5.11.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 399/19


2018 m. liepos 13 d. pareikštas ieškinys byloje Slovėnijos Respublika / Kroatijos Respublika

(Byla C-457/18)

(2018/C 399/27)

Proceso kalba: slovėnų

Šalys

Ieškovė: Slovėnijos Respublika, atstovaujama M. Menard

Atsakovė: Kroatijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad atsakovė pažeidė:

ESS 2 straipsnį ir 4 straipsnio 3 dalį;

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 5 straipsnio 2 dalį kartu su jo I priedu, kuriais nustatoma Europos Sąjungos bendros žuvininkystės politikos, nustatytos Reglamentu Nr. 1224/2009 ir Įgyvendinimo reglamentu, Nr. 404/2011, taisyklių kontrolės, tikrinimo ir įgyvendinimo;

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso, 4 straipsnį ir 17 straipsnį, kartu su 13 straipsniu;

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema, 2 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį.

Ieškovė taip pat Teisingumo Teismo prašo:

nurodyti atsakovei nedelsiant nutraukti minėtus pažeidimus ir

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo šiuos teisinius pagrindus.

Pirmasis pagrindas:

Vienašališkai nevykdydama įsipareigojimo, priimto per stojimo į Europos Sąjungą procesą, laikytis arbitražo sprendimo ir šiuo sprendimu nustatytų sienų, taip pat kitų iš jo kylančių įsipareigojimų, Kroatijos Respublika atsisakė laikytis teisinės valstybės principo, kuris yra esminė Europos Sąjungos vertybė (SESV 2 straipsnis).

Antrasis pagrindas:

Vienašališkai atsisakiusi vykdyti įsipareigojimus pagal arbitražo sprendimą ir tuo pačiu metu kliudydama Slovėnijai visiškai įgyvendinti savo suverenitetą kai kuriose savo teritorijos dalyse, kaip tai suprantama pagal Sutartį, Kroatijos Respublika neįvykdė lojalaus bendradarbiavimo su Europos Sąjunga ir Slovėnija pareigos, kaip tai suprantama pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį. Kroatijos Respublikos veiksmai kelia grėsmę Europos Sąjungos tikslų, visų pirma, taikos stiprinimo ir glaudesnės tautų sąjungos, ir Sąjungos nuostatų, susijusių su valstybių narių teritorija, tikslų įgyvendinimui (ESS 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa). Be to, Kroatijos Respublika kliudo Slovėnijos Respublikai įgyvendinti Sąjungos teisę savo visoje žemyninėje ir jūrinėje teritorijoje ir veikti pagal šią teisę, ypač kiek tai susiję su Sąjungos antrinės teisės normomis, susijusiomis su valstybių narių teritorija (ESS 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa).

Trečiasis pagrindas:

Kroatijos Respublika pažeidžia 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, visų pirma abipusės galimybės naudotis vandenimis, remiantis šio reglamento 5 straipsniu ir I priedu, reglamentavimą. Reglamentavimas, kuris nuo 2017 m. gruodžio 30 d. taikomas Kroatijai ir Slovėnijai, leidžia kiekvienos valstybės 25 žvejybiniams laivams laisvai patekti į kitos valstybės teritorinius vandenis, kaip nustatyta remiantis tarptautine teise, t. y. arbitražo sprendimu. Kroatijos Respublika neleidžia Slovėnijos Respublikai pasinaudoti savo teisėmis pagal šį reglamentavimą ir pažeidžia šio reglamento 5 straipsnį, nes: i) atsisako taikyti abipusės galimybės naudotis vandenimis reglamentavimą; ii) atsisako pripažinti Slovėnijos Respublikos šiuo klausimu priimtus teisės aktus ir iii) sistemingai taikydama sanacijas Slovėnijos žvejams jiems kliudo laisvai naudotis 2017 m. arbitražo sprendimu Slovėnijai priskirtomis jūrinėmis teritorijomis, ir, a fortiori, kliudo laisvai naudotis Kroatijos vandenimis, kuriems taikomas abipusės galimybės naudotis vandenimis reglamentavimas.

Ketvirtasis pagrindas:

Kroatijos Respublika pažeidžia 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, ir 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 404/2011. Be Slovėnijos Respublikos sutikimo Kroatijos policijos laivai lydi Slovėnijos vandenyse žvejojančius Kroatijos žvejus ir kliudo Slovėnijos žvejybos inspektoriams kontroliuoti. Tuo pačiu metu Kroatijos institucijos skiria Slovėnijos žvejams baudas už neteisėtą sienos kirtimą ir neteisėtą žvejybą Slovėnijos vandenyse, kuriuos Kroatija priskyrė sau. Be to, Kroatija neperduoda Slovėnijai jokių duomenų dėl Kroatijos laivų veiklos Slovėnijos vandenyse, kaip to reikalauja Reglamentas. Taip Kroatijos Respublika kliudo Slovėnijos Respublikai vykdyti kontrolę savo suvereniuose vandenyse, priklausančiuose jos jurisdikcijai, ir nepaiso išimtinės Slovėnijos kompetencijos šiose jūrinėse teritorijose kaip pakrantės valstybė, taip pažeisdama Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 ir Reglamentą (ES) Nr. 404/2011.

Penktasis pagrindas:

Kroatijos Respublika pažeidė ir toliau pažeidžia 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas). Kroatija nepripažino arbitražo sprendimu nustatytos sienos kaip bendros su Slovėnija sienos, nebendradarbiauja su Slovėnija dėl šios „vidaus sienos“ stebėjimo ir negali pakankamai užtikrinti stebėjimo, taip pažeisdama Reglamento 13 ir 17 straipsnius bei 4 straipsnį, pagal kurį reikalaujama, kad siena būtų nustatyta remiantis tarptautine teise.

Šeštasis pagrindas:

Kroatijos Respublika pažeidė ir toliau pažeidžia 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema, kuri taikoma valstybių narių „teritoriniams vandenims“, kaip nurodyta atitinkamose 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) nuostatose (Direktyvos 2 straipsnio 4 dalis). Kroatijos Respublika atmeta arbitražo sprendimą, kuriame nustatytos tokios sienos ir įtraukia Slovėnijos vandenis į savo jūrinių teritorijų planavimą, todėl kliudo sudaryti Slovėnijos Respublikos geografinius žemėlapius ir pažeidžia Direktyvą, visų pirma, jos 8 ir 11 straipsnius.