Sutikti Nesutikti

EUR-Lex Prieiga prie Europos Sąjungos teisės

Grįžti į „EUR-Lex“ pradžios puslapį

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 32018R1092

2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1092, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti

PE/28/2018/REV/1

OL L 200, 2018 8 7, p. 30—43 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Galioja

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1092/oj

7.8.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/30


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1092

2018 m. liepos 18 d.

kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2016 m. lapkričio 30 d. komunikate dėl Europos gynybos veiksmų plano Komisija įsipareigojo papildyti, sustiprinti ir konsoliduoti valstybių narių bendradarbiavimo pastangas plėtoti gynybos pajėgumus, skirtus reaguoti į saugumo iššūkius, taip pat siekti skatinti konkurencingą, novatorišką ir efektyvią gynybos pramonę visoje Sąjungoje. Ji visų pirma pasiūlė sukurti Europos gynybos fondą (toliau – Fondas), siekiant remti investicijas į bendrus mokslinius tyrimus ir bendrą gynybos įrangos ir technologijų plėtrą, taip skatinant bendrą gynybos įrangos ir technologijų pirkimą ir bendrą priežiūrą. Fondas nepakeistų nacionalinių pastangų šiuo atžvilgiu ir turėtų būti paskata valstybėms narėms bendradarbiauti ir daugiau investuoti į gynybą. Fondo lėšomis būtų remiamas bendradarbiavimas per visą gynybos produktų ir technologijų plėtojimo ciklą, tokiu būdu skatinant sinergiją ir sąnaudų veiksmingumą. Būtų siekiama aprūpinti pajėgumais, užtikrinti konkurencingą novatorišką gynybos pramonė bazę visoje Sąjungoje, be kita ko, vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dalyvaujant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), ir prisidėti prie intensyvesnio Europos bendradarbiavimo gynybos srityje;

(2)

siekiant didinti Sąjungos gynybos pramonės, kuri prisideda prie Sąjungos strateginio savarankiškumo, konkurencingumą, efektyvumą ir inovacinį pajėgumą, turėtų būti sukurta Europos gynybos pramonės plėtros programa (toliau – programa). Programa turėtų būti siekiama didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, prisidedant prie gynybos pajėgumų gerinimo, inter alia, kiek tai susiję su kibernetine gynyba, remiant įmonių visoje Sąjungoje, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, mokslinių tyrimų centrus ir universitetus, bendradarbiavimą ir valstybių narių bendradarbiavimą gynybos produktų ir technologijų plėtojimo etape, taip sudarant galimybes geriau pasinaudoti masto ekonomija gynybos pramonėje ir skatinti gynybos sistemų standartizavimą kartu gerinant jų sąveikumą. Plėtojimo etapas, kuris eina po mokslinių tyrimų ir technologijų etapo, yra susijęs su didele rizika ir sąnaudomis, dėl kurių kyla kliūčių toliau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui. Remdama plėtojimo etapą, programa padėtų geriau panaudoti gynybos mokslinių tyrimų rezultatus ir padėtų pašalinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų bei gamybos. Ji taip pat skatintų visų formų inovacijas, nes tikėtina, kad teigiamas tokios paramos poveikis būtų jaučiamas ir civiliniame sektoriuje. Programa papildoma veikla, vykdoma pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 182 straipsnį, ir ji neapima gynybos produktų ar technologijų gamybos arba pirkimo;

(3)

kad būtų surasta daugiau novatoriškų sprendimų ir siekiant skatinti atvirą vidaus rinką, programa turėtų tvirtai remti tarpvalstybinį MVĮ dalyvavimą ir padėti sukurti naujų galimybių rinkoje;

(4)

programa turėtų apimti dvejų metų laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tam laikotarpiui turėtų būti nustatyta programos įgyvendinimui skirta finansinė suma;

(5)

šiame reglamente nustatomas viso programos laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) 17 punkte;

(6)

įgyvendinant programą visos finansavimo priemonės turėtų būti naudojamos laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4), siekiant kuo labiau plėtoti gynybos produktus ir technologijas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad programos trukmė yra dveji metai, finansinių priemonių naudojimas gali sukelti praktinių sunkumų. Todėl to pradinio laikotarpio metu prioritetas turėtų būti teikiamas dotacijų naudojimui ir, išimtinėmis aplinkybėmis, viešiesiems pirkimams. Finansinės priemonės galėtų būti tinkamos Fonde naudoti priemonės po 2020 m.;

(7)

Komisija gali patikėti dalį programos įgyvendinti subjektams, nurodytiems Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte;

(8)

susitarusios dėl bendrų gynybos pajėgumų Sąjungos lygmens prioritetų, visų pirma apibrėžusios juos pajėgumų plėtojimo plane, taip pat atsižvelgusios į suderintos metinės peržiūros gynybos srityje rezultatus ir siekdamos laikytis ES tikslų masto, kuriam 2016 m. lapkričio 14 d. išvadose pritarė Taryba ir kurį 2016 m. gruodžio 15 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba, valstybės narės nustato ir konsoliduoja karinius poreikius bei apibrėžia projekto technines specifikacijas;

(9)

valstybės narės turėtų, kai tikslinga, taip pat paskirti projekto vadovą, kaip antai, tarptautinę projektų valdymo organizaciją, pavyzdžiui Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinė organizacija, arba subjektą, kaip antai, Europos gynybos agentūrą, kad vadovautų darbui, susijusiam su bendradarbiaujamojo veiksmo, kuris remiamas pagal programą, plėtojimu. Kai įvykdomas toks paskyrimas, Komisija, prieš atlikdama mokėjimą reikalavimus atitinkančio veiksmo paramos gavėjui, turėtų pasikonsultuoti su projekto vadovu dėl vykdant veiksmą padarytos pažangos, kad projekto vadovas galėtų užtikrinti, kad paramos gavėjai laikytųsi terminų;

(10)

Sąjungos finansinė parama neturėtų daryti poveikio su gynyba susijusių produktų siuntimui Sąjungoje, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB (5), ar gynybos produktų, įrangos arba technologijų eksportui. Ji taip pat neturėtų daryti poveikio valstybių narių diskrecijai dėl tokių produktų siuntimo Sąjungos viduje ir eksporto politikos, be kita ko, vadovaujantis Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP (6) nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę;

(11)

kadangi programos tikslas yra remti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir efektyvumą panaikinant riziką bendradarbiavimo projektų plėtojimo etape, su gynybos produkto ar technologijos plėtojimu susiję veiksmai, būtent galimybių studijos ir kitos papildomosios priemonės, dizainas (įskaitant technines specifikacijas, kuriomis grindžiamas dizainas), sistemos prototipo kūrimas, bandymas, kvalifikavimas, sertifikavimas ir efektyvumo didinimas viso gynybos produkto ar technologijos gyvavimo ciklo metu turėtų atitikti finansavimo pagal programą reikalavimus. Esamų gynybos produktų ir technologijų, įskaitant jų sąveikumą, naujovinimas taip pat turėtų atitikti reikalavimus finansuoti pagal programą. Esamų gynybos produktų ir technologijų naujovinimo veiksmai turėtų atitikti reikalavimus tik tuo atveju, kai jau egzistuojančiai informacijai, kuri reikalinga naujovinimo veiksmui vykdyti, netaikomi jokie apribojimai, kuriais apribojamas gebėjimas atlikti veiksmą;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad programos tikslas visų pirma yra siekti stiprinti valstybių narių įmonių bendradarbiavimą, veiksmas turėtų atitikti finansavimo pagal programą reikalavimus tik tuo atveju, kai jį turi vykdyti konsorciumas, kurį sudaro bent trys įmonės, įsisteigusios bent trijose skirtingose valstybėse narėse;

(13)

tarpvalstybiniam įmonių tarpusavio bendradarbiavimui plėtojant gynybos produktus ir technologijas dažnai kliudydavo tai, kad buvo sunku susitarti dėl bendrųjų techninių specifikacijų arba standartų. Nesant ar esant nedaug bendrųjų techninių specifikacijų arba standartų, plėtojimo etapas tapo sudėtingesnis, jame padaugėjo vėlavimų ir pernelyg išaugo sąnaudos. Veiksmams, kuriems reikalingas aukštesnio lygio technologinis pasirengimas, susitarimas dėl bendrųjų techninių specifikacijų turėtų būti viena iš pagrindinių sąlygų atitikti finansavimo pagal šią programą reikalavimus. Galimybių studijos ir veiksmai, kuriais siekiama teikti paramą nustatant bendras technines specifikacijas arba standartus, taip pat turėtų atitikti finansavimo pagal programą reikalavimus;

(14)

siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant šį reglamentą būtų laikomasi Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų, veiksmai, susiję su produktais ar technologijomis, kurių naudojimas, plėtojimas ar gamyba yra draudžiami pagal tarptautinę teisę, neturėtų atitikti finansavimo pagal programą reikalavimų. Tuo atžvilgiu veiksmų, kuriais plėtojami nauji gynybos produktai ar technologijos, kaip antai specialiai sukurti suduoti mirtinus smūgius, kai netaikoma žmogaus vykdoma kontrolė sprendimams dėl jų panaudojimo, atitiktis reikalavimams finansuoti taip pat turėtų priklausyti nuo tarptautinės teisės pokyčių;

(15)

kadangi programa siekiama didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir efektyvumą, iš esmės tik subjektai, įsisteigę Sąjungoje ir kurių nekontroliuoja trečioji valstybė ar trečiosios valstybės subjektas, turėtų būti laikomi atitinkančiais finansavimo reikalavimus. Be to, siekiant užtikrinti esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesų apsaugą, infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, kuriais naudojasi paramos gavėjai ir subrangovai vykdydami pagal programą finansuojamus veiksmus, turėtų būti Sąjungos teritorijoje;

(16)

tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti galima nukrypti nuo principo, kad paramos gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai nėra kontroliuojami trečiosios valstybės ar trečiosios valstybės subjekto. Tomis aplinkybėmis Sąjungoje įsisteigusios įmonės, kurias kontroliuoja trečioji valstybės ar trečiosios valstybės subjektas, turėtų būti laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus su sąlyga, kad įvykdomos atitinkamos, griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais, kaip nustatyta pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštine dalimi, be kita ko, ir Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės stiprinimo atžvilgiu. Tokių įmonių dalyvavimas turėtų neprieštarauti programos tikslams. Paramos gavėjai turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją apie infrastruktūrą, patalpas, turtą ir išteklius, kuriais bus naudojamasi įgyvendinant veiksmą. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į valstybių narių interesus, susijusius su tiekimo saugumu;

(17)

paramos gavėjų ir veiksme dalyvaujančių subrangovų ir įmonių, kurios yra įsisteigusios trečiojoje valstybėje arba kurias kontroliuoja trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas, bendradarbiavimui taip pat turėtų būti taikomos atitinkamos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais. Tomis aplinkybėmis trečioji valstybė ar trečiosios valstybės subjektas neturėtų turėti galimybės be leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, susijusia su veiksmo vykdymu. Susipažinti su įslaptinta informacija leidžiama laikantis atitinkamų saugumo taisyklių, taikomų Europos Sąjungos įslaptintai informacijai ir pagal nacionalines saugumo klasifikacijas įslaptintai informacijai;

(18)

atitinkančiais reikalavimus veiksmais, plėtojamais vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą pagal institucinę Sąjungos sistemą, būtų užtikrinamas aktyvesnis nuolatinis skirtingose valstybėse narėse esančių įmonių bendradarbiavimas ir taip būtų tiesiogiai padedama siekti programos tikslų. Todėl tokiems veiksmams turėtų būti galima taikyti didesnę finansavimo normą. Atitinkančiais reikalavimus veiksmais, kurie plėtojami atitinkamu mastu dalyvaujant vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir MVĮ, visų pirma tarpvalstybinėms MVĮ, padedama atverti tiekimo grandines ir tiesiogiai prisidedama prie programos tikslų. Todėl tokie veiksmai turėtų atitikti reikalavimus didesnei finansavimo normai taikyti, be kita ko, taip atlyginant už didesnę riziką ir didesnę administracinę naštą.

(19)

jei konsorciumas pageidauja dalyvauti pagal programą atitinkančiame reikalavimus veiksme, o Sąjungos finansinė parama turi būti teikiama dotacijos forma, konsorciumas turėtų vieną iš savo narių paskirti koordinatoriumi. Koordinatorius turėtų būti pagrindinis kontaktinis punktas ryšiams su Komisija;

(20)

skatinant inovacijų ir technologinę plėtrą Sąjungos gynybos pramonėje turėtų būti sudarytos sąlygos išlaikyti ir plėtoti Sąjungos gynybos pramonės gebėjimus ir praktinę patirtį, ir turėtų būti padedama didinti šio sektoriaus technologinį ir pramoninį savarankiškumą. Tomis aplinkybėmis programa taip pat galėtų padėti nustatyti, kuriose srityse Sąjunga yra priklausoma nuo trečiųjų valstybių plėtojant gynybos produktus ir technologijas. Toks inovacijų ir technologinės plėtros skatinimas taip pat turėtų būti vykdomas būdu, kuris suderinamas su Sąjungos saugumo ir gynybos interesais. Atitinkamai, veiksmo indėlis užtikrinant tuos interesus ir įgyvendinant gynybos pajėgumų prioritetus, dėl kurių valstybės narės susitarė bendros užsienio ir saugumo politikos kontekste, turėtų būti laikomas vienu iš paramos skyrimo kriterijų. Sąjungoje bendri gynybos pajėgumų prioritetai visų pirma nustatyti Pajėgumų plėtojimo plane. Kiti Sąjungos procesai, kaip antai suderinta metinė peržiūra gynybos srityje ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, padeda įgyvendinti atitinkamus prioritetus palaikant tvirtesnį bendradarbiavimą. Kai tikslinga, taip pat galima atsižvelgti į regioninius ir tarptautinius prioritetus, be kita ko, NATO kontekste, su sąlyga, kad jie yra naudingi Sąjungos saugumo ir gynybos interesų atžvilgiu ir dėl jų nė vienai valstybei narei neužkertama galimybė dalyvauti, kartu atsižvelgiant į būtinybę vengti nereikalingo dubliavimo;

(21)

valstybės narės dirba atskirai ir bendrai bepiločių orlaivių, transporto priemonių ir laivų kūrimo, gamybos ir eksploatavimo etapais. Šiomis aplinkybėmis eksploatavimo etapas apima išpuolius prieš karinius objektus. Su tokių sistemų, įskaitant ir karines, ir civilines sistemas, kūrimu susiję moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra remiami iš Sąjungos fondų. Planuojama, kad tai bus tęsiama, galbūt ir pagal šią programą. Šiame reglamente neturėtų būti nuostatų, kurios trukdytų teisėtai naudotis tokiais gynybos produktais ir technologijomis sukurtais pagal šią programą;

(22)

siekiant užtikrinti, kad finansuojami veiksmai būtų perspektyvūs, valstybių narių įsipareigojimas veiksmingai prisidėti prie veiksmo finansavimo turėtų būti išdėstytas raštu, pavyzdžiui, atitinkamų valstybių narių ketinimų rašte;

(23)

siekiant užtikrinti, kad finansuojamais veiksmais būtų didinamas Europos gynybos pramonės konkurencingumas ir efektyvumas, jie turėtų būti orientuoti į rinką, grindžiami paklausa ir komerciniu požiūriu perspektyvūs vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, įskaitant dvejopo naudojimo technologijas. Todėl nustatant atitikties reikalavimams kriterijus turėtų būti atsižvelgta į tai, kad valstybės narės turi ketinimų vykdyti galutinio gynybos produkto pirkimą ar naudoti technologiją koordinuodamos veiksmus, o nustatant skyrimo kriterijus, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad valstybės narės politiškai arba teisiškai įsipareigoja bendrai naudoti, nuosavybės teise valdyti ar prižiūrėti galutinį gynybos produktą ar technologiją;

(24)

į visus skyrimo kriterijus turėtų būti atsižvelgta vertinant pagal programą finansuoti siūlomus veiksmus. Kadangi tie kriterijai nėra eliminuojamojo pobūdžio, siūlomi veiksmai, kurie neatitinka vieno ar kelių iš tų kriterijų, turėtų nebūti automatiškai atmesti;

(25)

Sąjungos finansinė parama pagal programą neturėtų viršyti 20 % reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų, jei veiksmas susijęs su sistemos prototipo kūrimu, o tai dažnai brangiausias plėtojimo etapo veiksmas. Tačiau kitų plėtojimo etapo veiksmų atveju galėtų būti padengiamos visos reikalavimus atitinkančios sąnaudos. Abiem atvejais reikalavimus atitinkančios sąnaudos turėtų būti suprantamos, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 126 straipsnyje;

(26)

kadangi programa turėtų papildyti mokslinių tyrimų veiklą, visų pirma gynybos srityje, ir siekiant nuoseklumo ir administracinio supaprastinimo, programai kiek įmanoma turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kurios yra nustatytos Gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosiuose veiksmuose ir bendroje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – Horizontas 2020). Todėl tikslinga numatyti netiesioginių sąnaudų kompensavimą taikant 25 % fiksuotąją normą, kaip pagal Gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus ir „Horizontas 2020“;

(27)

kadangi Sąjungos parama siekiama didinti gynybos sektoriaus konkurencingumą ir ji susijusi tik su konkrečiu plėtojimo etapu, Sąjunga neturėtų turėti gynybos produktų ar technologijų, kurie yra finansuotų veiksmų rezultatas, nuosavybės ar intelektinės nuosavybės teisių. Taikytiną intelektinės nuosavybės teisių tvarką sutartimis turi nustatyti paramos gavėjai. Suinteresuotos valstybės narės turėtų taip pat turėti galimybę dalyvauti vykdant tolesnį susijusį bendradarbiavimu grindžiamą pirkimą. Be to, pagal programą finansuojamų veiksmų rezultatams neturėtų būti taikomi trečiosios valstybės ar trečiosios valstybės subjekto kontrolė ar apribojimai;

(28)

atsižvelgdama į programos tikslus Komisija turėtų parengti dvejų metų darbo programą. Darbo programoje turėtų būti išsamiai išdėstytos pagal programą finansuotinų projektų kategorijos, įskaitant gynybos produktus ir technologijas, kaip antai nuotoliniu būdu pilotuojamas sistemas, palydovinį ryšį, padėties nustatymą, navigaciją ir laiko nustatymą, autonomišką prieigą prie kosmoso ir nuolatinį Žemės stebėjimą, energetikos tvarumą ir kibernetinį bei laivybos saugumą, taip pat pažangiausius karinius pajėgumus ore, žemėje, jūroje ir jungtinėse srityse, įskaitant didesnį informuotumą apie padėtį, apsaugą, judumą, logistiką ir medicininę pagalbą bei strategines priemones;

(29)

Komisijai rengti darbo programą turėtų padėti valstybių narių komitetas (toliau – komitetas). Komisija turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems pritartų kuo daugiau komiteto narių. Tomis aplinkybėmis komitetas gali posėdžiauti nacionalinių gynybos ekspertų sudėtimi, siekiant teikti Komisijai specifinę pagalbą. Valstybės narės turi paskirti savo atitinkamus atstovus tame komitete. Komiteto nariams turėtų būti sudarytos veiksmingos galimybės ankstyvame etape išnagrinėti įgyvendinimo aktų projektus ir pareikšti savo nuomonę;

(30)

atsižvelgiant į Sąjungos politiką MVĮ klausimu, kurios yra svarbios siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, inovacijas, darbo vietų kūrimą ir socialinę integraciją Sąjungoje, ir į tai, kad remiamiems veiksmams įgyvendinti paprastai reikės bendradarbiauti tarptautiniu mastu, svarbu, kad darbo programoje būtų atspindėta tokios atviros ir skaidrios MVĮ tarpvalstybinės prieigos galimybės ir dalyvavimas bei sudarytos tam sąlygos ir kad todėl ne mažiau kaip 10 % bendro biudžeto būtų skiriama tokiems veiksmams, kurie sudaro sąlygas MVĮ būti įtrauktoms į veiksmų vertės grandines. Viena projektų kategorija turėtų būti specialiai skirta MVĮ;

(31)

siekdama užtikrinti sėkmingą programos įgyvendinimą, Komisija turėtų stengtis palaikyti dialogą su kuo daugiau įvairių Europos pramonės subjektų, įskaitant MVĮ ir netradicinius gynybos sektoriaus tiekėjus;

(32)

siekiant pasinaudoti Europos gynybos agentūros patirtimi gynybos sektoriuje ir vadovaujantis jai ES sutartimi suteiktais įgaliojimais, ši agentūra turėtų būti pakviesta dalyvauti komitete stebėtojos teisėmis. Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat turėtų būti pakviesta padėti;

(33)

paprastai pagal programą finansuotiniems veiksmams atrinkti Komisija arba Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti subjektai turėtų rengti konkurencija pagrįstus kvietimus teikti pasiūlymus, kaip numatyta tame reglamente, ir turėtų užtikrinti, kad administracinės procedūros būtų kuo paprastesnės ir dėl jų patiriamos papildomos išlaidos būtų kuo mažesnės. Vis dėlto tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas ir pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (7) 190 straipsnį;

(34)

Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, kurių saugumo duomenis turėtų patvirtinti valstybės narės, įvertinusi pasiūlymus, turėtų atrinkti pagal programą finansuotinus veiksmus. Komisija turėtų sukurti nepriklausomų ekspertų duomenų bazę. Duomenų bazė turėtų būti nevieša. Nepriklausomi ekspertai turėtų būti skiriami remiantis jų įgūdžiais, patirtimi ir žiniomis, atsižvelgiant į užduotis, kurios turi būti jiems pavestos. Skirdama nepriklausomus ekspertus, Komisija kiek įmanoma turėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ekspertų ir vertinimo grupių sudėtis būtų subalansuota įvairių įgūdžių, patirties, žinių, geografinės įvairovės ir lyties požiūriu, atsižvelgiant į padėtį veiksmo srityje. Be to, turėtų būti siekiama užtikrinti deramą ekspertų rotaciją ir tinkamą privačiojo ir viešojo sektorių pusiausvyrą. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programos priėmimo bei įgyvendinimo ir finansavimo skyrimo atrinktiems veiksmams. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8). Valstybės narės turėtų būti informuojamos apie vertinimo rezultatus ir pažangą, daromą įgyvendinant finansuojamus veiksmus;

(35)

tiems įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tai, kad jie turi didelį poveikį šio reglamento įgyvendinimui;

(36)

pasibaigus programai Komisija turėtų parengti įgyvendinimo ataskaitą, kurioje apžvelgtų finansinę veiklą – jos finansinio įgyvendinimo rezultatus ir, jei įmanoma, jos poveikį. Įgyvendinimo ataskaitoje taip pat turėtų būti išnagrinėtas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinis dalyvavimas pagal programą įgyvendinamuose veiksmuose, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimas pasaulinėje vertės grandinėje. Be to, ataskaitoje turėtų būti pateikta informacija apie paramos gavėjų kilmę ir apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą;

(37)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracines ir finansines sankcijas;

(38)

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti kuo platesnį programos propagavimą, kad didėtų jos veiksmingumas, taigi ir valstybių narių gynybos pramonės ir gynybos pajėgumų konkurencingumas;

(39)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės dėl sąnaudų ir susijusių rizikų negali deramai pasiekti, o jų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa (toliau – programa), skirta Sąjungos veiksmams laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   sistemos prototipas– produkto arba technologijos modelis, kuriuo galima pademonstruoti veikimą operacinėje aplinkoje;

2.   kvalifikavimas– visas procesas, kuriuo parodoma, kad gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainas atitinka nurodytus reikalavimus; šio proceso metu pateikiama objektyvių įrodymų, kuriais parodoma, jog įvykdyti konkretūs dizaino reikalavimai;

3.   sertifikavimas– procesas, kuriuo nacionalinė institucija patvirtina, kad gynybos produktas, materialus ar nematerialus komponentas arba technologija atitinka taikomas taisykles;

4.   įmonė– subjektas, kuris neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ir jo finansavimo būdą, vykdo ekonominę veiklą, ir kuris yra įsisteigęs toje valstybėje narėje, kurioje jis yra įregistruotas kaip juridinis asmuo, pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę;

5.   vykdomojo valdymo struktūra– įmonės organas, skiriamas pagal nacionalinę teisę ir, kai taikytina, atskaitingas vykdomajam direktoriui, kuriam suteikiami įgaliojimai nustatyti įmonės strategiją, tikslus ir bendrą veiklos kryptį ir kuris vykdo vadovybės sprendimų priėmimo priežiūrą bei stebėseną;

6.   trečiosios valstybės subjektas– asmuo, kuris yra įsisteigęs trečiosios valstybės teritorijoje arba, kai yra įsisteigęs Sąjungos teritorijoje – turi vykdomojo valdymo struktūras trečiosios valstybės teritorijoje;

7.   kontrolė– gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti įmonei lemiamą įtaką per vieną ar daugiau tarpinių įmonių;

8.   mažosios ir vidutinės įmonės arba MVĮ– mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (9) priedo 2 straipsnyje;

9.   vidutinės kapitalizacijos įmonė– įmonė, kuri nėra MVĮ, ir kuri turi iki 3 000 darbuotojų, darbuotojų skaičių apskaičiuojant pagal Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 3–6 straipsnius;

10.   konsorciumas– įmonių bendradarbiaujamoji grupė, sudaryta, kad imtųsi veiksmo pagal programą.

3 straipsnis

Tikslai

Programos tikslai yra šie:

a)

skatinti visoje Sąjungoje gynybos pramonės konkurencingumą, efektyvumą ir inovacinį pajėgumą – tuo prisidedama prie Sąjungos strateginio savarankiškumo – remiant veiksmus jų plėtojimo etape;

b)

remti ir mobilizuoti visoje Sąjungoje įmonių, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, bendradarbiavimą, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, ir valstybių narių bendradarbiavimą plėtojant gynybos produktus ar technologijas, kartu stiprinant ir gerinant gynybos tiekimo ir vertės grandinių lankstumą bei skatinant gynybos sistemų standartizavimą ir jų sąveikumą.

Toks bendradarbiavimas vykdomas laikantis gynybos pajėgumų prioritetų, dėl kurių valstybės narės susitarė bendros užsienio ir saugumo politikos kontekste ir, visų pirma, Pajėgumų plėtojimo plano kontekste.

Tame kontekste galima, kai tikslinga, taip pat atsižvelgti į regioninius bei tarptautinius prioritetus, kai jie yra naudingi užtikrinant Sąjungos saugumo ir gynybos interesus, nustatytus pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, ir atsižvelgiant į būtinybę vengti nereikalingo dubliavimo, jeigu jais neužkertama galimybė dalyvauti jokiai valstybei narei;

c)

skatinti geriau pasinaudoti mokslinių tyrimų gynybos srityje rezultatais ir prisidėti prie plėtojimo pasibaigus mokslinių tyrimų etapui, taip remiant Europos gynybos pramonės konkurencingumą vidaus rinkoje ir pasaulinėje rinkoje, be kita ko, kai tikslinga, imantis konsolidavimo veiksmų.

4 straipsnis

Biudžetas

Finansinis paketas programai įgyvendinti laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra 500 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina metinius asignavimus, kurie neviršija daugiametėje finansinėje sistemoje nustatytų ribų.

5 straipsnis

Bendrosios finansavimo nuostatos

1.   Sąjungos finansinei paramai teikti gali būti naudojami Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 numatyti finansavimo būdai, visų pirma dotacijos ir, išimtinėmis aplinkybėmis, viešieji pirkimai.

2.   1 dalyje nurodyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir interesų konflikto riziką.

3.   Sąjungos finansinę paramą Komisija įgyvendina, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, tiesiogiai arba netiesiogiai, biudžeto vykdymo užduotis pavesdama to reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytiems subjektams.

4.   Kai tikslinga, valstybės narės paskiria projekto vadovą. Komisija su projekto vadovu konsultuojasi dėl padarytos pažangos vykdant veiksmą prieš atlikdama mokėjimą reikalavimus atitinkantiems paramos gavėjams.

6 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.   Pagal programą remiami paramos gavėjų veiksmai plėtojimo etape, apimantys tiek naujus gynybos produktus ir technologijas, tiek esamų produktų ir technologijų naujovinimą, su sąlyga, kad trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpinių įmonių netaiko apribojimo jau egzistuojančios informacijos, kuri reikalinga naujovinimo veiksmui vykdyti, naudojimui.

Reikalavimus atitinkantis veiksmas turi būti susijęs su vienu ar daugiau iš toliau nurodytų veiksmų:

a)

tyrimais, kaip antai, galimybių studijomis, ir kitomis papildomosiomis priemonėmis;

b)

gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainu ir techninėmis specifikacijomis, pagal kurias sukurtas toks dizainas, įskaitant dalinius bandymus rizikos sumažinimo tikslais, vykdomus pramoninėje arba reprezentatyviojoje aplinkoje;

c)

gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos sistemos prototipo kūrimu;

d)

gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos bandymu;

e)

gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos kvalifikavimu;

f)

gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos sertifikavimu;

g)

technologijų arba išteklių, kuriais didinamas efektyvumas viso gynybos produktų ir technologijų gyvavimo ciklo metu, plėtojimu.

2.   1 dalyje nurodyti veiksmai vykdomi įmonėms bendradarbiaujant konsorciume, kurį sudaro bent trys reikalavimus atitinkantys subjektai, įsisteigę bent trijose skirtingose valstybėse narėse. Bent trys iš tų reikalavimus atitinkančių subjektų, įsisteigusių bent dviejose skirtingose valstybėse narėse, neturi būti tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami to paties subjekto ir neturi būti kontroliuojami vieni kitų.

3.   2 dalyje nurodytas konsorciumas patvirtina gyvybingumą įrodydamas, kad veiksmų sąnaudos, kurios nėra padengiamos Sąjungos paramos lėšomis, turi būti padengtos kitomis finansavimo priemonėmis, kaip antai, valstybių narių įnašais.

4.   Dėl 1 dalies c–g punktuose nurodytų veiksmų konsorciumas pateikia įrodymus, kad jais prisidedama prie Europos gynybos pramonės konkurencingumo, įrodydami, kad bent dvi valstybės narės ketina koordinuodamos veiksmus pirkti galutinį produktą arba naudoti technologiją, be kita ko, kai tikslinga, vykdydamos bendrą pirkimą.

5.   Veiksmai, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, grindžiami bendraisiais reikalavimais, dėl kurių bendrai susitarė bent dvi valstybės narės. Veiksmai, kaip nurodyta 1 dalies c–g punktuose. grindžiami bendrosiomis techninėmis specifikacijomis, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės, kurios turi bendrai finansuoti arba kurios ketina bendrai pirkti galutinį produktą ar naudoti technologiją, kaip nurodyta 3 ir 4 dalyse, taip stiprinant sistemų standartizavimą ir sąveikumą.

6.   Veiksmai siekiant plėtoti produktus ir technologijas, kurių naudojimas, plėtojimas arba gamyba yra draudžiami pagal tarptautinę teisę, neatitinka finansavimo pagal šią programą reikalavimų.

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.   Paramos gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai – Sąjungoje įsisteigusios valstybinės arba privačiosios įmonės.

2.   Paramos gavėjų ir veiksme dalyvaujančių subrangovų infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, naudojami pagal šią programą finansuojamų veiksmų tikslais, visą veiksmo trukmės laikotarpį turi būti Sąjungos teritorijoje, o jų valdybos struktūros turi būti įsisteigusios Sąjungoje.

3.   Pagal šią programą finansuojamų veiksmų tikslais paramos gavėjų ir veiksme dalyvaujančių subrangovų negali kontroliuoti trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas.

4.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies ir taikant 15 straipsnio 2 dalį, Sąjungoje įsteigta įmonė, kurią kontroliuoja trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas, gali būti laikoma reikalavimus atitinkančiu paramos gavėju arba veiksme dalyvaujančiu subrangovu tik jeigu Komisijai pateikiamos garantijos, kurias valstybė narė, kurioje ši įmonė yra įsisteigusi, yra patvirtinusi pagal savo nacionalines procedūras. Tose garantijose gali būti remiamasi Sąjungoje įsteigta įmonės vykdomojo valdymo struktūra. Jeigu valstybė narė, kurioje įmonė yra įsisteigusi, mano, kad tai yra tikslinga, tose garantijose taip pat gali būti remiamasi konkrečiomis Vyriausybės teisėmis, kuriomis naudojamasi vykdant įmonės kontrolę.

Garantijose pateikiami patikinimai, kad tokios įmonės dalyvavimas veiksme neprieštarautų Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, kaip nustatyta pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis ES sutarties V antraštine dalimi, ir 3 straipsnyje išdėstytiems programos tikslams. Garantijos taip pat turi atitikti 12 straipsnio nuostatas. Garantijomis visų pirma pagrindžiama, kad veiksmo tikslu yra nustatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad:

a)

įmonės kontrolė nevykdoma tokiu būdu, kuriuo būtų suvaržomas arba apribojamas jos gebėjimas atlikti veiksmą ir užtikrinti rezultatus, kuriuo nustatomi apribojimai, susiję su jos infrastruktūra, patalpomis, turtu, ištekliais, intelektine nuosavybe ar praktine patirtimi, kurie yra reikalingi veiksmo tikslu, arba kuriuo pakenkiama jos pajėgumams ir standartams, kurie yra reikalingi veiksmui vykdyti;

b)

užkirstas kelias tam, kad trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas susipažintų su neskelbtina informacija, susijusia su veiksmu, o darbuotojai arba kiti veiksme dalyvaujantys asmenys, kai tikslinga, turi nacionalinius asmens patikimumo pažymėjimus;

c)

dėl veiksmo atsiradusi intelektinė nuosavybė ir veiksmo rezultatai lieka paramos gavėjo nuosavybė atliekant veiksmą ir jį užbaigus, jiems netaikoma trečiosios valstybės arba trečiosios valstybės subjekto vykdoma kontrolė ar apribojimai, ir jie neeksportuojami už Sąjungos teritorijos ribų ir nesuteikiama prieiga prie jų už Sąjungos teritorijos ribų negavus valstybės narės, kurioje yra įsteigta įmonė, patvirtinimo ir vadovaujantis 3 straipsnyje nustatytais tikslais.

Jeigu valstybė narė, kurioje yra įsteigta įmonė, mano, kai tai yra tikslinga, gali būti suteiktos papildomos garantijos.

Komisija informuoja 13 straipsnyje nurodytą komitetą apie visas įmones, kurios laikomos atitinkančiomis reikalavimus pagal šią dalį.

5.   Jeigu Sąjungoje nėra iškart prieinamų konkurencingų pakaitalų, veiksme dalyvaujantys paramos gavėjai ir subrangovai gali naudotis savo turtu, infrastruktūra, patalpomis ir ištekliais, kurie yra arba kurie yra laikomi ne Sąjungos valstybių narių teritorijoje, su sąlyga, kad tas naudojimasis neprieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, suderinamas su programos tikslais ir visiškai atitinka 12 straipsnį.

Su ta veikla susijusios sąnaudos neatitinka finansavimo pagal šią programą reikalavimų.

6.   Vykdydami reikalavimus atitinkantį veiksmą paramos gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai taip pat gali bendradarbiauti su įmonėmis, įsisteigusiomis ne valstybių narių teritorijoje arba kurias kontroliuoja trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas, be kita ko, naudodamiesi tokios įmonės turtu, infrastruktūra, patalpomis ir ištekliais, su sąlyga, kad tai neprieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams. Toks bendradarbiavimas turi būti suderinamas su 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir turi visiškai atitikti 12 straipsnį.

Trečioji valstybė arba kitas trečiosios valstybės subjektas neturi turėti galimybės be leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, susijusia su veiksmo vykdymu, ir turi būti vengiama galimo neigiamo poveikio išteklių, kurie itin svarbūs tam veiksmui, tiekimo saugumui.

Su ta veikla susijusios sąnaudos neatitinka finansavimo pagal šią programą reikalavimų.

7.   Paramos gavėjai pateikia visą susijusią informaciją, kuri yra reikalinga tinkamumo kriterijams įvertinti. Jeigu veiksmo įgyvendinimo metu įvyksta pasikeitimas, dėl kurio galėtų kilti abejonių, ar įvykdyti tinkamumo kriterijai, įmonė informuoja Komisiją, o ši įvertina, ar tinkamumo kriterijai vis dar tenkinami, ir sprendžia klausimus, susijusius su galimu poveikiu to veiksmo finansavimui.

8.   Šio straipsnio tikslais veiksme dalyvaujantys subrangovai – subrangovai, turintys tiesioginius sutartinius santykius su paramos gavėju, kiti subrangovai, kuriems skiriama bent 10 % visų reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų, ir subrangovai, kuriems gali būti reikalinga prieiga prie įslaptintos informacijos, kad jie galėtų įvykdyti sutartį.

8 straipsnis

Įmonių deklaracija

Kiekviena konsorciume dalyvaujanti įmonė, kuri pageidauja dalyvauti veiksme, rašytiniu pareiškimu deklaruoja, kad puikiai žino taikomą nacionalinę ir Sąjungos teisę, susijusius su gynybos srities veikla, ir jos laikosi.

9 straipsnis

Konsorciumas

1.   Jei Sąjungos finansinė parama teikiama dotacijos forma, dalyvauti veiksme pageidaujančio konsorciumo nariai paskiria vieną iš savo narių koordinatoriumi. Koordinatorius nurodomas susitarime dėl dotacijos. Koordinatorius yra pagrindinis kontaktinis asmuo konsorciumo nariams palaikant ryšius su Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga, išskyrus atvejus, kai susitarime dėl dotacijos nurodyta kitaip arba kai nevykdomos pareigos pagal susitarimą dėl dotacijos.

2.   Veiksme dalyvaujančio konsorciumo nariai sudaro vidaus susitarimą, kuriuo nustatomos jų teisės ir pareigos dėl veiksmo įgyvendinimo pagal susitarimą dėl dotacijos, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kurie numatyti darbo programoje arba kvietime teikti pasiūlymus. Į vidaus susitarimą turi būti įtrauktas ir intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su sukurtais produktais ir technologijomis, klausimas.

10 straipsnis

Skyrimo kriterijai

Pagal programą finansuoti siūlomi veiksmai vertinami remiantis visais šiais kriterijais:

a)

indėlis į aukštus laimėjimus, visų pirma įrodant, kad siūlomas veiksmas reikšmingai pranašesnis už esamus gynybos produktus ar technologijas;

b)

indėlis į inovacijas, visų pirma įrodant, kad siūlomas veiksmas apima novatoriškas ar naujas koncepcijas ir metodus, naujus daug žadančius būsimus technologinius patobulinimus arba anksčiau gynybos sektoriuje netaikytų technologijų ar koncepcijų taikymą;

c)

indėlis į gynybos sektoriaus įmonių konkurencingumą ir augimą visoje Sąjungoje, visų pirma dėl to, kad sukuriamos naujos galimybės rinkoje;

d)

indėlis į Europos gynybos pramonės autonomiją ir užtikrinant Sąjungos saugumo bei gynybos interesus dėl to, kad tobulinami gynybos produktai arba technologijos, vadovaujantis gynybos pajėgumų prioritetais, dėl kurių valstybės narės susitarė bendros užsienio ir saugumo politikos kontekste, visų pirma Pajėgumų plėtojimo plano kontekste, ir, kai tikslinga, regioniniais ir tarptautiniais prioritetais, jeigu jie yra naudingi užtikrinant Sąjungos saugumo ir gynybos interesus ir jeigu jais neužkertama galimybė dalyvauti jokiai valstybei narei;

e)

viso veiksmui skirto biudžeto dalis, kurią numatoma skirti Sąjungoje įsisteigusių MVĮ, kurios kuria pramoninę ar technologinę pridėtinę vertę kaip konsorciumo nariai, subrangovai arba kitos tiekimo grandinės įmonės, dalyvavimui, ir, visų pirma, viso veiksmui skirto biudžeto dalis, kurią numatoma skirti MVĮ, įsisteigusioms kitose valstybėse narėse nei tos, kuriose yra įsisteigusios konsorciumo įmonės, kurios nėra MVĮ;

f)

6 straipsnio 1 dalies c–f punktuose nurodytų veiksmų atžvilgiu – indėlis į Europos gynybos pramonės tolesnę integraciją paramos gavėjai įrodant, kad valstybės narės yra įsipareigojusios bendrai naudoti, nuosavybės teise valdyti arba prižiūrėti galutinį produktą ar technologiją.

Kai aktualu, pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų kriterijų taikymo tikslais atsižvelgiama į indėlį, kuriuo didinamas efektyvumas viso gynybos produktų ir technologijų gyvavimo ciklo metu, įskaitant sąnaudų veiksmingumą ir sinergijos potencialą pirkimo ir priežiūros procese.

11 straipsnis

Finansavimo normos

1.   Pagal programą teikiama Sąjungos finansinė parama negali viršyti 20 % veiksmo, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies c punkte, visų reikalavimus atitinkančių sąnaudų. Visais kitais atvejais parama gali padengti visas reikalavimus atitinkančias veiksmo sąnaudas.

2.   Veiksmui, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, kuris plėtojamas nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo kontekste, taikomą finansavimo normą galima padidinti papildomais 10 procentinių punktų.

3.   Veiksmui, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, galima taikyti padidintą finansavimo normą, kaip nurodyta šios dalies antroje ir trečioje pastraipose, jeigu bent 10 % visų reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų skiriama Sąjungoje įsisteigusioms MVĮ.

Finansavimo norma gali būti padidinta procentiniais punktais, kurie atitinka visų reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų procentinę dalį, skiriamą MVĮ, įsisteigusioms valstybėse narėse, kuriose yra įsisteigusios konsorciumo įmonės, kurios nėra MVĮ, – ne daugiau kaip papildomais 5 procentiniais punktais.

Finansavimo norma gali būti padidinta procentiniais punktais, kurie atitinka dvigubą visų reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų procentinę dalį, skiriamą MVĮ, įsisteigusioms kitose valstybėse narėse nei nurodytosios antroje pastraipoje.

4.   Veiksmui, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, galima taikyti papildomais 10 procentinių punktų padidintą finansavimo normą, jeigu bent 15 % visų reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų skiriama Sąjungoje įsisteigusioms vidutinės kapitalizacijos įmonėms.

5.   Netiesioginės reikalavimus atitinkančios sąnaudos nustatomos taikant 25 % visų tiesioginių tinkamų finansuoti sąnaudų fiksuotąją normą, neįskaičiuojant tiesioginių finansuoti tinkamų subrangos sąnaudų.

6.   Bendras veiksmo finansavimo normos padidinimas pritaikius 2, 3 ir 4 dalis turi neviršyti 35 procentinių punktų.

7.   Pagal programą teikiama Sąjungos finansine parama, įskaitant padidintas finansavimo normas, turi būti dengiama ne daugiau kaip 100 % reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų.

12 straipsnis

Nuosavybė ir intelektinės nuosavybės teisės

1.   Produktai ar technologijos, kurie yra veiksmo rezultatas, nėra Sąjungos nuosavybė ir ji neturi jokių pretenzijų į intelektinės nuosavybės teises, susijusias su veiksmu.

2.   Trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpinių įmonių nevykdo veiksmų, kuriems teikiamas finansavimas pagal programą, rezultatų kontrolės ir netaiko jiems apribojimų, be kita ko, technologijų perdavimo atžvilgiu.

3.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių diskrecijai dėl su gynyba susijusių produktų eksporto politikos.

4.   Kiek tai susiję su finansavimą pagal programą gavusių paramos gavėjų pasiektais rezultatais ir nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, Komisijai pranešama apie bet kokį nuosavybės teisių perdavimą trečiajai valstybei arba trečiosios valstybės subjektui. Jei toks nuosavybės teisių perdavimas prieštarauja 3 straipsnyje išdėstytiems tikslams, pagal programą suteiktas finansavimas turi būti grąžintas.

5.   Jeigu Sąjungos parama teikiama tyrimo viešųjų pirkimų forma, visos valstybės narės turi teisę į nemokamą neišimtinę licenciją naudotis šiuo tyrimu, kai pateikia prašymą raštu.

13 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Europos gynybos agentūra kviečiama komitetui stebėtojos teisėmis teikti savo nuomones ir ekspertines žinias. Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat kviečiama padėti.

Komitetas posėdžiauja ir specialiomis sudėtimis, be kita ko, kad apsvarstytų gynybos aspektus.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

14 straipsnis

Darbo programa

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo patvirtina dvejų metų darbo programą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Darbo programa turi atitikti 3 straipsnyje išdėstytus tikslus.

2.   Darbo programoje išsamiai nustatomos pagal programą finansuotinų projektų kategorijos. Tos kategorijos turi atitikti 3 straipsnio b punkte nurodytus gynybos pajėgumų prioritetus.

Tos kategorijos apima pajėgumus, susijusius su novatoriškais gynybos produktais ir technologijomis šiose srityse:

a)

pasirengimo, apsaugos, dislokavimo ir tvarumo;

b)

informacijos valdymo ir informacinio pranašumo, taip pat vadovavimo, kontrolės, komunikacijos, kompiuterių, žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo (C4ISR), kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo ir

c)

jėgos panaudojimo ir vykdymo įtaisų srityse.

Į darbo programą taip pat įtraukiama specialiai MVĮ skirta projektų kategorija.

3.   Darbo programoje užtikrinama, kad bent 10 % bendro biudžeto skiriama tarpvalstybiniam MVĮ dalyvavimui.

15 straipsnis

Vertinimo ir skyrimo procedūra

1.   Įgyvendinant programą Sąjungos finansavimas skiriamas pagal kvietimus teikti pasiūlymus, paskelbtus pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012. Tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas ir pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 190 straipsnį.

2.   Pagal kvietimą teikti pasiūlymus pateiktus pasiūlymus įvertina Komisija, remdamasi 6, 7, 8 ir 10 straipsniuose išdėstytais tinkamumo finansuoti ir skyrimo kriterijais.

Vykdant skyrimo procedūrą Komisijai padeda nepriklausomi ekspertai, kurių saugumo įgaliojimus patvirtina valstybės narės. Tie ekspertai turi būti Sąjungos piliečiai iš kuo daugiau valstybių narių, ir jie atrenkami paskelbus kvietimą teikti paraiškas, kad būtų sudaryta kandidatų duomenų bazė.

13 straipsnyje nurodytas komitetas kasmet informuojamas apie duomenų bazėje registruotų ekspertų sąrašą siekiant skaidrumo ekspertų įgaliojimų atžvilgiu. Komisija taip pat užtikrina, kad ekspertai nevertintų, nekonsultuotų ir nepadėtų sprendžiant klausimų, dėl kurių jam kilo interesų konfliktas.

3.   Po kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus arba pritaikius Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 190 straipsnį Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais skiria finansavimą atrinktiems veiksmams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

16 straipsnis

Metinės dalys

Komisija gali biudžetinius įsipareigojimus padalyti į metines dalis.

17 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.   Komisija reguliariai stebi, kaip įgyvendinama programa, ir kasmet pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 38 straipsnio 3 dalies e punktą teikia pažangos ataskaitą. Tuo tikslu Komisija nustato būtiną stebėsenos tvarką.

2.   Siekdama padėti didinti būsimų Sąjungos politikos veiksmų efektyvumą ir rezultatyvumą, Komisija parengia retrospektyvinio vertinimo ataskaitą ir ją pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai. Ataskaitoje remiamasi atitinkamomis konsultacijomis su valstybėmis narėmis ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir visų pirma įvertinama pažanga, padaryta siekiant 3 straipsnyje išdėstytų tikslų. Joje taip pat nagrinėjamas tarpvalstybinis dalyvavimas, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinį dalyvavimą pagal programą įgyvendinamuose veiksmuose, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių integravimas į pasaulinę vertės grandinę. Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie paramos gavėjų kilmės šalis ir, kai įmanoma, apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą.

18 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingas patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų – susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir, kai tikslinga, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.

2.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai remiantis dokumentais ir patikrinimais vietoje atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal programą, auditą arba, tarptautinių organizacijų atveju, įgaliojimai atlikti patikrinimus laikantis su tomis organizacijomis sudarytų susitarimų.

3.   Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (10) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (11) nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant pagal programą finansuojamą dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijų susitarimus bei dotacijų sprendimus, sudaromus ir priimamus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. BOGNER-STRAUSS


(1)  OL C 129, 2018 4 11, p. 51.

(2)  2018 m. liepos 3 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2018 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(4)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(5)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).

(6)  2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).

(7)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(8)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(9)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(10)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(11)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).


BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL EUROPOS GYNYBOS PRAMONĖS PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO

Europos Parlamentas ir Taryba, nepažeisdami biudžeto valdymo institucijos prerogatyvų vykdant metinę biudžeto procedūrą, susitaria, kad finansavimas 2019–2020 m. Europos gynybos pramonės plėtros programoms bus teikiamas iš šių šaltinių:

200 mln. EUR iš nepaskirstytos maržos;

116,1 mln. EUR iš EITP;

3,9 mln. EUR iš EGNOS;

104,1 mln. EUR iš GALILEO;

12 mln. EUR iš „Copernicus“;

63,9 mln. EUR iš ITER.


Į viršų