Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
suderinti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo nacionalines priemones; ir
pagerinti aplinkos kokybę siekiant išvengti pakuočių ir pakuočių atliekų poveikio aplinkai.
Direktyvoje (ES) 2018/852 pateikiamas paskutinis Direktyvos 94/62/EB pakeitimas ir atnaujintos priemonės, skirtos:
neleisti susidaryti pakuočių atliekoms, ir
skatinti pakuočių atliekų pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir kitokį naudojimą vietoje galutinio šalinimo, taip siekiant prisidėti prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos1.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Taikymo sritis
Ši direktyva taikoma visoms ES į rinką pateiktoms pakuotėms ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo naudotų medžiagų ir nesvarbu, ar jos gaminamos ir naudojamos pramonės, prekybos, raštinių, parduotuvių, paslaugų, buities ar kitokioje srityje.
Priemonės
Direktyvoje su pakeitimais reikalaujama, kad ES valstybės narės imtųsi priemonių, kaip antai taikytų nacionalines programas, pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas vykdomas iniciatyvas ir kitas ekonomines priemones siekiant užkirsti kelią pakuočių atliekų susidarymui ir kuo labiau sumažinti pakuočių poveikį aplinkai.
Valstybės narės turėtų skatinti didinti į rinką tiekiamų daugkartinių pakuočių2 dalį. ir pakartotinio pakuočių naudojimo sistemų procentinę dalį aplinkai saugiu būdu, tačiau nesukeldamos pavojaus maisto saugai ir vartotojų saugai. Tai gali apimti:
užstato grąžinimo sistemas
tikslus
ekonomines paskatas
minimalią į rinką pateikiamų to paties pakuočių tipo daugkartinių pakuočių procentinę dalį ir pan.
Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad įgyvendintų perdirbimo tikslus, kurie skiriasi atsižvelgiant į pakavimo medžiagas. Šiam tikslui jie turi taikyti naujas apskaičiavimo taisykles, skirtas ataskaitoms dėl naujų perdirbimo tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2025 m. ir 2030 m., teikti.
Tikslas
Ne vėliau kaip mažiausiai 65 proc. visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama. Perdirbimo tikslai pagal medžiagą:
50 proc. plastiko;
25 proc. medienos;
70 proc. juodųjų metalų;
50 proc. aliuminio;
70 proc. stiklo;
75 proc. popieriaus ir kartono.
Ne vėliau kaip mažiausiai 70 proc. visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama. Tai apima:
55 proc. plastiko;
30 proc. medienos;
80 proc. juodųjų metalų;
60 proc. aliuminio;
75 proc. stiklo;
85 proc. popieriaus ir kartono.
Esminiai reikalavimai
Valstybės narės turi užtikrinti, kad į rinką pateikta pakuotė atitiks šios direktyvos II priede nustatytus esminius reikalavimus:
kad jų tūrį ir svorį ribotų minimalūs dydžiai, kurie yra būtini, kad pakuotės atitiktų saugos, higienos ir pakuojamam produktui keliamus bei vartotojui priimtinus reikalavimus;
kad būtų sumažintas pavojingų medžiagų kiekis pakavimo medžiagose ir komponentuose;
kad būtų projektuojamos pakuotės, kurias būtų galima naudoti ir pakartotinai naudoti, taip pat būtų galima perdirbti jų medžiagas ar jas organiškai perdirbti ir išgauti energiją.
Iš dalies pakeistoje direktyvoje buvo paaiškintas skirtumas tarp pakuočių, kurias galima panaudoti kompostui, ir biologiškai skaidžių pakuočių atliekų, ir nurodyta, kad aerobiškai skaidžios plastikinės pakuotės (plastiko pakuotės su priedais, dėl kurių jos suskaidomos į mikroskopines daleles, todėl aplinkoje atsiranda labai mažų plastiko dalelių) nėra laikomos biologiškai skaidžiomis.
Europos Komisija šiuo metu nagrinėja klausimą, kaip sugriežtinti esminius reikalavimus, kad pakuotės būtų projektuojamos taip, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti ir labai kokybiškai perdirbti, be to, kaip geriau įgyvendinti esminius reikalavimus.
Pakuočių grąžinimo sistemos
Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad panaudotos pakuotės ir (ar) pakuočių atliekos būtų grąžinamos ir (ar) surenkamos iš vartotojų, be to, kad pakuotės ir (ar) surinktos pakuočių atliekos būtų naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos.
Gamintojo atsakomybė
Iki 2024 m. pabaigos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visoms pakuotėms būtų sukurtos gamintojo atsakomybės sistemos3. Gamintojo atsakomybės sistemos suteikia galimybę finansuoti arba finansuoti ir organizuoti panaudotų pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų grąžinimą ir (ar) surinkimą iš vartotojų bei nustatyti tinkamiausius atliekų tvarkymo būdus, surinktas pakuotes ir pakuočių atliekas naudoti pakartotinai arba perdirbti.
Šios sistemos turės atitikti minimalius reikalavimus, nustatytus pagal Pagrindų direktyvą dėl atliekų 2008/98/EB (žr. santrauką). Šios sistemos turėtų padėti skatinti projektuoti pakuotes, kurios būtų kuriamos, gaminamos ir parduodamos tokiu būdu, kuris skatintų pakartotinį naudojimą ar aukštos kokybės perdirbimą ir sumažintų pakuočių bei pakuočių atliekų poveikį aplinkai.
Informacinės sistemos ir ataskaitų teikimas
Įgyvendinimo aktu, Sprendimu 2005/270/EB nustatomi duomenų, kuriuos valstybės narės kasmet turi pateikti Komisijai, kad būtų kontroliuojama Direktyvos 94/62/EB įgyvendinimo pažanga, formatai ir apskaičiavimo, patikrinimo bei pateikimo taisyklės.
Sprendimu (ES) 2019/665 iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/270/EB sukuriant naujas taisykles, kad būtų galima jį suderinti su naujomis Direktyvos 94/62/EB taisyklėmis dėl perdirbimo tikslų įgyvendinimo pažangos skaičiavimo, susijusiomis su:
galimybe atsižvelgti (iki 5 proc. perdirbimo tikslo) į daugkartines prekines pakuotes (5 straipsnio2 dalis),
galimybe atsižvelgti į medines pakuotes, pataisytas pakartotinai naudoti (5 straipsnio3 dalyje),
galimybe apskaičiuoti nuo deginimo nuosėdinių pelenų atskirtų pakuočių metalų kiekį (6a straipsnis),
kombinuotomis pakuotėmis, apie kurias reikia pranešti remiantis ne vyraujančia medžiaga, bet pakuotėje esančia medžiaga, su galimais nukrypimais dėl medžiagų, sudarančių mažiau kaip 5 proc. visos pakuotės svorio.
Naujomis apskaičiavimo taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad apskaičiuojant perdirbimo tikslą skaičiuojamos tik į perdirbimo operaciją patenkančios atliekos arba atliekos, kurios nebelaikomos atliekomis, ir kad paprastai atliekų svoris matuojamas prieš perdirbimo operaciją.
Sprendimu sukuriama išplėstinė pateiktų duomenų kokybės kontrolės sistema (tiesiogiai iš ekonominės veiklos vykdytojų gaunami duomenys, elektroninių registrų naudojimas), todėl pateiktus duomenis lengviau atsekti, įskaitant atliekas, eksportuotas perdirbimui į trečiąsias šalis.
Be to, Sprendimu (ES) 2019/665 nustatomi pateikiamų duomenų teikimo formos pakeitimai pagal Direktyvos 94/62/EB12 straipsnį. Duomenų teikimo formose turėtų būti įtraukta informacija apie pirmą kartą rinkai pateiktų daugkartinių pakuočių kiekį ir apie metinį jų naudojimo ciklų skaičių – tai svarbu siekiant nustatyti daugkartinių pakuočių sudaromą dalį, palyginti su vienkartinių pakuočių dalimi. Kadangi skaičiuojant perdirbimo tikslų įgyvendinimo pažangą galima įskaičiuoti daugkartines prekines pakuotes, jas derėtų atskirti nuo kitų daugkartinių pakuočių.
Panaikinimas
Nuo Direktyva 94/62/EB bus panaikinta ir pakeista Reglamentu (ES) 2025/40 (žr. santrauką), išskyrus kai kurias taisykles, kurios bus taikomos ir vėliau.
NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS TAISYKLĖS?
Direktyva 94/62/EB turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip
Iš dalies keičianti Direktyva (ES) 2018/852 turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip
Žiedinė ekonomika. Žiedinė ekonomika iki minimumo sumažina išteklių naudojimą, atliekas, išmetamuosius teršalus ir energijos nuostolius. Šių tikslų galima pasiekti ilgalaikiu projektavimu, priežiūra, remontu, naudojimu ir perdirbimu. Ji skiriasi nuo linijinės ekonomikos, kurioje ištekliai išgaunami, naudojami ir išmetami.
Daugkartinė pakuotė. Pakuotė, kuri buvo sumanyta, sukurta ir pateikta rinkai taip, kad per jos gyvavimo ciklą ją būtų galima ne vieną kartą panaudoti vežant prekes arba iš naujo ją užpildant, arba pakartotinai naudoti tuo pačiu tikslu, kuriuo ji buvo sumanyta.
Didesnės gamintojo atsakomybės sistemos. Sistemos, sukurtos siekiant užtikrinti, kad gamintojai prisiimtų finansinę ar finansinę ir organizacinę atsakomybę už gaminio gyvavimo ciklo atliekų tvarkymo etapą. Keičiant mokesčius, kuriuos moka gamintojai už į rinką pateiktas pakuotes, EPR sistemos leidžia gamintojams ir valstybėms narėms skatinti kurti gaminius ir jų komponentus, kuriais mažiau kenkiama aplinkai.
PAGRINDINIS DOKUMENTAS
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, , p. 10–23).
Vėlesni Direktyvos 94/62/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, , p. 3–30).
Komisijos sprendimas 2005/270/EB, nustatantis duomenų bazės sistemos formas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 86, , p. 6–12).