201805250161897562018/C 200/271242018CJC20020180611LT01LTINFO_JUDICIAL20180215212221

Byla C-124/18 P: 2018 m. vasario 15 d.Red Bull GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-101/15 ir T-102/15, Red Bull GmbH / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba


C2002018LT2110120180215LT0027211222

2018 m. vasario 15 d.Red Bull GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-101/15 ir T-102/15, Red Bull GmbH / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

(Byla C-124/18 P)

2018/C 200/27Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Red Bull GmbH, atstovaujama advokato A. Renck ir abogada S. Petivlasova

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Marques, Optimum Mark sp. z o.o.

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti skundžiamą 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą sujungtose bylose T-101/15 ir T-102/15,

panaikinti 2014 m. gruodžio 2 d. atsakovės Pirmosios apeliacinės tarybos sprendimus bylose R 2037/2013-1 ir R 2036/2013-1 ir

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Nurodydama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas, vertindamas spalvų derinio prekių ženklus pateikė tokį Reglamento Nr. 2017/1001 ( 1 ) 7 straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimą, kuriuo pažeidė vienodo požiūrio ir proporcingumo principus. Bendrasis Teismas, vadovaudamasis klaidinga prielaida, kad tokie spalvų derinio prekių ženklai dėl savo pobūdžio savaime yra mažiau tikslūs, neteisingai nustatė naują ir neproporcingą reikalavimą, keliamą jų grafiniam vaizdui. Pirma, ši prielaida neturi jokio teisinio pagrindo ir neatitinka nė vieno teisės aktuose nustatyto tikslo, be to, dėl tokios prielaidos spalvų derinio prekių ženklai neteisėtai ir neproporcingai diskriminuojami, palyginti su visų kitų rūšių prekių ženklais, kaip antai vienspalviais, žodiniais, stilizuotais prekių ženklais ir pan. Antra, skundžiamame sprendime nustatytas kriterijus prieštarauja pačiam spalvų derinio prekių ženklo pobūdžiui, kuris, kaip Teisingumo Teismas aiškiai pripažino Sprendime Libertel ( 2 ), nėra apribotas erdviniu požiūriu. Skundžiamame sprendime spalvų derinio prekių ženklai per se praktiškai apribojami iki spalvotų vaizdinių prekių ženklų, pozicinių prekių ženklų arba prekių ženklų su raštais. Trečia, skundžiamas sprendimas lemia, kad daugiau kaip 85 % atsakovės registre esančių spalvų derinio prekių ženklų, priskirtinų prie ginčijamos prekių ženklo rūšies, gali būti pripažinti negaliojančiais.

Nurodydama antrąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 straipsnį dėl to, kad netinkamai ir neleistinai aiškino Sprendimą Heidelberger Bauchemie ( 3 ), nes spalvų derinio prekių ženklų grafiniam vaizdui nustatė tris kumuliatyvius reikalavimus, t. y. i) konkretūs nagrinėjamų spalvų atspalviai, ii) nagrinėjamų spalvų proporcijos ir iii) spalvų išdėstymas erdvėje. Šie reikalavimai nebuvo reikšmingi šiam sprendimui ir daro neproporcingai didelį poveikį pačiai prekių ženklų ar žymenų, kuriuos sudaro spalvų derinys, arba vienos spalvos žymenų kategorijai ar klasei. Be to, trečiasis naujai nustatytas reikalavimas tariamai pateisinamas dėl „riboto spalvų gebėjimo perteikti tam tikrą konkrečią reikšmę“. Vis dėlto iki šiol pastarasis reikalavimas būdavo tikrinamas vertinant prekių ženklo registruojamumą pagal skiriamuosius požymius, o ne vertinant grafinio vaizdo reikalavimą, o tai reiškia, kad tai nuo pat pradžių lemia registracijos negaliojimą nesant galimybės įrodyti įgytus skiriamuosius požymius arba kitaip ištaisyti trūkumus. Skundžiamu sprendimu taip pat pažeidžiamas Reglamento Nr. 2017/1001 4 straipsnis, nes reikalaujama „aiškaus“ nagrinėjamos rūšies prekių ženklo aprašymo ir faktinis tokių prekių ženklų apibrėžimas neteisėtai susiaurinamas iki prekių ženklų su erdviniu (kitaip tariant, vaizdiniu) išdėstymu, atitinkančiu numanomą faktinį vėlesnį prekių ženklo panaudojimą.

Nurodydama trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes savo sprendime neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad paraiška dėl pirmojo ginčijamo prekių ženklo buvo pateikta iki sprendimo Heidelberger Bauchemie priėmimo, taigi ir neatsižvelgė į galimybę taikyti principus, kuriuos Teisingumo Teismas suformulavo sprendimuose Lambretta ( 4 ) ir Cactus ( 5 ). Be to, jis pažeidė šį principą, nes visapusiškai neįvertino leistinų ir patikimų šaltinių, taikytinų taisyklių ir nuostatų, ES jurisprudencijos ir atsakovės gairių, kad galėtų nustatyti, ar visų reikšmingų šios bylos aplinkybių sutaptis leidžia daryti išvadą, kad atsakovė suteikė apeliantei tikslias, besąlygines ir nuoseklias garantijas, kuriomis apeliantė vadovavosi jų laikydamasi, o tai sukėlė apeliantei pagrįstus teisėtus lūkesčius.

Nurodydama ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė proporcingumo principą, nes neatsižvelgė į abiejų ginčijamų prekių ženklų anuliavimo neproporcingumą išimtinėmis šios bylos aplinkybėmis. Visų pirma, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad tikslumo ir aiškumo, kaip ir teisinio tikrumo, tikslai galėjo būti teisėtai pasiekti, jeigu apeliantė būtų buvusi paraginta ir jai būtų buvę leista paaiškinti abiejų prekių ženklų aprašymą, kad jie liktų registre, o ne anuliuoti abi registracijas.

Nurodydama penktąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė savo Procedūros reglamento taisykles, nes neteisingai taikė jų 134 straipsnio 1 dalį ir priteisė iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Išimtinės šios bylos aplinkybės ir teisingumo principas reikalauja pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 1 dalį nepriteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų (o jas priteisti iš atsakovės).


( 1 ) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1).

( 2 ) 2003 m. gegužės 6 d. Sprendimas Libertel, C-104/01, EU:C:2003:244.

( 3 ) 2004 m. birželio 24 d. Sprendimas Heidelberger Bauchemie, C-49/02, EU:C:2004:384.

( 4 ) 2017 m. vasario 16 d. Sprendimas Brandconcern BV / EUIPO ir Scooters India (Lambretta), C-577/14 P, EU:C:2017:122.

( 5 ) 2017 m. spalio 11 d. Sprendimas EUIPO / Cactus SA (Cactus), C-501/15 P, EU:C:2017:750.