EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32003F0577

2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje

OJ L 196, 2.8.2003, p. 45–55 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)
Special edition in Czech: Chapter 19 Volume 006 P. 185 - 195
Special edition in Estonian: Chapter 19 Volume 006 P. 185 - 195
Special edition in Latvian: Chapter 19 Volume 006 P. 185 - 195
Special edition in Lithuanian: Chapter 19 Volume 006 P. 185 - 195
Special edition in Hungarian Chapter 19 Volume 006 P. 185 - 195
Special edition in Maltese: Chapter 19 Volume 006 P. 185 - 195
Special edition in Polish: Chapter 19 Volume 006 P. 185 - 195
Special edition in Slovak: Chapter 19 Volume 006 P. 185 - 195
Special edition in Slovene: Chapter 19 Volume 006 P. 185 - 195
Special edition in Bulgarian: Chapter 19 Volume 006 P. 125 - 135
Special edition in Romanian: Chapter 19 Volume 006 P. 125 - 135
Special edition in Croatian: Chapter 19 Volume 008 P. 59 - 69

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_framw/2003/577/oj

32003F0577



Oficialusis leidinys L 196 , 02/08/2003 p. 0045 - 0055


Tarybos pamatinis sprendimas 2003/577/TVR

2003 m. liepos 22 d.

dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio a punktą ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Prancūzijos Respublikos, Švedijos Karalystės ir Belgijos Karalystės iniciatyvą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

kadangi:

(1) 1999 m. spalio 15-16 d. Tamperėje susirinkusi Europos Vadovų Taryba patvirtino savitarpio pripažinimo principą, kuris turėtų tapti teismų bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose Sąjungoje kertiniu akmeniu.

(2) Savitarpio pripažinimo principas taip pat turėtų būti taikomas ikiteisminėms nutartims, ypač toms, kurios kompetentingoms teisminėms institucijoms leistų skubiai užtikrinti įrodymus ir konfiskuoti turtą, kurie yra lengvai kilnojami.

(3) 2000 m. lapkričio 29 d. Taryba pagal Tamperės išvadas priėmė priemonių savitarpio pripažinimo principui įgyvendinti baudžiamosiose bylose programą, teikdama pirmenybę (6 ir 7 priemonės) dokumento, savitarpio pripažinimo principą taikančio įrodymų ir turto areštui, priėmimui.

(4) Savitarpio pripažinimo principu grindžiamas valstybių narių bendradarbiavimas ir skubus teisminių institucijų nutarčių vykdymas suponuoja pasitikėjimą, kad nutartys, kurios turi būti pripažįstamos ir vykdomos, bus visada priimamos laikantis teisėtumo, subsidiarumo ir proporcingumo principų.

(5) Turėtų būti išsaugomos šalims arba bona fide suinteresuotoms trečiosioms šalims suteiktos teisės.

(6) Šis pamatinis sprendimas gerbia pagrindines teises ir laikosi principų, pripažintų Sutarties 6 straipsniu ir atspindimų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos VI skyriuje. Jokia šio pamatinio sprendimo nuostata negali būti aiškinama kaip draudžianti atsisakyti areštuoti turtą, dėl kurio buvo priimtas arešto aktas, kai yra priežasčių manyti, remiantis objektyviais požymiais, kad arešto aktas yra priimtas siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn ar jį bausti dėl jo lyties, rasės, religijos, etninės kilmės, pilietybės, kalbos, politinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos arba kad to asmens padėtis gali būti dėl tų priežasčių pabloginta.

Šis pamatinis sprendimas neužkerta kelio bet kuriai valstybei narei taikyti savo konstitucines normas, susijusias su tinkamu procesu, susirinkimų laisve, spaudos laisve ir išraiškos laisve kitose žiniasklaidos priemonėse,

PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Tikslas

Šio pamatinio sprendimo tikslas - nustatyti taisykles, pagal kurias valstybė narė pripažįsta ir savo teritorijoje vykdo kitos valstybės narės teisminės institucijos baudžiamajame procese priimtą arešto aktą. Jis nei kiek nekeičia įsipareigojimo gerbti pagrindines laisves ir pagrindinius teisės principus, išdėstytus Sutarties 6 straipsnyje.

2 straipsnis

Sąvokos

Šiame pamatiniame sprendime:

a) "išduodančioji valstybė" - tai valstybė narė, kurioje teisminė institucija, kaip apibūdinta išduodančiosios valstybės nacionaliniuose teisės aktuose, priėmė, paskelbė galiojančiu arba kokiu nors būdu patvirtino arešto aktą baudžiamajame procese;

b) "vykdančioji valstybė" - tai valstybė narė, kurios teritorijoje yra turtas arba įrodymai;

c) "arešto aktas" - bet kuri priemonė, kurios imasi aktą išduodančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos siekdamos laikinai apsaugoti turtą, kuris galėtų būti konfiskuotas arba galėtų būti įrodymais, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš šalies, perdavimo, perleidimo kitam asmeniui arba pardavimo;

d) "turtas" - bet kuris turtas, materialus arba nematerialus, kilnojamasis arba nekilnojamasis, bei teisiniai dokumentai ir dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę arba interesą į tokį turtą, kuriuos išduodančiosios valstybės narės kompetentinga teisminė institucija laiko:

- įgytais padarius 3 straipsnyje nurodytą nusikaltimą arba lygiaverčiais visai nusikalstamu būdu įgyto turto vertei ar jos daliai, arba

- tokio nusikaltimo padarymo įrankiais ar objektais;

e) "įrodymai"- tai daiktai, dokumentai ar duomenys, kurie galėtų būti pateikti kaip įrodymai baudžiamojoje byloje dėl kurio nors 3 straipsnyje nurodyto nusikaltimo.

3 straipsnis

Nusikaltimai

1. Šis pamatinis sprendimas taikomas arešto aktams, priimtiems siekiant:

- užtikrinti įrodymus arba

- galimą turto konfiskavimą.

2. Toliau nurodytiems nusikaltimams, kaip jie yra apibūdinti išduodančiosios valstybės teisės aktuose, ir jei už juos išduodančiojoje valstybėje baudžiama laisvės atėmimu bent iki trejų metų, netaikomas dvigubo baudžiamumo nustatymas:

- dalyvavimas nusikalstamame susivienijime,

- terorizmas,

- prekyba žmonėmis,

- seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija,

- neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis,

- neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,

- korupcija,

- sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kenkiantį Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibūdinta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos,

- nusikalstamos veikos rezultatų legalizavimas,

- valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas,

- nusikaltimai informatikai,

- nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir nykstančių rūšių bei veislių augalais,

- padėjimas neteisėtai atvykti į valstybę ir joje apsigyventi,

- nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas,

- neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,

- žmogaus pagrobimas, neteisėtas laisvės atėmimas, įkaitų ėmimas,

- rasizmas ir ksenofobija,

- organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas,

- neteisėta prekyba kilnojamomis kultūros vertybėmis, įskaitant senienas ir meno kūrinius,

- sukčiavimas,

- reketavimas ir turto prievartavimas,

- gaminių klastojimas ir piratavimas,

- administracinių dokumentų suklastojimas ir suklastotų dokumentų realizavimas,

- netikrų mokėjimo priemonių gaminimas,

- neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis,

- neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis,

- prekyba vogtomis transporto priemonėmis,

- išžaginimas,

- padegimas,

- Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai,

- neteisėtas orlaivių ar laivų pagrobimas,

- sabotažas.

3. Taryba, spręsdama vieningai ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu Sutarties 39 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, gali bet kada nuspręsti papildyti šio straipsnio 2 dalyje pateiktą sąrašą kitomis nusikaltimų kategorijomis. Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pagal šio pamatinio sprendimo 14 straipsnį pateiktą pranešimą, svarsto, ar šis sąrašas turėtų būti išplėstas arba iš dalies pakeistas.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytais atvejais vykdančioji valstybė arešto akto, priimto 1 straipsnio a punkte nurodytais tikslais, pripažinimą ir vykdymą gali sieti su sąlyga, kad veikos, dėl kurių tas aktas buvo priimtas, yra laikomos nusikaltimu pagal tos valstybės įstatymus, kokie bebūtų nusikaltimo sudėties elementai ir kaip jie bebūtų apibūdinti pagal išduodančiosios valstybės teisę.

Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytais atvejais vykdančioji valstybė arešto akto, priimto 1 straipsnio b punkte nurodytais tikslais, pripažinimą ir vykdymą gali sieti su sąlyga, kad veikos, dėl kurių tas aktas buvo priimtas, yra laikomos nusikaltimu, dėl kurio pagal tos valstybės įstatymus leidžiama taikyti tokį areštą, kokie bebūtų nusikaltimo sudėties elementai ar kaip jie bebūtų apibūdinti pagal išduodančiosios valstybės teisę.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

AREŠTO AKTŲ VYKDYMO TVARKA

4 straipsnis

Arešto aktų perdavimas

1. Arešto aktą, kaip jis apibūdintas šiame pamatiniame sprendime, kartu su 9 straipsnyje nurodytu liudijimu, jį išdavusi teisminė institucija perduoda teisminei institucijai, turinčiai kompetenciją jį vykdyti, tiesiogiai bet kokiu būdu, leidžiančiu rašytinį dokumentą pateikti taip, kad vykdančioji valstybė galėtų nustatyti jo autentiškumą.

2. Jungtinė Karalystė ir Airija atitinkamai gali iki 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos pareiškimu nurodyti, kad arešto aktas kartu su liudijimu turi būti siunčiamas per tame pareiškime nurodytą centrinę valdžios instituciją ar institucijas. Bet kuris toks pareiškimas bet kada kitu pareiškimu gali būti keičiamas arba atšaukiamas. Pareiškimas ar atšaukimas deponuojamas Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir apie jį pranešama Komisijai. Šios valstybės narės gali bet kada kitu pareiškimu apriboti tokio pareiškimo taikymo sritį, kad didesniu mastu galiotų šio straipsnio 1 dalis. Jos tai daro įsiteisėjus Šengeno susitarimo įgyvendinimo konvencijos savitarpio pagalbos nuostatoms.

3. Jei teisminė institucija, turinti kompetenciją vykdyti arešto aktą, nėra žinoma, teisminė institucija išduodančiojoje valstybėje padaro visus būtinas užklausimus, įskaitant per kontaktinius asmenis Europos teismų tinkle [3], kad gautų informaciją iš vykdančiosios valstybės.

4. Kai arešto aktą gaunanti teisminė institucija vykdančiojoje valstybėje neturi jurisdikcijos ją pripažinti ir imtis reikiamų priemonių ją vykdyti, ji ex officio perduoda tą arešto aktą teisminei institucijai, turinčiai kompetenciją jį vykdyti, ir apie tai praneša tą aktą išdavusiai teisminei institucijai išduodančiojoje valstybėje.

5 straipsnis

Pripažinimas ir neatidėliotinas vykdymas

1. Vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos pripažįsta pagal 4 straipsnį perduotą arešto aktą nereikalaudamos jokių papildomų formalumų ir nedelsdamos imasi priemonių, kad jis būtų neatidėliotinai vykdomas kaip vykdančiosios valstybės institucijos priimtas arešto aktas, išskyrus atvejus, kai ta institucija nusprendžia remtis vienu iš 7 straipsnyje nustatytų nepripažinimo ar nevykdymo pagrindų arba vienų iš 8 straipsnyje nustatytų atidėjimo pagrindų.

Kada tik reikia užtikrinti, kad paimti įrodymai būtų galiojantys, vykdančiosios valstybės teisminė institucija, vykdydama arešto aktą, taip pat laikosi išduodančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos aiškiai nurodytų formalumų ir procedūrų, jeigu tokie formalumai ir procedūros neprieštarauja vykdančiosios valstybės pagrindiniams teisės principams.

Pranešimas apie arešto akto vykdymą išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai siunčiama nedelsiant bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą.

2. Bet kurių papildomų prievartos priemonių, kurių reikia arešto aktui vykdyti, imamasi pagal vykdančiosios valstybės taikomas procesines normas.

3. Vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos priima sprendimą dėl arešto akto ir apie tą sprendimą praneša kuo skubiau ir, jei praktiškai įmanoma, per 24 valandas nuo arešto akto gavimo.

6 straipsnis

Arešto trukmė

1. Turtas vykdančiojoje valstybėje lieka areštuotas tol, kol ta valstybė aiškiai atsako į kurį nors prašymą, pateiktą pagal 10 straipsnio 1 dalies a arba b punktą.

2. Tačiau, pasikonsultavusi su išduodančiąja valstybe, vykdančioji valstybė gali pagal savo nacionalinę teisę ir praktiką nustatyti atitinkamas sąlygas atsižvelgdama į bylos aplinkybes, kad apribotų laikotarpį, per kurį turtas bus areštuotas. Jei pagal tas sąlygas ji numato panaikinti šią priemonę, ji informuoja išduodančiąją valstybę, kuriai suteikiama galimybė pateikti savo pastabas.

3. Išduodančiosios valstybės teisminės institucijos nedelsdamos praneša vykdančiosios valstybės teisminėms institucijoms, kad arešto aktas buvo panaikintas. Šiomis aplinkybėmis vykdančiosios valstybės pareiga yra kuo greičiau panaikinti šią priemonę.

7 straipsnis

Nepripažinimo ar nevykdymo pagrindai

1. Vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos gali atsisakyti pripažinti ar vykdyti arešto aktą tik tais atvejais, kai:

a) 9 straipsnyje nustatytas liudijimas nepateikiamas, jis yra neišsamus arba aiškiai neatitinka arešto akto;

b) pagal vykdančiosios valstybės teisę yra imunitetas ar privilegija, neleidžiantys vykdyti arešto aktą;

c) iš liudijime pateiktos informacijos iš karto aišku, kad teisminės pagalbos teikimas pagal 10 straipsnį dėl nusikaltimo, dėl kurio buvo priimtas arešto aktas, pažeistų ne bis in idem principą;

d) jei vienu iš 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų atvejų veika, kuria grindžiamas arešto aktas, nėra nusikaltimas pagal vykdančiosios valstybės teisę; tačiau dėl mokesčių ar rinkliavų, muitų ar valiutos keitimo atsisakyti vykdyti arešto aktą negalima remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisė netaiko tokių pačių mokesčių ar muitų arba neturi tokio paties mokesčius, rinkliavas, muitus ir valiutos keitimą reglamentuojančio teisės akto kaip išduodančiosios valstybės teisė.

2. Šio straipsnio 1 dalies a punkto atveju kompetentinga teisminė institucija gali:

a) nurodyti galutinį liudijimo pateikimo, papildymo ar pataisymo terminą; arba

b) priimti lygiavertį dokumentą; arba

c) atleisti išduodančiąją teisminę instituciją nuo to reikalavimo, jei ji mano, kad pateiktos informacijos pakanka.

3. Kiekvienas sprendimas atsisakyti pripažinti ar vykdyti priimamas ir nedelsiant išduodančiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai pranešamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą.

4. Tuo atveju, kai arešto aktą praktiškai neįmanoma įvykdyti dėl to, kad tas turtas ar įrodymai yra dingę, sunaikinti, jų negalima rasti liudijime nurodytoje vietoje arba to turto ar įrodymų vieta nebuvo pakankamai tiksliai nurodyta net ir pasikonsultavus su išduodančiąja valstybe, išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai irgi nedelsiant pranešama tokiu pat būdu.

8 straipsnis

Vykdymo atidėjimo pagrindai

1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali atidėti pagal 4 straipsnį perduoto arešto akto vykdymą:

a) jei jos vykdymas galėtų pakenkti vykstančiam baudžiamajam tyrimui, iki tokio laiko, kuris jai atrodo tinkamas;

b) jei atitinkamam turtui ar įrodymams jau yra taikomas areštas baudžiamajame procese, kol tas areštas bus panaikintas;

c) jei, turto arešto akto baudžiamajame procese siekiant paskesnio konfiskavimo atveju, tam turtui jau yra taikomas arešto aktas, priimtas kito proceso vykdančiojoje valstybėje metu, kol tas arešto aktas bus panaikintas. Tačiau šis punktas taikomas tik tuo atveju, kai toks aktas pagal nacionalinę teisę būtų laikomas svarbesniu negu vėlesni nacionalinės arešto aktai baudžiamajame procese.

2. Apie arešto akto vykdymo atidėjimą, įskaitant atidėjimo priežastis ir, jei galima, numatomą atidėjimo trukmę, nedelsiant pranešama išduodančiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą.

3. Išnykus atidėjimo priežastims, vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nedelsdama imasi reikiamų priemonių arešto aktui įvykdyti ir apie tai praneša išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą.

4. Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją informuoja apie bet kurią apribojimo priemonę, kuri gali būti taikoma atitinkamam turtui.

9 straipsnis

Liudijimas

1. Liudijimas, kurio standartinis blankas pateikiamas priede, pasirašo ir jo turinį patvirtina tą priemonę paskyrusi išduodančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija.

2. Liudijimas turi būti išverstas į vykdančiosios valstybės oficialiąją kalba arba vieną iš jos oficialiųjų kalbų.

3. Kiekviena valstybė narė šio pamatinio sprendimo priėmimo metu arba bet kada vėliau Tarybos Generaliniam sekretoriatui deponuotame pareiškime gali nurodyti, kad ji priims vertimą į vieną ar daugiau Europos Bendrijų institucijų oficialiųjų kalbų.

10 straipsnis

Paskesnis areštuoto turto tvarkymas

1. Kartu su 4 straipsnyje nurodytu perdavimu:

a) pateikiamas prašymas, kad įrodymai būtų perduoti išduodančiajai valstybei;

arba

b) pateikiamas konfiskavimo prašymas, kuriuo prašoma arba įvykdyti išduodančiojoje valstybėje priimtą konfiskavimo aktą, arba konfiskuoti vykdančiojoje valstybėje, o vėliau įvykdyti bet kurį tokį aktą;

arba

c) liudijime duodamas nurodymas, kad turtas lieka vykdančiojoje valstybėje tol, kol bus pateiktas a arba b punkte nurodytas prašymas. Išduodančioji valstybė liudijime nurodo šio prašymo (numatomą) pateikimo datą. Taikoma 6 straipsnio 2 dalis.

2. Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus prašymus išduodančioji valstybė pateikia ir vykdančioji valstybė tvarko pagal taisykles, taikomas savitarpio pagalbai baudžiamosiose bylose, ir taisykles, taikomas su konfiskavimu susijusiam tarptautiniam bendradarbiavimui.

3. Tačiau, nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų savitarpio pagalbos taisyklių, vykdančioji valstybė negali atsisakyti įvykdyti šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus prašymus remdamasi dvigubo baudžiamumo nebuvimu tais atvejais, kai prašymai yra susiję su 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais nusikaltimais ir už tuos nusikaltimus išduodančiojoje valstybėje baudžiama laisvės atėmimu bent iki trejų metų.

11 straipsnis

Teisės gynimo priemonės

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, bet kuri suinteresuota šalis, įskaitant bona fide trečiuosius asmenis, turėtų teisinių teisės gynimo priemonių nesustabdant procesinių veiksmų vykdymo apskųsti arešto aktą, įvykdytą pagal 5 straipsnį, kad galėtų apginti savo teisėtus interesus; skundo nagrinėjimas teisme vykdomas išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje pagal kiekvienos nacionalinę teisę.

2. Skundai dėl arešto akto nagrinėjimo iš esmės gali būti svarstomi tik priimančiosios valstybės teisme.

3. Jei teisminis nagrinėjimas vyksta vykdančiojoje valstybėje, apie jį ir jo pagrindimą pranešama išduodančiosios valstybės teisminei institucijai, kad ši galėtų pateikti, jos manymu, reikalingus argumentus. Ji informuojama ir apie bylos baigtį.

4. Išduodančioji ir vykdančioji valstybės imasi reikiamų priemonių, kad sudarytų palankias sąlygas pateikti šio straipsnio 1 dalyje minėtą skundą, ypač teikdama suinteresuotoms šalims reikiamą informaciją.

5. Priimančioji valstybė užtikrina, kad bet kurie laiko apribojimai šio straipsnio 1 dalyje minėtam skundui pateikti būtų taikomi taip, kad suinteresuotoms šalims garantuotų veiksmingos teisinės teisės gynimo priemonės galimybę.

12 straipsnis

Žalos atlyginimas

1. Nepažeidžiant 11 straipsnio 2 dalies, tais atvejais, kai vykdančioji valstybė pagal savo teisę yra atsakinga už arešto akto, perduoto jai pagal 4 straipsnį, vykdymu vienai iš 11 straipsnyje minėtų šalių padarytą žalą, išduodančioji valstybė vykdančiajai valstybei turi grąžinti bet kurias sumas, sumokėtas atlyginant dėl tos prievolės žalą minėtai šaliai, išskyrus jei ir kiek ta žala ar jos dalis buvo padaryta išimtinai dėl vykdančiosios valstybės veiksmų.

2. Šio straipsnio 1 dalis nepažeidžia valstybės narės nacionalinės teisės, reglamentuojančios fizinių ar juridinių asmenų kompensacijos ar žalos atlyginimo reikalavimus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis pamatinis sprendimas taikomas Gibraltarui.

14 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų šio pamatinio sprendimo nuostatų laikymąsi, iki 2005 m. rugpjūčio 2 d.

2. Iki tos pačios datos valstybės narės Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai perduoda nuostatų, perkeliančių į jų nacionalinę teisę joms pagal šį pamatinį sprendimą taikomus įpareigojimus, tekstą. Remdamasi pranešimu, paremtu naudojant šią informaciją, ir rašytiniu Komisijos pranešimu, Taryba iki 2006 m. rugpjūčio 2 d. įvertina, kokiu mastu valstybės narės yra įgyvendinusios šio pamatinio sprendimo nuostatas.

3. Tarybos Generalinis sekretoriatas valstybėms narėms ir Komisijai praneša apie pareiškimus, padarytus pagal 9 straipsnio 3 dalį.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis pamatinis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje, 2003 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Alemanno

[1] OL C 75, 2001 3 7, p. 3.

[2] Nuomonė pateikta 2002 m. birželio 11 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] 1998 m. birželio 29 d. Tarybos bendrieji veiksmai 98/428/TVR dėl Europos teisminio tinklo sukūrimo (OL L 191, 1998 7 7, p. 4).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

9 STRAIPSNYJE NUSTATYTAS LIUDIJIMAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

Top