(1)

Europos Centrinis Bankas (ECB) yra atsakingas už veiksmingą ir nuoseklų bendro priežiūros mechanizmo (BPM) veikimą. Jis prižiūri sistemos veikimą ir užtikrina nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą bei priežiūros rezultatų suderinamumą dalyvaujančiose valstybėse narėse. ECB gali priimti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (NKI) skirtas gaires, pagal kurias turi būti vykdomi priežiūros uždaviniai ir kurių laikantis NKI turi priimti priežiūros sprendimus;

(2)

ECB užtikrina nuoseklų prudencinių reikalavimų taikymą kredito įstaigoms dalyvaujančiose valstybėse narėse pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 ir Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) (2);

(3)

nors už mažiau svarbių kredito įstaigų įgyvendinamų priemonių, procesų, mechanizmų ir strategijų, skirtų užtikrinti patikimą jų rizikos valdymą ir padengimą (įskaitant jų atidėjinių politiką ir turto valdymo tvarką nuosavų lėšų reikalavimų atžvilgiu), peržiūrą visų pirma yra atsakingos NKI, ECB, atlikdamas priežiūros stebėsenos funkciją BPM, turėtų skatinti, kad, atliekant tokią peržiūrą, būtų nuosekliai taikomi aukšti priežiūros standartai. Šiomis aplinkybėmis nuoseklus aukštų priežiūros standartų taikymas mažiau svarbių prižiūrimų subjektų neveiksnių pozicijų valdymo ir padengimo priežiūriniam tikrinimui visame BPM padeda siekti platesnių tikslų užtikrinti, kad: a) visoms kredito įstaigoms dalyvaujančiose valstybėse narėse būtų taikoma nuosekli ir veiksminga prudencinės priežiūros metodika; b) bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų nuosekliai taikomas visoms kredito įstaigoms dalyvaujančiose valstybėse narėse ir c) visoms dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigoms būtų taikoma aukščiausios kokybės priežiūra;

(4)

tinkamo neveiksnių pozicijų valdymo ir padengimo užtikrinimas yra svarbus BPM prioritetas nuo pat jo sukūrimo. Neveiksnių pozicijų atžvilgiu ECB taiko priežiūros metodiką, pagrįstą Sąjungos teisės aktų leidėjo sukurta sistema, ir atsižvelgia į Europos bankininkystės institucijos priimtas aiškinamąsias gaires. Taikydamas šią priežiūros metodiką, ECB pranešė apie svarbių prižiūrimų subjektų turimų neveiksnių pozicijų padengimo priežiūros lūkesčius. Tie lūkesčiai yra susiję su neveiksniomis pozicijomis, kurios susidarė iki 2019 m. balandžio 26 d., todėl joms netaikomas atskaitymo reikalavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (3). Mažiau svarbių prižiūrimų subjektų atveju tokių neveiksnių pozicijų padengimui iki šiol nebuvo taikoma vienoda priežiūros praktika visame BPM. Neveiksnių pozicijų padengimui buvo taikomos metodikos, kurias NKI apibrėžė jų atitinkamai priežiūros veiklai;

(5)

kaip matyti iš patirties, kurią ECB įgijo taikydamas svarbių prižiūrimų subjektų priežiūros metodiką, pakankamas ir savalaikis neveiksnių pozicijų padengimas skatina aktyvų tų pozicijų valdymą, jų sankaupų mažinimą ir atidėjinių lygį, atitinkantį riziką, susijusią su neveiksnių pozicijų išlaikymo trukme ir susigrąžintinos sumos kitimu;

(6)

todėl NKI priežiūros metodika, susijusi su mažiau svarbių prižiūrimų subjektų turimų neveiksnių pozicijų padengimu, turėtų apimti atidėjinių politikos ir turto valdymo tvarkos tų prižiūrimų subjektų nuosavų lėšų reikalavimų atžvilgiu, peržiūrą;

(7)

tokia neveiksnių pozicijų padengimo priežiūros metodika laikytina veiksminga dviejų pagrindinių rizikos rūšių mažinimo priemone. Pirmoji rizika – tai išliekanti didelė neveiksnių pozicijų, turinčių ilgą išlaikymo trukmę (taip pat vadinamų seniau susikaupusiomis neveiksniomis pozicijomis), sankaupa ir ribotas atidėjinių padengimas, kurie yra ilgalaikiai galimų papildomų nuostolių šaltiniai ir riboja bankų galimybes teikti naujas paskolas. Antroji rizika – tai prudencinės tvarkos, taikomos neveiksnioms pozicijoms, kurioms galioja atskaitymo reikalavimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, ir prudencinės tvarkos, taikomos neveiksnioms pozicijoms, kurioms toks reikalavimas negalioja, galimi neatitikimai, kurie nėra pateisinami konkrečiomis aplinkybėmis;

(8)

šios dvi pagrindinės rizikos rūšys yra reikšmingos. Svarbių ir mažiau svarbių prižiūrimų subjektų neveiksnių pozicijų agreguotiems santykiams nuo BPM sukūrimo apskritai būdinga ilgalaikė mažėjimo tendencija. Ši tendencija buvo labiau pastebima svarbių prižiūrimų subjektų atžvilgiu ir baigėsi 2024 m. Kadangi neveiksnių pozicijų santykis gali vėl padidėti, manoma, kad, atsižvelgiant į patenkinamą bendrą kapitalo lygį ir į tai, kad mažiau svarbūs prižiūrimi subjektai pastaruoju metu savo iniciatyva turėjo daryti pažangą mažindami ir padengdami seniau susikaupusias neveiksnias pozicijas, suderinta NKI priežiūros metodika, susijusi su mažiau svarbių įstaigų turimų neveiksnių pozicijų padengimu, yra proporcinga priežiūros tikslui šalinti dvi pagrindines su tomis neveiksniomis pozicijomis susijusios rizikos rūšis, kad būtų sustiprintas mažiau svarbių prižiūrimų subjektų atsparumas galimiems neigiamiems makroekonominės aplinkos pokyčiams ir su tuo susijusiam kredito kokybės pablogėjimui;

(9)

kad galėtų įvertinti mažiau svarbių prižiūrimų subjektų turimų neveiksnių pozicijų, kurioms taikomos šios gairės, padengimą, NKI turi gauti išsamius duomenis apie tokių pozicijų padengimą. Šiuo metu tokie duomenys nėra įtraukti į informaciją, kurią įstaigos turi teikti pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/451 (4), ir dėl to NKI turėtų reikalauti, kad mažiau svarbūs prižiūrimi subjektai pateiktų tokius duomenis kiekvieną atitinkamą ataskaitinę datą,

1)

ataskaitinė data – atitinkamų kalendorinių metų gruodžio 31 d.;

2)

neveiksni pozicija, kuriai taikomos šios gairės – pozicija, atitinkanti nuo Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies m punkto nukrypti leidžiančios nuostatos sąlygas, kaip numatyta to reglamento 469a straipsnyje;

3)

techninė garantija – su pozicija susijusi garantija, kuria užtikrinama skolininko galimybė laikytis sutartinių neekonominio pobūdžio įsipareigojimų, pavyzdžiui, tiekti prekes trečiajai šaliai arba atlikti darbus jos naudai, ir kuriai nebūdingas kredito substituto pobūdis.