5.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 42/30


2017 m. lapkričio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Chambre de commerce et d’industrie métropolitaine Bretagne-ouest (port de Brest) / Komisija

(Byla T-754/17)

(2018/C 042/44)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Chambre de commerce et d’industrie métropolitaine Bretagne-ouest (port de Brest) (Brestas, Prancūzija), atstovaujama advokatų J. Vanden Eynde ir E. Wauters

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

pripažinti skundą priimtinu ir panaikinti Komisijos sprendimą C(2017) 5176 final dėl pagalbos schemos Nr.SA.38398 (2016/C, ex 2015/E), kurią teikė Prancūzija – Uostų apmokestinimas Prancūzijoje;

pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

panaikinti Europos Komisijos sprendimą pripažinti valstybės pagalba, nesuderinama su vidaus rinka tai, kad Chambre de commerce et d’industrie métropolitaine Bretagne-ouest ūkinei veiklai netaikomas bendrovių mokestis;

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su gero administravimo principo pažeidimu, nes ieškinys byloje T-39/17, Chambre de commerce et d’industrie métropolitaine Bretagne-ouest (port de Brest) / Komisija, kurį ieškovė pateikė dėl teisės susipažinti su administracine byla, vis dar nagrinėjamas. Taip pat, kadangi Komisija nustatydama ieškovei pateiktinus kaltinimus rėmėsi esminiais dokumentais, kurių, nepaisant pakartotinų prašymų, jai nepateikė, sprendimas, kuriame analizuojami tokie dokumentai, yra netesėtas.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su vertinimo klaida kvalifikuojant Bresto uosto pristatytas operacijas. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

Pirma dalis susijusi su tvirtinimu, kad Bresto uosto veikla yra visuotinės svarbos paslaugos. Ieškovė mano, kad šioje situacijoje atsakovė negali ginčyti atleidimo nuo bendrovių mokesčio, nebent įrodytų, kad tai valstybės pagalba, taikoma atvirai konkurencijai veiklai.

Antra subsidiariai nurodyta dalis, pagal kurią, jei uosto veikla nebūtų pripažinta visuotinės svarbos paslaugomis, tai vis dėlto būtų visuotinės ekonominės svarbos paslauga, kuri laikantis Sąjungos taisyklių gali būti subsidijuojama taip pat ir fiskalinėmis priemonėmis. Ieškovė mano, kad tokiu atveju konkurencijos taisyklės netaikomos.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su nemotyvavimu ir akivaizdžia vertinimo klaida Komisijai nagrinėjamą priemonę kvalifikuojant kaip valstybės pagalbą. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

Pirmoje dalyje ieškovė nurodo, kad SESV 106 straipsnio 2 dalies taikymo išimtis turi būti derinama su SESV 93 straipsniu, kuriame numatyta, jog valstybės pagalba yra suderinama su Sutartimis, jei ji skirta transporto koordinavimo reikmėms arba jei ji kompensuoja tam tikrus įsipareigojimus, siejamus su viešosios paslaugos sąvoka.

Antra dalis susijusi su akivaizdžia vertinimo klaida ir nepakankamu motyvavimu kalbant apie SESV 107 straipsnio taikymą. Pirma, ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nes jame nepateikiami jokie įrodymai, galintys patvirtinti, kaip nagrinėjama pagalbos schemai daro ar gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, kiek tai susiję su Prancūzijos uostais, o konkrečiai, Bresto uostu. Antra, sprendimas yra akivaizdžiai klaidingas, kiek jame priemonė Bresto uostui kvalifikuojama kaip valstybės pagalba, nors sąlyga dėl poveikio prekybai netenkinama.