Oficialusis leidinys L 145 , 12/06/2003 p. 0021 - 0039
Tarybos Sprendimas 2003 m. gegužės 19 d. dėl principų, prioritetų, pereinamojo laikotarpio uždavinių ir sąlygų Stojimo partnerystės su Rumunija programoje (2003/397/EB) EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, atsižvelgdama į 1998 m. kovo 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 622/98 dėl pagalbos valstybėms kandidatėms pagal pasirengimo narystei strategiją, visų pirma dėl Stojimo partnerystės programų nustatymo [1], ypač į jo 2 straipsnį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, kadangi: (1) Europos Vadovų Taryba susitikimo Liuksemburge metu pareiškė, kad naujasis Stojimo partnerystės programų dokumentas yra naujas instrumentas ir pagrindinis sustiprintos pasirengimo narystei strategijos bruožas, (2) Europos Vadovų Taryba susitikimo Kopenhagoje metu pareiškė, kad po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje padarytų išvadų ir priklausomai nuo tolesnės pažangos siekiant narystės kriterijų atitikimo, siekiama Rumuniją pasveikinti kaip Europos Sąjungos narę 2007 m. Ji patvirtino Komisijos komunikatą dėl Rumunijai sudaryto plano, įskaitant pasiūlymus reikšmingai padidinti pasirengimui narystei skirtą pagalbą, ir pareiškė, kad suteiktos didelės finansavimo sumos turėtų būti naudojamos lanksčiai ir skiriamos nustatytiems prioritetams, įskaitant pagrindines sritis, tokias kaip teisingumas ir vidaus reikalai. Ji pareiškė, kad tolesnės pasirengimo narystei gairės bus nurodytos pataisytose Stojimo partnerystės programose, kurios joms bus pateiktos kitais metais. (3) Reglamentas (EB) Nr. 622/98 nustato, kad dėl principų, prioritetų, pereinamojo laikotarpio uždavinių ir sąlygų atskirose Stojimo partnerysčių programose, kurios bus pateiktos kiekvienai paraišką pateikusiai valstybei, taip pat dėl vėlesnių joms taikomų reikšmingų pataisų, sprendžia Taryba kvalifikuota balsų dauguma, gavusi Komisijos pasiūlymą. (4) Bendrijos pagalba priklauso nuo pagrindinių elementų įgyvendinimo ir visų pirma nuo Europos susitarimuose nurodytų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo bei nuo pažangos siekiant Kopenhagos kriterijų atitikimo; kai nėra įgyvendintas kuris nors pagrindinis elementas, Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma dėl Komisijos pasiūlymo, gali imtis atitinkamų priemonių dėl pasirengimo narystei pagalbos. (5) Europos Vadovų Taryba susitikimo Liuksemburge metu nusprendė, kad Stojimo partnerystės programos įgyvendinimas ir pažanga priimant acquis communautaire bus nagrinėjama Europos susitarimo institucijose. (6) 2002 m. Komisijos metiniame pranešime pateikiama objektyvi Rumunijos pasirengimo narystei analizė ir nurodoma keletas prioritetinių sričių tolesnei veiklai. (7) Rumunija turi užtikrinti, kad būtų sukurtos atitinkamos teisinės ir administracinės struktūros, kurių reikia Bendrijos skirtoms pasirengimo narystei lėšoms programuoti, koordinuoti, valdyti, kontroliuoti ir įvertinti, NUSPRENDĖ: 1 straipsnis Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 622/98 2 straipsniu, Stojimo partnerystės su Rumunija programos principai, prioritetai, pereinamojo laikotarpio uždaviniai ir sąlygos yra išdėstyti šio sprendimo priede, kuris sudaro jo neatskiriamą dalį. 2 straipsnis Stojimo partnerystės programos įgyvendinimą nagrinėja Europos susitarimo institucijos ir atitinkami Tarybos padaliniai, remdamiesi Komisijos Tarybai reguliariai teikiamais pranešimais. 3 straipsnis Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Priimta Briuselyje, 2003 m. gegužės 19 d. Tarybos vardu Pirmininkas G. Papandreou [1] OL L 85, 1998 3 20, p. 1. -------------------------------------------------- PRIEDAS 1. ĮVADAS Europos Vadovų Taryba savo susitikimo 1997 m. gruodžio mėnesį Liuksemburge metu nusprendė, kad Stojimo partnerystės programa yra pagrindinis sustiprintos pasirengimo narystei strategijos bruožas, mobilizuojantis visas pagalbos šalims kandidatėms formas vienoje sistemoje. Tokiu būdu Bendrija savo pagalbą skiria konkrečioms kiekvienos šalies kandidatės reikmėms, siekdama padėti įveikti konkrečias su stojimu susijusias problemas. Sprendimas dėl pirmosios Stojimo partnerystės su Rumunija programos buvo priimtas 1998 m. kovo mėnesį. Kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 622/98 (2 straipsnyje), Stojimo partnerystės programa buvo atnaujinta pirmą kartą 1999 m. gruodžio mėnesį, o antrą kartą – 2002 m. sausio mėnesį [1], atsižvelgiant į tolesnius įvykius Rumunijoje. Komisijos komunikate dėl Rumunijai skirto plano, buvo nurodyta, kad Komisija, atsižvelgdama į 2002 m. reguliariame pranešime ir plane nustatytus rezultatus, pasiūlys pataisytą Stojimo partnerystės su Rumunija programą. Komunikate taip pat buvo nurodyta, kad planuose nurodytos trumpalaikės ir vidutinės trukmės problemos bus toliau plėtojamos pataisytoje Stojimo partnerystės programoje, kuri bus pateikta kitais metais, ir kad Stojimo partnerystės programa ir toliau liks pagalbos, skirtos pasirengti narystei, programavimo pagrindas, ir kad prioritetai taip pat bus nustatomi pagal reguliarųjį pranešimą, planą ir pataisytus nacionalinius plėtros planus, kuriuos Rumunija parengs pagal struktūrinių fondų reikalavimus. Buvo nurodyta, kad Stojimo partnerystės programa papildys planą, ir abu šie dokumentai kartu bus pagrindiniai instrumentai, kurie nurodys Rumunijos veiklos gaires rengiantis ES narystei. 2. UŽDAVINIAI Stojimo partnerystės programos tikslas – vienoje bendroje sistemoje išdėstyti tolesnės veiklos prioritetines sritis, kurios yra nurodytos 2002 m. Komisijos reguliariajame pranešime apie Rumunijos pažangą rengiantis Europos Sąjungos narystei, planą, turimus finansinius išteklius, kuriuos galima skirti padedant Rumunijai įgyvendinti tuos prioritetus, ir tai pagalbai taikomas sąlygas. Stojimo partnerystės programa – tai pagrindas keletui politikos instrumentų, kurie bus naudojami padedant valstybėms kandidatėms pasirengti narystei. Tai, inter alia, pasirengimo narystei fiskalinės priežiūros procedūra, pasirengimo narystei ekonominė programa, pasirengimo narystei paktas dėl organizuoto nusikalstamumo, taip pat nacionaliniai plėtros planai, kaimo plėtros planai, nacionalinė užimtumo strategija, atitinkanti Europos užimtumo strategiją, ir sektoriniai planai, būtini dalyvavimui struktūriniuose fonduose po įstojimo ir ISPA (Pasirengimo narystei struktūrinės politikos programos) bei Sapard (Specialios žemės ūkio ir kaimo plėtros stojimo programos) įgyvendinimui rengiantis narystei. Kiekvienas iš šių instrumentų yra skirtingo pobūdžio, parengtas bei įgyvendinamas pagal specialias procedūras ir gali būti remiamas teikiant pasirengimo narystei pagalbą. Jie nėra šios Partnerystės programos sudedamoji dalis, bet juose numatyti prioritetai yra su ja suderinti. 3. PRINCIPAI Pagrindinės prioritetinės sritys, nustatytos kiekvienai valstybei kandidatei, yra susijusios su jų sugebėjimu prisiimti įsipareigojimus vykdyti Kopenhagos kriterijus, kuriuose nurodyta, jog narystei būtina, kad: - valstybė kandidatė būtų pasiekusi institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir mažumų pagarbą bei apsaugą, stabilumą, - valstybėje kandidatėje funkcionuotų rinkos ekonomika, ir ji būtų pajėgi atlaikyti konkurencijos spaudimą bei rinkos jėgas Sąjungoje, - valstybė kandidatė sugebėtų prisiimti narystės įsipareigojimus, įskaitant politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų siekimą. 1995 m. Europos Vadovų Taryba susitikimo Madride metu pabrėžė būtinybę valstybėms kandidatėms derinti savo administracines struktūras, siekiant užtikrinti darnų Bendrijos politikos veikimą po įstojimo. 1997 m. susitikimo Liuksemburge metu ji pabrėžė, jog acquis perėmimas į valstybės įstatymus yra būtinas, bet to nepakankama, nes taip pat yra būtina užtikrinti, kad acquis būtų faktiškai taikomas. Europos Vadovų Tarybos, susitikusios 2000 m. ir 2001 m. atitinkamai Feiroje ir Geteborge, patvirtino paraiškas padavusių šalių sugebėjimo įgyvendinti ir taikyti acquis ypatingą svarbą ir pridūrė, jog tam reikia, kad paraiškas pateikusios šalys dėtų dideles pastangas savo administracinėms ir teisminėms struktūroms stiprinti ir pertvarkyti. 2002 m. Europos Vadovų Taryba susitikimo Kopenhagoje metu dar kartą pabrėžė teisminės ir administracinės reformos svarbą, nes ji padėtų bendrai Rumunijos pasirengimo narystei pažangai. 4. PRIORITETAI Komisija reguliariuosiuose pranešimuose pabrėžė ne tik jau padarytą pažangą, bet ir pastangų, kurias šalys kandidatės vis dar turi dėti, kad pasirengtų narystei, mastą. 2002 m. reguliariuosiuose pranešimuose daroma išvada, kad Rumunija ir toliau tenkina politinius kriterijus ir nors ji toliau darė pažangą, kad taptų rinkos ekonomikos šalimi, ji vis dar neatitinka Kopenhagos ekonominių kriterijų. Kad Rumunija sėkmingai užbaigtų pasirengimus, jai reikia ir toliau stengtis perkelti, įgyvendinti ir vykdyti acquis. Jai reikia tęsti viešojo administravimo ir teismų reformą, kad turėtų tam reikalingus administracinius ir teisminius pajėgumus. Rumunijai skirtame plane, kuris apima laikotarpį iki pat stojimo, nurodytos pagrindinės priemonės, kurių ji turi imtis, kad pasirengtų narystei. Planas remiasi įsipareigojimais, prisiimtais derybose, ir tuo, ką reikia padaryti, norint tenkinti Kopenhagoje ir Madride nustatytus narystės kriterijus. Plano tikslas – nurodant atliktinus uždavinius ir teikiant didesnę finansinę pagalbą, remti Rumunijos pastangas įvykdyti likusius narystės kriterijus. Ypač pabrėžiami administraciniai ir teisminiai pajėgumai, būtini acquis ir ekonominei reformai įgyvendinti. Planuose yra nustatytos acquis skyriams gairės, pagal kurias galima stebėti Rumunijos pažangą. Tos gairės yra nustatytos ir įstatymų derinimui, ir administracinių pajėgumų plėtrai. Ši pataisyta Stojimo partnerystės programa papildo planą, ir abu šie dokumentai yra pagrindiniai įrankiai, kuriais orientuojama Rumunijos veikla rengiantis stojimui į ES. Stojimo partnerystės programa toliau plėtoja plane nurodytas trumpalaikes ir vidutinės trukmės problemas, nustatydama prioritetus, kuriuos, galima tikėtis, Rumunija realiai sugebės įvykdyti arba gerokai pastūmėti į priekį per 2003 m.-2004 m. laikotarpį. Prioritetai Stojimo partnerystės programoje yra nustatyti, bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis. Nuo jų įgyvendinimo priklausys teikiamos pagalbos dydis. Taip pat svarbu, kad Rumunija įvykdytų įsipareigojimus dėl teisės aktų suderinimo ir acquis įgyvendinimo, prisiimtus pagal Europos susitarimą ir derybų proceso metu. Reikėtų prisiminti, kad nepakanka vien perkelti acquis į įstatymus; taip pat būtina užtikrinti, kad teisynas būtų faktiškai taikomas pagal tuos pačius standartus, kurie yra taikomi Sąjungoje. Būtina patikimai ir veiksmingai įgyvendinti ir vykdyti acquis visose toliau išvardytose srityse. Remiantis 2002 m. Komisijos reguliariajame pranešime atlikta analize ir planu, Rumunijai yra nustatyti šie prioritetai ir pereinamojo laikotarpio uždaviniai. Šie prioritetai pateikiami pagal Reguliariojo pranešimo struktūrą [2]. Politiniai kriterijai Demokratija ir teisinė valstybė Pataisyti 1999 m. valstybės tarnautojų pagrindų įstatymą, priimti būtinus įstatymo lydimuosius aktus ir sukurti įgyvendinimo mechanizmus ir struktūras. - Priimti išsamią valstybės tarnybos reformos strategiją, kurioje aiškiai būtų nurodyta institucijų atsakomybė už administracinę reformą ir kuri apimtų: i) išsamią užmokesčio reformą, dėl kurios reikia susitarti išsamiai konsultuojantis su tarptautinėmis finansų institucijomis, ii) patobulintas nuostatas dėl pradinio rengimo ir kvalifikacijos kėlimo, iii) karjeros struktūrą, paremtą skaidriais paaukštinimo pareigose ir pareigų atlikimo vertinimo principais, iv) administracinių struktūrų stiprinimą, siekiant užtikrinti, kad Rumunija turėtų pajėgumus visiškai veiksmingai pasinaudoti Bendrijos lėšomis. Strategijoje turi būti nurodyta reformų sekos programa ir joje taip pat turėtų būti numatyta daugiametė donorų pagalbos sistema. - Priimti išsamią politikos formavimo proceso reformos strategiją, kuri apimtų: i) ministerijų tarpusavyje atliekamo politikos koordinavimo ir konsultacijų procedūras; ii) konsultavimąsi su suinteresuotais subjektais, iii) visų įstatymų projektų analitinę peržiūrą, kokį jie poveikį turi biudžetui, ir iv) visų įstatymų projektų analitinę peržiūrą, ar jie atitinka Europos susitarimą ir acquis communautaire. Strategijoje turi būti nurodyta reformų sekos programa ir nustatyta daugiametė donorų pagalbos sistema. Kad strategija būtų įgyvendinta, reikia įsteigti specialią reformų padalinį. - Sumažinti priklausomybę nuo įsakų kaip reglamentavimo priemonių ir įsakų, priimtų skubos tvarka, ir aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis šios nuostatos gali būti naudojamos. - Priimti išsamią vykstančio decentralizacijos ir dekoncentracijos proceso valdymo strategiją. Strategijoje turi būti nurodyta reformų sekos programa ir nustatyta daugiametė donorų pagalbos sistema. Ypatingą dėmesį reikia skirti pakankamų išteklių skyrimui vietinės valdžios lygio institucijoms visiškai skaidriu ir aiškiai numatomu būdu, kad ištekliai atitiktų padidėjusias pareigas. - Sustiprinti kovą su korupcija: i) toliau įgyvendinant kovos su korupcija strategiją ir programą, ii) sustiprinti Nacionalinės kovos su korupcija prokuratūros savarankiškumą, iii) sukurti pagrindinių profesijų, įskaitant teisėsaugos institucijas ir teismą, etikos kodeksus, ir iv) užtikrinti veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą. - Pagerinti pilietinių sprendimų vykdymą ir užtikrinti, kad būtų pakankamai išteklių šiems sprendimams nagrinėti ir priimti. - Tęsti pastangas sukurti veiksmingą lygtinio nuteisimo sistemą. - Sukurti ir įgyvendinti teismų reformos strategiją, kuri: i) užtikrina visišką teismų nepriklausomumą, visų pirma sukuriant skaidrią teisėjų samdymo ir parinkimo sistemą, panaikinant nuostatas, kurios leidžia vyresniuosius pareigūnus skirti teisėjais be egzamino ir nustatant skaidrias teisines teisėjų pašalinimo iš pareigų ir jų baudimo už pražangas procedūras; ii) didina teisėjų profesionalumą, visų pirma tobulinant jų rengimo programas Nacionaliniame teisėjų institute (NTI), tobulinant Teismo sekretorių mokymo centro pradinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas ir kuriant kitų teisės profesionalų, pavyzdžiui, advokatų, notarų, antstolių, teismo sekretorių ir Teisingumo ministerijos darbuotojų, rengimo programas; iii) gerina teismų administravimą, visų pirma modernizuojant bylų valdymo ir dokumentavimo sistemas, sukuriant aiškius bylų skirstymo kriterijus, sistemingai taikant alternatyvias ginčių sprendimo galimybes, didinant galimybes gauti teisinę pagalbą ir tobulinant teismo įrangą ir infrastruktūrą. - Tęsti policijos reformą ir ją modernizuoti, visų pirma užbaigti jos vidaus reorganizavimą, toliau stengtis, kad policijos pareigūnai gerbtų žmogaus teises, plačiau naudoti bendruomenės policines priemones ir užtikrinti, kad būtų sukurta ir veiksmingai veiktų skundų dėl policijos blogo elgesio nagrinėjimo sistema. Turi būti užtikrinta, kad tokia sistema būtų prieinama romams. - Pataisyti tuos Baudžiamojo kodekso skirsnius, kuriuose kalbama apie žodinį pasityčiojimą, šmeižtą ir įžeidinėjimą, nukreiptą prieš valdžios institucijas, ir užtikrinti, kad jie atitiktų Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas ir su jomis susijusią teismų praktiką. - Stiprinti teisinį užtikrintumą Rumunijos teisinėje tvarkoje, apibrėžiant Generalinės prokuratūros teisę paduoti ypatingus skundus (visų pirma skundus dėl panaikinimo) ir užtikrinti, kad šia teise būtų galima naudotis tik ribotais atvejais ir tik pagal objektyvius teisinius kriterijus. Žmogaus teisės ir mažumų apsauga - Toliau derinti įstatymus su acquis dėl kovos su diskriminacija ir rūpintis jų tinkamu įgyvendinimu, užtikrinant Rumunijos nacionalinės kovos su diskriminacija tarybos tinkamą veikimą [3]. - Toliau reformuoti viešąją vaikų globos sistemą pagal nacionalinę į sunkią padėtį patekusių vaikų apsaugos strategiją, uždarant seno tipo institucijas, mažinant institucijose esančių ir į jas siunčiamų vaikų skaičių užtikrinant alternatyvias socialines paslaugas šeimoms ir vaikams, užtikrinti visišką JT Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą. - Sukurti visoms vaikų apsaugos paslaugoms tinkamus nacionalinius standartus, įskaitant pakartotinį sanitarinių standartų įvertinimą, ir gerinti Nacionalinės inspekcijos pajėgumus atlikti patikrinimus vietiniu lygiu. - Imtis veiksmų uždaryti esamas specialiąsias mokyklas ir kurti bendrą visus vaikus apimančią švietimą sistemą. - Įgyvendinti nacionalinę gimdymo namų strategiją, stengiantis sumažinti atsisakomų kūdikių skaičių tokiose ligoninėse. - Toliau taikyti moratoriumą tarptautiniam įvaikinimui, kol bus priimti nauji įstatymai, atitinkantys svarbiausius vaiko interesus ir tarptautinius Rumunijos įsipareigojimus ir bus užtikrinti administraciniai pajėgumai naujuosius įstatymus įgyvendinti. - Teikti pakankamą finansinę paramą ir administracinius pajėgumus nacionalinei romų padėties gerinimo strategijai įgyvendinti. - Teikti pakankamą finansinę paramą ir administracinius pajėgumus nacionalinei žmonių su negalia padėties gerinimo strategijai įgyvendinti. Ekonominiai kriterijai - Toliau mažinti infliaciją. - Sukurti ir įgyvendinti strategiją, kuri labai sumažintų įmonių tarpusavio įsiskolinimus. - Užtikrinti griežtą algų kontrolę viešajame sektoriuje. - Pagerinti mokesčių surinkimą energetikos sektoriuje ir reguliuojamąsias kainas derinti su sąnaudomis. - Fiskaliniame sektoriuje reformos turėtų patobulinti biudžeto sudarymo procedūras ir viešųjų išlaidų valdymą, supaprastinti mokesčių nuostatas, pagerinti mokesčių administravimą, įskaitant mokesčių įplaukų surinkimą, ir siekti sumažinti neoficialiąją ekonomiką. - Pagerinti bankroto procedūrų našumą. - Finansiniame sektoriuje labai paspartinti bankų sektoriaus privatizavimą, sukurti ne bankų finansinį sektorių ir sukurti bei patobulinti finansinį tarpininkavimą. - Palengvinti ir pagerinti teisinių teisių vykdymą. - Pagreitinti veikiančios žemės rinkos kūrimą, sukuriant žemės ūkio paskirties žemės stambinimo politiką, užbaigiant žemės nuosavybės dokumentų išdavimą ir stiprinant turtines teises. - Pagreitinti viešųjų įmonių reformos pažangą, įskaitant pertvarkos planų užbaigimą, gyvybingų įmonių privatizavimą ir negyvybingų įmonių likvidavimą. Šioje srityje ypatingą dėmesį reikia skirti apskaitos procedūrų valstybinėse įmonėse skaidrumui. - Stabilizuoti taisykles, reglamentuojančias privatizavimą bei verslo veiklą, ir didinti jų skaidrumą. - Padidinti viešųjų investicijų apimtį ir kokybę, įskaitant infrastruktūrą, švietimą, aplinką ir sveikatos apsaugą. - Sumažinti tiesioginę ir netiesioginę valstybės pagalbą ir užtikrinti, kad pertvarka atitiktų acquis dėl konkurencijos ir valstybės pagalbos, kad būtų galima sukurti našias ir konkurencingas įmones. Sugebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus Laisvas prekių judėjimas - Tęsti naujojo požiūrio direktyvų perkėlimą ir užtikrinti, kad visi Europos suderinti standartai būtų perkelti į Rumunijos standartus. Remti atitikties vertinimo institucijų ir laboratorijų institucinius pajėgumus. Aiškiai apibrėžti atsakomybę ir sustiprinti rinkos priežiūrą tose srityse, kurioms taikomos naujojo požiūrio direktyvos. - Užbaigti šio sektoriaus įstatymų derinimą su acquis – konkrečių įstatymų, taikomų toms sritims, kurioms taikomos senojo požiūrio direktyvos. - Sukurti rinkos priežiūros sistemą ir parengti administraciją bei maisto operatorius taikyti Bendrijos maisto saugos principus. Pertvarkyti maisto kontrolės sistemą. Panaikinti maisto produktų tvirtinimo sistemą prieš jiems patenkant į rinką. - Skirti didesnius išteklius (įrangą ir darbuotojus) maisto kontrolės paslaugoms tobulinti. - Derinti įstatymus dėl viešųjų pirkimų, užtikrinti jų įgyvendinimą ir viešiesiems pirkimams skelbiamų konkursų skaidrumą. - Persvarstyti įstatymus nesuderintose srityse, kad jie atitiktų EB sutarties 28–30 straipsnius, ir panaikinti nuostatas, kurios juos pažeidžia. Imtis veiksmų sukurti administracines priemones šios srities stebėjimui ateityje. Į atitinkamus įstatymus dėl prekių integruoti abipusio pripažinimo principą. - Sustiprinti administracinius pajėgumus, visų pirma įgyvendinant naujojo požiūrio direktyvas ir acquis dėl pramonės gaminių. Laisvas asmenų judėjimas - Tęsti įstatymų dėl profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo derinimą, visų pirma sprendžiant trūkumus, kurie yra nurodyti abipusio pripažinimo srityje rengiant medicinos seseris, gydytojus, dantistus, akušerius ir vaistininkus ir taikant atitinkamą mokymo turinį. - Derinti įstatymus su Bendrijos taisyklėmis dėl pilietybės ir kalbos reikalavimų. - Toliau derinti įstatymus su acquis tokiose srityse kaip vienodų sąlygų, darbo leidimų, gyvenimo leidimų ir papildomų pensijų užtikrinimas. - Sustiprinti viešojo įdarbinimo tarnybas, kad jos galėtų dalyvauti Europos užimtumo tarnybos tinkle. Ypač būtina pabrėžti darbuotojų kalbos mokymą. - Imtis parengiamųjų priemonių vykdyti finansinius ir administracinius įsipareigojimus, kurie atsiras taikant socialinio draudimo koordinavimo taisykles. Laisvė teikti paslaugas - Sustiprinti finansinių paslaugų priežiūrą ir aprūpinti pakankamais žmogiškaisiais ištekliais naujiems įstatymams įgyvendinti. - Pagerinti finansinės priežiūros institucinę sistemą ir toliau derinti įstatymus, visų pirma vertybinių popierių ir draudimo srityse. - Patobulinti rizikos ribojimo sistemą bankų sektoriuje, juos stambinant ir reikalaujant kapitalo pakankamumo. - Sukurti taisykles dėl finansų įmonių valdymo, siekiant užtikrinti rizikos ribojimo valdymą ir vidaus kontrolės procedūras kaip prevencinius mechanizmus. - Užbaigti analitinę Rumunijos įstatymų ne finansinių paslaugų srityje peržiūrą. - Visiškai suderinti įstatymus dėl duomenų apsaugos su acquis, ypatingą dėmesį kreipiant į jų įgyvendinimą ir vykdymą. Laisvas kapitalo judėjimas - Toliau derinti įstatymus ir užtikrinti jų veiksmingą įgyvendinimą. - Įgyvendinti antrosios direktyvos dėl pinigų plovimo nuostatas ir užtikrinti Europos konvencijos dėl pinigų plovimo, paieškų, arešto ir konfiskavimo vykdymą. - Panaikinti tiesioginių investicijų į šalį apribojimus, nustatytus konkretiems sektoriams skirtose nuostatose dėl pilietybės ir nuolatinės gyvenamosios vietos reikalavimų. - Liberalizuoti kapitalo judėjimą pagal Rumunijos liberalizavimo lentelę. - Priimti įstatymus, kuriais būtų užbaigtas derinimas su ES teisės aktais dėl mokėjimo sistemų. - Tęsti kapitalo judėjimo liberalizavimą pagal Rumunijos trijų etapų liberalizavimo lentelę. - Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas teisingam ir vienodam teisinio ir institucinio režimo taikymui, siekiant užtikrinti visų kapitalo sandorių laisvę ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu bei vietiniu lygiu. Įmonių teisė - Daryti tolesnę pažangą derinant įmonių ir apskaitos įstatymus su acquis ir didinti administracinius pajėgumus šioje srityje, visų pirma įstatymų vykdymo srityje. - Sumažinti piratavimo ir klastočių mastą: i) toliau derinant įstatymus dėl intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisų su acquis ir gerinant jų vykdymą, visų pirma didinant administracinius intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių priežiūros institucijų pajėgumus, ii) stiprinant tarpinstitucinį tinklą, iii) gerinant teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą (visų pirma policijos, muitinės ir teismų), iv) intensyvinant teisėsaugos pareigūnų, įskaitant teisėjus ir prokurorus, rengimą ir v) užtikrinant tinkamą sienų kontrolę. - Perkelti direktyvą dėl autorinių teisių informacinėje visuomenėje ir direktyvą dėl originalo perpardavimo atlygio teisių. - Patobulinti statistikos ataskaitas, teikiamas Autorinių teisių įstaigai ir Išradimų bei prekių ženklų įstaigai. - Perkelti acquis dėl ekonominių interesų grupių ir nuostatas dėl užsienio teismų sprendimų jurisdikcijos bei vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose. - Užtikrinti vienodas sąlygas užsienio įmonėms, įgyvendinant įmonių teisę, visų pirma reguliuojant komercinį bylinėjimąsi. Konkurencijos politika - Užbaigti įstatyminę bazę valstybės pagalbos ir antimonopolinėje srityje. - Toliau plėtoti Konkurencijos tarybos ir Konkurencijos agentūros darbuotojų rengimą. Sustiprinti teisėjų rengimą konkurencijos srityje. - Siekti, kad visi rinkos dalyviai ir pagalbos teikėjai, svarbiausia verslo bendruomenė ir teisėjai, būtų geriau susipažinę su taisyklėmis. - Gerinti Konkurencijos tarybos ir Konkurencijos agentūros bendradarbiavimą ir stiprinti šių dviejų institucijų statusą Rumunijos ministerijų ir kitų atitinkamų institucijų atžvilgiu. - Antimonopolinėje srityje panaikinti reikalavimą siųsti atskirus pranešimus ir sukoncentruoti išteklius į didžiausius konkurencijos iškraipymo atvejus. Skatinti tyrimus savo iniciatyva ir atgrasančių baudų politiką. - Užtikrinti konkurencijos taisyklių viršenybę palyginti su bet kuriuo kitu antikonkurenciniu įstatymu. - Valstybės pagalbos srityje gerinti žinias ir išmanymą, kad būtų galima pagerinti sprendimų dėl valstybės pagalbos kokybę. - Didinti konkurencijos institucijų teisę prieštarauti teisės aktams, pagal kuriuos teikiama valstybės pagalba. - Didinti valstybės pagalbos skaidrumą, atnaujinti valstybės pagalbos sąrašus ir rengti bei Komisijai teikti metines ataskaitas. - Gerinti valstybės pagalbos įstatymų vykdymą: i) taikant visų naujų pagalbos priemonių ex ante kontrolę, kad būtų užtikrintas atitikimas acquis, ii) vykdant konkurencijos taisykles dėl nepraneštos pagalbos, iii) įvertinant esamas Rumunijoje pagalbos priemones, pagal kurias teikiama valstybės pagalba, ir siekiant, kad jos atitiktų acquis, ir anksčiau suteiktas priemones paversti su acquis suderinama pagalba. - Užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos susitarimo 2 protokolo dėl EAPB gaminių. Žemės ūkis - Užtikrinti tinkamą žmogiškųjų išteklių paskirstymą Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės ministerijos centriniu lygiu, kad būtų galima teisingai įgyvendinti ir taikyti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) mechanizmus. - Stiprinti administracines struktūras, siekiant užtikrinti našesnį Sapard priemonių įgyvendinimą ir valdymą; panašiai stiprinti administracines struktūras, kurių reikia Bendrijos finansuojamoms kaimo plėtros priemonėms projektuoti, įgyvendinti, valdyti, stebėti, kontroliuoti ir vertinti. - Užtikrinti, kad greičiau būtų gauti visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai. - Stiprinti administracines struktūras, siekiant padidinti politikos formavimo ir ekonominės analizės pajėgumus. - Siekti, kad naujoji valstybės paramos politika būtų nukreipta į rinką orientuotą žemės ūkio politikos plėtrą, ir daugiau skirti dėmesio kaimo plėtrai. - Pasirengti bendros žemės ūkio politikos valdymo mechanizmų įgyvendinimui ir taikymui, visų pirma integruotai administravimo ir kontrolės sistemai (įskaitant gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistemą ir žemės sklypų identifikavimo sistemą). - Toliau derinti veterinarijos ir fitosanitarijos įstatymus ir tobulinti tikrinimo mechanizmus, visų pirma prie būsimųjų išorinių sienų. - Didinti administracinius pajėgumus įgyvendinti maisto saugos strategiją. - Spartinti žemės ūkio ir maisto sektorių struktūrinę reformą. - Užtikrinti investicijas, kad būtų užbaigta kadastro reforma ir žemės nuosavybės teisių registravimas žemės apskaitos įstaigose. - Horizontalių problemų srityje dėti pastangas tokiose srityse kaip žemės registravimas, tarpšakinės organizacijos, kokybės politika ir ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). - Kurti naujojo vyno įstatymo įgyvendinimo priemones (visų pirma vynuogynų registravimo srityje). - Didinti administracinius pajėgumus įgyvendinti ir vykdyti acquis, visų pirma veterinarijos ir fitosanitarijos srityse, kuriose Nacionalinei sanitarijos ir veterinarijos agentūrai reikia papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad būtų galima užbaigti veterinarijos acquis priėmimą. Žuvininkystė - Užbaigti žuvininkystės registrą, kad jis visiškai atitiktų Bendrijos reikalavimus. - Sukurti patikimą žuvininkystės statistikos sistemą. - Įgyvendinti pastaruoju metu priimtus teisės aktus, reglamentuojančius pagrindinių administracinių struktūrų veikimą, ir aprūpinti pakankamais instituciniais ištekliais ir įranga, būtina tikrinimui ir kontrolei centriniu ir regioniniu lygiu. - Aiškiai apibrėžti Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės ministerijos bei Vandenų ir aplinkos apsaugos ministerijos atsakomybę. - Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės ministerijos Žuvininkystės departamentą aprūpinti papildomais darbuotojais. - Stiprinti kontrolės veiklą, daugiau dėmesio skiriant žuvininkystės inspektorių rengimui, aprūpinant juos atitinkama įranga ir didinant jūrų žvejybą kontroliuojančių inspektorių skaičių. - Pasirengti įgyvendinti nuostatus dėl išteklių valdymo ir kontrolės. Transporto politika - Kelių sektoriuje: i) didinti administracinius pajėgumus įgyvendinti fiskalinį, socialinį bei techninį acquis, ii) toliau įgyvendinti programas, skirtas šalinti diskriminacinę praktiką kelių transporte, mokesčių ir rinkliavų srityse, iii) toliau įgyvendinti veiksmų planus, skirtus aprūpinti Rumunijos sunkvežimius greičio ribotuvais ir registravimo įranga, iv) toliau įgyvendinti taisykles dėl vairavimo ir poilsio laiko, v) atsižvelgiant į aplinkos apsaugos įstatymus, laikytis investicijų, būtinų kelių tinklo patobulinimui ir remontui iki Bendrijos ašies apkrovų normų, tvarkaraščio ir vi) užtikrinti, kad transporto priemonių tikrinimas keliuose netaptų Rumunijos ir EB vežėjų ir (arba) transporto priemonių de facto diskriminavimu. - Užbaigti įstatymų derinimą su ES jūrų teisės aktais saugos ir ne saugos srityse; didinti jūrų saugą, visų pirma tobulinti kaip vėliavos valstybės jūrų saugos administracinių institucijų darbą ir užtikrinti jų nepriklausomumą. Skubiai pagerinti Rumunijos laivyno jūrų saugos rezultatus pagal Paryžiaus memorandumą, priimant ir įgyvendinant visas atitinkamas priemones. Be to, užtikrinti uosto valstybės kontrolės aukštus standartus. - Toliau perkelti ir įgyvendinti vidaus vandenų acquis. Pertvarkyti ir modernizuoti Rumunijos Dunojaus laivyną taip, kad padidėtų jo konkurencingumas, ir parengti jį taip, kad jis atitiktų Bendrijos techninius reikalavimus. - Toliau perkelti ir įgyvendinti aviacijos ir geležinkelių acquis. - Užtikrinti būtinus administracinius pajėgumus, kad būtų pasirengta didelėms investicijoms, kurių reikia geležinkelių ir kelių infrastruktūroje. Mokesčiai - Toliau derinti įstatymus, ypatingą dėmesį skiriant PVM netaikymo atvejams, PVM mokesčių sugrąžinimo sąlygoms, apmokestinimo bazei ir specialioms PVM schemoms, taip pat akcizų mokesčių dydžiui, struktūrai ir išimtims. - Priimti akcizų mokesčio sustabdymo režimą (visų pirma nuostatas dėl mokestinių sandėlių). - Užtikrinti, kad būsimieji įstatymai atitiktų verslo apmokestinimo elgesio kodekso principus ir pataisyti galiojančias žalingas nuostatas. - Didinti administracinius pajėgumus ir kontrolės procedūras, įskaitant administracinį bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti: i) įplaukų surinkimo ir mokesčių grąžinimo sistemų gerinimui, ii) kelio užkirtimui klastotėms, susijusioms su PVM grąžinimu, iii) mokesčių mokėtojų registro sudarymui, iv) mokesčių administravimo strategijos įgyvendinimui, v) etikos kodekso sudarymui ir jo taikymo priemonėms, vi) mokesčių sistemos žmogiškųjų išteklių reikalavimams ir vii) mokymo sistemos, apimančios ir pradinį mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, kūrimui ir įgyvendinimui. - Sukurti IT sistemas, kad būtų galima pasikeisti elektroniniais duomenimis su Bendrijos ir jos valstybėmis narėmis. Ekonominė ir pinigų sąjunga - Toliau derinti įstatymus su acquis nuostatomis dėl centrinio banko nepriklausomumo, privilegijuotų viešojo sektoriaus institucijų santykių su finansų institucijomis draudimo ir viešojo sektoriaus tiesioginio finansavimo draudimo. - Visiškai suderinti Vyriausybės finansų statistiką su ESS 95 reikalavimais. Statistika - Toliau tobulinti statistikos kokybę ir aprėptį, užtikrinant pakankamus išteklius statistikos pajėgumams didinti, įskaitant regioninį lygį. - Tobulinti statistikos metodiką ir pradėti pasirengimus būsimam Intrastat sistemos taikymui. - Sukurti statistikos administracijos personalo pajėgumus ir užtikrinti, kad darbuotojų skaičius nebebus mažinamas. - Užtikrinti tolesnį aštuonių pagrindinių regioninių įstaigų užduočių ir pareigų supaprastinimą. - Apibrėžti statistikos vystymo ilgalaikę strategiją. - Nuolatos atnaujinti ir vystyti informacinių technologijų pajėgumus ir toliau mokyti centrinio ir regioninio lygio darbuotojus, kad jie veiksmingai naudotųsi įranga ir kompiuterinėmis programomis. Socialinė politika ir aplinka - Tęsti derinimą su acquis darbo teisės srityje ir įgyvendinti naująjį Darbo kodeksą bei kitus papildomus įstatymus dėl konkrečių direktyvų įgyvendinimo. - Užbaigti acquis perkėlimą moterų ir vyrų lygių galimybių srityje ir užtikrinti jo tinkamą įgyvendinimą. Priimti motinystės, šeimos ir vaiko apsaugos įstatymą. - Toliau derinti įstatymus su acquis dėl kovos su diskriminacija ir užtikrinti jų tinkamą įgyvendinimą. - Tęsti acquis dėl sveikatos ir saugos darbe perkėlimą ir stiprinti su tuo susijusias administracines struktūras, visų pirma darbo inspekcijas. Gerinti Darbo ir socialinio solidarumo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ir šeimos ministerijos bendradarbiavimą. - Toliau perkelti ir įgyvendinti įstatymus dėl visuomenės sveikatos, įskaitant acquis dėl tabako kontrolės, ir tobulinti nacionalinę užkrečiamų ligų priežiūros ir kontrolės sistemą pagal Bendrijos reikalavimus. Sukurti sveikatos stebėjimo ir informacijos sistemą, kuri atitiktų Bendrijos standartus. - Didinti pajėgumus išsamiai valdyti sveikatos sektoriaus reformą gerinant strateginį žmogiškųjų ir finansinių išteklių planavimą, kad būtų našiai naudojamos viešosios lėšos ir užtikrinamas visiems vienodas sveikatos priežiūros prieinamumas. Pagerinti atskaitomybę ir skaidrumą skirstant ir naudojant sveikatos priežiūrai skirtas lėšas. - Įgyvendinti nacionalinį užimtumo veiksmų planą, atsižvelgiant į pataisytas Europos užimtumo gaires ir prioritetus, pastabas ir rekomendacijas, nurodytas jungtiniame užimtumo politikos prioritetų vertinime (JPV). - Toliau didinti Nacionalinės užimtumo agentūros pajėgumus įgyvendinti aktyvias priemones ir užimtumo programas, stiprinti jos regionines ir vietos struktūras ir užtikrinti tinkamus Europos Socialinio fondo tipo projektų valdymo pajėgumus, rengiantis struktūriniams fondams. - Toliau remti socialinių partnerių pastangas didinti pajėgumus, visų pirma atsižvelgiant į jų būsimą vaidmenį kuriant ir įgyvendinant Bendrijos užimtumo ir socialinę politiką. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pajėgumų kūrimui naujose politikos srityse, įskaitant užimtumą ir socialinę įtrauktį. - Skatinti savarankišką socialinį dialogą, visų pirma įmonių ir sektorių lygiu, didinant jo aprėptį. - Užbaigti įstatymų lydimuosius aktus, būtinus įgyvendinti naująjį įstatymą dėl socialinės pagalbos ir kurti su socialine pagalba susijusias stebėjimo ir kontrolės sistemas. Užbaigti ir įgyvendinti socialinės pagalbos sistemos reformą (įskaitant decentralizacijos proceso aiškumą) pagal acquis. - Įgyvendinant socialinės pagalbos įstatymą, gerinti ministerijų bendradarbiavimą, užtikrinti aiškumą decentralizuojant atsakomybę ir perkeliant ją į vietinį lygį, užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių ir jų veiksmingą mokymą ir biudžeto priemones. - Įgyvendinti socialinės įtraukties ir skurdo mažinimo strategiją (įskaitant duomenų rinkimą) ir priimti įstatymų lydimuosius aktus, išaiškinančius visų susijusių struktūrų ir įstaigų institucinę atsakomybę. Energetika - Suderinti energetikos strategiją su Bendrijos energetikos politikos uždaviniais ir užtikrinti, kad joje būtų sprendžiamos struktūrinės sektorių problemos: i) didinamas mokesčių už energiją dydis ir iš jų padengiamos sąnaudos; ii) mažinimai įsiskolinimai; iii) šalinami likę tiesioginiai ir netiesioginiai kainų iškraipymai energetikos sektoriuje; iv) pertvarkoma Termoelectrica pagal Bendrijos acquis. - Didinami naujai sektoriuje įsteigtų struktūrų administraciniai pajėgumai (visų pirma energetikos reguliavimo institucijų ir energijos taupymo institucijos). - Toliau laipsniškai atverti dujų ir elektros rinką. Užbaigti įstatymų kūrimo procesą, įskaitant įstatymų lydimųjų aktų priėmimą. - Imtis priemonių laipsniškai sukaupti ir valdyti naftos atsargas pagal acquis. - Sumažinti energijos suvartojimą Rumunijos ekonomikoje visuose energetikos ciklo etapuose. Remti didesnį energijos vartojimo našumą, didinant energijos taupymą ir didinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Toliau perkelti energijos našaus vartojimo acquis (elektros prietaisų ženklinimas, būtiniausi našumo standartai). - Užtikrinti, kad būtų laikomasi Euratomo reikalavimų ir procedūrų. - Toliau įgyvendinti visas rekomendacijas, kurios yra nurodytos 2001 m. Tarybos ataskaitoje dėl branduolinės saugos Sąjungos plėtros kontekste ir vėlesnėje 2002 m. birželio mėnesį specialistų atliktoje peržiūros ataskaitoje, atsižvelgiant į ataskaitoje nustatytus prioritetus. - Toliau užtikrinti aukštą branduolinės saugos lygį Černavoda atominėje jėgainėje. - Dėmesį sutelkti į nacionalinės branduolinės saugos reguliavimo institucijos nepriklausomumą, išteklius ir pajėgumus. - Spręsti išnaudoto branduolinio kuro ir branduolinių atliekų problemas. Pramonės politika - Didinti administracinius pajėgumus ir struktūras, būtinas Rumunijos pramonės politikos strategijai įgyvendinti, visų pirma dėmesį sutelkiant į regioninio lygio struktūras. - Persvarstyti dabartinę politikos sistemą ir įstatymus, siekiant pagerinti įmonių (ypač MVĮ) galimybes gauti investicinių lėšų. - Toliau įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama supaprastinti ir stabilizuoti verslo aplinką, siekiant pritraukti užsienio investicijas. Mažos ir vidutinės įmonės - Užtikrinti koordinuotą MVĮ kliūčių pašalinimo veiksmų plano ir verslo administracinių kliūčių pašalinimo veiksmų plano įgyvendinimą. - Įgyvendinti Europos mažų įmonių chartiją. - Imtis priemonių vengti atsakomybės dubliavimo ir užtikrinti, kad būtų veiksmingas sektoriuje dalyvaujančių įvairių agentūrų koordinavimas. Mokslas ir moksliniai tyrimai - Didinti su moksliniais tyrimais susijusius administracinius pajėgumus, siekiant padidinti asociacijos su atitinkamomis Bendrijos pagrindų programomis, įskaitant 6-tąją Pagrindų programą (2002 m.-2006 m.), teikiamą naudą. Švietimas ir mokymas - Pasirengti iki stojimo dienos visiškai įgyvendinti direktyvą dėl migruojančių darbuotojų vaikų lavinimo. Telekomunikacijos ir informacinės technologijos - Toliau derinti įstatymus su acquis ir priimti tolesnius įgyvendinimo teisės aktus, visų pirma susijusius su pašto paslaugomis. - Stiprinti naujų reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir didinti mokymą bei finansines investicijas, siekiant užtikrinti pakankamus administracinius pajėgumus. - Užbaigti reguliavimo ir nuosavybės interesų atskyrimą. Kultūra ir audiovizualinė politika - Toliau derinti įstatymus ir sukurti Nacionalinės audiovizualinės tarybos pajėgumus įgyvendinti naująjį audiovizualinį įstatymą numatomu, skaidriu ir veiksmingu būdu. - Užtikrinti, kad Kultūros ir religinių reikalų ministerijos pertvarka, susijusi su audiovizualiniais reikalais ne pakenktų Rumunijos instituciniams pajėgumams užtikrinti veiksmingą įstatymų suderinimą. Regioninė politika ir struktūrinių instrumentų koordinavimas - Sukurti nacionalinę ekonominės ir socialinės sanglaudos politiką ir reguliariai atnaujinti ir tobulinti nacionalinį plėtros planą (visų pirma toliau jį koordinuojant su biudžeto ir politikos kūrimo procesais, įskaitant daugiametį programavimą ir biudžeto sudarymą). - Didinti institucinius ir administracinius institucijų, atsakingų už programavimą ir ekonominei bei socialinei sanglaudai skirtų lėšų valdymą, pajėgumus pagal struktūrinių fondų reikalavimus. - Aiškiai atskirti atsakomybę nacionaliniu ir regioniniu lygiu ir didinti administracinius pajėgumus darbuotojų samdymo, karjeros ir mokymo atžvilgiu. - Gerinti ministerijų ir atitinkamų socialinių agentūrų bei socialinių ir ekonominių partnerių veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą. - Sukurti Struktūriniams fondams reikalingą stebėjimo ir vertinimo, visų pirma ex ante ir ex post vertinimo, sistemą ir atitinkamos statistinės informacijos bei rodiklių rinkimo sistemą. - Sukurti techninius pajėgumus projektams, kurie bus bendrai finansuojami iš struktūrinių fondų, vykdyti: i) parinkti, aptarti ir išaiškinti plėtros prioritetus nacionaliniu ir regioniniu lygiu ir ii) nustatyti, programuoti ir parengti projektus. - Spręsti įstatyminius ir administraciniu aspektus, susijusius su Bendrijos finansų valdymo ir kontrolės reikalavimais (kontrolės ir audito funkcijos, finansų srautų mobilizavimas ir apytaka, bendras nacionalinis finansavimas). Pasirengti paskirstyti kontrolės funkcijas, visų pirma vidaus audito funkciją valdymo institucijose, mokėjimo institucijose ir prireikus tarpinėse įstaigose. Aplinka - Užbaigti bendrą aplinkos sektoriaus būklės įvertinimą, siekiant nustatyti spragas, kurias reikia užpildyti. - Užtikrinti veiksmingą acquis įgyvendinimą, užtikrinant būtinus finansų išteklius ir ypač pabrėžiant poveikio aplinkai vertinimą, galimybę turėti informaciją, atliekų tvarkymą, pramoninę taršą ir rizikos valdymą, gamtos apsaugą, chemines medžiagas ir genetiškai modifikuotus organizmus, branduolinę saugą ir apsaugą nuo spinduliuotės. - Tobulinti įstatymų rengimo būdus ir stengtis, kad būtų konsultuojamasi su visais suinteresuotais asmenimis (įskaitant kitas ministerijas, ūkio subjektus ir NVO), visiškai atsižvelgiant į reikalavimų, įskaitant nuodugnų įgyvendinimo sąnaudų įvertinimą, įgyvendinimą. - Sudaryti įgyvendinimo planus kartu su finansavimo strategijomis, nubrėžti priemones, kurių reikia jų visiškam įgyvendinimui per vidutinės ar ilgesnės trukmės laiką. Šiuose planuose turėtų būti atsižvelgiama į turimus išteklius ir institucinį stiprinimą, toliau kurti mechanizmus veiksmingai stebėti įgyvendinimą. Užtikrinti, kad įgyvendinimo planavimo etape dalyvautų suinteresuoti asmenys. - Didinti administracinius pajėgumus įgyvendinti acquis, stiprinant personalą ir ministerijoje, ir kitose atitinkamose įstaigose. Ypatingą dėmesį reikia skirti Aplinkos apsaugos inspekcijų pajėgumams stiprinti vietos ir regioniniu lygiu ir ministerijų veiklos koordinavimui. - Užtikrinti, kad būtų pakankamai išteklių vietos lygiu, esamų darbuotojų statusui gerinti, samdyti naujus inspektorius ir juos atitinkamai mokyti. - Stiprinti struktūras ir mechanizmus (įskaitant ministerijų veiklos koordinavimą), siekiant užtikrinti aplinkos apsaugos reikalavimų integravimą į visų kitų sektorių politikos apibrėžimą ir įgyvendinimą, kad būtų galima skatinti subalansuotą plėtrą. Vartotojai ir sveikatos apsauga - Pradėti įgyvendinti penkerių metų Nacionalinės vartotojų apsaugos agentūros strategiją. - Gerinti atitinkamų veikėjų šioje srityje veiklos koordinavimą ir siekti, kad būtų aiškūs jų atitinkami vaidmenys ir uždaviniai. - Įgyvendinti esamus įstatymus ir užtikrinti, kad administracinės struktūros galėtų veiksmingai veikti, visų pirma rinkos priežiūros ir įstatymų vykdymo srityje. Ypač pabrėžti ne maisto vartojimo gaminių saugos aspektus ir skirti pakankamai lėšų laboratoriniams bandymams. - Siekti, kad vartotojai ir gamintojai būtų geriau susipažinę su naujaisiais nuostatais ir skatinti vartotojų asociacijų vaidmenį, kuriant ir įgyvendinant vartojimo politiką. Teisingumas ir vidaus reikalai - Toliau tobulinti sienų valdymą: i) plečiant integruoto sienų valdymo strategijos apimtį, kad ji apimtų visas sienas, ii) kuriant integruotą jūrų priežiūros sistemą, iii) gerinant visų agentūrų, dirbančių prie sienos, veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą, iv) užpildant laisvas darbo vietas pasienio policijoje, v) modernizuojant infrastruktūrą ir įrangą, įgyvendinant daugiamečius investicijų planus ir vi) didinant rizikos analizės metodų taikymą ir stiprinant pasienio policijos žvalgybos funkciją. - Įgyvendinti atnaujintą Šengeno planą ir toliau rengtis visaverčiai dalyvauti SIS II, kuriant nacionalines duomenų bazes ir registrus. - Toliau gerinti vizų išdavimą i) toliau derinant su ES teigiamais ir neigiamais sąrašais, ii) stengiantis padaryti nacionalines vizų įklijas saugesnes, iii) tobulinant vizų centro administraciniu pajėgumus ir iv) aprūpinant visas diplomatines ir konsulines įstaigas technine suklastotų ir padirbtų dokumentų nustatymo įranga. - Toliau derinti prieglobsčio įstatymus su acquis, užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi pabėgėlių negrąžinimo principo ir įgyvendinti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integravimo programas. - Parengti infrastruktūrą, kuri leistų užtikrinti visišką su Eurodac ir Dublin II susijusių reglamentų įgyvendinimą po įstojimo. - Sukurti ir įgyvendinti kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją pagal pasirengimo narystei susitarimą dėl organizuoto nusikalstamumo: i) sukurti geresnio teisėsaugos agentūrų, kurios specializuojasi kovoje su įvairiomis nusikaltimų formomis, veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo sistemą (ypatingą dėmesį skiriant kovai su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais, prekybai narkotikais, suklastotomis prekėmis ir ginklais) ir ii) toliau organizuoti nurodytose srityse specializuotą mokymą. - Dėti tolesnes pastangas kovoti su nelegalia imigracija per Rumuniją ir iš jos, skiriant ypatingą dėmesį organizacijoms, kurios padeda asmenims (visų pirma moterims ir vaikams) neteisėtai patekti į ES valstybes nares. Daugiau dėmesio reikėtų skirti sugrįžusių asmenų, visų pirma prekybos žmonėmis aukų reintegracijai. - Užtikrinti, kad būtų įvykdyti išankstiniai bendradarbiavimo susitarimo su Europolu reikalavimai. - Toliau kovoti su narkomanija i) įgyvendinant nacionalinę kovos su narkomanija ir narkotikų bei prekursorių prekyba strategiją, ii) didinant Nacionalinės kovos su narkomanija agentūros administracinius ir koordinavimo gebėjimus; iii) teisiškai įsteigiant nacionalinį centrą, kuris turėtų aiškius apibrėžtus uždavinius ir atsakomybę ir iv) toliau plėtoti narkotikų informacinę sistemą, kuri leistų tiksliau stebėti ir vertinti padėtį. - Tęsti pasirengimą, kad stojant būtų visiškai įgyvendinti trečiojo ramsčio muitinių bendradarbiavimo susitarimai. - Imtis tolesnių priemonių užtikrinti ES instrumentų įgyvendinimą teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje, visų pirma abipusiškai pripažįstant ir vykdant teismų sprendimus. - Iš dalies pakeisti įstatymus, kad įstojus būtų galima prisijungti ir įgyvendinti ES konvenciją dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose. Imtis būtinų priemonių pasirengti įstojus visiškai įgyvendinti šį dokumentą, taikantį abipusio pripažinimo principą, ir visų pirma Europos arešto orderį ir Pagrindų sprendimą dėl teismo įsakymų įšaldyti turtą arba įrodymus vykdymo. - Toliau derinti įstatymus su acquis dėl Bendrijų finansų interesų apsaugos baudžiamaisiais įstatymais (1995 m. konvencija) ir įgyvendinti atitinkamus įstatymus. - Užtikrinti įstatymų suderinimą su acquis dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamaisiais įstatymais. Muitų sąjunga - Užbaigti muitų įstatymų derinimą, visų pirma jų nuostatas dėl kilmės taisyklių ir laisvųjų zonų statuso. - Pagerinti muitinių ir kitų vykdomųjų tarnybų bendradarbiavimą. - Imtis priemonių užtikrinti vienodą muitinės procedūrų taikymą visoje muitų teritorijoje. - Kovoti su pažeidimais, plačiau taikant rizikos analizės metodus ir stiprinant muitinių administracijos žvalgybinę funkciją. - Toliau stengtis įgyvendinti muitinės etikos politiką ir kovoti su korupcija muitinės tarnyboje. - Įgyvendinti priemones mažinti laukimo laiką prie sienos, kovoti su piratinių ir suklastotų prekių judėjimu per sieną, taip pat su ekonominiais ir organizuotais nusikaltimais. - Didinti administracinius ir veiklos pajėgumus muitų vykdymo srityje. Būtina įvertinti žmogiškųjų išteklių poreikius ir sukurti centralizuotą mokymo sistemą. - Spartinti Rumunijos muitinės administracijos IT strategijos įgyvendinimą; sukurti IT sistemas kad būtų galima apsikeisti kompiuterizuotais duomenimis išsiplėtusioje Bendrijoje; pasirengti CCN/CSI (Bendras ryšių tinklas/Bendra sistemų sąsaja) įdiegimui ir veikimui. - Imtis priemonių pasirengti stojimo metu įgyvendinti įsipareigojimus Bendrijos nuosavų išteklių surinkimo ir kontrolės srityje ir bendros žemės ūkio politikos aspektų, susijusių su muitais, valdymui (eksporto kompensacijų kontrolė ir t. t.). Išorės santykiai - Imtis visų tarptautinių sutarčių ir susitarimų analizės, siekiant užtikrinti, kad laiku būtų nutrauktos tos sutartys ir susitarimai, kurie neatitinka acquis, arba dėl jų būtų pradėtos naujos derybos. Finansų kontrolė - Sukurti institucinius gebėjimus, kad būtų tinkamai taikomas įstatymas dėl prevencinės finansų kontrolės ir įstatymas dėl vidaus audito. Visų pirma reikalaujama sukurti funkciškai nepriklausomus vidaus audito padalinius viešosiose institucijose, perorganizuojant juos pagal naujojo įstatymo dėl viešojo vidaus audito nuostatas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas institucijoms, atsakingoms už Bendrijos lėšų valdymą. - Įsteigti Centrinį viešojo vidaus audito derinimo padalinį, atsakingą už vienos teisinės bazės sukūrimą ir pritaikymą viešojo vidaus audito veiklos srityje. - Užtikrinti Rumunijos Sąskaitų teismų nepriklausomumą, priėmus konstitucijos pataisą pagal tarptautinius standartus dėl aukščiausiųjų audito institucijų organizavimo. - Patobulinti Sąskaitų teismo audito rezultatų parlamentinės priežiūros procedūras ir pagerinti Sąskaitų teismo ataskaitų skaidrumą bei platinimą. - Sukurti ir įgyvendinti išorės audito standartus, kurie atitiktų tarptautiniu mastu priimtus išorės audito standartus ir acquis. Toliau reikėtų plėtoti veiksmingą darbuotojų rengimą. - Užtikrinti teisingą nuostatų dėl pažeidimų ir netikslumų, susijusių su Phare, Sapard ir ISPA, sprendimo, įgyvendinimą. - Užtikrinti kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos (AFCOS) veiklos veiksmingumą ir nepriklausomumą ir per šią tarnybą įgyvendinti bendradarbiavimą su OLAF. Pirmenybę teikti administracinių tyrimų mechanizmų sukūrimui ir tolesnei klastočių tyrimų eigai teismuose. - Imtis būtinų priemonių pasirengti įgyvendinti acquis dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo. Biudžetas - Toliau kurti techninius ir administracinius pajėgumus parengiamajai veiklai, susijusiai su nuosavų išteklių einamuoju valdymu. Toliau dėti pastangas apibrėžti būtinas iš Bendrijos biudžeto ir į jį mokamų lėšų apskaičiavimo, stebėjimo, mokėjimo, kontrolės ir įvertinimo pagal acquis dėl nuosavų išteklių procedūras ir organizacines priemones bei sukurti būtinus koordinavimo gebėjimus. - Gerinti gebėjimus apskaičiuoti PVM išteklių bazę pagal ESS 95 standartus. - Pradėti kurti pranešimų apie klastotes ir pažeidimus sistemą ir apskaitos sistemą tradicinių nuosavų išteklių srityje. - Pradėti veiklą cukraus mokesčių organizacinių aspektų ir su jais susijusių administracinių pajėgumų srityje, kreipiant ypatingą dėmesį Mokėjimo ir intervencinės agentūros struktūros, atsakomybės ir funkcionavimo nustatymui. 5. PROGRAMAVIMAS 2000–2006 m. laikotarpiu be Phare, finansinę pagalbą Rumunijai sudaro pasirengimo narystei parama žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje per pasirengimo narystei instrumentą Sapard (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1268/99, OL L 161, 1999 6 26, p. 87); parama aplinkos apsaugos ir transporto srities infrastruktūros projektams per struktūrinį ISPA instrumentą (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1267/99, OL L 161, 1999 5 26, p. 73), kurią skiriant pirmenybė teikiama priemonėms, panašioms į tas, kurios paramą gauna iš sanglaudos fondo prieš stojimą. Iš šių nacionalinės paramos paskyrų Rumunija taip pat gali finansuoti savo dalyvavimo dalį Bendrijos programose, įskaitant Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pagrindų programas ir programas švietimo ir verslininkystės srityse. Be to, Bulgarijai bus prieinamas finansavimas iš daugiašalių ir horizontalių programų, tiesiogiai susijusių su acquis. Visuomet reikalaujama, kad visus investicinius projektus bendrai finansuotų ir šalys kandidatės. Nuo 1998 m. Komisija dirba su Europos investiciniu banku ir Tarptautinėmis finansų institucijomis, visų pirma su Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banku bei Pasaulio banku, siekdama padėti bendrai finansuoti projektus, susijusius su pasirengimo narystei prioritetais. 6. SĄLYGOS Bendrijos pagalba finansuojant projektus per tris pasirengimo narystei instrumentus, Phare, ISPA ir Sapard, priklauso nuo to, kaip Rumunija vykdo savo įsipareigojimus pagal Europos susitarimą ir kokių imasi tolesnių priemonių, kad įvykdytų Kopenhagos kriterijus, ir visų pirma nuo jos pažangos vykdant specialius šios pataisytos Stojimo partnerystės programos prioritetus. Jei Rumunija nesilaikys šių bendrųjų sąlygų, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 622/98 4 straipsniu, gali priimti sprendimą sustabdyti finansinę pagalbą. 7. STEBĖJIMAS Stojimo partnerystės ir jos vykdymo plano įgyvendinimas yra stebimas pagal Europos susitarimą. Kaip pabrėžė Europos Vadovų Taryba susitikimo Liuksemburge metu, svarbu, kad Europos susitarimo institucijos ir toliau būtų tas pagrindas, kuriuo būtų galima tirti, kaip yra priimamas ir įgyvendinamas acquis. Europos susitarimo pakomitečiai suteikia galimybę apžvelgti Susitarimo partnerystės prioritetų įgyvendinimą ir teisės aktų derinimo, įgyvendinimo ir vykdymo pažangą. Asociacijos Komitetas aptaria bendrus pokyčius, pažangą ir problemas siekiant įvykdyti Stojimo partnerystės prioritetus, taip pat konkretesnes pakomitečių jam perduotas problemas. Phare valdymo komitetas užtikrina, kad pagal tris pasirengimo narystei instrumentus, Phare, ISPA ir Sapard, finansuojami veiksmai būtų suderinti tarpusavyje ir su Stojimo partnerystės programomis, kaip nustatyta Koordinavimo reglamente (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1266/1999, OL L 161, 1999 6 26, p. 68). Stojimo partnerystės programa bus, prireikus, iš dalies keičiama ir toliau pagal Reglamento (EB) Nr. 622/98 2 straipsnį. [1] 2002 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2002/83/EB dėl principų, prioritetų, pereinamojo laikotarpio uždavinių ir sąlygų Stojimo partnerystės su Rumunija programoje (OL L 44, 2002 2 14, p. 82). [2] Pateikimo seka atitinka seką, naudotą 2002 m. reguliariajame pranešime ir plane. [3] Žr. taip pat skyrių apie socialinę politiką ir užimtumą. --------------------------------------------------