7.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 161/37


2018 m. vasario 15 d.HTTS Hanseatic Trade Trust & Shipping GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-692/15 HTTS Hanseatic Trade Trust & Shipping GmbH / Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-123/18 P)

(2018/C 161/41)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: HTTS Hanseatic Trade Trust & Shipping GmbH, atstovaujama advokato M. Schlingmann

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti 2017 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje T-692/15 HTTS Hanseatic Trade Trust & Shipping GmbH / Europos Sąjungos Taryba, palaikoma Europos Komisijos

ir nurodyti Tarybai

1.

atlyginti apeliantei 2 516 221,50 EUR dydžio turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl to, kad apeliantė buvo įtraukta į asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašą, pateiktą Reglamento (EB) Nr. 423/2007 (1) V priede ir Reglamento (ES) Nr. 961/2010 (2) VIII priede.

2.

sumokėti apeliantei delspinigius, apskaičiuotus taikant Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms taikomą palūkanų normą, padidinus ją dviem procentiniais punktais, nuo 2015 m. spalio 17 d. iki kol bus sumokėta visa [1] punkte nurodyta suma,

3.

padengti bylinėjimosi išlaidas, visų pirma apeliantės patirtas išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę.

Ji konkrečiai nurodo tokius pažeidimus:

Bendrasis Teismas Tarybos naudai atsižvelgė į aplinkybes ir informaciją, Tarybos nurodytą jau patvirtinus neteisėtas priemones, o dalis nurodyta tik per apeliacinį procesą, taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą neteisingai pasirinkęs vertinimo momentą.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą priėjęs prie išvados, kad yra duomenų, kuriais remiantis tikėtina, kad apeliantė „nuosavybės teise priklauso kitam subjektui (šiuo atveju IRISL) arba yra jo valdoma“. Visų pirma Bendrasis Teismas taikė klaidingą vertinimo kriterijų, klaidingai atsižvelgė į Tarybos pateiktą informaciją, kurios ji vertinimo momentu neturėjo, nenustatė (tariamo) valdymo lygio ar kontrolės intensyvumo ir klaidingai įvertino duomenis.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą manydamas, kad Reglamentas Nr. 668/2010 (3), kiek jis susijęs su ieškove, yra teisėtas.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą manydamas, kad tai, jog dėl apeliantės patvirtintų priemonių nepakankamas motyvavimas iš principo nelemia ES atsakomybės; taip pat jis padarė teisės klaidą neišnagrinėjęs, ar pažeista teisė į veiksmingą teisminę apsaugą.


(1)  2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, 2007, p. 1).

(2)  2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, 2010, p. 1).

(3)  2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis (OL L 195, 2010, p. 25).