Korekcinė dalis: perviršinio deficito procedūra

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Perviršinio deficito procedūrą sudaro keletas etapų.

Procedūros pradžia

Valstybės narės susitarė dėl tam tikrų pamatinių verčių, susijusių su valdžios sektoriaus deficitu ir skola, palyginti su jų bendruoju vidaus produktu (BVP). Jos yra įtvirtintos Protokole (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros: 3 proc. deficito santykis ir 60 proc. skolos santykis. Europos Komisija turi stebėti valstybių narių biudžetinę drausmę remdamasi šiais dviem kriterijais.

• Deficito santykis su BVP pamatine verte turėtų išlikti mažesnis nei 3 proc., išskyrus atvejus, kai perviršis yra išimtinis arba laikinas ir santykis su BVP išlieka artimas 3 proc.
• Skolos santykis su BVP pamatine verte turėtų išlikti mažesnis nei 60 proc. arba pakankamai mažėti ir patenkinamai sparčiai artėti prie šios vertės. Skolos santykis laikomas pakankamai mažėjančiu, jei valstybė narė laikosi Europos Sąjungos Tarybos nustatyto fiskalinio plano, kuriuo siekiama skolą pagrįstai mažinti, kaip numatyta Reglamente (ES) 2024/1263 (žr. santrauką). Laikoma, kad valstybė narė nukrypsta nuo fiskalinio plano, jeigu kontrolinėje sąskaitoje užregistruoti nukrypimai viršija tam tikrą metinę arba sukauptąją vertes.

Jeigu valstybė narė neatitinka bent vieno iš šių kriterijų, Komisija privalo parengti pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį.

Pranešime pateikiamas tokių svarbių veiksnių subalansuotas vertinimas kaip:

• valstybės skolos iššūkių mastas;
• valstybės narės vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto būklės ir ekonominės būklės pokyčiai;
• reformų ir investicijų įgyvendinimo pažanga;
• valdžios sektoriaus investicijų į gynybą padidinimas;
• valstybės narės nurodyti veiksniai.

Procedūros etapai

• Jeigu Komisija mano, kad reikia pradėti perviršinio deficito procedūrą, ji apie tai informuoja Tarybą, kuri atsižvelgia į atitinkamos valstybės narės pastabas ir priima sprendimą, kuriame pateikia bendrą vertinimą, ar yra perviršinis deficitas.
• Tada Taryba atitinkamai valstybei narei priima rekomendaciją, kurioje pateikiamas taisomasis grynųjų išlaidų planas, išreikštas skaičiais, ir terminas. Šis taisomasis planas turėtų padėti iki nustatyto termino panaikinti perviršinį deficitą. Visų pirma, jis turėtų sumažinti arba išlaikyti deficitą žemiau 3 proc. BVP pamatinės vertės ir, jeigu perviršinio deficito procedūra buvo pradėta remiantis skolos kriterijumi, ištaisyti susikaupusius nukrypimus.
• Jeigu perviršinio deficito procedūra buvo pradėta remiantis deficito kriterijumi, taisomasis planas turi atitikti minimalų metinį struktūrinį koregavimą, kurio lyginamasis dydis būtų bent 0,5 proc. BVP.
• Jeigu perviršinio deficito procedūra buvo pradėta remiantis skolos kriterijumi, taisomasis planas turi būti bent toks pat griežtas kaip Tarybos nustatytas grynųjų išlaidų planas, nuo kurio nukrypo valstybė narė.
• Valstybė narė privalo imtis reikiamų priemonių per šešis mėnesius, tačiau sunkiais atvejais šis terminas gali būti sutrumpintas iki trijų mėnesių.
• Valstybės narės privalo pranešti Tarybai ir Komisijai apie veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją. Ataskaitoje turi būti nurodyti biudžeto tikslai ir pateikta informacija apie priemones, kurių imtasi šiems tikslams pasiekti.
• Taryba ir Komisija reguliariai stebi valstybių narių veiksmus, susijusius su perviršinio deficito procedūra.

Sankcijos

Jei euro zonos valstybė narė vis tiek nevykdo rekomendacijos, Taryba gali nuspręsti išsiųsti oficialų įspėjimą imtis priemonių sumažinti deficitą per nurodytą laikotarpį. Taryba gali skirti baudą, sudarančią iki 0,05 proc. ankstesnių metų naujausiai apskaičiuoto BVP, kuri turi būti mokama kas šešis mėnesius, kol Taryba nuspręs, kad valstybė narė ėmėsi veiksmingų priemonių, atsižvelgdama į jai pateiktą įspėjimą.