį darbą jis dirba dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje, teisės aktai, nustatyti remiantis 14 straipsnio 2 arba 3 dalimi,

— ir

— valstybės narės, kurios teritorijoje jis savarankiškai dirba, teisės aktai, jeigu šį darbą jis dirba dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje, teisės aktai, nustatyti remiantis 14a straipsnio 2, 3 arba 4 dalimi;

14d (5) straipsnis

Kitos nuostatos

1. 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 14a straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 14c straipsnio a punkte ir 14e straipsnyje nurodytas asmuo, taikant pagal šias nuostatas priimtus teisės aktus, yra laikomas vykdžiusiu savo profesinę veiklą atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

2. 14c straipsnio b punkte nurodytas asmuo, nustatant įmokų, kurias moka savarankiškai dirbantys darbuotojai pagal teisės aktus valstybės narės, kurios teritorijoje jie savarankiškai dirba, tarifus, laikomas dirbančiu pagal darbo sutartį mokamą darbą atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

3. Valstybės narės teisės aktų nuostatos, pagal kurias darbine ar profesine veikla užsiimančiam pensininkui privalomas draudimas šios veiklos atžvilgiu netaikomas, taip pat galioja pensininkui, kurio pensija buvo įgyta pagal kitos valstybės narės teisės aktus, jeigu atitinkamas asmuo, pateikdamas prašymą pirmosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtai ir 98 straipsnyje nurodyto reglamento 10 priede įvardytai įstaigai, aiškiai neprašo, kad tai būtų taikoma.

14e straipsnis

Specialios taisyklės, taikomos pagal valstybės tarnautojų specialią sistemą apdraustiems asmenims, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ir (arba) savarankiškai vienos ar daugiau kitų valstybių narių teritorijoje

Asmeniui, kuris yra valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo ir yra apdraustas pagal valstybės tarnautojų specialią sistemą vienoje valstybėje narėje ir kuris tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį ir (arba) savarankiškai vienos ar daugiau kitų valstybių narių teritorijoje, yra taikomi valstybės narės, kurioje jis yra apdraustas pagal valstybės tarnautojų specialią sistemą, teisės aktai.

14f straipsnis

Specialios taisyklės, taikomos valstybės tarnautojams, vienu metu dirbantiems pagal darbo sutartį daugiau kaip vienoje valstybėje narėje ir vienoje iš šių valstybių apdraustiems pagal specialią sistemą

Asmeniui, kuris vienu metu yra valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo dviejose arba daugiau valstybėse narėse ir yra apdraustas bent vienoje iš šių valstybių narių pagal valstybės tarnautojų specialią sistemą, yra taikomi kiekvienos iš šių valstybių narių teisės aktai.

15 straipsnis

Savanoriško ar pasirinkto nuolatinio draudimo taisyklės

1. 13-14 d. straipsniai netaikomi savanoriškam draudimui ar pasirinktam nuolatiniam draudimui, jeigu vienos iš 4 straipsnyje nurodytų sričių atžvilgiu bet kurioje valstybėje narėje yra tik viena savanoriško draudimo sistema.

2. Jeigu taikant dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktus draudimas sutampa:

— pagal privalomo draudimo sistemą ir vieną ar daugiau savanoriškojo ar pasirinkto nuolatinio draudimo sistemas, atitinkamam asmeniui taikoma tiktai privalomo draudimo sistema,

— pagal dvi ar daugiau savanoriško ar pasirinkto nuolatinio draudimo sistemas, atitinkamas asmuo gali pasirinkti savanoriško ar pasirinkto nuolatinio draudimo sistemas.

3. Tačiau invalidumo, senatvės ir mirties (pensijų) atžvilgiu atitinkamas asmuo gali pasirinkti valstybės narės savanorišką ar pasirinktą nuolatinį draudimą, net jeigu privalomas draudimas jam taikomas pagal kitos valstybės narės teisės aktus, kiek tokį sutapimą aiškiai ar numanomai pripažįsta pirmoji valstybė narė.

16 straipsnis

Specialios taisyklės, taikomos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims bei Europos Bendrijų pagalbiniams darbuotojams

1. 13 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims bei tokių atstovybių ar įstaigų privačiai dirbantiems asmenims.

2. Tačiau pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, kuriems taikoma 1 dalis ir kurie yra valstybės narės piliečiai, tos valstybės atsiųsti ar akredituoti, gali pasirinkti, kad jiems būtų taikomi šios valstybės teisės aktai. Tokia pasirinkimo teisė gali būti pratęsta kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje ir neturi grįžtamosios galios.

3. Europos Bendrijų pagalbiniai darbuotojai gali pasirinkti, kad visų nuostatų atžvilgiu jiems būtų taikomi valstybės narės, kurios teritorijoje jie pagal darbo sutartį dirba, teisės aktai arba valstybės narės, kurios teisės aktai jiems paskutiniu metu galiojo, arba valstybės narės, kurios piliečiai jie yra, teisės aktai, išskyrus nuostatas, susijusias su pašalpomis šeimai, kurių skyrimas reguliuojamas pagal tiems darbuotojams taikomas darbo sutarties sąlygas. Ši pasirinkimo teisė, kuria galima pasinaudoti tik vieną kartą, įsigalioja nuo darbo sutarties įsigaliojimo dienos.

17 (9) straipsnis

13-16 straipsnių išimtys

Dvi ar daugiau valstybių narių, šių valstybių kompetentingos įstaigos ar valdžios institucijų paskirtos įstaigos bendru susitarimu gali nustatyti 13-16 straipsnių nuostatų išimtis atskiroms asmenų grupėms ar atskiriems asmenims.

17a (9) straipsnis

Specialios taisyklės pensijų, mokamų pagal vienos ar kelių valstybių narių teisės aktus, gavėjams

Pensijos, mokamos pagal vienos valstybės narės teisės aktus arba pensijos, mokamos pagal kelių valstybių narių teisės aktus, gavėjas, gyvenantis kitos valstybės narės teritorijoje, jo paties prašymu gali būti atleistas nuo pastarosios valstybės teisės aktų, su sąlyga, kad jam tie teisės aktai netaikomi dėl to, kad jis dirba.

III

DALIS

SPECIALIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ĮVAIRIOMIS IŠMOKŲ RŪŠIMIS

SKYRIUS

LIGA IR MOTINYSTĖ

skirsnis

Bendrosios nuostatos

18 straipsnis

Draudimo, darbo pagal darbo sutartį laikotarpių ar gyvenimo laikotarpių sumavimas

1. Kai pagal valstybės teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo draudimo, darbo ar gyvenimo laikotarpių, tos šalies kompetentinga įstaiga sumuoja reikiamo dydžio draudimo, darbo ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, tartum jie būtų įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus.

2. 1 dalies nuostatos galioja sezoniniams darbuotojams netgi ir tiems laikotarpiams, kurie viršija kompetentingos valstybės teisės aktais nustatytą leistiną draudimo pertraukų laikotarpį, tačiau su sąlyga, kad atitinkamo asmens draudimo pertraukų laikotarpis neviršytų keturių mėnesių.

skirsnis

Pagal darbo sutartį dirbantys asmenys arba savarankiškai dirbantys asmenys bei jų šeimos nariai

19 straipsnis

Gyvenimas valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė — Bendrosios taisyklės

1. Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, gyvenantis valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, įvykdęs kompetentingos valstybės teisės aktais nustatytas sąlygas teisei įgyti gauti išmokas, kur reikia atsižvelgiant į 18 straipsnio nuostatas, toje valstybėje, kurioje jis gyvena, gauna:

a) išmokas natūra, kurias kompetentingos įstaigos sąskaita teikia gyvenamosios vietos įstaiga pagal tos įstaigos administruojamų teisės aktų nuostatas, tartum jis būtų joje apdraustas;

b) išmokas pinigais, kurias moka kompetentinga įstaiga pagal jos administruojamus teisės aktus. Tačiau kompetentingos įstaigos ir gyvenamosios vietos įstaigos susitarimu tas išmokas pagal kompetentingos valstybės teisės aktų nuostatas gali mokėti pastaroji įstaiga pirmosios įstaigos sąskaita.

2. 1 dalies nuostatos analogiškai taikomos šeimos nariams, gyvenantiems valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, jeigu jie neturi teisės į tokias išmokas pagal valstybės, kurios teritorijoje jie gyvena, teisės aktus.

Jeigu šeimos nariai gyvena valstybės narės teritorijoje, pagal kurios teisės aktus teisė gauti išmokas natūra nepriklauso nuo draudimo ar darbo santykių, tai išmokos natūra, kurias jie gauna, yra laikomos išmokomis, teikiamomis sąskaita įstaigos, kurioje pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo yra apdraustas, jeigu sutuoktinis ar prižiūrintis vaikus asmuo neužsiima darbine ar profesine veikla minėtos valstybės narės teritorijoje.

20 straipsnis

Pasienio darbuotojai ir jų šeimos nariai — Specialios taisyklės

Pasienio darbuotojas taip pat gali gauti išmokas kompetentingos valstybės teritorijoje. Kompetentinga įstaiga tokias išmokas moka pagal tos valstybės teisės aktų nuostatas, tartum atitinkamas asmuo toje valstybėje gyventų. Jo šeimos nariai išmokas gauna pagal tas pačias sąlygas; tačiau šių išmokų gavimo sąlygos, išskyrus neatidėliotinus atvejus, gali būti nustatytos atitinkamų valstybių arba tų valstybių kompetentingų valdžios institucijų susitarimais, arba, jeigu jų nėra, gavus išankstinį kompetentingos įstaigos sutikimą.

21 straipsnis

Buvimas ar persikėlimas gyventi į kompetentingą valstybę

1. Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo ar savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas 19 straipsnio 1 dalyje, būdamas kompetentingos valstybės teritorijoje, gauna išmokas pagal tos valstybės teisės aktų nuostatas, tartum jis čia gyventų, net jeigu jis jau yra gavęs išmokas už tą patį ligos ar motinystės atvejį iki jo buvimo kompetentingos valstybės teritorijoje.

2. 1 dalis analogiškai taikoma 19 straipsnio 2 dalyje nurodytiems šeimos nariams.

Tačiau kai pastarieji gyvena valstybės narės teritorijoje, kitoje nei ta, kurios teritorijoje gyvena pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, tai išmokas natūra jiems teikia buvimo vietos įstaiga atitinkamų asmenų gyvenamosios vietos įstaigos sąskaita.

3. 1 ir 2 dalys netaikomos pasienio darbuotojams ir jų šeimos nariams.

4. Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo ir jų šeimos nariai, nurodyti 19 straipsnyje, jiems persikėlus į jų gyvenamąją vietą kompetentingos valstybės teritorijoje, išmokas gauna pagal tos valstybės teisės aktus, net jeigu jie jau yra gavę išmokas už tą patį ligos ar motinystės atvejį iki jų persikėlimo.

22 straipsnis

Buvimas už kompetentingos valstybės ribų — Sugrįžimas ar persikėlimas gyventi į kitą valstybę narę ligos ar motinystės išmokų mokėjimo metu — Būtinybė vykti į kitą valstybę narę gydytis

1. Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, įvykdęs kompetentingos valstybės teisės aktais nustatytas sąlygas teisei į išmoką, prireikus atsižvelgiant į 18 straipsnio nuostatas, ir:

a) pagal kurio būklę reikia mokėti išmokas natūra, kurios tampa būtinos dėl sveikatos priežasčių jo buvimo kitoje valstybėje narėje buvimo metu, atsižvelgiant į išmokų pobūdį ir numatytą buvimo trukmę;

arba

b) kuris, įgijęs teisę gauti kompetentingos įstaigos mokamas išmokas, gavo tos įstaigos leidimą sugrįžti į valstybės narės, kurioje jis gyvena, teritoriją arba persikelti gyventi į kitos valstybės narės teritoriją;

arba

c) kuris pagal sveikatos būklę gavo kompetentingos įstaigos leidimą išvykti į kitos valstybės narės teritoriją gydytis, gauna:

i) išmokas natūra, kurias kompetentingos įstaigos sąskaita teikia buvimo ar gyvenamosios vietos įstaiga pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas, tartum šioje įstaigoje jis būtų apdraustas; tačiau išmokų teikimo trukmė nustatoma pagal kompetentingos valstybės teisės aktus;

ii) išmokas pinigais, kurias moka kompetentinga įstaiga pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas. Tačiau kompetentingos įstaigos ir buvimo ar gyvenamosios įstaigos susitarimu, tokias išmokas pagal kompetentingos valstybės teisės aktų nuostatas gali mokėti pastaroji įstaiga pirmosios sąskaita.

1a. Administracinė komisija parengia išmokų natūra, dėl kurių atitinkamas asmuo ir priežiūrą teikianti įstaiga praktiniais sumetimais turi iš anksto susitarti, kad jos būtų mokamos buvimo kitoje valstybėje narėje metu, sąrašą.

2. Leidimą, kuris reikalingas pagal 1 dalies b punktą, galima atsisakyti išduoti tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad atitinkamo asmens persikėlimas gali pakenkti jo sveikatai arba gydymo kursui.

Leidimą, kuris reikalingas pagal 1 dalies c punktą, galima atsisakyti išduoti tuo atveju, kai lėšos gydymui yra teikiamos iš išmokų, nustatytų valstybės narės, kurios teritorijoje atitinkamas asmuo gyvena, teisės aktais, ir kai jis negali gauti tokio gydymo per įprastą tokiam gydymui laikotarpį valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, atsižvelgiant į jo dabartinį gydymo kursą ir tikėtiną ligos eigą.

3. ►M7 1, 1a ir 2 dalių nuostatos analogiškai taikomos pagal darbo sutartį dirbančio asmens arba savarankiškai dirbančio asmens šeimos nariams. ◄

Tačiau taikant 1 dalies a punktą ir c dalies i papunktį dalį šeimos nariams, nurodytiems 19 straipsnio 2 dalyje, kurie gyvena valstybės narės teritorijoje, kitoje nei ta, kurios teritorijoje gyvena pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo:

a) valstybės narės, kurios teritorijoje šeimos nariai gyvena, įstaigos sąskaita išmokas natūra teikia buvimo vietos įstaiga pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas, tartum pagal darbo sutartį dirbantis asmuo ar savarankiškai dirbantis asmuo joje būtų apdraustas. Tačiau išmokų teikimo trukmė nustatoma pagal valstybės narės, kurios teritorijoje šeimos nariai gyvena, teisės aktus;

b) leidimą, kuris reikalingas pagal 1 dalies c punktą, išduoda valstybės narės, kurios teritorijoje gyvena šeimos nariai, įstaiga.

4. Tai, kad 1 dalies nuostatos taikomas pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui arba savarankiškai dirbančiam asmeniui, nesuteikia teisės gauti išmokas.

22a straipsnis

Specialios taisyklės tam tikroms asmenų kategorijoms

Nepaisant 2 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies a ir c punktai bei 1a dalis taikoma asmenims, kurie yra valstybės narės piliečiai ir apdrausti pagal valstybės narės teisės aktus bei kartu su jais gyvenantiems šeimos nariams.

▼M7 —————

▼M4 —————

23 (a) straipsnis

Išmokų pinigais apskaičiavimas

1. Valstybės narės, kurios teisės aktais nustatyta, kad išmokos pinigais apskaičiuojamos remiantis uždarbio vidurkiu ar įmokų vidurkiu, kompetentinga įstaiga tokio uždarbio vidurkį ar įmokų vidurkį apskaičiuoja remdamasi tiktai uždarbiu ar įmokomis, įgytomis pagal minėtus teisės aktus.

2. Valstybės narės, kurios teisės aktais nustatyta, kad išmokos pinigais apskaičiuojamos remiantis vidutiniu uždarbiu, kompetentinga įstaiga atsižvelgia tik į tokį vidutinį uždarbį arba, kur reikia, į tokio uždarbio vidurkį, kuris gautas laikotarpiu, kai galiojo minėti teisės aktai.

2a. Šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai kompetentingos įstaigos taikomi teisės aktai numato konkretų atskaitinį laikotarpį, ir šis periodas, tam tikrais atvejais, sutampa su visais arba su dalimi laikotarpių, kuriuos atitinkamas asmuo įsigyja pagal vienos arba kelių valstybių narių teisės aktus.

3. Valstybės narės, kurios teisės aktais nustatyta, kad išmokų pinigais dydžio kitimas priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, kompetentinga įstaiga taip pat atsižvelgia į atitinkamo asmens šeimos narius, gyvenančius kitos valstybės narės teritorijoje, tartum jie gyventų kompetentingos valstybės teritorijoje.

24 straipsnis

Stambios išmokos natūra

1. Jeigu pagal darbo sutartį dirbančio asmens arba savarankiškai dirbančio asmens ar šeimos narių teisę į protezus, brangesnes medicinos paslaugas arba kitas stambias išmokas natūra buvo pripažinusi valstybės narės įstaiga iki jo apdraudimo kitos valstybės narės įstaigoje, minėtasis pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo tokias išmokas gauna pirmosios įstaigos sąskaita, netgi ir tuo atveju, kai jis apdraudžiamas antrojoje įstaigoje.

2. Administracinė komisija parengia sąrašą išmokų, kurioms taikomos 1 dalies nuostatos.

skirsnis

Bedarbiai ir jų šeimos nariai

25 straipsnis

1. Bedarbis, anksčiau dirbęs pagal darbo sutartį arba dirbęs savarankiškai, kuriam galioja 69 straipsnio 1 dalies arba 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio antrojo sakinio nuostatos ir kuris pagal kompetentingos valstybės teisės aktais nustatytas sąlygas įgijo teisę gauti išmokas natūra ir pinigais, kur reikia, atsižvelgiant į 18 straipsnio nuostatas, už 69 straipsnio 1 dalies c punkte numatytus laikotarpius gauna:

a) išmokas natūra, kurios tampa būtinos tam asmeniui dėl sveikatos priežasčių jo buvimo valstybės narės, kurioje jis ieško darbo, teritorijoje metu, atsižvelgiant į išmokų pobūdį ir numatytą buvimo trukmę. Šias išmokas natūra kompetentingos įstaigos sąskaita moka valstybės narės, kurioje asmuo ieško darbo, įstaiga pagal pastarosios įstaigos administruojamų teisės aktų nuostatas, tartum jis būtų joje apdraustas;

b) išmokas pinigais, kurias moka kompetentinga įstaiga pagal jos administruojamus teisės aktus. Tačiau kompetentingos įstaigos ir valstybės narės, kurioje bedarbis ieško darbo, įstaigos susitarimu pagal kompetentingos valstybės teisės aktus išmokas gali mokėti pastaroji įstaiga pirmosios įstaigos sąskaita. Bedarbio išmokos pagal 69 straipsnio 1 dalį nemokamos už tą laikotarpį, už kurį yra gaunamos išmokos pinigais.

1a. 22 straipsnio 1a dalis taikoma analogiškai.

2. Visiškas bedarbis, anksčiau dirbęs pagal darbo sutartį, kuriam taikomos 71 straipsnio 1 dalies a punkte ii papunkčio nuostatos arba 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio pirmasis sakinys, išmokas natūra ir pinigais gauna pagal valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena, teisės aktų nuostatas, tartum tie teisės aktai jam būtų galioję jo paskiausio darbo metu, kur reikia, atsižvelgiant į 18 straipsnio nuostatas; tokių išmokų išlaidas turi padengti gyvenamosios šalies įstaiga.

3. Jeigu bedarbis įvykdo valstybės narės, kuri yra atsakinga už bedarbio išmokų išlaidas, teisės aktų sąlygas, suteikiančias teisę gauti ligos ir motinystės išmokas, kur reikia, atsižvelgiant į 18 straipsnio nuostatas, tai jo šeimos nariai šias išmokas gauna neatsižvelgiant į tai, kurios valstybės narės teritorijoje jie gyvena ar būna. Tokias išmokas moka:

i) išmokas natūra — gyvenamosios ar buvimo vietos įstaiga pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas, valstybės narės, kuri yra atsakinga už bedarbio išmokų išlaidas, kompetentingos įstaigos sąskaita;

ii) išmokas pinigais — valstybės narės, kuri yra atsakinga už bedarbio išmokų išlaidas, kompetentinga įstaiga pagal jos administruojamus teisės aktus.

4. Nepažeisdama valstybės narės teisės aktų nuostatų, leidžiančių pratęsti laikotarpį, už kurį gali būti skiriamos ligos išmokos, 1 dalyje nustatytą laikotarpį force majeure atveju kompetentinga įstaiga gali pratęsti neperžengdama laikotarpio, nustatyto tos įstaigos administruojamuose teisės aktuose, ribų.

25a (12) straipsnis

Bedarbių mokamos įmokos

Įstaiga, atsakinga už išmokų natūra ir pinigais mokėjimą 25 straipsnio 2 dalyje nurodytiems bedarbiams ir priklausanti valstybei narei, pagal kurios teisės aktus nustatyti atskaitymai bedarbių mokėtinoms įmokoms ligos ir motinystės išmokų draudimui, turi teisę tuos atskaitymus atlikti pagal šių teisės aktų nuostatas.

skirsnis

Pareiškėjai pensijai gauti ir jų šeimos nariai

26 straipsnis

Teisė į pašalpą natūra tuo atveju, kai prarandama teisė į išmokas iš paskiausios kompetentingos įstaigos

1. Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo ar savarankiškai dirbantis asmuo, jo šeimos nariai ar jo išlaikytiniai, kurie prašymo pensijai gauti nagrinėjimo laikotarpiu praranda teisę į išmokas natūra pagal paskiausios kompetentingos valstybės narės teisės aktus, nepaisant to ir toliau gauna tokias išmokas laikantis šių sąlygų, kur reikia, atsižvelgiant į 18 straipsnio nuostatas, išmokos natūra teikiamos pagal valstybės narės, kurios teritorijoje atitinkamas asmuo ar asmenys gyvena, teisės aktų nuostatas, su sąlyga, kad jie turi teisę gauti išmokas pagal tuos teisės aktus, arba turėtų teisę į jas pagal kitos valstybės narės teisės aktus, jeigu jie gyventų tos valstybės teritorijoje.

2. Pareiškėjas pensijai gauti, turintis teisę į išmokas natūra pagal tos valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos atitinkamas asmuo turi mokėti draudimo ligos atveju įmokas, jo prašymo pensijai gauti nagrinėjimo laikotarpiu teisės į išmokas natūra netenka antrojo mėnesio pabaigoje, už kurį jis nesumokėjo mokėtinų įmokų.

3. Už išmokų natūra pagal 1 dalies nuostatas mokėjimą yra atsakinga įstaiga, renkanti įmokas pagal 2 dalies nuostatas; tuo atveju, kai pagal 2 dalies nuostatas įmokos nemokamos, atsakinga už išmokų natūra išlaidas įstaiga, paskyrusi pensiją pagal 28 straipsnio nuostatas, kompensuoja gyvenamosios vietos įstaigos išlaidas už suteiktas išmokas.

skirsnis

Pensininkai ir jų šeimos nariai

27 straipsnis

Pensijos, mokėtinos pagal kelių valstybių teisės aktus, kai teisė į išmokas įgyta gyvenamojoje šalyje

Pensininkas, turintis teisę gauti pensijas pagal dviejų ar kelių valstybių narių teisės aktus, iš kurių viena valstybė narė yra ta, kurioje jis gyvena, ir turintis teisę į išmokas pagal pastarosios valstybės narės teisės aktus, kur reikia atsižvelgiant į 18 straipsnio ir VI priedo nuostatas, kartu su savo šeimos nariais šias išmokas gauna iš gyvenamosios vietos įstaigos ir tos įstaigos sąskaita, tartum atitinkamas asmuo būtų pensininkas, kuriam pensija mokama tiktai pagal pastarosios valstybės narės teisės aktus.

28 straipsnis

Pensijos, mokėtinos pagal vienos ar kelių valstybių teisės aktus, kai teisė į išmokas gyvenamojoje šalyje neįgyta

1. Pensininkas, turintis teisę gauti pensiją pagal vienos valstybės narės teisės aktus arba turintis teisę gauti pensijas pagal dviejų ar kelių valstybių narių teisės aktus ir neturintis teisės gauti išmokas pagal valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena, teisės aktus, nepaisant to, turi teisę jis ir jo šeimos nariai gauti tokias išmokas, atsižvelgiant į 18 straipsnio ir VI priedo nuostatas, tartum turėtų teisę jas gauti pagal valstybės narės arba bent jau vienos kompetentingos valstybės narės teisės aktus pensijų atžvilgiu, jeigu jis gyventų tos valstybės teritorijoje. Išmokos mokamos tokiomis sąlygomis:

a) išmokas natūra 2 dalies nurodytos įstaigos sąskaita teikia gyvenamosios vietos įstaiga, tartum atitinkamas asmuo būtų pensininkas pagal tos valstybės, kurios teritorijoje jis gyvena, teisės aktus, ir turėtų teisę į tokias išmokas;

b) kur reikia, laikydamasi 2 dalies nurodytų taisyklių, išmokas pinigais moka kompetentinga įstaiga pagal jos administruojamus teisės aktus. Tačiau kompetentingos įstaigos ir gyvenamosios vietos įstaigos susitarimu tokias išmokas pagal kompetentingos valstybės teisės aktus gali mokėti pastaroji įstaiga pirmosios įstaigos sąskaita.

2. Tais atvejais, kai taikoma 1 dalis, išmokų natūra išlaidas padengia įstaiga pagal šias taisykles:

a) tuo atveju, kai pensininkas turi teisę į minėtąsias išmokas tiktai pagal vienos valstybės narės teisės aktus, išlaidas padengia tos valstybės kompetentinga įstaiga;

b) tuo atveju, kai pensininkas turi teisę į minėtąsias išmokas pagal dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktus, jų išlaidas padengia tos valstybės narės, kurios teisės aktai pensininkui buvo taikomi ilgiausią laiką, kompetentinga įstaiga; jeigu taikant šias taisyklės atsakingomis už išmokų išlaidas taptų kelios įstaigos, tai išlaidas padengia ta įstaiga, kuri paskiausia administravo teisės aktus taikomus pensininkui.

28a straipsnis

Pensijos, mokėtinos pagal vienos ar kelių valstybių narių, kitų nei šalies, kurioje gyvenama, teisės aktus, kai teisė gauti išmokas įgyta pastarojoje šalyje

Tuo atveju, kai pensininkas, turintis teisę gauti pensiją pagal vienos valstybės narės teisės aktus arba pensijas pagal dviejų ar kelių valstybių narių teisės aktus, gyvena teritorijoje valstybės narės, pagal kurios teisės aktus teisė gauti išmokas natūra nesusijusi su draudimu ar užimtumu, ir čia jam nemokama jokia pensija, jam ir jo šeimos nariams teikiamų išmokų natūra išlaidas padengia vienos iš valstybių narių pensijų atžvilgiu kompetentinga įstaiga, vadovaudamasi 28 straipsnio 2 dalyje išdėstytomis taisyklėmis, tiek, kiek tas pensininkas ir jo šeimos nariai turėtų teisę gauti tokias išmokas pagal šios įstaigos administruojamus teisės aktus, jeigu jie gyventų tos valstybės narės, kurioje įsikūrusi įstaiga, teritorijoje.

29 straipsnis

Šeimos nariai, gyvenantys valstybėje narėje, kitoje nei ta, kurioje gyvena pensininkas — Persikėlimas gyventi į valstybę, kurioje gyvena pensininkas

1. Turinčio teisę gauti pensiją pagal vienos valstybės narės teisės aktus arba pensijas pagal dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktus pensininko šeimos nariai, gyvenantys valstybės narės teritorijoje, kitoje nei ta, kurioje gyvena pensininkas ir kurioje jis turi teisę gauti išmokas pagal vienos valstybės narės teisės aktus, jie išmokas gauna, tartum pensininkas gyventų toje pačioje teritorijoje, kaip ir jie. Išmoka mokama laikantis šių sąlygų:

▼M2

a) išmokas natūra teikia šeimos narių gyvenamosios vietos įstaiga pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas įstaigos, nustatytos pagal 27 straipsnio arba 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, sąskaita; jei gyvenamoji vieta yra kompetentingoje valstybėje narėje, kompetentinga įstaiga išmokas natūra skiria savo sąskaita;

b) kur reikia, išmokas pinigais moka, pagal 27 straipsnio ar 28 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatyta kompetentinga įstaiga remdamasi jos administruojamų teisės aktų nuostatomis. Tačiau kompetentingos įstaigos ir šeimos narių gyvenamosios vietos įstaigos susitarimu tas išmokas pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktų nuostatas gali mokėti pastaroji įstaiga pirmosios įstaigos sąskaita.

2. 1 punkte nurodyti šeimos nariai, persikėlę gyventi į valstybės narės teritoriją, kurioje gyvena pensininkas, gauna:

a) išmokas natūra pagal tos valstybės teisės aktus, netgi ir tada, jeigu jie yra gavę išmokas dėl to paties ligos ar motinystės atvejo iki pakeisdami gyvenamąją vietą;

b) kur reikia, išmokas pinigais moka pagal 27 straipsnio ar 28 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatyta kompetentinga įstaiga remdamasi jos administruojamų teisės aktų nuostatomis. Tačiau kompetentingos įstaigos ir pensininko gyvenamosios vietos įstaigos susitarimu tokias išmokas pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktų nuostatas gali mokėti pastaroji įstaiga pirmosios įstaigos sąskaita.

30 straipsnis

Didelės išmokos natūra

24 straipsnio nuostatos pensininkams taikomos analogiškai.

31 straipsnis

Pensininko ir (arba) jo šeimos narių buvimas valstybėje narėje, kitoje nei ta, kurioje jie gyvena

1. Pensininkas, turintis teisę į pensiją ar pensijas pagal vienos valstybės narės teisės aktus arba pensijas pagal dviejų ar daugiau valstybių narių, ir turintis teisę gauti išmokas pagal vienos iš tų valstybių teisės aktus, būdamas su savo šeimos nariais valstybių narių teritorijoje, kitoje nei viena iš tų, kurioje jie gyvena, gauna:

a) išmokas natūra, kurios tampa būtinos tam asmeniui dėl sveikatos priežasčių jo buvimo valstybės narės teritorijoje, kitoje nei valstybė, kurioje jis gyvena, metu, atsižvelgiant į išmokų pobūdį ir numatytą buvimo trukmę. Šias išmokas natūra pensininko ar jo šeimos narių gyvenamosios vietos įstaigos sąskaita teikia buvimo vietos įstaiga pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas;

b) kur reikia, išmokas pinigais moka pagal 27 straipsnio ar 28 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatyta kompetentinga įstaiga remdamasi jos administruojamų teisės aktų nuostatomis. Tačiau kompetentingos įstaigos ir buvimo įstaigos susitarimu šias išmokas pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktų nuostatas gali mokėti pastaroji įstaiga pirmosios įstaigos sąskaita.

2. 22 straipsnio 1a dalis taikoma analogiškai.

32 (15) straipsnis

…

33 (7) straipsnis

Pensininkų mokamos įmokos

1. Valstybės narės įstaiga, atsakinga už pensijos mokėjimą, kuriai galiojančiais teisės aktais nustatyti atskaitymai iš pensijų įmokoms ligos ir motinystės išmokų draudimui, turi teisę atlikti tuos atskaitymus, apskaičiuotus pagal atitinkamus teisės aktus, iš tokios įstaigos mokamų pensijų, tiek, kiek tų išmokų išlaidas pagal 27, 28, 28a, 29, 31 ir 32 straipsnius padengia minėtos valstybės narės įstaiga.

2. Kai 28a straipsnyje minėtais atvejais ligos ir motinystės išmokų gavimas priklauso nuo įmokų arba panašių mokėjimų pagal valstybės narės, kurios teritorijoje atitinkamas pensininkas gyvena, teisės aktus, toje gyvenamojoje vietoje tos įmokos nemokamos.

34 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Taikant 28, 28a, 29 ir 31 straipsnius, pensininkas, kuris gauna dvi ar daugiau pensijas, mokamas pagal tik vienos valstybės narės teisės aktus, pagal šias nuostatas jis prilyginamas pensininkui, turinčiam teisę gauti pensiją pagal vienos valstybės narės teisės aktus.

2. 27-33 straipsniai negalioja pensininkui ar jo šeimos nariams, kurie pagal valstybės narės teisės aktus turi teisę gauti išmokas remiantis darbine ar profesine veikla. Tuo atveju, įgyvendinant šį skyrių, atitinkamas asmuo yra laikomas pagal darbo sutartį dirbančiu asmeniu arba savarankiškai dirbančiu asmeniu arba pagal darbo sutartį dirbančio asmens arba savarankiškai dirbančio asmens šeimos nariu.

5a skirsnis

Studijuojantys ar besimokantys profesijų asmenys ir jų šeimos nariai

34a straipsnis

Specialios nuostatos, taikomos studentams ir jų šeimos nariams

18 ir 19 straipsniai, 22 straipsnio 1 dalies a ir c punktai bei 1a dalis, 22 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa, 22 straipsnio 3 dalis, 23 ir 24 straipsniai bei 6 ir 7 skirsniai, kai reikia, taikomi analogiškai studentams ir jų šeimos nariams.

▼M7 —————

skirsnis

Kitos nuostatos

35 straipsnis

Sistemų taikymas, kai yra kelios gyvenimo ar buvimo šalyje sistemos — Ankstesnės ligos — Maksimali laikotarpio trukmė, už kurį mokamos išmokos

1. Taikant 2 punktą, kai pagal buvimo ar gyvenamosios šalies teisės aktus yra kelios ligos ar motinystės draudimo sistemos, 19 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies, 22, 25, 26 straipsnių, 28 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 dalies arba 31 straipsnio nuostatos taikomos plieno pramonėje dirbančius fizinį darbą darbuotojus apimančioms sistemoms. Tačiau kai minėtuose teisės aktuose yra nustatyta speciali sistema kalnakasiams ir panašių įmonių darbuotojams, tokios sistemos nuostatos taikomos tai darbuotojų kategorijai ir jų šeimos nariams su sąlyga, kad buvimo vietos ar gyvenamosios vietos įstaiga, iš kurios prašoma išmokos, yra kompetentinga administruoti šią sistemą.

▼M8 —————

3. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus išmokų mokėjimas priklauso nuo ligos kilmės sąlygų, tai tos sąlygos ►M4 netaikoma asmenims ◄ , kuriems taikomas šis reglamentas, nepaisant to, kurios valstybės narės teritorijoje jie gyvena.

4. Jeigu valstybės narės teisės aktais yra nustatytas maksimalus laikotarpis, už kurį mokamos išmokos, tai įstaiga, kuri administruoja tuos teisės aktus, kur reikia, gali atsižvelgti į laikotarpį, už kurį išmokas už tą patį ligos ar motinystės atvejį mokėjo kitos valstybės narės įstaiga.

skirsnis

Atsiskaitymai tarp įstaigų

36 (15) straipsnis

1. Išlaidos už išmokas natūra, kurias pagal šio skyriaus nuostatas teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos.

2. 1 punkte nurodytos kompensuojamos sumos apskaičiuojamos ir sumokamos remiantis 98 straipsnyje nurodyto įgyvendinimo reglamento nustatyta tvarka pagal patvirtintas faktines išlaidas arba mokėjimais vienkartinėmis sumomis.

Pastaruoju atveju tokie fiksuoto dydžio mokėjimai turi garantuoti, kad kompensuojamos sumos, kiek įmanoma, padengtų faktines išlaidas.

3. Dvi ar daugiau valstybės narės ar tų valstybių kompetentingos valdžios institucijos gali nustatyti kitus atsiskaitymo būdus arba gali atsisakyti bet kokio atsiskaitymo tarp jų jurisdikcijai priklausančių įstaigų.

(11) SKYRIUS

INVALIDUMAS

skirsnis

Pagal darbo sutartį dirbantys asmenys arba savarankiškai dirbantys asmenys, kuriems taikomi tik tie teisės aktai, pagal kuriuos invalidumo išmokų dydis nepriklauso nuo draudimo laikotarpių trukmės

37 (11) straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo ar savarankiškai dirbantis asmuo, kuriam paeiliui ar pakaitomis buvo taikomi dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktai ir kuris įgijo draudimo laikotarpius tik pagal tuos teisės aktus, pagal kuriuos invalidumo pensijos dydis nepriklauso nuo draudimo laikotarpių trukmės, išmokas gauna pagal 39 straipsnį. Šis straipsnis neturi įtakos pensijų padidinimams ar priedams, kurie skiriami už vaikus pagal 8 skyrių.

2. VI priedo A dalyje yra išvardyti 1 dalyje nurodyti teisės aktai, kurie galioja kiekvienos atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

38 (11) straipsnis

Atsižvelgimas į draudimo ar gyvenimo laikotarpius, kuriuos pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbantis asmuo įgijo pagal jam taikomus teisės aktus, nustatant teisę į išmokos įgijimą, išsaugojimą ar atgavimą

1. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas pagal sistemą, kuri nėra speciali pagal 2 arba 3 dalį, priklauso nuo draudimo ar gyvenimo laikotarpių, tos valstybės narės kompetentinga įstaiga sumuoja reikiamus draudimo ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įgyti pagal bendrą ar specialią sistemą, ir ar asmuo dirbo pagal darbo sutartį ar savarankiškai. Šiuos laikotarpius įstaiga įskaito, lyg jie būtų įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus.

2. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus kai kurių išmokų skyrimas priklauso nuo draudimo laikotarpių, įgytų pagal profesiją, priklausančią pagal darbo sutartį dirbančių asmenų specialiai sistemai arba, kur reikia, konkrečiame darbe, skiriant šias išmokas sumuojami tik tokie laikotarpiai, kurie pagal kitų šalių narių teisės aktus buvo įgyti pagal atitinkamą sistemą arba, jei tokios sistemos nėra, dirbant pagal tą pačią profesiją arba, kur reikia, dirbant tokį patį darbą.

Jeigu taip susumuoti įgyti laikotarpiai nesuteikia atitinkamam asmeniui teisės šioms išmokoms gauti, šie laikotarpiai sumuojami skiriant išmokas pagal bendrąją sistemą arba, jei tokia sistema netinka, pagal fizinio arba protinio darbo darbuotojams taikomą sistemą, priklausomai nuo konkretaus atvejo, su sąlyga, kad atitinkamam asmeniui buvo taikoma kuri nors viena iš šių sistemų.

Jeigu susumuoti šiame punkte nurodyti laikotarpiai nesuteikia atitinkamam asmeniui teisės šioms išmokoms gauti, tai šie laikotarpiai sumuojami skiriant išmokas pagal bendrąją sistemą arba, jei tokia sistema netinka, pagal fizinio arba protinio darbo darbuotojams galiojančią sistemą, priklausomai nuo konkretaus atvejo, su sąlyga, kad atitinkamam asmeniui buvo taikoma kuri nors viena iš šių sistemų.

39 (11) (14) straipsnis

Išmokų skyrimas

1. Valstybės narės, kurios teisės aktai buvo taikomi tuo metu, kai, netekus darbingumo, buvo nustatytas invalidumas, įstaiga nustato, ar atitinkamas asmuo įvykdė tų teisės aktų sąlygas, suteikiančias teisę gauti išmokas, kur reikia, atsižvelgiant į 38 straipsnį.

2. Asmuo, įvykdęs 1 dalyje nustatytas sąlygas, išmokas gauna tiktai iš minėtos įstaigos pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas.

3. Asmuo, neturintis teisės gauti išmokų pagal 1 dalį, gauna išmokas, kurias jis dar turi teisę gauti pagal kitos valstybės narės teisės aktus, kur reikia, atsižvelgiant į 38 straipsnį.

4. Jeigu 2 ar 3 dalyje nurodytais teisės aktais nustatyta, kad išmokų dydis priklauso nuo šeimos narių, išskyrus vaikų, skaičiaus, tai kompetentinga įstaiga atsižvelgia į tuos atitinkamo asmens šeimos narius, kurie gyvena kitos valstybės narės teritorijoje, lyg jie gyventų kompetentingos valstybės teritorijoje.

5. Jeigu 2 ar 3 dalyse nurodytuose teisės aktuose yra nuostatų dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo joms sutapus su kitomis pajamomis ar skirtingos rūšies išmokomis, kaip nurodyta 46 (11) straipsnio 2 dalyje, tai 46a straipsnio 3 dalis ir 46c straipsnio 5 dalis taikomi mutatis mutandis.

6. Pagal darbo sutartį dirbęs visiškas bedarbis, kuriam galioja 71 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis arba 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio pirmasis sakinys, gauna invalidumo išmokas, kurias moka valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena, kompetentinga įstaiga pagal jos administruojamus teisės aktus, tartum tie teisės aktai jam galiojo jo paskiausioje darbo vietoje, kur reikia, atsižvelgiant į 38 straipsnį ir (arba) 25 straipsnio 2 dalį. Gyvenamosios šalies įstaiga yra atsakinga už šių išmokų mokėjimą.

Jeigu tai įstaigai taikomi teisės aktai, pagal kuriuos nustatyti atskaitymai bedarbių mokėtinoms įmokoms invalidumo išmokų draudimui, tuos atskaitymus ji turi teisę atlikti pagal tų teisės aktų nuostatas.

Jeigu pagal šios įstaigos administruojamus teisės aktus išmokos apskaičiuojamos remiantis alga ar darbo užmokesčiu, tai įstaiga atsižvelgia į algą ir darbo užmokestį, gautus paskiausio darbo šalyje ir gyvenamosios vietos šalyje pagal jos administruojamus teisės aktus. Jeigu gyvenamosios vietos šalyje jis algos ar darbo užmokesčio negavo, tai kompetentinga įstaiga, kai būtina, remiasi ir paskiausio darbo šalyje gautu darbo užmokesčiu vadovaudamasi jos administruojamų teisės aktais nustatytomis taisyklėmis.

skirsnis

Pagal darbo sutartį dirbantys asmenys arba savarankiškai dirbantys asmenys, kuriems buvo taikomi tiktai tie teisės aktai, pagal kuriuos invalidumo išmokos dydis priklauso nuo draudimo arba gyvenimo laikotarpių trukmės, arba tokio tipo teisės aktai ir 1 skirsnyje nurodyti teisės aktai

40 (11) straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Jeigu pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui arba savarankiškai dirbančiam asmeniui paeiliui arba pakaitomis buvo taikomi dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktai, iš kurių bent vienos valstybės teisės aktai nėra 37 straipsnio 1 dalyje nurodyto tipo, tai išmokas jis gauna pagal 3 skyriaus nuostatas, kurios taikomos mutatis mutandis, atsižvelgiant į 4 dalies nuostatas.

2. Tačiau pagal darbo sutartį dirbantis asmuo ar savarankiškai dirbantis asmuo, kuris, netekęs darbingumo tapo invalidu, kai jam buvo taikomi IV priedo A dalyje nurodyti teisės aktai, išmokas gauna pagal 37 straipsnio 1 dalies nuostatas laikantis šių sąlygų:

— kai jis įvykdo tų ar kitų to paties tipo teisės aktų sąlygas, kur reikia, atsižvelgiant į 38 straipsnį, tačiau neatsižvelgiant į draudimo laikotarpius, įgytus pagal IV priedo A dalyje nenurodytus teisės aktus, ir

— jeigu jis neįvykdo sąlygų teisei gauti invalidumo išmokas pagal IV priedo A dalyje nenurodytus teisės aktus, ir

— jeigu jis nepareiškia teisių gauti senatvės išmokas atsižvelgiant į 44 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį.

a) Nustatant teisę gauti išmokas pagal valstybės narės IV priedo A dalyje nurodytus teisės aktus, pagal kuriuos invalidumo išmokų skyrimas priklauso nuo to, ar atitinkamas asmuo gavo ligos išmokas pinigais, ar buvo nedarbingas konkrečiu laikotarpiu, jeigu pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuriam buvo taikomi tie teisės aktai, netekęs darbingumo tampa invalidu, kai jam galiojo kitos valstybės teisės aktai. Nepažeidžiant 37 straipsnio 1 dalies nuostatų, laikotarpiai sumuojami taip:

i) bet kuris laikotarpis, už kurį dėl nedarbingumo jis gavo ligos išmokas pinigais pagal antrosios valstybės narės teisės aktus, arba vietoje išmokų jam buvo toliau mokama alga ar darbo užmokestis;

ii) bet kuris laikotarpis, per kurį dėl invalidumo, susijusio su darbingumo pablogėjimu, jis gaudavo išmokas kaip nurodyta reglamento 2 ir 3 skyriuose, kurios dėl invalidumo buvo mokamos pagal antrosios valstybės narės teisės aktus,

tartum tai būtų laikotarpis, už kurį buvo mokamos ligos išmokos pinigais pagal pirmosios valstybės narės teisės aktus, arba laikotarpis, kai jis pagal tuos teisės aktus buvo laikomas nedarbingu arba dirbančiu.

b) Teisė gauti invalidumo išmokas pagal pirmosios valstybės teisės aktus įgyjama pasibaigus tais teisės aktais nustatytam ligos kompensacijos pirminiam laikotarpiui arba pasibaigus tais teisės aktais nustatytam darbingumo netekimo pirminiam laikotarpiui, tačiau ne anksčiau kaip nuo:

i) dienos, kai įgyjama teisė į a punkto ii papunktyje nurodytas invalidumo išmokas pagal antrosios valstybės teisės aktus,

arba

ii) dienos, einančios po paskutinės dienos, nuo kurios atitinkamas asmuo turi teisę gauti ligos išmokas pinigais pagal antrosios valstybės narės teisės aktus.

4. Valstybės narės įstaigos priimtas sprendimas dėl pareiškėjo invalidumo laipsnio yra privalomas bet kurios kitos atitinkamos valstybės narės įstaigai, su sąlyga, kad tų valstybių teisės aktų nuostatos atitinka invalidumo laipsnio pripažinimo sąlygas kaip nurodyta V priede.

skirsnis

Invalidumo pasunkėjimas

41 (11) straipsnis

1. Pasunkėjus pagal darbo sutartį dirbančio asmens arba savarankiškai dirbančio asmens, gaunančio išmokas tiktai pagal vienos valstybės narės teisės aktus, invalidumui, taikomos šios nuostatos:

a) jeigu nuo išmokos mokėjimo dienos atitinkamam asmeniui nebuvo taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, pirmosios valstybės narės kompetentinga įstaiga skiria išmokas pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas atsižvelgdama į invalidumo pasunkėjimą;

b) jeigu nuo išmokų mokėjimo pradžios atitinkamam asmeniui buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, tai, išmokos, kur reikia, atsižvelgiant į invalidumo pasunkėjimą, jam skiriamos pagal 37 straipsnio 1 dalies arba 40 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatas;

c) jeigu bendra išmokos ar išmokų, mokamų pagal b punktą, suma yra mažesnė už išmoką, kurią atitinkamas asmuo anksčiau gaudavo atsakingos už jos mokėjimą įstaigos sąskaita, tokia įstaiga moka priedą, lygų šių dviejų sumų skirtumui;

d) jeigu b papunktyje nurodytu atveju įstaiga, atsakinga už pradinį nedarbingumą, yra Nyderlandų įstaiga ir jeigu:

i) pasunkinusi invalidumą liga yra ta pati, dėl kurios buvo paskirtos išmokos pagal Nyderlandų teisės aktus;

ii) pagal valstybės narės teisės aktus, kurie tokiam asmeniui buvo taikomi paskutiniuoju metu, ši liga yra laikoma profesine ir suteikia jam teisę gauti 60 straipsnio 1 dalies b punktenumatytą priedą; ir jeigu

iii) teisės aktas ar teisės aktai, kurie atitinkamam asmeniui buvo taikomi nuo išmokų mokėjimo pradžios, yra išvardyti IV priedo A dalyje,

Nyderlandų įstaiga ir toliau moka pradinę išmoką padidėjus nedarbingumui, o išmoka, mokama pagal valstybės narės teisės aktus, kurie atitinkamam asmeniui buvo taikomi paskutiniuoju metu, sumažinama Nyderlandų mokamos išmokos dydžiu;

e) jeigu b papunktyje nurodytu atveju atitinkamas asmuo neturi teisės gauti išmokas kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, pirmosios valstybės kompetentinga įstaiga skiria išmokas pagal valstybės teisės aktų nuostatas, atsižvelgdama į darbingumo pablogėjimą ir, kur reikia, į 38 straipsnį.

2. Pasunkėjus pagal darbo sutartį dirbančio asmens arba savarankiškai dirbančio asmens, gaunančio išmokas pagal dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktus, invalidumui, išmokos, atsižvelgiant į pasunkėjimo laipsnį, jam skiriamos pagal 40 straipsnio 1 dalį.

skirsnis

Išmokų mokėjimo atnaujinimas po to, kai jų mokėjimas buvo sustabdytas ar nutrauktas — Invalidumo išmokų pakeitimas senatvės išmokomis — Pagal 39 straipsnio nuostatas paskirtų išmokų perskaičiavimas

42 (11) straipsnis

Atsakingos už išmokų mokėjimą įstaigos nustatymas tuo atveju, kai atnaujinamas invalidumo išmokų mokėjimas

1. Jeigu išmokų mokėjimas atnaujinamas po jų sustabdymo, nepažeidžiant 43 straipsnio, atsakomybė tenka įstaigai ar įstaigoms, kurios buvo atsakingos už išmokų mokėjimą jų sustabdymo metu.

2. Jeigu nutraukus išmokų mokėjimą atitinkamo asmens būklė yra tokia, kad garantuoja tolesnį išmokų mokėjimą, jos skiriamos atitinkamai pagal 37 straipsnio 1 dalies arba 40 straipsnio 1 arba 2 dalį.

43 (11) straipsnis

Invalidumo išmokų pakeitimas senatvės išmokomis. Pagal 39 straipsnio nuostatas paskirtų išmokų perskaičiavimas

1. Kur reikia, invalidumo išmokos pakeičiamos senatvės išmokomis pagal teisės akto ar teisės aktų, kuriais remiantis jos buvo paskirtos, nustatytas sąlygas bei pagal 3 skyrių.

2. Jeigu asmuo, gaunantis invalidumo išmoką, pagal 49 straipsnį įgyja teisę gauti senatvės išmokas pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus, bet kuri už invalidumo išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga pagal valstybės narės teisės aktus ir toliau tokiam asmeniui moka invalidumo išmoką, į kurią jis įgijo teisę pagal jos administruojamus teisės aktus, tol, kol ta įstaiga galės taikyti 1 dalies nuostatas arba tol, kol atitinkamas asmuo įvykdys sąlygas tokioms išmokoms gauti.

3. Jeigu pagal 39 straipsnį paskirtos invalidumo išmokos pagal valstybės narės teisės aktus pakeičiamos senatvės išmokomis ir jeigu atitinkamas asmuo neįvykdė viename ar keliuose nacionalinės teisės aktuose nustatytų sąlygų šioms išmokoms gauti, nuo pakeitimo datos atitinkamas asmuo gauna iš šios ar šių valstybių narių pagal 3 skyrių paskirtas invalidumo išmokas, tartum šis skyrius būtų galiojęs tuo metu, kai jis tapo nedarbingu, dėl ko vėliau buvo nustatytas invalidumas, tol, kol atitinkamas asmuo neįvykdo atitinkamu nacionalinės teisės aktu nustatytų kvalifikacijos sąlygų senatvės išmokai gauti arba kai tokio pakeitimo pagal atitinkamą teisės aktą ar teisės aktus nedaroma tol, kol jis turi teisę gauti invalidumo išmokas.

4. Pagal 39 straipsnį paskirtos invalidumo išmokos perskaičiuojamos pagal 3 skyrių, kai tik pensijos gavėjas įvykdo IV priedo A dalyje nenurodytų teisės aktų nustatytas būtinas sąlygas invalidumo išmokoms gauti arba kai jis pradeda gauti senatvės išmokas pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

5 skirsnis

Asmenys, kuriems taikoma valstybės tarnautojų speciali sistema

43a straipsnis

1. 37 straipsnio, 38 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio bei 2, 3 ir 4 skirsnių nuostatos analogiškai yra taikomos asmenims, kuriems taikoma valstybės tarnautojų speciali sistema.

2. Tačiau, jei pagal valstybės narės teisės aktus įgyti, panaikinti, išsaugoti arba atgauti teises į išmokas pagal valstybės tarnautojų specialią sistemą galima tik tada, kai visi draudimo laikotarpiai yra įgyti pagal vieną arba daugiau tos valstybės narės valstybės tarnautojų specialią sistemą arba pagal tos valstybės narės teisės aktus prilygsta tokiems laikotarpiams, atsižvelgiama tik į tuos laikotarpius, kurie gali būti pripažinti pagal tos valstybės narės teisės aktus.

Jei taip susumuoti įgyti laikotarpiai nesuteikia atitinkamam asmeniui teisės gauti šias išmokas, į tokius laikotarpius atsižvelgiama skiriant išmokas pagal bendrąją sistemą arba, jei tokia sistema netinka, priklausomai nuo konkretaus atvejo — pagal fizinio arba protinio darbo darbuotojams taikomą sistemą.

3. Jeigu pagal kokios nors valstybės narės teisės aktus išmokos yra apskaičiuojamos remiantis paskutiniu atlyginimu ar atlyginimais, gautais per ataskaitinį laikotarpį, tos valstybės kompetentinga įstaiga apskaičiuodama atsižvelgia tik į tuos deramai perskaičiuotus atlyginimus, kurie gauti per laikotarpį arba laikotarpius, kada tokie teisės aktai buvo taikomi atitinkamam asmeniui.

(11) SKYRIUS

SENATVĖ IR MIRTIS (PENSIJOS)

44 (11) straipsnis

Bendrosios išmokų skyrimo nuostatos pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims arba savarankiškai dirbantiems asmenims, kai jiems buvo taikomi dviejų ar kelių valstybių narių teisės aktai

1. Pagal darbo sutartį dirbančio asmens arba savarankiškai dirbančio asmens, kuriems buvo taikomi dviejų ar kelių valstybių narių teisės aktai, arba jo išlaikytinių teisės gauti išmokas nustatomos pagal šio skyriaus nuostatas.

2. Jeigu 49 straipsnyje nenustatyta kitaip, atitinkamo asmens prašymas skirti išmoką nagrinėjimas visų teisės aktų, kurie buvo taikomi pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui arba savarankiškai dirbančiam asmeniui, atžvilgiu. Išimtis iš šių taisyklių daroma tik tuo atveju, kai atitinkamas asmuo aiškiai prašo, kad būtų atidėtos senatvės išmokos, į kurią jis turėtų teisę pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus, skyrimas.

3. Šis skyrius netaikomas pensijų už vaikus arba našlaičių pensijų padidinimams ar priedams, kurie turi būti paskirti pagal 8 skyriaus nuostatas.

45 (11) (14) straipsnis

Atsižvelgimas į draudimo ar gyvenimo laikotarpius, kuriuos pagal taikomus teisės aktus įgijo pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, nustatant teisę į išmokų įgijimą, išsaugojimą ar atgavimą

1. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas pagal sistemą, kuri pagal 2 arba 3 dalį nėra speciali, priklauso nuo draudimo ar gyvenimo laikotarpių, tai tos valstybės narės kompetentinga įstaiga, kai reikia, sumuoja draudimo ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įgyti pagal bendrą ar specialią sistemą, ir ar asmuo dirbo pagal darbo sutartį ar savarankiškai. Šiuos laikotarpius ji sumuoja, tartum jie būtų įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus.

2. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus kai kurių išmokų skyrimas priklauso nuo draudimo laikotarpių, įgytų pagal atitinkamą profesiją, priklausančią pagal darbo sutartį dirbančių asmenų specialiai sistemai arba, kur reikia, įgytų konkrečiame darbe, skiriant šias išmokas sumuojami tik tokie laikotarpiai, kurie pagal kitos valstybės narės teisės aktus buvo įgyti pagal atitinkamą sistemą arba, jei tokios sistemos nėra, dirbant pagal tą pačią profesiją arba, kur reikia, dirbant tą patį darbą. Jeigu taip susumuoti tie įgyti laikotarpiai nesuteikia atitinkamam asmeniui teisės šioms išmokoms gauti, šie laikotarpiai sumuojami skiriant išmokas pagal bendrąją sistemą arba, jei tokios sistemos nėra, pagal fizinio arba protinio darbo darbuotojams taikomą sistemą, priklausomai nuo konkretaus atvejo, su sąlyga, kad atitinkamam asmeniui galiojo viena ar kita iš šių sistemų.

3. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus tam tikrų išmokų skyrimas priklauso nuo draudimo laikotarpių, įgytų pagal atitinkamą profesiją, priklausančią savarankiškai dirbančių asmenų specialiai sistemai, tai skiriant šias išmokas sumuojami tik laikotarpiai, kurie buvo įgyti pagal kitos valstybės narės teisės aktus pagal tą pačią sistemą arba, jei tokios sistemos nėra, dirbant pagal tą pačią profesiją. Šiame punkte nurodytos savarankiškai dirbančių asmenų specialiosios sistemos atitinkamai kiekvienai valstybei narei yra išvardytos IV priedo B dalyje. Jeigu susumuoti šioje dalyje nurodyti laikotarpiai nesuteikia atitinkamam asmeniui teisės šioms išmokoms gauti, šie laikotarpiai sumuojami skiriant išmokas pagal bendrąją sistemą arba, jei tokios sistemos nėra, pagal fizinio arba protinio darbo darbuotojams taikomą sistemą, priklausomai nuo konkretaus atvejo, su sąlyga, kad atitinkamam asmeniui galiojo kuri nors viena iš šių sistemų.

4. Nustatant teisę į išmokų įgijimą, išsaugojimą ar atgavimą į draudimo laikotarpius, įgytus pagal valstybės narės specialią sistemą, atsižvelgiama pagal bendrą sistemą arba, jei tokios sistemos nėra, pagal kitos valstybės narės fizinio arba protinio darbo darbuotojams taikomą sistemą, priklausomai nuo konkretaus atvejo, su sąlyga, kad atitinkamam asmeniui galiojo viena kuri nors iš šių sistemų, netgi ir tuo atveju, kai šie laikotarpiai buvo sumuojami pastarojoje valstybėje pagal 2 dalyje arba 3 dalies pirmame sakinyje nurodytą sistemą.

5. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išsaugojimas ir atgavimas priklauso nuo sąlygos, kad atitinkamas asmuo draudiminio įvykio metu būtų apdraustas, pagal kiekvienai atitinkamai valstybei narei VI priede nustatytas procedūras, ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu jis yra apdraustas pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

6. Darbuotojo, kuriam taikomas 71 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis arba b punkto ii papunkčio pirmasis sakinys, visiško nedarbo laikotarpius, sumuoja valstybės narės, kurios teritorijoje atitinkamas darbuotojas gyvena, kompetentinga įstaiga pagal tos įstaigos administruojamus teisės aktus, tartum tie teisės aktai jam buvo taikomi jo paskutinio darbo metu.

Jeigu įstaigai taikomi teisės aktai, nustatantys įmokų atskaitymą iš bedarbiams mokamų išmokų jų senatvės ir mirties (pensijos) draudimui, tokia įstaiga turi teisę atlikti atskaitymus pagal tų teisės aktų nuostatas.

Jeigu sumuojami tik tie atitinkamo asmens gyvenimo šalyje visiško nedarbo laikotarpiai, už kuriuos toje šalyje buvo mokomos draudimo įmokos, ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu draudimo mokėjimo laikotarpiai buvo įgyti kitoje valstybėje narėje.

46 (11) straipsnis

Išmokų skyrimas

1. Kai pagal valstybės narės teisės aktus teisė gauti išmokas įgyjama netaikant 45 arba 40 straipsnio 3 dalies, galioja šios taisyklės:

a) kompetentinga įstaiga mokėtinos išmokos dydį apskaičiuoja:

i) tik pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas,

ii) pagal 2 punktą;

b) kompetentinga įstaiga gali atsisakyti skaičiavimo pagal a pukto ii papunktį, jeigu taip skaičiuojant išmokos dydis, nepaisant dėl skaičių suapvalinimo susidarančių skirtumų, yra lygus ar mažesnis už dydį, gautą skaičiuojant pagal a pukto i papunktį, jeigu ta įstaiga netaiko jokių teisės aktų, neleidžiančių 46b ir 46c straipsniuose nurodyto sutapimo, arba jeigu minėta įstaiga taiko teisės aktus, kuriuose nustatytas 46c straipsnyje nurodytas sutapimas, su sąlyga, jei minėtuose teisės aktuose nustatyta, kad į kitos rūšies išmokas atsižvelgiama draudimo ar gyvenimo laikotarpių, įgytų tik pagal šiuos teisės aktus, pagrindu, kad remiantis tais draudimo ar gyvenimo laikotarpiais būtų galima įgyti teisę į visą išmoką.

IV priedo C dalyje atitinkamai kiekvienai valstybei narei nurodyti atvejai, kuri iš tų dviejų taisyklių bus taikoma praktikoje.

2. Jeigu valstybės narės teisės aktais nustatytos sąlygos teisei gauti išmokas įvykdomos tik taikant 45 straipsnį arba 40 straipsnį 3 dalį, tai galioja šios taisyklės:

a) kompetentinga įstaiga apskaičiuoja teorinį išmokos dydį, į kurį atitinkamas asmuo galėtų pretenduoti, jei visi draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpiai, iki draudiminio įvykio įgyti pagal valstybių narių teisės aktus, kurie buvo taikomi pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui arba savarankiškai dirbančiam asmeniui, atitinkamoje valstybėje išmokos skyrimo metu būtų laikomi įgytais pagal jos administruojamus teisės aktus. Jeigu pagal šiuos teisės aktus išmokos dydis nepriklauso nuo įgytų laikotarpių trukmės, toks dydis laikomas šiame punkte nurodytu teoriniu dydžiu;

b) kompetentinga įstaiga vėliau, remdamasi pagal ankstesnį punktą apskaičiuotu teoriniu dydžiu, nustato faktinį išmokos dydį, pagal santykį tarp draudimo ar gyvenimo laikotarpių, iki draudiminio įvykio įgytų pagal jos administruojamus teisės aktus, trukmės ir bendros draudimo ar gyvenimo laikotarpių, iki draudiminio įvykio įgytų pagal visų atitinkamų valstybių narių teisės aktus, trukmės.

3. Atitinkamas asmuo turi teisę iš kiekvienos valstybės narės kompetentingos įstaigos gauti didžiausią pagal 1 ir 2 dalis apskaičiuotą išmokos dydį, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo.

Tuo atveju išmokų dydžių palyginimas atliekamas jau pritaikius minėtas nuostatas.

4. Jeigu pagal 6 straipsnio b punkte nurodytų daugiašalių Socialinės apsaugos konvencijų nuostatas dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų įstaigų mokėtinų invalidumo pensijų, senatvės ar pensijų išlaikytiniams bendras dydis neviršija tų valstybių narių pagal 1-3 punktus mokėtino bendro dydžio, tai atitinkamam asmeniui galioja šio skyriaus nuostatos.

46a (11) straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl invalidumo, senatvės išmokų ar išmokų išlaikytiniams sumažinimo, sustabdymo ar nutraukimo pagal valstybių narių teisės aktus

1. Šiame skyriuje tos pačios rūšies išmokų sutapimas turi tokią reikšmę: invalidumo, senatvės išmokų ir išmokų išlaikytiniams, apskaičiuotų arba išmokamų pagal to paties asmens įgytus draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpius, visiškas sutapimas.

2. Šiame skyriuje skirtingų rūšių išmokų sutapimas reiškia visišką sutapimą išmokų, kurios negali būti laikomos tos pačios rūšies išmokomis, kaip nurodyta 1 dalyje.

3. Taikant valstybės narės teisės aktų nuostatas dėl invalidumo, senatvės išmokų ar išmokų išlaikytiniams sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo joms sutapus su tos pačios rūšies arba skirtingomis išmokomis ar su kitomis pajamomis, galioja šios taisyklės:

a) į išmokas, įgytas pagal kitos valstybės narės teisės aktus arba į kitas pajamas, gautas kitoje valstybėje narėje turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu pirmosios valstybės narės teisės aktais nustatyta, kad atsižvelgiama į užsienyje įgytas išmokas ar pajamas;

b) turi būti atsižvelgiama į kitos valstybės narės paskirtų išmokų dydį iki išskaitant mokesčius, socialinio draudimo įmokas ir kitus atskirus mokėjimus ar išskaitas;

c) neturi būti atsižvelgiama į pagal kitos valstybės narės teisės aktus įgytų savanoriško ar neprivalomo tęstinio draudimo išmokų dydį;

d) jeigu galioja tik vienos valstybės narės teisės aktų nuostatos dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo dėl to, kad atitinkamas asmuo gauna pagal kitos valstybės narės teisės aktus mokamas panašias ar kitos rūšies išmokas arba kitas pajamas kitos valstybės narės teritorijoje, pagal pirmosios valstybės narės teisės aktus mokama išmoka gali būti sumažinama tik išmokų, mokamų pagal kitos valstybės narės teisės aktus, arba pajamų, gaunamų kitos valstybės narės teritorijoje, dydžiu.

46b (11) straipsnis

Specialios nuostatos, taikomos tuo atveju, kai tos pačios rūšies išmokos sutampa pagal dviejų ar kelių valstybių narių teisės aktus

1. Valstybės narės teisės aktų nuostatos dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo negalioja pagal 46 straipsnio 2 dalį apskaičiuotai išmokai.

2. Valstybės narės teisės aktų nuostatos dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo galioja pagal 46 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį apskaičiuotai išmokai tik tuo atveju, jeigu atitinkama išmoka yra:

a) IV priedo D dalyje nurodyta išmoka, kurios dydis nepriklauso nuo įgytų draudimo ar gyvenimo laikotarpių trukmės;

arba

b) išmoka, kurios dydis nustatytas remiantis įskaitytu laikotarpiu, laikomu įgytu nuo draudiminio įvykio iki vėlesnės datos. Pastaruoju atveju minėtos nuostatos taikomos tokiai išmokai sutapus:

i) su tos pačios rūšies išmoka, išskyrus atvejus, kai pagal dviejų ar daugiau valstybių narių sudarytus susitarimus nustatyta, kad į tą patį įskaitytiną laikotarpį negali būti atsižvelgiama du ar daugiau kartų;

ii) arba su a punkte nurodyto tipo išmoka.

Išmokos, nurodytos a ir b punkte, ir susitarimai yra nurodyti IV priedo D dalyje.

46c (11) straipsnis

Specialios nuostatos, taikomos vienai ar kelioms 46a straipsnio 1 dalyje nurodytoms išmokoms sutapus su dviejų ar kelių atitinkamų valstybių narių viena ar daugiau skirtingų rūšių išmokomis ar kitomis pajamomis

1. Jeigu dėl skirtingų rūšių išmokų ar kitų pajamų sumažinamos, sustabdomos ar nutraukiamos dvi ar daugiau 46 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytos išmokos, dydis, kuris neturi būti išmokėtas griežtai taikant atitinkamos valstybės narės teisės aktų nuostatas dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo, padalinamas iš išmokų, kurioms galioja toks sumažinimas, sustabdymas ar nutraukimas, skaičiaus.

2. Jeigu atitinkama išmoka yra apskaičiuota pagal 46 straipsnio 2 dalį, taikant valstybės narės teisės aktų nuostatas dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo į kitų valstybių narių skirtingos rūšies išmoką ar išmokas arba kitas pajamas bei visus kitus dalykus turi būti atsižvelgiama proporcingai pagal 46 straipsnio 2 dalį nurodytus draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpius ir tuo remiantis apskaičiuojama minėta išmoka.

3. Jeigu dėl skirtingos rūšies išmokų ar kitų pajamų reikia sumažinti, sustabdyti ar nutraukti vieną ar daugiau 46 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytų išmokų ir vieną ar daugiau 46 straipsnio 2 dalyje nurodytų išmokų taikomos šios taisyklės:

a) jeigu griežtai taikomos atitinkamų valstybių narių teisės aktų nuostatas dėl sumažinimo, sustabdymo ar nutraukimo, 46 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytos išmokos ar išmokų, dydis, kuris neturi būti išmokėtas, padalinamas iš išmokų, kurioms galioja šis sumažinimas, sustabdymas ar nutraukimas, skaičiaus;

b) jeigu išmoka ar išmokos yra apskaičiuotos pagal 46 straipsnio 2 dalį, sumažinimas, sustabdymas ar nutraukimas atliekamas pagal 2 dalį.

4. Jeigu 1 dalyje ir 3 dalies a punkte nurodytu atveju valstybės narės teisės aktais nustatyta, kad, taikant nuostatas dėl sumažinimo, sustabdymo ar nutraukimo, reikia atsižvelgti į skirtingos rūšies išmokas ir (arba) kitas pajamas bei visus kitus dalykus proporcingai 46 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems draudimo laikotarpiams, tai minėtose dalyse nustatytas dalijimas iš išmokų skaičiaus šiai valstybei narei negalioja.

5. Visos aukščiau išvardytos nuostatos taikomos mutatis mutandis, jeigu vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktais nustatyta, kad teisė išmokai gauti neįgyjama tuo atveju, kai atitinkamas asmuo gauna pagal kitos valstybės narės teisės aktus mokamą skirtingos rūšies išmoką arba jis gauna kitas pajamas.

47 (11) straipsnis

Papildomos išmokų skaičiavimo nuostatos

1. Apskaičiuojant 46 straipsnio 2 dalyje nurodytus teorinį ir proporcinį dydžius galioja šios taisyklės:

a) jeigu bendra draudimo ir gyvenimo laikotarpių, įgytų iki draudiminio įvykio pagal visų atitinkamų valstybių narių teisės aktus, trukmė yra ilgesnė, negu pagal vienos iš valstybių narių teisės aktus nustatytas maksimalus laikotarpis visai išmokai gauti, tos valstybės narės kompetentinga įstaiga įskaito šį maksimalų laikotarpį vietoj bendros laikotarpių trukmės; šis skaičiavimo metodas neįpareigoja tos įstaigos skirti didesnę išmoką, negu visa išmoka, mokama pagal jos administruojamus teisės aktus. Šios nuostatos negalioja išmokoms, kurių dydis nepriklauso nuo draudimo laikotarpių;

b) tvarka, pagal kurią atsižvelgiama į sutampančius laikotarpius, yra išdėstyta 98 straipsnyje nurodytame įgyvendinimo reglamente;

c) jeigu pagal valstybės narės teisės aktus išmokos apskaičiuojamos remiantis uždarbio vidurkiu, įmokų vidurkiu, priedų vidurkiu arba pretendento į išmoką bendro uždarbio per draudimo laikotarpį vidurkio santykiu su visų apdraustųjų asmenų, išskyrus mokinius, bendro uždarbio vidurkiu, tos valstybės kompetentinga įstaiga šiuos vidurkius ar santykius nustato tik pagal minėtos valstybės teisės aktus įgytiems draudimo laikotarpiams arba pagal bendrą uždarbį, kurį atitinkamas asmuo gavo tiktai per tuos laikotarpius;

d) jeigu pagal valstybės narės teisės aktus išmokos apskaičiuojamos remiantis uždarbio, įmokų ar priedų dydžiu, pajamos, įmokos ar priedai, kuriuos tos valstybės narės kompetentinga įstaiga turi įskaityti draudimo arba gyvenimo laikotarpiams, įgytiems pagal kitos valstybės narės teisės aktus, nustatomi remiantis uždarbio, įmokų ar priedų, įregistruotų per draudimo laikotarpį, įgytą pagal jos administruojamus teisės aktus, vidurkiu;

e) jeigu pagal valstybės narės teisės aktus išmokos apskaičiuojamos remiantis vidutiniu uždarbiu arba fiksuotu dydžiu, vidutinis uždarbis ar fiksuotas dydis, kuriuos tos valstybės kompetentinga įstaiga turi įskaityti draudimo arba gyvenimo laikotarpiams, įgytiems pagal kitos valstybės narės teisės aktus, turi būti lygūs vidutiniam uždarbiui arba fiksuotam dydžiui arba, kur reikia, vidutinio uždarbio ar fiksuotų dydžių vidurkiui, atitinkančiam draudimo laikotarpį, įgytą pagal jos administruojamus teisės aktus;

f) jeigu pagal valstybės narės teisės aktus kai tikriems laikotarpiams išmokos apskaičiuojamos remiantis uždarbio dydžiu, o kitiems laikotarpiams remiantis vidutiniu uždarbiu arba fiksuotu dydžiu, tos valstybės kompetentinga įstaiga draudimo ar gyvenimo laikotarpiams, įgytiems pagal kitos valstybės narės teisės aktus, turi įskaityti uždarbį ar fiksuotus dydžius pagal d arba e punktuose nurodytas nuostatas arba, kur reikia, šio uždarbio ar fiksuotų dydžių vidurkius, jeigu visiems laikotarpiams, įgytiems pagal jos administruojamus teisės aktus išmokos apskaičiuojamos vidutiniu uždarbiu ar fiksuotais dydžiais, kompetentinga įstaiga draudimo ar gyvenimo laikotarpiams, įgytiems pagal kitos valstybės teisės aktus, įskaitytiną uždarbį arba fiksuotą dydį turi laikyti lygiais nacionaliniam uždarbiui, atitinkančiam vidutinį uždarbį ar fiksuotą dydį;

g) jeigu pagal valstybės narės teisės aktus išmokos apskaičiuojamos remiantis įmokų vidurkiu, kompetentinga įstaiga šį vidurkį nustato tik pagal minėtos valstybės teisės aktus įgytiems laikotarpiams.

2. Jeigu valstybės narės teisės aktai nustato pakartotinių faktorių įskaitymą apskaičiuojant išmokas, tos valstybės kompetentinga įstaiga, kur reikia, pagal 1 dalį šiuos faktorius turi įskaityti draudimo arba gyvenimo laikotarpiams, įgytiems pagal kitų valstybių narių teisės aktus.

3. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus išmokos dydis priklauso nuo šeimos narių, kitų nei vaikai, skaičiaus, tos valstybės narės kompetentinga įstaiga turi įskaičiuoti atitinkamo asmens šeimos narius, gyvenančius kitos valstybės narės teritorijoje, tartum jie gyventų kompetentingos valstybės teritorijoje.

4. Jeigu valstybės narės kompetentingos įstaigos administruojamuose teisės aktuose nustatyta, kad apskaičiuojant išmokas turi būti atsižvelgiama į atlyginimą, jeigu buvo taikomi 45 straipsnio 6 dalies pirmas ir antras punktai ir jeigu šioje valstybėje narėje pensijos mokėjimas priklauso tik nuo nedarbo laikotarpio, kurio metu mokama išmoka pagal 71 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį arba pagal 71 strtaipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio pirmąjį sakinį, tos valstybės narės kompetentinga įstaiga pensiją moka imdama pagrindu atlyginimą, pagal kurį buvo skirta bedarbio išmoka remiantis jos administruojamais teisės aktais.

48 (11) straipsnis

Trumpesni nei vienerių metų draudimo arba gyvenimo laikotarpiai

1. Nepaisant 46 straipsnio 2 dalies, valstybės narės įstaiga neprivalo skirti išmokų už laikotarpius, kurie buvo įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus, į kuriuos atsižvelgiama įvykus draudiminiam atvejui, jeigu:

— minėtų laikotarpių trukmė yra trumpesnė nei vieneri metai

— ir

— atsižvelgiant tik į šiuos laikotarpius pagal tų teisės aktų nuostatas neįgyjama jokia teisė išmokai gauti.

2. Kiekvienos atitinkamos valstybės narės kompetentinga įstaiga sumuoja 1 dalyje nurodytus laikotarpius, taikydama 46 straipsnio 2 dalį, išskyrus b punktą.

3. Jeigu taikant 1 dalį atitinkamų valstybių narių visos įstaigos būtų atleistos nuo jų prievolės mokėti išmokas, išmokos turėtų būti skiriamos tik pagal paskutinės iš minėtų valstybių teisės aktus, kurių sąlygos įvykdytos, tartum visi įgyti ir pagal 45 straipsnio 1-4 dalis sumuoti draudimo ir gyvenimo laikotarpiai būtų įgyti pagal tos valstybės teisės aktus.

49 (11) (15) straipsnis

Išmokų apskaičiavimas, kai atitinkamas asmuo tuo pačiu metu neįvykdo visų valstybių narių teisės aktų, pagal kuriuos buvo įgyti draudimo ar gyvenimo laikotarpiai, nustatytų sąlygų, arba kai jis pats aiškiai prašo atidėti senatvės išmokų skyrimą

1. Jeigu atitinkamas asmuo tam tikru laikotarpiu neįvykdo visų valstybių narių teisės aktų, kurie jam buvo taikomi, nustatytų sąlygų išmokai gauti, kur tikslinga, atsižvelgiant į 45 straipsnį ir (arba) 40 straipsnio 3 dalį, tačiau įvykdo tik vienos ar kelių valstybių narių teisės aktų sąlygas, taikomos šios nuostatos:

a) kiekviena kompetentinga įstaiga administruojanti teisės aktus, kurių sąlygos yra įvykdytos, išmokos dydį apskaičiuoja pagal 46 straipsnį;

b) tačiau:

i) jeigu toks asmuo įvykdo bent dviejų valstybių narių teisės aktų sąlygas neįskaitant draudimo ar gyvenimo laikotarpių, įgytų pagal tos valstybės narės teisės aktus, kurių sąlygos nevykdytos, į šiuos laikotarpius taikant 46 straipsnio 2 dalį neatsižvelgiama, nebent minėtų laikotarpių sumavimas leistų nustatyti didesnę išmoką;

ii) jeigu atitinkamas asmuo įvykdo tik vienos valstybės teisės aktų sąlygas nesumuojant draudimo ar gyvenimo laikotarpių, įgytų pagal teisės aktus, kurių sąlygos neįvykdytos, išmokos dydis pagal 46 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį apskaičiuojamas tik pagal tų teisės aktų, kurių sąlygos įvykdytos, nuostatas, atsižvelgiant į laikotarpius, įgytus pagal tuos teisės aktus tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgus į laikotarpius, įgytus pagal teisės aktus, kurių sąlygos nebuvo įvykdytos, pagal 46 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio galima nustatyti didesnę išmoką.

Šios dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis, kai atitinkamas asmuo prašo atidėti senatvės išmokos skyrimą pagal 44 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį.

2. Išmoka ar išmokos, skiriamos pagal vienos ar kelių valstybių narių teisės aktus 1 dalyje nurodytu atveju, turi būti automatiškai perskaičiuojamos pagal 46 straipsnį, kai įvykdomos vieno ar kelių valstybių narių teisės aktų, kurie buvo taikomi atitinkamam asmeniui, sąlygos, atitinkamai atsižvelgiant į 45 straipsnį ir, kur reikia, dar kartą į 1 dalį. Ši dalis taikoma mutatis mutandis, jeigu asmuo prašo skirti senatvės išmokas, įgytas pagal vienos ar kelių valstybių narių teisės aktus, kurios iki to laiko buvo atidėtos pagal 44 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį.

3. Perskaičiavimas turi būti atliekamas automatiškai pagal 1 dalį nepažeidžiant 40 straipsnio 2 dalies, kai jau nebevykdomos sąlygos, keliamos atitinkamų vienos ar kelių valstybių narių teisės aktų.

50 (11) straipsnis

Priedo skyrimas, kai bendras pagal įvairių valstybių narių teisės aktus mokamų išmokų dydis yra mažesnis nei minimalus, nustatytas pagal valstybės, kurios teritorijoje gavėjas gyvena, teisės aktus

Pensijos gavėjui, kuriam galioja šis skyrius, valstybėje, kurios teritorijoje jis gyvena ir pagal kurios teisės aktus jam mokama išmoka, negali būti paskirta mažesnė nei minimali išmoka, nustatyta pagal teisės aktus už draudimo arba gyvenimo laikotarpius, lygius visiems draudimo ar gyvenimo laikotarpiams, kurie lygūs visiems draudimo laikotarpiams, įskaitomiems mokant pagal ankstesnį straipsnį. Tos valstybės kompetentinga įstaiga, kai būtina, gavėjo gyvenimo jos teritorijoje laikotarpiu moka priedą, lygų pagal šį skyrių mokamų išmokų bendro dydžio ir minimalios išmokos dydžio skirtumui.

51 (11) straipsnis

Pakartotinis išmokų įvertinimas ir perskaičiavimas

1. Jeigu, padidėjus minimaliam gyvenimo lygiui, pakitus algoms ar darbo užmokesčiui ar dėl kitų priežasčių, atitinkamos valstybės išmokos patikslinamos nustatytu procentu ar dydžiu, šis procentas ar dydis turi būti tiesiogiai taikomi išmokoms, nustatytoms pagal 46 straipsnį, neperskaičiuojant pagal tą straipsnį.

2. Kita vertus, jeigu turėtų būti keičiamas išmokų nustatymo metodas arba išmokų skaičiavimo taisyklės, išmokos turi būti perskaičiuojamos pagal 46 straipsnį.

51a straipsnis

Asmenys, kuriems taikoma valstybės tarnautojų speciali sistema

1. 44 straipsnio, 45 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių bei 46-51 straipsnių nuostatos analogiškai taikomos asmenims, kuriems taikoma speciali valstybės tarnautojų sistema.

SKYRIUS

NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS

skirsnis

Teisė gauti išmokas

52 straipsnis

Gyvenimas valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė — Bendrosios taisyklės

Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris patyrė nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgo profesine liga ir kuris gyvena valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, gauna:

a) išmokas natūra, kurias kompetentingos įstaigos sąskaita teikia jo gyvenamosios vietos įstaiga pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas, tartum asmuo būtų joje apdraustas;

b) išmokas pinigais, kurias moka kompetentinga įstaiga pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas. Tačiau kompetentingos įstaigos ir gyvenamosios vietos įstaigos susitarimu, šias išmokas pagal kompetentingos valstybės teisės aktus gali mokėti pastaroji įstaiga pirmosios sąskaita.

53 straipsnis

Pasienio darbuotojai — Speciali taisyklė

Pasienio darbuotojas taip pat gali gauti išmokas kompetentingos valstybės teritorijoje. Šias išmokas moka kompetentinga įstaiga pagal tos valstybės teisės aktų nuostatas, tartum atitinkamas asmuo joje gyventų.

54 straipsnis

Buvimas ar persikėlimas gyventi į kompetentingą valstybę

1. Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuriam taikomas 52 straipsnis, būdamas kompetentingos valstybės teritorijoje, gauna išmokas pagal tos valstybės teisės aktų nuostatas netgi ir tuo atveju, jeigu jis gaudavo išmokas iki buvimo. Tačiau ši nuostata netaikoma pasienio darbuotojams.

2. Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuriam taikomas 52 straipsnis, persikėlęs gyventi į kompetentingos valstybės teritoriją, išmokas gauna pagal tos valstybės teisės aktų nuostatas net jeigu jis jau yra gavęs išmokas iki persikėlimo.

55 straipsnis

Buvimas už kompetentingos valstybės ribų. Sugrįžimas ar persikėlimas gyventi į kitą valstybę įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga. Būtinybė vykti į kitą valstybę narę gydytis

1. Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris patyrė nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgo profesine liga ir:

a) kuris būna valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje;

arba

c) kuris pagal sveikatos būklę gavo kompetentingos įstaigos leidimą išvykti į kitos valstybės narės teritoriją gydytis;

turi teisę:

i) gauti išmokas natūra, kurias kompetentingos įstaigos sąskaita teikia buvimo ar gyvenamosios vietos įstaiga pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas, tartum asmuo būtų joje apdraustas, tačiau išmokų teikimo trukmė reglamentuojama pagal kompetentingos valstybės teisės aktus;

ii) išmokas pinigais, kurias moka kompetentinga įstaiga pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas. Tačiau kompetentingos įstaigos ir buvimo ar gyvenamosios vietos įstaigos susitarimu, tas išmokas pagal kompetentingos valstybės teisės aktų nuostatas gali mokėti pastaroji įstaiga pirmosios sąskaita.

2. Leidimą, kuris reikalingas pagal 1 dalies b punktą, galima atsisakyti išduoti tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad atitinkamo asmens persikėlimas gali pakenkti jo sveikatai arba gydymo kursui.

Leidimą, kuris reikalingas pagal 1 dalies c punktą, galima atsisakyti išduoti tuo atveju, kai reikiamas gydymas atitinkamam asmeniui negali būti suteiktas valstybėje narėje, kurios teritorijoje jis gyvena.

56 straipsnis

Nelaimingi atsitikimai kelionės metu

Nelaimingi atsitikimai, kurie kelionės metu įvyksta valstybės narės kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, laikomi įvykusiais kompetentingos valstybės teritorijoje.

57 (7) straipsnis

Išmokos dėl profesinės ligos, kai asmuo buvo susidūręs su ta pačia rizika keliose valstybėse narėse

1. Jeigu susirgęs profesine liga asmuo pagal dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktus dirbo darbą, galėjusį sukelti tą ligą, išmokos, į kurias jis arba jo išlaikytiniai gali pretenduoti, skiriamos tiktai pagal tų paskutinių valstybių teisės aktus, kurių sąlygos yra įvykdytos, kur reikia, atsižvelgiant į 2-5 dalis.

2. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus išmokų skyrimas dėl profesinės ligos priklauso nuo sąlygos, kad liga pirmą kartą turi būti diagnozuota jos teritorijoje, ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu liga pirmą kartą buvo diagnozuota kitos valstybės narės teritorijoje.

3. Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus išmokų skyrimas dėl profesinės ligos priklauso nuo sąlygos, kad liga turi būti diagnozuota per atitinkamą nustatytą laikotarpį nutraukus paskutinę veiklą, galėjusią sukelti šią ligą, tos valstybės kompetentinga įstaiga, nustatydama laikotarpį, kuriuo buvo atliekama tokia veikla, reikiamu dydžiu sumuoja panašaus pobūdžio veiklą, kuri buvo atliekama pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, tartum ji buvo atliekama pagal pirmosios valstybės teisės aktus.

4. Jeigu pagal vienos valstybės narės teisės aktus išmokų skyrimas dėl profesinės ligos priklauso nuo sąlygos, kad veikla, galėjusi sukelti ligą, būtų atliekama tam tikrą laikotarpį, tos valstybės kompetentinga įstaiga reikiamu dydžiu sumuoja laikotarpius, kai tokia veikla buvo atliekama pagal kitos valstybės narės teisės aktus, tartum ji buvo atliekama pagal pirmosios valstybės teisės aktus.

5. Asmeniui sergant sklerogenine pneumocionoze, išmokų pinigais, įskaitant pensijas, išlaidos padalinamos valstybių narių, kurių teritorijoje atitinkamas asmuo dirbo galėjusį sukelti ligą darbą, kompetentingoms įstaigoms. Šis padalijimas atliekamas proporcingai senatvės draudimo ar gyvenimo laikotarpių, įgytų pagal kiekvienos valstybės teisės aktus, trukmės su 45 straipsnio 1 dalyje nurodytu senatvės draudimo ar gyvenimo laikotarpių, įgytų pagal visų valstybių teisės aktus, bendros trukmės santykiui išmokos skyrimo dieną.

6. Taryba, Komisijos siūlymu, vienbalsiai nustato profesines ligas, kurioms taikomos 5 dalies nuostatos.

58 straipsnis

Piniginių išmokų apskaičiavimas

1. Valstybės narės, pagal kurios teisės aktus išmokos pinigais apskaičiuojamos remiantis uždarbio vidurkiu, kompetentinga įstaiga tokį uždarbio vidurkį nustato tik pagal patvirtintas pajamas, kurios buvo mokamos laikotarpiais pagal minėtus teisės aktus.

2. Valstybės narės, pagal kurios teisės aktus išmokos pinigais apskaičiuojamos remiantis pastoviu uždarbiu, kompetentinga įstaiga atsižvelgia tik į uždarbio vidurkį arba, kur reikia, į pastovaus uždarbio vidurkį, gautą laikotarpiais pagal minėtus teisės aktus.

3. Valstybės narės, kurios teisės aktais nustatyta, kad išmokų pinigais dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, kompetentinga įstaiga taip pat atsižvelgia į atitinkamo asmens šeimos narius, gyvenančius kitos valstybės narės teritorijoje, tartum jie gyventų kompetentingos valstybės teritorijoje.

59 straipsnis

Asmens, kuris patyrė nelaimingą atsitikimą darbe arba serga profesine liga, pervežimo išlaidos

1. Valstybės narės, kurios teisės aktai nustato patyrusio nelaimingą atsitikimą darbe arba sergančio profesine liga asmens pervežimo į jo gyvenamąją vietą ar ligoninės išlaidų apmokėjimą, kompetentinga įstaiga padengia šias išlaidas iki atitinkamos vietos kitos valstybės narės teritorijoje, kurioje asmuo gyvena, su sąlyga, kad ta įstaiga iš anksto sutinka pervežti, atsižvelgdama į pateisinančias priežastis. Toks sutikimas nereikalingas pervežant pasienio darbuotoją.

2. Valstybės narės, kurios teisės aktai nustato darbe nelaimingo atsitikimo metu žuvusio asmens palaikų pervežimo į laidojimo vietą išlaidas, kompetentinga įstaiga privalo pagal jos administruojamus teisės aktus padengti šias išlaidas iki atitinkamos vietos kitos valstybės narės teritorijoje, kurioje asmuo gyveno nelaimingo atsitikimo metu.

skirsnis

Profesinės ligos, dėl kurios buvo paskirta išmoka, paūmėjimas

60 (7) (11) straipsnis

1. Dėl profesinės ligos pablogėjus pagal darbo sutartį dirbančio asmens arba savarankiškai dirbančio asmens, gaunančio arba gaudavusio išmoką pagal valstybės narės teisės aktus, sveikatai, galioja šios taisyklės:

a) jeigu asmuo išmokų pagal kitos valstybės narės teisės aktus mokėjimo laikotarpiu nedirbo darbo, galėjusio sukelti profesinę ligą arba ją paaštrinti, pirmosios valstybės narės kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į sveikatos pablogėjimą pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas privalo padengti išmokų išlaidas;

b) jeigu asmuo išmokų pagal kitos valstybės narės teisės aktus mokėjimo laikotarpiu dirbo šį darbą, pirmosios valstybės narės kompetentinga įstaiga, neatsižvelgdama į sveikatos pablogėjimą, pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas privalo padengti išmokų išlaidas. Antrosios valstybės narės kompetentinga įstaiga moka atitinkamam asmeniui priedą, kurio dydis turi būti lygus skirtumui tarp sveikatai pablogėjus mokėtinos išmokos dydžio ir išmokos dydžio, kurį reikėtų mokėti iki sveikatos pablogėjimo pagal jos administruojamus teisės aktus, jeigu liga būtų nustatyta pagal tos valstybės narės teisės aktus;

c) jeigu b punkte nurodytu atveju pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, sergantis sklerogenine pneumocionoze arba 57 straipsnio 6 dalyje nurodyta liga, neturi teisės gauti išmokų pagal antrosios valstybės narės teisės aktus, pirmosios valstybės narės kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į sveikatos pablogėjimą, privalo mokėti išmokas pagal jos administruojamus teisės aktus. Antrosios valstybės narės kompetentinga įstaiga turi padengti piniginių išmokų, įskaitant pensijas, kurias, atsižvelgdama į sveikatos pablogėjimą, moka pirmosios valstybės narės kompetentinga įstaiga, ir atitinkamų išmokų, kurias reikėtų mokėti iki sveikatos pablogėjimo, dydžio skirtumą;

d) valstybės narės teisės aktų nuostatos dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo negalioja asmenims, gaunantiems dviejų valstybių narių įstaigų pagal b punktą paskirtas išmokas.

2. Paūmėjus profesinei ligai, kuriai taikomos 57 straipsnio 5 dalies nuostatos, taikomos šios nuostatos:

a) kompetentinga įstaiga, paskyrusi išmokas pagal 57 straipsnio 1 dalies nuostatas, privalo mokėti išmokas pagal jos administruojamus teisės aktus, atsižvelgdama į sveikatos pablogėjimą;

b) išmokų pinigais, įskaitant pensijas, išlaidos ir toliau padalinamos įstaigoms, kurios pasidalino ankstesnių išmokų išlaidas pagal 57 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tačiau jeigu asmuo ir toliau dirbo darbą, galėjusį sukelti arba paaštrinti profesinę ligą, pagal vienos valstybės narės teisės aktus arba jis jau dirbo panašų darbą pagal kitos valstybės narės teisės aktus, tos valstybės kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į sveikatos pablogėjimą, padengia skirtumą tarp mokamų išmokų dydžio ir išmokų, kurios buvo mokamos iki sveikatos pablogėjimo, dydžio.

skirsnis

Kitos nuostatos

61 straipsnis

Atsižvelgimo į kai kurių valstybių narių teisės aktų ypatumus taisyklės

1. Jeigu valstybės narės teritorijoje, kurioje asmuo atsiduria, nėra draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe arba profesinių ligų arba jeigu toks draudimas yra, tačiau nėra atsakingos už išmokų natūra mokėjimą įstaigos, šias išmokas moka buvimo vietos arba gyvenamosios vietos įstaiga, atsakinga už išmokas natūra ligos atveju.

2. Jeigu pagal kompetentingos valstybės teisės aktus nemokamai teikiamos išmokos natūra priklauso nuo darbdavio organizuojamos medicinos tarnybos, laikoma, kad 52 straipsnyje ir 55 straipsnio 1 dalyje nurodytas išmokas natūra teikia ši medicinos tarnyba.

3. Jeigu kompetentingos valstybės teisės aktai apima darbdavio įsipareigojimų sistemą, laikoma, kad 52 straipsnyje ir 55 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos natūra teikiamos kompetentingos įstaigos prašymu.

4. Jeigu kompetentingos valstybės kompensacijų dėl nelaimingo atsitikimo darbe sistema nėra grindžiama privalomu draudimu, išmokas natūra tiesiogiai teikia darbdavys arba draudikas.

5. Jeigu valstybės narės teisės aktais tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyta, kad nustatant nedarbingumo laipsnį turi būti atsižvelgta į tuos nelaimingus atsitikimus darbe arba tas profesines ligas, kurie įvyko ar kurie buvo patvirtinti anksčiau, tos valstybės narės kompetentinga įstaiga, nustatydama teisę gauti išmokas arba išmokos dydį, taip pat atsižvelgia į nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas, kurie įvyko ar kurie buvo patvirtinti anksčiau pagal kitos valstybės teisės aktus, tartum jie įvyko arba buvo patvirtinti pagal jos administruojamus teisės aktus.

6. Jeigu valstybės narės teisės aktais tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyta, kad nustatant nedarbingumo laipsnį turi būti atsižvelgta į nelaimingus atsitikimus darbe arba profesines ligas, kurie įvyksta ar kurie patvirtinami vėliau, tos valstybės narės kompetentinga įstaiga, nustatydama teisę gauti išmokas arba išmokos dydį, atsižvelgia į nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas, kurie įvyko ar kurie buvo patvirtinti vėliau pagal kitos valstybės narės teisės aktus, tartum jie įvyko arba buvo patvirtinti pagal jos administruojamus teisės aktus, bet tiktai tada, jeigu:

1) nemokama kompensacija dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, kurie įvyko arba kurie buvo patvirtinti anksčiau pagal jos administruojamus teisės aktus;

2) nemokama kompensacija pagal kitos valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga įvyko arba buvo patvirtinti vėliau, atsižvelgiant į 5 dalies nuostatas, to nelaimingo atsitikimo darbe arba tos profesinės ligos atžvilgiu.

62 straipsnis

Draudimo sistemos taikymas, kai buvimo arba gyvenamojoje šalyje yra keletas sistemų — Maksimalus išmokų mokėjimo laikotarpis

1. Jeigu pagal buvimo arba gyvenamosios šalies teisės aktus yra keletas draudimo sistemų, tai pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims arba savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems taikomos 52 straipsnio arba 55 straipsnio 1 dalies nuostatos, taikomos plieno pramonės fizinio darbo darbuotojus apimančios sistemos. Tačiau kai pagal minėtus teisės aktus yra nustatyta speciali sistema kalnakasybos ir panašių įmonių darbuotojams, šios sistemos nuostatos taikomos tai darbuotojų kategorijai su sąlyga, kad buvimo arba gyvenamosios vietos įstaiga, iš kurios prašoma išmokos, yra kompetentinga administruoti tą sistemą.

2. Jeigu valstybės narės teisės aktais nustatytas maksimalus laikotarpis, už kurį mokamos išmokos, tai tuos teisės aktus administruojanti įstaiga gali atsižvelgti į bet kurį laikotarpį, už kurį šias išmokas jau mokėjo kitos valstybės narės įstaiga.

skirsnis

Atsiskaitymai tarp įstaigų

63 straipsnis

1. Kompetentinga įstaiga privalo kompensuoti išmokų natūra sumas, kurios buvo išmokėtos jos sąskaita pagal 52 straipsnio ir 55 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. 1 dalyje nurodytos kompensuotinos sumos apskaičiuojamos ir sumokamos 98 straipsnyje nurodyto įgyvendinimo reglamento nustatyta tvarka pagal patvirtintas faktines išlaidas.

3. Dvi ar kelios valstybės narės ar šių valstybių kompetentingos valdžios institucijos gali nustatyti kitus atsiskaitymo metodus arba gali atsisakyti bet kokio atsiskaitymo tarp jų jurisdikcijai priklausančių įstaigų.

5 skirsnis

Studentai

63a straipsnis

1–4 skirsnių nuostatos pagal analogiją taikomos studentams.

SKYRIUS

IŠMOKOS MIRTIES ATVEJU

64 straipsnis

Draudimo ar gyvenimo laikotarpių sumavimas

Valstybės narės, pagal kurios teisės aktus teisės į išmokas mirties atveju įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo įgytų draudimo ar gyvenimo laikotarpių, kompetentinga įstaiga sumuoja reikiamo dydžio draudimo arba gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, tartum jie būtų įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus.

65 straipsnis

Teisė gauti išmokas, jeigu asmuo mirė arba turintis teisę gauti išmoką asmuo gyvena valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė

1. Jeigu pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, pensininkas arba pareiškėjas gauti pensiją arba jo šeimos narys mirė valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, laikoma, kad mirtis įvyko kompetentingos valstybės teritorijoje.

2. Kompetentinga įstaiga pagal jos administruojamus teisės aktus mirties atveju mokamas išmokas privalo skirti netgi tada, kai turintis teisę jas gauti asmuo gyvena valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje.

3. 1 ir 2 dalies nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu mirtis įvyksta dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba dėl profesinės ligos.

66 straipsnis

Išmokų mokėjimas mirus pensininkui, kuris gyveno valstybėje narėje, kitoje nei ta, kurios įstaiga buvo atsakinga už išmokų natūra mokėjimą

Mirus pensininkui, turėjusiam teisę gauti pensiją pagal vienos valstybės narės teisės aktus arba pensijas pagal dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktus, jei šis pensininkas gyveno valstybės narės teritorijoje, kitos nei ta, kurios įstaiga buvo atsakinga už išmokų natūra mokėjimą pagal 28 straipsnio nuostatas, ta įstaiga išmoką, mirties atveju mokėtiną pagal jos administruojamus teisės aktus, moka savo lėšomis, tartum pensininkas savo mirties dieną gyventų tos valstybės narės, kurioje įsikūrusi įstaiga, teritorijoje.

Ankstesnės dalies nuostatos analogiškai galioja pensininko šeimos nariams.

66a straipsnis

Studentai

64–66 straipsnių nuostatos pagal analogiją taikomos studentams ir jų šeimos nariams.

SKYRIUS

BEDARBIO IŠMOKOS

skirsnis

Bendrosios nuostatos

67 straipsnis

Draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpių sumavimas

1. Valstybės narės, pagal kurios teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išlaikymas ar atgavimas priklauso nuo įgytų draudimo laikotarpių, kompetentinga įstaiga reikiamu dydžiu sumuoja draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, pagal darbo sutartį dirbančio asmens įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, tartum šie draudimo laikotarpiai būtų įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus, tačiau su sąlyga, kad tie darbo pagal darbo sutartį laikotarpiai būtų pripažinti kaip draudimo laikotarpiai, įgyti pagal tuos teisės aktus.

2. Valstybės narės, pagal kurios teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo įgytų pagal darbo sutartį darbo laikotarpių, kompetentinga įstaiga reikiamu dydžiu sumuoja draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpius pagal darbo sutartį dirbančio asmens įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, tartum šie darbo pagal darbo sutartį laikotarpiai būtų įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus.

3. Išskyrus 71 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir b punkto ii papunktyje nurodytus atvejus, 1 ir 2 dalies nuostatų taikymas priklauso nuo atitinkamo asmens paskutiniuoju metu įgytų:

— pagal 1 dalį — draudimo laikotarpių,

— pagal 2 dalį — darbo pagal darbo sutartį laikotarpių,

remiantis teisės aktų, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, nuostatomis.

4. Jeigu laikotarpio, už kurį gali būti skiriamos išmokos, trukmė priklauso nuo draudimo arba darbo pagal darbo sutartį laikotarpių, prireikus taikomos 1 arba 2 dalies nuostatos.

68 straipsnis

Išmokų apskaičiavimas

1. Valstybės narės, kurios teisės aktai nustato, kad išmokos apskaičiuojamos remiantis ankstesnės algos ar darbo užmokesčio dydžiu, kompetentinga įstaiga turi atsižvelgti tiktai į algą ar darbo užmokestį, kurį atitinkamas asmuo gavo dirbdamas paskutinį darbą tos valstybės teritorijoje. Tačiau jeigu atitinkamas asmuo paskutinėje darbo vietoje dirbo trumpiau nei keturias savaites, išmokos apskaičiuojamos remiantis įprastine alga ar darbo užmokesčiu bedarbio buvimo ar gyvenamojoje vietoje, atitinkančiu algą ar darbo užmokestį lygiaverčiame ar panašiame darbe, kaip ir jo paskutinėje darbo vietoje kitos valstybės narės teritorijoje.

2. Valstybės narės, kurios teisės aktais nustatyta, kad išmokų dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, kompetentinga įstaiga atsižvelgia ir į tuos atitinkamo asmens šeimos narius, kurie gyvena kitos valstybės narės teritorijoje, tartum jie gyventų kompetentingos valstybės teritorijoje. Ši nuostata negalioja, jeigu valstybėje, kurios teritorijoje šeimos nariai gyvena, kitas asmuo turi teisę gauti nedarbo išmokas, kurias apskaičiuojant atsižvelgiama į šeimos narius.

skirsnis

Bedarbiai, vykstantys į valstybę narę, kitą nei kompetentinga valstybė

69 straipsnis

Sąlygos ir apribojimai išsaugoti teisei gauti išmokas

1. Pagal darbo sutartį dirbęs asmuo arba savarankiškai dirbęs asmuo, tapęs bedarbiu ir įvykdęs valstybės narės teisės aktų sąlygas teisei gauti išmokas, išvykęs į vieną ar daugiau kitų valstybių narių ieškoti darbo, išsaugo savo teisę gauti išmokas pagal šias sąlygas ir apribojimus:

a) Prieš išvykdamas jis turi būti įsiregistravęs kaip darbo ieškantis asmuo ir būti kompetentingos valstybės įdarbinimo tarnybų žinioje mažiausiai keturias savaites po to, kai tapo bedarbiu. Tačiau kompetentingos tarnybos ar įstaigos gali leisti jam išvykti iki to laikotarpio pabaigos.

b) Jis turi įsiregistruoti kiekvienos valstybės narės, į kurią atvyksta, įdarbinimo tarnybose kaip darbo ieškantis asmuo ir jam turi būti taikoma ten galiojanti kontrolės tvarka. Ši sąlyga laikoma įvykdyta per laikotarpį iki registracijos, jeigu atitinkamas asmuo įsiregistravo per septynias dienas nuo tos dienos, nuo kurios jo nebėra valstybės, iš kurios išvyko, įdarbinimo tarnybų žinioje. Tam tikrais atvejais kompetentingos tarnybos ar įstaigos šį laikotarpį gali pratęsti.

c) Teisė į išmokas ilgiausiai galioja tris mėnesius nuo tos dienos, nuo kurios atitinkamas asmuo nustoja buvęs valstybės, iš kurios išvyko, įdarbinimo įstaigų žinioje, su sąlyga, kad bendras išmokų mokėjimo laikotarpis neviršytų išmokų, į kurias jis turėjo teisę pagal tos valstybės teisės aktus, mokėjimo laikotarpio. Sezoniniams darbuotojams šis laikotarpis be to dar apribojamas laikotarpiu, likusiu iki sezoninio darbo pabaigos.

2. Jeigu atitinkamas asmuo sugrįžta į kompetentingą valstybę iki laikotarpio, už kurį jis turi teisę gauti išmokas pagal 1 dalies c punkto nuostatas, pabaigos, jis ir toliau išsaugo teisę gauti išmokas pagal tos valstybės teisės aktus; jis praranda visas teises gauti išmokas pagal kompetentingos valstybės teisės aktus, jeigu jis negrįžta iki to laikotarpio pabaigos. Tam tikrais atvejais kompetentingos tarnybos arba įstaigos šį laikotarpį gali pratęsti.

3. 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik vieną kartą tarp dviejų darbo pagal darbo sutartį laikotarpių.

▼M8 —————

70 straipsnis

Išmokų mokėjimas ir kompensavimas

1. 69 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais išmokas moka kiekvienos valstybės, į kurią bedarbis atvyksta ieškoti darbo, įstaiga.

Valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui arba savarankiškai dirbančiam asmeniui jo paskutinio darbo laikotarpiu, kompetentinga įstaiga privalo kompensuoti šias išmokas.

2. 1 dalyje nurodytos kompensacijos apskaičiuojamos ir grąžinamos 98 straipsnyje nurodyto įgyvendinimo reglamento nustatyta tvarka pagal patvirtintas faktines išlaidas arba mokėjimais vienkartinėmis sumomis.

3. Dvi ar kelios valstybės narės ar tų valstybių kompetentingos valdžios institucijos gali nustatyti kitus atsiskaitymo būdus arba gali atsisakyti bet kokio atsiskaitymo tarp jų jurisdikcijai priklausančių įstaigų.

skirsnis

Bedarbiai, kurie, dirbdami paskiausią darbą, gyveno valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė

71 straipsnis

1. Bedarbis, kuris anksčiau dirbo pagal darbo sutartį ir kuris, dirbdamas paskiausią darbą, gyveno valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, išmokas gauna pagal šias nuostatas:

i) Pasienio darbuotojas, kuris iš dalies arba atsitiktinai tapo bedarbiu jį įdarbinusioje įmonėje, gauna išmokas pagal kompetentingos valstybės teisės aktų nuostatas, tartum jis gyventų tos valstybės teritorijoje; šias išmokas moka kompetentinga įstaiga.

ii) Pasienio darbuotojas, tapęs visišku bedarbiu, išmokas gauna pagal tos valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena, teisės aktų nuostatas, tartum tie teisės aktai jam būtų taikomi dirbant paskiausią darbą; šias išmokas savo lėšomis moka gyvenamosios vietos įstaiga.

i) Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, išskyrus pasienio darbuotoją, kuris iš dalies arba atsitiktinai tapo bedarbiu arba tapo visišku bedarbiu ir lieka savo darbdavio arba kompetentingos valstybės teritorijos įdarbinimo tarnybos žinioje, išmokas gauna pagal tos valstybės teisės aktų nuostatas, tartum jis gyventų jos teritorijoje; šias išmokas moka kompetentinga įstaiga.

ii) Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, išskyrus pasienio darbuotoją, kuris tapo visišku bedarbiu ir yra valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena, įdarbinimo tarnybos žinioje, arba sugrįžta į tą teritoriją, išmokas gauna pagal tos valstybės teisės aktus, tartum jis čia dirbtų paskutiniuoju metu; gyvenamosios vietos įstaiga moka šias išmokas savo lėšomis. Tačiau, jeigu toks pagal darbo sutartį dirbantis asmuo yra įgijęs teisę gauti išmokas kompetentingos įstaigos tos valstybės narės, kurios teisės aktai jam buvo taikomi paskutiniuoju metu, išmokas jis gauna pagal 69 straipsnio nuostatas. Išmokų mokėjimas pagal valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena, teisės aktus sustabdomas tam laikotarpiui, už kurį pagal 69 straipsnio nuostatas bedarbis gali gauti išmokas pagal teisės aktus, kurie jam buvo taikomi paskutiniuoju metu.

2. Bedarbis negali gauti išmokų pagal valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena, teisės aktus tol, kol jis turi teisę gauti išmokas pagal 1 dalies a punkto i papunkčio arba b punkto i papunkčio nuostatas.

4 skirsnis

Asmenys, kuriems taikoma valstybės tarnautojų speciali sistema

71a straipsnis

1. 1 ir 2 skirsnių nuostatos analogiškai taikomos asmenims, kuriems taikoma valstybės tarnautojų speciali nedarbo sistema.

2. 3 skirsnio nuostatos netaikomos asmenims, kuriems taikoma valstybės tarnautojų speciali nedarbo sistema. Asmuo, kuriam taikoma valstybės tarnautojų speciali nedarbo sistema, iš dalies ar visiškai tapęs bedarbiu ir paskutinio darbo metu gyvenęs valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, išmokas gauna pagal kompetentingos valstybės teisės aktus tartum jis gyventų tos valstybės teritorijoje; tokias išmokas moka kompetentinga įstaiga savo sąskaita.

(8) SKYRIUS

IŠMOKOS ŠEIMAI

72 (8) straipsnis

Draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių sumavimas

Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus teisės į išmokas įgijimas priklauso nuo įgytų draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių, tos valstybės kompetentinga įstaiga, sumuoja reikiamo dydžio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpius, įgytus bet kurioje kitoje valstybėje narėje, tartum šie laikotarpiai būtų įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus.

72a (9) (14) straipsnis

Pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims tapus visiškais bedarbiais

Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, kuris tapo visišku bedarbiu ir kuriam galioja 71 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis arba b punkto ii papunkčio pirmasis sakinys, už savo šeimos narius, gyvenančius tos pačios valstybės narės teritorijoje, kaip ir jis pats, išmokas šeimai gauna pagal tos valstybės narės teisės aktus, tartum jam tie teisės aktai būtų taikomi jo paskiausio darbo metu, prireikus atsižvelgiant į 72 straipsnį. Šias išmokas moka ir išlaidas padengia gyvenamosios vietos įstaiga.

Jeigu ta įstaiga taiko teisės aktus, kuriais numatyti atskaitymai bedarbių mokėtinoms įmokoms, kurios naudojamos padengti išmokas šeimai, tuos atskaitymus ji turi teisę atlikti pagal savo valstybės teisės aktų nuostatas.

73 (8) straipsnis

Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, kurio šeimos nariai gyvena valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė

Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuriam taikomi valstybės narės teisės aktai, už savo šeimos narius, gyvenančius kitos valstybės narės teritorijoje, turi teisę gauti išmokas šeimai, mokamas pagal pirmosios valstybės teisės aktų nuostatas, tartum jie gyventų toje valstybėje, laikantis VI priedo nuostatų.

74 (8) straipsnis

Bedarbiai, kurių šeimos nariai gyvena valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė

Bedarbis, kuris anksčiau dirbo pagal darbo sutartį arba dirbo savarankiškai ir kuriam mokama bedarbio išmoka pagal valstybės narės teisės aktus, už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, turi teisę gauti išmokas šeimai, mokamas pagal pirmosios valstybės teisės aktus, tartum jie toje valstybėje gyventų, laikantis VI priedo nuostatų.

75 (8) straipsnis

Išmokų mokėjimas

1. Išmokas šeimai 73 straipsnyje nurodytais atvejais moka kompetentinga įstaiga tos valstybės, kurios teisės aktai taikomi pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui arba savarankiškai dirbančiam asmeniui, o 74 straipsnyje nurodytais atvejais — kompetentinga įstaiga valstybės, pagal kurios teisės aktus anksčiau pagal darbo sutartį dirbęs asmuo arba savarankiškai dirbęs asmuo gauna bedarbio išmokas. Jos mokamos pagal šių įstaigų administruojamus teisės aktus nepriklausomai nuo to, ar fizinis ar juridinis asmuo, kuriam mokėtinos šios išmokos, gyvena ar būna kompetentingos valstybės ar kitos valstybės teritorijoje.

2. Tačiau, jeigu išmokomis šeimai nesinaudoja asmuo, kuriam jos skirtos šeimos nariams išlaikyti, kompetentinga įstaiga savo teisinius įsipareigojimus vykdo mokėdama minėtas išmokas fiziniam ar juridiniam asmeniui, faktiškai išlaikančiam šeimos narius, jų gyvenamosios vietos įstaigos arba jų gyvenamosios vietos šalies kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos arba tarnybos prašymu.

3. Dvi ar daugiau valstybių narių, remdamosi 8 straipsnio nuostatomis, gali susitarti, kad kompetentinga įstaiga pagal tų valstybių arba vienos iš tų valstybių teisės aktus fiziniam ar juridiniam asmeniui, faktiškai išlaikančiam šeimos narius, mokamos išmokos šeimai mokėtų tiesiogiai ar per jo gyvenamosios vietos įstaigos agentūrą.

76 (8) straipsnis

Taisyklės ar prioritetai, kai teisė gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės teisės aktus sutampa su teise gauti išmokas šeimai pagal valstybės narės, kurios teritorijoje šeimos nariai gyvena, teisės aktus

1. Jeigu tą patį laikotarpį tam pačiam šeimos nariui ir darbinei veiklai tęsti yra mokamos išmokos šeimai pagal tos valstybės narės, kurios teritorijoje šeimos nariai gyvena, teisės aktus, teisė gauti išmokas šeimai, mokamas pagal kitos valstybės narės teisės aktus, jei tai numatyta pagal 73 ar 74 straipsnius, sumažinama tokiu dydžiu, kuris mokamas pagal pirmosios valstybės narės teisės aktus.

2. Jeigu valstybėse narėse, kurių teritorijoje šeimos nariai gyvena, išmokų skirti neprašoma, kitos valstybės narės kompetentinga įstaiga gali taikyti 1 dalies nuostatas, tartum išmokas būtų paskyrusi pirmoji valstybė narė.

76a straipsnis

Studentai

72 straipsnio nuostatos pagal analogiją taikomos studentams.

SKYRIUS

IŠMOKOS PENSININKŲ IŠLAIKOMIEMS VAIKAMS IR NAŠLAIČIAMS

77 straipsnis

Pensininkų išlaikomi vaikai

1. Terminas „išmokos“ šiame straipsnyje reiškia pašalpas šeimai, skirtas asmenims, gaunantiems senatvės ar invalidumo pensijas arba pensijas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos ir tų pensijų padidinimą ar priedus prie jų už tokių pensininkų vaikus, išskyrus priedus, mokamus pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sistemas.

2. Išmokos, nepaisant to, kurios valstybės narės teritorijoje pensininkas ar vaikai gyvena, mokamos pagal šias taisykles:

a) pensininkui, gaunančiam pensiją tik pagal vienos valstybės narės teisės aktus, remiantis atsakingos už pensiją valstybės narės teisės aktais;

b) pensininkui, gaunančiam pensiją pagal daugiau kaip vienos valstybės narės teisės aktus:

i) remiantis bet kurios iš tų valstybių, kurioje jis gyvena, teisės aktais, su sąlyga, kad prireikus atsižvelgiant į 79 straipsnio dalies nuostatas teisė gauti vieną iš 1 dalyje nurodytų išmokų įgyjama pagal tos valstybės teisės aktus;

arba

ii) kitais atvejais, remiantis valstybės narės teisės aktais, kurie jam buvo taikomi ilgiausią laikotarpį, su sąlyga, kad prireikus atsižvelgiant į 79 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas teisė į vieną iš 1 dalyje nurodytų išmokų įgyjama pagal tuos teisės aktus; jeigu pagal tuos teisės aktus jokia teisė neįgyjama, tokios teisės įgijimo pagal kitos atitinkamos valstybės narės teisės aktus sąlygos nustatomos remiantis draudimo ar gyvenimo laikotarpių, įgytų pagal tų valstybių teisės aktus, mažėjančia trukme.

78 straipsnis

Našlaičiai

1. Sąvoka „išmokos“. šiame straipsnyje reiškia pašalpas šeimai ir, kur reikia, papildomas ar specialias pašalpas našlaičiams.

2. Išmokos našlaičiams, nepaisant to, kurios valstybės narės teritorijoje našlaitis arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris faktiškai jį išlaiko, gyvena, mokamos pagal šias taisykles:

a) našlaičiui, mirus pagal darbo sutartį dirbusiam asmeniui arba savarankiškai dirbusiam asmens, kuriam buvo taikomi vienos valstybės narės teisės aktai, tiktai pagal tos valstybės teisės aktus;

b) našlaičiui, mirus pagal darbo sutartį dirbusiam asmeniui arba savarankiškai dirbusiam asmeniui, kuriam buvo taikomi kelių valstybių narių teisės aktai:

i) remiantis valstybės narės, kurios teritorijoje našlaitis gyveno, teisės aktais, su sąlyga, kad, atsižvelgiant į 79 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, teisė į vieną iš 1 dalyje nurodytų išmokų įgyjama pagal tos valstybės teisės aktus;

ii) kitais atvejais, remiantis valstybės narės teisės aktais, kurie mirusiajam buvo taikomi ilgiausią laikotarpį, su sąlyga, kad, kai tikslinga, atsižvelgiant į 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisė į vieną iš 1 dalyje nurodytų išmokų įgyjama pagal tos valstybės teisės aktus; jeigu pagal tuos teisės aktus jokia teisė neįgyjama, tokios teisės įgijimo pagal kitų valstybių narių teisės aktus sąlygos nagrinėjamos draudimo ar gyvenimo laikotarpių, įgytų pagal tų valstybių teisės aktus, mažėjančios trukmės tvarka.

Tačiau valstybės narės teisės aktų nuostatos, taikomos 77 straipsnyje nurodytoms išmokoms pensininkų vaikams, pensininkui mirus, ir toliau taikomos jo našlaičių išmokoms.

78a straipsnis

Našlaičių pensijos, išskyrus paskirtąsias pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sistemas, laikomos „išmokomis“ 78 straipsnio 1 dalies taikymo srityje, jeigu velioniui tam tikrą laiką buvo taikoma sistema, pagal kurią numatomos tik pašalpos šeimai arba papildomos ar specialios pašalpos našlaičiams. Tos sistemos išvardytos VIII priede.

79 (7) straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl išmokų pensininkų išlaikomiems vaikams ir našlaičiams

1. Išmokos pagal ►M5 77, 78 ir 78a ◄ straipsnį mokamos pagal teisės aktus, kurie, pritaikius tų straipsnių nuostatas, nustatyti atsakingos už tokių teisės aktų administravimą įstaigos, ir jos lėšomis, tartum pensininkui ar velioniui buvo taikomi tiktai kompetentingos valstybės teisės aktai.

Tačiau:

a) jeigu pagal tuos teisės aktus teisės gauti išmokas įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo ar gyvenimo laikotarpių trukmės, ši trukmė nustatoma atsižvelgiant į 45 straipsnio arba, priklausomai nuo atvejo, į 72 straipsnio nuostatas;

b) jeigu pagal tuos teisės aktus išmokų dydis apskaičiuojamas remiantis pensijos dydžiu arba draudimo laikotarpių trukme, šių išmokų dydis apskaičiuojamas remiantis teoriniu dydžiu, nustatomu pagal 46 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2. Tuo atveju, jei, taikant 77 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje ir 78 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytas taisykles, kelios valstybės narės taptų kompetentingos, esant vienodai laikotarpių trukmei, išmokos pagal ►M5 77, 78 ar 78a ◄ straipsnį priklausomai nuo atvejo skiriamos pagal valstybių narių teisės aktus, kurie pensininkui ar velioniui buvo taikomi ilgiausiai.

3. Teisė gauti išmokas, priklausančias tik pagal nacionalinės teisės aktus arba pagal 2 dalies nuostatas ir pagal ►M5 77, 78 ir 78a ◄ straipsnius, sustabdoma, jeigu vaikai yra įgiję teisę gauti išmokas arba pašalpas šeimai pagal valstybės narės teisės aktus dėl darbinės ar profesinės veiklos. Tokiu atveju atitinkami asmenys laikomi pagal darbo sutartį dirbančio asmens arba savarankiškai dirbančio asmens šeimos nariais.

79a straipsnis

Nuostatos dėl išmokų našlaičiams, turintiems teisę gauti išmokas pagal valstybės tarnautojų specialią sistemą

1. Nepaisant ►M5 78a straipsnis ◄ nuostatų, našlaičių pensijos, gaunamos pagal valstybės tarnautojų specialią sistemą, yra apskaičiuojamos pagal 3 skyriaus nuostatas.

2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo ar gyvenimo laikotarpiai buvo įgyti ir pagal kokią nors bendrąją sistemą, tai išmokos, mokėtinos pagal tą bendrąją sistemą, mokamos pagal 8 skyriaus ►M5 jeigu kitaip nenumatyta 44 straipsnio 3 dalyje ◄ nuostatas. Į draudimo, savarankiško darbo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, įgytus pagal valstybės tarnautojų specialiai sistemai taikomus teisės aktus, arba laikotarpius, kurie pagal tos valstybės narės teisės aktus yra prilyginami tokiems laikotarpiams, prireikus atsižvelgiama įgyjant, išsaugojant ar atgaunant teises į išmoką pagal tai bendrajai sistemai taikomus teisės aktus.

DALIS

DARBUOTOJŲ MIGRANTŲ SOCIALINĖS APSAUGOS ADMINISTRACINĖ KOMISIJA

80 straipsnis

Sudėtis ir darbo metodai

1. Prie Komisijos turi būti įsteigta Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinė komisija (toliau — Administracinė komisija), sudaryta iš kiekvienos valstybės narės atstovų; kur reikia, jai padeda ekspertai patarėjai. Komisijos atstovas dalyvauja Administracinės komisijos posėdžiuose patarėjo teisėmis.

2. Administracinę komisiją techniniais klausimais konsultuoja Tarptautinis darbo biuras pagal šiam tikslui sudaryto Europos Bendrijos ir Tarptautinės darbo organizacijos susitarimo sąlygas.

3. Administracinės komisijos taisyklės parengiamos bendru jos narių sutarimu.

Sprendimai dėl 81 straipsnio a punkte nurodytų klausimų aiškinimo priimami vienbalsiai. Jie turi būti skelbiami viešai.

4. Sekretoriavimo paslaugas Administracinei komisijai teikia Komisija.

81 straipsnis

Administracinės komisijos uždaviniai

Administracinė komisija vykdo šias pareigas:

a) nagrinėja visus administravimo ir interpretavimo klausimus, kylančius iš šio reglamento ir paskesnių reglamentų nuostatų, arba iš pagal juos sudarytų sutarčių ar susitarimų, nepažeidžiant valdžios institucijų, įstaigų ir atitinkamų asmenų teisių naudotis teismais ir procedūromis, nustatytomis valstybių narių teisės aktais, šiuo reglamentu arba Steigimo sutartimi;

b) valstybių narių kompetentingos valdžios institucijų, įstaigų ir teismų prašymu verčia visus dokumentus, susijusius su šio reglamento vykdymu, ir be kita ko verčia prašymus, pateiktus asmenų, kurie turi teisę gauti išmokas pagal šio reglamento nuostatas;

c) vysto ir plėtoja valstybių narių bendradarbiavimą socialinės apsaugos srityje, ypač siekiant bendrų interesų, įgyvendinant sveikatos ir socialines priemones;

▼M1

d) vysto ir plėtoja valstybių narių bendradarbiavimą modernizuojant keitimosi informacija tvarką, ypač informacijos srautą tarp įstaigų pritaikant keitimuisi telematiniu būdu, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo plėtrą kiekvienoje valstybėje narėje. Pagrindinis tokio modernizavimo tikslas — paspartinti išmokų skyrimą;

e) apibendrina veiksnius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant sąskaitas tarp valstybių narių įstaigų už pagal šio reglamento nuostatas padarytas išlaidas ir priimant metines ataskaitas tarp minėtų įstaigų;

f) imasi bet kurių kitų pareigų, priklausančių jos kompetencijai pagal šio ir paskesnių reglamentų nuostatas arba bet kurią pagal juos sudarytą sutartį ar susitarimą;

g) teikia Komisijai pasiūlymus dėl paskesnių reglamentų rengimo ir šio bei paskesnių reglamentų pataisų.

DALIS

DARBUOTOJŲ MIGRANTŲ SOCIALINĖS APSAUGOS PATARIAMASIS KOMITETAS

82 (B) straipsnis

Įsteigimas, sudėtis ir darbo metodai

1. Įsteigiamas Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos patariamasis komitetas (toliau — Patariamasis komitetas), susidedantis iš ►A1 150 ◄ narių, į kurį iš kiekvienos valstybės narės įeina:

a) du Vyriausybės atstovai, iš kurių bent vienas privalo būti Administracinės komisijos nariu;

b) du profesinių sąjungų atstovai;

c) du darbdavių organizacijų atstovai.

Kiekvienai valstybei narei paskiriamas kiekvienos aukščiau nurodytų kategorijų pakaitinis narys.

2. Patariamojo komiteto narius ir jų pakaitinius paskiria Taryba, kuri, pasirinkdama atstovus iš profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, siekia, kad atitinkami sektoriai būtų tinkamai atstovaujami Komitete.

Narių ir jų pakaitinių sąrašus Taryba skelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

3. Narių ir jų pakaitinių kadencija trunka dvejus metus. Jie kadencija gali būti atnaujinama. Pasibaigus kadencijai, nariai ir jų pakaitiniai toliau eina pareigas, kol jie pakeičiami arba, kol jų kadencija atnaujinama.

4. Patariamajam komitetui pirmininkauja Komisijos atstovas. Pirmininkas nebalsuoja.

5. Patariamasis komitetas sušaukia posėdį bent kartą per metus. Jį sušaukia pirmininkas savo iniciatyva arba bent vienam trečdaliui narių pateikus raštišką prašymą. Prašyme turi būti išdėstyti konkretūs pasiūlymai dėl darbotvarkės.

6. Veikdamas pirmininko pasiūlymu, Patariamasis komitetas išimtiniais atvejais gali tartis su atstovaujamomis organizacijomis ar bet kuriuo asmeniu, turinčiu didelę patirtį socialinės apsaugos srityje. Be to, Komitetas gauna techninę pagalbą iš Tarptautinio darbo biuro tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Administracinė komisija pagal Europos Bendrijos ir Tarptautinės darbo organizacijos susitarimo sąlygas.

7. Patariamojo komiteto pasiūlymuose ir išvadose turi būti nurodytos priežastys, kuriomis remiamasi. Jos pateikiamos priėmus absoliučia balsų dauguma.

Komitetas narių daugumos susitarimu parengia darbo taisykles, kurias atsižvelgdama į Komisijos nuomonę patvirtina Taryba.

8. Sekretoriavimo paslaugas Patariamajam komitetui teikia Komisija.

83 straipsnis

Patariamojo komiteto uždaviniai

Patariamasis komitetas veikia Europos Bendrijų Komisijos Administracinės komisijos prašymu arba savo iniciatyva:

a) nagrinėja bendruosius arba principinius klausimus ir problemas, kylančias iš reglamentų, priimtų pagal Steigimo sutarties 51 straipsnio nuostatas, įgyvendinimo;

b) teikia Administracinei komisijai išvadas ir pasiūlymus dėl reglamentų bet kurių pataisų.

DALIS

KITOS NUOSTATOS

84 (7) straipsnis

Kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimas

1. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos teikia viena kitai visą informaciją apie:

a) priemones, kurių reikia imtis įgyvendinant šį reglamentą;

b) teisės aktų pakeitimus, kurie gali įtakoti šio reglamento įgyvendinimą.

2. Įgyvendinant šį reglamentą, valstybių narių valdžios institucijos ir įstaigos teikia paramą ir vykdo savo pareigas, tartum įgyvendintų savo teisės aktus. Minėtų valdžios institucijų ir įstaigų teikiama administracinė parama paprastai yra nemokama. Tačiau valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos gali susitarti, kad tam tikros išlaidos būtų kompensuojamos.

3. Valstybių narių valdžios institucijos ir įstaigos, įgyvendindamos šį reglamentą gali tiesiogiai bendrauti tarpusavyje ir su atitinkamais asmenimis ar jų atstovais.

4. Vienos valstybės narės valdžios institucijos, įstaigos ir teismai negali atmesti prašymų ar kitų jiems pateiktų dokumentų vien dėl to, kad jie parašyti kitos valstybės narės oficialia kalba. Kur reikia, jos gali remtis 81 straipsnio b punkto nuostatomis.

a) Jeigu pagal šį reglamentą arba 98 straipsnyje nurodytą įgyvendinimo reglamentą vienos valstybės narės valdžios institucijos ar įstaigos turi pateikti asmens duomenis kitos valstybės narės valdžios institucijoms ar įstaigoms, tie duomenys pateikiami laikantis valstybės narės, teikiančios asmens duomenis, teisinių nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos.

Bet koks vėlesnis duomenų perdavimas, taip pat jų saugojimas, pakeitimas ir sunaikinimas atliekamas laikantis valstybės narės, gavusios duomenis, teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos nuostatų.

b) Asmens duomenys kitiems nei socialinė apsauga tikslams gali būti panaudoti atitinkamam asmeniui sutikus arba remiantis kitomis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis garantijomis.

84a straipsnis

Įstaigų ir asmenų, kuriems taikomas šis reglamentas, tarpusavio santykiai

1. Įstaigos ir asmenys, kuriems taikomas šis reglamentas, privalo abipusiškai keistis informacija ir bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas teisingas šio reglamento įgyvendinimas.

Pagal gero administravimo principą įstaigos į visus paklausimus atsako per protingą laikotarpį ir visiems atitinkamiems asmenims pateikia visą su tuo susijusią informaciją, reikalingą naudotis šiuo reglamentu suteiktomis teisėmis.

Atitinkami asmenys kuo greičiau praneša kompetentingos valstybės arba gyvenamosios vietos valstybės įstaigoms apie visus jų asmeninės arba šeimyninės padėties pasikeitimus, kurie turi įtakos jų teisei gauti išmokas pagal šį reglamentą.

2. Dėl 1 dalies trečiojoje pastraipoje nurodytos pareigos teikti informaciją nesilaikymo gali būti taikomos proporcingos priemonės pagal nacionalinę teisę. Nepaisant to, šios priemonės yra lygiavertės toms, kurios taikomos pagal vidaus teisę panašiais atvejais ir dėl jų pareiškėjams nėra neįmanoma arba pernelyg sunku naudotis šiuo reglamentu suteiktomis teisėmis.

3. Atsiradus šio reglamento aiškinimo ar taikymo sunkumams, dėl kurių kiltų grėsmė asmens, kuriam taikomas šis reglamentas, teisėms, kompetentingos valstybės arba atitinkamo asmens gyvenamosios vietos valstybės įstaiga kreipiasi į atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) įstaigą (-as). Jeigu per protingą laikotarpį sprendimo nerandama, atitinkamos valdžios institucijos gali kreiptis į Administracinę komisiją įsikišti.

85 straipsnis

Atleidimas nuo mokesčių arba jų sumažinimas — Atleidimas nuo autentiškumo patvirtinimo

1. Pagal vienos valstybės narės teisės aktus nustatytas bet koks atleidimas nuo apmokestinimo, žyminio mokesčio, notaro honoraro ar registracijos mokesčio arba jų sumažinimas už pažymėjimų ar dokumentų, kuriuos reikia pateikti pagal tos valstybės teisės aktus, išdavimą, galioja panašiems dokumentams, kuriuos reikia pateikti pagal kitos valstybės narės teisės aktus arba šį reglamentą.

2. Bet kokie pareiškimai, dokumentai ir pažymėjimai, kurie turi būti pateikti pagal šį reglamentą, atleidžiami nuo jų autentiškumo patvirtinimo diplomatinėse ar konsulinėse įstaigose.

▼M1

3. Elektroninių pranešimų, kuriuos įstaiga perdavė pagal šio reglamento ir įgyvendinimo reglamento nuostatas, negali atsisakyti priimti jokia kitos valstybės narės valdžios institucija arba įstaiga tuo pagrindu, kad tie pranešimai buvo gauti elektroninėmis priemonėmis, jei tik priimančioji įstaiga buvo paskelbusi apie galimybę priimti elektroninius pranešimus. Tokių pranešimų atkūrimas ir užrašymas laikomas teisingu ir tiksliu pirminio dokumento atkūrimu arba tuo dokumentu perduotos informacijos užrašymu, jeigu nepateikta priešingų įrodymų.

Elektroninis pranešimas laikomas galiojančiu, jeigu kompiuterių sistema, kuria buvo užrašytas tas pranešimas, turi apsaugos priemones, būtinas, kad užrašyta informacija nebūtų pakeista, atskleista arba kad prie jos nebūtų suteikta prieiga. Užrašytą informaciją turi būti įmanoma bet kada atkurti tiesiogiai skaitoma forma. Perduodant elektroninį pranešimą iš vienos socialinės apsaugos įstaigos kitai imamasi atitinkamų apsaugos priemonių pagal atitinkamas Bendrijos nuostatas.

86 (14) straipsnis

Prašymai, pareiškimai ar skundai, pateikiami valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, valdžios institucijoms, įstaigoms ar teismams

1. Bet koks prašymas, pareiškimas ar skundas, kuris turi būti pateiktas laikantis vienos valstybės teisės aktais nustatyto termino tos valstybės valdžios institucijai, įstaigai ar teismui, laikantis to paties termino turi būti priimti kitos valstybės narės atitinkamos valdžios institucijos, įstaigos ar teismo. Tuo atveju valdžios institucija, įstaiga ar teismas priimtą prašymą, pareiškimą ar skundą tiesiogiai ar per atitinkamos valstybės narės kompetentingą valdžios instituciją nedelsiant persiunčia pirmosios valstybės valdžios institucijai, įstaigai ar teismui. Prašymo, pareiškimo ar skundo pateikimo antrosios valstybės valdžios institucijai, įstaigai ar teismui data laikoma jų pateikimo kompetentingai valdžios institucijai, įstaigai ar teismui data.

2. Jeigu asmuo, turėdamas teisę tai padaryti pagal valstybės narės teisės aktus, pateikė tai valstybei prašymą dėl išmokų šeimai, netgi ir tuo atveju, jeigu ta valstybė nėra kompetentinga pagal prioriteto teisę, pirmojo prašymo pateikimo data laikoma data, kada jis buvo pateiktas kompetentingai valdžios institucijai, įstaigai ar teismui, su sąlyga, kad valstybei narei, kuri yra kompetentinga pagal prioriteto teisę, pateikiamas naujas prašymas asmens, turinčio teisę tai padaryti pagal tos valstybės teisės aktus. Antrasis prašymas turi būti pateiktas per vienerių metų laikotarpį gavus pranešimą, kad pirmasis prašymas atmestas, arba pirmajai valstybei narei nustojus mokėti išmokas.

87 straipsnis

Medicininiai tyrimai

1. Vienos valstybės narės teisės aktais nustatytus medicininius tyrimus kompetentingos įstaigos prašymu gali atlikti kitos valstybės narės, kurios teritorijoje turintis teisę gauti išmokas asmuo gyvena, gyvenamosios ar buvimo vietos įstaiga pagal 98 straipsnyje nurodytame reglamente nustatytas sąlygas arba, nesant šito, pagal atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų susitarimu nustatytas sąlygas.

2. Pagal 1 dalyje nurodytas sąlygas atlikti medicininiai tyrimai laikomi atliktais kompetentingos valstybės teritorijoje.

88 straipsnis

Pagal šį reglamentą mokėtinų piniginių sumų pervedimas iš vienos valstybės narės į kitą

Prireikus pagal šį reglamentą mokėtini pinigai pervedami remiantis atitinkamų valstybių narių sudarytomis sutartimis, galiojančiomis pervedimo metu. Jeigu tarp dviejų valstybių narių tokios sutartys nesudarytos, minėtų valstybių kompetentingos valdžios institucijos arba atsakingos už tarptautinius atsiskaitymus institucijos abipusiu susitarimu nustato priemones šiems pervedimams atlikti.

89 straipsnis

Specialios tam tikrų teisės aktų vykdymo taisyklės

Valstybių narių tam tikrų teisės aktų vykdymo specialios taisyklės nurodytos VI priede.

90 (8) straipsnis

…

91 straipsnis

Įmokos, kurias turi mokėti darbdaviai ar įmonės neįregistruotos kompetentingoje valstybėje

Darbdavys neprivalo mokėti padidintų įmokų dėl to, kad jo veiklos vieta arba pagrindinė buveinė arba įmonės veiklos vieta yra įregistruota valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje.

92 straipsnis

Įmokų surinkimas

1. Vienos valstybės narės įstaigai mokamos įmokos gali būti surenkamos kitos valstybės narės teritorijoje remiantis administravimo tvarka ir garantijomis bei privilegijomis, galiojančiomis analogiškų įmokų, mokamų pastarosios valstybės įstaigai, surinkimui.

2. 1 dalies nuostatų įgyvendinimo tvarka, kiek būtina, reglamentuojama 98 straipsnyje nurodytu vykdymo reglamentu arba valstybių narių susitarimais. Ši įgyvendinimo tvarka taip pat gali apimti ir privalomųjų mokėjimų vykdymo tvarką.

93 straipsnis

Įstaigų, atsakingų už išmokas pagal trečiųjų šalių prievoles, teisės

1. Jeigu asmuo dėl žalos, patirtos kitos valstybės teritorijoje, gauna išmokas pagal vienos valstybės narės teisės aktus, įstaigos, atsakingos už išmokas trečiajai šaliai, privalančiai kompensuoti už padarytą žalą, teisės nustatomos pagal šias taisykles:

a) jeigu atsakinga už išmokas įstaiga pagal jos administruojamus teisės aktus perėmė gavėjo teises trečiosios šalies atžvilgiu, šį perėmimą pripažįsta kiekviena valstybė narė;

b) jeigu minėtoji įstaiga turi tiesiogines teises trečiosios šalies atžvilgiu, šias teises pripažįsta kiekviena valstybė narė.

2. Jeigu asmuo dėl žalos, patirtos kitos valstybės narės teritorijoje, gauna išmokas pagal vienos valstybės narės teisės aktus, minėtų teisės aktų nuostatos, pagal kurias darbdaviams arba asmenims, kuriuos įdarbino tie darbdaviai, civilinė atsakomybė netaikoma, galioja minėtajam asmeniui ar kompetentingai įstaigai.

1 dalies nuostatos taip pat taikomos ir įstaigos, atsakingos už išmoką darbdaviui ar asmeniui, kurį šis darbdavys įdarbino, bet kurioms teisėms tuo atveju, kai jų atsakomybė nustatyta.

3. Jeigu pagal 36 straipsnio 3 dalies ir (arba) 63 straipsnio 3 dalies nuostatas dvi ar daugiau valstybių narių ar tų valstybių kompetentingos valdžios institucijos yra susitarusios atsisakyti atsiskaitymų tarp jų jurisdikcijai priklausančių įstaigų, bet kurios teisės, atsirandančios trečiosios šalies atžvilgiu, reglamentuojamos šiomis taisyklėmis:

a) jeigu valstybės narės gyvenamosios ar buvimo vietos įstaiga pagal jos administruojamus teisės aktus moka išmokas asmeniui dėl žalos, patirtos šioje teritorijoje, ta įstaiga naudojasi perėmimo teise arba teise pateikti tiesioginį ieškinį trečiajai šaliai dėl atsakomybės mokėti kompensaciją už žalą;

b) įgyvendinant a punktą:

i) gaunantis išmokas asmuo laikomas apdraustu jo gyvenamosios ar buvimo vietos įstaigoje,

ii) tokia įstaiga laikoma įstaiga skolininke;

c) 1 ir 2 dalies nuostatos ir toliau galioja bet kurioms išmokoms, kurių neapima šioje dalyje nurodytas susitarimas dėl atsisakymo.

VII

DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

94 (7) (8) (11) (12) straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims

1. Pagal šį reglamentą neįgyjama jokių teisių laikotarpiu iki 1972 m. spalio 1 d. arba iki reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje.

2. Nustatant pagal šį reglamentą įgytas teises, įskaitomi visi draudimo laikotarpiai ir, kur reikia, visi darbo pagal darbo sutartį arba gyvenimo laikotarpiai, įgyti pagal valstybės narės teisės aktus iki 1972 m. spalio 1 d. arba iki reglamento įsigaliojimo tos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje.

3. Laikantis 1 dalies nuostatų, pagal šį reglamentą įgyjama bet kuri teisė, netgi jeigu ji susijusi su draudiminiu įvykiu, įvykusiu iki 1972 m. spalio 1 d. arba iki reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje.

4. Bet kuri išmoka, kuri nebuvo paskirta arba buvo sustabdytas jos mokėjimas dėl atitinkamo asmens pilietybės arba gyvenamosios vietos, to asmens prašymu skiriama arba atnaujinamas jos mokėjimas nuo 1972 m. spalio 1 d. arba nuo šio reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje, su sąlyga, kad dėl anksčiau nustatytų teisių nereikėtų mokėti fiksuoto dydžio.

5. Asmens, kuriam pensija buvo paskirta iki 1972 m. spalio 1 d. arba iki šio reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje, teisės to asmens prašymu, gali būti peržiūrėtos, atsižvelgiant į reglamento nuostatas. Ši nuostata taip pat taikoma kitoms 78 straipsnyje nurodytoms išmokoms.

6. Jeigu 4 ar 5 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas per dvejus metus nuo 1972 m. spalio 1 d. arba nuo šio reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje, pagal šį reglamentą įgytos teisės įsigalioja nuo tos dienos, ir atitinkamiems asmenims negali būti taikomos bet kurios valstybės narės teisės aktų nuostatos, susijusios su teisių panaikinimu ar apribojimu.

Tos pačios nuostatos galioja taikant šį reglamentą tose teritorijose, kurios 1990 m. spalio 3 d. tapo Vokietijos Federacinės Respublikos dalimi, su sąlyga, kad 4 ar 5 dalyje nurodytas prašymas būtų pateiktas per dvejus metus nuo 1992 m. birželio 1 d.

7. Jeigu 4 ar 5 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas pasibaigus dvejų metų laikotarpiui po 1972 m. spalio 1 d. arba po šio reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje, teisės, kurios nebuvo prarastos arba nutrūkusios dėl senaties termino, įsigalioja nuo prašymo pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai taikomos bet kurios valstybės narės palankesnės teisės aktų nuostatos.

Tos pačios nuostatos galioja šio reglamento taikymui tose teritorijose, kurios 1990 m. spalio 3 d. tapo Vokietijos Federacinės Respublikos dalimi, su sąlyga, kad 4 ar 5 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas praėjus dviems metams nuo 1992 m. birželio 1 d.

8. Sklerogeninės pneumocionozės atveju 57 straipsnio 5 dalies nuostatos galioja piniginėms išmokoms dėl profesinės ligos, kurių išlaidos, nesant susitarimo tarp atitinkamų įstaigų, negali būti paskirstytos toms įstaigoms iki 1972 m. spalio 1 d.

9. Pašalpos šeimai, kurias gauna pagal darbo sutartį dirbantys asmenys Prancūzijoje arba bedarbiais tapę darbuotojai, gaunantys nedarbo išmokas pagal Prancūzijos teisės aktus už savo šeimos narius, kurie 1989 m. lapkričio 15 d. gyvena kitoje valstybėje narėje, ir toliau mokamos nustatyto dydžio ir tą dieną galiojančią tvarką, kol jų dydis neviršija išmokų dydžio, kuris būtų mokamas nuo 1989 m. lapkričio 16 d. ir kol atitinkamiems asmenims galioja Prancūzijos teisės aktai. Neatsižvelgiama į pertraukas, trunkančias ne trumpiau kaip vieną mėnesį, ir į bedarbystės ar ligos laikotarpius.

Šio dalies vykdymo tvarka, ir ypač pašalpų išlaidų pasidalijimas, nustatomas abipusiu atitinkamų valstybių narių arba jų kompetentingų valdžios institucijų susitarimu, gavus Administracinės komisijos išvadas.

10. Asmenų, kuriems pensija buvo paskirta iki 45 straipsnio 6 dalies įsigaliojimo, teisės jų prašymu gali būti peržiūrėtos pagal 45 straipsnio 6 dalies nuostatas.

95 (6) (12) straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos savarankiškai dirbantiems asmenims

1. Pagal šį reglamentą neįgyjama jokių teisių laikotarpiu iki 1982 m. liepos 1 d. arba iki reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje.

2. Nustatant pagal šį reglamentą įgytas teises, įskaitomi visi draudimo laikotarpiai ir, kur reikia, visi darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpiai, įgyti pagal valstybės narės teisės aktus iki 1982 m. liepos 1 d. arba iki reglamento įsigaliojimo datos tos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje.

3. Laikantis 1 dalies nuostatų, pagal šį reglamentą įgyjama bet kuri teisė, netgi jeigu ji susijusi su draudiminiu įvykiu, įvykusiu iki 1982 m. liepos 1 d. arba iki reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje.

4. Bet kuri išmoka, kuri nebuvo paskirta arba buvo sustabdytas jos mokėjimas dėl atitinkamo asmens pilietybės arba gyvenamosios vietos, to asmens prašymu skiriama arba atnaujinamas jos mokėjimas nuo 1982 m. liepos 1 d. arba nuo šio reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje, su sąlyga, kad dėl anksčiau nustatytų teisių nereikėtų mokėti fiksuoto dydžio.

5. Asmens, kuriam pensija buvo paskirta iki 1982 m. liepos 1 d. arba iki šio reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje, teisės to asmens prašymu, gali būti peržiūrėtos, atsižvelgiant į reglamento nuostatas. Ši nuostata taip pat galioja kitoms 78 straipsnyje nurodytoms išmokoms.

6. Jeigu 4 ar 5 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas per dvejus metus nuo 1982 m. liepos 1 d. arba nuo šio reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje, pagal šį reglamentą įgytos teisės įsigalioja nuo tos dienos, ir atitinkamiems asmenims negali būti taikomos bet kurios valstybės narės teisės aktų nuostatos, susijusios su teisių panaikinimu ar apribojimu.

Tos pačios nuostatos galioja taikant šį reglamentą tose teritorijose, kurios 1990 m. spalio 3 d. tapo Vokietijos Federacinės Respublikos dalimi, su sąlyga, kad 4 ar 5 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas praėjus dviems metams nuo 1992 m. birželio 1 d.

95a (11) straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl Reglamento (EEB) Nr. 1248/92taikymo ( 3 )

1. Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1248/92 neįgyjama jokių teisių laikotarpiu iki 1992 m. birželio 1 d.

2. Nustatant teisę gauti išmokas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1248/92 įskaitomi visi draudimo ar gyvenimo laikotarpiai, įgyti pagal valstybės narės teisės aktus iki 1992 m. birželio 1 d.

3. Laikantis 1 dalies nuostatų, pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1248/92 įgyjama bet kuri teisė, netgi jeigu ji susijusi su draudiminiu įvykiu, įvykusiu iki 1992 m. birželio 1 d.

4. Asmens, kuriam pensija buvo paskirta iki 1992 m. birželio 1 d., teisės to asmens prašymu gali būti peržiūrėtos atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 1248/92 nuostatas.

5. Jeigu 4 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas per dvejus metus nuo 1992 m. birželio 1 d., pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1248/92 įgytos teisės įsigalioja nuo tos dienos ir atitinkamiems asmenims negali būti taikomos bet kurios valstybės narės teisės aktų nuostatos, susijusios su teisių panaikinimu ar apribojimu.

6. Jeigu 4 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas pasibaigus dvejų metų laikotarpiui po 1992 m. birželio 1 d., teisės, kurios nebuvo prarastos arba nutrūkusios dėl senaties termino, įsigalioja nuo prašymo pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai taikomos bet kurios valstybės narės palankesnės teisės aktų nuostatos.

95b (14) straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl Reglamento (EEB) Nr. 1247/92 taikymo ( 4 )

1. Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1247/92 neįgyjama jokių teisių už laikotarpius iki 1992 m. birželio 1 d.

2. Nustatant teisę gauti išmokas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1247/92, įskaitomi visi gyvenimo laikotarpiai ir darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai, įgyti pagal valstybės narės teisės aktus iki 1992 m. birželio 1 d.

3. Laikantis 1 dalies nuostatų, pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1247/92 įgyjama bet kuri teisė, netgi jeigu ji susijusi su draudiminiu įvykiu, įvykusiu iki 1992 m. birželio 1 d.

4. Visos specialios neįmokinės išmokos, kurios nebuvo paskirtos arba buvo sustabdytas jų mokėjimas dėl atitinkamo asmens pilietybės arba gyvenamosios vietos, to asmens prašymu skiriamos arba atnaujinamas jų mokėjimas nuo 1992 m. birželio 1 d., su sąlyga, kad dėl anksčiau nustatytų teisių nereikėtų mokėti fiksuoto dydžio.

5. Asmenų, kuriems pensija buvo paskirta iki 1992 m. birželio 1 d., teisės, tų asmenų prašymu gali būti peržiūrėtos atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 1247/92 nuostatas.

6. Jeigu 4 ar 5 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas per dvejus metus nuo 1992 m. birželio 1 d., pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1247/92 įgytos teisės įsigalioja nuo tos dienos ir atitinkamiems asmenims negali būti taikomos bet kurios valstybės narės teisės aktų nuostatos, susijusios su teisių panaikinimu ar apribojimu.

7. Jeigu 4 ar 5 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas pasibaigus dvejų metų laikotarpiui po 1992 m. birželio 1 d., teisės, kurios nebuvo prarastos arba nutrūkusios dėl senaties termino, įsigalioja nuo prašymo pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai taikomos bet kurios valstybės narės palankesnės teisės aktų nuostatos.

8. Taikant Reglamento (EEB) Nr. 1247/92 1 straipsnį, negali būti nutrauktas pensijos mokėjimas, kurią valstybės narės kompetentinga įstaiga paskyrė iki 1992 m. birželio 1 d. pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 III dalį, kuriai taikomas pastarojo reglamento 10 straipsnis.

9. Taikant Reglamento (EEB) Nr. 1247/92 1 straipsnį, prašymas skirti specialią neįmokinę išmoką kaip priedą prie pensijos negali būti atmestas, kai prašymą pateikia asmuo, įvykdęs sąlygas šiai išmokai gauti iki 1992 m. birželio 1 d., netgi tuo atveju, jeigu atitinkamas asmuo gyvena valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė narė, teritorijoje, su sąlyga, kad prašymas dėl išmokos būtų pateiktas per penkerių metų laikotarpį nuo 1992 m. birželio 1 d.

10. Nepaisant 1 dalies nuostatų, bet kurios specialios neįmokinės išmokos kaip priedas prie pensijų, kurios nebuvo paskirtos arba buvo sustabdytas jų mokėjimas dėl to, kad atitinkamas asmuo gyveno valstybės narės, kitoje nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, to asmens prašymu nuo 1992 m. birželio 1 d. skiriamos arba atnaujinamas jų mokėjimas, pirmuoju atveju — nuo tos dienos, nuo kurios išmoka turėjo būti paskirta, o antruoju atveju — nuo išmokos mokėjimo sustabdymo dienos.

11. Jeigu specialios neįmokinės išmokos, nurodytos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 4 straipsnio 2 dalyje, tuo pačiu laikotarpiu ir tam pačiam asmeniui gali būti skiriamos pagal šio reglamento 10a straipsnį kompetentingos įstaigos tos valstybės narės, kurios teritorijoje šis asmuo gyvena, ir pagal šio straipsnio 1-10 dalis kompetentingos įstaigos kitos valstybės narės, atitinkamas asmuo gali tik sumuoti tas išmokas iki specialios išmokos didžiausio dydžio, į kurį jis galėtų pretenduoti pagal vieną iš nurodytų teisės aktų.

12. 11 dalies detalios taikymo taisyklės, ypač dėl šioje dalyje nurodytų išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo sąlygų, nustatytų pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus, ir diferencijuotų papildomų sumų paskirstymas nustatomos Administracinės komisijos sprendimu dėl darbuotojų migrantų socialinės apsaugos ir, kur reikia, atitinkamų valstybių narių ar jų kompetentingų valdžios institucijų susitarimu.

95c straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl Reglamento (EB) Nr. 1606/98 taikymo

1. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/98 ( 5 ) už jokį laikotarpį iki 1998 m. spalio 25 d. neįgyjama jokių teisių.

2. Į kiekvieną draudimo laikotarpį ir, kur reikia, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo ar gyvenimo laikotarpį, įgytą pagal kokios nors valstybės narės teisės aktus iki 1998 m. spalio 25 d., atsižvelgiama nustatant teises, įgyjamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1606/98 nuostatas.

3. Laikantis šio straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/98 įgyjama bet kuri teisė, net jei ji susijusi su draudiminiu įvykiu, įvykusiu iki 1998 m. spalio 25 d.

4. Bet kuri išmoka, kuri nebuvo paskirta arba buvo sustabdytas jos mokėjimas dėl atitinkamo asmens pilietybės arba gyvenamosios vietos, to asmens prašymu skiriama arba atnaujinamas jos mokėjimas nuo 1998 m. spalio 25 d., su sąlyga, kad dėl teisių, pagal kurias anksčiau buvo paskirtos išmokos, nebuvo atliktas vienkartinis mokėjimas.

5. Asmenų, kuriems pensija buvo paskirta iki 1998 m. spalio 25 d., teisės tų asmenų prašymu gali būti persvarstytos atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1606/98 nuostatas. Ši nuostata taip pat taikoma kitoms 78 ir 79 straipsniuose nurodytoms išmokoms, kiek tai susiję su 78 ir 79a straipsniais.

6. Jei šio straipsnio 4 ir 5 dalyse minėtas prašymas pateikiamas per dvejus metus nuo 1998 m. vasario 25 d., Reglamente (EB) Nr. 1606/98 numatytos teisės įgyjamos nuo tos datos ir jokios valstybės narės teisės aktų nuostatos dėl tų teisių praradimo arba pasibaigimo atitinkamam asmeniui negali būti taikomos.

7. Jei šio straipsnio 4 ir 5 dalyse minėtas prašymas pateikiamas pasibaigus dvejų metų laikotarpiui po 1998 m. spalio 25 d., neprarastos arba senaties terminu neapribotos teisės įgyjamos nuo tokio prašymo pateikimo dienos, nepažeidžiant bet kurios valstybės narės teisės aktuose nustatytų palankesnių nuostatų.

95d straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos studentams

1. Studentai, jų šeimos nariai ar maitintojo netekę asmenys, kurie buvo jų išlaikomi, pagal šį reglamentą neįgyja teisių už jokius laikotarpius iki 1999 m. gegužės 1 d.

2. Nustatant pagal šį reglamentą įgyjamas teises, turi būti atsižvelgiama į bet kurį draudimo laikotarpį, o kur reikia – į bet kuriuos darbo pagal sutartį, savarankiško darbo ar gyvenimo laikotarpius, įgytus iki 1999 m. gegužės 1 d. pagal valstybės narės teisės aktus.

3. Laikantis 1 dalies nuostatų, pagal šį reglamentą įgyjama bet kuri teisė, netgi jeigu ji susijusi su draudiminiu įvykiu, įvykusiu iki 1999 m. gegužės 1 d.

4. Bet kuri išmoka, kuri nebuvo paskirta, ar jos mokėjimas buvo sustabdytas dėl atitinkamo asmens pilietybės arba gyvenamosios vietos, to asmens prašymu nuo 1999 m. gegužės 1 d. skiriama arba atnaujinamas jos mokėjimas tik tuo atveju, jei teisės, dėl kurių anksčiau skirtos išmokos, nesąlygojo vienkartinės sumos išmokėjimo.

5. Jei nuo 1999 m. gegužės 1 d. per dvejus metus yra pateikiamas šio straipsnio 4 dalyje minėtas prašymas, pagal šį reglamentą kylančias teises studentai, jų šeimos nariai ar maitintojo netekę asmenys, kurie buvo jų išlaikomi, įgyja nuo tos datos ir atitinkamiems asmenims negali būti taikomos jokios valstybės narės teisės aktų nuostatos dėl tų teisių praradimo arba nutrūkimo.

6. Jei 4 dalyje minėtas prašymas pateikiamas pasibaigus nustatytam dvejų metų laikotarpiui po 1999 m. gegužės 1 d., neprarastos ar nenutrūkusios teisės įgyjamos nuo minėto prašymo padavimo dienos, laikantis bet kurios valstybės narės palankesnių teisės aktų nuostatų.

95e straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl Reglamento (EB) Nr. 1399/1999 ( 6 ) taikymo

1. Reglamentas (EB) Nr. 1399/1999 taikomas našlaičių teisėms, jeigu tų našlaičių tėvai, pagal kuriuos jie įgijo tas teises, yra mirę po 1999 m. rugsėjo 1 d.

2. Nustatant pagal Reglamentą (EB) Nr. 1399/1999 įgytas teises atsižvelgiama į visus draudimo arba gyvenimo laikotarpius, kurie pagal valstybės narės teisės aktus buvo įgyti iki 1999 m. rugsėjo 1 d.

3. Našlaičių teises, jeigu jų tėvai, pagal kuriuos našlaičiai įgijo tas teises, yra mirę iki 1999 m. rugsėjo 1 d., galima svarstyti iš naujo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1399/1999, jeigu našlaičiai paduoda prašymą.

4. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas buvo paduotas per dvejus metus nuo 1999 m. rugsėjo 1 d., Reglamentu (EB) Nr. 1399/1999 nustatytos teisės įgyjamos nuo tos datos ir atitinkamiems asmenims negalima taikyti nė vienos valstybės narės nuostatų dėl teisių praradimo arba pasibaigimo.

5. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas paduodamas pasibaigus dvejų metų laikotarpiui nuo 1999 m. rugsėjo 1 d., neprarastos teisės ir teisės, kurių galiojimas nepasibaigęs, įgyjamos nuo to prašymo padavimo dienos, jei bet kurios valstybės narės teisės aktų nuostatos nėra palankesnės.

95f straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su II priedo I skirsniu, tekste su antraštėmis „D. VOKIETIJA“ ir „R. AUSTRIJA“

1. II priedo I skirsnyje tekste su antrašte „D. VOKIETIJA“ ir „R. AUSTRIJA“, su pakeitimais, padarytais 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 647/2005, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje ir (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ( 7 ) įgyvendinimo tvarką, nenustatomas joks teisių įgijimas laikotarpiui iki 2005 m. sausio 1 d.

2. Nustatant pagal šį reglamentą įgytas teises, įskaitomi visi draudimo laikotarpiai ir, tam tikrais atvejais, visi darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpiai, įgyti pagal valstybės narės teisės aktus iki 2005 m. sausio 1 d.

3. Laikantis 1 dalies nuostatų, pagal šį reglamentą teisė įgyjama net jeigu ji yra susijusi su draudiminiu įvykiu, įvykusiu iki 2005 m. sausio 1 d.

4. Bet kuri išmoka, kuri nebuvo paskirta arba buvo sustabdytas jos mokėjimas dėl atitinkamo asmens pilietybės arba gyvenamosios vietos, to asmens prašymu skiriama arba atnaujinamas jos mokėjimas nuo 2005 m. sausio 1 d. su sąlyga, jei pagal anksčiau nustatytas teises į išmokas nebuvo suteikta vienkartinė išmoka.

5. Asmenų, kuriems pensija ar metinė išmoka buvo paskirta iki 2005 m. sausio 1 d., teisės jų pačių prašymu gali būti peržiūrėtos, atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas. Ši nuostata taip pat taikoma kitoms išmokoms pagal 78 straipsnį.

6. Jeigu 4 ar 5 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas per dvejus metus nuo 2005 m. sausio 1 d., pagal šį reglamentą įgytos teisės įsigalioja nuo tos datos, ir atitinkamiems asmenims negali būti taikomos jokios valstybės narės teisės aktų nuostatos, susijusios su teisių panaikinimu ar apribojimu.

7. Jeigu 4 ar 5 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas pasibaigus dvejų metų laikotarpiui po 2005 m. sausio 1 d., teisės, kurios nebuvo prarastos arba nutrūkusios dėl senaties termino, įsigalioja nuo prašymo pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai taikomos kurios nors valstybės narės palankesnės teisės aktų nuostatos.

95g straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su IIa priedo įrašu dėl priežiūros pašalpos Austrijoje (Pflegegeld) išbraukimu.

Jeigu prašymai skirti priežiūros pašalpas pagal Austrijos federalinį įstatymą (Bundespflegegeldgesetz) pateikti ne vėliau kaip iki 2001 m. kovo 8 d. remiantis šio reglamento 10a straipsnio 3 dalimi, ši nuostata taikoma ir toliau, jei priežiūros pašalpos gavėjas tebegyvena Austrijoje po 2001 m. kovo 8 d.