Gamtos atkūrimas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Reglamentas buvo priimtas kaip vienas iš pagrindinių 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos dokumentų (žr. santrauką), Europos žaliojo kurso dalis.
• Jame nustatomi kiekybiniai ir per nustatytą laiką įvykdytini ekosistemų atkūrimo tikslai, grindžiami toliau nurodytuose dokumentuose nustatytais įpareigojimais ir juos papildantys:
  • Paukščių direktyva (žr. santrauką);
  • Buveinių direktyva (žr. santrauką);
  • Jūrų strategijos pagrindų direktyva (žr. santrauką);
  • Vandens pagrindų direktyva (žr. santrauką).

Su ekosistemomis susiję atkūrimo tikslai ir įpareigojimai ES valstybėms narėms

Reglamente nustatyti atkūrimo tikslai ir įpareigojimai, susiję su:

• sausumos, pakrančių ir gėlo vandens buveinių tipais ir rūšių buveinėmis šiose teritorijose;
• jūrų buveinėmis ir jūrų rūšių buveinėmis;
• miestų ekosistemomis;
• upių jungtimis ir salpomis;
• apdulkintojais;
• žemės ūkio ekosistemomis;
• miškų ekosistemomis.

Jų įgyvendinimas taip pat turėtų prisidėti prie įsipareigojimo iki 2030 m. ES lygmeniu pasodinti bent 3 mlrd. papildomų medžių.

Dėl I priede išvardytų sausumos, pakrančių ir gėlo vandens buveinių tipų ir II priede išvardytų jūrų buveinių ES valstybės narės privalo imtis priemonių, siekdamos:

• gerinti iki geros būklės buveinių tipų, kurių būklė nėra gera, plotus, siekiant 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tikslų;
• atkurti buveinių tipus teritorijose, kuriose jų nebėra;
• atkurti Paukščių direktyvoje arba Buveinių direktyvoje nurodytų rūšių buveinių plotus ir III priede išvardytas jūrų gyvūnų rūšis, siekiant užtikrinti ilgalaikį rūšių išlikimą;
• užpildyti žinių spragas apie tų buveinių paplitimą ir būklę.

Šių buveinių tipų atžvilgiu valstybės narės taip pat privalo:

• įdiegti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad plotų, kurie turi būti atkurti, būklė toliau gerėtų, kol bus pasiekta gera būklė, ir kad, pasiekę gerą būklę arba, rūšių buveinių atveju, pakankamą kokybę, jie vėliau žymiai nepablogėtų;
• stengtis įdiegti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias reikšmingam buveinių tipų, kurių būklė jau yra gera arba kurių reikia 4 straipsnio 17 dalyje ir 5 straipsnio 14 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti, būklės blogėjimui teritorijose.

Miesto ekosistemose valstybės narės turi užtikrinti:

• iki 2030 m. bendras nacionalinis miesto žaliosios erdvės plotas arba miesto ekosistemų teritorijų medžių lajos plotas nesumažėtų;
• bendro nacionalinio miesto žaliosios erdvės ploto didėjimo tendenciją po 2030 m., o kiekvienoje miesto ekosistemos teritorijoje – miesto medžių lajų dangos didėjimo tendenciją, kol bus pasiektas patenkinamas lygis.

Siekdamos atkurti natūralias upių jungtis ir susijusių salpų natūralias funkcijas, valstybės narės turi:

• sudaryti dirbtinių paviršinių vandenų jungčių kliūčių sąrašą ir nustatyti šalintinas kliūtis, siekiant prisidėti prie buveinių ir rūšių buveinių atkūrimo ir įgyvendinti ES lygmens tikslą iki 2030 m. atkurti bent 25 000 km upių laisvą tėkmę;
• pašalinti kliūtis pagal savo nacionalinį atkūrimo planą, pirmenybę teikiant atgyvenusioms kliūtims;
• iki 2050 m. įgyvendinti papildomas priemones susijusių salpų natūralioms funkcijoms pagerinti;
• užtikrinti, kad atkurtos natūralios upių jungtys ir susijusių salpų natūralios funkcijos būtų išlaikytos.

Siekdamos atkurti apdulkintojų populiacijas, valstybės narės turi:

• iki 2030 m. padidinti apdulkintojų įvairovę ir sustabdyti apdulkintojų populiacijų mažėjimą;
• pasiekti apdulkintojų populiacijų didėjimo tendenciją po 2030 m., kol bus pasiektas patenkinamas lygis.

Žemės ūkio ekosistemų atžvilgiu valstybės narės privalo imtis priemonių, kuriomis siekiama:

• pasiekti bent dviejų iš toliau išvardytų trijų rodiklių didėjimo tendenciją nacionaliniu lygmeniu, kol bus pasiektas patenkinamas lygis:
  • pievų drugelių indeksas,
  • organinės anglies sankaupos pasėlių mineraliniuose dirvožemiuose,
  • žemės ūkio paskirties žemės, kurioje yra didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų, dalis;
• užtikrinti, kad įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas pasiektų nustatytus lygius;
• iki 2030 m. atkurti nusausintus durpynus, kurie šiuo metu naudojami žemės ūkyje, bent 30 proc. (iš kurių bent ketvirtadalyje turi būti atkurtas drėgnumas), iki 2040 m. – 40 proc. ir iki 2050 m. – 50 proc. (iš kurių bent trečdalyje turi būti atkurtas drėgnumas).

Miškų ekosistemų atžvilgiu valstybės narės turi įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama:

• pasiekti įprastų miško paukščių indekso didėjimo tendenciją nacionaliniu lygmeniu, kol bus pasiektas patenkinamas lygis;
• pasiekti bent šešių iš šių septynių rodiklių didėjimo tendenciją nacionaliniu lygmeniu, kol bus pasiektas patenkinamas lygis:
  • stovinti negyva mediena,
  • gulinti negyva mediena,
  • nevienodo amžiaus miškų dalis,
  • miškų jungtys,
  • organinės anglies sankaupos,
  • miškų, kuriuose vyrauja vietinės medžių rūšys, dalis,
  • medžių rūšių įvairovė.

Reglamentu taip pat reikalaujama, kad valstybės narės, įgyvendindamos pirmiau nurodytus tikslus ir pareigas, prisidėtų prie ES lygmens įsipareigojimo iki 2030 m. pasodinti 3 mlrd. papildomų medžių.

Keli tikslai ir įpareigojimai apima galimybę valstybėms narėms taikyti išimtis ir lankstumo priemones.

Nacionaliniai atkūrimo planai

• Kiekviena valstybė narė turi pateikti nacionalinį atkūrimo planą Europos Komisijai ir paskelbti planą, kuriame būtų nurodyta, kaip ji įgyvendins tikslus.
• Nacionaliniai atkūrimo planai turi būti peržiūrėti ir peržiūrėti 2032 ir 2042 m.

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

• Valstybės narės turi stebėti ir nustatytais laiko tarpais teikti Komisijai ataskaitas apie pažangą, padarytą įgyvendinant įsipareigojimus ir siekiant reglamento tikslų.
• Kas šešerius metus, Europos aplinkos agentūra pateiks Komisijai ES masto techninę pažangos, padarytos siekiant tikslų ir vykdant įsipareigojimus, apžvalgą.
• Kas šešerius metus Komisija teiks ataskaitas Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai dėl reglamento įgyvendinimo.