Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito taisyklės

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šiuo reglamentu nustatomos toliau nurodytos viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito atlikimo sąlygos.

Atlygio struktūros

• Atlygis už leidžiamas ne audito paslaugas, jei jos teikiamos trejus ar daugiau metų iš eilės, gali sudaryti ne daugiau kaip 70 proc. paskutinius trejus metus iš eilės mokamo atlygio už teisės aktų nustatytą auditą vidurkio.
• Tvarumo ataskaitų užtikrinimas turi būti neįtrauktas apskaičiuojant teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus atlyginimo už kitas paslaugas ribą.
• Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės turi pranešti audito komitetui², jei jie per trejus metus iš eilės iš vienos viešojo intereso įmonės gauna daugiau kaip 15 proc. visų savo pajamų, kad nustatytų, ar tai kelia grėsmę jų nepriklausomumui, ir ar taikomos apsaugos priemonės.

Draudimas teikti ne audito paslaugas

• Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, atliekantys viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą, negali audito metu ir finansiniais metais, einančiais prieš audito atlikimą, audituojamai įmonei, jos patronuojančiajai įmonei ar jos kontroliuojamosioms įmonėms teikti ne audito paslaugų, kaip antai konsultacijų mokesčių, teisės ar sąskaitų rengimų klausimais. Į šį sąrašą įtrauktos konsultavimo paslaugos, susijusios su tvarumo ataskaitų rengimu.
• ES valstybės narės gali sušvelninti kai kuriuos apribojimus arba uždrausti kitas paslaugas, atsižvelgdamos į jų poveikį auditoriaus nepriklausomumui.
• Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai gali teikti ne audito paslaugas, kurios nėra konkrečiai draudžiamos, jei tam pritaria audito komitetas.

Pasirengimas atlikti teisės aktų nustatytą auditą

• Prieš sutikdami atlikti arba tęsti viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą, auditoriai turi:
  • užtikrinti, kad būtų laikomasi nepriklausomumo reikalavimų;
  • kasmet raštu patvirtinti audito komitetui, kad audito įmonė, partneriai ir aukštesnio rango vadovai yra nepriklausomi nuo audituojamos viešojo intereso įmonės;
  • su audito komitetu aptarti grėsmes jų nepriklausomumui ir taikomas apsaugos priemones.

Pažeidimai

• Auditoriai turi:
  • informuoti įmonę, jei įtaria, kad ji sukčiavo ar padarė finansinių pažeidimų, ir paprašyti jos imtis reikiamų veiksmų, o jei ji to nepadaro, informuoti atitinkamas institucijas;
  • nedelsdami pranešti atitinkamoms institucijoms, jei audito metu jie atskleidžia neteisėtą elgesį, grėsmę ar abejones dėl viešojo intereso įmonės gyvybingumo, nusprendžia atsisakyti pateikti audito nuomonę arba pateikia neigiamą ar sąlyginę nuomonę;
  • pranešti apie pažeidimus, susijusius su jų darbu užtikrinant viešojo intereso įmonių tvarumo ataskaitų teikimą.

Audito išvados

• Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai parengia audito išvadą ir papildomą ataskaitą audito komitetui. Prieš paskelbimą atliekama jų kokybės kontrolės peržiūra.
• Aiškioje ir nedviprasmiškoje audito išvadoje, be kita ko, aprašoma svarbiausia nustatyta rizika ir auditoriaus atsakas į ją, pateikiamos svarbiausios pastabos.
• Audito komitetui skirtoje papildomoje ataskaitoje pateikiama išsamesnė informacija, tokia kaip audito apimtis, laikas ir naudojama metodika.

Papildomi reikalavimai teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams

• Jie turi:
  • paskelbti metinį skaidrumo pranešimą, su kuriuo galima susipažinti interneto svetainėje ne trumpiau kaip penkerius metus ir kuriame pateikiama išsami informacija apie įmonę ir jos veiklą;
  • kasmet atitinkamai institucijai pateikti iš viešojo intereso įmonių gautas bendras pajamas, suskirstytas pagal pajamas iš teisės aktų nustatyto audito ir įvairių ne audito paslaugų;
  • saugoti reglamente nurodytus dokumentus ir informaciją bent penkerius metus.

Viešojo intereso įmonių vykdomas teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių paskyrimas

• Viešojo intereso įmonės visuotinis akcininkų ar narių susirinkimas paskiria auditorių remdamasis audito komiteto rekomendacija. Rekomendacijoje pateikiami bent du pasirinkimai ir paaiškinama, kodėl pirmenybė teikiama vienam iš jų.
• Konkurse turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti ir mažoms įmonėms, praėjusiais kalendoriniais metais iš viešojo intereso įmonių gavusioms mažiau kaip 15 proc. bendros audito atlygio sumos.
• Viešojo intereso įmonė paskiria auditorių iš pradžių vieneriems metams ir ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas iki 20 metų, jei skelbiamas viešas konkursas, ir iki 24 metų, jei bendrovės auditą atlieka bent dvi audito įmonės.
• Tos pačios įmonės auditą auditorius gali atlikti po ketverių metų pertraukos.
• Auditoriai pateikia savo įpėdiniui perdavimo bylą, kurioje yra visa svarbi informacija ir naujausias auditas.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūra

• Valstybės narės paskiria instituciją, kuri prižiūri auditorius ir įmones, atliekančius teisės aktų nustatytą viešojo intereso įmonių auditą. Institucijos:
  • yra nepriklausomos nuo teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių;
  • laikosi profesinė paslapties pareigos;
  • negali kištis į audito išvadų turinį;
  • turi reikiamus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, įskaitant galimybę savarankiškai susipažinti su duomenimis ir tikrinti įmones bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis arba padedant teisminėms institucijoms;
  • sukuria ir įgyvendina veiksmingą audito kokybės užtikrinimo sistemą;
  • laikosi aiškių tikrintojų skyrimo ir jų veiklos taisyklių;
  • stebi teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo viešojo intereso įmonėms rinką, ypač audito komitetų veiklą, rinkos koncentraciją konkrečiuose sektoriuose ar bet kokius įmonių trūkumus;
  • turėjo ne vėliau kaip 2016 m. birželio 17 d. ir po to kas trejus metus paskelbti rinkos pokyčių ataskaitą. Remdamasi šiomis ataskaitomis Europos Komisija paskelbs bendrą šių pokyčių ataskaitą ES lygiu;
  • skelbia metines veiklos ataskaitas, darbo programas ir kokybės užtikrinimo sistemos vertinimus;
  • bendradarbiauja su kolegomis iš kitų valstybių narių, ypač atliekant kokybės užtikrinimo peržiūras, tyrimus ir patikrinimus vietoje;
  • tam tikromis sąlygomis gali keistis informacija su kolegomis iš ES nepriklausančių šalių.
• Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos audito priežiūros įstaigų komitetas, kuris:
  • sudarytas iš vyresniųjų pareigūnų, kuriuos po vieną skiria kiekviena nacionalinė institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija;
  • konsultuoja Komisiją ir nacionalines institucijas, prisideda technine patirtimi, atlieka koordinavimo užduotis ir skatina keistis informacija, patirtimi ir geriausia praktika;
  • gali įsteigti nuolatinius arba ad hoc pogrupius konkrečiais klausimais.

Europos bendras prieigos punktas

Iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2023/2869 į Reglamentą (ES) Nr. 537/2014 įtraukiamas naujas straipsnis dėl galimybės susipažinti su informacija apie Europos bendrąjį prieigos punktą (ESAP), įsteigtą Reglamentu (ES) 2023/2859 (žr. santrauką). ESAP suteiks prieigą prie viešos finansinės ir su tvarumu susijusios informacijos apie ES įmones ir ES investicinius produktus. Nuo 2030 m. sausio 10 d. viešai skelbiant bet kokią metinę skaidrumo ataskaitą, kurios reikalaujama pagal Reglamentą (ES) Nr. 537/2014, iš dalies keičiančiame teisės akte reikalaujama, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė tą ataskaitą tuo pačiu metu pateiktų atitinkamai duomenų rinkimo įstaigai, kad ji būtų prieinama ESAP. Iš dalies keičiančiame reglamente taip pat nustatomos sąlygos (atsižvelgiant į informacijos skaitmeninimą), kurias turi atitikti tokia informacija.

Pereinamojo laikotarpio priemonės

• Nuo 2020 m. birželio 17 d. viešojo intereso įmonė negali pratęsti sutarties su teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi ar audito įmone, jei jis šio reglamento įsigaliojimo dieną jai yra teikęs audito paslaugas dvidešimt ar daugiau metų iš eilės.
• Nuo 2023 m. birželio 17 d. toks pat ribojimas yra taikomas, jei paslaugos buvo teikiamos 11–20 metų iš eilės.

Šiuo reglamentu panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB.