201711170201555732017/C 412/295802017CJC41220171204LT01LTINFO_JUDICIAL20171004192021

Byla C-580/17: 2017 m. spalio 4 d.Riigikohus (Estija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Mittetulundusühing Järvelaev / Põllumajanduse Registrite ja Informatsiooni Amet (PRIA)


C4122017LT1910120171004LT0029191202

2017 m. spalio 4 d.Riigikohus (Estija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Mittetulundusühing Järvelaev / Põllumajanduse Registrite ja Informatsiooni Amet (PRIA)

(Byla C-580/17)

2017/C 412/29Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Riigikohus

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Mittetulundusühing Järvelaev

Atsakovė: Põllumajanduse Registrite ja Informatsiooni Amet (PRIA)

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar susigrąžinant pagal Leader priemonę suteiktą projekto paramą tuo atveju, kai parama skirta 2011 m. rugsėjo 6 d., paskutinė dalis išmokėta 2013 m. lapkričio 19 d., pažeidimas konstatuotas 2014 m. gruodžio 4 d., o sprendimas susigrąžinti paramą priimtas 2015 m. sausio 27 d., atsižvelgiant į veiksmų tęstinumą taikytinas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 ( 1 ) 72 straipsnis ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 ( 2 ) 71 straipsnio 1 dalis? Ar tokiomis aplinkybėmis susigrąžinimo pagrindas yra Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 ( 3 ) 33 straipsnio 1 dalis, o gal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 ( 4 ) 56 straipsnis?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta, kad taikytinas Reglamentas Nr. 1698/2005: ar panaudojus pagal Leader priemonę skirtą projekto paramą įsigyto investicijų objekto (burinio laivo) nuoma, kai paramą gavusi pelno nesiekianti organizacija jį išnuomoja kitai pelno nesiekiančiai organizacijai, kuri burinį laivą naudoja tiems patiems veiksmams, kuriems vykdyti suteikta parama paramos gavėjui, laikoma esminiu pakeitimu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalies a punktą, paveikiančiu veiksmų pobūdį ar įgyvendinimo reikalavimus arba suteikiančiu nepagrįstą pranašumą įmonei? Ar tam, kad būtų įvykdyta nepagrįsto pranašumo sąlyga, valstybės narės mokėjimo agentūra turi nustatyti, koks buvo konkretus pranašumas? Jei taip, ar nepagrįstas pranašumas gali būti tai, kad faktinis investicijų objekto naudotojas nebūtų gavęs projekto paramos, jei būtų pateikęs tokio pat turinio prašymą?

2a.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta, kad taikytinas Reglamentas Nr. 1303/2013: ar panaudojus pagal Leader priemonę skirtą projekto paramą įsigyto investicijų objekto (burinio laivo) nuoma, kai paramą gavusi pelno nesiekianti organizacija jį išnuomoja kitai pelno nesiekiančiai organizacijai, kuri burinį laivą naudoja tuo pačiu būdu, kuriam suteikta parama paramos gavėjui, laikoma investicijų pobūdžio, tikslų arba įgyvendinimo sąlygų esminiu pasikeitimu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 71 straipsnio 1 dalies c punktą, pakenkiančiu pradiniams investicijų tikslams?

3.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta, kad taikytinas Reglamentas Nr. 1698/2005: ar panaudojus pagal Leader priemonę skirtą projekto paramą įsigyto investicijų objekto (burinio laivo) nuoma, kai paramos gavėjas jį išnuomoja kitai pelno nesiekiančiai organizacijai, kuri burinį laivą naudoja tiems patiems veiksmams, kuriems vykdyti suteikta parama paramos gavėjui, laikoma esminiu pakeitimu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalies b punktą, įvykstančiu dėl infrastruktūros objekto nuosavybės pobūdžio pasikeitimo arba dėl gamybinės veiklos nutraukimo ar perkėlimo į kitą vietą, atsižvelgiant į tai, kad burinio laivo nuosavybės teisės nepasikeičia, tačiau paramos gavėja yra nebe tiesioginė, o netiesioginė jo savininkė ir gauna pajamų iš jo nuomos, o ne teikdama prašyme nurodytą paslaugą?

3a.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta, kad taikytinas reglamentas Nr. 1303/2013: ar panaudojus pagal Leader priemonę skirtą projekto paramą įsigyto investicijų objekto (burinio laivo) nuoma, kai paramą gavusi pelno nesiekianti organizacija jį išnuomoja kitai pelno nesiekiančiai organizacijai, kuri burinį laivą naudoja tiems patiems veiksmams, kuriems vykdyti suteikta parama paramos gavėjui, laikoma infrastruktūros objekto nuosavybės teisės pasikeitimu, dėl kurio įmonė įgyja nederamą pranašumą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 71 straipsnio 1 dalies b punktą, atsižvelgiant į tai, kad burinio laivo nuosavybės teisės nepasikeičia, tačiau paramos gavėja yra nebe tiesioginė, o netiesioginė jo savininkė ir gauna pajamų iš jo nuomos, o ne teikdama prašyme nurodytą paslaugą? Ar tam, kad būtų įvykdyta nederamo pranašumo sąlyga, valstybės narės mokėjimo agentūra turi nustatyti, koks buvo konkretus pranašumas? Jei taip, ar nederamas pranašumas gali būti tai, kad faktinis investicijų objekto naudotojas nebūtų gavęs projekto paramos, jei būtų pateikęs tokio pat turinio prašymą?

4.

Ar nacionalinės teisės akte, kuriame reglamentuojama Leader priemonė, paramos gavėjui gali būti nustatytas įpareigojimas penkerius metus išlaikyti savo žinioje investicijų objektą griežtesnėmis sąlygomis, nei numatytos Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalyje arba Reglamento Nr. 1303/2013 71 straipsnio 1 dalyje?

5.

Jei atsakymas į ketvirtąjį klausimą būtų neigiamas: ar nacionalinės teisės akto nuostata, pagal kurią projekto paramos gavėjas privalo panaudojus projekto paramą įsigytą investicijų objektą turėti ir pagal paskirtį naudoti bent penkerius metus po paskutinės paramos dalies išmokėjimo, ir tos nuostatos aiškinimas taip, kad paramos gavėjas privalo pats naudoti investicijų objektą, suderinami su Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento Nr. 1303/2013 71 straipsnio 1 dalimi?

6.

Ar situacija, kai paramos gavėjas nevykdo veiksmo, kuris pagal Leader priemonę reglamentuojantį nacionalinės teisės aktą nebuvo privalomas, tačiau kurį paramos gavėjas nurodė savo prašyme skirti paramą pateiktoje „veiksmų ir investicijų tikslų ir veiklos rūšių santraukoje“ ir kuris buvo vienas iš kriterijų, kuriais vadovaujantis prašymai buvo vertinami siekiant juos reitinguoti, laikoma pažeidimu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1290/2005 33 straipsnio 1 dalį ir Reglamento Nr. 1306/2013 56 straipsnį?

7.

Jei atsakymas į šeštąjį klausimą būtų teigiamas: ar susigrąžinimas tampa neteisėtas dėl to, kad vykdomas nepraėjus penkeriems metams nuo paskutinio mokėjimo, o vykstant teismo procesui dėl susigrąžinimo paramos gavėjas pašalina pažeidimą?


( 1 ) 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005, p. 1).

( 2 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320).

( 3 ) 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, 2005, p. 1).

( 4 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, 549).