Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02014R0240-20140315

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 2014 m. sausio 7 d. dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2014/240/2014-03-15

  The HTML format is unavailable in your User interface language.

2014R0240 — LT — 15.03.2014 — 000.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 240/2014

2014 m. sausio 7 d.

dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso

(OL L 074, 14.3.2014, p.1)


pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 157, 27.5.2014, p. 103  (240/2014)




▼B

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 240/2014

2014 m. sausio 7 d.

dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso



EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 ( 1 ), visų pirma į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

šiuo reglamentu siekiama nustatyti Europos elgesio kodeksą, skirtą padėti valstybėms narėms ir sudaryti joms geresnes sąlygas užmegzti partnerystės ryšius dėl partnerystės sutarčių ir programų, remiamų iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF). Šių fondų veikla dabar reglamentuojama bendru teisiniu pagrindu ir jie vadinami Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (toliau – ESI fondai);

(2)

darbas su partneriais – jau seniai nusistovėjęs ESI fondų paramos įgyvendinimo principas. Partnerystė reiškia glaudų valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu pilietinei visuomenei atstovaujančių subjektų bendradarbiavimą per visą programos ciklą – ją rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant;

(3)

atrinkti partneriai turėtų geriausiai atstovauti atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Atrankos procedūros turėtų būti skaidrios ir jomis turi būti paisoma įvairių valstybių narių institucinių ir teisinių sistemų, taip pat nacionalinės ir regioninės kompetencijos;

(4)

partneriais turėtų būti valdžios institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir pilietinei visuomenei atstovaujantys subjektai, taip pat aplinkosaugos partneriai, bendruomeninės ir savanorių organizacijos, kurios gali daryti didelę įtaką įgyvendinant partnerystės sutartį ir programas arba kurioms jos gali turėti didelę įtaką. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad būtų įtrauktos tos grupės, kurioms programos gali daryti įtaką, bet kurioms atrodo sunku daryti įtaką programoms, visų pirma labiausiai pažeidžiamos arba marginalios bendruomenės, kurios patiria didžiausią diskriminavimo arba socialinės atskirties riziką, pvz., neįgaliesiems asmenims, migrantams ir romams;

(5)

atrenkant partnerius būtina atsižvelgti į skirtumą tarp partnerystės sutarčių ir programų. Partnerystės sutartys taikomos visai ESI fondų paramai kiekvienai valstybei narei, o programos susiejamos tik su tais ESI fondais, iš kurių joms teikiama parama. Partnerystės sutartims sudaryti atrenkami atitinkami, su planuojamu visų ESI fondų paramos naudojimu susiję partneriai, o programoms atrenkami atitinkami, su planuojamu ESI fondų paramos naudojimu konkrečiai programai susiję partneriai;

(6)

partneriai turėtų dalyvauti rengiant ir įgyvendinant partnerystės sutartis ir programas. Todėl būtina nustatyti pagrindinius principus ir gerąją praktiką, padėsiančius laiku, turiningai ir skaidriai konsultuotis su partneriais dėl spręstinų uždavinių ir poreikių analizės, siektinų tikslų ir prioritetų atrankos, taip pat koordinavimo struktūrų ir daugiapakopio valdymo tvarkos, siekiant politiką vykdyti veiksmingai;

(7)

partneriams turėtų būti atstovaujama programų stebėsenos komitetuose. Narystę komitete ir jo darbo tvarką nustatančiomis taisyklėmis turėtų būti skatinamas programavimo ir įgyvendinimo tęstinumas ir suinteresuotumas juo įgyvendinti, taip pat aiški ir skaidri darbo tvarka, punktualumas ir nediskriminavimas;

(8)

aktyviai dalyvaudami stebėsenos komitetų darbe, partneriai turėtų būti įtraukti vertinant veiklos pagal įvairius prioritetus rezultatus, atitinkamas programų ataskaitas ir prireikus kvietimus teikti pasiūlymus;

(9)

geresnės sąlygos veiksmingai partnerystei turėtų būti sudaromos padedant atitinkamiems partneriams stiprinti jų institucinius gebėjimus, reikalingus programoms rengti ir įgyvendinti;

(10)

Komisija turėtų sudaryti geresnes sąlygas dalytis gerąja praktika, stiprinti institucinius gebėjimus ir valstybėms narėms, vadovaujančiosioms institucijoms ir partnerių atstovams pranešti apie atitinkamus rezultatus, įsteigdama visų ESI fondų srities partnerystės praktikos bendruomenę;

(11)

valstybės narės turėtų įvertinti partnerių vaidmenį įgyvendinant partnerystės sutartis ir partnerystės rezultatus ir našumą programavimo laikotarpiu;

(12)

siekdama padėti valstybėms narėms ir sudaryti joms geresnes sąlygas užmegzti partnerystės ryšius, Komisija turėtų paskelbti valstybių narių geriausios praktikos pavyzdžius,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



I

SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomas Europos partnerystės elgesio kodeksas, taikomas partnerystės sutartims ir programoms, remiamoms iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų.



II

SKYRIUS

PAGRINDINIAI SKAIDRIŲ PROCEDŪRŲ ATITINKAMIEMS PARTNERIAMS NUSTATYTI PRINCIPAI

2 straipsnis

Reprezentatyviausi partneriai

Valstybės narės užtikrina, kad Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti partneriai geriausiai reprezentuotų atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir būtų paskirti kaip tinkamai įgalioti atstovai, atsižvelgiant į jų kompetenciją, galimybes aktyviai dalyvauti ir tinkamą atstovavimo lygį.

3 straipsnis

Partnerių, su kuriais tinkama rengti partnerystės sutartį, nustatymas

1.  Siekdamos sudaryti partnerystės sutartį, valstybės narės atitinkamus partnerius pasirenka bent iš:

a) kompetentingų regioninių, vietos, miesto ir kitų valdžios institucijų, įskaitant:

i) regionines valdžios institucijas, vietos valdžios institucijų nacionalinius atstovus ir vietos valdžios institucijas, atstovaujančias didžiausiems miestams ar miesto teritorijoms, į kurių kompetencijos sritį patenka planuojamas ESI fondų paramos naudojimas;

ii) aukštojo mokslo institucijų nacionalinius atstovus, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus ir tyrimų centrus, atsižvelgdamos į planuojamą ESI fondų paramos naudojimą;

iii) kitas nacionalines valdžios institucijas, atsakingas už Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4–8 straipsniuose nurodytų horizontaliųjų principų taikymą, atsižvelgdamos į planuojamą ESI fondų paramos naudojimą, o ypač į vienodą požiūrį skatinančius subjektus, įsteigtus laikantis Tarybos direktyvos 2000/43/EB ( 2 ), Tarybos direktyvos 2004/113/EB ( 3 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB ( 4 );

b) ekonominių ir socialinių partnerių, įskaitant:

i) nacionaliniu mastu pripažintas socialinių partnerių organizacijas, visų pirma bendras įvairių pramonės šakų ir sektorių organizacijas, kurių sektoriai susiję su planuojamu ESI fondų paramos naudojimu;

ii) nacionalinius prekybos rūmus ir verslo asociacijas, atstovaujančias bendriesiems pramonės ir jos šakų interesams, atsižvelgdamos į planuojamą ESI fondų paramos naudojimą ir siekdamos užtikrinti subalansuotą atstovavimą didelėms, vidutinėms, mažoms ir labai mažoms įmonėms ir socialinės ekonomikos atstovams;

c) pilietinei visuomenei atstovaujančių subjektų, kaip antai aplinkosaugos partneriai, nevyriausybinės organizacijos, ir už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą atsakingų subjektų, įskaitant:

i) subjektus, veikiančius su planuojamu ESI fondų paramos naudojimu ir su Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4–8 straipsniuose nurodytų horizontaliųjų principų taikymu susijusiose srityse, remdamosi jų reprezentatyvumu ir atsižvelgdamos į geografinę ir teminę aprėptį, valdymo pajėgumus, kompetenciją ir inovacinius metodus;

ii) kitas organizacijas ar grupes, kurioms ESI fondų paramos įgyvendinimas turės arba manoma, kad turės, didelę įtaką, visų pirma grupes, kurios, kaip manoma, gali patirti diskriminavimo ir socialinės atskirties riziką.

2.   ►C1  Jei valdžios institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir pilietinei visuomenei atstovaujantys subjektai, siekdami sudaryti geresnes sąlygas dalyvauti partnerystėje, yra įsteigę jų interesus ginančią organizaciją (jungtinė organizacija), jie gali paskirti vieną atstovą jungtinės organizacijos nuomonei partnerystėje reikšti. ◄

4 straipsnis

Partnerių, su kuriais tinkama rengti programas, nustatymas

1.   ►C1  Kiekvienai programai valstybės narės atitinkamus partnerius pasirenka bent iš: ◄

a) kompetentingų regioninių, vietos, miesto ir kitų valdžios institucijų, įskaitant:

i) regionines valdžios institucijas, vietos valdžios institucijų nacionalinius atstovus ir vietos valdžios institucijas, atstovaujančias didžiausiems miestams ar miesto teritorijoms, į kurių kompetencijos sritį patenka planuojamas ESI fondų paramos naudojimas programai įgyvendinti;

ii) aukštojo mokslo institucijų nacionalinius ar regioninius atstovus, švietimo, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikėjus ir tyrimų centrus, atsižvelgdamos į planuojamą ESI fondų paramos naudojimą programai įgyvendinti;

iii) kitas valdžios institucijas, atsakingas už Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4–8 straipsniuose nurodytų horizontaliųjų principų taikymą, atsižvelgdamos į planuojamą ESI fondų paramos naudojimą programai įgyvendinti, o ypač vienodą požiūrį skatinančius subjektus, įsteigtus laikantis Direktyvos 2000/43/EB, Direktyvos 2004/113/EB ir Direktyvos 2006/54/EB;

iv) kitas nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens įstaigas ir valdžios institucijas, atstovaujančias teritorijoms, kuriose programos lėšomis teikiamos integruotos teritorinės investicijos ir įgyvendinamos vietos plėtros strategijos;

b) ekonominių ir socialinių partnerių, įskaitant:

i) nacionaliniu ar regioniniu mastu pripažintas socialinių partnerių organizacijas, visų pirma bendras įvairių pramonės šakų ir sektorių organizacijas, kurių sektoriai susiję su planuojamu ESI fondų paramos naudojimu programai įgyvendinti;

ii) nacionalinius ar regioninius prekybos rūmus ir verslo asociacijas, atstovaujančias bendriesiems pramonės ar jos šakų interesams, siekdamos užtikrinti subalansuotą atstovavimą didelėms, vidutinėms, mažosioms ir labai mažoms įmonėms ir socialinės ekonomikos atstovams;

iii) kitus panašius nacionalinio ar regioninio lygmens subjektus;

c) pilietinei visuomenei atstovaujančių subjektų, kaip antai aplinkosaugos partneriai, nevyriausybinės organizacijos, ir už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą atsakingų subjektų, įskaitant:

i) subjektus, veikiančius su planuojamu ESI fondų paramos naudojimu programai įgyvendinti ir su Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4–8 straipsniuose nurodytų horizontaliųjų principų taikymu susijusiose srityse, remdamosi jų reprezentatyvumu ir atsižvelgdamos į geografinę ir teminę aprėptį, valdymo pajėgumus, kompetenciją ir inovacinius metodus;

ii) subjektus, atstovaujančius vietos veiklos grupėms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 34 straipsnio 1 dalyje;

iii) kitas organizacijas ar grupes, kurioms ESI fondų paramos įgyvendinimas turės arba manoma, kad turės, didelę įtaką, visų pirma grupes, kurios, kaip manoma, gali patirti diskriminavimo ir socialinės atskirties riziką.

2.   ►C1  Įgyvendindamos Europos teritorinio bendradarbiavimo programas, valstybės narės į partnerystę gali įtraukti: ◄

i) Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes, veikiančias atitinkamoje tarpvalstybinės ar tarptautinės programos teritorijoje;

ii) valdžios institucijas arba subjektus, dalyvaujančius rengiant arba įgyvendinant makroregionines arba jūros baseino strategijas programos teritorijoje, įskaitant makroregioninių strategijų prioritetinių sričių koordinatorius.

3.   ►C1  Jei valdžios institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir pilietinei visuomenei atstovaujantys subjektai yra įsteigę jungtinę organizaciją, jie gali paskirti vieną atstovą jungtinės organizacijos nuomonei partnerystėje reikšti. ◄



III

SKYRIUS

ATITINKAMŲ PARTNERIŲ ĮTRAUKIMO RENGIANT PARTNERYSTĖS SUTARTĮ IR PROGRAMAS PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR GEROJI PRAKTIKA

5 straipsnis

Konsultacijos su atitinkamais partneriais rengiant partnerystės sutartį ir programas

1.  Siekdamos užtikrinti skaidrų ir veiksmingą atitinkamų partnerių dalyvavimą, valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos su jais tariasi dėl partnerystės sutarties ir programų rengimo proceso ir tvarkaraščio. Tardamosi valstybės narės partnerius išsamiai informuoja apie jų turinį ir pakeitimus.

2.  Konsultuodamosi su atitinkamais partneriais, valstybės narės atsižvelgia į šiuos dalykus:

a) laiku suteikia reikalingą informaciją ir galimybes lengvai su ja susipažinti;

b) suteikia partneriams pakankamai laiko išanalizuoti svarbiausius parengiamuosius dokumentus, partnerystės sutarties projektą ir programų projektus ir dėl jų pateikti pastabas;

c) numato kanalus, per kuriuos partneriai galėtų teikti klausimus ir pastabas ir jiems būtų pranešta apie tai, kaip į jų pasiūlymus atsižvelgta;

d) skelbia konsultacijų rezultatus.

3.  Įgyvendindamos kaimo plėtros programas, valstybės narės atsižvelgia į vaidmenį, kurį valstybių narių kaimo plėtros tinklai, įsteigti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 ( 5 ) 54 straipsnį, gali atlikti įtraukiant atitinkamus partnerius.

4.  Jeigu buvo sudaryti oficialūs įvairių žemesnių nei nacionalinio lygmens pakopų valdžios susitarimai, valstybė narė atsižvelgia į šiuos daugiapakopio valdymo susitarimus, paisydama savo institucinės ir teisinės sistemos.

6 straipsnis

Partnerystės sutarties rengimas

Valstybės narės, paisydamos savo institucinės ir teisinės sistemos, įtraukia atitinkamus partnerius rengiant partnerystės sutartį, o ypač:

a) analizuojant netolygumus, vystymosi poreikius ir augimo potencialą, atsižvelgiant į teminius tikslus, įskaitant nurodytuosius atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose;

b) rengiant programų sąlygų ex ante santraukas ir partnerystės sutarties ex ante vertinimo, atlikto valstybės narės iniciatyva, pagrindines išvadas;

c) atrenkant teminius tikslus, preliminariai paskirstant ESI fondų paramą ir nurodant pagrindinius laukiamus rezultatus;

d) sudarant sąrašą nacionalinio ir regioninio lygmens programų ir mechanizmų, kuriais siekiama užtikrinti ESI fondų tarpusavio koordinavimą arba jų koordinavimą su kitomis Sąjungos ir nacionalinėmis finansavimo priemonėmis ir su Europos investicijų banku;

e) rengiant tvarką, kuria užtikrinamas integruotas požiūris į ESI fondų paramos naudojimą miestų, kaimų, pakrančių ir žuvininkystės teritorijų, taip pat teritorijų, kurioms būdingi specifiniai teritoriniai ypatumai, teritoriniam vystymuisi;

f) rengiant tvarką, kuria užtikrinamas integruotas požiūris tenkinant specialiuosius geografinių teritorijų, kurios yra labiausiai paveiktos skurdo, ir tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią diskriminavimo ar socialinės atskirties riziką, poreikius, ypač daug dėmesio skiriant marginalioms bendruomenėms;

g) įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5, 7 ir 8 straipsniuose nurodytus horizontaliuosius principus.

7 straipsnis

Informacija apie atitinkamų partnerių įtraukimą rengiant partnerystės sutartį

Valstybės narės apie partnerystės sutartį pateikia bent šią informaciją:

a) partnerių, dalyvaujančių rengiant partnerystės sutartį, sąrašą;

b) veiksmus, kurių imtasi, siekiant užtikrinti aktyvų partnerių dalyvavimą, įskaitant veiksmus, kurių imtasi, siekiant sudaryti galimybes dalyvauti, visų pirma neįgaliems asmenims;

c) partnerių vaidmenį rengiant partnerystės sutartį;

d) konsultacijų su partneriais rezultatus ir jų papildomos naudos rengiant partnerystės sutartį aprašymą.

8 straipsnis

Programų rengimas

Valstybės narės, paisydamos savo institucinės ir teisinės sistemos, įtraukia atitinkamus partnerius rengiant programas, o ypač:

a) analizuojant ir nustatant poreikius;

b) apibrėžiant ar atrenkant prioritetus ir konkrečius susijusius tikslus;

c) paskirstant lėšas;

d) nustatant konkrečios programos rodiklius;

e) įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 7 ir 8 straipsniuose apibrėžtus horizontaliuosius principus;

f) tvirtinant stebėsenos komiteto sudėtį.

9 straipsnis

Informacija apie atitinkamų partnerių įtraukimą rengiant programas

Valstybės narės apie programas pateikia bent šią informaciją:

a) veiksmus, kurių imtasi siekiant įtraukti atitinkamus partnerius rengiant programas ir jas keičiant;

b) planuojamus veiksmus, kuriais užtikrinamas partnerių dalyvavimas įgyvendinant programas.



IV

SKYRIUS

NARYSTĖS STEBĖSENOS KOMITETUOSE IR JŲ VIDINĖS TVARKOS TAISYKLIŲ RENGIMO GEROJI PRAKTIKA

10 straipsnis

Narystės stebėsenos komitete taisyklės

1.   ►C1  Rengdamos narystės stebėsenos komitete taisykles, valstybės narės atsižvelgia į tai, kiek įtraukti partneriai dalyvavo rengiant programas, ir siekia skatinti moterų ir vyrų lygybę ir nediskriminavimą. ◄

2.  Europos teritorinio bendradarbiavimo programų stebėsenos komitetuose tarpregioninių ir tarptautinių bendradarbiavimo programų partneriams Sąjungos ar tarptautiniu mastu gali atstovauti jungtinės organizacijos. Valstybės narės gali įtraukti partnerius rengiant stebėsenos komiteto darbą, visų pirma leisdamos jiems dalyvauti nacionalinio lygmens koordinavimo komitetų posėdžiuose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

11 straipsnis

Stebėsenos komiteto vidinės tvarkos taisyklės

Rengdami vidinės tvarkos taisykles, stebėsenos komitetai atsižvelgia į šiuos dalykus:

a) narių balsavimo teises;

b) pranešimą apie posėdžius ir dokumentų perdavimą, kuriems paprastai reikia numatyti ne mažiau kaip 10 darbo dienų;

c) stebėsenos komitetams pateiktų parengiamųjų dokumentų paskelbimo ir galimybės su jais susipažinti tvarką;

d) protokolo patvirtinimo, paskelbimo ir galimybės su juo susipažinti tvarką;

e) stebėsenos komitetų darbo grupių steigimo ir darbo tvarką;

f) nuostatas dėl stebint, vertinant ir kviečiant teikti pasiūlymus dalyvaujančių partnerių interesų konfliktų;

g) kompensavimo taisyklių, gebėjimų stiprinimo galimybių ir techninės paramos naudojimo sąlygas, principus ir tvarką.



V

SKYRIUS

ATITINKAMŲ PARTNERIŲ ĮTRAUKIMO RENGIANT KVIETIMUS TEIKTI PASIŪLYMUS IR PAŽANGOS ATASKAITAS IR ATLIEKANT PROGRAMŲ STEBĖSENĄ IR VERTINIMĄ PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR GEROJI PRAKTIKA

12 straipsnis

Duomenų apsaugos, konfidencialumo ir interesų konflikto vengimo prievolės

Valstybės narės užtikrina, kad rengiant kvietimus teikti pasiūlymus, pažangos ataskaitas ir atliekant programų stebėseną ir vertinimą įtraukti partneriai žino savo prievoles, susijusias su duomenų apsauga, konfidencialumu ir interesų konfliktu.

13 straipsnis

Atitinkamų partnerių įtraukimas rengiant kvietimus teikti pasiūlymus

Vadovaujančiosios institucijos imasi tinkamų priemonių, kad išvengtų galimo interesų konflikto, kai rengdamos kvietimus teikti pasiūlymus arba juos vertinant įtraukia atitinkamus partnerius.

14 straipsnis

Atitinkamų partnerių įtraukimas rengiant pažangos ataskaitas

Valstybės narės, rengdamos partnerystės sutarties įgyvendinimo pažangos ataskaitas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 52 straipsnyje, įtraukia atitinkamus partnerius, ypač rengdamos partnerių vaidmens įgyvendinant partnerystės sutartį vertinimą ir apžvelgdamos per konsultacijas partnerių išsakytas nuomones, įskaitant, kai tinkama, kaip į partnerių nuomones buvo atsižvelgta.

15 straipsnis

Atitinkamų partnerių įtraukimas atliekant programų stebėseną

Vadovaujančiosios institucijos įtraukia partnerius į stebėsenos komiteto ir jo darbo grupių posėdžius, kuriuose vertinami programos įgyvendinimo rezultatai ir rengiamos veiklos rezultatų peržiūros išvados bei metinės programų įgyvendinimo ataskaitos.

16 straipsnis

Partnerių įtraukimas atliekant programų vertinimą

1.  Vadovaujančiosios institucijos įtraukia partnerius į stebėsenos komitetų ir, kai tinkama, tuo tikslu jų įsteigtų specifinių darbo grupių posėdžius, kuriuose atliekamas programų vertinimas.

2.  Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo programų vadovaujančiosios institucijos konsultuojasi su partneriais dėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 114 straipsnio 2 dalies programavimo laikotarpiu atliktų vertinimų išvadas apibendrinančių ataskaitų.



VI

SKYRIUS

ORIENTACINĖS SRITYS, TEMOS IR GEROJI PRAKTIKA, SUSIJUSIOS SU ESI FONDŲ PARAMOS NAUDOJIMU ATITINKAMŲ PARTNERIŲ INSTITUCINIAMS GEBĖJIMAMS STIPRINTI, IR KOMISIJOS VAIDMUO SKLEIDŽIANT GERĄJĄ PRAKTIKĄ

17 straipsnis

Atitinkamų partnerių institucinių gebėjimų stiprinimas

1.  Vadovaujančiosios institucijos išnagrinėja, ar reikia suteikti techninę paramą partnerių, visų pirma mažų vietos valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų, instituciniams gebėjimams stiprinti, siekiant jiems padėti veiksmingai dalyvauti rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant programas.

2.  1 dalyje nurodyta parama gali būti panaudota, inter alia, specialiems praktiniams užsiėmimams, mokymo sesijoms, koordinavimo ir tinklų kūrimo struktūroms arba dalyvavimo posėdžiuose, skirtuose programai rengti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti, išlaidoms iš dalies padengti.

3.  Įgyvendinant kaimo plėtros programas, 1 dalyje nurodyta parama gali būti teikiama per valstybių narių kaimo plėtros tinklus, įsteigtus pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 54 straipsnį.

4.  Įgyvendinant ESF programas, mažiau išsivysčiusių arba pereinamojo laikotarpio regionų arba Sanglaudos fondo paramą tinkamų gauti valstybių narių vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad esant poreikiui atitinkami ESF ištekliai būtų skiriami į programas įtrauktų socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimo veiklai.

5.  Įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo programas, 1 ir 2 dalyse nurodyta parama taip pat gali apimti paramą, skirtą partnerių instituciniams gebėjimams, kurių reikia norint dalyvauti tarptautinėje bendradarbiavimo veikloje, stiprinti.

18 straipsnis

Komisijos vaidmuo skleidžiant gerąją praktiką

1.  Komisija įsteigia visiems ESI fondams bendrą bendradarbiavimo mechanizmą, vadinamą Europos partnerystės praktikos bendruomene, kuriuo galės naudotis suinteresuotosios valstybės narės, vadovaujančiosios institucijos ir Sąjungos mastu partneriams atstovaujančios organizacijos.

Europos partnerystės praktikos bendruomenė suteikia galimybę keistis patirtimi, stiprinti gebėjimus ir pranešti apie atitinkamus rezultatus.

2.  Komisija pateikia gerosios praktikos užmezgant partnerystės ryšius pavyzdžių.

3.  Dalijantis patirtimi, kaip nustatyti, perduoti ir skleisti gerąją praktiką ir inovacinius metodus, įgyvendinant tarpregionines bendradarbiavimo programas ir veiksmus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1299/2013 ( 6 ) 2 straipsnio 3 dalies c punktą, taip pat dalijamasi partnerystės rengiant bendradarbiavimo programas patirtimi.



VII

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



( 1 ) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

( 2 ) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).

( 3 ) 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).

( 4 ) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).

( 5 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

( 6 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (OL L 347, 2013 12 20, p. 259).

Top