02019L0944-20220623

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 02019L0944-20220623 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 02019L0944-20220623

Help

Consolidated text: 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

Access initial legal act

(

Legal status of the document In force

)

Access current version (12/10/2025) 12/10/2025

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/944/2022-06-23

HTML

PDF

02019L0944 — LT — 23.06.2022 — 001.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/944 2019 m. birželio 5 d. dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 158 2019.6.14, p. 125)

Iš dalies keičiama:

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/869 2022 m. gegužės 30 d.	L 152	45	3.6.2022

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/944

2019 m. birželio 5 d.

dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

I SKYRIUS

DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, energijos kaupimo ir tiekimo bendrosios taisyklės ir vartotojų apsaugos nuostatos siekiant sukurti iš tiesų integruotas, konkurencingas, į vartotojus orientuotas, lanksčias, sąžiningas ir skaidrias elektros energijos rinkas Sąjungoje.

Šia direktyva siekiama, išnaudojant integruotos rinkos privalumus, užtikrinti vartotojams įperkamas, skaidrias energijos kainas ir išlaidas, aukštą tiekimo saugumo lygį ir sklandų perėjimą prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio energetikos sistemos. Ja nustatomos pagrindinės taisyklės, reglamentuojančios Sąjungos elektros energijos sektoriaus organizavimą ir veikimą, visų pirma taisyklės, reglamentuojančios galių vartotojams suteikimą ir apsaugą, atvirą patekimą į integruotą rinką, trečiųjų šalių prieigą prie perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, atskyrimo reikalavimus, taip pat energetikos reguliavimo institucijų nepriklausomumui taikomas taisykles.

Šia direktyva taip pat numatyti valstybių narių, reguliavimo institucijų ir perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimo būdai, siekiant sukurti tarpusavyje sujungtą vidaus elektros energijos rinką, kuria būtų didinamas elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių, laisvos konkurencijos ir tiekimo saugumo integravimas.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1)	vartotojas – elektros energijos didmeninis ar galutinis vartotojas;

2)	didmeninis vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris perka elektros energiją siekdamas ją perparduoti sistemoje, kurioje tas asmuo yra įsisteigęs, ar už jos ribų;

3)	galutinis vartotojas – vartotojas, kuris elektros energiją perka savo asmeniniam vartojimui;

4)	namų ūkio vartotojas – vartotojas, kuris perka elektros energiją paties vartotojo namų ūkio suvartojimui, išskyrus komercinę ar profesinę veiklą;

5)	ne namų ūkio vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris perka elektros energiją ne savo namų ūkio vartojimui, įskaitant gamintojus, pramonės vartotojus, mažąsias ir vidutines įmones, verslo subjektus ir didmeninius vartotojus;

6)	labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 2 mln. EUR;

7)	mažoji įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 50 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 10 mln. EUR;

aktyvusis vartotojas – galutinis vartotojas arba grupė kartu veikiančių galutinių vartotojų, kurie vartoja arba kaupia elektros energiją, pagamintą jo patalpose, esančiose uždarose teritorijose arba, kai tai leidžia valstybė narė, kitose patalpose, arba kurie parduoda pačių pasigamintą elektros energiją, arba dalyvauja lankstumo ar energijos vartojimo efektyvumo programose, su sąlyga, kad ta veikla nėra jo pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;

9)	elektros energijos rinkos – elektros energijos rinkos, įskaitant nebiržines rinkas ir elektros energijos biržas, rinkas, skirtas prekybai energija, pajėgumu, balansavimo ir papildomomis paslaugomis visais laiko režimais, įskaitant išankstinių, kitos paros ir einamosios paros sandorių rinkas;

10)	rinkos dalyvis – rinkos dalyvis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 25 punkte;

11)

piliečių energetikos bendruomenė –

juridinis subjektas:

kuris yra pagrįstas savanorišku bei atviru dalyvavimu ir kurį veiksmingai kontroliuoja nariai arba akcininkai, kurie yra fiziniai asmenys, vietos institucijos, įskaitant savivaldybes, arba mažosios įmonės;

kurio pagrindinis tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo nariams arba akcininkams ar vietose, kuriose jis vykdo veiklą, o ne siekia gauti finansinį pelną, ir

kuris gali užsiimti gamyba, įskaitant gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, skirstymo, tiekimo, suvartojimo, telkimo, energijos kaupimo, energijos vartojimo efektyvumo paslaugų teikimu, arba elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo paslaugomis, arba teikti kitas energetines paslaugas savo nariams arba akcininkams;

12)	tiekimas – elektros energijos pardavimas, įskaitant jos perpardavimą, vartotojams;

13)	elektros energijos tiekimo sutartis – elektros energijos tiekimo sutartis, išskyrus elektros energijos rinkos išvestines finansines priemones;

14)	elektros energijos rinkos išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES ( 1 ) I priedo C skirsnio 5, 6 ar 7 punktuose, jeigu ta priemonė susijusi su elektros energija;

15)

dinamiškos elektros energijos kainos sutartis – tiekėjo ir galutinio vartotojo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, kuri atspindi kainos kitimą neatidėliotinų sandorių rinkose, įskaitant kitos paros ir einamosios paros sandorių rinkas, tokiais intervalais, kurie bent jau lygūs rinkos atsiskaitymo dažniui;

16)	sutarties nutraukimo mokestis – mokestis arba sankcija, kuriuos tiekėjai arba telkimu užsiimantys rinkos dalyviai nustato vartotojams už elektros energijos tiekimo arba paslaugų sutarties nutraukimą;

17)	tiekėjo pakeitimo mokestis – mokestis arba sankcija už tiekėjo arba telkimu užsiimančio rinkos dalyvio pakeitimą, įskaitant sutarties nutraukimo mokestį, kuriuos tiekėjai, telkimu užsiimantys rinkos dalyviai arba sistemos operatoriai tiesiogiai ar netiesiogiai nustato vartotojams;

18)	telkimas – funkcija, kurią atlieka fizinis arba juridinis asmuo, kuris pardavimo, pirkimo arba pateikimo aukcionui bet kokioje elektros energijos rinkoje tikslais sukombinuoja daugelio vartotojų apkrovas arba jų pagamintą elektros energiją;

19)	nepriklausomas telkėjas – telkimą vykdantis rinkos dalyvis, kuris nėra susijęs su vartotojo tiekėju;

20)

reguliavimas apkrova – elektros energijos apkrovos pasikeitimas, kai galutiniai vartotojai reaguodami į rinkos signalus, įskaitant pagal laiką varijuojančias elektros energijos kainas ar skatinamąsias išmokas, arba reaguodami į tai, kad priimamas jų savarankiškai arba per telkėjus organizuotoje rinkoje, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1348/2014 ( 2 ) 2 straipsnio 4 punkte, pateiktas pasiūlymas už tam tikrą kainą sumažinti arba padidinti savo apkrovą, keičia savo įprastus arba esamus vartojimo modelius;

21)	sąskaitų informacija – galutinio vartotojo sąskaitoje pateikiama informacija, kuri nėra mokėjimo prašymas;

22)	įprastas skaitiklis – analoginis arba elektroninis skaitiklis, neturintis galimybės perduoti ir priimti duomenis;

23)

pažangioji matavimo sistema – elektroninė sistema, kuri yra pajėgi matuoti į tinklą perduotos elektros energijos kiekį arba iš tinklo suvartotos elektros energijos kiekį, iš kurios gaunama daugiau informacijos nei naudojant įprastą skaitiklį ir kuri yra pajėgi elektroniniu ryšiu perduoti ir priimti duomenis informacijos, stebėjimo ir kontrolės tikslais;

24)	sąveikumas – pažangiojo matavimo atveju naudojamų dviejų arba daugiau energijos ar ryšių tinklų, sistemų, prietaisų, taikomųjų programų arba komponentų gebėjimas sąveikauti, keistis ir naudotis informacija siekiant atlikti reikalingas funkcijas;

25)	atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis – atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 15 punkte;

26)	beveik tikrasis laikas – pažangiojo matavimo atveju trumpas laiko tarpsnis, paprastai sekundžių trukmės laikotarpis arba laikotarpis, ne ilgesnis nei atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis nacionalinėje rinkoje;

27)	geriausia turima technologija – duomenų apsaugos ir saugumo užtikrinimo pažangiojo matavimo aplinkoje atveju efektyviausia, pažangiausia ir praktiškai tinkama technologija, kurią iš esmės galima naudoti kaip pagrindą atitikčiai Sąjungos duomenų apsaugos ir saugumo taisyklėms užtikrinti;

28)	skirstymas – elektros energijos transportavimas aukštosios, vidutinės ar žemosios įtampos skirstymo sistemomis siekiant ją pristatyti vartotojams, išskyrus tiekimą;

29)

skirstymo sistemos operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kuris atsako už skirstymo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą ir, jei būtina, už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje ir, kai taikytina, jos sujungimą su kitomis sistemomis bei už tai, kad būtų užtikrintas sistemos ilgalaikis pajėgumas pagrįstiems elektros energijos skirstymo poreikiams tenkinti;

30)	energijos vartojimo efektyvumas – sukurto darbo, paslaugų, prekių ar energijos ir energijos sąnaudų santykis;

31)

atsinaujinančiųjų išteklių energija arba atsinaujinančioji energija – atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (saulės šiluminė energija ir saulės fotovoltinė energija) ir geoterminė energija, aplinkos energija, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biodujos;

32)	paskirstyta gamyba – prie skirstymo sistemos prijungti gamybos įrenginiai;

33)	įkrovimo prieiga – elektros energija varomų transporto priemonių sąsaja, per kurią galima vienu metu įkrauti vieną elektros energija varomą transporto priemonę, arba sąsaja, kurioje vienu metu galima sukeisti vienos elektros energija varomos transporto priemonės akumuliatorių;

34)	perdavimas – elektros energijos transportavimas aukštos ir aukštosios įtampos jungtine sistema siekiant ją pristatyti galutiniams vartotojams ar skirstytojams, išskyrus tiekimą;

35)

perdavimo sistemos operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kuris atsako už perdavimo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą ir, jei būtina, už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje ir, kai taikytina, už jos sujungimą su kitomis sistemomis bei už tai, kad būtų užtikrintas sistemos ilgalaikis pajėgumas pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti;

36)	sistemos naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris tiekia elektros energiją arba kuriam ji tiekiama perdavimo sistema ar skirstymo sistema;

37)	gamyba – elektros energijos gaminimas;

38)	gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris gamina elektros energiją;

39)	jungiamoji linija – elektros energijos sistemas jungianti įranga;

40)	jungtinė sistema – kelios perdavimo ir skirstymo sistemos, sujungtos viena ar daugiau jungiamųjų linijų;

41)	tiesioginė linija – elektros energijos linija, jungianti atskirą gamybos vietą su atskiru vartotoju, arba elektros energijos linija, jungianti gamintoją ir elektros energijos tiekimo įmonę, siekiant tiesiogiai aprūpinti savo patalpas, pavaldžiąsias įmones ir vartotojus;

42)	maža atskira sistema – sistema, kurioje 1996 m. suvartojimas buvo mažesnis nei 3 000 GWh, kai mažiau kaip 5 proc. metinio suvartojimo gaunama per jungiamąsias linijas su kitomis sistemomis;

43)	maža sujungta sistema – sistema, kurioje 1996 m. suvartojimas buvo mažesnis nei 3 000 GWh, kai daugiau kaip 5 proc. metinio suvartojimo gaunama per jungiamąsias linijas;

44)	perkrova – perkrova, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 4 punkte;

45)	balansavimas – balansavimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 10 punkte;

46)	balansavimo energija – balansavimo energija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 11 punkte;

47)	už balansą atsakinga šalis – už balansą atsakinga šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 14 punkte;

48)	papildoma paslauga – paslauga, būtina perdavimo ar skirstymo sistemai eksploatuoti, įskaitant balansavimo ir su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas, išskyrus perkrovos valdymo paslaugas;

49)

su dažnio reguliavimu nesusijusi papildoma paslauga – paslauga, kuria perdavimo sistemos operatorius ar skirstymo sistemos operatorius naudojasi nuostoviosios būsenos įtampai reguliuoti, greitam reaktyviosios srovės tiekimui, vietos tinklo stabilumo inercijai, trumpojo jungimo srovei, paleidimo po visuotinės avarijos galimybei ir izoliuotojo veikimo galimybei užtikrinti;

50)	regioninis koordinavimo centras – regioninis koordinavimo centras, įsteigtas pagal Reglamento (ES) 2019/943 35 straipsnį;

51)

visiškai integruoti tinklo komponentai – tinklo komponentai, kurie yra integruoti į perdavimo arba skirstymo sistemą, įskaitant kaupimo įrenginius, ir kurie yra naudojami vieninteliam tikslui – saugiam ir patikimam perdavimo arba skirstymo sistemos veikimui užtikrinti, o ne balansavimui ar perkrovos valdymui;

52)	integruota elektros energijos įmonė – vertikalios integracijos įmonė arba horizontalios integracijos įmonė;

53)

vertikalios integracijos įmonė – elektros energijos įmonė ar elektros energijos įmonių grupė, kai tas pats asmuo ar tie patys asmenys turi teisę tiesiogiai ar netiesiogiai vykdyti kontrolę, ir kai įmonė ar įmonių grupė atlieka bent vieną iš perdavimo ar skirstymo funkcijų ir bent vieną iš gamybos ar tiekimo funkcijų;

54)	horizontalios integracijos įmonė – elektros energijos įmonė, atliekanti bent vieną iš šių funkcijų: elektros energijos gamyba pardavimui arba perdavimas, arba skirstymas, arba tiekimas, ir užsiimanti kita su elektros energetika nesusijusia veikla;

55)	susijusi įmonė – susijusi įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 3 ) 2 straipsnio 12 punkte, ir įmonės, priklausančios tiems patiems akcininkams;

56)

kontrolė –

teisės, sutartys arba kitos priemonės, kurios atskirai ar kartu bei atsižvelgiant į atitinkamas fakto ar teisės aplinkybes suteikia galimybę turėti lemiamą įtaką įmonei, visų pirma naudojantis:

nuosavybės teise arba teise naudotis visu įmonės turtu arba jo dalimi;

teisėmis arba sutartimis, kurios turi lemiamą įtaką formuojant įmonės organus, juose balsuojant arba priimant sprendimus;

57)

elektros energijos įmonė – fizinis ar juridinis asmuo, kuris atlieka bent vieną iš šių funkcijų: elektros energijos gamyba, perdavimas, skirstymas, telkimas, reguliavimas apkrova, elektros energijos kaupimas, tiekimas ar pirkimas, ir kuris yra atsakingas už komercines, technines arba techninės priežiūros užduotis, susijusias su tomis funkcijomis, išskyrus galutinius vartotojus;

58)	saugumas – elektros energijos tiekimo bei aprūpinimo ja saugumas ir techninė sauga;

59)

energijos kaupimas – elektros energijos galutinio naudojimo atidėjimas elektros energijos sistemoje vėlesniam momentui nei ji buvo pagaminta arba elektros energijos pavertimas tokios formos energija, kurią galima kaupti, tokios energijos kaupimas ir vėlesnis tokios energijos pavertimas elektros energija arba naudojimas kitu energijos nešikliu;

60)	energijos kaupimo įrenginys – įrenginys elektros energijos sistemoje, kuriame kaupiama energija.

II SKYRIUS

BENDROSIOS ELEKTROS ENERGIJOS SEKTORIAUS ORGANIZAVIMO TAISYKLĖS

3 straipsnis

Konkurencingos, į vartotojus orientuotos, lanksčios ir nediskriminacinės elektros energijos rinkos

Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaline teise nebūtų nepagrįstai varžoma tarpvalstybinė prekyba elektros energija, vartotojų dalyvavimas (be kita ko, teikiant reguliavimą apkrova), investavimas visų pirma į kintamą ir lanksčią energijos gamybą, energijos kaupimas arba elektromobilumo diegimas ar naujų jungiamųjų linijų tarp valstybių narių tiesimas ir užtikrina, kad elektros energijos kainos atspindėtų faktinę paklausą ir pasiūlą.

Plėtodamos naujas jungiamąsias linijas valstybės narės atsižvelgia į elektros energijos tinklų sujungimo tikslus, nustatytus Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio d punkto 1 papunktyje.

Valstybės narės užtikrina, kad nekiltų jokių nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos vidaus rinką, joje veikti ir pasitraukti iš jos, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijoms, kurias valstybės narės išsaugo trečiųjų valstybių atžvilgiu.

Valstybės narės užtikrina vienodas sąlygas, kuriomis elektros energijos įmonėms būtų taikomos skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės taisyklės, mokesčiai ir režimas, visų pirma atsakomybės už balansavimą, patekimo į didmenines rinkas, prieigos prie duomenų, tiekėjo pakeitimo proceso ir sąskaitų išrašymo tvarkos ir, kai taikoma, licencijavimo atžvilgiu.

Valstybės narės užtikrina, kad rinkos dalyviai iš trečiųjų valstybių veikdami elektros energijos vidaus rinkoje laikytųsi taikytinos Sąjungos ir nacionalinės teisės, įskaitant tą teise, kuri yra susijusi su aplinkos ir saugos politika.

4 straipsnis

Laisvas tiekėjo pasirinkimas

Valstybės narės užtikrina, kad visi vartotojai galėtų pirkti elektros energiją iš jų pasirinkto gamintojo ir užtikrina, kad visi vartotojai galėtų laisvai vienu metu turėti elektros energijos tiekimo sutartis su daugiau nei vienu tiekėju su sąlyga, kad įdiegti reikiami prijungimo ir apskaitos taškai.

5 straipsnis

Rinkos veikimu pagrįstos tiekimo kainos

Tiekėjai gali laisvai nustatyti kainą, kuria jie tiekia elektros energiją vartotojams. Valstybės narės imasi tinkamų veiksmų siekdamos užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją.

Valstybės narės užtikrina elektros energijos nepriteklių patiriančių ir pažeidžiamų namų ūkio vartotojų apsaugą pagal 28 ir 29 straipsnius, imdamosi socialinės politikos ar kitų priemonių, išskyrus valstybės intervencijos priemones nustatant elektros energijos tiekimo kainas.

Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali taikyti valstybės intervencines priemones nustatant kainas elektros energijos tiekimo elektros energijos nepriteklių patiriantiems ar pažeidžiamiems namų ūkio vartotojams. Tokioms valstybės intervencinėms priemonėms taikomos sąlygos, nustatytos 4 ir 5 dalyse.

Valstybės intervencinėmis priemonėmis nustatant elektros energijos tiekimo kainas:

turi būti siekiama visuotinės ekonominės svarbos tikslo ir jos neturi viršyti to, kas yra būtina pasiekti tą visuotinės ekonominės svarbos tikslą;

jos turi būti aiškiai apibrėžtos, skaidrios, nediskriminacinės ir patikrinamos;

užtikrinti Sąjungos elektros energijos įmonėms vienodą prieigą prie vartotojų;

turi būti ribotos trukmės ir proporcingos naudos gavėjų atžvilgiu;

dėl jų rinkos dalyviai neturėtų patirti papildomų išlaidų diskriminaciniu būdu.

Visos valstybės narės, taikančios valstybės intervencines priemones nustatant elektros energijos tiekimo kainas pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi laikytis Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punkto ir 24 straipsnio, nepriklausomai nuo to, ar atitinkama valstybė narė turi didelį energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių.

Siekdamos nustatyti veiksmingą elektros energijos tiekimo sutarčių tiekėjų konkurenciją pereinamojo laikotarpio tikslu ir pasiekti visiškai veiksmingą mažmeninę elektros energijos kainodarą pagal 1 dalį, valstybės narės gali taikyti valstybės intervencines priemones nustatant elektros energijos tiekimo kainas namų ūkio vartotojams ir labai mažoms įmonėms, kurioms pagal 3 dalį netaikomos valstybės intervencinės priemonės.

Valstybės intervencinės priemonės pagal 6 dalį turi atitikti 4 dalyje nustatytus kriterijus ir:

kartu su jomis turi būti įgyvendinamas veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonių rinkinys ir metodika tų priemonių teikiamos pažangos vertinimo atžvilgiu;

jos turi būti nustatytos taikant metodiką, kuria tiekėjams užtikrinamos nediskriminacinis režimas;

jos turi būti nustatytos taikant tokią kainą, kuri viršytų sąnaudas, ir tokiu lygmeniu, kad galėtų būti užtikrinama veiksminga kainų konkurencija;

jos turi būti parengtos taip, kad būtų kuo labiau sumažintas neigiamas poveikis didmeninei elektros energijos rinkai;

jomis turi būti užtikrinama, kad visi tokių valstybės intervencijos priemonių naudos gavėjai bent kas ketvirtį turėtų galimybę pasirinkti konkurencingus rinkos pasiūlymus ir būtų tiesiogiai informuojami apie konkurencinėje rinkoje prieinamus pasiūlymus ir galimybes sutaupyti, visų pirma apie dinamiškos elektros energijos kainos sutartis, ir turi būti užtikrinama, kad jiems būtų suteikiama pagalba pereinant prie rinkos veikimu pagrįsto pasiūlymo;

jomis turi būti užtikrinama, kad pagal 19 ir 21 straipsnius visi tokių valstybės intervencinių priemonių naudos gavėjai turėtų teisę ir jiems būtų pasiūlyta turėti įrengtą pažangųjį skaitiklį, kad vartotojai nepatirtų papildomų išankstinių išlaidų, ir kad jie būtų tiesiogiai informuojami apie galimybę įrengti pažangiuosius skaitiklius ir jiems būtų suteikiama būtina pagalba;

dėl jų negali atsirasti vartotojų, kuriems energija tiekiama laisvos rinkos kaina, ir vartotojų, kuriems energija tiekiama reguliuojama tiekimo kaina, tiesioginio tarpusavio kryžminio subsidijavimo.

Valstybės narės apie priemones, kurių imasi pagal 3 ir 6 dalis, praneša Komisijai per vieną mėnesį nuo jų priėmimo ir gali jas taikyti nedelsdamos. Kartu su pranešimu pateikiamas paaiškinimas, kodėl kitų priemonių nepakako siekiamam tikslui pasiekti, kaip įvykdomi 4 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai ir koks yra priemonių, apie kurias pranešta, poveikis konkurencijai. Pranešime nurodomi pagalbos gavėjai, priemonių trukmė ir namų ūkio vartotojų, kuriems priemonėmis daromas poveikis, skaičius bei paaiškinama, kaip buvo nustatytos reguliuojamos kainos.

Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitas apie šio straipsnio įgyvendinimą, valstybės intervencinių priemonių būtinumą ir proporcingumą pagal šį straipsnį bei pažangos, padarytos siekiant veiksmingos tiekėjų konkurencijos ir perėjimo prie rinkos kainų, vertinimą. Valstybės narės, kurios taiko reguliuojamas kainas pagal 6 dalį, teikia ataskaitą apie tai, kaip laikomasi 7 dalyje nustatytų sąlygų, be kita ko, kaip jų laikosi tiekėjai, kurie privalo taikyti tokias intervencines priemones, ir apie reguliuojamų kainų poveikį tų tiekėjų finansams.

10.

Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija, siekdama rinka pagrįsto mažmeninės elektros energijos kainos nustatymo, peržiūri šio straipsnio įgyvendinimą ir Europos Parlamentui ir Tarybai dėl jo pateikia ataskaitą, jei tinkama, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba tą pasiūlymą pateikia vėliau. Tame teisėkūros procedūra priimamame akte gali būti nurodyta galutinė reguliuojamų kainų data.

6 straipsnis

Trečiosios šalies prieiga

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įgyvendinama paskelbtais tarifais grindžiama sistema, suteikianti trečiosioms šalims prieigą prie perdavimo ir skirstymo sistemų, taikytina visiems vartotojams, bei kad ši sistema būtų taikoma objektyviai ir nediskriminuojant sistemos naudotojų. Valstybės narės užtikrina, kad tie tarifai arba jų apskaičiavimo metodikos būtų patvirtinti pagal 59 straipsnį iki jų įsigaliojimo ir kad tie tarifai ir metodikos, jei patvirtinamos tik metodikos, būtų paskelbti iki jų įsigaliojimo.

Perdavimo ar skirstymo sistemos operatorius gali atsisakyti suteikti prieigą, jeigu trūksta reikiamų pajėgumų. Pateikiamos tinkamai pagrįstos tokio atsisakymo priežastys, visų pirma atsižvelgiant į 9 straipsnį ir remiantis objektyviais ir techniškai bei ekonomiškai pagrįstais kriterijais. Valstybės narės arba tų valstybių narių reguliavimo institucijos, jei valstybės narės yra taip nustačiusios, užtikrina, kad tie kriterijai būtų taikomi nuosekliai ir kad sistemos naudotojas, kuriam atsisakyta suteikti prieigą, galėtų pasinaudoti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūra. Tam tikrais atvejais ir kai atsisakoma suteikti prieigą, reguliavimo institucijos taip pat užtikrina, kad perdavimo sistemos operatorius ar skirstymo sistemos operatorius pateiktų atitinkamą informaciją apie priemones, kurios yra būtinos tinklui sustiprinti. Tokia informacija teikiama visais atvejais, kai buvo atsisakyta suteikti įkrovimo prieigą. Iš tokios informacijos prašančios šalies gali būti imamas pagrįstas mokestis, atspindintis tokios informacijos teikimo išlaidas.

Šis straipsnis taip pat taikomas skirstymo tinklus valdančioms piliečių energetikos bendruomenėms.

7 straipsnis

Tiesioginės linijos

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad:

visi jų teritorijoje įsisteigę gamintojai ir elektros energijos tiekimo įmonės tiesiogine linija galėtų aprūpinti savo pačių patalpas, pavaldžiąsias įmones ir vartotojus, nenustatant jiems neproporcingų administracinių procedūrų arba išlaidų;

visi jų teritorijoje esantys vartotojai, atskirai arba kartu, iš gamintojų ir elektros energijos tiekimo įmonių elektros energiją gautų tiesiogine linija.

Valstybės narės nustato leidimų statyti tiesiogines linijas jų teritorijoje išdavimo kriterijus. Tie kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminaciniai.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybė tiekti elektros energiją tiesiogine linija nedraudžia sudaryti elektros energijos tiekimo sutarčių pagal 6 straipsnį.

Valstybės narės gali išduoti leidimus statyti tiesioginę liniją, jeigu atitinkamai atsisakoma suteikti prieigą prie sistemos remiantis 6 straipsniu arba pradedama ginčo sprendimo procedūra pagal 60 straipsnį.

Valstybės narės gali atsisakyti išduoti leidimą statyti tiesioginę liniją, jei suteikus tokį leidimą būtų trukdoma taikyti nuostatas dėl viešųjų paslaugų įpareigojimų pagal 9 straipsnį. Turi būti pateikiamos tinkamai pagrįstos tokio atsisakymo priežastys.

8 straipsnis

Leidimų dėl naujų pajėgumų išdavimo tvarka

Valstybės narės nustato leidimų statyti naujus gamybos pajėgumus išdavimo tvarką, kuri vykdoma laikantis objektyvių, skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų.

Valstybės narės nustato kriterijus, kuriais remiantis išduodami leidimai statyti elektros energijos gamybos pajėgumus jų teritorijoje. Nustatydamos tinkamus kriterijus, valstybės narės atsižvelgia į:

elektros energijos sistemos, įrenginių ir susijusios įrangos saugą ir saugumą;

visuomenės sveikatos apsaugą ir saugą;

aplinkos apsaugą;

žemės naudojimą ir statybos vietos parinkimą;

valstybės žemės panaudojimą;

energijos vartojimo efektyvumą;

pirminių išteklių pobūdį;

tam tikras pareiškėjo savybes, tokias kaip techniniai, ekonominiai ir finansiniai pajėgumai;

atitiktį priemonėms, patvirtintoms pagal 9 straipsnį;

gamybos pajėgumų dalį, norint pasiekti bendrą Sąjungos tikslą, kad 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų bent 32 % Sąjungos bendro galutinio energijos suvartojimo, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 ( 4 ) 3 straipsnio 1 dalyje;

gamybos pajėgumų dalį siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir

alternatyvas naujų gamybos pajėgumų statybai, pavyzdžiui, reguliavimo apkrova sprendimus ir energijos kaupimą.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta konkreti, supaprastinta ir racionalizuota leidimų dėl nedidelės apimties decentralizuotos ir (arba) paskirstytos gamybos išdavimo tvarka, pagal kurią būtų atsižvelgiama į jos ribotą apimtį ir galimą poveikį.

Valstybės narės gali nustatyti tos konkrečios leidimų išdavimo tvarkos gaires. Reguliavimo institucijos ar kitos kompetentingos nacionalinės institucijos, įskaitant planavimo institucijas, peržiūri tas gaires ir gali rekomenduoti jų dalinius pakeitimus.

Kai valstybės narės nustato konkrečią žemės naudojimo leidimo tvarką, taikomą dideliems naujos infrastruktūros gamybos pajėgumų didinimo projektams, valstybės narės, kai tinkama, įtraukia naujų gamybos pajėgumų statybą į tos tvarkos taikymo sritį ir ją įgyvendina nediskriminaciniu būdu ir per nurodytą terminą.

Leidimų išdavimo tvarka ir kriterijai paskelbiami viešai. Pareiškėjams pranešama apie atsisakymo išduoti leidimą priežastis. Tos priežastys turi būti objektyvios, nediskriminacinės ir tinkamai pagrįstos. Pareiškėjams suteikiama galimybė naudotis apeliacijos procedūromis.

9 straipsnis

Viešųjų paslaugų įpareigojimai

Nedarant poveikio 2 daliai, valstybės narės, remdamosi savo institucine struktūra ir deramai laikydamosi subsidiarumo principo, užtikrina, kad elektros energijos įmonės veiktų laikydamosi šios direktyvos principų siekiant sukurti konkurencingą, saugią ir aplinką tausojančią elektros energijos rinką, bei nediskriminuoja tų įmonių jų teisių ar pareigų atžvilgiu.

Visiškai atsižvelgdamos į atitinkamas SESV nuostatas, visų pirma į jos 106 straipsnį, valstybės narės elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms gali nustatyti viešųjų paslaugų įpareigojimus vadovaujantis bendros ekonominės svarbos interesais, kurie gali būti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir klimato apsaugą. Tokie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai ir patikrinami bei turi užtikrinti Sąjungos elektros energijos įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. Viešųjų paslaugų įpareigojimai, susiję su elektros energijos tiekimo kainų nustatymu, turi atitikti šios direktyvos 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Kai yra numatyta finansinė kompensacija, kitos kompensavimo formos ir išimtinės teisės, kurias valstybė narė suteikia šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems įpareigojimams vykdyti arba universaliosioms paslaugoms, kaip nustatyta 27 straipsnyje, teikti, tai turi būti daroma nediskriminaciniu ir skaidriu būdu.

Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės praneša Komisijai apie visas priemones, patvirtintas vykdyti įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas ir viešųjų paslaugų įpareigojimus, įskaitant vartotojų apsaugą ir aplinkos apsaugą, bei apie galimą jų poveikį nacionalinei ir tarptautinei konkurencijai, neatsižvelgiant į tai, ar tokioms priemonėms taikyti būtina nukrypti nuo šios direktyvos. Po to jos kas dvejus metus praneša Komisijai apie visus tų priemonių pakeitimus, neatsižvelgiant į tai, ar toms priemonėms taikyti būtina nukrypti nuo šios direktyvos.

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šios direktyvos 6, 7 ir 8 straipsnių, jeigu jų taikymas teisiškai ar faktiškai trukdytų vykdyti elektros energijos įmonėms nustatytus įpareigojimus vadovaujantis visuotinės ekonominės svarbos interesais ir jeigu tai nedarys tokio poveikio prekybos plėtrai, kuris prieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos interesai, laikantis SESV 106 straipsnio ir šios direktyvos apima, inter alia, konkurenciją, susijusią su vartotojais.

III SKYRIUS

GALIŲ SUTEIKIMAS VARTOTOJAMS IR JŲ APSAUGA

10 straipsnis

Pagrindinės sutartinės teisės

Valstybės narės užtikrina, kad tiekėjui sutikus visi galutiniai vartotojai turėtų teisę iš jo gauti elektros energiją nepaisant to, kurioje valstybėje narėje tiekėjas įregistruotas, su sąlyga, kad tiekėjas laikosi taikytinų prekybos ir balansavimo taisyklių. Tuo atžvilgiu valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad taikant administracines procedūras nebūtų diskriminuojami kitoje valstybėje narėje jau įregistruoti tiekėjai.

Nedarant poveikio Sąjungos taisyklėms dėl vartotojų apsaugos, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/83/ES ( 5 ) ir Tarybos direktyvai 93/13/EEB ( 6 ), valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai turėtų šio straipsnio 3–12 dalyse numatytas teises.

Galutiniai vartotojai turi teisę sudaryti sutartį su savo tiekėju, kurioje nurodoma:

tiekėjo tapatybė ir adresas;

teikiamos paslaugos, siūlomas paslaugų kokybės lygis, taip pat pradinio prijungimo terminas;

siūlomų techninės priežiūros paslaugų rūšys;

priemonės, kurias naudojant galima gauti naujausią informaciją apie visus taikomus tarifus, mokesčius už techninę priežiūrą ir susietus produktus arba paslaugas;

sutarties galiojimo laikotarpis, paslaugų, įskaitant produktus ar paslaugas, susietas su tomis paslaugomis, teikimo atnaujinimo ir sutarties nutraukimo sąlygos ir informacija, ar leistina be mokesčio nutraukti sutartį;

kompensavimas ir pinigų grąžinimo tvarka tuo atveju, kai paslaugų kokybė neatitinka sutartyje nurodyto lygio, įskaitant netikslias ar vėluojančias sąskaitas;

metodas, kuriuo pradedamos neteisminio ginčų sprendimo procedūros pagal 26 straipsnį;

informacija apie vartotojų teises, įskaitant informaciją apie skundų nagrinėjimą, ir visa šioje dalyje nurodyta informacija, kuri aiškiai pateikiama sąskaitose ar elektros energijos įmonės internetinėje svetainėje.

Vartotojų ir tiekėjų sutarčių sąlygos turi būti sąžiningos ir iš anksto gerai žinomos. Bet kuriuo atveju ši informacija turi būti pateikiama prieš sudarant ar patvirtinant sutartį. Jei sutartys sudaromos per tarpininkus, su šioje dalyje nustatytais klausimais susijusi informacija taip pat turi būti pateikta prieš sutarties sudarymą.

Galutiniams vartotojams pagrindinių sutarties sąlygų santrauka pateikiama matomai ir glausta bei aiškia kalba.

Galutiniai vartotojai tinkamai informuojami apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, ir juos apie tai informuojant, jiems pranešama apie jų teisę nutraukti sutartį. Tiekėjai savo galutiniams vartotojams apie tiekimo kainos pakeitimą ir apie to pakeitimo priežastis ir sąlygas bei apimtį skaidriu bei suprantamu būdu praneša tiesiogiai ir tinkamu laiku, ne vėliau kaip likus dviem savaitėms, o namų ūkio vartotojų atveju – ne vėliau nei likus vienam mėnesiui iki pakeitimo įsigaliojimo. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai galėtų laisvai nutraukti sutartis, jei jie nesutinka su naujomis sutarties sąlygomis arba tiekimo kainos pakeitimais, apie kuriuos jiems pranešė tiekėjas.

Tiekėjai galutiniams vartotojams suteikia skaidrią informaciją apie taikomas kainas ir tarifus bei apie standartines sąlygas, susijusias su galimybe naudotis elektros energijos paslaugomis ir naudojimusi jomis.

Tiekėjai siūlo galutiniams vartotojams rinktis iš įvairių mokėjimo būdų. Tokiais mokėjimo būdais vartotojai neturi būti neteisingai diskriminuojami. Bet koks su mokėjimo metodais ar išankstinio mokėjimo sistemomis susijusių mokesčių skirtumas turi būti objektyvus, nediskriminacinis bei proporcingas ir neturi viršyti mokėtojo patiriamų tiesioginių išlaidų, kurios susidaro dėl konkretaus mokėjimo metodo ar išankstinio mokėjimo sistemos naudojimo neprieštaraujant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 ( 7 ) 62 straipsniui.

Taikant 6 dalį, namų ūkio vartotojai, kurie gali naudotis išankstinio mokėjimo sistemomis, dėl išankstinio mokėjimo sistemų neturi atsidurti nepalankioje padėtyje.

Tiekėjai galutiniams vartotojams siūlo sąžiningas ir skaidrias bendrąsias sąlygas, kurios teikiamos paprasta ir nedviprasmiška kalba ir jose neturi būti nesutartinių kliūčių, trukdančių vartotojui pasinaudoti savo teisėmis, pavyzdžiui, perteklinė sutarties dokumentacija. Vartotojai turi būti apsaugoti nuo nesąžiningų ar klaidinančių pardavimo metodų.

Galutiniai vartotojai turi teisę reikalauti, kad jų tiekėjai teiktų geros kokybės paslaugas ir tinkamai nagrinėtų skundus. Tiekėjai skundus nagrinėja nesudėtingu būdu, sąžiningai ir operatyviai.

10.

Kai pagal 27 straipsnį valstybių narių priimtų nuostatų pagrindu naudojamasi universaliosiomis paslaugomis, galutiniai vartotojai turi būti informuoti apie jų teises, susijusias su universaliosiomis paslaugomis.

11.

Tiekėjai namų ūkio vartotojams iš anksto prieš planuojamą atjungimą suteikia tinkamą informaciją apie alternatyvias priemones atjungimui. Tokiomis alternatyviomis priemonėmis galima nurodyti paramos šaltinius siekiant išvengti atjungimo, išankstinio mokėjimo sistemas, energijos vartojimo auditus, konsultavimo energijos klausimais paslaugas, alternatyvius mokėjimo planus, patarimus dėl skolos valdymo arba atjungimo moratoriumą ir vartotojams, kuriems gresia atjungimas, neturi būti sudaryta papildomų išlaidų.

12.

Vartotojams pakeitus tiekėją, tiekėjai galutiniams vartotojams pateikia galutinę uždarymo sąskaitą ne vėliau kaip praėjus šešioms savaitėms po tokio pakeitimo.

11 straipsnis

Teisė sudaryti dinamiškos elektros energijos kainos sutartį

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė reguliavimo sistema suteiktų tiekėjams galimybę pasiūlyti dinamiškos elektros energijos kainos sutartis. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai, įsirengę pažangųjį skaitiklį, galėtų bent vieno tiekėjo prašyti sudaryti dinamiškos elektros energijos kainos sutartį ir to prašyti kiekvieno tiekėjo, turinčio daugiau nei 200 000 galutinių vartotojų.

Valstybės narės užtikrina, kad tiekėjai visapusiškai informuotų galutinius vartotojus apie tokių dinamiškos elektros energijos kainos sutarčių teikiamas galimybes, su jomis susijusias išlaidas ir jų keliamą riziką, taip pat užtikrina, kad būtų reikalaujama, jog tiekėjai atitinkamai pateiktų informaciją galutiniams vartotojams, įskaitant apie poreikį įrengti tinkamus elektros energijos skaitiklius. Reguliavimo institucijos stebi rinkos raidą ir vertina riziką, kurią gali kelti nauji produktai ir paslaugos bei sprendžia su piktnaudžiavimu susijusias problemas.

Tiekėjai turi gauti kiekvieno galutinio vartotojo sutikimą prieš tam vartotojui pakeičiant savo sutartį dinamiškos elektros energijos kainos sutartimi.

Ne mažiau kaip dešimt metų po dinamiškos elektros energijos kainos sutarčių atsiradimo valstybės narės arba jų reguliavimo institucijos vykdo tokių sutarčių pagrindinių pokyčių, įskaitant pasiūlymus rinkoje ir poveikį vartotojų sąskaitoms, bei ypač kainų svyravimo lygio stebėseną ir kasmet apie tai teikia ataskaitas.

12 straipsnis

Keitimo teisė ir tiekėjo pakeitimo mokesčių taisyklės

Tiekėjo arba telkimu užsiimančio rinkos dalyvio keitimas turi būti atliekamas per kaip įmanoma trumpesnį laiką. Valstybės narės užtikrina, kad vartotojai, norintys pakeisti tiekėjus arba telkimu užsiimančius rinkos dalyvius, laikydamiesi sutarties sąlygų, turėtų teisę tai padaryti per daugiausia tris savaites nuo prašymo pateikimo datos. Ne vėliau kaip 2026 m. pakeisti tiekėją techniškai turės trukti ne ilgiau kaip 24 valandas ir tai bus įmanoma padaryti bet kurią darbo dieną.

Valstybės narės užtikrina, kad bent namų ūkio vartotojams ir mažosioms įmonėms nereikėtų mokėti jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių.

Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės gali leisti tiekėjams arba telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams taikyti sutarties nutraukimo mokesčius vartotojams, kai tie vartotojai savanoriškai nutraukia terminuotas elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartis dar nepasibaigus jų galiojimui, su sąlyga, kad tokie mokesčiai yra numatyti sutartyje, kurią tas vartotojas savanoriškai sudarė, ir kad tokie mokesčiai aiškiai pranešami vartotojui prieš sudarant sutartį. Tokie mokesčiai turi būti proporcingi ir neturi viršyti tiesioginių ekonominių nuostolių, kuriuos dėl vartotojo sutarties nutraukimo patiria tiekėjas arba telkimu užsiimantis rinkos dalyvis, įskaitant bet kokių susietųjų investicijų ar paslaugų, kurios jau suteiktos vartotojui pagal sutartį, išlaidas. Tiesioginių ekonominių nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka tiekėjui arba telkimu užsiimančiam rinkos dalyviui, o leistinumą taikyti sutarties nutraukimo mokesčius stebi reguliavimo institucija arba kita kompetentinga nacionalinė institucija.

Valstybės narės užtikrina, kad teisė pakeisti tiekėją arba telkimu užsiimančius rinkos dalyvius vartotojams būtų suteikiama jų nediskriminuojant išlaidų, pastangų ir laiko požiūriu.

Namų ūkio vartotojai turi teisę dalyvauti kolektyvinio tiekėjo pakeitimo schemose. Valstybės narės pašalina visas reguliavimo ar administracines kliūtis kolektyviai pakeisti tiekėją ir kartu suteikia didžiausią vartotojų apsaugą, siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo.

13 straipsnis

Telkimo sutartis

Valstybės narės užtikrina, kad visi vartotojai turėtų galimybę savo nuožiūra pirkti ir parduoti elektros energijos paslaugas, įskaitant telkimą, išskyrus tiekimą, nepriklausomai nuo jų elektros energijos tiekimo sutarties ir nuo jų pasirinktos elektros energijos įmonės.

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniam vartotojui pageidaujant sudaryti telkimo sutartį, galutinis vartotojas galėtų tai padaryti nereikalaujant galutinio vartotojo elektros energijos įmonės sutikimo.

Valstybės narės užtikrina, kad telkimu užsiimantys rinkos dalyviai išsamiai informuotų vartotojus apie jiems jų siūlomų pasirašyti sutarčių nuostatas ir sąlygas.

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai turėtų teisę bent kartą per kiekvieną sąskaitų pateikimo laikotarpį vartotojo prašymu nemokamai gauti visus atitinkamus reguliavimo apkrova duomenis arba tiektos ir parduotos elektros energijos duomenis.

Valstybės narės užtikrina, kad 2 ir 3 dalyse nurodytos teisės galutiniams vartotojams būtų suteikiamos jų nediskriminuojant išlaidų, pastangų arba laiko požiūriu. Visų pirma valstybės narės užtikrina, kad vartotojams nebūtų taikomi jų tiekėjų diskriminaciniai techniniai ir administraciniai reikalavimai, procedūros ar mokesčiai priklausomai nuo to, ar jie yra sudarę sutartį su telkimu užsiimančiu rinkos dalyviu.

14 straipsnis

Palyginimo priemonės

Valstybės narės užtikrina, kad bent namų ūkio vartotojams ir labai mažoms įmonėms, kurių numatomas metinis suvartojimas yra mažesnis kaip 100 000 kWh, būtų suteikta galimybė nemokamai naudotis bent viena tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemone, įskaitant pasiūlymus dėl dinamiškos elektros energijos kainos sutarčių. Vartotojai informuojami apie galimybę pasinaudoti tokiomis priemonėmis jų sąskaitose arba kitais būdais. Priemonės turi atitikti bent šiuos reikalavimus:

jos turi būti nepriklausomos nuo rinkos dalyvių ir jomis turi būti užtikrinama, kad paieškos rezultatų atžvilgiu elektros energijos įmonėms būtų taikomas vienodas režimas;

turi būti aiškiai nurodoma, kam jos priklauso, taip pat nurodomas fizinis arba juridinis asmuo, administruojantis ir kontroliuojantis priemones, bei informacija apie priemonių finansavimą;

jose turi būti nustatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, įskaitant paslaugas, kuriais turi būti grindžiamas palyginimas, ir jie turi būti atskleisti;

informacija jose turi būti teikiama paprasta ir nedviprasmiška kalba;

jose turi būti teikiama tiksli ir naujausia informacija ir nurodyta, kada buvo atliktas paskutinis atnaujinimas;

jos turi būti prieinamos neįgaliesiems dėl pastebimumo, lengvo naudojimo, suprantamumo ir patvarumo;

jose turi būti numatyta veiksminga pranešimo apie neteisingą informaciją apie paskelbtus pasiūlymus procedūra ir

atliekant palyginimus ribojant asmens duomenis tokia apimtimi, kokia būtina palyginimui atlikti.

Valstybės narės užtikrina, kad bent viena priemonė apimtų visą rinką. Jeigu rinka apžvelgiama daugeliu priemonių, į tas priemones turi būti įtraukiama, kiek praktiškai įmanoma, kuo daugiau elektros energijos tiekimo pasiūlymų, apimančių ženklią rinkos dalį, ir, jei tos priemonės neapima visos rinkos, tai turi būti aiškiai nurodoma prieš pateikiant rezultatus.

1 dalyje nurodytų priemonių veikimą gali užtikrinti bet kuris subjektas, įskaitant privačias bendroves ir valdžios institucijas ar įstaigas.

Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri bus atsakinga už patikimumo ženklo suteikimą palyginimo priemonėms, kurios tenkina 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, ir kuri užtikrina, kad patikimumo ženklą turinčios palyginimo priemonės ir toliau tenkintų 1 dalyje išdėstytus reikalavimus. Ta institucija turi būti nepriklausoma nuo rinkos dalyvių ir palyginimo priemonių veikimą užtikrinančių subjektų.

Valstybės narės gali reikalauti, kad patikimumo ženklu pažymėtos palyginimo priemonės, nurodytos 1 dalyje, apimtų lyginamuosius kriterijus, susijusius su tiekėjų siūlomų paslaugų pobūdžiu.

Bet kurios rinkos dalyvių pasiūlymų palyginimo priemonės atžvilgiu galima prašyti suteikti patikimumo ženklą, pagal šį straipsnį savanorišku ir nediskriminaciniu pagrindu.

Nukrypstant nuo 3 ir 5 dalių, valstybės narės gali nuspręsti numatyti, kad palyginimo priemonėms nebūtų suteikiami patikimumo ženklai, jeigu valdžios institucija ar įstaiga užtikrina palyginimo priemonę, atitinkančią 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

15 straipsnis

Aktyvieji vartotojai

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai turėtų teisę veikti kaip aktyvieji vartotojai, netaikant jiems neproporcingų ar diskriminacinių techninių reikalavimų, administracinių reikalavimų, procedūrų ir mokesčių bei sąnaudų neatitinkančių tinklo mokesčių.

Valstybės narės užtikrina, kad aktyvieji vartotojai:

turėtų teisę veikti tiesiogiai arba per telkėjus;

turėtų teisę parduoti pačių pasigamintą elektros energiją, be kita ko, pagal energijos pirkimo sutartis;

turėtų teisę dalyvauti lankstumo schemose arba energijos vartojimo efektyvumo programose;

turėtų teisę deleguoti jų veiklai reikalingų įrenginių valdymą, įskaitant įrengimą, eksploatavimą, duomenų tvarkymą ir techninę priežiūrą, trečiajai šaliai; be to delegavimo, trečioji šalis neturi būti laikoma aktyviuoju vartotoju;

aktyviesiems vartotojams būtų taikomi sąnaudas atspindintys, skaidrūs ir nediskriminaciniai tinklo mokesčiai, kurie apskaitomi kaip atskirai už į tinklą tiekiama ir iš tinklo vartojama elektros energija, laikantis šios direktyvos 59 straipsnio 9 dalies ir Reglamento (ES) 2019/943 18 straipsnio, užtikrinant, kad jie tinkamai ir subalansuotai prisidėtų prie bendrų sistemos išlaidų;

būtų finansiškai atsakingi už disbalansą, kurį jie sukelia elektros energijos sistemoje; tiek, kiek jie yra už balansą atsakingos šalys arba deleguoja savo atsakomybę už balansavimą pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį.

Valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali nustatyti skirtingas nuostatas, taikomas individualiems ir kartu veikiantiems aktyviesiems vartotojams su sąlyga, kad visos teisės ir pareigos pagal šį straipsnį taikomos visiems aktyviesiems vartotojams. Bet koks skirtingas požiūris į kartu veikiančius aktyviuosius vartotojus turi būti proporcingas ir tinkamai pagrįstas.

Valstybės narės, kuriose galioja schemos, pagal kurias atskirai neapskaitoma į tinklą tiekiama ir iš tinklo vartojama elektros energija, nesuteikia jokių naujų teisių pagal tokias schemas po 2023 m. gruodžio 31 d. Bet kuriuo atveju vartotojai, kuriems taikomos galiojančios sistemos, turi turėti galimybę pasirinkti naują schemą, pagal kurią kaip tinklo mokesčių apskaičiavimo pagrindas atskirai apskaitoma į tinklą tiekiama ir iš tinklo vartojama elektros energija.

Valstybės narės užtikrina, kad aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso elektros energijos kaupimo įrenginiai:

būtų suteikta teisė prisijungti prie tinklo per pagrįstą laiką po prašymo pateikimo su sąlyga, kad tenkinamos visos būtinos sąlygos, pavyzdžiui, atsakomybė už balansavimą ir tinkamas matavimas;

nebūtų taikomi jokie dvigubi mokesčiai, įskaitant tinklo mokesčius, už saugomą elektros energiją, liekančią jų patalpose, ar teikiant lankstumo paslaugas sistemos operatoriams;

nebūtų taikomi neproporcingi licencijavimo reikalavimai ar mokesčiai;

būtų leidžiama vienu metu teikti kelias paslaugas, jei tai techniškai įmanoma.

16 straipsnis

Piliečių energetikos bendruomenės

Valstybės narės piliečių energetikos bendruomenėms nustato palankią reguliavimo sistemą, kuria užtikrinama, kad:

dalyvavimas piliečių energetikos bendruomenėje būtų atviras ir savanoriškas;

piliečių energetikos bendruomenės nariams ir akcininkams suteikiama teisė pasitraukti iš bendruomenės; tokiu atveju taikomas 12 straipsnis;

piliečių energetikos bendruomenės nariai ir akcininkai neprarastų savo, kaip namų ūkio vartotojų arba aktyviųjų vartotojų, teisių ir pareigų;

taikant reguliavimo institucijos vertinimu teisingą kompensaciją, atitinkami skirstymo sistemos operatoriai bendradarbiautų su piliečių energetikos bendruomenėmis, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos perdavimui piliečių energetikos bendruomenėse;

piliečių energetikos bendruomenėms būtų taikomos nediskriminacinės sąžiningos, proporcingos ir skaidrios procedūros ir mokesčiai, įskaitant registravimą ir licencijavimą, skaidrūs ir nediskriminaciniai bei sąnaudas atspindintys tinklo mokesčiai laikantis Reglamento (ES) 2019/943 18 straipsnio, užtikrinant, kad jos tinkamai ir subalansuotai prisidėtų prie bendro sistemos išlaidų pasidalijimo.

Valstybės narės gali palankioje reguliavimo sistemoje nustatyti, kad piliečių energetikos bendruomenėms:

būtų galimas tarpvalstybinis dalyvavimas;

turėtų teisę nuosavybės teise turėti, kurti, pirkti arba nuomoti skirstymo tinklus ir autonomiškai juos valdyti laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų;

būtų taikomos 38 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys.

Valstybės narės užtikrina, kad:

piliečių energetikos bendruomenės nediskriminacinėmis sąlygomis galėtų patekti į visas elektros energijos rinkas – tiesiogiai arba per telkėjus;

piliečių energetikos bendruomenės veiktų nediskriminacinėmis ir proporcingomis sąlygomis veiklos, teisių ir pareigų, tenkančių joms kaip galutiniams vartotojams, gamintojams, tiekėjams, skirstymo sistemos operatoriams ar telkime dalyvaujantiems rinkos dalyviams, atžvilgiu;

piliečių energetikos bendruomenės būtų finansiškai atsakingos už disbalansą, kurį jos sukelia elektros energijos sistemoje; tiek, kiek jos yra už balansą atsakingos šalys arba deleguoja savo atsakomybę už balansavimą pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį;

piliečių energetikos bendruomenės pasigamintos elektros energijos vartojimo atžvilgiu būtų laikomos aktyviaisiais vartotojais, laikantis 15 straipsnio 2 dalies e punkto;

piliečių energetikos bendruomenėms būtų suteikta teisė piliečių energetikos bendruomenės viduje organizuoti dalijimąsi elektros energija, pagaminama bendruomenei nuosavybės teise priklausančiuose gamybos įrenginiuose, laikantis kitų reikalavimų, nustatytų šiame straipsnyje ir su sąlyga, kad bendruomenės nariai, kaip galutiniai vartotojai, išlaiko savo teises ir pareigas.

Pirmos pastraipos e punkto tikslais, kai elektros energija dalijamasi, tai neturi daryti poveikio taikomiems tinklo mokesčiams, tarifams ir rinkliavoms, laikantis skaidrios kompetentingos nacionalinės institucijos sukurtų paskirstytųjų energijos išteklių sąnaudų ir naudos analizės.

Valstybės narės gali nuspręsti piliečių energetikos bendruomenėms suteikti teisę valdyti skirstymo tinklus jų veiklos rajone ir nustatyti atitinkamas procedūras, nedarant poveikio IV skyriui ar kitoms taisyklėms ir nuostatoms, taikomoms skirstymo sistemos operatoriams. Jeigu tokia teisė suteikiama, valstybės narės užtikrina, kad:

piliečių energetikos bendruomenėms būtų suteikta teisė sudaryti susitarimą dėl jų tinklo eksploatavimo su atitinkamu skirstymo sistemos operatoriumi arba perdavimo sistemos operatoriumi, prie kurio prijungtas jų tinklas;

piliečių energetikos bendruomenėms būtų taikomi tinkami tinklo mokesčiai jų tinklo prijungimo prie skirstymo tinklo, esančio už piliečių energetikos bendruomenės ribų, taškuose ir kad tokie tinklo mokesčiai būtų taikomi atskirai už elektros energiją, tiekiamą į skirstymo tinklą, ir elektros energiją, vartojamą iš skirstymo tinklo, esančio už piliečių energetikos bendruomenės ribų, laikantis 59 straipsnio 7 dalies;

piliečių energetikos bendruomenės nediskriminuotų vartotojų, kurie lieka prisijungę prie skirstymo sistemos, ir nedarytų jiems žalos.

17 straipsnis

Reguliavimas apkrova per telkėjus

Valstybės narės leidžia ir skatina reguliavimo apkrova paslaugas per telkėjus teikiančių subjektų dalyvavimą. Valstybės narės leidžia galutiniams vartotojams, įskaitant tuos, kurie teikia reguliavimo apkrova paslaugas per telkėjus, kartu su gamintojais nediskriminacinėmis sąlygomis dalyvauti visose elektros energijos rinkose.

Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai, pirkdami papildomas paslaugas, reguliavimo apkrova paslaugas per telkėjus teikiantiems rinkos dalyviams taikytų nediskriminacines sąlygas, kaip ir gamintojams, atsižvelgdami į jų technines galimybes.

Valstybės narės užtikrina, kad jų atitinkama reguliavimo sistema apimtų bent šiuos elementus:

kiekvieno telkimu užsiimančio rinkos dalyvio, įskaitant nepriklausomus telkėjus, teisę patekti į elektros energijos rinkas be kitų rinkos dalyvių sutikimo;

nediskriminacines ir skaidrias taisykles, kuriomis visoms elektros energijos įmonėms ir vartotojams aiškiai paskirstomi vaidmenys ir atsakomybė;

nediskriminacines ir skaidrias telkimu užsiimančių rinkos dalyvių ir kitų elektros energijos įmonių keitimosi duomenimis taisykles ir tvarką, kuriomis vienodomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis būtų užtikrinta lengva prieiga prie duomenų, kartu visiškai apsaugant neskelbtiną komercinę informaciją ir vartotojų asmens duomenis;

pareigą, kad telkimu užsiimantys rinkos dalyviai turi būti finansiškai atsakingi už disbalansą, kurį jie sukelia elektros energijos sistemoje; tiek, kiek jie yra už balansą atsakingos šalys arba deleguoja savo atsakomybę už balansavimą pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį;

nuostatą, kad galutiniams vartotojams, kurie yra sudarę sutartį su nepriklausomais telkėjais, jų tiekėjai netaiko nepagrįstų mokėjimų, sankcijų ar kitų nepagrįstų sutartinių apribojimų;

telkimu užsiimančių rinkos dalyvių ir kitų rinkos dalyvių konfliktų sprendimo mechanizmą, įskaitant atsakomybę už disbalansą.

Valstybės narės gali reikalauti, kad elektros energijos įmonės arba dalyvaujantys galutiniai vartotojai mokėtų finansines kompensacijas kitiems rinkos dalyviams ar rinkos dalyvių už balansavimą atsakingoms šalims, jei reguliavimo apkrova aktyvavimas daro tiesioginį poveikį tiems rinkos dalyviams ar už balansavimą atsakingoms šalims. Tokia finansinė kompensacija neturi būti sudaromos kliūtys patekti į rinką telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams arba kliūtys lankstumui. Tokiais atvejais tokia finansinė kompensacija griežtai apribojama ir tik padengia išlaidas, kilusias reguliavimo apkrova aktyvavimo metu, kurias patiria dalyvaujančių vartotojų tiekėjai arba tiekėjų už balansą atsakingos šalys. Nustatant kompensacijos apskaičiavimo metodą galima atsižvelgti į nepriklausomų telkėjų kitiems rinkos dalyviams teikiamą naudą ir tokiu atveju gali būti reikalaujama, kad telkėjai arba dalyvaujantys vartotojai prisidėtų prie tokios kompensacijos, bet tik tuo atveju ir ta apimtimi, kuria nauda visiems tiekėjams, vartotojams ir jų už balansą atsakingoms šalims neviršija patirtų tiesioginių išlaidų. Apskaičiavimo metodą turi patvirtini reguliavimo institucija arba kita kompetentinga nacionalinė institucija.

Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijos arba, kai to reikalauja jų nacionalinė teisės sistema, perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai, glaudžiai bendradarbiaudami su rinkos dalyviais ir galutiniais vartotojais, nustatytų reguliavimo apkrova paslaugų teikėjų dalyvavimo visose elektros energijos rinkose techninius reikalavimus, remdamiesi tų rinkų techninėmis charakteristikomis ir atsižvelgdami į reguliavimo apkrova galimybes. Tokie reikalavimai apima sutelktą apkrovą užtikrinančių subjektų dalyvavimą.

18 straipsnis

Sąskaitos ir sąskaitų informacija

Valstybės narės užtikrina, kad sąskaitos ir sąskaitų informacija būtų teisingos, lengvai suprantamos, aiškios, glaustos, vartotojui patogios ir pateikiamos taip, kad galutiniams vartotojams būtų sudarytos palankesnės sąlygos jas palyginti. Galutinių vartotojų prašymu jie gauna aiškų ir suprantamą paaiškinimą, kaip parengta jų sąskaita, ypač tais atvejais, kai sąskaitos nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu.

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai visas savo sąskaitas ir sąskaitų informaciją gautų nemokamai.

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų pasiūlyta galimybė gauti elektronines sąskaitas ir sąskaitų informaciją, ir kad jiems būtų pasiūlyta lanksti faktinio sąskaitų mokėjimo tvarka.

Jei sutartyje numatomas būsimas produkto ar kainos pakeitimas arba nuolaida, tai turėtų būti nurodyta sąskaitoje kartu su pakeitimo atlikimo data.

Valstybės narės konsultuojasi su vartotojų organizacijomis, kai jos svarsto sąskaitų turinio reikalavimų pakeitimus.

Valstybės narės užtikrina, kad sąskaitos ir sąskaitų informacija atitiktų minimalius reikalavimus, išdėstytus I priede.

19 straipsnis

Pažangiosios matavimo sistemos

Siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir suteikti galių galutiniams vartotojams, valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, reguliavimo institucija griežtai rekomenduoja elektros energijos įmonėms ir kitiems rinkos dalyviams optimizuoti elektros energijos vartojimą, inter alia, teikiant energijos valdymo paslaugas, kuriant naujoviškas kainodaros formules ir pradedant taikyti pažangiąsias matavimo sistemas, kurios yra sąveikios, visų pirma su vartotojų energijos valdymo sistemomis ir pažangiaisiais tinklais, laikantis taikomų Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių.

Valstybės narės užtikrina pažangiųjų matavimo sistemų diegimą savo teritorijose, kad jas naudodami vartotojai galėtų aktyviai dalyvauti elektros energijos rinkoje. Gali reikėti atlikti tokio diegimo sąnaudų ir naudos vertinimą remiantis II priede nustatytais principais.

Valstybės narės, kurios nusprendžia imtis pažangiųjų matavimo sistemų diegimo, priima ir paskelbia jų teritorijose numatytoms diegti pažangiosioms matavimo sistemoms taikytinus minimalius funkcinius ir techninius reikalavimus, laikydamosi 20 straipsnio ir II priedo. Valstybės narės užtikrina tų pažangiųjų matavimo sistemų sąveikumą ir jų gebėjimą teikti duomenis vartotojų energijos valdymo sistemoms. Tuo tikslu valstybės narės tinkamai atsižvelgia į tai, kaip taikomi atitinkami esantys standartai, įskaitant dėl sąveikumo užtikrinimo, į geriausią praktiką, ir į pažangiųjų tinklų bei elektros energijos vidaus rinkos vystymo svarbą.

Valstybės narės, kurios nusprendžia imtis pažangiųjų matavimo sistemų diegimo, užtikrina, kad galutiniai vartotojai skaidriai ir nediskriminacinėmis sąlygomis prisidėtų prie su diegimu susijusių išlaidų padengimo, kartu atsižvelgiant į ilgalaikę naudą visai tiekimo grandinei. Valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, paskirtosios kompetentingos institucijos reguliariai stebi tokį jų teritorijose vykdomą diegimą, kad galėtų sekti naudos vartotojams užtikrinimą.

Jei atlikus 2 dalyje nurodytą sąnaudų ir naudos vertinimą pažangiųjų matavimo sistemų diegimas įvertinamas neigiamai, valstybės narės užtikrina, kad šis vertinimas būtų peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus arba dažniau atsižvelgiant į reikšmingus pagrindinių prielaidų pokyčius ir į technologijų bei rinkos raidą. Valstybės narės praneša Komisijai atnaujinto sąnaudų ir naudos vertinimo rezultatus, kai jie tampa prieinami.

Šios direktyvos nuostatos dėl pažangiųjų matavimo sistemų taikomos būsimiems įrenginiams ir įrenginiams, kurie pakeičia senesnius pažangiuosius skaitiklius. Pažangiosios matavimo sistemos, kurios jau buvo įdiegtos arba kurių atveju „darbų pradžia“, prasidėjo anksčiau nei 2019 m. liepos 4 d., gali būti toliau eksploatuojamos visą jų veikimo laiką, tačiau 20 straipsnio ir II priedo reikalavimų neatitinkančių pažangiųjų matavimo sistemų atveju – jos turi būti toliau eksploatuojamos ne ilgiau nei 2031 m. liepos 5 d.

Šios dalies tikslu darbų pradžia – su investicija susijusių statybos darbų pradžia arba pirmasis tvirtas įmonės įsipareigojimas užsakyti įrangą ar kitas įsipareigojimas, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis. Žemės įsigijimas ir parengiamieji darbai, pvz., leidimų gavimas ir preliminarios galimybių studijos, darbų pradžia nelaikomi. Perėmimo atveju darbų pradžia – momentas, kai įsigyjamas su įsigyta įmone tiesiogiai susijęs turtas.

20 straipsnis

Pažangiųjų matavimo sistemų funkcijos

Jeigu pažangiosios matavimo sistemos 19 straipsnio 2 dalyje nurodytame sąnaudų ir naudos vertinime įvertintos teigiamai arba jeigu pažangiosios matavimo sistemos buvo sistemingai diegiamos po 2019 m. liepos 4 d., valstybės narės įdiegia pažangiąsias matavimo sistemas laikydamosi Europos standartų, II priedo ir šių reikalavimų:

pažangiosios matavimo sistemos turi tiksliai matuoti faktinį elektros energijos vartojimą ir turi teikti galutiniams vartotojams informaciją apie naudojimo faktinį laiką. Patvirtinti ankstesnio suvartojimo duomenys turi būti lengvai ir saugiai prieinami ir vizualiai išdėstyti galutiniams vartotojams gavus prašymą ir be papildomų išlaidų. Nepatvirtinti beveik tikralaikiai suvartojimo duomenys turi būti be papildomų išlaidų lengvai ir saugiai prieinami galutiniams vartotojams per standartizuotą sąsają arba per nuotolinę prieigą, kad būtų remiamos automatizuotos energijos vartojimo efektyvumo programos, reguliavimo apkrova ir kitos paslaugos;

pažangiųjų matavimo sistemų ir duomenų perdavimo saugumas turi atitikti atitinkamas Sąjungos saugumo taisykles, tinkamai atsižvelgiant į geriausias turimas technologijas, skirtas aukščiausio lygio kibernetiniam saugumui užtikrinti, kartu atsižvelgiant į sąnaudas ir į proporcingumo principą;

galutinių vartotojų duomenų privatumas ir jų duomenų apsauga užtikrinami laikantis atitinkamų Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių;

skaitiklių operatoriai užtikrina, kad aktyviųjų vartotojų, kurie į tinklą perduodą elektros energiją, skaitikliai galėtų užfiksuoti iš aktyviojo vartotojo patalpos į tinklą perduotą elektros energiją;

galutinių vartotojų prašymu per standartizuotą ryšio sąsają arba nuotoliniu būdu jiems arba jų vardu veikiančiai trečiajai šaliai skaitiklių užfiksuoti jų į tinklą perduotos elektros energijos ir jų suvartotos elektros energijos duomenys, laikantis pagal 24 straipsnį priimtų įgyvendinimo aktų, teikiami lengvai suprantama forma, kad būtų galima palyginti pasiūlymus naudojant vienodus kriterijus;

prieš įrengiant pažangiuosius skaitiklius arba jų įrengimo metu galutiniams vartotojams teikiamos atitinkamos konsultacijos ir informacija, visų pirma apie visas pažangiųjų skaitiklių galimybes, susijusias su skaitiklio rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu, ir apie asmens duomenų rinkimą bei tvarkymą laikantis taikomų Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių;

pažangiosios matavimo sistemos užtikrina, kad galutinių vartotojų suvartotas energijos kiekis būtų išmatuotas ir už jį būtų atsiskaitoma atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiui nacionalinėje rinkoje tapačia laikine skyra.

Pirmos pastraipos e punkto taikymo tikslais galutiniai vartotojai turi galėti gauti savo skaitiklių duomenis arba perduoti juos kitai šaliai be papildomų išlaidų, naudodamiesi savo teise į duomenų perkeliamumą pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles.

21 straipsnis

Teisė naudotis pažangiaisiais skaitikliais

Jei atlikus 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąnaudų ir naudos vertinimą pažangiosios matavimo sistemos įvertintos neigiamai ir jei jos diegiamos nesistemingai, valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas galutinis vartotojas pateikdamas prašymą turėtų teisę, padengdamas susijusias išlaidas, į tai, kad jam būtų įrengtas arba, kai taikytina, patobulintas pažangusis skaitiklis sąžiningomis, pagrįstomis ir ekonomiškai efektyviomis sąlygomis, kuris:

jei techniškai įmanoma, turėtų 20 straipsnyje nurodytas funkcijas arba minimalų funkcijų rinkinį, kurį laikydamosi II priedo valstybės narės turi nustatyti ir paskelbti nacionaliniu lygmeniu;

būtų sąveikus, o matavimo infrastruktūra pageidaujant beveik tikruoju laiku galėtų būti sujungta su vartotojų energijos valdymo sistemomis.

Gavusios 1 dalyje nurodytą vartotojo prašymą dėl pažangiojo skaitiklio valstybės narės arba, valstybėms narėms numačius, paskirtosios kompetentingos institucijos:

užtikrina, kad įrengti pažangųjį skaitiklį prašančiam galutiniam vartotojui pateiktame pasiūlyme būtų nedviprasmiškai nurodyta ir aiškiai aprašyta:

įmanomos pažangiojo skaitiklio funkcijos ir sąveikumas, taip pat galimos paslaugos ir tuo momentu realiai pasiekiama pažangiojo skaitiklio nauda;

ii)

visos galutiniam vartotojui tenkančios susijusios sąnaudos;

užtikrina, kad skaitiklis būtų įrengtas per pagrįstą laikotarpį, ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo vartotojo prašymo;

reguliariai, ne rečiau kaip kas dvejus metus peržiūri ir viešai paskelbia susijusias sąnaudas, taip pat seka jų raidą, kurią lemia technologinė plėtra ir potencialūs matavimo sistemos atnaujinimai.

22 straipsnis

Įprasti skaitikliai

Jei galutiniai vartotojai pažangiųjų skaitiklių neturi, valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų įrengti individualūs įprasti skaitikliai, tiksliai matuojantys faktinį suvartojimą.

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai galėtų lengvai matyti savo įprastų skaitiklių rodmenis – tiesiogiai ar netiesiogiai per interneto sąsają arba kitą tinkamą sąsają.

23 straipsnis

Duomenų tvarkymas

Nustatydamos duomenų tvarkymo ir mainų taisykles valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, paskirtosios kompetentingos institucijos nurodo taisykles dėl reikalavimus atitinkančių šalių prieigos prie galutinio vartotojo duomenų remiantis šiuo straipsniu ir taikoma Sąjungos teisine sistema. Šios direktyvos tikslu duomenys turi būti suprantami kaip apimantys matavimo ir suvartojimo duomenis, taip pat duomenis, reikalingus vartotojui keičiant tiekėją, reguliavimui apkrova ir kitoms paslaugoms.

Valstybės narės organizuoja duomenų tvarkymą taip, kad užtikrintų veiksmingą ir saugią prieigą prie duomenų ir jų mainus bei duomenų apsaugą ir saugumą.

Nepriklausomai nuo kiekvienoje valstybėje narėje taikomo duomenų tvarkymo modelio, už duomenų tvarkymą atsakingos šalys bet kuriai reikalavimus atitinkančiai šaliai suteikia prieigą prie galutinio vartotojo duomenų pagal 1 dalį. Reikalavimus atitinkančios šalys prašomus duomenis turi gauti nediskriminacinėmis sąlygomis ir tuo pačiu metu. Duomenys turi būti lengvai prieinami, o atitinkamos prieigos prie tų duomenų procedūros turi būti skelbiamos viešai.

Šios direktyvos tikslais prieigos prie duomenų ir duomenų saugojimo taisyklės turi atitikti atitinkamą Sąjungos teisę.

Asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą vykdomas laikantis Reglamento (ES) 2016/679.

Valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, paskirtosios kompetentingos institucijos įgalioja ir tvirtina arba, kai taikoma, prižiūri šalis, atsakingas už duomenų tvarkymą, siekdamos užtikrinti, kad jos atitiktų šios direktyvos reikalavimus.

Nedarant poveikio Reglamente (ES) 2016/679 nustatytoms duomenų apsaugos pareigūnų užduotims valstybės narės gali nuspręsti reikalauti, kad šalys, atsakingos už duomenų tvarkymą, paskirtų atitikties užtikrinimo pareigūnus, kurie būtų atsakingi už priemonių, kurių ėmėsi tos šalys siekdamos užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie duomenų ir atitiktį šios direktyvos reikalavimams, įgyvendinimo stebėjimą.

Valstybės narės gali paskirti atitikties užtikrinimo pareigūnus arba įstaigas, nurodytus šios direktyvos 35 straipsnio 2 dalies d punktą, vykdyti šioje dalyje nustatytas pareigas.

Galutiniai vartotojai už prieigą prie savo duomenų arba už prašymą juos pateikti neturi mokėti jokių papildomų mokesčių.

Valstybės narės atsako už atitinkamų mokesčių už prieigos prie duomenų suteikimą reikalavimus atitinkančioms šalims, nustatymą.

Valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, paskirtosios kompetentingos institucijos užtikrina, kad reguliuojamų subjektų, teikiančių duomenų paslaugas, nustatyti mokesčiai būtų protingi ir tinkamai pagrįsti.

24 straipsnis

Sąveikumo reikalavimai ir prieigos prie duomenų procedūros

Siekdamos skatinti konkurenciją mažmeninėje rinkoje ir išvengti per didelių administracinių išlaidų reikalavimus atitinkančioms šalims, valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visapusiškam energetikos paslaugų sąveikumui Sąjungoje.

Komisija įgyvendinimo aktais nustato sąveikumo reikalavimus ir nediskriminacinę bei skaidrią prieigos prie duomenų, nurodytų 23 straipsnio 1 dalyje, tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos įmonės taikytų 2 dalyje nurodytus sąveikumo reikalavimus ir prieigos prie duomenų tvarką. Tie reikalavimai ir tvarka turi būti grindžiami esama nacionaline praktika.

25 straipsnis

Bendri informacijos centrai

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įsteigti bendri informacijos centrai, skirti teikti vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, taikytiną teisę ir jiems prieinamus ginčų sprendimo mechanizmus kilus ginčui. Tokie bendri informacijos centrai gali būti bendrų vartotojų informacijos centrų dalimi.

26 straipsnis

Teisė į neteisminį ginčų sprendimą

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai galėtų naudotis nesudėtingais, sąžiningais, skaidriais, nepriklausomais, efektyviais ir veiksmingais neteisminiais ginčų sprendimo mechanizmais, skirtais spręsti ginčams dėl pagal šią direktyvą nustatytų teisių ir pareigų, taikydamos nepriklausomą mechanizmą, pvz., per ombudsmeną energetikos reikalams, vartotojų instituciją arba reguliavimo instituciją. Jeigu galutinis vartotojas yra vartotojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/11/ES ( 8 ), tokie neteisminiai ginčų sprendimo mechanizmai turi atitikti Direktyvoje 2013/11/ES nustatytus kokybės reikalavimus ir numatyti, kad pagrįstais atvejais būtų taikomos išlaidų grąžinimo ir kompensavimo sistemos.

Kai būtina, valstybės narės užtikrina, kad alternatyvaus ginčų sprendimo subjektai bendradarbiautų siekdami suteikti paprastus, sąžiningus, skaidrius, nepriklausomus, efektyvius ir veiksmingus neteisminius ginčų sprendimų mechanizmus visų ginčų, kurie kyla dėl produktų ar paslaugų, susijusių arba susietų su bet kuriuo produktu ar paslauga, kuriems taikoma ši direktyva, atvejais.

Elektros energijos įmonės privalo dalyvauti namų ūkio vartotojų neteisminiuose ginčų sprendimo mechanizmuose, nebent valstybė narė pagrįstų Komisijai, kad kiti mechanizmai veiksmingumo prasme yra lygiaverčiai.

27 straipsnis

Universalioji paslauga

Valstybės narės užtikrina, kad visiems namų ūkio vartotojams ir, kai valstybės narės mano, kad tai tinkama, mažosioms įmonėms, būtų teikiama universalioji paslauga, t. y. kad jos turėtų teisę savo teritorijoje gauti konkrečios kokybės elektros energiją už konkurencingas, lengvai bei aiškiai palyginamas, skaidrias ir nediskriminacines kainas. Siekdamos užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą, valstybės narės gali paskirti tiekėją, kurio paslaugomis naudojamasi kraštutiniu atveju. Valstybės narės skirstymo sistemų operatoriams nustato pareigą prijungti vartotojus prie savo tinklo tomis sąlygomis ir tarifais, kurie nustatyti remiantis 59 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Ši direktyva netrukdo valstybėms narėms stiprinti namų ūkio vartotojų ir mažų ir vidutinių ne namų ūkio vartotojų pozicijų rinkoje, skatinant savanoriško telkimosi, kuriuo siekiama geriau atstovauti tai vartotojų grupei, galimybes.

1 dalis įgyvendinama skaidriai ir nediskriminuojant, o jos įgyvendinimas neturi trukdyti 4 straipsnyje numatytam laisvam tiekėjo pasirinkimui.

28 straipsnis

Pažeidžiami vartotojai

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių vartotojams apsaugoti ir visų pirma užtikrina, kad būtų taikomos adekvačios priemonės pažeidžiamiems vartotojams apsaugoti. Šiomis aplinkybėmis kiekviena valstybė narė apibrėžia pažeidžiamų vartotojų sąvoką, kuri gali būti susijusi su energijos nepritekliumi ir, inter alia, su draudimu kritiniais atvejais tokiems vartotojams atjungti elektros energijos tiekimą. Sąvoka „pažeidžiami vartotojai“ gali apimti pajamų lygį, iš disponuojamųjų pajamų energijai skiriamas išlaidas, namų energijos vartojimo efektyvumą, kritinę priklausomybę nuo elektrinių prietaisų dėl sveikatos priežasčių, amžių ir kitus kriterijus. Valstybės narės užtikrina, kad būtų paisoma su pažeidžiamais vartotojais susijusių teisių ir pareigų. Visų pirma jos imasi priemonių atokiose vietovėse esantiems vartotojams apsaugoti. Jos užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį, ypač susijusį su sutarties sąlygų, bendros informacijos ir ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumu.

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kurios skirtos energijos nepritekliaus, nustatyto pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punktą, klausimams spręsti, įskaitant kovą su skurdu platesniu mastu, kaip antai socialinės apsaugos sistemos lengvatų, skirtų užtikrinti reikiamą tiekimą pažeidžiamiems vartotojams, teikimas arba paramos, siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą, teikimas. Tokios priemonės netrukdo veiksmingai atverti rinkos, kaip nustatyta 4 straipsnyje, ar jai veikti ir prireikus apie jas pranešama Komisijai laikantis 9 straipsnio 4 dalies. Į tokius pranešimus taip pat gali būti įtraukiamos priemonės, kurių imtasi bendrojoje socialinės apsaugos sistemoje.

29 straipsnis

Energijos nepriteklius

Valstybės narės, nustatydamos energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punktą, nustato ir paskelbia kriterijų rinkinį, kuris gali apimti mažas pajamas, dideles iš disponuojamųjų pajamų energijai skiriamas išlaidas ir žemą energijos vartojimo efektyvumą.

Šiuo klausimu ir pagal 5 straipsnio 5 dalį Komisija pateikia gaires dėl didelio energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus apibrėžties, remdamasi prielaida, kad bet koks namų ūkių energijos nepriteklius gali būti laikomas dideliu.

IV SKYRIUS

SKIRSTYMO SISTEMOS EKSPLOATAVIMAS

30 straipsnis

Skirstymo sistemos operatorių paskyrimas

Laikotarpiui, kurį valstybės narės nustato atsižvelgdamos į efektyvumo ir ekonominės pusiausvyros aspektus, valstybės narės paskiria vieną ar daugiau skirstymo sistemos operatorių, arba reikalauja, kad tai padarytų įmonės, kurioms nuosavybės teise priklauso skirstymo sistemos arba kurios yra atsakingos už skirstymo sistemas.

31 straipsnis

Skirstymo sistemos operatorių užduotys

Skirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už ilgalaikio sistemos gebėjimo patenkinti pagrįstą elektros energijos skirstymo paklausą, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas, savo teritorijoje eksploatuoti, vykdyti techninę priežiūrą ir plėtoti saugią, patikimą ir efektyvią elektros energijos skirstymo sistemą, tinkamai atsižvelgiant į aplinkos apsaugą ir energijos vartojimo efektyvumą.

Bet kuriuo atveju skirstymo sistemos operatorius nediskriminuoja sistemos naudotojų ar sistemos naudotojų grupių, ypač savo susijusių įmonių naudai.

Skirstymo sistemos operatorius teikia sistemos naudotojams informaciją, kuri jiems reikalinga siekiant turėti efektyvią prieigą prie sistemos, įskaitant naudojimąsi ja.

Valstybė narė gali reikalauti, kad skirstymo sistemos operatorius, vykdydamas gamybos įrenginių dispečerinį valdymą, pirmenybę teiktų gamybos įrenginiams, kuriems naudojami atsinaujinantys ištekliai arba kurie naudoja didelio naudingumo kogeneraciją pagal Reglamento (ES) 2019/943 12 straipsnį.

Kiekvienas skirstymo sistemos operatorius veikia kaip neutralus rinkos tarpininkas perkant elektros energiją, kurią jis naudoja savo sistemoje patiriamiems energijos nuostoliams padengti, laikydamasis skaidrios, nediskriminacinės, rinkos veikimu pagrįstos tvarkos visais atvejais, kai jis privalo atlikti tokią funkciją.

Jeigu skirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už produktų ir paslaugų, būtinų veiksmingam, patikimam ir saugiam skirstymo sistemos eksploatavimui užtikrinti, pirkimą, skirstymo sistemos operatoriaus tuo tikslu priimtos taisyklės turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės ir jos turi būti parengiamos koordinuojant veiksmus su perdavimo sistemos operatoriais ir kitais atitinkamais rinkos dalyviais. Sąlygos, įskaitant, kai taikoma, taisykles ir tarifus, kuriais remiantis skirstymo sistemos operatoriams turi būti tiekiami tokie produktai ir teikiamos tokios paslaugos, pagal 59 straipsnio 7 dalį nustatomos nediskriminaciniu ir išlaidas atspindinčiu būdu bei yra paskelbiamos.

Vykdydamas 6 dalyje nurodytas užduotis, skirstymo sistemos operatorius perka jo sistemai reikalingas su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas laikydamasis skaidrių, nediskriminacinių ir rinkos veikimu pagrįstų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reguliavimo institucija padarė išvadą, kad rinkos veikimu grindžiamas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų teikimas yra ekonomiškai neefektyvus, ir leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Pareiga pirkti su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas netaikoma visiškai integruotiems tinklo komponentams.

Perkant 6 dalyje nurodytus produktus ir paslaugas užtikrinamas veiksmingas visų reikalavimus atitinkančių rinkos dalyvių, be kita ko, rinkos dalyvių, siūlančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją, rinkos dalyvių, užsiimančių reguliavimu apkrova, energijos kaupimo įrenginių operatorių ir telkimu užsiimančių rinkos dalyvių, dalyvavimas, visų pirma reikalaujant, kad reguliavimo institucijos ir skirstymo sistemos operatoriai, glaudžiai bendradarbiaudami su visais rinkos dalyviais, taip pat perdavimo sistemos operatorius, nustatytų dalyvavimo tose rinkose techninius reikalavimus remiantis techninėmis tų rinkų charakteristikomis ir visų rinkos dalyvių pajėgumais.

Skirstymo sistemos operatoriai bendradarbiauja su perdavimo sistemos operatoriais, kad būtų užtikrintas veiksmingas prie jų tinklo prijungtų rinkos dalyvių dalyvavimas mažmeninėse, didmeninėse ir balansavimo rinkose. Dėl balansavimo paslaugų, susijusių su skirstymo sistemoje esančiais ištekliais, teikimo susitariama su atitinkamu perdavimo sistemos operatoriumi, vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/943 57 straipsniu ir Komisijos reglamento (ES) 2017/1485 ( 9 ) 182 straipsniu.

10.

Valstybės narės arba jų paskirtos kompetentingos institucijos gali leisti skirstymo sistemos operatoriams vykdyti kitokią nei šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) 2019/943 numatytą veiklą, jei tokia veikla būtina, kad skirstymo sistemos operatoriai galėtų vykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) 2019/943, su sąlyga, kad reguliavimo institucija padarė išvadą, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata yra būtina. Šia dalimi nedaromas poveikis skirstymo sistemos operatorių teisei turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tinklus, kurie nėra elektros energijos tinklai, kai valstybė narė ar paskirta kompetentinga institucija yra suteikusi tokią teisę.

32 straipsnis

Paskatos skirstymo tinkluose naudoti lankstumo priemones

Valstybės narės nustato būtiną reguliavimo sistemą, leidžiančią skirstymo sistemų operatoriams pirkti lankstumo paslaugas, įskaitant perkrovos valdymą jų aprėpties zonose, kad būtų pagerintas skirstymo sistemos eksploatavimo ir plėtros efektyvumas, ir skatinančią juos tai daryti. Visų pirma, reguliavimo sistema užtikrina, kad skirstymo sistemos operatoriai galėtų pirkti tokias paslaugas iš paskirstytos gamybos, reguliavimo apkrova arba energijos kaupimo tiekėjų, ir skatina rinktis energijos vartojimo efektyvumo priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti elektros energijos pajėgumus bei padeda veiksmingai ir saugiai eksploatuoti skirstymo sistemą. Skirstymo sistemos operatoriai tokias paslaugas perka laikydamiesi skaidrios, nediskriminacinės ir rinkos veikimu pagrįstos tvarkos, išskyrus atvejus, kai reguliavimo institucijos nustato, kad tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai efektyvus arba kad dėl tokio pirkimo atsirastų didelių rinkos iškraipymų arba didesnė perkrova.

Skirstymo sistemos operatoriai, jei pritaria reguliavimo institucija, arba pati reguliavimo institucija, taikydami skaidrią ir dalyvavimu grindžiamą procedūrą, apimančią visus susijusius sistemos naudotojus ir perdavimo sistemos operatorių, bent nacionaliniu lygmeniu nustato perkamų paslaugų lankstumo specifikacijas ir, kai tikslinga, standartizuotus rinkos produktus skirtus tokioms paslaugoms. Specifikacijomis užtikrinamas veiksmingas ir nediskriminacinis visų rinkos dalyvių, be kita ko, rinkos dalyvių, siūlančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją, rinkos dalyvių, užsiimančių reguliavimu apkrova, energijos kaupimo įrenginių operatorių ir telkimu užsiimančių rinkos dalyvių, dalyvavimas. Skirstymo sistemos operatoriai keičiasi visa būtina informacija ir koordinuoja veiksmus su perdavimo sistemos operatoriais siekdami užtikrinti optimalų išteklių naudojimą, saugų ir veiksmingą sistemos eksploatavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas rinkai plėtoti. Skirstymo sistemos operatoriams tinkamai atlyginama už tokių paslaugų pirkimą, kad jie bent atgautų savo patirtas pagrįstas atitinkamas išlaidas, įskaitant išlaidas būtinoms informacinių ir ryšių technologijoms ir infrastruktūros išlaidas.

Skirstymo sistemų plėtra grindžiama skaidriu tinklo plėtros planu, kurį skirstymo sistemos operatorius skelbia bent kas dvejus metus ir pateikia reguliavimo institucijai. Tinklo plėtros planas suteikia skaidrumo, susijusio su reikiamomis vidutinės trukmės ir ilgalaikėmis lankstumo paslaugomis, ir nustato planuojamas ateinančių penkerių–dešimties metų investicijas, visų pirma skirtas pagrindinei skirstymo infrastruktūrai, kuri reikalinga norint prijungti naujus gamybos pajėgumus ir naują apkrovą, įskaitant elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigas. Tinklo plėtros plane taip pat nurodoma, kaip numatyta naudoti reguliavimą apkrova, energijos vartojimo efektyvumo priemones, energijos kaupimo įrenginius ar kitus išteklius, kuriuos skirstymo sistemos operatorius turi naudoti kaip alternatyvą sistemos plėtrai.

Perdavimo sistemos operatorius dėl tinklo plėtros plano konsultuojasi su visais atitinkamais sistemos naudotojais ir su atitinkamais perdavimo sistemos operatoriais. Perdavimo sistemos operatorius paskelbia konsultavimosi proceso rezultatus kartu su tinklo plėtros planu ir pateikia konsultavimosi proceso rezultatus ir tinklo plėtros planą reguliavimo institucijai. Reguliavimo institucija gali prašyti iš dalies pakeisti tą planą.

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 3 dalyje nustatytos pareigos integruotoms elektros energijos įmonėms, kurios aptarnauja mažiau kaip 100 000 prisijungusių vartotojų arba kurios aptarnauja mažas atskiras sistemas.

33 straipsnis

Elektromobilumo integravimas į elektros energijos tinklą

Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/94/ES ( 10 ), valstybės narės numato būtiną reguliavimo sistemą, kuri sudarys palankesnes sąlygas viešai prieinamų ir privačių įkrovimo prieigų prijungimui prie skirstymo tinklų. Valstybės narės užtikrina, kad skirstymo sistemos operatoriai nediskriminacinėmis sąlygomis bendradarbiautų, be kita ko, prijungimo prie tinklo klausimu, su visomis įmonėmis, kurios turi nuosavybės teise, plėtoja, eksploatuoja arba valdo elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigas.

Skirstymo sistemos operatoriai neturi turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigų, išskyrus atvejus, kai skirstymo sistemos operatoriai nuosavybės teise turi privačias įkrovimo prieigas tik savo reikmėms.

Nukrypdamos nuo 2 dalies valstybės narės gali leisti skirstymo sistemos operatoriams turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigas su sąlyga, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

po atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurį peržiūri ir patvirtina reguliavimo institucija, kitoms šalims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigos arba jos negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

reguliavimo institucija atliko a punkte numatyto konkurso sąlygų ex ante peržiūrą ir suteikė savo patvirtinimą;

skirstymo sistemos operatorius, remdamasis 6 straipsniu, įkrovimo prieigas eksploatuoja trečiųjų šalių prieigos pagrindu ir nediskriminuoja skirtingų sistemos naudotojų ar skirtingų sistemos naudotojų kategorijų, ypač su juo susijusių įmonių naudai.

Reguliavimo institucija gali parengti gaires arba pirkimo nuostatas, kurios padėtų skirstymo sistemos operatoriams užtikrinti sąžiningą konkursą.

Jeigu valstybės narės įvykdė 3 dalyje nustatytas sąlygas, valstybės narės arba jų paskirtos kompetentingos institucijos reguliariais intervalais arba bent kas penkerius metus rengia viešą konsultaciją siekdamos pakartotinai įvertinti kitų šalių potencialų interesą turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigas. Jei iš atliktos viešosios konsultacijos paaiškėja, kad tokias prieigas kitos šalys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, valstybės narės užtikrina, kad skirstymo sistemos operatorių veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta su sąlyga, kad bus sėkmingai užbaigtas 3 dalies a punkte nurodytas konkursas. Nustatydamos to konkurso sąlygas reguliavimo institucijos gali leisti skirstymo sistemos operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma susigrąžinti likutinę savo investicijų į įkrovimo infrastruktūrą vertę.

34 straipsnis

Skirstymo sistemos operatorių užduotys tvarkant duomenis

Valstybės narės užtikrina, kad visoms reikalavimus atitinkančioms šalims aiškiomis ir lygiomis sąlygomis būtų suteikta nediskriminacinė prieiga prie duomenų, laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių. Tose valstybėse narėse, kuriose pagal 19 straipsnį įdiegtos pažangiosios matavimo sistemos, ir kuriose skirstymo sistemos operatoriai užsiima duomenų tvarkymu, 35 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytos atitikties programos turi apimti konkrečias priemones, padedančias išvengti reikalavimus atitinkančių šalių diskriminavimo, susijusio su prieiga prie duomenų, kaip numatyta 23 straipsnyje. Jei skirstymo sistemos operatoriams netaikomos 35 straipsnio 1, 2 ar 3 dalys, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vertikalios integracijos įmonės, vykdydamos savo tiekimo veiklą, neturėtų privilegijuotos prieigos prie duomenų.

35 straipsnis

Skirstymo sistemos operatorių veiklos rūšių atskyrimas

Kai skirstymo sistemos operatorius yra vertikalios integracijos įmonės dalis, bent jos teisinės formos, organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo požiūriu jis turi būti nepriklausomas nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su skirstymu. Tomis taisyklėmis nenustatoma pareiga skirstymo sistemos operatoriaus turto nuosavybę atskirti nuo vertikalios integracijos įmonės.

Kai skirstymo sistemos operatorius yra vertikalios integracijos įmonės dalis, be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, savo organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo požiūriu jis turi būti nepriklausomas nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su skirstymu. Siekiant tai užtikrinti, taikomi šie būtiniausi kriterijai:

asmenys, atsakingi už skirstymo sistemos operatoriaus valdymą, nepriklauso integruotos elektros energijos bendrovės, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingos už kasdienę elektros energijos gamybos, perdavimo ar tiekimo veiklą, organizacinei struktūrai;

būtina imtis tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad į atsakingų už skirstymo sistemos operatoriaus valdymą asmenų profesinius interesus būtų atsižvelgiama taip, kad jiems būtų užtikrinta galimybė veikti savarankiškai;

skirstymo sistemos operatoriui turi būti suteiktos veiksmingos teisės priimti sprendimus nepriklausomai nuo integruotos elektros energijos įmonės, susijusius su turtu, kuris būtinas tinklo eksploatavimui, techninei priežiūrai ar plėtrai. Toms užduotims atlikti skirstymo sistemos operatorius turi turėti būtinus išteklius, įskaitant žmogiškuosius, techninius, materialinius ir finansinius išteklius. Tai neturėtų trukdyti taikyti tinkamus koordinavimo mechanizmus siekiant užtikrinti, kad būtų saugomos patronuojančiosios bendrovės ekonominės ir valdymo reguliavimo teisės dėl patronuojamosios bendrovės turto grąžos, kurios netiesiogiai reglamentuojamos 59 straipsnio 7 dalimi. Visų pirma patronuojančioji bendrovė tokiu būdu galės patvirtinti skirstymo sistemos operatoriaus metinį finansinį planą ar bet kurį lygiavertį dokumentą bei nustatyti savo patronuojamosios bendrovės bendras įsiskolinimų ribas. Ši nuostata nesuteikia patronuojančiajai bendrovei teisės duoti nurodymus dėl kasdienės veiklos ar dėl atskirų sprendimų, susijusių su skirstymo linijų statyba ar atnaujinimu, kurie neviršija patvirtinto finansinio plano ar bet kurio lygiaverčio dokumento sąlygų, ir

skirstymo sistemos operatorius turi parengti atitikties programą, kurioje nurodomos taikytos priemonės, siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta diskriminacinio elgesio, ir turi užtikrinti tinkamą jos vykdymo priežiūros stebėseną. Atitikties programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos tam tikslui pasiekti. Už atitikties programos priežiūrą atsakingas asmuo ar įstaiga, už skirstymo sistemos operatoriaus atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas, pateikia 57 straipsnio 1 dalyje nurodytai reguliavimo institucijai metinę ataskaitą, kurioje nurodo taikytas priemones ir kuri yra paskelbiama. Už skirstymo sistemos operatoriaus atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas turi būti visiškai nepriklausomas ir savo užduočiai atlikti gali naudotis visa būtina skirstymo sistemos operatoriaus ir visų susijusių įmonių turima informacija.

Jeigu skirstymo sistemos operatorius yra vertikalios integracijos įmonės dalis, valstybės narės užtikrina, jog skirstymo sistemos operatoriaus veiklą stebėtų reguliavimo institucijos ar kitos kompetentingos nacionalinės institucijos, kad jis negalėtų pasinaudoti vertikalios integracijos pranašumu konkurencijai iškraipyti. Visų pirma vertikalios integracijos skirstymo sistemos operatoriai, skleisdami informaciją ir kurdami prekių ženklą, neturi sukurti painiavos dėl vertikalios integracijos įmonės tiekimo filialo atskiros tapatybės.

Valstybės narės gali priimti sprendimą netaikyti 1, 2 ir 3 dalių integruotoms elektros energijos įmonėms, aptarnaujančioms mažiau kaip 100 000 sujungtų vartotojų arba mažas atskiras sistemas.

36 straipsnis

Skirstymo sistemos operatorių nuosavybės teisė į energijos kaupimo įrenginius

Skirstymo sistemos operatoriams neleidžiama turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių.

Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali leisti skirstymo sistemos operatoriams turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu jie yra visiškai integruoti tinklo komponentai ir reguliavimo institucija yra suteikusi patvirtinimą, arba jeigu įvykdytos visos šios sąlygos:

atlikus atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį konkursą, kurį peržiūri ir patvirtina reguliavimo institucija, kitoms šalims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokių įrenginių arba jos negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

tokie įrenginiai būtini, kad skirstymo sistemos operatoriai galėtų įvykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą, siekiant veiksmingo, patikimo ir saugaus skirstymo sistemos eksploatavimo, o įrenginiai nėra naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkose, ir

reguliavimo institucija įvertino, ar tokią nukrypti leidžiančią nuostatą taikyti būtina, ir atliko viso konkurso, įskaitant konkurso sąlygas, vertinimą bei suteikė patvirtinimą.

Reguliavimo institucija gali parengti gaires arba pirkimo nuostatas, kurios padėtų skirstymo sistemos operatoriams užtikrinti sąžiningą konkursą.

Reguliavimo institucijos reguliariais intervalais arba bent kas penkerius metus rengia viešą konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdamos įvertinti, ar yra potenciali galimybė ir suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius. Jei iš viešosios konsultacijos, atliktos reguliavimo institucijoms atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius įrenginius trečiosios šalys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, reguliavimo institucija užtikrina, kad skirstymo sistemos operatorių veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta per 18 mėnesių. Nustatydamos to konkurso sąlygas, reguliavimo institucijos skirstymo sistemos operatoriams gali leisti gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.

3 dalis netaikoma visiškai integruotiems tinklo komponentams arba naujų baterinių kaupimo įrenginių, dėl kurių galutinis investavimo sprendimas turi būti priimtas iki 2019 m. liepos 4 d., įprastu nuvertėjimo laikotarpiu, su sąlyga, kad tokie bateriniai kaupimo įrenginiai yra:

prijungiami prie tinklo vėliausiai po dvejų metų po to;

integruoti į skirstymo sistemą;

naudojami tik reaktyviajam momentiniam tinklo saugumo atkūrimui nenumatytų atvejų tinkle atveju, jei tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti įprastiniu perskirstymu, ir

nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkose, įskaitant balansavimą.

37 straipsnis

Skirstymo sistemos operatorių konfidencialumo pareiga

Nedarant poveikio 55 straipsniui ar kitam teisiniam reikalavimui atskleisti informaciją, skirstymo sistemos operatorius turi išsaugoti neskelbtinos komercinės informacijos, gautos vykdant savo veiklą, konfidencialumą ir pasirūpina, kad informacija apie jo paties veiklą, kurią atskleidus gali būti suteiktas komercinis pranašumas, nebūtų skelbiama diskriminaciniu būdu.

38 straipsnis

Uždaros skirstymo sistemos

Valstybės narės gali nurodyti reguliavimo institucijoms ar kitoms kompetentingoms institucijoms priskirti sistemą, kurioje elektros energija skirstoma geografiškai ribotoje pramoninėje, komercinėje ar bendrų paslaugų vietovėje ir, nedarant poveikio 4 daliai, neteikiama namų ūkio vartotojams, uždarai skirstymo sistemai, jeigu:

dėl konkrečių techninių ar su sauga susijusių priežasčių tos sistemos naudotojų veikla ar gamybos procesas yra integruoti arba

pagal tą sistemą elektros energija pirmiausia paskirstoma sistemos savininkui ar operatoriui arba jų susijusioms įmonėms.

Šios direktyvos tikslais uždaros skirstymo sistemos laikomos skirstymo sistemomis. Valstybės narės reguliavimo institucijoms gali nurodyti suteikti uždaros skirstymo sistemos operatoriui išimtis ir netaikyti:

reikalavimo pagal 31 straipsnio 5 ir 7 dalis įsigyti energiją, kuri naudojama jo sistemoje patiriamiems energijos nuostoliams padengti ir su dažniu nesusijusioms pagalbinėms paslaugoms teikti, laikantis skaidrios, nediskriminacinės ir rinkos veikimu paremtos tvarkos;

6 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, pagal kurį tarifai arba jų apskaičiavimo metodikos būtų, laikantis 59 straipsnio 1 dalies, patvirtinti prieš jiems įsigaliojant;

reikalavimų pagal 32 straipsnio 1 dalį pirkti lankstumo paslaugas ir pagal 32 straipsnio 3 dalį plėtoti operatoriaus sistemą pagal tinklo plėtros planus;

reikalavimo pagal 33 straipsnio 2 dalį neturėti nuosavybės teisės, neplėtoti, nevaldyti ar neeksploatuoti elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigų ir

reikalavimo pagal 36 straipsnio 1 dalį neturėti nuosavybės teise, neplėtoti, nevaldyti ar neeksploatuoti energijos kaupimo įrenginių.

Kai pagal 2 dalį suteikiama išimtis, taikomi tarifai arba jų apskaičiavimo metodikos peržiūrimi ir tvirtinami uždaros skirstymo sistemos naudotojo prašymu laikantis 59 straipsnio 1 dalies.

Jei uždara skirstymo sistema epizodiškai naudojasi nedidelis skaičius namų ūkių, kuriuos sieja darbiniai santykiai ar panašūs ryšiai su skirstymo sistemos savininku ir kurie įsikūrę šios sistemos aptarnavimo teritorijoje, tai nedraudžia, kad būtų suteikiamos 2 dalyje nurodytos išimtys.

39 straipsnis

Jungtinis operatorius

35 straipsnio 1 dalis neturi trukdyti jungtiniam perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriui vykdyti veiklą su sąlyga, kad operatorius laikosi 43 straipsnio 1 dalies arba 44 ir 45 straipsnių ar VI skyriaus 3 skirsnio arba, kad tam operatoriui taikoma 66 straipsnio 3 dalis.

V SKYRIUS

BENDROSIOS PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

40 straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių užduotys

Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius:

glaudžiai bendradarbiaudamas su kaimyniniais perdavimo sistemos operatoriais ir skirstymo sistemos operatoriais užtikrina ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius, saugų, patikimą ir efektyvų perdavimo sistemos eksploatavimą, techninę priežiūrą ir plėtrą ekonominėmis sąlygomis bei deramai atsižvelgdamas į aplinką;

numato tinkamas priemones, kurių reikia jo pareigoms vykdyti;

prisideda užtikrinant tiekimo saugumą naudodamas tinkamus perdavimo pajėgumus ir remdamasis sistemos patikimumu;

valdo elektros energijos srautus sistemoje atsižvelgdamas į mainus su kitomis jungtinėmis sistemomis. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius turi būti atsakingas už elektros energijos sistemos saugumo, patikimumo ir efektyvumo bei, atsižvelgdamas į tai, galimybės naudotis visomis reikalingomis papildomomis paslaugomis, įskaitant tas, kurias teikia reguliavimas apkrova ir energijos kaupimo įrenginiai, jeigu tokios galimybės užtikrinimas nepriklauso nuo kitų perdavimo sistemų, su kuriomis sujungta jo sistema, užtikrinimą;

pateikia kitų sistemų, su kuriomis sujungta jo sistema, operatoriui pakankamai informacijos, kad būtų užtikrinamas saugus ir efektyvus jungtinės sistemos eksploatavimas, koordinuojama jos plėtra ir sąveikumas;

užtikrina sistemos naudotojų ar sistemos naudotojų grupių nediskriminavimą, ypač savo susijusių įmonių naudai;

teikia sistemos naudotojams informaciją, kuri jiems reikalinga efektyviai prieigai prie sistemos;

renka perkrovos valdymo mokesčius ir sumas, mokėtinas pagal Reglamento (ES) 2019/943 49 straipsnyje nustatytą perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmą, suteikia trečiajai šaliai prieigą ir ją valdo bei pateikia išsamius paaiškinimus, kai tokia prieiga, kurią kontroliuoja reguliavimo institucijos, nesuteikiama; perdavimo sistemos operatoriai, atlikdami šiame straipsnyje nustatytas užduotis, visų pirma sudaro palankias sąlygas rinkos integracijai;

siekdamas užtikrinti eksploatavimo saugumą perka papildomas paslaugas;

patvirtina regioninių koordinavimo centrų bendradarbiavimo ir koordinavimo sistemą;

dalyvauja nustatant Europos ir nacionalinius išteklių adekvatumo vertinimus pagal Reglamento (ES) 2019/943 IV skyrių;

atsako už perdavimo sistemų skaitmeninimą;

atsako už duomenų tvarkymą, įskaitant duomenų tvarkymo sistemų plėtojimą, už kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą laikantis taikytinų taisyklių ir nedarant poveikio kitų institucijų kompetencijai.

Valstybės narės gali numatyti, kad viena ar daugiau 1 dalyje išvardytų atsakomybės sričių būtų priskirta kitam perdavimo sistemos operatoriui, nei tas, kuriam perdavimo sistema priklauso nuosavybės teise ir kuriam kitu atveju būtų taikomos atitinkamos atsakomybės sritys. Perdavimo sistemos operatorius, kuriam paskirtos užduotys, turi būti sertifikuotas kaip operatorius, kuriam taikomas nuosavybės atskyrimas, nepriklausomas sistemos operatorius arba nepriklausomas perdavimo sistemos operatorius ir atitikti 43 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau neturi būti reikalauja, kad jam nuosavybės teise priklausytų perdavimo sistema, už kurią jis yra atsakingas.

Perdavimo sistemos operatorius, kuriam nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema, turi atitikti VI skyriuje nustatytus reikalavimus ir būti sertifikuotas pagal 43 straipsnį. Tai nedaro poveikio perdavimo sistemos operatorių, kurie yra sertifikuoti kaip operatoriai, kuriems taikomas nuosavybės atskyrimas, nepriklausomo sistemos operatoriaus arba nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriaus galimybei savo iniciatyva ir jiems vykdant priežiūrą deleguoti tam tikras užduotis kitiems perdavimo sistemos operatoriams, kurie yra sertifikuoti kaip operatoriai, kuriems taikomas nuosavybės atskyrimas, nepriklausomas sistemos operatoriui arba nepriklausomas perdavimo sistemos operatoriui, jeigu toks užduočių delegavimas nekelia pavojaus užduotis deleguojančio perdavimo sistemos operatoriaus teisėms priimti veiksmingus ir nepriklausomus sprendimus.

Vykdydami 1 dalyje nurodytas užduotis perdavimo sistemos operatoriai atsižvelgia į regioninių koordinavimo centrų pateiktas rekomendacijas.

Vykdydami 1 dalies i punkte nurodytą užduotį perdavimo sistemos operatoriai balansavimo paslaugas perka šiomis sąlygomis:

taikydami skaidrias, nediskriminacines ir rinkos veikimu pagrįstas procedūras;

užtikrindami veiksmingą visų reikalavimus atitinkančių elektros energijos įmonių ir rinkos dalyvių, be kita ko, rinkos dalyvių, siūlančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją, rinkos dalyvių, užsiimančių reguliavimu apkrova, energijos kaupimo įrenginių operatorių ir telkimu užsiimančių rinkos dalyvių dalyvavimą.

Pirmos pastraipos b punkto tikslu reguliavimo institucijos ir perdavimo sistemos operatoriai, glaudžiai bendradarbiaudami su visais rinkos dalyviais, nustato dalyvavimo tose rinkose techninius reikalavimus remiantis techninėmis tų rinkų charakteristikomis.

4 dalis taikoma perdavimo sistemos operatorių vykdomam su dažniu nesusijusių pagalbinių paslaugų teikimui, išskyrus atvejus, kai reguliavimo institucija įvertinusi padarė išvadą, kad rinkos veikimu grindžiamas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų teikimas yra ekonomiškai neefektyvus, ir leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Visų pirma reguliavimo sistema užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai galėtų pirkti tokias paslaugas iš reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo paslaugas teikiančių tiekėjų ir skatintų rinktis energijos vartojimo efektyvumo priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti elektros energijos pajėgumus ir padeda veiksmingai bei saugiai eksploatuoti perdavimo sistemą.

Perdavimo sistemos operatoriai, jei pritaria reguliavimo institucija, arba pati reguliavimo institucija, taikydami skaidrią ir dalyvavimu grindžiamą procedūrą, apimančią visus susijusius sistemos naudotojus ir skirstymo sistemos operatorius, bent nacionaliniu lygmeniu nustato perkamų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų specifikacijas ir, kai tinkama, standartizuotų tokių paslaugų rinkos produktų specifikacijas. Specifikacijomis užtikrinamas veiksmingas ir nediskriminacinis visų rinkos dalyvių, be kita ko, rinkos dalyvių, siūlančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją, rinkos dalyvių, užsiimančių reguliavimu apkrova, energijos kaupimo įrenginių operatorių ir telkimu užsiimančių rinkos dalyvių, dalyvavimas. Perdavimo sistemos operatoriai keičiasi visa būtina informacija ir koordinuoja veiksmus su skirstymo sistemos operatoriais siekdami užtikrinti optimalų išteklių naudojimą, saugų ir veiksmingą sistemos eksploatavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas rinkai plėtoti. Perdavimo sistemos operatoriams tinkamai atlyginama už tokių paslaugų pirkimą siekiant jiems bent kompensuoti patirtas pagrįstas išlaidas, įskaitant išlaidas, būtinas informacinėms ir ryšių technologijoms, ir infrastruktūros išlaidas.

Pareiga pirkti 5 dalyje nurodytas su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas netaikoma visiškai integruotiems tinklo komponentams.

Valstybės narės arba jų paskirtos kompetentingos institucijos gali leisti perdavimo sistemos operatoriams vykdyti kitą nei šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) 2019/943 numatytą veiklą, jei tokia veikla būtina, kad perdavimo sistemos operatoriai galėtų vykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) 2019/943, su sąlyga, kad reguliavimo institucija padarė išvadą, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata yra būtina. Ši dalis nedaro poveikio perdavimo sistemos operatorių teisei turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tinklus, kurie nėra elektros energijos tinklai, kai valstybė narė ar paskirta kompetentinga institucija yra suteikusi tokią teisę.

41 straipsnis

Perdavimo sistemos operatoriams ir perdavimo sistemos savininkams taikomi konfidencialumo ir skaidrumo reikalavimai

Nedarant poveikio 55 straipsniui ar kitai teisinei prievolei atskleisti informaciją kiekvienas perdavimo sistemos operatorius ir kiekvienas perdavimo sistemos savininkas išsaugo neskelbtinos komercinės informacijos, gautos vykdant savo veiklą, konfidencialumą ir pasirūpina, kad informacija apie jų pačių veiklą, kurią atskleidus gali būti suteiktas komercinis pranašumas, nebūtų skelbiama diskriminaciniu būdu. Visų pirma jis neatskleidžia jokios neskelbtinos komercinės informacijos likusioms įmonės dalims, nebent toks atskleidimas būtų būtinas verslo sandoriui atlikti. Siekiant užtikrinti griežtą informacijos atskyrimo taisyklių laikymąsi, valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos savininkas ir kitos įmonės dalys nesinaudotų bendromis tarnybomis, pvz., bendromis teisės tarnybomis, išskyrus vykdant išimtinai administracines arba su informacinėmis technologijomis (toliau – IT) susijusias funkcijas.

Susijusioms įmonėms parduodant ar perkant elektros energiją, perdavimo sistemos operatoriai ne pagal paskirtį nenaudoja neskelbtinos komercinės informacijos, gautos iš trečiųjų šalių, suteikdami joms prieigą prie sistemos arba derėdamiesi dėl tokios prieigos.

Informacija, būtina veiksmingai konkurencijai ir veiksmingam rinkos veikimui užtikrinti turi būti viešai skelbiama. Ta pareiga nedaromas poveikis reikalavimui užtikrinti neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

42 straipsnis

Įgaliojimai priimti sprendimus dėl naujų gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie perdavimo sistemos

Perdavimo sistemos operatorius nustato ir paskelbia skaidrią ir veiksmingą procedūrą, skirtą nediskriminaciniam naujų gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių prijungimui prie perdavimo sistemos. Tas procedūras patvirtina reguliavimo institucijos.

Perdavimo sistemos operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti naują gamybos įrenginį arba energijos kaupimo įrenginį dėl turimų tinklo pajėgumų galimų apribojimų ateityje, pvz., perkrovos nutolusiose perdavimo sistemos dalyse. Perdavimo sistemos operatorius teikia reikiamą informaciją.

Pirma pastraipa nedaro poveikio perdavimo sistemos operatorių galimybei apriboti garantuojamus prijungimo pajėgumus arba pasiūlyti prijungimo galimybių, kurioms taikomi eksploatavimo apribojimai, siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą naujų gamybos įrenginių arba energijos kaupimo įrenginių atžvilgiu su sąlyga, kad tokius apribojimus patvirtino reguliavimo institucija. Reguliavimo institucija užtikrina, kad visi garantuojamų prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis ir nesukurtų nepagrįstų kliūčių patekti į rinką. Jeigu gamybos įrenginys arba energijos kaupimo įrenginys padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, apribojimai netaikomi.

Perdavimo sistemos operatorius neturi teisės atsisakyti naujos jungties dėl to, kad atsirastų papildomų išlaidų, kylančių dėl būtino sistemos elementų pajėgumų netoli tos jungties padidinimo.

VI SKYRIUS

PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIŲ VEIKLOS RŪŠIŲ ATSKYRIMAS

1 skirsnis

Nuosavybės atskyrimas

43 straipsnis

Perdavimo sistemų nuosavybės ir perdavimo sistemos operatorių veiklos rūšių atskyrimas

Valstybės narės užtikrina, kad:

kiekviena įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema, veiktų kaip perdavimo sistemos operatorius;

tas pats asmuo ar asmenys neturėtų teisės:

tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, ir tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemą arba turėti kokių nors teisių perdavimo sistemos operatoriaus arba perdavimo sistemos atžvilgiu arba

ii)

tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemą ir tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, arba turėti kokių nors teisių tokios įmonės atžvilgiu;

tas pats asmuo ar asmenys neturėtų teisės skirti perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisės klausimais įmonei atstovaujančių organų narių ir tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, arba turėti kokių nors teisių tokios įmonės atžvilgiu ir

tas pats asmuo neturėtų teisės būti ir įmonės, atliekančios kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, ir perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisės klausimais įmonei atstovaujančių organų nariu.

1 dalies b ir c punktuose nurodytos teisės visų pirma apima:

įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis;

įgaliojimus skirti stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisės klausimais įmonei atstovaujančių organų narius arba

kontrolinio akcijų paketo turėjimą.

1 dalies b punkto tikslais sąvoka „įmonė, atliekanti kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų“ apima „įmonę, atliekančią kurią nors iš gavybos ar tiekimo funkcijų“ Direktyvos 2009/73/EB prasme, o sąvokos „perdavimo sistemos operatorius“ ir „perdavimo sistema“ apima „perdavimo sistemos operatorių“ ir „perdavimo sistemą“ tos direktyvos prasme.

Laikoma, kad 1 dalies a punkte nustatyta pareiga yra įvykdyta tuo atveju, jeigu dvi ar daugiau įmonių, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistemos, įsteigia bendrąją įmonę, atliekančią atitinkamo perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas dvejose ar daugiau valstybių narių. Jokia kita įmonė negali būti bendrosios įmonės dalimi, nebent tokia įmonė pagal 44 straipsnį buvo patvirtinta nepriklausomu sistemos operatoriumi arba nepriklausomu perdavimo operatoriumi 3 skirsnio tikslais.

Jei 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytas asmuo yra valstybė narė ar kitas viešasis subjektas, du atskiri viešieji subjektai, kontroliuojantys perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemą ir įmonę, atliekančią kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, šio straipsnio įgyvendinimo tikslais nėra laikomi tuo pačiu asmeniu ar asmenimis.

Valstybės narės užtikrina, kad nei perdavimo sistemos operatoriaus, kuris yra vertikalios integracijos įmonės dalimi, turima 41 straipsnyje nurodyta neskelbtina informacija, nei tokio perdavimo sistemos operatoriaus darbuotojai nebūtų perkeliami į įmones, atliekančias kurias nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų.

Jeigu 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei, valstybė narė gali nuspręsti netaikyti 1 dalies.

Tokiu atveju atitinkama valstybė narė:

paskiria nepriklausomą sistemos operatorių laikydamasi 44 straipsnio arba

laikosi 3 skirsnio.

Jeigu 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei ir yra nustatyta tvarka, perdavimo sistemos operatoriui garantuojanti daugiau faktinio nepriklausomumo nei 3 skirsniu, valstybė narė gali nuspręsti netaikyti 1 dalies.

Prieš įmonę patvirtinant ir paskiriant perdavimo sistemos operatoriumi pagal šio straipsnio 8 dalį, ji sertifikuojama laikantis šios direktyvos 52 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse ir Reglamento (ES) 2019/943 51 straipsnyje nustatytų procedūrų, pagal kurias Komisija patikrina, ar esama tvarka perdavimo sistemos operatoriui aiškiai garantuoja daugiau faktinio nepriklausomumo nei šio skyriaus 3 skirsniu.

10.

Vertikalios integracijos įmonėms, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema, jokiu atveju netrukdoma imtis veiksmų, kad jos galėtų laikytis 1 dalies.

11.

Įmonės, atliekančios kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, jokiu būdu negali turėti galimybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti atskirtų perdavimo sistemos operatorių valstybėse narėse, kurios taiko 1 dalį, ar turėti kokių nors teisių jų atžvilgiu.

2 skirsnis

Nepriklausomas sistemos operatorius

44 straipsnis

Nepriklausomas sistemos operatorius

Jeigu 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 43 straipsnio 1 dalies ir perdavimo sistemos savininko siūlymu paskirti nepriklausomą sistemos operatorių. Tokį paskyrimą tvirtina Komisija.

Valstybė narė nepriklausomą sistemos operatorių gali patvirtinti ir paskirti tik tuo atveju, jeigu:

kandidatas į operatorius įrodė, kad atitinka 43 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nustatytus reikalavimus;

kandidatas į operatorius įrodė, kad turi reikiamų finansinių, techninių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių savo užduotims pagal 40 straipsnį vykdyti;

kandidatas į operatorius įsipareigojo laikytis dešimties metų tinklo plėtros plano, kurio priežiūrą vykdo reguliavimo institucija;

perdavimo sistemos savininkas įrodė, kad gali vykdyti savo pareigas pagal 5 dalį. Tuo tikslu jis pateikia visus sutarčių su kandidatu į operatorius ir bet kuriuo kitu atitinkamu subjektu projektus, ir

kandidatas į operatorius įrodė, kad gali vykdyti savo pareigas pagal Reglamentą (ES) 2019/943, įskaitant bendradarbiavimą su perdavimo sistemos operatoriais Europos ir regionų lygmenimis.

Įmones, kurioms reguliavimo institucija išdavė sertifikatą, patvirtinantį, kad jos atitinka 53 straipsnio ir šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, valstybės narės patvirtina ir paskiria nepriklausomais sistemos operatoriais. Taikoma sertifikavimo procedūra, nustatyta arba šios direktyvos 52 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2019/943 51 straipsnyje, arba šios direktyvos 53 straipsnyje.

Kiekvienas nepriklausomas sistemos operatorius yra atsakingas už prieigos suteikimą trečiajai šaliai ir už tokios prieigos valdymą, įskaitant prieigos mokesčio, perkrovos mokesčių ir mokėjimų, mokamų pagal nustatytą perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmą laikantis Reglamento (ES) 2019/943 49 straipsnio, surinkimą, taip pat už perdavimo sistemos eksploatavimą, techninę priežiūrą ir plėtrą bei ilgalaikio sistemos pajėgumo tenkinti pagrįstą paklausą užtikrinimą planuojant investicijas. Plėtodamas perdavimo sistemą nepriklausomas sistemos operatorius atsako už planavimą (įskaitant leidimų išdavimo tvarką), naujos infrastruktūros statybą ir jos atidavimą eksploatuoti. Šiuo tikslu nepriklausomas sistemos operatorius atlieka perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas laikydamasis šio skirsnio. Perdavimo sistemos savininkas neatsako už prieigos suteikimą trečiajai šaliai ir tokios prieigos valdymą ar už investavimo planavimą.

Jeigu paskiriamas nepriklausomas sistemos operatorius, perdavimo sistemos savininkas:

visapusiškai bendradarbiauja su nepriklausomu sistemos operatoriumi ir teikia paramą jam vykdant savo užduotis, be kita ko, visų pirma teikia visą reikiamą informaciją;

finansuoja investicijas, dėl kurių nusprendžia nepriklausomas sistemos operatorius ir kurias patvirtina reguliavimo institucija, arba sutinka, kad jas finansuotų bet kuri suinteresuota šalis, įskaitant nepriklausomą sistemos operatorių. Atitinkamas finansavimo priemones patvirtina reguliavimo institucija. Prieš tokį patvirtinimą reguliavimo institucija konsultuojasi su perdavimo sistemos savininku ir kitomis suinteresuotomis šalimis;

prisiima atsakomybę, susijusią su tinklo turtu, išskyrus atsakomybės dalį, susijusią su nepriklausomo sistemos operatoriaus užduotimis, ir

užtikrina, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos finansuoti bet kokią tinklo plėtrą, išskyrus tas investicijas, kai pagal b punktą jis sutiko, kad finansuotų bet kokia suinteresuota šalis, įskaitant nepriklausomą sistemos operatorių.

Glaudžiai bendradarbiaujant su reguliavimo institucija atitinkamai nacionalinei konkurencijos institucijai suteikiami visi atitinkami įgaliojimai veiksmingai prižiūrėti, ar perdavimo sistemos savininkas laikosi 5 dalyje jam nustatytų pareigų.

45 straipsnis

Perdavimo sistemos savininkų veiklos rūšių atskyrimas

Jeigu buvo paskirtas nepriklausomas sistemos operatorius, perdavimo sistemos savininkas, kuris yra vertikalios integracijos įmonės dalis, bent teisinės formos, organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo tvarkos požiūriu turi būti nepriklausomas nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su perdavimu.

Siekiant užtikrinti 1 dalyje nurodytą perdavimo sistemos savininko nepriklausomumą, taikomi šie būtiniausi kriterijai:

asmenys, atsakingi už perdavimo sistemos savininko valdymą, neturi priklausyti integruotos elektros energijos įmonės, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingos už kasdienę elektros energijos gamybos, skirstymo ir tiekimo veiklą, organizacinei struktūrai;

imamasi tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad į atsakingų už perdavimo sistemos savininko valdymą asmenų profesinius interesus būtų atsižvelgiama taip, kad jiems būtų užtikrinta galimybė veikti savarankiškai, ir

perdavimo sistemos savininkas parengia atitikties programą, nustatančią priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią diskriminaciniam elgesiui, bei užtikrina tinkamo jos įgyvendinimo priežiūrą. Atitikties programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos tiems tikslams pasiekti. Už atitikties programos įgyvendinimo priežiūrą atsakingas asmuo ar įstaiga reguliavimo institucijai pateikia metinę ataskaitą, kurioje nurodo taikytas priemones ir ši ataskaita paskelbiama.

3 skirsnis

Nepriklausomi perdavimo operatoriai

46 straipsnis

Turtas, įranga, darbuotojai ir tapatybė

Perdavimo sistemos operatoriai turi turėti visus žmogiškuosius, techninius, materialinius ir finansinius išteklius, kurių reikia jų pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti ir užsiimti elektros energijos perdavimo veikla, visų pirma:

elektros energijos perdavimo veiklai būtinas turtas, įskaitant perdavimo sistemą, yra perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybė;

elektros energijos perdavimo veiklai, įskaitant visų įmonės užduočių atlikimą, būtinus darbuotojus įdarbina perdavimo sistemos operatorius;

vienos vertikalios integracijos įmonės dalies darbuotojų nuoma ir paslaugų teikimas kitoms vertikalios integracijos įmonės dalims yra draudžiami. Tačiau perdavimo sistemos operatorius gali teikti paslaugas vertikalios integracijos įmonei su sąlyga, kad:

tų paslaugų teikimas nediskriminuoja sistemos naudotojų, paslaugos yra prieinamos visiems sistemos naudotojams tokiomis pačiomis sąlygomis ir gamybos arba tiekimo srityje neapriboja konkurencijos, jos neiškreipia arba neužkerta jai kelio ir

ii)

tų paslaugų teikimo sąlygas patvirtino reguliavimo institucija;

nedarant poveikio priežiūros organo sprendimams pagal 49 straipsnį, tinkamus finansinius išteklius būsimiems investiciniams projektams ir (arba) išteklius, skirtus esamam turtui pakeisti, vertikalios integracijos įmonė skiria perdavimo sistemos operatoriui laiku, gavusi tinkamą perdavimo sistemos operatoriaus prašymą.

Be 40 straipsnyje išvardytų užduočių, elektros energijos perdavimo veikla apima bent šias užduotis:

perdavimo sistemos operatoriaus atstovavimą ir ryšių su trečiosiomis šalimis bei reguliavimo institucijomis palaikymą;

atstovavimą perdavimo sistemos operatoriui ENTSO-E;

prieigos suteikimą trečiosioms šalims nediskriminuojant sistemos naudotojų ar sistemos naudotojų grupių ir tokios prieigos valdymą;

visų su perdavimo sistema susijusių mokesčių, įskaitant prieigos mokesčius, energiją nuostoliams padengti ir mokesčius už papildomas paslaugas, rinkimą;

saugios, veiksmingos ir ekonomiškos perdavimo sistemos eksploatavimą, techninę priežiūrą ir plėtojimą;

investicijų planavimą, užtikrinant ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstą paklausą ir garantuojant tiekimo saugumą;

tinkamų bendrų įmonių, įskaitant bendras įmones su vienu ar daugiau perdavimo sistemos operatorių, energijos biržų ir kitų svarbių subjektų kūrimą, siekiant tikslų plėtoti regioninių rinkų kūrimą arba sudaryti palankesnes sąlygas liberalizavimo procesui, ir

visas verslo paslaugas, įskaitant teisines paslaugas, apskaitą ir IT paslaugas.

Perdavimo sistemos operatorių įsisteigimo teisinė forma yra tokia, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 ( 11 ) I priede.

Užtikrindamas savo bendrą tapatybę, skleisdamas informaciją, kurdamas prekių ženklą ir vykdydamas veiklą savo patalpose perdavimo sistemos operatorius nesukuria painiavos dėl vertikalios integracijos įmonės ar bet kurios jos dalies atskiros tapatybės.

Perdavimo sistemos operatorius nesidalija IT sistemomis ar įranga, fizinėmis patalpomis ir prieigos apsaugos sistemomis su jokia vertikalios integracijos įmonės dalimi, taip pat nesinaudoja tų pačių konsultantų ar išorės rangovų paslaugomis IT sistemų ar įrangos ir prieigos apsaugos sistemų srityje.

Perdavimo sistemos operatorių sąskaitų auditą atlieka kitas nei vertikalios integracijos įmonės ar bet kurios jos dalies auditą atliekantis auditorius.

47 straipsnis

Perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumas

Nedarant poveikio įsteigto priežiūros organo sprendimams pagal 49 straipsnį, perdavimo sistemos operatorius turi:

veiksmingas teises nepriklausomai nuo vertikalios integracijos įmonės priimti sprendimus dėl perdavimo sistemos eksploatavimui, techninei priežiūrai ar plėtojimui reikalingo turto ir

įgaliojimus didinti lėšas kapitalo rinkoje, visų pirma skolindamasis ir didindamas kapitalą.

Perdavimo sistemos operatorius visuomet veikia taip, kad užtikrintų pakankamai išteklių, kurių jam reikia perdavimo veiklai tinkamai bei veiksmingai vykdyti ir veiksmingai, saugiai bei ekonomiškai perdavimo sistemai plėtoti bei techniškai prižiūrėti.

Gamybos ar tiekimo funkcijas atliekančios vertikalios integracijos įmonės patronuojamosios įmonės negali būti tiesioginės arba netiesioginės perdavimo sistemos operatoriaus akcininkės. Perdavimo sistemos operatorius negali būti jokios vertikalios integracijos įmonės patronuojamosios įmonės, vykdančios gamybos ar tiekimo funkcijas, tiesioginis arba netiesioginis akcininkas ar gauti iš tos patronuojamosios įmonės dividendus arba bet kokią kitą finansinę naudą.

Perdavimo sistemos operatoriaus bendra valdymo struktūra ir įstatai užtikrina faktinį perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumą pagal šį skirsnį. Vertikalios integracijos įmonė negali tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti perdavimo sistemos operatoriaus konkurencinio elgesio, susijusio su perdavimo sistemos operatoriaus kasdiene veikla ir tinklo valdymu arba su veikla, būtina dešimties metų tinklo plėtros planui parengti pagal 51 straipsnį.

Vykdydami savo užduotis, nurodytas šios direktyvos 40 straipsnyje ir 46 straipsnio 2 dalyje, ir laikydamiesi Reglamento (ES) 2019/943 16, 18, 19 ir 50 straipsniuose nustatytų pareigų, perdavimo sistemos operatoriai nediskriminuoja asmenų ar subjektų ir gamybos ar tiekimo srityse neapriboja konkurencijos, jos neiškreipia ir neužkerta jai kelio.

Visi vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus komerciniai ir finansiniai ryšiai, įskaitant perdavimo sistemos operatoriaus teikiamas paskolas vertikalios integracijos įmonei, turi atitikti rinkos sąlygas. Perdavimo sistemos operatorius saugo išsamius duomenis apie tokius komercinius bei finansinius ryšius ir reguliavimo institucijos prašymu, juos pateikia.

Perdavimo sistemos operatorius teikia reguliavimo institucijai tvirtinti visus komercinius ir finansinius susitarimus su vertikalios integracijos įmone.

Perdavimo sistemos operatorius informuoja reguliavimo instituciją apie 46 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus finansinius išteklius, kurie gali būti skirti būsimiems investiciniams projektams ir (arba) esamo turto pakeitimui.

Vertikalios integracijos įmonė susilaiko nuo visų veiksmų, kurie perdavimo sistemos operatoriui sukliudytų vykdyti šiame skyriuje nustatytas jo pareigas ar turėtų jų vykdymui įtakos, ir nereikalauja, kad perdavimo sistemos operatorius, vykdydamas tas pareigas, prašytų vertikalios integracijos įmonės leidimo.

10.

Įmonę, kuriai reguliavimo institucija yra išdavusi sertifikatą, kad ji atitinka šio skyriaus reikalavimus, atitinkama valstybė narė patvirtina ir paskiria perdavimo sistemos operatoriumi. Taikoma sertifikavimo procedūra, nustatyta arba šios direktyvos 52 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2019/943 51 straipsnyje, arba šios direktyvos 53 straipsnyje.

48 straipsnis

Perdavimo sistemos operatoriaus darbuotojų ir atliekamo valdymo nepriklausomumas

Sprendimus dėl už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingų asmenų ir (arba) jo administracinių organų narių skyrimo bei įgaliojimų pratęsimo, darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą, ir kadencijos pabaigos priima pagal 49 straipsnį paskirtas perdavimo sistemos operatoriaus priežiūros organas.

Reguliavimo institucijai pranešama asmenų, kuriuos priežiūros organas pasiūlė paskirti už perdavimo sistemos operatoriaus vykdomąjį valdymą atsakingais asmenimis ir (arba) jo administracinių organų nariais arba pratęsti jų įgaliojimus, vardai ir pavardės, kadencijos sąlygos, trukmė ir pabaiga, taip pat siūlomų sprendimų nutraukti tokią kadenciją motyvai. Tos 1 dalyje nurodytos sąlygos ir sprendimai tampa privalomi tik tuo atveju, jei per tris savaites nuo pranešimo dienos reguliavimo institucija nepareiškė prieštaravimų.

Reguliavimo institucija gali prieštarauti 1 dalyje nurodytiems sprendimams, jeigu:

iškyla abejonių dėl paskirto už valdymą atsakingo asmens ir (arba) administracinių organų nario profesinio nepriklausomumo arba

pirmalaikio kadencijos nutraukimo atveju iškyla abejonių dėl tokio pirmalaikio nutraukimo pagrindimo.

Trejų metų laikotarpiu prieš už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingų asmenų ir (arba) jo administracinių organų narių, kuriems taikoma ši dalis, paskyrimą jie neina tiesiogiai ar netiesiogiai profesinių pareigų vertikalios integracijos įmonėje arba neturi joje profesinės atsakomybės, interesų ar verslo ryšių su ja arba bet kuria jos dalimi, arba kontrolinį akcijų paketą turinčiais akcininkais, išskyrus perdavimo sistemos operatorių.

Už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingi asmenys ir (arba) jo administracinių organų nariai bei darbuotojai tiesiogiai ar netiesiogiai neina profesinių pareigų kitoje vertikalios integracijos įmonės dalyje arba neturi joje profesinės atsakomybės, interesų ar verslo ryšių su ja arba jos kontrolinį akcijų paketą turinčiais akcininkais.

Už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingi asmenys ir (arba) jo administracinių organų nariai bei darbuotojai tiesiogiai ar netiesiogiai neturi jokių interesų jokioje vertikalios integracijos įmonės dalyje ar negauna iš jos finansinės naudos, išskyrus interesus ir finansinę naudą, susijusius su perdavimo sistemos operatoriumi. Jų atlyginimas nepriklauso nuo vertikalios integracijos įmonės veiklos ar rezultatų, o tik nuo perdavimo sistemos operatoriaus veiklos ar rezultatų.

Už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingų asmenų ir (arba) jo administracinių organų narių skundų dėl pirmalaikio jų kadencijos nutraukimo atžvilgiu užtikrinamos veiksmingos teisės reguliavimo institucijai pateikti apeliaciją.

Pasibaigus už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingų asmenų ir (arba) jo administracinių organų narių kadencijai, šie asmenys ne trumpesnį kaip ketverių metų laikotarpį neturi eiti profesinių pareigų jokioje vertikalios integracijos įmonės dalyje, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, arba turėti joje profesinės atsakomybės, interesų ar verslo santykių su ja arba jos kontrolinį akcijų paketą turinčiais akcininkais.

3 dalis taikoma už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingų asmenų ir (arba) jo administracinių organų narių daugumai.

Už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingi asmenys ir (arba) jo administracinių organų nariai, kuriems netaikoma 3 dalis, bent šešių mėnesių laikotarpiu prieš jų paskyrimą neturi būti vykdę valdymo ar kitos susijusios veiklos vertikalios integracijos įmonėje.

Šios dalies pirma pastraipa ir 4–7 dalys taikomos visiems asmenims, kurie dalyvauja vykdomajame valdyme, ir asmenims, kurie yra pastariesiems tiesiogiai atskaitingi su tinklo eksploatavimu, priežiūra ar plėtojimu susijusiais klausimais.

49 straipsnis

Priežiūros organas

Perdavimo sistemos operatorius turi priežiūros organą, kuris atsako už didelį poveikį perdavimo sistemos operatoriaus akcininkų turto vertei galinčių turėti sprendimų priėmimą, visų pirma dėl metinių ir ilgesnės trukmės finansinių planų patvirtinimo, perdavimo sistemos operatoriaus įsiskolinimo lygio ir akcininkams skirstomų dividendų kiekio. Priežiūros organo kompetencijai priklausantys sprendimai neapima sprendimų, susijusių su perdavimo sistemos operatoriaus kasdiene veikla ir tinklo valdymu, ir su veikla, kuri yra būtina dešimties metų tinklo plėtros planui parengti pagal 51 straipsnį.

Priežiūros organą sudaro vertikalios integracijos įmonei atstovaujantys nariai, trečiosios šalies akcininkams atstovaujantys nariai ir, jei tai numatyta atitinkamoje nacionalinėje teisėje, kitoms suinteresuotoms šalims, pavyzdžiui, perdavimo sistemos operatoriaus darbuotojams, atstovaujantys nariai.

48 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 48 straipsnio 3–7 dalys taikomos ne mažiau kaip pusei (atėmus vieną) priežiūros organo narių.

48 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punktas taikomas visiems priežiūros organo nariams.

50 straipsnis

Atitikties programa ir už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas

Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai nustatytų ir įgyvendintų atitikties programą, nustatančią priemones, kurios taikomos siekiant užkirsti kelią diskriminaciniam elgesiui, bei užtikrintų tinkamą atitikties tai programai stebėseną. Atitikties programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos tiems tikslams pasiekti. Ją tvirtina reguliavimo institucija. Nedarant poveikio reguliavimo institucijos įgaliojimams, už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas nepriklausomai stebi atitiktį programai.

Priežiūros organas skiria už atitikties programos priežiūrą atsakingą pareigūną, kurį turi patvirtinti reguliavimo institucija. Reguliavimo institucija gali atsisakyti patvirtinti už atitikties programos priežiūrą atsakingą pareigūną tik dėl priežasčių, susijusių su nepriklausomumo ar profesinių gebėjimų stoka. Už atitikties programos priežiūrą atsakingu pareigūnu gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Už atitikties programos priežiūrą atsakingam pareigūnui taikomos 48 straipsnio 2–8 dalys.

Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas atsako už:

atitikties programos įgyvendinimo stebėseną;

metinės ataskaitos rengimą, priemonių, taikytų siekiant įgyvendinti atitikties programą, nustatymą ir jos pateikimą reguliavimo institucijai;

ataskaitų teikimą priežiūros organui ir rekomendacijų dėl atitikties programos ir jos įgyvendinimo teikimą;

reguliavimo institucijos informavimą apie visus esminius pažeidimus, susijusius su atitikties programos įgyvendinimu, ir

ataskaitų dėl vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus komercinių ir finansinių ryšių teikimą reguliavimo institucijai.

Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas pateikia reguliavimo institucijai siūlomus sprendimus dėl investicijų plano arba dėl individualių investicijų į tinklą. Jis juos pateikia ne vėliau nei šiuos siūlomus sprendimus perdavimo sistemos operatoriaus vadovybė ir (arba) jo kompetentingas administracinis organas perduoda priežiūros organui.

Kai vertikalios integracijos įmonė visuotinio susirinkimo metu ar jos paskirtiems priežiūros organo nariams balsuojant sutrukdė priimti sprendimą, ir dėl to buvo užkirstas kelias investicijoms, kurios pagal dešimties metų tinklo plėtros planą turėjo būti padarytos per ateinančius trejus metus, arba šios investicijos buvo vilkinamos, už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas apie tai praneša reguliavimo institucijai, kuri tokiu atveju imasi veiksmų pagal 51 straipsnį.

Už atitikties programos priežiūrą atsakingo pareigūno įgaliojimus ar įdarbinimą reglamentuojančias sąlygas, įskaitant jo kadencijos trukmę, tvirtina reguliavimo institucija. Tomis sąlygomis užtikrinamas už atitikties programos priežiūrą atsakingo pareigūno nepriklausomumas, įskaitant visų išteklių, būtinų jo pareigoms atlikti, suteikimą. Už atitikties programą atsakingas pareigūnas savo kadencijos metu vertikalios integracijos įmonėje ar jos dalyje negali eiti jokių kitų pareigų arba tiesiogiai ar netiesiogiai turėti verslo įsipareigojimų ar interesų su ja arba jos kontrolinį paketą turinčiais akcininkais.

Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas žodžiu arba raštu reguliariai teikia ataskaitas reguliavimo institucijai ir turi teisę žodžiu arba raštu reguliariai teikti ataskaitas perdavimo sistemos operatoriaus priežiūros organui.

Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas gali dalyvauti perdavimo sistemos operatoriaus vadovybės ar administracinių organų posėdžiuose, taip pat priežiūros organo posėdžiuose bei visuotiniame susirinkime. Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas dalyvauja visuose posėdžiuose, kuriuose sprendžiami šie klausimai:

prieigos prie tinklo sąlygos, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2019/943, visų pirma susijusios su tarifais, trečiosios šalies prieigos paslaugomis, pajėgumų paskirstymu ir perkrovos valdymu, skaidrumu, papildomomis paslaugomis ir antrinėmis rinkomis;

projektai, kurių imtasi siekiant eksploatuoti, techniškai prižiūrėti ir plėtoti perdavimo sistemą, įskaitant sujungimą ir investicijas į prijungimą;

perdavimo sistemos eksploatacijai būtinas energijos pirkimas ar pardavimas.

Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas prižiūri, ar perdavimo sistemos operatorius laikosi 41 straipsnio.

10.

Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas gali naudotis visais atitinkamais duomenimis ir gali patekti į perdavimo sistemos operatoriaus biurus bei savo užduotims atlikti naudojasi visa reikiama informacija.

11.

Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas turi teisę patekti į perdavimo sistemos operatoriaus biurus be išankstinio pranešimo.

12.

Gavęs išankstinį reguliavimo institucijos pritarimą, priežiūros organas gali atleisti už atitikties programos priežiūrą atsakingą pareigūną. Reguliavimo institucijos prašymu, jis atleidžia už atitikties programos priežiūrą atsakingą pareigūną dėl priežasčių, susijusių su nepriklausomumo ar profesinių gebėjimų stoka.

51 straipsnis

Tinklo plėtra ir įgaliojimai priimti sprendimus dėl investavimo

Bent kas dvejus metus perdavimo sistemos operatoriai, pasikonsultavę su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, reguliavimo institucijai pateikia dešimties metų tinklo plėtros planą, grindžiamą esama ir numatoma pasiūla ir paklausa. Tame tinklo plėtros plane nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo saugumui užtikrinti. Perdavimo sistemos operatorius dešimties metų tinklo plėtros planą paskelbia savo interneto svetainėje.

Dešimties metų tinklo plėtros plane visų pirma:

rinkos dalyviams nurodoma pagrindinė perdavimo infrastruktūra, kurią reikia sukurti ar atnaujinti per ateinančius dešimt metų;

nurodomos visos investicijos, dėl kurių jau priimtas sprendimas, ir nustatomos naujos investicijos, kurias reikės padaryti per ateinančius trejus metus, ir

nustatomas visų investicinių projektų terminas.

Rengdamas dešimties metų tinklo plėtros planą perdavimo sistemos operatorius visapusiškai atsižvelgia į reguliavimo apkrova naudojimo, energijos kaupimo įrenginių ir kitų išteklių potencialą, kaip sistemos plėtros alternatyvas, taip pat į tikėtiną suvartojimą, prekybą su kitomis valstybėmis bei visos Sąjungos ir regioniniams tinklams skirtus investicijų planus.

Reguliavimo institucija dėl dešimties metų tinklo plėtros plano viešai ir skaidriai konsultuojasi su visais faktiniais ar potencialiais sistemos naudotojais. Asmenų ar įmonių, teigiančių, jog yra potencialūs sistemos naudotojai, gali būti paprašyta pagrįsti tokius teiginius. Reguliavimo institucija paskelbia konsultavimosi proceso rezultatus, visų pirma galimą investavimo poreikį.

Reguliavimo institucija išnagrinėja, ar dešimties metų tinklo plėtros plane atsižvelgta į visus investavimo poreikius, kurie buvo nustatyti konsultavimosi procese, ir ar jis suderinamas su neprivalomu visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planu (toliau – visos Sąjungos tinklo plėtros planas), nurodytu Reglamento (ES) 2019/943 30 straipsnio 1 dalies b punkte. Jei iškyla abejonių dėl suderinamumo su visos Sąjungos tinklo plėtros planu, reguliavimo institucija konsultuojasi su ACER. Reguliavimo institucija perdavimo sistemos operatoriaus gali paprašyti iš dalies pakeisti savo dešimties metų tinklo plėtros planą.

Kompetentingos nacionalinės institucijos išnagrinėja, ar dešimties metų tinklo plėtros planas suderinamas su nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu, pateiktu pagal Reglamentą (ES) 2018/1999.

Reguliavimo institucija vykdo dešimties metų tinklo plėtros plano įgyvendinimo stebėseną ir atlieka jo vertinimą.

Tuo atveju, kai perdavimo sistemos operatorius dėl kitų nei nuo jo priklausančių privalomų priežasčių nepadaro investicijos, kuri pagal dešimties metų tinklo plėtros planą turėjo būti padaryta per ateinančius trejus metus, valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucija privalėtų imtis bent vienos iš toliau nurodytų priemonių tam, kad atitinkama investicija būtų padaryta, jei tokia investicija vis dar svarbi atsižvelgiant į naujausią dešimties metų tinklo plėtros planą:

reikalauti, kad perdavimo sistemos operatorius atliktų atitinkamas investicijas;

dėl atitinkamos investicijos organizuoti konkursą, kuriame galėtų dalyvauti bet kurie investuotojai, arba

įpareigoti perdavimo sistemos operatorių sutikti padidinti kapitalą, siekiant finansuoti reikiamas investicijas ir sudaryti sąlygas nepriklausomiems investuotojams dalyvauti kapitale.

Kai reguliavimo institucija pasinaudoja 7 dalies b punkte nurodytais įgaliojimais, ji perdavimo sistemos operatorių gali įpareigoti sutikti su vienu ar daugiau iš šių reikalavimų:

jog bet kuri trečioji šalis teiktų finansavimą;

jog bet kuri trečioji šalis vykdytų statybą;

jog pats sukurtų atitinkamą naują turtą;

jog pats eksploatuotų atitinkamą naują turtą.

Perdavimo sistemos operatorius suteikia investuotojams visą investavimui reikalingą informaciją, prijungia naują turtą prie perdavimo tinklo ir apskritai deda visas pastangas sudaryti palankesnes sąlygas investicinio projekto įgyvendinimui.

Atitinkamas finansavimo priemones patvirtina reguliavimo institucija.

Kai reguliavimo institucija pasinaudoja 7 dalyje nurodytais įgaliojimais, atitinkamose tarifų taisyklėse atsižvelgiama į atitinkamų investicijų sąnaudas.

4 skirsnis

Perdavimo sistemos operatorių paskyrimas ir sertifikavimas

52 straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių paskyrimas ir sertifikavimas

Prieš patvirtinant ir paskiriant įmonę perdavimo sistemos operatoriumi, ji turi būti sertifikuojama taikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse bei Reglamento (ES) 2019/943 51 straipsnyje nustatytas procedūras.

Įmones, kurioms reguliavimo institucija, taikydama toliau nurodytą sertifikavimo procedūrą, išdavė sertifikatą, patvirtinantį, kad tos įmonės atitinka 43 straipsnio reikalavimus, valstybės narės patvirtina ir paskiria perdavimo sistemos operatoriais. Apie perdavimo sistemos operatorių paskyrimą pranešama Komisijai ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Perdavimo sistemos operatoriai reguliavimo institucijai praneša apie visus numatytus sandorius, kuriuos gali reikėti iš naujo įvertinti, ar jie atitinka 43 straipsnio reikalavimus.

Reguliavimo institucijos prižiūri, ar perdavimo sistemos operatoriai nuolat laikosi 43 straipsnio reikalavimų. Siekdamos užtikrinti tokį laikymąsi jos pradeda sertifikavimo procedūrą:

gavusios perdavimo sistemos operatoriaus pranešimą pagal 3 dalį;

savo iniciatyva, jeigu jos žino, kad dėl numatyto teisių pakeitimo ar poveikio perdavimo sistemos savininkams ar perdavimo sistemos operatoriams gali būti pažeistas 43 straipsnis arba jeigu jos turi pagrindo manyti, kad toks pažeidimas jau buvo padarytas, arba

gavusios pagrįstą Komisijos prašymą.

Reguliavimo institucijos priima sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo per keturis mėnesius nuo perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo arba nuo Komisijos prašymo pateikimo dienos. Pasibaigus tam laikotarpiui laikoma, kad sertifikatas išduotas. Aiškus arba numanomas reguliavimo institucijos sprendimas įsigalioja tik užbaigus 6 dalyje nustatytą procedūrą.

Apie aiškų arba numanomą sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo reguliavimo institucija nedelsdama praneša Komisijai kartu pateikdama visą svarbią su tuo sprendimu susijusią informaciją. Komisija imasi veiksmų, laikydamasi Reglamento (ES) 2019/943 51 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Reguliavimo institucijos ir Komisija perdavimo sistemos operatorių ir įmonių, atliekančių kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, gali prašyti pateikti visą informaciją, kuri svarbi šiame straipsnyje nustatytoms jų užduotims atlikti.

Reguliavimo institucijos ir Komisija išsaugo neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

53 straipsnis

Su trečiosiomis valstybėmis susijęs sertifikavimas

Jeigu perdavimo sistemos savininkas arba perdavimo sistemos operatorius, kuriuos kontroliuoja asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių, prašo atlikti sertifikavimą, reguliavimo institucija apie tai praneša Komisijai.

Reguliavimo institucija taip pat nedelsdama praneša Komisijai apie aplinkybes, kurių rezultatas būtų tas, kad asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių įgytų perdavimo sistemos ar perdavimo sistemos operatoriaus kontrolę.

Perdavimo sistemos operatorius praneša reguliavimo institucijai apie aplinkybes, kurių rezultatas būtų tas, kad asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių įgytų perdavimo sistemos ar perdavimo sistemos operatoriaus kontrolę.

Reguliavimo institucija priima sprendimo dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo projektą per keturis mėnesius nuo perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo dienos. Ji atsisako išduoti sertifikatą, jei neįrodoma:

kad atitinkamas subjektas laikosi 43 straipsnio reikalavimų ir

reguliavimo institucijai arba kitai valstybės narės paskirtai kompetentingai nacionalinei institucijai, kad sertifikato išdavimas nesukels pavojaus energijos tiekimo valstybei narei ir Sąjungai saugumui. Svarstydama tą klausimą reguliavimo institucija arba kita kompetentinga nacionalinė institucija atsižvelgia į:

Sąjungos teises ir pareigas tos trečiosios valstybės atžvilgiu, kylančioms pagal tarptautinę teisę, įskaitant bet kokį susitarimą, sudarytą su viena ar daugiau trečiųjų valstybių, kurio šalis yra Sąjunga ir kuriame nagrinėjami energijos tiekimo saugumo klausimai;

ii)

valstybės narės teises ir pareigas tos trečiosios valstybės atžvilgiu, kylančias iš su ja sudarytų susitarimų, jei jie atitinka Sąjungos teisę, ir

iii)

kitus konkrečius to atvejo faktus bei aplinkybes ir į atitinkamą trečiąją valstybę.

Reguliavimo institucija nedelsdama praneša Komisijai apie sprendimą ir kartu pateikia visą svarbią su tuo sprendimu susijusią informaciją.

Valstybės narės numato, kad reguliavimo institucija arba paskirta kompetentinga institucija, nurodyta 3 dalies b punkte, prieš reguliavimo institucijai priimant sprendimą dėl sertifikavimo turi prašyti Komisijos nuomonės dėl to, ar:

atitinkamas subjektas laikosi 43 straipsnio reikalavimų ir

išdavus sertifikatą nekils pavojus energijos tiekimo Sąjungai saugumui.

Komisija 5 dalyje nurodytą prašymą nagrinėja iš karto, kai tik jį gauna. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos ji pateikia savo nuomonę reguliavimo institucijai arba, jei prašymą pateikė paskirta kompetentinga institucija – tai institucijai.

Rengdama nuomonę, Komisija gali konsultuotis su ACER, atitinkama valstybe nare ir suinteresuotomis šalimis. Jeigu Komisija pateikia tokį prašymą, dviejų mėnesių laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Jei per pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą laikotarpį Komisija nepriima nuomonės, laikoma, kad ji neprieštarauja reguliavimo institucijos sprendimui.

Vertindama, ar dėl asmens arba asmenų iš trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių vykdomos kontrolės kils pavojus energijos tiekimo Sąjungai saugumui, Komisija atsižvelgia į:

konkrečius to atvejo faktus ir atitinkamą trečiąją valstybę ar trečiąsias valstybes ir

Sąjungos teises ir pareigas tos trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių atžvilgiu, kylančias pagal tarptautinę teisę, įskaitant susitarimą, sudarytą su viena ar daugiau trečiųjų valstybių, kurio šalis yra Sąjunga ir kuriame nagrinėjami energijos tiekimo saugumo klausimai.

Reguliavimo institucija per du mėnesius nuo 6 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos priima galutinį sprendimą dėl sertifikavimo. Priimdama galutinį sprendimą, reguliavimo institucija kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę. Bet kuriuo atveju valstybės narės turi teisę atsisakyti išduoti sertifikatą, jei jį išdavus kiltų pavojus valstybės narės energijos tiekimo saugumui arba kitos valstybės narės energijos tiekimo saugumui. Jei valstybė narė yra paskyrusi kitą kompetentingą nacionalinę instituciją atlikti 3 dalies b punkte nurodytą vertinimą, ji gali reikalauti, kad reguliavimo institucija priimtų galutinį savo sprendimą laikydamasi tos kompetentingos nacionalinės institucijos vertinimo. Galutinis reguliavimo institucijos sprendimas ir Komisijos nuomonė skelbiami kartu. Kai galutinis sprendimas skiriasi nuo Komisijos nuomonės, atitinkama valstybė narė kartu su tuo sprendimu pateikia ir paskelbia tokio sprendimo pagrindimą.

Jokia šio straipsnio nuostata nedaro poveikio valstybių narių teisei pagal Sąjungos teisę vykdyti nacionalinę teisinę kontrolę, kad būtų apsaugoti teisėti visuomenės saugumo interesai.

10.

Šis straipsnis, išskyrus jo 3 dalies a punktą, taip pat taikomas toms valstybėms narėms, kurioms pagal 66 straipsnį taikoma nukrypti leidžianti nuostata.

54 straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių nuosavybės teisė į kaupimo įrenginius

Perdavimo sistemos operatoriai negali turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių.

Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali leisti perdavimo sistemos operatoriams turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu jie yra visiškai integruoti tinklo komponentai ir jeigu reguliavimo institucija yra suteikusi patvirtinimą arba jeigu įvykdytos visos šios sąlygos:

tokie įrenginiai arba su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos yra būtini, kad perdavimo sistemos operatoriai galėtų įvykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą, siekiant veiksmingo, patikimo ir saugaus perdavimo sistemos eksploatavimo, ir kad jie nebūtų naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkose, ir

reguliavimo institucija įvertino, ar tokią nukrypti leidžiančią nuostatą taikyti būtina, atliko viso konkurso taikytinumo, įskaitant konkurso sąlygas, ex ante vertinimą ir suteikė patvirtinimą.

Reguliavimo institucija gali parengti gaires arba pirkimo nuostatas, kurios padėtų perdavimo sistemos operatoriams užtikrinti sąžiningą konkursą.

Apie sprendimą leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą kartu su atitinkama informacija apie prašymą leisti tą nuostatą taikyti ir to prašymo priežastis pranešama Komisijai ir ACER.

Reguliavimo institucijos reguliariais intervalais arba bent kas penkerius metus rengia viešą konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdamos įvertinti, ar yra potenciali galimybė ir kitų šalių suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius. Jei iš viešos konsultacijos, atliktos reguliavimo institucijoms atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius įrenginius kitos šalys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, reguliavimo institucija užtikrina, kad perdavimo sistemos operatorių veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta per 18 mėnesių Nustatydamos tos procedūros sąlygas, reguliavimo institucijos gali leisti perdavimo sistemos operatoriams gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.

4 dalis netaikoma visiškai integruotiems tinklo komponentams arba naujų baterinių kaupimo įrenginių, dėl kurių galutinis investavimo sprendimas turi būti priimtas iki 2024 m., įprastu nuvertėjimo laikotarpiu, su sąlyga, kad tokie bateriniai kaupimo įrenginiai yra:

prijungiami prie tinklo vėliausiai po dvejų metų po to;

integruoti į perdavimo sistemą;

nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkose, įskaitant balansavimą.

5 skirsnis

Finansinių ataskaitų atskyrimas ir skaidrumas

55 straipsnis

Teisė susipažinti su finansinėmis ataskaitomis

Valstybės narės ar bet kuri jų paskirta kompetentinga institucija, įskaitant 57 straipsnyje nurodytas reguliavimo institucijas, kiek tai yra būtina jų funkcijoms atlikti, turi teisę 56 straipsnyje nustatyta tvarka susipažinti su elektros energijos įmonių finansinėmis ataskaitomis.

Valstybės narės ir paskirta kompetentinga institucija, įskaitant reguliavimo institucijas, užtikrina neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą. Valstybės narės gali numatyti, kad tokia informacija gali būti atskleidžiama, kai toks informacijos atskleidimas būtinas kompetentingoms institucijoms atlikti savo funkcijas.

56 straipsnis

Finansinių ataskaitų atskyrimas

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad elektros energijos įmonės finansines ataskaitas tvarkytų 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

Elektros energijos įmonės, neatsižvelgiant į jų nuosavybės sistemą ar teisinę formą, savo metines finansines ataskaitas parengia, pateikia auditui ir paskelbia pagal ribotos atsakomybės bendrovių metines finansines ataskaitas reglamentuojančias nacionalinės teisės taisykles, priimtas pagal Direktyvą 2013/34/ES.

Įmonės, kurios teisiškai nėra įpareigotos skelbti savo metinių finansinių ataskaitų, jų kopiją laiko savo pagrindinėje buveinėje, kur su jomis gali susipažinti visuomenė.

Savo vidaus apskaitos sistemoje elektros energijos įmonės atskirai tvarko perdavimo ir skirstymo veiklos finansines ataskaitas, kaip jos tą turėtų daryti, jei atitinkamomis veiklos rūšimis užsiimtų atskiros įmonės, taip siekiant išvengti diskriminavimo, kryžminio subsidijavimo ir konkurencijos iškraipymo. Jos taip pat tvarko kitų su elektros energija susijusių veiklos rūšių, išskyrus susijusias su perdavimu ar skirstymu, finansines ataskaitas, kurios gali būti konsoliduojamos. Finansinėse ataskaitose nurodomos pajamos, gautos naudojantis nuosavybės teise į perdavimo ar skirstymo sistemą. Kai tinkama, jos tvarko kitų su elektros energija nesusijusių veiklos rūšių konsoliduotas finansines ataskaitas. Tvarkant vidaus finansines ataskaitas, sudaromas kiekvienos veiklos rūšies balansas ir pelno bei nuostolių ataskaita.

2 dalyje nurodyto audito metu visų pirma siekiama nustatyti, ar laikomasi 3 dalyje nurodytos pareigos vengti diskriminavimo ir kryžminio subsidijavimo.

VII SKYRIUS

REGULIAVIMO INSTITUCIJOS

57 straipsnis

Reguliavimo institucijų paskyrimas ir nepriklausomumas

Kiekviena valstybė narė paskiria vieną reguliavimo instituciją nacionaliniu lygmeniu.

1 dalis nekliudo valstybėse narėse paskirti kitas reguliavimo institucijas regionų lygmeniu su sąlyga, kad ACER Reguliuotojų valdyboje yra vienas vyresnysis atstovas atstovavimo ir ryšių palaikymo Sąjungos lygmeniu tikslais laikantis Reglamento (ES) 2019/942 21 straipsnio 1 dalies.

Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybė narė gali paskirti reguliavimo institucijas, skirtas mažoms sistemoms geografiškai atskirtame regione, kurio suvartojimas 2008 m. sudarė mažiau kaip 3 % bendro valstybėje narėje, kuriai šis regionas priklauso, suvartoto kiekio. Ta nukrypti leidžianti nuostata nekliudo paskirti vieną vyresnįjį atstovą atstovavimo ir ryšių palaikymo Sąjungos lygmeniu tikslais ACER Reguliuotojų valdyboje laikantis Reglamento (ES) 2019/942 21 straipsnio 1 dalies.

Valstybės narės garantuoja reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrina, kad ji nešališkai ir skaidriai naudotųsi savo įgaliojimais. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucija, vykdydama jai šia direktyva ir susijusiais teisės aktais pavestas reguliavimo užduotis:

būtų teisiškai atskirta ir funkciniu atžvilgiu nepriklausoma nuo kitų viešųjų ar privačiųjų subjektų;

užtikrintų, kad jos darbuotojai ir už jos valdymą atsakingi asmenys:

veiktų nepriklausomai nuo visų rinkos interesų ir

ii)

vykdydami reguliavimo užduotis, nesiektų gauti jokios vyriausybės arba kito viešojo ar privačiojo subjekto tiesioginių nurodymų ir jų nevykdytų. Tas reikalavimas neturi įtakos atitinkamam glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ar vyriausybės pateiktoms bendrosioms politinėms gairėms, nesusijusioms su reguliavimo įgaliojimais ir pareigomis pagal 59 straipsnį.

Siekdamos apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad:

reguliavimo institucija galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio organo;

reguliavimo institucija turėtų visus būtinus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kurių jai reikia efektyviai ir veiksmingai vykdyti savo pareigas ir naudotis įgaliojimais;

reguliavimo institucija turėtų atskirus metinius biudžeto asignavimus ir ji galėtų savarankiškai įgyvendinti paskirtą biudžetą;

reguliavimo institucijos valdybos nariai arba, jei valdybos nėra, reguliavimo institucijos aukščiausioji vadovybė būtų skiriama nustatytam laikotarpiui nuo penkerių iki septynerių metų, kurį galima pratęsti vieną kartą;

reguliavimo institucijos valdybos nariai arba, jei valdybos nėra, reguliavimo institucijos aukščiausioji vadovybė būtų skiriama remiantis objektyviais, skaidriais ir paskelbtais kriterijais atliekant nepriklausomą ir nešališką procedūrą, kuria užtikrinama, kad kandidatai turėtų reikiamus įgūdžius ir patirtį bet kokioms atitinkamoms pareigoms reguliavimo institucijoje užimti;

būtų nustatytos nuostatos dėl interesų konfliktų, o konfidencialumo pareigos tęstųsi pasibaigus reguliavimo institucijos valdybos narių arba, jei valdybos nėra, reguliavimo institucijos aukščiausiosios vadovybės kadencijai reguliavimo institucijoje;

reguliavimo institucijos valdybos nariai arba, jei valdybos nėra, reguliavimo institucijos aukščiausioji vadovybė galėtų būti atleista tik remiantis galiojančiais skaidriais kriterijais.

Atsižvelgdamos į pirmos pastraipos d punktą valstybės narės užtikrina, kad valdybai arba aukščiausiajai vadovybei būtų taikoma tinkama rotacijos sistema. Valdybos nariai arba, jei valdybos nėra, aukščiausiosios vadovybės nariai gali būti atleisti tik tuo atveju, jei jie nebeatitinka šiame straipsnyje nustatytų sąlygų arba yra pripažinti kaltais dėl nusižengimo pagal nacionalinę teisę.

Valstybės narės gali nustatyti, kad reguliavimo institucijos metinių finansinių ataskaitų ex-post kontrolę vykdytų nepriklausomas auditorius.

Ne vėliau kaip 2022 m. liepos 5 d., o vėliau – kas ketverius metus Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl to, kaip nacionalinės institucijos laikosi šiame straipsnyje nustatyto nepriklausomumo principo.

58 straipsnis

Reguliavimo institucijos bendrieji tikslai

Vykdydama šioje direktyvoje nustatytas reguliavimo užduotis, reguliavimo institucija, atsižvelgdama į 59 straipsnyje nustatytas savo pareigas ir įgaliojimus, glaudžiai konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, įskaitant konkurencijos institucijas, taip pat institucijas, įskaitant reguliavimo institucijas, atitinkamai kaimyninių valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų valstybių institucijas, ir nedarydama poveikio jų kompetencijai, imasi visų pagrįstų priemonių siekdama šių tikslų:

glaudžiai bendradarbiaujant su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis, Komisija ir ACER, skatinti konkurencingos, lanksčios, saugios ir aplinką tausojančios elektros energijos vidaus rinkos kūrimą Sąjungoje ir veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Sąjungos vartotojams ir tiekėjams bei užtikrinti tinkamas veiksmingo ir patikimo elektros energijos tinklų veikimo sąlygas, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus;

siekiant a punkte nurodytų tikslų, plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias regionines tarpvalstybines rinkas Sąjungoje;

panaikinti prekybos elektros energija tarp valstybių narių apribojimus, įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pajėgumų plėtrą, kad būtų patenkinta paklausa ir didinama nacionalinių rinkų integracija, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos srautų perdavimui Sąjungoje;

kuo rentabilesniu būdu padėti plėtoti saugias, patikimas, efektyvias ir nediskriminacines sistemas, kurias naudojant būtų orientuojamasi į vartotoją, ir skatinti sistemos tinkamumą ir bendruosius energetikos politikos tikslus atitinkantį energijos vartojimo efektyvumą, taip pat energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos bei paskirstytos gamybos integravimą dideliu ir mažu mastu tiek perdavimo, tiek skirstymo tinkluose bei sudaryti palankesnes sąlygas jų eksploatavimui, susijusiam su kitais dujų ar šilumos energijos tinklais;

sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų ir energijos kaupimo įrenginių prieigai prie tinklo, visų pirma pašalinant kliūtis, kurios galėtų sutrukdyti naujų rinkos dalyvių prieigą ir elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą;

siekiant didinti sistemos efektyvumą, visų pirma energijos vartojimo efektyvumą, ir skatinti rinkos integraciją, užtikrinti, kad sistemos operatoriams ir sistemos naudotojams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu;

užtikrinti, kad efektyviai veikiant nacionalinėms rinkoms vartotojai gautų naudos, skatinti veiksmingą konkurenciją ir padėti užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis vartotojų apsaugos institucijomis;

padėti siekti aukštų universalios paslaugos ir viešųjų elektros energijos tiekimo paslaugų standartų, prisidėti prie pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir padėti suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras vartotojams keičiant tiekėjus.

59 straipsnis

Reguliavimo institucijų pareigos ir įgaliojimai

Reguliavimo institucijos pareigos yra šios:

laikantis skaidrumo kriterijų, nustatyti ar patvirtinti perdavimo ar skirstymo tarifus ar jų metodikas arba ir tarifus, ir metodikas;

▼M1

aa)

vykdo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/869 ( 12 ) 3 straipsnyje, 5 straipsnio 7 dalyje ir 14–17 straipsniuose nustatytas pareigas;

▼B

užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai bei, prireikus, sistemos savininkai, taip pat visos elektros energijos įmonės ir kiti rinkos dalyviai vykdytų savo pareigas pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2019/943, tinklo kodeksus ir gaires, priimtus pagal Reglamento (ES) 2019/943 59, 60 ir 61 straipsnius, bei kitą atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant tą, kuri susijusi su tarpvalstybiniais klausimais, taip pat pagal ACER sprendimus;

glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis reguliavimo institucijomis, užtikrinti, kad ENTSO-E ir ES STO organizacija vykdytų savo pareigas pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2019/943, tinklo kodeksus ir gaires, priimtus pagal Reglamento (ES) 2019/943 59, 60 ir 61 straipsnius, ir kitą atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant tą, kuri susijusi su tarpvalstybiniais klausimais, taip pat pagal ACER sprendimus, ir konsultuotis, siekiant kartu nustatyti atvejus, kai ENTSO-E ir ES STO organizacija nevykdo savo atitinkamų pareigų; jeigu reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti per keturių mėnesių laikotarpį nuo konsultacijų pradžios, siekiant kartu nustatyti atvejus, kai nesilaikoma reikalavimų, klausimas perduodamas svarstyti ACER, kad ji priimtų sprendimą pagal Reglamento (ES) 2019/942 6 straipsnio 10 dalį;

patvirtinti produktus ir su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų pirkimo procesą;

įgyvendinti pagal Reglamento (ES) 2019/943 59, 60 ir 61 straipsnius priimtus tinklo kodeksus ir gaires taikant nacionalines priemones arba, kai to reikia, koordinuotas regionines arba Sąjungos lygmens priemones;

bendradarbiauti tarpvalstybiniais klausimais su atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucija ar institucijomis ir su ACER, visų pirma dalyvaujant ACER Reguliuotojų valdybos darbe pagal Reglamento (ES) 2019/942 21 straipsnį;

laikytis visų atitinkamų teisiškai privalomų Komisijos ir ACER sprendimų bei juos įgyvendinti;

užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriai suteiktų jungiamųjų linijų pralaidumą kiek įmanoma labiau pagal Reglamento (ES) 2019/943 16 straipsnį;

kasmet teikti savo veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą atitinkamoms valstybių narių institucijoms, Komisijai ir ACER, įskaitant nurodant veiksmus, kurių imtasi kiekvienai iš šiame straipsnyje išvardytų užduočių vykdyti, ir pasiektus rezultatus;

užtikrinti, kad nebūtų perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos arba kitos su elektros energija susijusios ar nesusijusios veiklos kryžminio subsidijavimo;

prižiūrėti perdavimo sistemos operatorių investicijų planus ir savo metinėje ataskaitoje juos įvertinti atsižvelgiant į tai, ar jie suderinami su visos Sąjungos tinklo plėtros planu; toks įvertinimas gali apimti rekomendacijas iš dalies pakeisti tuos investicinius planus;

remiantis keliais rodikliais stebėti ir vertinti perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių veiklos, susijusios su pažangiojo elektros energijos tinklo, kuriuo skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas, rezultatus ir kas dvejus metus skelbti nacionalinę ataskaitą, įskaitant rekomendacijas;

nustatyti arba patvirtinti paslaugų kokybei ir tiekimo kokybei taikomus standartus ir reikalavimus arba kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis prisidėti prie šių veiksmų, taip pat stebėti, ar laikomasi tinklo saugumo ir patikimumo taisyklių, ir peržiūrėti, kaip jų buvo laikomasi praeityje;

stebėti veiklos skaidrumo lygį, įskaitant didmenines kainas, ir užtikrinti, kad elektros energijos įmonės laikytųsi skaidrumo pareigų;

stebėti rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje bei mažmeninėje prekyboje lygius ir veiksmingumą, įskaitant elektros energijos biržose, namų ūkio vartotojams taikomas kainas, įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas, dinamiškos elektros energijos kainos sutarčių ir pažangiųjų skaitiklių naudojimo poveikį, tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklo atjungtų vartotojų procentinę dalį, mokesčius už techninės priežiūros paslaugas, techninės priežiūros paslaugų vykdymą, namų ūkiams taikomų kainų ir didmeninių kainų santykį, tinklo tarifų ir mokesčių raidą, namų ūkio vartotojų pateiktus skundus, taip pat visus konkurencijos iškraipymo ar apribojimo atvejus, įskaitant visos svarbios informacijos teikimo atitinkamoms konkurencijos institucijoms ir pranešimo atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms apie visus atitinkamus atvejus užtikrinimą;

stebėti, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju ir, jei reikia, apie tokią praktiką pranešti nacionalinėms konkurencijos institucijoms;

stebėti, per kiek laiko perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai sujungia linijas ir atlieka remonto darbus;

kartu su kitomis atitinkamomis institucijomis padėti užtikrinti, kad vartotojų apsaugos priemonės būtų veiksmingos ir būtų vykdomas jų užtikrinimas;

bent kartą per metus skelbti rekomendacijas, susijusias su tiekimo kainų atitiktimi 5 straipsniui, ir, kai tinkama, išsiųsti tas rekomendacijas konkurencijos institucijoms;

užtikrinti nediskriminacinę galimybę naudotis duomenimis apie vartotojų suvartotą elektros energiją, tokių duomenų teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama ir suderinta forma neprivalomo naudojimo tikslais ir galimybę visiems vartotojams nedelsiant pasinaudoti tokiais duomenimis pagal 23 ir 24 straipsnius;

stebėti, kaip įgyvendinamos taisyklės, susijusios su perdavimo sistemos operatorių, skirstymo sistemos operatorių, tiekėjų, vartotojų ir kitų rinkos dalyvių vaidmenimis bei pareigomis pagal Reglamentą (ES) 2019/943;

stebėti investavimą į gamybos ir kaupimo pajėgumus siekiant užtikrinti tiekimo saugumą;

stebėti Sąjungos ir trečiųjų valstybių perdavimo sistemos operatorių techninį bendradarbiavimą;

prisidėti prie keitimosi duomenimis procesų derinimo su svarbiausiais rinkos procesais regioniniu lygmeniu;

stebėti, ar veikia palyginimo priemonės, atitinkančios 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

stebėti nepagrįstų kliūčių ir apribojimų savo pasigamintos elektros energijos vartojimui ir piliečių energetikos bendruomenių plėtojimui šalinimą.

1 dalyje nustatytas stebėsenos pareigas gali vykdyti kitos institucijos nei reguliavimo institucija, jei valstybė narė taip yra nustačiusi. Tokiu atveju turi būti nedelsiant sudaryta galimybė reguliavimo institucijai naudotis atlikus tokią stebėseną gauta informacija.

Reguliavimo institucija, vykdydama 1 dalyje nustatytas pareigas, atitinkamai konsultuojasi su perdavimo sistemos operatoriais ir atitinkamai glaudžiai bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, išsaugodama jų nepriklausomumą, nedarydama įtakos jų specifinei kompetencijai ir laikydamasi geresnio reglamentavimo principų.

Reguliavimo institucijos ar ACER pagal šią direktyvą duotas pritarimas nedaro poveikio jokiam deramai pagrįstam reguliavimo institucijos būsimam naudojimuisi jos įgaliojimais pagal šį straipsnį ar kitų atitinkamų institucijų ar Komisijos nustatytoms sankcijoms.

Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijoms būtų suteikti įgaliojimai, kuriais naudodamosi jos galėtų efektyviai ir operatyviai vykdyti šiame straipsnyje nurodytas pareigas. Šiuo tikslu reguliavimo institucija turi bent šiuos įgaliojimus:

priimti privalomus sprendimus dėl elektros energijos įmonių;

atlikti elektros energijos rinkų veikimo tyrimą ir nuspręsti, kokių reikia imtis būtinų ir proporcingų priemonių veiksmingai konkurencijai skatinti bei tinkamam rinkos veikimui užtikrinti, bei nustatyti šias priemones. Kai tinkama, reguliavimo institucija, atlikdama su konkurencijos teise susijusį tyrimą, taip pat turi įgaliojimus bendradarbiauti su nacionaline konkurencijos institucija ir finansų rinkų reguliavimo institucijomis arba Komisija;

reikalauti, kad elektros energijos įmonės pateiktų visą informaciją, būtiną jos užduotims atlikti, įskaitant visus paaiškinimus, kodėl atsisakoma trečiosioms šalims suteikti prieigą, ir informaciją apie priemones, kurių reikia tinklui sustiprinti;

skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas elektros energijos įmonėms, kurios nevykdo savo pareigų pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2019/943 arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą reguliavimo institucijos ar ACER sprendimą, arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas, įskaitant įgaliojimus perdavimo sistemos operatoriui skirti arba siūlyti jam skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 % metinės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos, arba vertikalios integracijos įmonei skirti arba siūlyti jai skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 % metinės vertikalios integracijos įmonės apyvartos, tuo atveju, kai jie nevykdo atitinkamų pareigų pagal šią direktyvą, ir

turi tinkamas teises atlikti tyrimus ir atitinkamus įgaliojimus rengti nurodymus kaip spręsti ginčus pagal 60 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Reguliavimo institucija, esanti valstybėje narėje, kurioje yra ENTSO-E arba ES STO organizacijos būstinė, turi įgaliojimus skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas tiems subjektams, kurie nevykdo savo pareigų pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2019/943 arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą reguliavimo institucijos ar ACER sprendimą, arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas.

Kai pagal 44 straipsnį paskiriamas nepriklausomas sistemos operatorius, be šio straipsnio 1 ir 3 dalyse jai pavestų pareigų, reguliavimo institucija taip pat:

stebi, ar perdavimo sistemos savininkas ir nepriklausomas sistemos operatorius vykdo savo pareigas pagal šį straipsnį, ir skiria sankcijas už pareigų nevykdymą pagal 3 dalies d punktą;

stebi nepriklausomo sistemos operatoriaus ir perdavimo sistemos savininko ryšius ir bendradarbiavimą, siekdama užtikrinti, kad nepriklausomas sistemos operatorius vykdytų savo pareigas, ir, visų pirma, tvirtina sutartis bei vykdo nepriklausomo sistemos operatoriaus ir perdavimo sistemos savininko ginčų sprendimo institucijos funkcijas, kai bet kuri iš šalių pateikia skundą pagal 60 straipsnio 2 dalį;

nedarant poveikio 44 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytai tvarkai, pirmajame dešimties metų tinklo plėtros plane patvirtina investicijų planus ir daugiametį tinklo plėtros planą, kurį bent kas dvejus metus pateikia nepriklausomas sistemos operatorius;

užtikrina, kad į nepriklausomo sistemos operatoriaus renkamų mokesčių už prieigą prie tinklo tarifus būtų įskaičiuotas tinkamas atlygis tinklo savininkui ar tinklo savininkams už naudojimąsi tinklu ir bet kokias naujas investicijas į jį, su sąlyga, kad taikomi ekonomiški ir efektyvūs tarifai;

turi įgaliojimus atlikti patikrinimus, taip pat ir iš anksto apie juos nepranešus, perdavimo sistemos savininko ir nepriklausomo sistemos operatoriaus patalpose ir

prižiūri, kaip nepriklausomas sistemos operatorius naudoja pagal Reglamento (ES) 2019/943 19 straipsnio 2 dalį surinktus perkrovos valdymo mokesčius.

Kai pagal VI skyriaus 3 skirsnį paskiriamas perdavimo sistemos operatorius, be šio straipsnio 1 ir 3 dalyse jai pavestų pareigų ir įgaliojimų reguliavimo institucija turi bent šias pareigas ir jai suteikiami bent šie įgaliojimai:

skirti sankcijas pagal 3 dalies d punktą už diskriminacinį elgesį vertikalios integracijos įmonės naudai;

stebėti perdavimo sistemos operatoriaus ir vertikalios integracijos įmonės ryšius, siekiant užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatorius vykdytų savo pareigas;

vykdyti vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus ginčų sprendimo institucijos funkcijas dėl bet kurio pagal 60 straipsnio 2 dalį pateikto skundo;

stebėti vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus komercinius ir finansinius ryšius, įskaitant paskolas;

tvirtinti visus vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus komercinius ir finansinius susitarimus su sąlyga, kad jie atitinka rinkos sąlygas;

gavus pranešimą iš už atitikties programos priežiūrą atsakingo pareigūno pagal 50 straipsnio 4 dalį, iš vertikalios integracijos įmonės reikalauti pateisinančių įrodymų, įskaitant visų pirma įrodymus apie tai, kad nebuvo jokio diskriminacinio elgesio, kuris buvo naudingas vertikalios integracijos įmonei, atvejo;

atlikti patikrinimus, taip pat iš anksto apie juos nepranešus, vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus patalpose ir

paskirti visas arba konkrečias perdavimo sistemos operatoriaus užduotis pagal 44 straipsnį paskirtam nepriklausomam sistemos operatoriui, jei perdavimo sistemos operatorius nuolat nevykdo pareigų pagal šią direktyvą, visų pirma dažno diskriminacinio elgesio vertikalios integracijos įmonės naudai atveju.

Išskyrus atvejus, kai ACER yra kompetentinga pagal Reglamento (ES) 2019/942 5 straipsnio 2 dalį nustatyti ir patvirtinti sąlygas ar metodikas, susijusias su tinklo kodeksų ir gairių įgyvendinimu pagal Reglamento (ES) 2019/943 VII skyrių, dėl jų koordinuojamo pobūdžio, reguliavimo institucijos atsako už tai, kad likus pakankamai laiko iki jų įsigaliojimo būtų nustatytos ar patvirtintos bent tos nacionalinės metodikos, pagal kurias apskaičiuojamos ar nustatomos sąlygos, susijusios su:

prijungimu ir prieiga prie nacionalinių tinklų, įskaitant perdavimo ir skirstymo tarifus ar jų metodikas; taikant tuos tarifus ar metodikas sudaromos galimybės būtinąsias investicijas į tinklus vykdyti tokiu būdu, kad tos investicijos užtikrintų tinklų gyvybingumą;

papildomų paslaugų, kurios teikiamos ekonomiškiausiu būdu ir padeda užtikrinti tinkamas paskatas tinklo naudotojams subalansuoti savo teikiamą galingumą ir suvartojamą energiją, teikimu, tokias papildomas paslaugas teikiant sąžiningai, nediskriminuojant ir grindžiant objektyviais kriterijais, ir

prieiga prie tarpvalstybinių infrastruktūrų, įskaitant pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo procedūras.

7 dalyje nurodytos metodikos arba sąlygos paskelbiamos.

Siekdamos padidinti rinkos skaidrumą ir visoms suinteresuotosioms šalims pateikti visą būtiną informaciją ir sprendimus ar sprendimų pasiūlymus dėl 60 straipsnio 3 straipsnyje numatytų perdavimo ir skirstymo tarifų, reguliavimo institucijos viešai skelbia išsamią metodiką ir susijusias išlaidas, naudojamas atitinkamiems tinklo tarifams apskaičiuoti, išsaugant slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

10.

Reguliavimo institucijos stebi nacionalinių elektros energijos sistemų, įskaitant jungiamąsias linijas, perkrovos valdymą ir perkrovos valdymo taisyklių įgyvendinimą. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatoriai arba rinkos operatoriai pateikia reguliavimo institucijoms savo perkrovos valdymo taisykles, įskaitant pajėgumų paskirstymą. Reguliavimo institucijos gali reikalauti iš dalies pakeisti tas taisykles.

60 straipsnis

Sprendimai ir ginčai

Reguliavimo institucijoms suteikiami įgaliojimai reikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai, prireikus, pakeistų sąlygas, įskaitant šios direktyvos 59 straipsnyje nurodytus tarifus ar metodikas, siekiant užtikrinti, kad jie būtų proporcingi ir taikomi nediskriminuojant laikantis Reglamento (ES) 2019/943 18 straipsnio. Jeigu vėluojama nustatyti perdavimo ir skirstymo tarifus, reguliavimo institucijos turi teisę nustatyti ar patvirtinti laikinuosius perdavimo ir skirstymo tarifus ar metodikas ir nuspręsti, kokios tinkamos kompensavimo priemonės bus taikomos, jeigu galutiniai perdavimo ir skirstymo tarifai ar metodikos būtų kitokie nei tie laikinieji tarifai ar metodikos.

Bet kuri šalis, turinti nusiskundimų perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriaus veiksmais, susijusiais su to operatoriaus pareigomis pagal šią direktyvą, gali pateikti skundą reguliavimo institucijai, kuri, veikdama kaip ginčų sprendimo institucija, priima sprendimą per dviejų mėnesių laikotarpį nuo skundo gavimo dienos. Jei reguliavimo institucijai reikia papildomos informacijos, tas laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais. Tą pratęstą laikotarpį galima dar pratęsti, jei su tuo sutinka skundą pateikusi šalis. Reguliavimo institucijos sprendimas yra privalomas, nebent ir iki tol, kol jis panaikinamas apeliacine tvarka.

Šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas ir kuri turi teisę pateikti skundą, susijusį su sprendimu dėl pagal 59 straipsnį priimtų metodikų, arba kai reguliavimo institucija privalo konsultuotis – dėl pasiūlytų tarifų ar metodų, per du mėnesius arba per valstybių narių nustatytą trumpesnį laikotarpį nuo sprendimo ar jo pasiūlymo paskelbimo dienos, pateikia skundą dėl peržiūros. Toks skundas nesustabdo sprendimo įgyvendinimo.

Valstybės narės sukuria tinkamus ir efektyvius reguliavimo, kontrolės ir skaidrumo mechanizmus, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, visų pirma kenkiančio vartotojų interesams, ir agresyvaus elgesio. Nustatant tuos mechanizmus atsižvelgiama į SESV, ypač į jos 102 straipsnio, nuostatas.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų priemonių, įskaitant patraukimą atsakomybėn administracine ar baudžiamąja tvarka pagal jų nacionalinę teisę, prieš atsakingus fizinius ar juridinius asmenis, nesilaikančius šia direktyva nustatytų konfidencialumo taisyklių.

2 ir 3 dalyse nurodytais skundais nedaroma įtakos teisei pateikti apeliaciją pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę.

Reguliavimo institucijų priimti sprendimai turi būti visiškai motyvuoti ir pagrįsti, kad būtų galima atlikti teisminę peržiūrą. Sprendimai turi būti viešai prieinami, tačiau turi būti užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas.

Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu veiktų tinkami mechanizmai, kuriuos taikant šalis, kurios atžvilgiu reguliavimo institucija priėmė sprendimą, turėtų teisę pateikti apeliaciją nuo suinteresuotųjų šalių ir nuo bet kokios vyriausybės nepriklausomai įstaigai.

61 straipsnis

Reguliavimo institucijų regioninis bendradarbiavimas tarpvalstybiniais klausimais

Reguliavimo institucijos glaudžiai konsultuojasi ir bendradarbiauja tarpusavyje, visų pirma ACER, ir teikia viena kitai bei ACER visą informaciją, būtiną jų užduotims pagal šią direktyvą vykdyti. Keičiantis informacija, informaciją gaunanti institucija užtikrina tokio paties lygio konfidencialumą, kurio reikalaujama iš ją teikiančios institucijos.

Reguliavimo institucijos bendradarbiauja bent regionų lygmeniu, kad:

būtų skatinama rengti eksploatacines priemones, skirtas sudaryti optimalaus tinklo valdymo sąlygas, skatinti bendros elektros energijos biržas ir tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymą ir sudaryti sąlygas tinkamam sujungimo pajėgumų, įskaitant naujas jungiamąsias linijas, lygiui užtikrinti regione ir tarp regionų siekiant sudaryti galimybes plėtoti veiksmingą konkurenciją ir gerinti tiekimo saugumą nediskriminuojant tiekėjų įvairiose valstybėse narėse;

būtų koordinuojama bendra subjektų, vykdančių funkcijas regionų lygmeniu, priežiūra;

būtų koordinuojama, bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis institucijomis, bendra nacionalinių, regioninių ir Europos išteklių adekvatumo vertinimų priežiūra;

būtų koordinuojamas visų tinklo kodeksų ir gairių atitinkamiems perdavimo sistemos operatoriams ir kitiems rinkos dalyviams rengimas ir

būtų koordinuojamas perkrovos valdymo taisyklių rengimas.

Siekdamos skatinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, reguliavimo institucijos turi teisę tarpusavyje sudaryti bendradarbiavimo susitarimus.

2 dalyje nurodyti veiksmai vykdomi atitinkamai glaudžiai konsultuojantis su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ir nedarant poveikio jų specifinei kompetencijai.

Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, nustatant gaires, kokiu mastu reguliavimo institucijos privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su ACER.

62 straipsnis

Reguliavimo institucijų pareigos ir įgaliojimai dėl regioninių koordinavimo centrų

Sistemos eksploatavimo regiono, kuriame įsisteigęs regioninis koordinavimo centras, regioninės reguliavimo institucijos glaudžiai bendradarbiaudamos tarpusavyje:

tvirtina pasiūlymą dėl regioninių koordinavimo centrų įsteigimo pagal Reglamento (ES) 2019/943 35 straipsnio 1 dalį;

tvirtina su regioninių koordinavimo centrų veikla susijusias išlaidas, kurias turi padengti perdavimo sistemos operatoriai ir į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant tarifus, su sąlyga, kad jos pagrįstos ir tinkamos;

tvirtina bendradarbiavimu grindžiamą sprendimų priėmimo procesą;

užtikrina, kad regioniniai koordinavimo centrai turėtų visus būtinus žmogiškuosius, techninius, fizinius ir finansinius išteklius, kad jie galėtų nepriklausomai ir nešališkai vykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą ir atlikti savo užduotis;

bendrai su kitomis sistemos eksploatavimo regiono reguliavimo institucijomis teikia pasiūlymus dėl galimų papildomų užduočių ir papildomų įgaliojimų, kuriuos regioniniams koordinavimo centrams turi suteikti sistemos eksploatavimo regiono valstybės narės;

vykdo šioje direktyvoje ir kitoje atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytas pareigas, visų pirma susijusias su tarpvalstybiniais klausimais, ir kartu nustato atvejus, kai regioniniai koordinavimo centrai nevykdo savo atitinkamų pareigų; jei reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti per keturių mėnesių laikotarpį nuo konsultacijų pradžios, klausimas perduodamas svarstyti ACER, kad ji priimtų sprendimą pagal Reglamento (ES) 2019/942 6 straipsnio 10 dalį;

stebi, kaip vykdomas sistemos koordinavimas, ir pagal Reglamento (ES) 2019/943 46 straipsnį ACER kasmet teikia su tuo susijusias ataskaitas.

Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijoms būtų suteikti įgaliojimai, kuriais naudodamosi jos galėtų efektyviai ir operatyviai vykdyti 1 dalyje nurodytas pareigas. Šiuo tikslu reguliavimo institucijos turi bent šiuos įgaliojimus:

prašyti regioninių koordinavimo centrų pateikti informaciją;

atlikti patikrinimus, taip pat ir iš anksto apie juos nepranešus, regioninių koordinavimo centrų patalpose;

priimti bendrus privalomus sprendimus dėl regioninių koordinavimo centrų.

Reguliavimo institucija, esanti valstybėje narėje, kurioje yra regioninio koordinavimo centro būstinė turi įgaliojimus skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas regioniniam koordinavimo centrui, kuris nevykdo savo pareigų pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2019/943 arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą reguliavimo institucijos ar ACER sprendimą, arba turi įgaliojimus pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas.

63 straipsnis

Atitiktis tinklo kodeksams ir gairėms

Reguliavimo institucija ir Komisija gali prašyti, kad ACER pateiktų nuomonę, ar reguliavimo institucijos priimtas sprendimas atitinka šioje direktyvoje arba Reglamento (ES) 2019/943 VII skyriuje nurodytus tinklo kodeksus ir gaires.

ACER per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos pateikia savo nuomonę atitinkamai reguliavimo institucijai, paprašiusiai pateikti nuomonę, arba Komisijai ir reguliavimo institucijai, priėmusiai atitinkamą sprendimą.

Jei sprendimą priėmusi reguliavimo institucija neatsižvelgia į ACER nuomonę per keturis mėnesius nuo tos nuomonės gavimo dienos, ACER apie tai atitinkamai praneša Komisijai.

Jeigu reguliavimo institucija mano, kad kitos reguliavimo institucijos priimtas sprendimas dėl tarpvalstybinės prekybos neatitinka šioje direktyvoje arba Reglamento (ES) 2019/943 VII skyriuje nurodytų tinklo kodeksų ir gairių, per du mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos ji gali apie tai pranešti Komisijai.

Jeigu Komisija per du mėnesius nuo ACER pranešimo pagal 3 dalį arba reguliavimo institucijos pranešimo pagal 4 dalį gavimo dienos ar savo iniciatyva per tris mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos nustato, kad dėl reguliavimo institucijos priimto sprendimo kyla pagrįstų abejonių, ar tas sprendimas atitinka šioje direktyvoje arba Reglamento (ES) 2019/943 VII skyriuje nurodytus tinklo kodeksus ir gaires, Komisija gali nuspręsti toliau nagrinėti atvejį. Tokiu atveju Komisija paprašo reguliavimo institucijos ir procedūros, vykstančios reguliavimo institucijoje, šalių pateikti pastabas.

Jei Komisija priima sprendimą toliau nagrinėti atvejį, ji per keturis mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo dienos priima galutinį sprendimą:

neprieštarauti reguliavimo institucijos priimtam sprendimui arba

pareikalauti, kad atitinkama reguliavimo institucija panaikintų savo sprendimą, remiantis tuo, kad nesilaikyta tinklo kodeksų ir gairių.

Jei Komisija nenusprendžia toliau nagrinėti atvejo arba nepriima galutinio sprendimo atitinkamai per 5 ir 6 dalyse nustatytus terminus, laikoma, kad ji neprieštarauja reguliavimo institucijos priimtam sprendimui.

Reguliavimo institucija per du mėnesius įvykdo Komisijos sprendimą, kuriuo reikalaujama atšaukti reguliavimo institucijos sprendimą, ir atitinkamai apie tai informuoja Komisiją.

Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, parengiant gaires, išsamiai nustatančias procedūrą, kurios turi būti laikomasi taikant šį straipsnį.

64 straipsnis

Duomenų saugojimas

Valstybės narės reikalauja, kad tiekėjai bent penkerius metus saugotų ir nacionalinėms institucijoms, įskaitant reguliavimo instituciją, nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir Komisijai pateiktų, kad jos galėtų vykdyti savo užduotis, atitinkamus duomenis, susijusius su visais sandoriais su didmeniniais vartotojais ir perdavimo sistemos operatoriais, sudarytais pagal elektros energijos tiekimo sutartis ir elektros energijos rinkos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Duomenis sudaro išsamūs atitinkamų sandorių duomenys, pvz., trukmė, tiekimo ir apmokėjimo taisyklės, kiekis, vykdymo datos ir terminai, sandorio kainos, atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės, taip pat konkreti informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos tiekimo sutartis ir elektros energijos rinkos išvestines finansines priemones.

Reguliavimo institucija gali nuspręsti tam tikrą tos informacijos dalį pateikti rinkos dalyviams su sąlyga, kad neskelbtina komercinė informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista. Ši dalis netaikoma informacijai apie finansines priemones, kurioms taikoma Direktyva 2014/65/ES.

Šiuo straipsniu 1 dalyje nurodytų institucijų atžvilgiu nenustatoma papildomų pareigų subjektams, kuriems taikoma Direktyva 2014/65/ES.

Jei 1 dalyje nurodytoms institucijoms reikia susipažinti su subjektų, kuriems taikoma Direktyva 2014/65/ES, turimais duomenimis, pagal tą direktyvą atsakingos institucijos pateikia joms prašomus duomenis.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65 straipsnis

Vienodos sąlygos

Priemonės, kurių valstybės narės gali imtis pagal šią direktyvą, kad užtikrintų vienodas sąlygas, turi būti suderinamos su SESV, visų pirma su jos 36 straipsniu, ir su Sąjungos teise.

1 dalyje nurodytos priemonės turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir skaidrios. Tos priemonės gali būti taikomos tik apie jas pranešus Komisijai ir jai tas priemones patvirtinus.

Komisija sprendimą dėl 2 dalyje nurodyto pranešimo priima per du mėnesius po pranešimo gavimo dienos. Tas laikotarpis prasideda kitą dieną po to, kai gaunama išsami informacija. Jei per tą dviejų mėnesių laikotarpį Komisija nepriima sprendimo, laikoma, kad ji neprieštarauja priemonėms, apie kurias buvo pranešta.

66 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

Valstybės narės, kurios gali įrodyti, kad yra esminių problemų, susijusių su jų mažų sujungtų sistemų ir mažų atskirų sistemų eksploatavimu, Komisijai gali pateikti prašymą dėl leisti nukrypti nuo atitinkamų IV, V ir VI skyrių bei 7 ir 8 straipsnių nuostatų.

Mažos atskiros sistemos ir Prancūzija Korsikos tikslais taip pat gali prašyti leisti nukrypti nuo 4, 5 ir 6 straipsnių.

Prieš priimdama sprendimą, Komisija apie tokius prašymus praneša valstybėms narėms, laikydamasi konfidencialumo reikalavimų.

Komisijos suteiktų leidimų nukrypti, kaip nurodyta 1 dalyje, galiojimo laikas ribojamas ir joms taikomos sąlygos, kuriomis siekiama didinti konkurenciją ir integraciją vidaus rinkoje ir užtikrinti, kad jos netrukdytų pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, didesnio lankstumo, energijos kaupimo, elektromobilumo ir reguliavimo apkrova.

Atokiausių regionų SESV 349 straipsnio prasme, kurie negali būti sujungti su Sąjungos elektros energijos rinkomis, atveju nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimo laikas neribojamas ir joms taikomos sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tos nuostatos netrukdytų pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos.

Sprendimai dėl leidimo taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

43 straipsnis netaikomas Kiprui, Liuksemburgui ir Maltai. Be to, Maltai netaikomi 6 ir 35 straipsniai, o Kiprui – 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50 ir 52 straipsniai.

43 straipsnio 1 dalies b punkto tikslais sąvoka „įmonė, atliekanti kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų“ neapima galutinių vartotojų, kurie atlieka elektros energijos gamybos ir (arba) tiekimo funkcijas tiesiogiai ar per jų individualiai ar bendrai kontroliuojamas įmones, jeigu galutiniai vartotojai, įskaitant kontroliuojamose įmonėse pagamintą jų elektros energijos dalį, pagal metinį vidurkį yra grynosios elektros energijos vartotojai ir jeigu jų trečiosioms šalims parduodamos elektros energijos ekonominė vertė yra nereikšminga, palyginti su kitomis jų verslo sritimis.

Iki 2025 m. sausio 1 d. arba iki vėlesnės datos, nustatytos sprendimu pagal šio straipsnio 1 dalį, 5 straipsnis netaikomas Kiprui ir Korsikai.

4 straipsnis netaikomas Maltai iki 2027 m. liepos 5 d. Tas laikotarpis gali būti pratęstas tolesniam papildomam laikotarpiui, neviršijančiam aštuonerių metų. Pratęsimas tolesniam papildomam laikotarpiui atliekamas sprendimu pagal 1 dalį.

67 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

61 straipsnio 5 dalyje ir 63 straipsnio 9 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 4 d.

Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 61 straipsnio 5 dalyje ir 63 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pagal 61 straipsnio 5 dalį ir 63 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

68 straipsnis

Komiteto procedūra

Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

69 straipsnis

Komisijos stebėsena, peržiūra ir ataskaitų teikimas

Komisija stebi ir peržiūri šios direktyvos įgyvendinimą ir kaip priedą prie Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnyje nurodytos energetikos sąjungos būklės ataskaitos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendros pažangos ataskaitą.

Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri šios direktyvos įgyvendinimą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą. Jei tinkama, kartu su ataskaita arba po ataskaitos pateikimo Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Komisijos ataskaitoje visų pirma vertinama, ar vartotojai, ypač pažeidžiami arba energijos nepriteklių patiriantys vartotojai, yra tinkamai apsaugoti pagal šią direktyvą.

70 straipsnis

Direktyvos 2012/27/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2012/27/ES iš dalies keičiama taip:

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Gamtinių dujų suvartojimo matavimas“;

1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.

Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai yra techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą, galutiniams gamtinių dujų vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi faktinį energijos vartojimą ir pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota.“;

2 dalis iš dalies keičiama taip:

įžanginė dalis pakeičiama taip:

„2.

Jei valstybės narės įgyvendina pažangiųjų matavimo sistemų ir pažangiųjų skaitiklių gamtinėms dujoms diegimo tvarką pagal Direktyvą 2009/73/EB ir tokiu mastu, kokiu jos tai daro:“;

ii)

c ir d punktai išbraukiami;

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Sąskaitų už gamtines dujas informacija“;

1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.

Jei galutiniai vartotojai neturi Direktyvoje 2009/73/EB nurodytų pažangiųjų skaitiklių, valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad sąskaitų už gamtines dujas informacija būtų patikima, tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu, kaip numatyta VII priedo 1.1 punkte, jei tai yra techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta.“;

2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2.

Pagal Direktyvą 2009/73/EB įrengti skaitikliai turi užtikrinti, kad sąskaitų informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiniu suvartojimu. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė nesunkiai gauti papildomą informaciją, kuri leistų pačiam galutiniam vartotojui pasitikrinti ankstesnį suvartojimą.“;

11 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Prieigos prie gamtinių dujų suvartojimo matavimo informacijos ir sąskaitose pateikiamos informacijos kaštai“;

13 straipsnyje žodžiai „7–11 straipsnius“ pakeičiami žodžiais „7–11a straipsnius“;

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5 dalis iš dalies keičiama taip:

pirma ir antra pastraipos išbraukiamos;

ii)

trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai laikosi XII priede nustatytų reikalavimų.“;

8 dalis išbraukiama;

VII priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

„Faktiniu gamtinių dujų suvartojimu grindžiamų sąskaitų išrašymo ir informacijos pateikimo sąskaitose būtiniausi reikalavimai“.

71 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2–5 straipsnių, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 2 dalies j ir l punktų, 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 2–12 dalių, 11–24 straipsnių, 26, 28 ir 29 straipsnių, 31–34 ir 36 straipsnių, 38 straipsnio 2 dalies, 40 ir 42 straipsnių, 46 straipsnio 2 dalies d punkto, 51 ir 54 straipsnių, 57–59 straipsnių, 61–63 straipsnių, 70 straipsnio 1–3 punktų, 5 punkto b papunkčio ir 6 punkto bei I ir II priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia tų nuostatų tekstą Komisijai.

Tačiau, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad:

70 straipsnio 5 punkto a papunkčio būtų laikomasi ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.;

70 straipsnio 4 punkto būtų laikomasi ne vėliau kaip 2020 m. spalio 25 d.

Kai valstybės narės, tvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kuria panaikinama ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

72 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2009/72/EB panaikinama nuo 2021 m. sausio 1 d., nedarant įtakos valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos, nurodytos III priede, perkėlimo į nacionalinę teisę terminu ir taikymo pradžios data.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.

73 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2–5 dalys, 8 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalies a–i ir k punktai, 8 straipsnio 3 ir 4 dalys, 9 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys, 10 straipsnio 2–10 dalys, 25, 27, 30, 35 ir 37 straipsniai, 38 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 39, 41, 43, 44 ir 45 straipsniai, 46 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalies a, b ir c bei e–h punktai, 46 straipsnio 3–6 dalys, 47–50 straipsniai, 52, 53, 55, 56, 60, 64 ir 65 straipsniai taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.

70 straipsnio 1–3 punktai, 5 punkto b papunktis ir 6 punktas taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.

70 straipsnio 5 punkto a papunktis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

70 straipsnio 4 punktas taikomas nuo 2020 m. spalio 26 d.

74 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS

MINIMALŪS SĄSKAITŲ IŠRAŠYMO IR SĄSKAITŲ INFORMACIJAI TAIKOMI REIKALAVIMAI

1. Būtiniausia sąskaitose ir sąskaitų informacijoje nurodoma informacija

1.1. Galutinių vartotojų sąskaitose aiškiai nurodoma ši pagrindinė informacija, ją aiškiai atskiriant nuo kitų sąskaitų dalių:

mokėtina kaina ir, kai įmanoma, kainos išskaidymas kartu su aiškiu nurodymu, kad visiems energijos šaltiniams taip pat gali būti taikomos paskatos, kurios nebuvo finansuojamos iš mokesčių, nurodytų kainos išskaidyme;

data, kurią turi būti atliktas mokėjimas.

1.2. Galutinių vartotojų sąskaitose ir sąskaitų informacijoje aiškiai nurodoma ši pagrindinė informacija, ją aiškiai atskiriant nuo kitų sąskaitų ir sąskaitų informacijos dalių:

per atsiskaitomąjį laikotarpį suvartotas elektros energijos kiekis;

tiekėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir kontaktiniai duomenys, įskaitant vartotojų aptarnavimo kontaktinę telefono liniją ir el. pašto adresą;

tarifo pavadinimas;

jei taikoma, sutarties galiojimo pabaigos data;

informacija apie galimybę ir naudą keisti tiekėją;

galutinio vartotojo prijungimo kodas arba vartotojo unikalus skaitliuko identifikavimo kodas;

informacija apie galutinio vartotojo neteisminio ginčų sprendimo teises, įskaitant atsakingo subjekto pagal 26 straipsnį kontaktinius duomenis;

25 straipsnyje nurodytas bendras informacijos centras;

saitas arba nuoroda į palyginimo priemones, nurodytas 14 straipsnyje.

1.3. Kai sąskaitos yra paremtos faktiniu suvartojimu ar operatoriaus atliekamu rodmenų nuskaitymu nuotoliniu būdu, galutiniams vartotojams jų sąskaitose, kartu su jomis arba jose pateikiamose nuorodose pateikiama ši informacija:

per einamąjį laikotarpį galutinio vartotojo suvartoto elektros energijos kiekio palyginimas grafiniu pavidalu su galutinio vartotojo per tokį patį ankstesnių metų laikotarpį suvartotu kiekiu;

vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų, įskaitant interneto svetainių adresus, iš kurių galima gauti informacijos apie turimas energiją naudojančios įrangos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kontaktinė informacija;

palyginimai su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu vartotoju.

Sąskaitų išrašymo ir sąskaitų informacijos teikimo dažnumas:

faktiškai suvartotu kiekiu grindžiamos sąskaitos išrašomos ne rečiau kaip kartą per metus;

kai galutinis vartotojas neturi skaitiklio, kurio rodmenis operatorius gali nuskaityti nuotoliniu būdu, arba tais atvejais, kai galutinis vartotojas aktyviai pasirinko išjungti nuotolinio nuskaitymo funkciją pagal nacionalinę teisę, faktiniu suvartojimu grindžiama tiksli sąskaitų informacija galutiniam vartotojui teikiama bent kas šešis mėnesius arba, jei to paprašoma arba jei galutinis vartotojas pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kartą kas tris mėnesius;

tais atvejais, kai galutinis vartotojas neturi skaitiklio, kurio rodmenis operatorius gali nuskaityti nuotoliniu būdu, arba tais atvejais, kai galutinis vartotojas aktyviai pasirinko išjungti nuotolinio nuskaitymo funkciją pagal nacionalinę teisę, a ir b papunkčiuose nurodytos pareigos gali būti įvykdytos taikant reguliaraus galutinių vartotojų savarankiško duomenų registravimo sistemą, pagal kurią galutinis vartotojas savo skaitiklių rodmenis perduoda operatoriui; sąskaitų išrašymas arba sąskaitų informacija gali būti grindžiami numatomu suvartojimu arba fiksuoto dydžio norma tik tuo atveju, jei galutinis vartotojas nepateikia skaitiklio rodmenų per atitinkamą sąskaitų išrašymo laikotarpį;

kai galutinis vartotojas turi skaitiklį, kurio rodmenis operatorius gali nuskaityti nuotoliniu būdu, faktiniu suvartojimu grindžiama tiksli sąskaitų informacija teikiama ne rečiau kaip kartą per mėnesį; tokia informacija taip pat gali būti pateikiama internetu ir ji turi būti atnaujinama taip dažnai, kiek įmanoma atsižvelgiant į naudojamus matavimo prietaisus ir sistemas.

Galutinio vartotojo kainos išskaidymas

Vartotojo kaina – trijų sudedamųjų dalių suma: energijos ir tiekimo komponento, tinklo komponento (perdavimo ir skirstymo) bei komponento, kurį sudaro mokesčiai, rinkliavos, įmokos ir išlaidos.

Tais atvejais, kai sąskaitose pateikiama išskaidyta galutinio vartotojo kaina, visoje Sąjungoje vartojamos išskaidytos kainos trijų komponentų bendros apibrėžtys, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1952 ( 13 ).

Prieiga prie papildomos informacijos apie ankstesnį suvartojimą

Valstybės narės reikalauja, kad tiek, kiek papildoma informacija apie ankstesnį suvartojimą yra prieinama, tokia informacija galutinio vartotojo prašymu būtų pateikta galutinio vartotojo nurodytam tiekėjui arba paslaugų teikėjui.

Jeigu galutinis vartotojas turi įrengtą skaitiklį, kurio rodmenis operatorius gali nuskaityti nuotoliniu būdu, galutinis vartotojas turi turėti lengvai gauti papildomą informaciją apie ankstesnį suvartojimą, kuri leistų jam išsamiai pasitikrinti ankstesnį suvartojimą.

Papildoma informacija apie ankstesnį suvartojimą apima:

mažiausiai trijų paskutinių metų arba laikotarpio nuo elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo datos, jei tas laikotarpis yra trumpesnis, suvestinius duomenis. Duomenys turi atitikti laikotarpius, už kuriuos pateikiama informacija apie dažnai išrašomas sąskaitas, ir

išsamius duomenis pagal bet kurios dienos, savaitės, mėnesio ir metų naudojimo laiką, kurie galutiniam vartotojui turi būti nepagrįstai nedelsiant prieinami internetu arba naudojant skaitiklio sąsają, ir turi apimti mažiausiai 24 ankstesnių mėnesių laikotarpį arba laikotarpį nuo elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo datos, jei tas laikotarpis yra trumpesnis.

Energijos išteklių nurodymas

Tiekėjai sąskaitose pateikia informaciją apie tai, kokią pagal elektros energijos tiekimo sutartį galutinio vartotojo pirktą elektros energijos dalį sudarė kiekvienas energijos išteklius (produkto lygmens informacijos atskleidimas).

Galutiniams vartotojams išrašomose sąskaitose ir sąskaitų informacijoje, kartu su jomis arba į jas įtrauktose nuorodose, pateikiama ši informacija:

suprantama ir lengvai palyginama informacija apie tai, kokią tiekėjo visų energijos išteklių dalį praėjusiais metais sudarė kiekvienas energijos išteklius (nacionaliniu lygmeniu, t. y. valstybėje narėje, kurioje sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, taip pat tiekėjo lygmeniu, jei tiekėjas vykdo veiklą keliose valstybėse narėse);

informacija apie poveikį aplinkai, kurį per praėjusius metus padarė bent išmetamas CO2 kiekis ir radioaktyviosios atliekos, susidarę dėl elektros energijos gamybos iš visų rūšių tiekėjo energijos išteklių.

Kiek tai susiję su antros pastraipos a punktu, kai pateikiama informacija apie elektros energiją, gautą elektros energijos mainų būdu arba importuotą iš įmonės, kuri yra už Sąjungos ribų, gali būti naudojami biržos arba atitinkamos įmonės pateikti praėjusių metų apibendrinti duomenys.

Pateikiant informaciją apie elektros energijos gamybą didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose, gali būti naudojamos pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 10 dalį parengtos kilmės garantijos. Pateikiant informaciją apie elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojamasi kilmės garantijomis, išskyrus Direktyvos (ES) 2018/2001 19 straipsnio 8 dalies a ir b punktuose numatytus atvejus.

Reguliavimo institucija arba kita kompetentinga nacionalinė institucija imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų informacijos, kurią pagal šį punktą tiekėjai teikia galutiniams vartotojams, patikimumą ir kad ji būtų pateikiama nacionaliniu lygmeniu lengvai palyginamu būdu.

II PRIEDAS

PAŽANGIOSIOS MATAVIMO SISTEMOS

1. Valstybės narės užtikrina pažangiųjų matavimo sistemų diegimą savo teritorijose, dėl kurio gali būti priimtas sprendimas atlikus visų ilgalaikių sąnaudų ir naudos rinkai bei atskiriems vartotojams ekonominį įvertinimą arba nustačius, kurios formos pažangusis matavimas yra ekonomiškai pagrįstas bei ekonomiškai efektyvus ir per kokį laikotarpį jas būtų galima įdiegti.

2. Atliekant tokį vertinimą turi būti atsižvelgiama į Komisijos rekomendacijoje 2012/148/ES ( 14 ) numatytus sąnaudų ir naudos vertinimo metodiką ir pažangiųjų matavimo sistemų minimalų funkcijų rinkinį, taip pat geriausias turimas technologijas, skirtas aukščiausio lygio kibernetiniam saugumui ir duomenų apsaugai užtikrinti.

3. Remdamosi tuo vertinimu valstybės narės arba, jei valstybė narė taip nustatė, paskirta kompetentinga institucija, parengia pažangiųjų matavimo sistemų diegimo darbotvarkę (iki dešimties metų laikotarpiui). Vietovėse, kuriose pažangiųjų matavimo sistemų diegimas vertinamas palankiai, per septynerius metus nuo jų teigiamo vertinimo arba ne vėliau kaip 2024 m. tose valstybėse narėse, kurios pradėjo sistemingą pažangiosios matavimo sistemos diegimą anksčiau nei 2019 m. liepos 4 d., bent 80 % galutinių vartotojų turi būti įdiegtos pažangiosios matavimo sistemos.

III PRIEDAS

PERKĖLIMO Į NACIONALINĘ TEISĘ TERMINAS IR TAIKYMO PRADŽIOS DATA

(NURODYTI 72 STRAIPSNYJE)

Direktyva

Perkėlimo terminas

Taikymo pradžios data

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB

(OL L 211, 2009 8 14, p. 55)

2011 m. kovo 3 d.

2009 m. rugsėjo 3 d.

IV PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2009/72/EB	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	2 straipsnis
—	3 straipsnis
33 ir 41 straipsniai	4 straipsnis
—	5 straipsnis
32 straipsnis	6 straipsnis
34 straipsnis	7 straipsnis
7 straipsnis	8 straipsnis
8 straipsnis	—
3 straipsnio 1 dalis	9 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio 2 dalis	9 straipsnio 2 dalis
3 straipsnio 6 dalis	9 straipsnio 3 dalis
3 straipsnio 15 dalis	9 straipsnio 4 dalis
3 straipsnio 14 dalis	9 straipsnio 5 dalis
3 straipsnio 16 dalis	—
3 straipsnio 4 dalis	10 straipsnio 1 dalis
I priedo 1 dalies a punktas	10 straipsnio 2 ir 3 dalys
I priedo 1 dalies b punktas	10 straipsnio 4 dalis
I priedo 1 dalies c punktas	10 straipsnio 5 dalis
I priedo 1 dalies d punktas	10 straipsnio 6 ir 8 dalys
—	10 straipsnio 7 dalis
I priedo 1 dalies f punktas	10 straipsnio 9 dalis
I priedo 1 dalies g punktas	10 straipsnio 10 dalis
3 straipsnio 7 dalis	10 straipsnio 11 dalis
I priedo 1 dalies j punktas	10 straipsnio 12 dalis
3 straipsnio 10 dalis	—
4 straipsnis	—
5 straipsnis	—
6 straipsnis	—
—	11 straipsnis
3 straipsnio 5 dalies a punktas ir I priedo 1 dalies e punktas	12 straipsnis
—	13 straipsnis
—	14 straipsnis
—	15 straipsnis
—	16 straipsnis
—	17 straipsnis
—	18 straipsnis
3 straipsnio 11 dalis	19 straipsnio 1 dalis
—	19 straipsnio 2-6 dalys
—	20 straipsnis
—	21 straipsnis
—	22 straipsnis
—	23 straipsnis
—	24 straipsnis
3 straipsnio 12 dalis	25 straipsnis
3 straipsnio 13 dalis	26 straipsnis
3 straipsnio 3 dalis	27 straipsnis
3 straipsnio 7 dalis	28 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio 8 dalis	28 straipsnio 2 dalis
—	29 straipsnis
24 straipsnis	30 straipsnis
25 straipsnis	31 straipsnis
—	32 straipsnis
—	33 straipsnis
—	34 straipsnis
26 straipsnis	35 straipsnis
—	36 straipsnis
27 straipsnis	37 straipsnis
28 straipsnis	38 straipsnis
29 straipsnis	39 straipsnis
12 straipsnis	40 straipsnio 1 dalis
—	10 straipsnio 2-8 dalys
16 straipsnis	41 straipsnis
23 straipsnis	42 straipsnis
9 straipsnis	43 straipsnis
13 straipsnis	44 straipsnis
14 straipsnis	45 straipsnis
17 straipsnis	46 straipsnis
18 straipsnis	47 straipsnis
19 straipsnis	48 straipsnis
20 straipsnis	49 straipsnis
21 straipsnis	50 straipsnis
22 straipsnis	51 straipsnis
10 straipsnis	52 straipsnis
11 straipsnis	53 straipsnis
—	54 straipsnis
30 straipsnis	55 straipsnis
31 straipsnis	56 straipsnis
35 straipsnis	57 straipsnis
36 straipsnis	58 straipsnis
37 straipsnio 1 dalis	59 straipsnio 1 dalis
37 straipsnio 2 dalis	59 straipsnio 2 dalis
37 straipsnio 4 dalis	59 straipsnio 3 dalis
—	59 straipsnio 4 dalis
37 straipsnio 3 dalis	59 straipsnio 5 dalis
37 straipsnio 5 dalis	59 straipsnio 6 dalis
37 straipsnio 6 dalis	59 straipsnio 7 dalis
37 straipsnio 8 dalis	—
37 straipsnio 7 dalis	59 straipsnio 8 dalis
—	59 straipsnio 9 dalis
37 straipsnio 9 dalis	59 straipsnio 10 dalis
37 straipsnio 10 dalis	60 straipsnio 1 dalis
37 straipsnio 11 dalis	60 straipsnio 2 dalis
37 straipsnio 12 dalis	60 straipsnio 3 dalis
37 straipsnio 13 dalis	60 straipsnio 4 dalis
37 straipsnio 14 dalis	60 straipsnio 5 dalis
37 straipsnio 15 dalis	60 straipsnio 6 dalis
37 straipsnio 16 dalis	60 straipsnio 7 dalis
37 straipsnio 17 dalis	60 straipsnio 8 dalis
38 straipsnis	61 straipsnis
—	62 straipsnis
39 straipsnis	63 straipsnis
40 straipsnis	64 straipsnis
42 straipsnis	—
43 straipsnis	65 straipsnis
44 straipsnis	66 straipsnis
45 straipsnis	—
—	67 straipsnis
46 straipsnis	68 straipsnis
47 straipsnis	69 straipsnis
—	70 straipsnis
49 straipsnis	71 straipsnis
48 straipsnis	72 straipsnis
50 straipsnis	73 straipsnis
51 straipsnis	74 straipsnis
—	I priedo 1-4 punktai
3 straipsnio 9 dalis	I priedo 5 punktas
I priedo 2 dalis	II priedas
—	III priedas
—	IV priedas

( 1 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

( 2 ) 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1348/2014 dėl duomenų teikimo, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo 8 straipsnio 2 ir 6 dalys (OL L 363, 2014 12 18, p. 121).

( 3 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

( 4 ) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

( 5 ) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

( 6 ) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

( 7 ) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 2015 m. lapkričio 25 d. dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

( 8 ) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų AGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).

( 9 ) 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės (OL L 220, 2017 8 25, p. 1).

( 10 ) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

( 11 ) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

( 12 ) 2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/869 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2009, (ES) 2019/942 bei (ES) 2019/943 ir direktyvos 2009/73/EB bei (ES) 2019/944 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (OL L 152, 2022 6 3, p. 45).

( 13 ) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1952 dėl Europos gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistikos, kuriuo panaikinama Direktyva 2008/92/EB (OL L 311, 2016 11 17, p. 1.).

( 14 ) 2012 m. kovo 9 d. Komisijos rekomendacija 2012/148/ES dėl pasirengimo diegti pažangiąsias apskaitos sistemas (OL L 73, 2012 3 13, p. 9).

Top

Choose the experimental features you want to try